- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1276-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00400-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – atsakovas), prašydama: 1) panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos 2007 m. rugsėjo 15 d. visų Šv. Bažnyčioje, bažnytinės santuokos, įregistruotos Vilniaus CMS (įrašo Nr. 4013), įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų motina ieškove; 3) priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos; 4) paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, t. y. 10 200 Eur; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (detali bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje); 7) ieškovės vardu įgytą transporto priemonę automobilį „Toyota Aygo“, 2006 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 8) atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę „Toyota Avensis“, 2003 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Bendravimas su atsakovu nutrūko. Atsakovas buvo nelojalus ieškovės atžvilgiu, negerbė jos, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Prašydama nustatyti išlaikymo vaikams dydį, ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus, per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1 500 Eur. Atsakovas dirba statybose, ieškovei nėra žinoma, koks jo gaunamas darbo užmokestis. Vaikai lanko mokamus būrelius, anglų kalbos korepetitorių. Be to, turi problemų su dantimis, privalo nešioti akinius. Siekiant patenkinti bent minimalius vaikų poreikius bei atsižvelgiant į šiuo metu šalyje esantį pragyvenimo lygį, ieškovė mano, kad atsakovas turėtų mokėti 600 Eur dydžio išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas mokėdavo 300 Eur abiem vaikams, susidarė 10 200 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovė prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. nesutiko su ieškinio dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo vaikams 300 Eur dydžio sumai nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad ieškovė bando melagingai kaltinti atsakovą dėl santuokos iširimo (nelojalumo ir nepagarbos ieškovei) bei savanaudiškų paskatų vedina siekia nesąžiningai pasipelnyti (formaliai reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo, kurio nėra).
4. Atsakovas nurodė, kad visą laiką nuo pat santuokos sudarymo rūpinosi šeima, dirbo, visus uždirbtus pinigus skyrė išimtinai šeimos poreikių tenkinimui, laisvalaikio užtikrinimui. Ieškovė sutuoktinės pareigas iš esmės pažeidė ne kartą. Atsakovui teko išeiti ir nuomotis butą, tačiau nepaisant to, atsakovas pas vaikus atvažiuodavo kas antrą vakarą, padėdavo ruošti pamokas, veždavo į būrelius, leido laisvalaikį kaime pas senelius ar kitaip pramogaudavo, kai vaikai galėdavo. Tačiau prieš pusę metų ieškovė uždraudė lankytis jos bute. Dėl to ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atsakovui nėra priimtina. Atsakovas dirbo statybų įmonėje, tačiau dėl sunkaus fizinio darbo ir pablogėjusios sveikatos (varginančių nugaros skausmų) darbą teko pakeisti, šiuo metu dirba įmonėje „Statybų inovacijos“ ir uždirba 613 Eur/mėn., nuomojasi butą Vilniuje, todėl ieškovės reikalavimas teikti po 300 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui yra objektyviai neįgyvendinamas. Atsakovui pragyvenimui tenka skolintis pinigų iš tėvų ir sesers.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 4013 Vilniaus civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina; 3) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal priešieškinyje nurodytą tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines 300 Eur dydžio išmokas, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį nuo 2023 m. birželio mėnesio iki vaikai sulauks pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų motiną; 5) transporto priemonę „Toyota Aygo“ pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, „Toyota Avensis“ – atsakovo asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
6. Atsakovas patikslintame priešieškinyje papildomai paaiškino, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebetvarko nuo 2020 m. pavasario. Gyvenant santuokoje, einant laikui pradėjo išryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsirado charakterių nesutapimas. Ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai, bendrai gyveno tik dėl vaikų. Dingo lojalumas, savitarpio pagalba vienas kitam. Atsirado įtampa santykiuose, priešiškumas vienas kitam. Dėl šių aplinkybių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina atsakovui galimybių palaikyti socialinį ryšį su savo vaikais bei dalyvauti jų gyvenime, todėl atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal priešieškinyje nurodytą. Atsakovas nurodė, kad uždirba tik 613 Eur per mėnesį, tad sutinka vaikams mokėti po 300 Eur dydžio išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur. Dėl išlaikymo vaikams skolos atsakovas kategoriškai nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė tik nori pasipelnyti ir teismui teikia tikrovės neatitinkančius faktus. Paaiškino, kad atsakovas turi staliaus išsilavinimą, tačiau daug metų dirba statybose. Darbą pakeitė dėl sveikatos. Siekdamas geriau apmokamo darbo, išsilaikė C kategoriją per valstybės finansuojamą programą, tačiau pastebėjo, kad negali išsėdėti vienoje vietoje, skauda nugarą. Darbingumo lygis nesumažintas. Jo išlaidas sudaro – vaikams išlaikymas 300 Eur, butas 140 Eur, automobilis, maistas ir pan. Gaunamas darbo užmokestis yra apie 700 Eur, tad, viską apskaičiavus, vaikams galėtų mokėti po 300 Eur (abiem vaikams). Pripažįsta, kad buvo laikotarpis, kai buvo labai sunku, turėjo sumokėti buto mokestį, buvo epidemija, todėl tuo metu vaikams nemokėjo.
7. Ieškovė atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo nurodytos santuokos iširimo priežastys neatitinka tikrovės, atsakovas dar 2016 m. norėjo palikti šeimą dėl kitos moters. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra konkreti, informatyvi, kurios nebūtų sunku laikytis abiem šalims, ji neapsunkintų ir vaikų. Atsakovo pateikta bendravimo tvarka sudėtinga, tokio grafiko laikytis bus sunku ir pačiam atsakovui, ir ieškovei bei vaikams. Ieškovė nurodė, kad jai tenka didesnis kasdienis rūpestis vaikais. Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų sveikatos problemas, papildomus būrelius ir kt., turi mokėti kiekvienam vaikui po 300 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas dar 2022 m. spalio mėnesį dirbo UAB „Vilniaus BDT“, kur gaudavo 1 642,33 Eur atlyginimą. Sužinojęs apie ruošiamą ieškinį, sąmoningai pakeitė darbą, kad nagrinėjamoje byloje parodyti mažesnes pajamas. Vaikai lanko būrelį, važiuoja į varžybas, tvarkosi dantis, visa tai kainuoja. Pati ieškovė dirba net pusantro etato tam, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų išlaikyti vaikus. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau jis sveikas, gali dirbti.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas abiem vaikams (300 Eur/mėn.) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, todėl iš atsakovo turėtų būtų priteistas išlaikymas, įvertinus didėjančius vaikų poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams po 150 Eur negalėtų patenkinti net minimalių būtiniausių vaikų poreikių bei yra priešingas vaikų interesams. Ieškovės siūloma tėvo bendravimo su sūnumi ir dukra tvarka atitinka vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra platesnė, konkretesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-106-1150/2024, ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai: 1) panaikino 2007 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą įrašą Nr. 4013, kuriuo įregistruota šalių sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“; 2) nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po šalių santuokos nutraukimo nustatė kartu su motina, šios gyvenamojoje vietoje; 3) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisė iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 300 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 10 200 Eur; 6) nustatė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina; 7) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę „Toyota Aygo“, o atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę „Toyota Avensis“. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 392 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 933 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 15 d. sudarė santuoką. Šalims 2009 m. spalio 5 d. gimė sūnus, o 2011 m. liepos 12 d. gimė dukra. VĮ Registrų centro duomenims ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-5506 bei 2013 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-5794. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė – „Toyota Aygo“, atsakovo vardu – transporto priemonė – „Toyota Avensis“. Iš UAB „Kesko senukai Lithuania“ pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitą išmoką, matyti, kad ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio buvo 1 639 Eur – 2 630 Eur. Iš AB SEB banko išrašo matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio teikė vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą (abiem vaikams).
11. Teismas iš 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos nuomos sutarties nustatė, kad atsakovas nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, nuomos kaina – 330 Eur. Sutarties pasirašymo metu atsakovas yra sumokėjęs 642 Eur nuomos mokestį ir dviejų mėnesių nuomos dydžio, t. y. 500 Eur, užstatą. Iš UAB „Statybų inovacijos“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, jog atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio buvo nuo 476,48 Eur iki 612,91 Eur, o „Sodra“ duomenimis, atsakovo darbo užmokestis – 1 150 Eur.
12. Teismas iš VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo nustatė, kad atsakovui diagnozuota kita dorsalgija (krūtinės ir juosmens sritis bei kitos skoliozės rūšys, krūtinės ir juosmens sritis). Atsakovui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų nustatyta, jog atsakovas baigė profesinį mokymą ir įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo kvalifikaciją bei 2023 m. birželio 10 d. įgijo C1 ir C kategorijas. Atsakovas už telefono ryšio paslaugas moka 13,25 Eur per mėnesį.
13. Teismas nustatė, kad šalių vaikai lanko kyokushin karate treniruotes sporto klube „Toshi“. Mėnesinė treniruočių kaina vienam asmeniui – 50 Eur; taip pat – programavimo užsiėmimus, kuriuos organizuoja VšĮ „Mokslo šviesa“. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog MB „Vilniaus ortodontijos centre“ vaikams buvo teikiamos paslaugos, kurių suma kas mėnesį svyruoja nuo 15 Eur iki 240 Eur, nustatyta, kad vaikams reikalingi akiniai. Ieškovė vaikams pirko vaistus, kompiuterį, ausines bei kitus kompiuterio priedus.
14. Spręsdamas dėl iš atsakovo nepilnamečiams šalių vaikams priteistino išlaikymo dydžio, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 300 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymo dydis yra pagrįstas ir adekvatus tiek vaikų poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai, iš esmės atitinka vaikų interesus, todėl priteisė iš atsakovo kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui po 300 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
15. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Teismas argumentavo, kad, nors ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelės, tačiau prašo mažesnio nei minimalaus išlaikymo, t. y. 300 Eur kiekvienam vaikui, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius. Šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, išskyrus tai, kad lanko būrelį, jiems tvarkomi dantys, reikalingi akiniai. Teismas atsižvelgė į šalių vaikų amžių, t. y. jog šalių dukrai šiuo metu yra 12 metų, o sūnui – 14 metų. Tokio amžiaus vaikams yra aktualūs ne tik jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, t. y. maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, ir t. t., bet ir pramogos, laisvalaikis, užsiėmimai ir t. t. Teismas vertino, kad tokių poreikių patenkinimui atsakovo prašoma priteisti suma yra adekvati. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vien vaikų būrelis kainuoja 50 Eur (kiekvienam vaikui), odontologijos paslaugos (kuriomis vaikas naudojasi kas kelis mėnesius, o kartais net ir kelis kartus į mėnesį) kainuoja nuo 15 Eur iki 240 Eur. Be to, tiek maisto, tiek kitų paslaugų kainos šiuo metu šalyje yra aukštos, todėl atsakovo siūlomas priteisti 150 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui yra neadekvatus. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas abiem vaikams (300 Eur/mėn.) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, yra priešingas vaikų interesams.
16. Vertindamas šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo vaikams kontekste, teismas sprendė, jog byloje esantis išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas paneigia atsakovo teiginius dėl itin mažo darbo užmokesčio. ,,Sodra“ išrašo duomenimis atsakovo darbo užmokestis yra ne 612,91 Eur, kaip nurodė įmonė, kurioje atsakovas dirba, ar 700 Eur, kaip nurodė atsakovas, o 1 150 Eur. Ieškovės atstovei paprašius paaiškinti, kodėl duomenys skiriasi, atsakovas to paaiškinti negalėjo. Į bylą pateikta sveikatos pažyma patvirtina, kad atsakovui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant, tačiau nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Nesant šių duomenų, teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės yra sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą, kuriame netektų kilnoti sunkių daiktų ir nebūtų pažeista nugaros sritis. Teismas vertino, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, neturi kitų nepilnamečių vaikų, kuriems teikiamas išlaikymas, skolinių įsipareigojimų taip pat nėra. Tuo tarpu ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą minimalų vidutinį atlyginimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė dirba pusantro etato, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius, tad atsakovas taip pat gali susirasti papildomą darbą, jei pajamos, gaunamos iš pagrindinės darbovietės, negali patenkinti jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikių.
17. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso – 10 200 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį. Teismas nurodė, kad atsakovas ne visada teikė išlaikymą savo vaikams, o vėliau teikė nepakankamą, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo skolos vaikams priteisimo pagrįstas. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs šalių paaiškinimus, t. y. ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas, palikęs šeimą, mokėjo vaikams 300 Eur (abiem vaikams) dydžio išlaikymą, tačiau tokio išlaikymo dydžio neužteko, nors ieškovė prašė atsakovo prisidėti prie išlaikymo daugiau, tačiau atsakovas nesutiko, bei atsakovo paaiškinimus, kad buvo laikotarpis, kai jis nemokėjo išlaikymo vaikams, o vėliau, esant galimybei, teikė kiekvienam vaikui po 150 Eur išlaikymą.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir patikslintas priešieškinis iš esmės patenkinti, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 479 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas iš ieškovės – 546 Eur bylinėjimosi išlaidų, tenkino abiejų šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir, atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 933 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo tenkinti 100 proc., priteisė valstybei iš atsakovo 392 Eur (162 Eur + 230 Eur) žyminio mokesčio už ieškovės ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodama ieškinį buvo atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-106-1150/2024, rezoliucinę dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio: 1) priteisti iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 150 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 3 300 Eur; 3) priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai taikė teisės normas ir priteisė iš apelianto jo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai neproporcingai didelį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aiškinimas, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Ieškovė įrodinėjo, kad prašo priteisti kiekvienam vaikui po 300 Eur vien tik dėl to, kad tai yra 1/2 dalis minimalios mėnesio algos, tačiau neteikė įrodymų apie realiai vaikų išlaikymui reikalingas lėšas.
19.2. Teismas netinkamai individualizavo abiejų šalių turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kurio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Teismas neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį apibūdinančią aplinkybę, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, yra priverstas nuomotis butą, 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu atsakovas nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, nuomos kaina – 330 Eur. Taigi, apelianto turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių (būtinybės nuomotis butą) yra 330 Eur / mėn. blogesnė už ieškovės turtinę padėtį, nes ieškovė asmeninės nuosavybės teise iš savo tėvų gavusi dovanų 3-ijų kambarių butą nepatiria būsto nuomos išlaidų. Be to, ieškovei tėvų dovanotas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nors šalys daug metų mokėjo ieškovės tėvams už jo nuomą. Mokėdamas tokią buto nuomą atsakovas neįgijo jokių nuosavybės teisių į butą, o butas asmeninės nuosavybės teise padovanotas ieškovei.
19.3. Teismas klaidingai nustatė apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydį, nes padarė dokumento aiškinimo klaidą – apelianto nurodytą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių prilygino jo pajamoms „į rankas“, kas yra neteisinga ir parodo esminę klaidą, turėjusią įtakos nustatant apelianto pajėgumą mokėti 600 Eur / mėn. dydžio išlaikymą abiem vaikams. Iš UAB „Statybų inovacijos“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog apelianto darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio buvo nuo 476,48 Eur iki 612,91 Eur. Teismo cituojamas darbo užmokestis „Sodros“ duomenimis yra nurodytas neatskaičius mokesčių. Siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad 1 150 Eur darbo užmokesčio suma yra nurodoma neatskaičius mokesčių, apeliantas prašo prijungti prie apeliacinio skundo 2024 m. balandžio 9 d. UAB „Statybų inovacijos“ Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas susijusias išmokas, kuri patvirtina, kad 1 150 Eur yra apeliantui priskaičiuota suma, iš kurios išskaičius mokesčius, apeliantas „į rankas“ gaudavo 760,21 Eur. Nuo 2024 m. dėl norminio reglamentavimo pasikeitimo, apeliantas gauna 788,08 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
19.4. Teismas neindividualizavo šalių proporcijų vaikų išlaikymo dydyje, nevertino, ar pagal kiekvienos šalies gaunamas pajamas (ir kitas aplinkybes, apibūdinančias turtinę padėtį) šalys privalo teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis. Ieškovės gaunamos pajamos kelis kartus viršija apelianto gaunamas pajamas. Kaip nustatyta iš UAB „Kesko senukai Lithuania“ pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio buvo 1 639 Eur – 2 630 Eur. Be to, ieškovė turi jai priklausantį butą.
19.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai atsisakydamas vadovautis rašytiniu įrodymu – VšĮ „Centro poliklinika“ pažyma, kurioje nurodoma, kad apeliantui dėl sveikatos priežasčių nerekomenduojama dirbti atitinkamo pobūdžio darbo, ir dėl to sprendė, kad apelianto galimybės dirbti nėra apribotos. Medicininė pažyma yra oficialus valstybės institucijos (poliklinikos) išduotas dokumentas, kuris teismo turėjo būti vertinamas kaip turtintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
19.6. Teismas nepagrįstai apelianto sveikatos būklės nevertino kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nurodęs, kad apeliantui nėra nustatytas nedarbingumo lygis, ir laikydamas, kad apelianto galimybės dirbti nėra apribotos. Vien tai, jog atsakovui nenustatytas nedarbingumo lygis, nėra aplinkybė, kuri savaime turėtų paneigti jo apribotas galimybes dirbti tam tikro pobūdžio darbą, kuris susijęs su atitinkama stuburo padėtimi. Kaip patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašas, apeliantui diagnozuota kita dorsalgija (krūtinės ir juosmens sritis bei kitos skoliozės rūšys, krūtinės ir juosmens sritis). Apeliantui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant. Apeliantas sąžiningai deda pastangas, kad galėtų gauti didesnes pajamas, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis yra prasta dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, t. y. jo sveikatos būklės. Apeliantas baigė profesinį mokymą ir įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo kvalifikaciją bei 2023 m. birželio 10 d. įgijo C1 ir C kategorijas, tačiau, pabandęs dirbti vairuotoju, pastebėjo, kad ilgesnį laiką pasėdėjus (t. y. stuburui esant sulenktoje pozicijoje), jis jaučia didelius skausmus, todėl tokio pobūdžio darbo negali dirbti.
19.7. Teismas nepagrįstai nevertino išlaikytinių skaičiaus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad šalys turi du vaikus, kas reiškia, jog kiekvienam iš jų teikti po 300 Eur dydžio išlaikymą apeliantas neišgali. Išlaikytinių skaičius yra objektyvi aplinkybė, dėl kurios galima nukrypti nuo orientacinio išlaikymo dydžio kiekvienam išlaikytiniui.
19.8. Nustatydamas vaikams priteistino išlaikymo dydį, teismas neatsižvelgė į tai, kad ir apeliantas patirs atitinkamas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti bendravimo su vaikais metu (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-775/2024).
19.9. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šiuo atveju vadovaujantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad iš 780 Eur (šiuo metu gaunamas atsakovo pajamų dydis) sumokėjęs 330 Eur už buto nuomą, apeliantas disponuoja tik 450 Eur dydžio pajamomis. Iš šių pajamų apeliantas objektyviai negali kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui skirti 600 Eur, nes ir pats turi maitintis ir apmokėti komunalines paslaugas (pvz. pirmos instancijos nustatė, kad atsakovas už telefono ryšio paslaugas moka 13,25 Eur per mėnesį, žiemos laikotarpiu nuomojamo buto komunaliniai mokesčiai yra apie 110 Eur / mėn.). Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio, priteistam išlaikymui sumokėti apeliantas turėtų kiekvieną mėnesį skolintis lėšų, kas taip pat bus neįmanoma. Daugiau nei po 150 Eur vieno vaiko išlaikymui apeliantas pagal savo turtinę padėtį skirti negali, tačiau įvertinus tai, kad ši byla priskirtina šeimos bylų teisinei kategorijai, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nutartų, kad išlaikymas mažintinas kita suma, apeliantas prašytų sumažinti iki teismo pripažintos sumos.
19.10. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; nėra aišku, kodėl nurodytu laikotarpiu kiekvieno vaiko išlaikymo dydį teismas nustatė būtent po 300 Eur. Teismo motyvai, kurių pagrindu jis nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą, nenurodomi, todėl nėra aišku, kokius įrodymus ir kaip teismas vertino, kokiu būdu priėjo išvados ieškovės reikalavimą tenkinti ir būtent tokia apimtimi.
19.11. Kaip galima numanyti iš teismo pozicijos, teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios MMA dydį. Tai nėra teisinga pozicija, nes išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu MMA buvo mažesnė. 2020 m. MMA, neatskaičius mokesčių, sudarė 607 Eur, o atskaičius mokesčius – 447 Eur; 2021 m. MMA – 642 Eur (468 Eur); 2022 m. MMA – 730 Eur (533 Eur); 2023 m. MMA – 840 Eur (633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924,00 Eur, kas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 708,42 Eur. Atitinkamai nėra teisinga ir pagrįsta ankstesniais laikotarpiais vaikų išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti būtent po 300 Eur / mėn. kiekvienam vaikui. Be to, ieškovė neįrodė, kad tiek buvo išleista kas mėnesį vaikų poreikiams tenkinti. Toks išlaikymo dydis yra neproporcingas ir apelianto turtinei padėčiai.
19.12. Teismas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju 2020 m. išmoka vaikui sudarė 60 Eur; 2021 m. – 70 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – 73,50 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 80,50 Eur; 2023 m. – 85,75 Eur, 2024 m. – 96,25 Eur. Atitinkamai, jeigu teismo išvada skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą pagal MMA būtų laikoma teisiškai pagrįsta, apelianto išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas sekančiu būdu: 1) nuo 2020 m. balandžio iki 2020 m. gruodžio orientacinis išlaikymo dydis abiem vaikams, atskaičius universaliąją vaiko išmoką, – 3 096 Eur ((447 Eur – 60 Eur) / 2 x 8 x 2); 2) nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio orientacinis išlaikymo dydis abiem vaikams, atskaičius universaliąją vaiko išmoką, – 4 776 Eur ((468 Eur – 70 Eur) / 2 x 12 x 2); 3) nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. gegužės 31 d. orientacinis išlaikymo dydis, atskaičius universaliąją vaiko išmoką, abiem vaikams – 2 757 Eur ((533 Eur – 73,50 Eur) / 2 x 6 x 2); 4) nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. orientacinis išlaikymo dydis, atskaičius universaliąją vaiko išmoką, abiem vaikams – 2 715 Eur ((533 Eur – 80,50 Eur) / 2 x 6 x 2); 5) nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. vasario mėnesio išlaikymo dydis abiem vaikams, atskaičius universaliąją vaiko išmoką, – 600 Eur (300 / 2 x 2 x 2) (taikant teismo nustatytą vaikų išlaikymo dydį nuo 2024 m.). Išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu apeliantas turėjo būti sumokėjęs 13 944 Eur išlaikymo abiem vaikams; iš AB SEB banko išrašo matyti, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio teikė vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą (abiem vaikams), taigi sumokėjo 6 900 Eur, atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas turėtų sudaryti 7 044 Eur, o ne 10 200 Eur.
19.13. Išlaikymo skolos skaičiavimas vien tik vadovaujantis orientaciniu išlaikymo kriterijumi ir neatsižvelgiant į tai, kad bendraudamas su vaikais ir pats apeliantas turėjo atitinkamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti (kurui, maistui, laisvalaikiui ir pramogoms ir pan.), atitinkamai sprendimas paskaičiuoti išlaikymo skolą net ir pagal 1/2 atitinkamu laikotarpiu galiojusią MMA, nėra teisinga ir sąžininga apelianto atžvilgiu. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog vaikų išlaikymui jos nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ji išleido būtent po 300 Eur kiekvienam vaikui arba ne mažiau nei 1/2 MMA, galiojusios atitinkamais metais.
19.14. Priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 3 300 Eur. Atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad jis taip pat bendravo su vaikais ir patyrė išlaidų jų poreikiams tenkinti, į tai, kad ieškovė atitinkamu laikotarpiu gaudavo universaliąją išmoką vaikams („vaiko pinigai“) bei neįrodė vaikų poreikiams tenkinti išleistų sumų už nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį. Teisinga ir sąžininga laikyti, kad nurodytu laikotarpiu apeliantas abiejų vaikų išlaikymui turėjo skirti po 300 Eur / mėn., kas atitinkamai nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio sudaro 10 200 Eur. Šiuo laikotarpiu apeliantas sumokėjo 6 900 Eur, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 3 300 Eur.
Atsiliepimas
20. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovės nurodyta iš atsakovo priteistina šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalinga 300 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui yra adekvati, protinga, atitinkanti vaikų poreikius ir interesus, atitinkanti teismų praktiką ir šios dienos ekonomiką bei pakilusiais kainas, juolab kad vaikai lanko būrelius, turi problemų dėl dantų, reikia dažnai lankytis pas odontologus. Viso teisminio proceso metu apeliantas (atsakovas) tai sutikdavo vaikams mokėti po 200 Eur, tai vėl sumažindavo pinigų sumą iki 150 Eur.
20.2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas neanalizavo ir nevertino jo turtinės padėties. Teismas vertino apelianto turtinę padėtį, taip pat ir aplinkybes, kokias pastangas deda apeliantas, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaikus. Apeliantas neįrodė, kad jis dėjo kažkokias pastangas tam, kad persikvalifikuotų ir rastų kitą darbą, gautų papildomų pajamų; nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojosi kito ar papildomo darbo, jo uždirbtų ir tinkamai išlaikytų savo vaikus.
20.3. Apelianto ligos nėra tokios sunkios, kaip jis teigia skunde. Apeliantas yra visiškai veiksnus, turi profesiją ir galiojančias kelių kategorijų vairavimo teisės, tad laisvai gali pasirinkti darbą, kuris leis jam dorai gyventi ir prisidėti prie vaikų išlaikymo.
20.4. Apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis nurodo. Teismo posėdžio metu paklausus apie apelianto pajamas ir išlaidas, jo išlaidos viršijo pajamas, taigi kyla klausimas dėl apelianto turtinės padėties, iš ko jis gyvena. Kaip teigia apeliantas, jis gauna 760-780 Eur, atskaičius mokesčius. Jo buto nuomos kaina yra 330 Eur, jis moka 300 Eur vaikų išlaikymui, 13,25 Eur už telefoną, komunalinius mokesčius už butą, važinėti automobiliu reikalingas kuras. Neatitinka tikrovės teiginiai, kad apeliantas pragyvena už 100-130 Eur per mėnesį. Be to, apeliantas pakeičia jau 2 advokatą, naudojasi ne valstybės skiriamu advokatu, o privačiais advokatais, kuriems moka už teisines paslaugas.
20.5. Apeliantas, vengdamas mokėti vaikams didesnį išlaikymą, manipuliuoja skaičiais. Vertinant šalių turtinę padėtį, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šalių turimi automobiliai neturi įtakos turtinės padėties vertinimui, nes atsakovo automobilis ženkliai naujesnis negu ieškovės. Apeliantas nurodo, kad ieškovės pajamos kelis kartus viršija apelianto pajamas, tačiau ieškovė dirba 2-3 darbuose, kad išlaikytų vaikus. Ieškovė taip pat turi sveikatos problemų, tačiau ji nesiskundžia, o stengiasi dėl vaikų. Apeliantas tik dejuoja, kad jis negali dirbti, ir nededa jokių pastangų tam, kad persikvalifikuotų ar dirbtų papildomą darbą. Nors apeliantas nurodo, kad jo darbo užmokestis buvo įvertintas „Sodros“ duomenimis neatskaičius mokesčių, tačiau ieškovės darbo užmokestį nurodo neatskaičius mokesčių.
20.6. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne nuo MMA, kaip tai daro atsakovas, o nuo teismo priteistos vaikų išlaikymo sumos, t. y. nuo 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. MMA vienam vaikui yra minimalus orientacinis kriterijus. Minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Tarnyba nurodė, kad atsakovo siūlomas išlaikymas net ir po 200 Eur negali patenkinti net minimalių būtiniausių vaikų poreikių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų, kuriam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovė pateikė duomenis, kad vaikai lanko būrelius ir turi problemų dėl dantų, reikia pastoviai lankytis pas odontologus. Taigi, pagrindė prašomą nustatyti išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
24. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą: 2024 m. balandžio 9 d. UAB „Statybų inovacijos“ Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas susijusias išmokas. Apeliantas prašo prijungti teikiamą įrodymą, nurodydamas, kad jis yra svarbus teisingo apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydžio nustatymui. Atsakovas nurodo, kad šią pažymą jis gavo jau po teismo sprendimo priėmimo, siekdamas pagrįsti savo apeliaciniame skunde dėstomą poziciją apie pirmos instancijos teismo sprendime padarytą klaidą dėl apelianto darbo užmokesčio dydžio, atskaičius mokesčius, nustatymo, todėl šio įrodymo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo. Be to, atsižvelgiant į šio įrodymo pobūdį, taip pat į tai, kad jis teikiamas su apeliaciniu skundu, jo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir leis teisingai išspręsti apeliaciniu skundu ginčijamus klausimus. Apelianto teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, yra reikšmingas įvertinant pirmosios instancijos teismo motyvų bei apeliacinio skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliantas prašo jį priimti ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste.
25. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovo su apeliaciniu skundą pateiktas įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus jo turinį, yra susijęs su sprendžiamo klausimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus. Šių duomenų pateikimo poreikis kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismui teikiamas papildomas įrodymas – 2024 m. balandžio 9 d. UAB „Statybų inovacijos“ Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas susijusias išmokas, priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, visų Šventųjų bažnyčioje, sudarė santuoką, kuri 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo apskaityta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4013). Šalims 2009 m. spalio 5 d. gimė sūnus A. K., o 2011 m. liepos 12 d. gimė dukra A. K..
28. VĮ Registrų centro duomenims ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-5506 bei 2013 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-5794. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
29. Iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio buvo 1 639 Eur – 2 630 Eur. Iš AB SEB banko išrašo matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio teikė vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą (abiem vaikams).
30. Šalių vaikai lanko kyokushin karate treniruotes sporto klube „Toshi“. Mėnesinė treniruočių kaina vienam asmeniui – 50 Eur; taip pat – programavimo užsiėmimus, kuriuos organizuoja VšĮ „Mokslo šviesa“. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog MB „Vilniaus ortodontijos centre“ vaikams buvo teikiamos paslaugos, kurių suma kas mėnesį svyruoja nuo 15 Eur iki 240 Eur. Iš Tarnybos išvados matyti, kad šalių sūnus gydosi pas odontologą (viršutinio žandikaulio tiesinimas), dukra nešioja plokštelę ant gomurio dėl dantų tiesinimo. Ieškovė nurodė, jog vaikai lanko tokius pačius būrelius – karate (apie 100 Eur/mėn. už abu vaikus, papildomai varžybos, apranga ir kt.), programavimą (apie 90 Eur/mėn. už abu vaikus), anglų kalbos užsiėmimus (apie 200 Eur/mėn. už abu vaikus). Optikos salone nustatyta, kad vaikams reikalingi akiniai. Ieškovė vaikams pirko vaistus, kompiuterį, ausines bei kitus kompiuterio priedus.
31. Iš 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos nuomos sutarties matyti, kad atsakovas nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, nuomos kaina – 330 Eur. Iš UAB „Statybų inovacijos“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, jog atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio buvo nuo 476,48 Eur iki 612,91 Eur (atskaičius mokesčius), o Sodros duomenimis, atsakovo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių: 2023 m. sausio, vasario mėnesiais – 850 Eur; 2023 m. kovo mėn. – 776,09 Eur; 2023 m. balandžio mėn. – 760,53 Eur; 2023 m. gegužės mėn. – 772,73 Eur; 2023 m. birželio – rugsėjo mėnesiais – 1 150 Eur.
32. Iš UAB „Statybų inovacijos“ 2024 m. balandžio 9 d. Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas susijusias išmokas nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis 2023 m. spalio – gruodžio mėnesiais neatskaičius mokesčių buvo 1 150 Eur dydžio (atitinkamai, atskaičius mokesčius – 760,21 Eur dydžio); 2024 m. sausio ir kovo mėnesiais neatskaičius mokesčių – 1 150 Eur dydžio (atitinkamai atskaičius mokesčius – 788,05 Eur dydžio), 2024 m. vasario mėnesį – 1 092,50 Eur neatskaičius mokesčių (760,73 Eur – atskaičius mokesčius).
33. Iš VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad apeliantui diagnozuota kita dorsalgija (krūtinės ir juosmens sritis, bei kitos skoliozės rūšys, krūtinės ir juosmens sritis). Apeliantui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant.
Žemesnės instancijos teismas
34. Šiame kontekste atsakovas (apeliantas) patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines 300 Eur dydžio išmokas, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus ir priteisus iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 300 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, bei priteisus iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 10 200 Eur, atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio: priteisti iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 150 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 3 300 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimus dėl teismo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo (ne)pagrįstumo.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio
35. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams šalių vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo, nustatydamas vaikų poreikius, rėmėsi orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžiu ir sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti mažesnis nei minimalus išlaikymas, t. y. po 300 Eur kiekvienam vaikui, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius, yra pagrįstas, adekvatus, o atsakovo teikiamas ir siūlomas priteisti išlaikymas abiem vaikams (300 Eur / mėn., t. y. po 150 Eur vaikui / mėn.) negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių; teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės yra sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.
36. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuoja, kad: pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nes, atsakovo teigimu, kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, pasisakė, jog tai, kad vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai; teismas priteisė iš apelianto jo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai neproporcingai didelį išlaikymą nepilnamečiams vaikams; teismas netinkamai individualizavo šalių turtinę padėtį, padarė klaidą, spręsdamas dėl apelianto gaunamo darbo užmokesčio dydžio; teismas neindividualizavo šalių dalių proporcijų vaikų išlaikymo dydyje; teismas nepagrįstai apelianto sveikatos būklės nevertino kaip teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio (apeliantas sąžiningai deda pastangas, kad galėtų gauti didesnes pajamas, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis yra prasta dėl jo sveikatos būklės); teismas nevertino, kad šalys turi du vaikus, kas reiškia, kad kiekvienam iš jų teikti po 300 Eur dydžio išlaikymą apeliantas neišgali; teismas neatsižvelgė į tai, kad ir apeliantas patirs atitinkamas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti bendravimo su vaikais metu.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl išlaikymo dydžio. Remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma, spręstina, kad vaikų poreikiai (jų dydis) pirmosios instancijos teismo nustatyti tinkamai. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos teismo išvados tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl atsakovo turtinės padėties, t. y. galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams.
38. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taip pat pabrėžtina, kad vienas iš esminių kriterijų nustatant išlaikymo vaikui dydį yra ir būtinybė užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
40. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
41. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka, be kita ko, su bylą nagrinėjusio teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu. Ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui reikalingas 600 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį, teismas tokį išlaikymo dydį pripažino pagrįstu ir adekvačiu; atsakovas teigė, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai turėtų būti nustatomas individualiai, o ne pagal minimalų darbo užmokestį, ir nagrinėjamu atveju iš atsakovo turėtų būti priteisiama 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodomu klausimu.
42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
43. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Tokio išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos (kuri sprendimo priėmimo metu yra 708,42 Eur, atskaičius mokesčius, dydžio), todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pareigos detaliai įrodinėti prašomo priteisti išlaikymo dydžio ieškovė neturėjo. Be to, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašytu ir teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, nenurodė ir plačiau neargumentavo, kokio dydžio, jo nuomone, išlaikymas yra reikalingas kas mėnesį kiekvienam šalių vaikui, nepateikė konkrečių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės nurodomu vaikams išlaikyti reikalingu išlaikymo dydžiu. Kita vertus, ieškovės prašomas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalyje esantį aukštą kainų lygį, apeliacinio teismo vertinimu, gali patenkinti tik būtinuosius vaikų poreikius. Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikai turi sveikatos problemų: abiem reikalinga nešioti akinius (e. t. 1, b. l. 41), abu vaikai turi dantų problemų, dėl kurių nuolat lankosi pas odontologus (e. t. 1, b. l. 38-39), dėl to patiriamos ženklios papildomos išlaidos. Be to, abu šalių nepilnamečiai vaikai lanko programavimo užsiėmimus, kurie kas mėnesį kainuoja 90 Eur, taip pat abu vaikai lanko anglų kalbos užsiėmimus, kurių mėnesio kaina abiem vaikams – 200 Eur, bei karatė treniruotes, kurių mėnesio kaina abiem vaikams – 100 Eur (e. t. 1, b. l. 36, 59–61). Pažymėtina, kad atsakovo siūlomas priteisti 150 Eur dydžio mėnesio išlaikymas kiekvienam vaikui pažeistų vaikų interesus, nes toks išlaikymas neužtikrintų būtinų vaikui vystytis sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisė po 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, priteistas išlaikymo dydis yra protingo dydžio ir atitinkantis vaikų interesus bei poreikius. Atsakovas šios išvados nepaneigė ir priešingai neįrodė.
45. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, nurodyti išaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, išlaikymo dydis šiuo atveju nustatytas individualiai, įvertinus vaikų poreikius ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją, minimalų darbo užmokestį minint tik kaip orientacinį dydį, o minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė ne dėl mažesnio nei minimalus darbo užmokestis išlaikymo priteisimo galimybės, o dėl didesnio.
46. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau pabrėžtina, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010).
47. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).
49. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Ieškovės ir atsakovo vardu registruota po vieną transporto priemonę. Iš 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos nuomos sutarties matyti, kad atsakovas nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, nuomos kaina – 330 Eur. Iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio buvo 1 639 Eur – 3 772,68 Eur. Atsakovas dirba UAB „Statybų inovacijos“, jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio buvo nuo 476,48 Eur iki 788,05 Eur (atskaičius mokesčius).
50. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, išanalizavęs šalių turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši. Apeliantas skunde nurodo, kad jo turinė padėtis dėl objektyvių priežasčių yra blogesnė negu ieškovės, o pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, netinkamai individualizavo šalių turtinę padėtį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
51. Pirma, nors atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad, nustatydamas apelianto gaunamo darbo užmokesčio faktinį dydį pirmos instancijos teismas padarė dokumento aiškinimo klaidą – apelianto nurodytą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių prilygino jo pajamoms, atskaičius mokesčius, t. y. neteisingai sprendė, kad apelianto mėnesio darbo užmokestis yra 1 150 Eur, kai tuo tarpu ši suma yra atsakovo mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, o jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 788,05 Eur, tačiau šis netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėjo įtakos nustatant apelianto pajėgumą mokėti 600 Eur/mėn. dydžio išlaikymą abiem vaikams, nes pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovo gaunamas pajamas, bet ir jo pastangas gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nustatant atsakovo pajėgumą mokėti 600 Eur/mėn. dydžio išlaikymą abiem vaikams turėjo ne teismo nustatytas atsakovo darbo užmokesčio dydis, bet faktinių aplinkybių kontekste padaryta išvada, jog atsakovas, turėdamas galimybę gauti didesnes pajamas, reikalingas vaikams išlaikyti, nesiėmė (neįrodė ėmęsis) priemonių jas gauti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo netikslumas vertinant atsakovo mėnesio pajamas, neturėjo įtakos teismo išvados dėl apelianto finansinio pajėgumo teikti 600 Eur / mėn. išlaikymą abiem šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumui, nėra pagrindo dėl to naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.
52. Antra, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį ir atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių turtinę padėtį, pagrįstai vertino faktinių aplinkybių visumą, t. y. ne tik šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, išlaikytinių skaičių, sveikatą, bet ir atsakovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
53. Trečia, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atsisakė vadovautis VšĮ „Centro poliklinika“ pažyma, kurioje nurodoma, kad apeliantui dėl sveikatos priežasčių nerekomenduojama dirbti atitinkamo pobūdžio darbo; bei kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į atsakovo sveikatos būklę, vien tik dėl to, jog apeliantui nenustatytas nedarbingumas, sprendė, kad apelianto galimybės dirbti nėra apribotos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktą įrodymą – VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad apeliantui diagnozuota kita dorsalgija (krūtinės ir juosmens sritis bei kitos skoliozės rūšys, krūtinės ir juosmens sritis), rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą pažymą, atsižvelgė į joje esančius duomenis, jog atsakovui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant, tačiau, nesant duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas sumažintas darbingumo lygis, darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą, kuriame netektų kilnoti sunkių daiktų ir nebūtų pažeista nugaros sritis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažymoje esantys duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog dėl sveikatos būklės atsakovo galimybės dirbti yra apribotos. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, apeliantas neįrodė, kad jo sveikatos būklė turi įtakos jo galimybei susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, pritaikytą nustatytai diagnozei, kuri, kaip minėta, nelemia atsakovo darbingumo lygio sumažinimo.
54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas yra pajėgus dirbti, susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, kuriame netektų kilnoti sunkių daiktų ir nebūtų pažeista nugaros sritis, kad galėtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybės pagerinti savo turtinę padėtį. Duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti kitą, geriau apmokamą, ar papildomą darbą, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų apeliantas atlikti negalėjo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad jis siekė susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas baigė profesinį mokymą ir įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo kvalifikaciją bei 2023 m. birželio 10 d. įgijo C1 ir C kategorijas, nepatvirtina, kad apeliantas siekė susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, todėl vien nedidelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, tenkinančio tik bazinius bei minimalius vaikų poreikius, dydžio.
55. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi nekilnojamojo turto, o atsakovas neturi, ieškovė nepatiria būsto nuomos išlaidų, o jos pajamos didesnės negu atsakovo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi didesnių (finansinių, materialinių ir kt.) galimybių nei atsakovas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir dėl to didesnė šalių vaikų išlaikymo dalis turi tekti ieškovei. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuriame gyvena ji pati su šalių nepilnamečiais vaikais, taigi, toks turtas skirtas ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos poreikiams tenkinti, dėl to galimybės jį realizuoti ar išnuomoti, taip gaunant papildomų pajamų, labai ribotos. Nors atsakovas skirtingai nei ieškovė, patiria būsto nuomos išlaidas, tačiau jos, atsižvelgiant į dydį, nelaikytinos ypatingai reikšmingai įtakojančiomis (bloginančiomis) atsakovo turtinę padėtį lyginant su ieškovės turtine padėtimi, juolab kad ieškovė patiria su nekilnojamojo turto būklės išlaikymu susijusių išlaidų. Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau byloje nepaneigta, kad ieškovė dirba daugiau negu vienu etatu, be to, teismo vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių; byloje nepaneigta, jog atsakovas turi galimybių gauti didesnes pajamas, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negali šalių nepilnamečiams vaikams teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Vertinant priešingai, būtų pažeisti ne tik šalių nepilnamečių vaikų, bet ir ieškovės, kuri deda visas pastangas teikti šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, interesai.
56. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais metu taip pat patirs išlaidų, nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą faktinių aplinkybių, nėra pagrindas sumažinti teismo iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad nors teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis, tačiau, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, kai vaikų tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, šalys iš esmės vienodą laiką bendrauja su vaikais šventinėmis dienomis bei vaikų atostogų laiku, neturi lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikams dydį, nes, esant tokiai bendravimo tvarkai, atsižvelgiant į vaikų faktiškai praleidžiamą laiką su kiekvienu iš tėvų, būtent ieškovė tenkina daugumą vaikų poreikių. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove, tam atsakovas neprieštarauja, dėl ko ieškovė patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams patenkinti ir ieškovei tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta. Be to, ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ir ne kasdienes, o periodines ar vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Vertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė mažesnį negu pusė minimalios algos išlaikymo kiekvienam šalių vaikui dydį, konstatavęs, jog toks išlaikymas tenkina tik būtinuosius vaikų poreikius.
57. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog šalių turtinė padėtis ir turimos vienodos galimybės ją gerinti leidžia vaikams teikti vienodo, teismo nustatyto dydžio išlaikymą, apeliantas yra pajėgus finansiškai teikti po 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, pažeidė vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, dėl to apelianto prašymas sumažinti teismo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį atmetamas kaip nepagrįstas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas po 300 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos kiekvienam vaikui, pripažintina teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas dėl jos atmestinas.
Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo
58. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio teikė šalių vaikams nepakankamą, t. y. po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymą, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso 10 200 Eur (300 Eur / mėn. x 2 x 36 mėn. – 150 Eur / mėn. x 2 x 36 mėn.), skaičiuojant kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, įvertinus atsakovo sumokėtą išlaikymo dalį.
59. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu – apelianto nuomone, nurodytu laikotarpiu apeliantas abiejų vaikų išlaikymui turėjo skirti 300 Eur / mėn., kas atitinkamai nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio sudaro 10 200 Eur, šiuo laikotarpiu apeliantas sumokėjo 6 900 Eur, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 3 300 Eur. Dėl to apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio, priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinant iki 3 300 Eur.
60. Apeliantas argumentuoja, kad: pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nurodytu laikotarpiu kiekvienam vaikui iš atsakovo mokėtiną išlaikymo dydį nustato būtent po 300 Eur; apelianto teigimu, nėra teisinga ir pagrįsta ankstesniais laikotarpiais vaikų išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti būtent po 300 Eur / mėn. kiekvienam vaikui, nes nuo 2020 m. balandžio mėn. MMA nesudarė tiek, kiek sudaro nuo 2024 m. sausio 1 d.; ieškovė neįrodė, kad tiek buvo išleista kas mėnesį vaikų poreikiams tenkinti; toks išlaikymo dydis neproporcingas ir apelianto turtinei padėčiai; pirmos instancijos teismas, skaičiuodamas išlaikymo skolą, nepagrįstai kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nemažino pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimas neatsižvelgiant į tai, kad bendraudamas su vaikais ir pats apeliantas turėjo atitinkamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, nėra teisingas.
61. Šiais aspektais įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo teiginiai, grindžiami kitokia jo nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
62. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
63. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
64. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
65. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad: nėra teisinga ir pagrįsta ankstesniais laikotarpiais vaikų išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 300 Eur / mėn. kiekvienam vaikui, nes sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo būtina atsižvelgti į kitusį MMA dydį, be to, ieškovė neįrodė, kad tiek buvo išleista kas mėnesį vaikų poreikiams tenkinti.
66. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, nepagrįsta teigti, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas išlaikymo dydis visais atvejais privalo būti ne didesnis negu minimali alga. Kaip minėta, turi būti vertinami individualūs vaiko poreikiai ir konkreti situacija, kas nagrinėjamu atveju teismo ir buvo įvertinta.
67. Į minimalų mėnesinį atlygį gali būti atsižvelgiamą kaip į vieną iš orientacinių kriterijų būtiniesiems poreikiams reikalingai sumai apibrėžti, tačiau, kaip minėta, tai nepaneigia būtinybės įvertinti kiekvieną individualią situaciją. Pažymėtina, kad minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius 2020 m. buvo 447,23 Eur (neatskaičius mokesčių – 607 Eur); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 468,41 Eur (neatskaičius mokesčių 642 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 549,65 Eur (neatskaičius mokesčių – 730 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių – 840 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur).
68. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaikų mokyklinį amžių, poreikius, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu Lietuvoje buvusi kainų lygį, vertintina, jog teismo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nustatytas 600 Eur dydžio vienam šalių vaikui išlaikyti abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis yra pagrįstas, protingas, adekvatus vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad šiuo atveju, įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario priteisto išlaikymo dydis neviršijo orientacinio MMA. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nustatytas nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalingas išlaikymo dydis nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. gruodžio 31 d. MMA viršijo nežymiai, pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, ieškovė neturėtų būti įpareigojama teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams, Be to, ieškovė pateikė didesnio negu MMA išlaikymo dydžio poreikį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė 2020 m. gruodžio 5 d. pirko bendros 996,81 Eur vertės kompiuterį, pelę kompiuteriui (e. t. 1, b. l. 39), 2021 m. gruodžio 17 d. pirko bendros 1 122,70 Eur vertės ausines ir kompiuterį (e. t. 1, b. l. 40). Iš pateiktų užsakymų matyti, kad dar 2021 m. šalių vaikams nustatyti specialieji poreikiai, t. y. regėjimo sutrikimai – 2021 m. kovo 1 d. vaikams užsakyti bendros 204 Eur vertės akiniai, bei vaikai turėjo sveikatos problemų dėl dantų – laikotarpiu nuo 2021 m iki 2023 m. lankėsi pas odontologus. Atsakovas šių išlaidų neginčijo. Taigi, ieškovė įrodė prašomo priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu dydžio pagrįstumą.
69. Atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas, jog teismo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu priteisto išlaikymo vaikams dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Atsakovas įrodymų, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jis dėl turtinės padėties neturėjo galimybių teikti kiekvienam vaikui po 300 Eur dydžio mėnesio išlaikymą, nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad minėtu laikotarpiu neturėjo galimybės pagerinti savo turtinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai).
70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad, nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio, nustatytą visą vaikams reikalingo išlaikymo dydį turėjo mažinti pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatyti tėvų teiktino išlaikymo dalis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šiuo atveju šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi, nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytas išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms.
71. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas prašo sumažinti teismo iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu priteistą išlaikymą kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui iki 150 Eur / mėn., t. y. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu prašo nustatyti mažesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė ir nepateikė ją patvirtinančių įrodymų. Be to, konstatuojama, kad atsakovo nurodomas mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymas neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų, nes yra akivaizdžiai per mažas, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo pajamas ir vaikų poreikius, teisę gauti tinkamą jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu apeliantas abiejų vaikų išlaikymui turėjo skirti 300 Eur / mėn., atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys šalių nepilnamečių vaikų interesams gauti tinkamą jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
72. Apelianto argumentas, kad nėra teisingas išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimas neatsižvelgiant į tai, kad bendraudamas su vaikais ir pats apeliantas turėjo atitinkamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo mažinti iš apelianto pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo skolos dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikai gyveno su ieškove, todėl spręstina, kad vaikai daugiausia laiko praleido su ieškove, priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, būtent ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tenkino didžiąją daugumą vaikų poreikių. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kiek laiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikai praleido su atsakovu, kokias ir kokio dydžio išlaidas atsakovas dėl to patyrė.
73. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas dėl jos atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
74. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
75. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
76. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
77. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
78. Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pasirengimą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. b. t. 2, b. l. 174–175).
79. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo (apelianto).
80. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-106-1150/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.