Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-211-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2A-211-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05340-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: S. M.
Atsakovas: V. G.

Civilinė byla Nr. e2A-211-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05340-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: : 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.3.4.4.3; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ir atsakovo V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. M. (toliau – ieškovė) prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; 2) nustatyti ieškovės ir atsakovo V. G. (toliau – atsakovas) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku pagal kurią: 2.1) atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo, t. y. atsakovo, vizito Lietuvoje trukmę proceso šalys įsipareigoja kiekvieną kartą atskirai bendru susitarimu susitarti dėl bendravimo trukmės ir tvarkos. Ieškovė, įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką (jos trukmę, kuriuose miestuose ketinama apsistoti ir kitą būtiną informaciją) ne vėliau nei 7 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys įsipareigoja bendru sutarimu raštu susitarti dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu; 2.2) atsakovas informuoja ieškovę apie numatomų bendravimo metu veiklų vietą ir pobūdį; Ieškovė pateikia atsakovui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų turimus asmeninius daiktus; 2.3) vaiko išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant išankstiniam rašytiniam ieškovės sutikimui; 2.4) atsakovas užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks tą dieną ar tą laikotarpį ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje paskirtus namų darbus bei kitas paskirtas užduotis; 2.5) atsakovas pasirūpina vaiko paėmimu ir atvežimu iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Pasimatymų metu atsakovas įsipareigoja sudaryti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias buvimo sąlygas, taip pat įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms; 2.6) vaikui susirgus, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie tai ir sudaryti galimybes ieškovei pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei; 2.7) atsakovas ir ieškovė įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai atsakovas ir ieškovė gali patys gauti tokią informaciją; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą bei paskirti ieškovę išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 8 284,63 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokos sudariusios nebuvo. (duomenys neskelbtini) ji su atsakovu susilaukė sūnaus. Nepraėjus nei mėnesiui po vaiko gimimo, atsakovas išvyko gyventi į Norvegiją. Ieškovė su vaiku išvyko gyventi pas atsakovą 2016 m. lapkričio 6 d. Šalys susitarė, kad Norvegijoje gyvens laikinai, į Lietuvą grįš kada vaikas turės pradėti lankyti priešmokyklinę grupę, tačiau atėjus sutartam laikui, atsakovas pažado netesėjo ir pareikalavo, kad ieškovė su vaiku liktų Norvegijoje. Ieškovė dar kurį laiką gyveno Norvegijoje, tačiau 2020 m. liepos 11 d. su vaiku sugrįžo į Lietuvą, vaikas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti ugdymo įstaigą. Ieškovei sugrįžus į Lietuvą, šalys bendro ūkio nebevedė, nuo to laiko atsakovas jokia forma, išskyrus nereguliarius, vienetinius pavedimus į ieškovės sąskaitą, vaikui išlaikymo neskyrė. Šalims geranoriškai nepavyko susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl siekiant ateityje išvengti bet kokių nesutarimų bei maksimaliai apsaugoti vaiko interesus, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką. Ieškovė vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, kadangi ji iš esmės viena rūpinasi sūnumi ir užtikrina jam saugias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikas didžiąją gyvenimo dalį praleido tik su ieškove ir tarp jų esantis emocinis ryšys kur kas stipresnis nei su atsakovu. Be to, vaikas gyvena ir mokosi Lietuvos Respublikoje, kur turi nusistovėjusį grafiką, yra pripratęs prie ieškovės ir močiutės namų aplinkos, turi artimų draugų. Ieškovės teigimu, per mėnesį vaikui išlaikyti reikalinga suma yra – 1 000 Eur, tačiau ieškovė prašė priteisti mažesnę atsakovui tenkančios išlaikymo sumos dalį, t. y. 400 Eur. Pažymėjo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, t. y. blogai mato, dėl ko jam reikia kas pusę metų naujų akinių, yra gabus futbolininkas, dėl ko papildomai reikalinga apmokėti jo būrelius, aprangą, inventorių ir pan. Ieškovės teigimu, atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, jis vykdo kripto valiutų kasimo ir prekybos verslą (turi tam įrangą), remontuoja namus, turi įgūdžių transporto priemonių remonto srityje, turi net tris prabangius automobilius, kiekvieną mėnesį moka už garažo Lietuvoje nuomą, skolina pinigus draugams, turi kartingus, kiekvienais metais po kelis kartus keliauja į šiltuosius kraštus, iš kitų asmenų gauna keliasdešimt tūkstančių pajamų, kurių pagrįsti negali, turi veislinį šunį, kurį vežioja po parodas ir dėl to patiria dideles išlaidas. Be to, atsakovas bylinėjimosi išlaidoms nagrinėjamoje byloje išleido net 15 000 Eur, taip dirbtinai blogindamas savo turtinę padėtį, nors šios lėšos galėjo būti panaudotos vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi atsakovas nuo poros skyrybų realiai neteikė vaikui jokio išlaikymo, susidarė vaiko 8 284,63 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad ji gauna Lietuvos valstybės jai mokamą išmoką – vaiko pinigus. Norvegijoje apie 320 kronų išmoka yra mokama atsakovui ir šie pinigai bus mokami iki tol, kol vaikas taps pilnametis ir kol vienas iš tėvų gyvens ir dirbs Norvegijoje. Šias vaikui skirtas pinigines lėšas atsakovas pasisavino, vaiko poreikiams jų tenkinti ieškovei nepervedė.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, išlaikymo dydžiu bei reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra aiški, sudaro prielaidas skirtingoms bendravimo sąlygų interpretacijoms ir riboja Norvegijoje gyvenančio atsakovo teisę bendrauti su vaiku, kai tam nėra jokio pagrindo. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomais terminais, kurie yra neracionalūs, taip pat su ieškovės prašoma informacija, kurią jis turi pateikti, kadangi jis ieškovei turi nurodyti tik informaciją, kuri jai reikalinga paruošti tinkamą vaiko aprangą. Atsakovas norėtų su vaiku vykti į Norvegijos Karalystę ar kitas šalis be ieškovės rašytinio sutikimo, juolab, kad ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu tam neprieštaravo. Nesutiko, jog jis visais atvejais turėtų užtikrinti, kad susitikimų metu vaikas atliks ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje paskirtus namų darbus bei kitas paskirtas užduotis, kadangi tai priklauso nuo susitikimo laiko. Atsakovas nesutiko, kad jis turėtų pasirūpinti vaiko paėmimu ir atvežimu iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai, kad atsakovas pasirūpina būtinomis higienos ir nakvynės priemonėmis ir sudaro tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias sąlygas yra savaime suprantamas dalykas, todėl šios ieškovės nurodytos sąlygos yra perteklinės. Dėl vaiko sveikatos būklės atsakovas informuoja ieškovę apie vaiko sunegalavimą, nenumatant jam pareigos būtinai vaiką vežti į gydymo įstaigą arba grąžinti ieškovei. Bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta galimybė ir trumpiems atsakovo susitikimams su vaiku jo vizitų Lietuvoje metu. Atsižvelgiant į nurodytus prieštaravimus, atsakovas siūlė nustatyti bendravimo tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą. Nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu, kuris yra neprotingas, dirbtinai padidintas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais. Be to, vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, dėl ko galėtų būti pateisinama tokia didelė išlaikymo suma per mėnesį. Pagal pateiktus ieškovės kvitus ir jos banko sąskaitos išrašus, realios išlaidos vaikui per mėnesį sudaro 546,14 Eur, todėl atskaičiavus vaiko pinigus (85,75 Eur), vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaidų dalis sudaro 230,19 Eur. Atsakovas tinkamai teikia 300 Eur laikiną ir pakankamą išlaikymą bei papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Jis sutiko vaikui teikti 275 Eur kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, kadangi teikti didesnio išlaikymo jis neturi galimybės. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 833 Eur. Atsakovas Norvegijoje turi 2 automobilius BMW (2010 m. ir 2013 m.). Šie automobiliai, iš kurių vienas pirktas ieškovei, yra pirkti už paskolas, kurios dar nėra padengtos, už automobilius atsakovas moka draudimą. Kito turto neturi. Jis daugiau nei prieš 12 metų įsigijo šio sportinio automobilio rėmą, kurį pats vėliau perdarė. Ši transporto priemonė nėra važiuojanti ar registruota, tai tėra tik metalo konstrukcija, neturinti jokios vertės. Ieškovės nurodytų kartingų jis taip pat seniai nebeturi. Ieškovės nurodomas šuo nuosavybės teise liko veisėjai, o atsakovas šį šunį tik prižiūri. Atsakovo išlaidos 2022 m. per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 3 550 Eur, iš kurių paskolos už ieškovės ir atsakovo automobilius bei jų draudimai – 636 Eur, vartojimo paskola, lėšų išieškojimas – 428 Eur, būsto nuoma – 708 Eur, elektra – 80 Eur, telefonas – 104 Eur, automobilio išlaikymo ir kelionės į darbą išlaidos (kuras, kelių mokesčiai ir pan.) – 260 Eur ir kt. Į nurodytas išlaidas nėra įtrauktos išlaidos maistui, rūbams. Atsakovo išlaidos viršija jo pajamas, o tam, kad jis galėtų padengti įsipareigojimus, lėšas atsakovas skolinasi iš mamos bei kitų artimųjų, draugų. Atsakovas turi beveik 35 000 Eur įsipareigojimų fiziniams asmenims/kreditoriams. Atsakovas ne tik dirba pilnu etatu, bet ir nuolatos ieško būdų, kaip uždirbti daugiau. Nors turėjo planą įkurti įmonę Lietuvoje, tačiau dėl susidariusios Covid situacijos šį planą teko atidėti neribotam laikui. Atsakovas taip pat ketino uždirbti pasyvių pajamų iš kripto valiutų, tačiau dėl susidariusios ekonominės situacijos ir kitų priežasčių kripto rinkoje šiuo metu kripto valiutos neduoda jokių pajamų. Atsakovas pripažino, kad Norvegijoje jis taip pat gauna išmoką už vaiką, tačiau visus gautus pinigus yra panaudojęs ir naudoja vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas kategoriškai nesutinka ir su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad ieškovės persikėlimas su vaiku gyventi į Lietuvą nereiškė šalių išsiskyrimo, jis buvo ilgai šalių suplanuotas, kadangi šalys ketino ateitį kartu kurti Lietuvoje. Ieškovei su vaiku 2020 m. liepos 11 d. grįžus į Lietuvą, šalys ir toliau vedė bendrą ūkį. Atsakovas išlaikė šeimą, tik laikinai gyveno per nuotolį, šalys kartu leido laisvalaikį. Kartu pramogavo ir atostogavo 2020 m. vasarą. 2021 m. liepos mėn. ieškovė kartu keliavo atostogų į Graikiją. Tarpusavyje nuolat bendravo, ieškovė su vaiku gyveno atsakovo mamos bute iki 2021 m. vasaros pabaigos, atsakovas apmokėdavo šio buto komunalines paslaugas. Ieškovė Lietuvoje važinėjo atsakovo automobiliu, atsakovas toliau mokėjo paskolą už automobilį, draudimą, taip pat apmokėjo jo remonto išlaidas. Atsakovas, grįžęs į Lietuvą, nuolat parveždavo ir palikdavo ieškovei ir vaikui pinigų, taip pat apmokėdavo įvairias išlaidas bendriems šeimos poreikiams tenkinti tiek iš parsivežto uždarbio, tiek iš atsiimtų paskolų iš draugų (už maistą, kurą, pramogas ir pan.). Atsakovas tuo metu išleido daugiau nei 42 000 Eur. Ieškovė, grįžusi iš Norvegijos, niekur oficialiai nedirbo, oficialiai dirbti Lietuvoje pradėjo tik 2021 m. balandžio mėnesį, taigi būtent iki tol atsakovas išlaikė ieškovę. Todėl ieškovės nurodytu laikotarpiu joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

4. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir skyrius) nurodė, jog vaikas gyvena su motina, todėl jai neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu. Skyrius palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo, kadangi prašoma suma atitinka vaiko interesus. 2023 m. sausio 11 d. išklausius vaiko nuomonę, vaikas paaiškino, kad su tėvu nori matytis ir bendrauti kuo dažniau, todėl skyrius pasisako už maksimalų tėvo bendravimą su vaiku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 400 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 7 268,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą bei paskyrė ieškovę šių lėšų valdytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tvarką: 1) atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo vizito Lietuvoje trukmę, ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką ne vėliau nei 7 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys bendru sutarimu susitaria dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu; 2) atsakovo buvimo Lietuvos Respublikoje metu, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko interesus; 3) ieškovė pateikia atsakovui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko turimus asmeninius daiktus, reikalingus tėvo ir sūnaus bendravimo metu; 4) vaiko išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų be motinos galimas tik esant šalių bendram sutarimui; 5) atsakovas užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks visas užduotis, kurios yra būtinos pagal vaiko ugdymo programą; 6) bendravimo metu atsakovas privalo užtikrinti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias vaiko buvimo sąlygas, taip pat įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms; 7) vaikui susirgus atsakovo ir sūnaus bendravimo metu, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie vaiko ligą; 8) atsakovas ir ieškovė įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais; 9) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę; 10) atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir t.t.), kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 266,40 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš ieškovės 17,60 Eur žyminį mokestį. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.

6. Teismas nustatė, kad nepilnametis J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) ir lanko prailgintos dienos grupę. Skyriaus 2023 m. sausio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikui patinka laiką leisti su tėčiu, jis norėtų su juo susitikti dažniau, tik tėtis retai atvažiuoja.

7. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas konstatavo, kad šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra. Skyrius tam taip pat neprieštaravo. Įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo ir motinos bendrą gyvenimą nuo vaiko gimimo, atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

8. Ieškovė teismui pateiktoje vaiko būtinųjų poreikių lentelėje nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro maždaug 1 018,80 Eur. Šią sumą sudaro 52,50 Eur išlaidos mokyklai, 21,25 Eur išlaidos avalynei, 79,68 Eur aprangai, 183,45 Eur maistui, 48,03 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, 136,25 Eur išlaidos, susijusios su vaiko lankomomis futbolo treniruotėmis, 177,83 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogos, žaidimai, atostogos), 50 Eur gimtadienių šventėms, 53,33 Eur išlaidos sveikatai, 128,43 Eur išlaidos transportui, 9,95 Eur išlaidos higienos priemonėms, 15 Eur kirpyklai ir 63,89 Eur vienkartiniams vaiko poreikiams.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nesutiko nei su vienu ieškovės nurodytu išlaikymo dydžiu, išskyrus išlaidas kirpyklai. Išlaikymo dydis, jo vertinimu, yra neprotingas, dirbtinai padidintas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais, kadangi vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, o realios išlaidos vaikui per mėnesį sudaro 546,14 Eur, todėl atskaičiavus valstybės vaikui skiriamus vaiko pinigus (85,75 Eur), vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaidų dalis sudaro 230,19 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2021 m. balandžio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio buvo išmokėtas 19 414,67 Eur darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovės vardu Norvegijoje atidarytoje banko sąskaitoje, į kurią ji gaudavo darbo užmokestį, 2020 m. liepos 31 d. buvo 94 048,73 NOK, sąskaita uždaryta 2022 m. lapkričio 17 d. Swedbank, AB banko sąskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ieškovė pajamas į banko sąskaitą gavo tik iš Užimtumo tarnybos, darbovietės (duomenys neskelbtini) ir išmokas už vaiką.

11. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi jam yra nustatytas fiksuotas darbo užmokestis 38 090 NOK už mėnesį (apie 3 311 Eur), laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo išmokėta 666 734,62 NOK (apie 57 969 Eur). Taip pat atsakovas kas mėnesį gauna Norvegijos skiriamas išmokas už vaiką. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai BMW – 2010 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovo einamosios sąskaitos balansas 2020 m. sausio 31 d. yra 258 918,91 Eur. Atsakovas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. periodiškai gavo papildomų pajamų iš fizinio asmens R. K. – viso 13 600,00 Eur. Taip pat atsakovas 2022 m. kovo 14–15 d. atliko 4 000 Eur dydžio pavedimą į J. V. sąskaitą. Iš viso atsakovui ir jo nurodytiems asmenims per metus atlikta pavedimų už 18 961,12 Eur.

12. Įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikius, juos pagrindžiančius įrodymus, ištyręs šalių turtinę padėtį bei tėvo galimybes teikti vaikui ieškovės prašomą išlaikymą, atsakovo argumentus dėl išlaikymo dydžio neobjektyvumo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismo vertinimu, ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymo dydį, kuris nėra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje. Nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, todėl turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį.

14. Šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moksleivis. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, Lietuvoje nuolat keičiasi ekonominė situacija, didėja maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, dėl to keičiasi ir minimalios mėnesinės algos dydis. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 516, 2024 metams patvirtinta MMA yra 924 Eur. Taigi, visapusiškam vaiko vystymuisi, įskaitant valstybės skiriamą paramą vaikui, minimali išlaikymo suma bylos nagrinėjimo dienai ir yra apie 400 Eur, kurios ir prašo ieškovė.

15. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad jis neturi pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu.

16. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, atsakovo apie 3 311 Eur. Nors atsakovas nurodo, jog negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dėl lėšų stygiaus, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas, galimai siekdamas išvengti didesnės išlaikymo pareigos, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Tik ieškovės iniciatyva renkant rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, buvo nustatyta, jog atsakovas užsiima kriptovaliutos išgavimo verslu. Atsakovas visokeriopai šią informaciją slėpė nuo teismo, todėl objektyviai teismui nepavyko nustatyti atsakovo visų gaunamų pajamų iš šio verslo. Taip pat atsakovas, galimai siekdamas suklaidinti teismą, neteikė, o vėliau koregavo bei keitė savo sąskaitų išrašų duomenis. Teismo vertinimu, vengimas bendradarbiauti su teismu, nustatant realią šalių turtinę padėtį, aiškintinas vaiko interesų naudai, todėl teismas sprendė, jog atsakovas gauna ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau ir pajamas iš kitų veiklų, kurių pakankamo dydžio atsakovas nenuneigė.

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovas negali gauti didesnių pajamų Norvegijoje dėl darbo trūkumo ar pan. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad dėjo pastanga,s ieškodamas papildomo darbo, nepateikė teismui įrodymų, jog geriau apmokamo ar papildomo darbo negali susirasti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas teismui nurodė, jog Norvegijoje dirba tik darbo dienomis iki 15 val. Teismui aiškinantis atsakovo galimybes turėti didesnį užimtumą, už kurį būtų gaunamos pajamos, atsakovas teigė, jog kitų pajamų šaltinių neieško, kadangi po dienos 15 val. atsakovui reikia pailsėti ir pavedžioti šunį. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai negali paneigti atsakovo pareigos teikti tokį išlaikymą sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų sąlygas vaikui visokeriopai ugdytis, užsiimti mėgstama veikla ir pan.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nurodo, jog negali teikti 400 Eur išlaikymo sūnui, kadangi atsakovas turi 134 843,95 NOK (11 561,85 Eur) paskolą bankui, kurią paėmė, siekdamas pradėti verslą Lietuvoje. Atsakovas nurodo, jog iš vartojamosios paskolos 2020 m. kovo 10 d. A. I. pervedė 3 000 Eur (32 607 NOK), lėšos buvo skirtos įrangai pirkti, nes atsakovas su A. Lietuvoje ketino kurti naują įmonę, pradėti verslą. Teismas šiuos atsakovo argumentus laikė nepakankamais paneigti pilnaverčio vaiko išlaikymo pareigą. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie jo turimus įsipareigojimus, t. y. kredito sutartis, paskolas fiziniams asmenims. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl pirktos įrangos Lietuvoje, jos likimo, susiklosčius nesėkmei versle, atsakovas niekaip nepagrindė kodėl nepavykus verslui, negrąžino likusios nepanaudotos kredito dalies bankui, o tikėtina ją panaudojo savo poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą teikti įrodymai apie paskolas tėra tik atsakovo gynybinė pozicija, kadangi kompleksinis byloje nustatytų aplinkybių visetas rodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovas naudojasi prabangiais automobiliais, nuomojasi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, užsiima automobilių/kartingų remonto darbais, kaip pats atsakovas teismo posėdžiuose nurodė, keliauja ir ilsisi Graikijoje (tame tarpe ne kartą per metus). Atsakovas šioje byloje taip pat patyrė ypatingai dideles bylinėjimosi išlaidas, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovas disponuoja pakankamomis lėšomis, kad galėtų teikti sūnaus išlaikymui po 400 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

19. Tai, kad atsakovas galimai neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu, taip pat iš liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas pakankamai dažnai vyksta į pramogines iškylas, poilsiauja užsienio šalyse, keliauja. Tai taip pat rodo, jog atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, nei atsakovas atskleidė byloje. Nors atsakovas nurodė, jog pinigines lėšas jis skolinasi iš trečiųjų asmenų, šį argumentą teismas vertino kritiškai. Kadangi atsakovas teismui negalėjo paaiškinti nei pasiskolintų piniginių lėšų paskirties, nei grąžinimo terminų ir pan. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir pavieniai fiziniai asmenys atlieka vieni kitiems piniginius pavedimus, kurių paskirties ir tikslų atsakovas teismui neatskleidė. Kokiu tikslu atsakovas atlieka daugybę finansinių operacijų, atsakovas teismui nepaaiškino, įrodymų dėl pinigų paskirties, jų kilmės, turimų santaupų atsakovas teismui nepateikė. Todėl įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, leidžianti užtikrinti sūnui pilnaverčio išlaikymo teikimą.

20. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė ir tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šios gydytojų diagnozės rekomenduojama nuolatos lankytis pas gydytojus, o akinius/stiklus vaikui reikia keisti 2 kartus per metus. Kaip nurodė ieškovė, šios išlaidos papildomai per metus sudaro virš 400 Eur, o per mėnesį ne mažiau nei 33 Eur.

21. Apibendrinant teismas nurodė, kad susilaukdamas sūnaus, atsakovas prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės atsakovo pajamos iš tiesų yra nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat ir nepaneigė šalių sūnaus poreikių būtinumo. Šalių sūnus šiuo laikotarpiu greičiau fiziologiškai auga, todėl jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė. Bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, išlaidos pramogoms, būreliams ir kitos vaiko vystymuisi būtinos išlaidos, kurias šiuo metu užtikrina išimtinai tik ieškovė. Nors ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 018,80 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui tik po 400 Eur kas mėnesį, kas sudaro mažesnę sumą nei Lietuvoje nustatytas MMA, ir kas pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką laikytinas net neįrodinėtinu vaiko minimalių poreikių dydžiu.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 400 Eur suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus poreikiams tenkinti, iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o atsakovas finansiškai yra pajėgus teikti tokį išlaikymą sūnui. Atsakovo argumentai nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog atsakovas įrodė, kad sūnaus išlaikymui užtenka mažesnio išlaikymo nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga.

23. Be to, teismas įvertino ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus, įsiteisėjus teismo sprendimui, ir toliau gyvens su mama, todėl jai neišvengiamai teks ir didesnio aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju, kiekvienas iš tėvų yra finansiškai pajėgus skirti nepilnamečio išlaikymui po 400 Eur sumą, ši suma atitinka vaiko poreikius, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo iš atsakovo teismas tenkino visiškai.

24. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 284,63 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2022 m. balandžio 8 d., t. y. už 21 mėnesį, skaičiuojant po 400 Eur. Ieškovės teigimu, šalys nuo 2020 m. liepos 11 d. nebevedė bendro ūkio, o atsakovas išlaikymą vaikui teikė nereguliariai, pavieniais pavedimais. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, kadangi šalys per ieškovės nurodytą laikotarpį vedė bendrą ūkį, kartu keliavo ir poilsiavo, atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui perduodavo grynuosius pinigus, todėl yra įvykdęs vaiko išlaikymo prievolę.

25. Teismas iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatė, kad apie ieškovės ketinimą gyventi skyrium atsakovui buvo žinoma nuo 2020 m. birželio mėnesio. Abi šalys neneigia aplinkybių, liudytoja apklausta atsakovo mama J. G. taip pat patvirtino, jog šalių santykiai tapo itin konfliktiški po bendros kelionės į Graikiją, t. y. 2020 m. liepos mėnesį, po ko ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą.

26. Byloje abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bendravo su ieškove ir sūnumi, tačiau tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų bendrą šalių gyvenimą minėtu laikotarpiu, t. y. įrodymų apie bendras šalių pajamas/išlaidas, bendrai įsigytus daiktus, bendrus ūkio sprendimus ir pan. byloje nepateikta.

27. Byloje liudijusi atsakovo mama patvirtino, jog atsakovas mokėjo už ieškovę buto išlaikymo išlaidas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina fakto, jog atsakovas teikė išlaikymą būtent sūnaus išlaikymui. Byloje nustatyta, jog atsakovas sūnaus išlaikymui gavo paramą iš Norvegijos, tačiau nepateikti įrodymai, kad atsakovas reguliariai šiuos pinigus būtų siuntęs ieškovei. Pagrindinis atsakovo argumentas dėl išlaikymo sūnui teikimo minėtu laikotarpiu yra tas, jog atsakovas neva pinigus perduodavo grynaisiais pinigais arba pirkdavo daiktus sūnui. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus. Atsakovas išlaikymo teikimo faktui patvirtinti pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog atsakovas buvo nupirkęs sūnui pirštines, ausines ir dar keletą daiktų, tačiau, teismo vertinimu, šios fotonuotraukos nepatvirtina nuolatinio, nepertraukiamo išlaikymo teikimo fakto laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. Teismas taip pat nepripažino, jog atsakovo mokėta suma už sūnaus kompiuterinį žaidimą patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį ir tai būtų atleidę atsakovą nuo pareigos įrodyti išlaikymo sūnui teikimo faktą. Ieškovei byloje įrodinėjant, kad jokio išlaikymo atsakovas per minėtą laikotarpį sūnui neteikė, o atsakovui nepagrindus savo atsikirtimų rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė išlaikymo teikimo fakto.

28. Be to, paties atsakovo pateikti skaičiavimai, kurie reikalingi atsakovo poreikiams tenkinti, rodo, kad skirtumas tarp ieškovo pajamų ir išlaidų sudaro tik 309 Eur, kas dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad atsakovas ne tik, kad neatskleidė teismui tikrosios savo finansinės padėties, tačiau ir nepagrindė šeimos išlaikymo aplinkybių nuo 2020 m. liepos 11 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagal pateiktus įrodymus finansiškai negalėjo teikti jo nurodyto išlaikymo sūnui ar išlaikyti šeimos, kadangi atsakovas tokių pajamų, iš kurių 400 Eur būtų skyręs vien tik sūnui, minėtu laikotarpiu net negavo.

29. Pasisakydamas dėl vaiko poreikių už ginčo laikotarpį, teismas pažymėjo, jog ieškovei grįžus su sūnumi gyventi į Lietuvą 2020 m. liepos mėnesį, šalių sūnus buvo beveik 7 metų ir 2020 metų rudenį pradėjo lankyti mokyklą, tai reiškia ir padidėjusį vaiko išlaidų poreikį ugdymo prekėms, rūbams, mokyklos reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyveno vien tik su mama, kuri buvo atsakinga už kasdienį vaiko poreikių tenkinimą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad sūnaus išlaikymui buvo reikalingas būtent 400 Eur išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų. Ieškovė nurodė, o atsakovas ir neginčijo, jog tuo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, ieškovė gyveno iš santaupų, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas būtų reguliariai teikęs išlaikymą vaikui, teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu vaiko kasdienio išlaikymo našta teko vien ieškovei.

30. Byloje nenustačius, kad šalių sūnaus poreikiai būtų mažesnį nei 400 Eur iš kiekvienos šalies ir nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad atsakovas tinkamai vykdė sūnaus išlaikymo pareigą, teismas pripažino, kad už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovas privalo sumokėti už netinkamai įvykdytą vaiko išlaikymo prievolę.

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 9 mėnesius vaiko išlaikymui yra sumokėjęs: 871,12 Eur, nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2022 balandžio 7 d. atsakovas per beveik 12 mėnesių vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 94,26 Eur/mėn.; iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 17 mėnesių vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 66,53 Eur/mėn.; nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 21 mėnesių vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 54 Eur/mėn. Teismui nustačius, jog nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui nuo šalių gyvenimo skyrium 2020 m. liepos mėnesį esant reikalingai 400 Eur išlaikymo sumai, vaikui būtino ir atsakovo teikto išlaikymo skirtumas sudaro 7 268,88 Eur.

32. Nors ieškovė pripažįsta, kad per ginčo laikotarpį vaiko poreikiams atsakovas sumokėjo 1 131,12 Eur, tačiau ieškovė prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas neperdavė ieškovei vaiko išlaikymui Norvegijos valstybės skirtų bendrai 2 119,80 Eur „vaiko pinigų“ lėšų, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų tenkinti pilna apimtimi.

33. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog vaiko pinigai valstybių socialinėje politikoje yra skiriami užtikrinti visavertį vaiko išlaikymą, ir tai, jog jie skiriami vienam iš tėvų (šalių sutarimu parama buvo pervedama atsakovui), teismas pripažino, jog negali konstatuoti fakto, kad atsakovas vienašališkai pasisavino sūnui Norvegijos valstybės skirtas lėšas. Pažymėtina, kad tokio materialinio reikalavimo nereiškė ir pati ieškovė. Teismas konstatavo, jog atsakovas yra įvykdęs dalį išlaikymo pareigos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., t. y. 1 131,12 Eur, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 7 268,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo šalių bendro gyvenimo skyrium pradžios 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo teismas nurodė, kad teikiant ieškinį teismui šalių santykiai buvo konfliktiški, vėliau šalys tolerantiškiau vertino savo reikalavimus, todėl ieškovė sutiko, jog kai kurios jos pasiūlytos bendravimo sąlygos gali būti ir pakeistos. Atsakovas iš esmės taip pat neginčijo ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, pateikė tik kai kurias pastabas dėl šalių informavimo terminų, šalių komunikavimo vaiko ligos atveju, trumpalaikio bendravimo, bendravimo vaiko atostogų metu ir pan.

35. Siūlydamas informavimo dėl bendravimo su vaiku terminus, atsakovas nurodė, jog dažnu atveju apie galimybę darbe pasiimti atostogas ir susiplanuoti kelionę į Lietuvą atsakovas sužino tik likus kelioms dienoms, o perkant lėktuvo bilietus jam turi būti žinoma, ar jis turės galimybę pasimatyti su vaiku. Dėl šių atsakovo argumentų, teismo vertinimu, nėra pagrindo trumpinti ieškovės pasiūlytų informavimo terminų, kadangi priešingu atveju, ieškovė būtų įpareigota tiesiogiai priklausyti nuo atsakovo planų ir laukti atsakovo atsakymo ar atsakovas bendraus su vaiku, ar ne. Byloje nenustatyta, kad atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku tuo metu, kai atsakovas grįžo į Lietuvą, todėl teismas nustatė ieškovės pasiūlytus atsakovo informavimo apie bendravimą su vaiku terminus.

36. Įvertinęs abiejų šalių nurodytas pastabas dėl kiekvienos šalies pasiūlytos bendravimo tvarkos, esminių skirtumų ar vaiko interesų pažeidimo teismas neįžvelgė. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad atsakovas nuolat gyvena užsienyje, turėdamas iniciatyvos teisę nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kurią lemią bylos nagrinėjimo aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, teismas nežymiai pakoregavo ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, nustatydamas tiek bendravimo su vaiku tvarką vaiko atostogų metu, tiek numatė atsakovui galimybę bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis tuo metu, kai tėvas negali bendrauti tiesiogiai.

37. Nustatydamas atsakovo pareigos informuoti ieškovę apie atvykimą į Lietuvą ir bendravimo terminus, teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės pasiūlyti terminai yra optimalūs ir įgyvendintini. Be to, teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko išvykimas į užsienį galimas tik šalių tėvams sutarus, nors iš esmės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog buvo išleidusi sūnų keliauti su tėvu ir dėl to tarp šalių konfliktų nekilo. Teismas atsižvelgė į atsakovo pastabas dėl to, kad bendravimo tvarkoje neprivalo būti detaliai išvardintos tėvo pareigos dėl vaiko saugumo bendravimo metu užtikrinimo ar vietos kur konkrečiai tėvas bendraus su sūnumi, kadangi atsakovas ir šiaip savo sūnui siekia užtikrinti tik palankią bendravimo aplinką. Tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui privalo būti sudaryta saugi aplinka, užtikrinanti vaiko poreikius, ši sąlyga yra objektyvi, todėl įtraukė ją į bendravimo sąlygas.

38. Nustatydamas šalių informavimo terminus apie numatomas atsakovo ir vaiko bendras atostogas, teismas įvertino ieškovės argumentus, jog ieškovė privalo apie tėvo ir vaiko bendravimą būti informuota kuo anksčiau, kad atsakovo planuojami vizitai į Lietuvą, atsakovo suplanuotos atostogos ir pan. nesuvaržytų ir ieškovės asmeninio gyvenimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė atsakovui ne trumpesnį kaip 30 dienų ieškovės informavimo terminą apie tėvo ir vaiko atostogas.

39. Užtikrinant atsakovui jo teisę į maksimalų bendravimą su sūnumi, teismas į bendravimo tvarką įtraukė atsakovo galimybę bendrauti su sūnumi trumpalaikiuose susitikimuose tuo metu, kai atsakovas yra atvykęs į Lietuvos Respubliką.

40. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentacija, kad vaiko išvykimui su juo už Lietuvos Respublikos ribų ne visuomet turi būti rašytinis ieškovės sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu ir pati ieškovė patvirtino, jog šalių sūnus buvo išvykęs su tėvu į užsienį ir dėl to jokių nesklandumų nekilo. Atsižvelgęs į pakitusį šalių bendravimą, teismas sprendė, jog vaiko išvykimas su tėvu į užsienį yra galimas bendru šalių sutarimu.

41. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog atsakovas negali užtikrinti, kad bendravimo su sūnumi metu vaikas paruoštų visas ugdymo įstaigų paskirtas užduotis, kurios būtinos ugdymo procesui. Šį reikalavimą teismas bendravimo tvarkoje nustatė ne šalių, o nepilnamečio vaiko interesais.

42. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu, kad ieškovė būtų įpareigota teikti atsakovui duomenis apie vaiko ugdymo pasiekimus, nuolatinę sveikatos būklę. Teismas pažymi, jog atsakovas, būdamas nepilnamečio vaiko tėvu, visus šiuos duomenis turi teisę gauti tiesiogiai dalyvaudamas vaiko ugdyme, bendraudamas su mokytojais ir gydytojais, todėl toks ieškovės įpareigojimas pernelyg išplečia atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir suteikia galimybę papildomai varžyti ieškovės teises. Teismas nustatė šalių pareigą bendradarbiauti ir teikti vienas kitam informaciją apie vaiko gyvenimo įvykius tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais.

43. Atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką teismas nustatė, įvertinęs šalių pastabas, nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo prioritetu. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka yra optimali, patenkinanti šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinanti vaiko visavertį bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti vaiko tėvų interesų.

44. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. nesant ginčo, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo priteistas 7 268,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą (pradinis ieškovės reikalavimas – 8 284,63 Eur) ir ieškovės prašytas periodinis išlaikymas, bendravimo tvarkos nustatymo dalyje teismas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką koregavo ex officio, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko interesus. Atsakovo argumentus dėl byloje keliamų materialinių klausimų atmetė, tik atsižvelgė į atsakovo siūlomą bendravimo tvarką vaiko atostogų metu, bendravimą telekomunikacinėmis priemonėmis ir dėl trumpalaikio bendravimo. Teismas įskaičiavo į bendrą išlaikymo įsiskolinimo sumą atsakovo jau sumokėtą sumą, dėl ko ginčo byloje nebuvo, todėl padarė išvadą, kad byloje teismas ieškovės reikalavimus tenkino 90 procentų, o atsakovo proporcingai – 10 procentų.

45. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 40 Eur už Vaiko psichologinės pažymos parengimą, 20 Eur už psichologo pažymą, 6,65 Eur už duomenų iš VĮ „Regitra“, 171,82 Eur už vertimo paslaugas ir 3 993 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovę byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatai A. V. ir K. K., kuriems ieškovė pagal advokato išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą 2023 m. liepos 25 d. kasos pajamų orderiu Nr. 1166 iš viso sumokėjo 3 993 Eur už ieškinio parengimą, kitų prašymų ir procesinių dokumentų teismui rengimą, konsultavimą, atstovavimą privalomosios mediacijos metu ir teismo posėdžiuose, pažymų surinkimą iš valstybės registrų ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – rekomendacijos) yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas iš atsakovo ieškovei nusprendė priteisti – 3 808,32 Eur (40 Eur+20 Eur+6,65 Eur+171,82 Eur+3 993 Eur) x 90 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 135,46 Eur išlaidos už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą bei 13 013,26 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovą V. G. byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė E. J. – K., kuriai atsakovas pagal advokatės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kitų prašymų ir procesinių dokumentų teismui rengimą, konsultavimą, atstovavimą privalomosios mediacijos metu ir teismo posėdžiuose ir kitas teisines paslaugas atitinkamai mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 13 013,26 Eur. Teismo vertinimu, nors atsakovo prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą yra gana nemažos, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, teikiamų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad byla buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko, jos pripažintinos pagrįstomis. Įvertinęs, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1 414,87 Eur (1 135,46 Eur + 13 013,26 Eur x 10 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Atlikus priteistų priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo nusprendė priteisti 2 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 808,32 Eur – 1 414,87 Eur).

48. Tenkinus ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteisė 108 Eur žyminį mokestį (400 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) bei 90 procentų žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo – 158,40 Eur (176,00 Eur x 90 procentai) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusią žyminio mokesčio dalį 17,60 Eur valstybei priteisė iš ieškovės.

49. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų iš šalių valstybei nepriteisė (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

50. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir proporcingai sumažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 414,87 Eur iki 761,31 Eur; priteisti iš atsakovo visas apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliantė mano, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas buvo suklaidintas atsakovo. Apeliantės skaičiavimu, net 1 120,97 Eur dydžio išlaidos neturėjo būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, nes arba iš pateiktų duomenų nėra aiški suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir nėra duomenų, kad šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Arba šios išlaidos negalėjo būti pripažintomis bylinėjimosi išlaidomis pagal rekomendacijų 3 punktą. Atsakovas turėjo visas galimybes naudotis advokatų, reziduojančių Kaune, paslaugomis, be to, net ir esant galimybei teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, atstovė vis tiek vykdavo į posėdžius, todėl su atsakovo atstovės kelionėmis susijusios išlaidos neturėtų būti pripažįstamos kaip jo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

1.2. Apeliantės vertinimu, atsakovas procese elgėsi nesąžiningai, tai pripažino ir teismas, savo sprendime nurodęs, kad būtent ieškovės iniciatyva renkant rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, buvo nustatyta, jog atsakovas užsiima kriptovaliutos išgavimo verslu. Atsakovas šią informaciją slėpė nuo teismo, taip pat galimai siekdamas suklaidinti teismą, neteikė, o vėliau koregavo bei keitė savo sąskaitų išrašų duomenis, tokiu būdu net kelis kartus vertė tuos pačius banko išrašus. Be to, atsakovas atskiruoju skundu skundė teismo nutartį dėl priteisto laikino išlaikymo, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad didelė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra atsiradusios būtent dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, todėl apeliantės skaičiavimu net 4 280,36 Eur dydžio išlaidos neturėtų būti pripažįstamos pagrįstomis, nes jas atsakovas patyrė tik dėl savo paties nesąžiningo elgesio.

1.3. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovės pateiktų PVM sąskaitų numeriai ir apmokėjime nurodytų sąskaitų numeriai nesutampa, todėl nėra galimybės daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir susijusios su išnagrinėta civiline byla.

1.4. Atsakovo išlaidos skirtos advokato pagalbai apmokėti yra daugiau nei 3 kartus didesnės už išlaidas, kurias patyrė apeliantė. Taip pat atsakovas vertimo paslaugoms išleido 5 kartus daugiau nei apeliantė. Apeliantė mano, kad tokios nepagrįstai didelės atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos patvirtina dvi faktines aplinkybes, tai yra, kad jo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovas nurodė teismui, ir tikrasis tokių didelių bylinėjimosi išlaidų tikslas buvo ir yra visais įmanomais būdais „nubausti“ apeliantę, kuri drįso pareikalauti iš atsakovo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais yra teismo, nagrinėjančio bylą diskrecijos teisė, tačiau apeliantė mano, kad dėl itin didelių atsakovo bylinėjimosi išlaidų, ji, iš esmės tik gynusi nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, yra nepelnytai ir neproporcingai „nubaudžiama“.

1.5. Siekdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp bylos šalių atlyginimo išspręsti tinkamai, teismas sprendime privalėjo teisingai įvertinti priežastis, dėl kurių atsakovui susidarė aptariamos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atsižvelgti į atsakovo atliktų procesinių veiksmų būtinumą ir tinkamumą. Byla savo esme ir pobūdžiu nėra sudėtinga. Teisės klausimai, sudarantys ginčo dalyką, nėra nauji Lietuvos teismų praktikoje. Tačiau atsakovo atstovė byloje yra pateikusi eilę procesinių dokumentų, net 10 prašymų dėl papildomų duomenų ir paaiškinimu prijungimo, atskirąjį skundą ir t. t., kurie kaip procesiniai dokumentai, byloje atsakovui nebuvo privalomi. Atsakovo interesus viso proceso metu atstovavo ta pati atstovė, todėl jos darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti tokios didelės, dėl ko teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad 14 149,52 Eur dydžio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Atsiliepimas

51. Atsakovas V. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo motyvus dėl atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistus. Priteisti iš apeliantės atsakovui 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu, kadangi teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinant bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, yra pagrįstos ir realios. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad išlaidos už teisines konsultacijas atsakovui nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantė neginčija, kad atsakovas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė šias patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, neginčija ir jų dydžio, tačiau apeliantei neaišku, kokiais klausimais buvo teikiamos minėtos teisinės konsultacijos. Tačiau visos atsakovo turėtos išlaidos byloje yra pagrįstos rašytiniai įrodymais ir vienareikšmiškai yra susijusios su išnagrinėta civiline byla.

2.2. Teismas pagrįsti priteisė atsakovo atstovės kelionės išlaidas, kurios pagal rekomendacijų 3 punktą yra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Byloje iš viso buvo 9 posėdžiai, iš kurių 4-iuose atsakovo atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismo posėdžiuose dalyvaujant nuotoliniu būdu atsakovo atstovė išreiškė pastabą, kad nemato ir tinkamai negirdi ieškovės, prašė teismo ieškovės pasisakymų metu atsukti į ją kamerą, teismui paaiškino, kad jis neturi tokios techninės galimybės, todėl nurodė atstovei atvykti į teismo posėdžių salę, dėl ko kituose posėdžiuose atstovė dalyvavo tiesiogiai.

2.3. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai nenustatė jokio netinkamo atsakovo procesinio elgesio, kadangi jis tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (teismo įpareigotas atliko visus reikiamus vertimus, rinko papildomus įrodymus ir teikė atsiliepimus į ieškovės pateiktus prašymus, reikalavimų patikslinimus ir pan.). Visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės procesinio elgesio, dėl ko atsakovui teko rengti ir teikti didelės apimties rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir kitus procesinius dokumentus, ruoštis ir dalyvauti 9 teismo posėdžiuose. Dėl to teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Šalies argumentai

2.4. Apeliantė nurodo, kad atsakovo atstovės pateiktų PVM sąskaitų numeriai ir apmokėjime nurodytų sąskaitų numeriai nesutampa. Atsakovui buvo pateikiamos apmokėti išankstinės sąskaitos už teisines paslaugas, kurias apmokėjus ir paskirtyje nurodžius išankstinės sąskaitos Nr. buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Kaip matyti iš su 2023 m. gegužės 22 d. prašymu ir 2023 m. liepos 31 d. paaiškinimais pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, apmokėjimai pagal išankstines sąskaitas atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą už teisines paslaugas. Be to, apeliantė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pirmojoje instancijoje nekėlė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl atsakovui nebuvo poreikio teikti išankstinių sąskaitų. Taigi, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios. Atsakovas pažymėjo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo pasisakė tik baigiamosiose kalbose, tačiau ji neturėjo teisės baigiamojoje kalboje remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė.

2.5. Apeliantės argumentai, kad atsakovo patirtos išlaidos patvirtina gerą jo finansinę padėtį ir tai, kad jomis atsakovas siekė nubausti apeliantę, yra nepagrįsti. Viena vertus, didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų atsakovas apmokėjo iš gautos paskolos lėšų (duomenys pateikti byloje), taip pat dalį bylinėjimosi išlaidų už atsakovą apmokėjo trečiasis asmuo. Atsakovas nesiekė ir nesiekia nubausti apeliantės, o viso proceso metu siekė ir tebesiekia įrodyti, kad jos reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis, nėra susidariusio jokio išlaikymo įsiskolinimo, nes šalys vedė bendrą ūkį ir atsakovas išlaikė vaiką. Atitinkamai apeliantė, reikšdama nepagrįstus reikalavimus, turėjo įsivertinti galimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareigą ieškinio netenkinimo ar tenkinimo iš dalies atveju.

2.6. Byloje buvo nagrinėjami specifiniai klausimai dėl kripto valiutų veikimo, abi šalys teikė paaiškinimus šiais klausimais. Taip pat bylos apimtis yra didelė, atsakovas teikė išsamius paaiškinimus ir analizes apie apeliantės (ne)patiriamas vaikui išlaidas, jo tikrąją turtinę padėtį, atsakovo turtinę padėtį ir kt. Todėl atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, priešingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai laikė pagrįstomis atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.7. Atsakovas palaikė savo apeliacinio skundo motyvus, kad teismas suklydo dėl visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos ir neteisingai nustatė apeliantės tenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir proporcijas, todėl šias bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė netinkamai.

52. Atsakovas V. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl nustatytos apelianto bendravimo su vaiku tvarkos, pakeisti bendravimo tvarkos 1, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus ir bendravimo tvarką papildyti nauju punktu. Pakeisti 1 punktą nustatant, kad atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo vizito Lietuvoje trukmę, ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaiku ne vėliau nei 3 kalendorinės dienos iki planuojamo susitikimo su vaiku; per 1 kalendorinę dieną po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą susitikimą su vaiku proceso šalys bendru sutarimu susitaria dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu; Šalims nesusitarus dėl konkrečios bendravimo tvarkos, poriniais kalendoriniais metais prioritetas pasiūlytai konkrečiai bendravimo tvarkai tenka ieškovei, neporiniais – atsakovui; panaikinti arba pakeisti 4 punktą nustatant, kad atsakovas ketindamas išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, turi informuoti ieškovę, nurodant valstybę ir planuojamą kelionės trukmę, o motina tėvui turi pateikti reikiamus vaiko dokumentus bei reikalingus daiktus; panaikinti arba pakeisti 5 punktą nustatant, kad atsakovas pagal galimybes užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks visas užduotis, kurios yra būtinos pagal vaiko ugdymo programą; pakeisti 6 punktą nustatant, kad ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nedelsiant viena kitą informuoti esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms; panaikinti 7 punktą ir pakeisti 8 punktą nustatant, kad atsakovas ir ieškovė įsipareigoja vienas kitą nedelsiant informuoti vaikui susirgus, taip pat informuoti apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais. Ieškovė įsipareigoja pateikti Atsakovui jo prašymu vaiko medicininius išrašus arba informaciją iš vaiko „E.sveikatos“; pakeisti 9 punktą nustatant, kad kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę. Papildyti bendravimo tvarką nauju punktu nustatant, kad ieškovė ir atsakovas gali bendru sutarimu raštu susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos. Pakeisti sprendimo dalį dėl priteisto 400 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 275 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; panaikinti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir šį reikalavimą atmesti. Apeliacinio skundo netenkinimo atveju, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteisti 967,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje. Priteisti atsakovui iš ieškovės 2 026,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto vertinimu, sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyta bendravimo tvarka nėra aiški, konkreti ir įgyvendinama bei pažeidžia prioritetinius vaiko interesus, maksimalią skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir tėvų lygiateisiškumo principą. Be to, teismas be jokių motyvų sprendime net nevertino atsakovo pasiūlytų bendravimo tvarkos sąlygų.

3.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas visais atvejais vykdamas į Lietuvos Respubliką privalo informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką, nors atsakovo ir vaiko bendravimas nebūtų planuojamas. Ši formuluotė yra ydinga, todėl keistina į apelianto pasiūlytą, jog jis įsipareigoja iš anksto raštu informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaiku.

3.3. Teismo nustatyti 7 dienų informavimo ir 4 dienų suderinimo terminai yra akivaizdžiai per ilgi, dėl ko bendravimo tvarka gali būti nesuderinama ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku neįgyvendintas. Apie galimybę darbe pasiimti ar gauti atostogas ir susiplanuoti kelionę į Lietuvą apeliantas sužino tik likus kelioms dienoms, todėl perkant bilietus į Lietuvą, jam turi būti žinoma, ar jis turės galimybę pasimatyti su vaiku, nes kitu atveju apelianto kelionė į Lietuvą būtų beprasmė. Apelianto pasiūlyti 3 dienų informavimo ir 1 dienos susitarimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos terminai yra protingi ir atitinka prioritetinius vaiko interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kai tik apeliantui tokia galimybė atsiranda.

3.4. Teismas nepagrįstai į bendravimo tvarką neįtraukė sąlygos, kieno pasiūlytai bendravimo tvarkai, derinant konkrečias sąlygas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą, turėtų būti taikomas prioritetas, jei šalys nesusitartų geranoriškai. Praktikoje jau buvo pasitaikiusios situacijos, kai ieškovė kliudė apelianto bendravimui su vaiku, manipuliavo situacija, todėl bendravimo tvarkos 1 punktas keistinas ir papildytinas.

3.5. Nustatydamas, kad vaiko išvykimas su apeliantu už Lietuvos Respublikos ribų yra galimas tik bendru šalių susitarimu, teismas neproporcingai ir be pagrindo apribojo jo teises ir nors nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad vaikas į užsienį su atsakovu gali išvykti tik su išankstiniu ieškovės rašytiniu sutikimu, teismas iš esmės tokią tvarką ir nustatė. Bendram šalių susitarimui taip pat reikia ieškovės sutikimo, jos valios. Įstatymas nenumato, jog rašytinis kito tėvo sutikimas yra reikalingas, siekiant išsivežti vaiką laikinai į užsienio valstybę. Susiaurindamas kito tėvo teises, savo sprendimą teismas turi motyvuoti, tačiau jokių motyvų, kodėl yra neproporcingai ribojama apelianto maksimali teisė bendrauti su vaiku laikinai išvykstant į užsienį, teismas nenurodė, todėl bendravimo tvarkos 4 punktas naikintinas arba keistinas.

3.6. Teismas visiškai nevertino, kad bendravimo tvarkos 5 punkto sąlyga negali būti objektyviai įvykdoma. Pagal 1 punktą, jokia konkreti bendravimo tvarka nėra nustatoma, šalys ją kiekvieną kartą turės derinti atskirai. Taigi galima situacija, kad pagal sutartą bendravimo grafiką apeliantas su vaiku bendraus tik kelias valandas (pvz. paims jį po pamokų, nuveš į užsiėmimus ir po jų grąžins namo). Tokiu atveju nebus galimybių atlikti namų darbus ar užduotis, nei vaikas turės/bus galimybių įsigyti reikiamas priemones namų darbams ar užduotims atlikti. Todėl šis punktas naikintinas arba keistinas, nustatant, kad atsakovas pagal galimybes užtikrina, kad susitikimų metu vaikas atliks būtinas užduotis.

3.7. Teismo nustatyta bendravimo tvarkos 6 punkto sąlyga yra neaiški ir nekonkreti, todėl gali būti skirtingai šalių traktuojama ir programuos ginčus ateityje. Tinkamos, saugios ir vaiko poreikius atitinkančios sąlygos tėvo ir motinos gali būti skirtingai interpretuojamos, o tai programuotų tarpusavio ginčus. Teismas nenurodė nė vieno argumento, kad vaiko buvimo su apeliantu metu vaikui buvo sudarytos netinkamos, nesaugios ar jo poreikius neatitinkančios sąlygos, todėl ši sąlyga yra perteklinė. Apeliantas sutiko su kita 6 punkto dalimi, pagal kurią jis įpareigotas nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms, tačiau laikantis nuoseklumo buvo pagrindas ir ieškovei nustatyti įpareigojimą teikti informaciją atsakovui apie vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingas aplinkybes. Todėl bendravimo tvarkos 6 punktas keistinas.

3.8. Apeliantas mano, kad bendravimo tvarkos 7 punktas naikintinas kaip perteklinis. Nepanaikinus šio punkto, siekiant užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, jis turėtų būti papildytas sąlyga, kad ir ieškovė įpareigotina informuoti apeliantą apie vaiko ligą arba 8 punktas papildytinas, kad šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie vaiko sveikatos būklę, nedelsiant informuoti vaikui susirgus. Atsakovas neturi galimybės prisijungti prie „E.sveikatos“ portalo, todėl teismas visiškai be jokių motyvų nevertino jo prašymo dėl bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovė turėtų pateikti apeliantui medicininius išrašus arba informaciją iš vaiko „E.sveikatos“. Teismo nustatyta 8 punkto bendravimo tvarka, pagal kurią šalys viena kitą turės informuoti apie vaiko gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias aplinkybes, yra neaiški. Todėl skirtingas šios sąlygos traktavimas gali programuoti tarp šalių ginčus.

3.9. Bendravimo tvarkos 9 punkte nustatydamas 30 dienų informavimo terminą, teismas visiškai neatsižvelgė, kad apeliantas apie vasaros atostogų grafiką sužino tik gegužės mėnesio viduryje–pabaigoje. Taigi objektyviai jis nespės informuoti ieškovės apie numatomas atostogas su vaiku nuo vasaros atostogų pradžios (nuo birželio mėnesio). Tuo tarpu apelianto pasiūlytas 14 dienų terminas yra pakankamas, protingas ir įgyvendinamas, todėl šis punktas keistinas.

3.10. Apeliantas siūlė įtraukti sąlygą, jog šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl ši sąlyga nebuvo įtraukta į teismo nustatytą bendravimo tvarką. Todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti papildyta sąlyga, jog ieškovė ir atsakovas gali bendru sutarimu raštu susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

3.11. Priteisdamas 400 Eur/mėn. išlaikymo dydį, teismas visiškai neanalizavo konkrečių vaiko poreikių, nevertino šalių pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad ieškovė niekada vaikui neišleido ir neišleidžia įrodinėtos 1 024,64 Eur/mėn. sumos, be to, ji pati patvirtino, kad tai tik hipotetinės vaiko išlaidos. Iš apelianto atliktos vaiko išlaidų, ieškovės pateiktų mokėjimų ir jų dydžio analizės matyti, kad tiek pagal ieškovės pateiktus kvitus, tiek pagal jos banko sąskaitų išrašus vaiko poreikiai iš viso sudaro 546,14 Eur/mėn. Teismas grubiai pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalį ir nustatė 400 Eur/mėn. išlaikymo dydį, visiškai neanalizavęs ir nenustatęs tikrųjų vaiko poreikių šioje konkrečioje byloje. Ieškovė negalėjo paaiškinti ir nepateikė jokių įrodymų, kaip gaudama 1 027,44 Eur darbo užmokestį, 300 Eur laikiną išlaikymą iš atsakovo ir 85,75 Eur Vaiko pinigus (viso apie 1 400 Eur), ji sugeba vaiko išlaikymui per mėnesį skirti net po 1 024,64 Eur, be to ieškovė nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio (8 mėnesius) iš viso niekur nedirbo. Teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo išlaikymo dydį priteisti tik pagal ieškovės atliktus skaičiavimus.

3.12. Ieškovė nepagrįstai išdidino išlaikymo sumas, patiriamas perkant vaiko maisto, higienos priemones, buitines ir kanceliarines prekes, kadangi, apelianto skaičiavimu, ji realiai išleidžia 183,45 Eur per mėnesį, be to, ieškovė su sūnumi gyvena kartu su savo mama, todėl visos šios išlaidos dalintinos trims asmenims. Teismas neteisingai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl vaiko specialiųjų poreikių, jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) bei nepasisakė, kokios išlaidos dėl šios vaikui nustatytos diagnozės yra patiriamos. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė lankosi viešoje poliklinikoje, todėl dėl apsilankymų pas (duomenys neskelbtini) nepatiria jokių išlaidų, o akinių keitimas, priešingai nei nurodė teismas, yra ne du kartus per metus o pagal poreikį, todėl neordinarių išlaidų dėl vaiko regos sutrikimo ieškovė nepatiria. Apelianto skaičiavimu, ieškovė vaiko sveikatos poreikiams išleidžia ne daugiau kaip 307– 358 Eur/metus arba po 25–30 Eur/mėnesį. Nuo 2020 m. liepos mėnesio ieškovė už vaiko kirpyklą sumokėjo 110 Eur, t. y. po 3 Eur/mėnesį arba 5 kartus mažiau, nei nurodo. Vaiko kelionės išlaidos, apelianto skaičiavimu, sudaro 21,77 Eur. Be to, vaikas yra 10 m. amžiaus, nuo jo namų iki mokyklos yra apie 1,6 km atstumas, todėl vaikas gali vienas savarankiškai naudotis viešuoju transportu arba eiti pėsčiomis. Į vaiko poreikius ieškovė nepagrįstai įtraukė „Bolt“ pavėžėjimo paslaugas, kadangi pati patvirtino, jog vaikui šių pavėžėjimo paslaugų nebeužsako. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko mokyklai ir popamokinei veiklai (prailgintai grupei) 52,50 Eur/mėnesį yra nepagrįstos, yra įtrauktos į kitas jau minėtas išlaidas, todėl dubliuojasi. Be to, vaikas prailgintos grupės 2022–2023 mokslo metais nelankė ir nelanko, tą patvirtino pati ieškovė. Ieškovės nurodytos patiriamos 100,93 Eur/mėnesiui (1 211,16 Eur/metams) išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei nėra realios, prie patiriamų išlaidų nurodomos ir sumos, už kurias pirktos prekės buvo grąžintos. Apelianto skaičiavimu, išlaidų suma šiai kategorijai neviršija 25 Eur/mėnesį, be to, drabužiai ir avalynė naudojami ne vienus metus. Telefonas, laisvalaikio ir kitos išlaidos 187,83 Eur nėra pagrįstos, nes pagal ieškovės pateiktus kvitus ir banko sąskaitos išrašus šios išlaidos sudaro apie 90 Eur/mėnesį. Be to, ieškovė neįrodė duodanti vaikui 40 Eur/mėnesį dienpinigių ir nepagrindė, kad vaiko pramogoms kas mėnesį išleidžia po 62 Eur, šias išlaidas dubliuodama su išlaidomis, patiriamomis mokyklai.

3.13. Apeliantas kategoriškai nesutiko dėl atostogoms patiriamų išlaidų, kadangi kiekvienas iš tėvų, su kuriuo vaikas praleis vasaros (ar kt.) atostogų dalį, pats spręs, kur su vaiku jas praleisti bei padengs atitinkamas vaiko išlaidas. Apelianto skaičiavimu, vaiko ir jo draugų gimtadieniams ieškovė išleidžia vos 25 Eur per mėnesį, o visa futbolui skiriama išlaidų suma sudaro 55 Eur/mėnesiui. Ieškovė patvirtino, kad vaikas niekada nelankė individualių treniruočių, ji niekada nemokėjo už vaiko varžybas, nors vaiko poreikių lentelėje nurodė už kiekvienas individualias treniruotes patirianti po 30 Eur išlaidų, o už varžybas po 13,75 Eur/mėnesį. Nors ieškovė nurodė, kad vaiko vasaros/rudens stovykloms išleidžia po 33,33 Eur/mėnesį, tačiau vaikas iki šiol nėra dalyvavęs nei vienoje futbolo stovykloje. Teismas visiškai neanalizavo ieškovės nurodytų 63,89 Eur/mėnesį vienkartinių išlaidų ir apelianto argumentų, kad nenumatytoms vaiko išlaidoms pakanka 15 Eur/mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko kompiuteriui bei telefonui yra hipotetinės, kadangi vaikas naudojasi dviem atsakovui priklausančiais kompiuteriais bei naudotais mobiliais telefonais. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų 194 Eur išlaidų vaiko dviračiui. Apeliantas pažymėjo, kad jis vaikui buvo padovanojęs du dviračius, kurių vieną ieškovė padovanojo, o kitą pardavė už nepagrįstai mažą kainą. Pardavus šiuos du vaiko turėtus dviračius, buvo galima visiškai padengti naujo (didesnio) dviračio įsigijimą.

3.14. Pasisakydamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, teismas nevertino ieškovės kas mėnesį gaunamų 85,75 Eur vaiko pinigų, kurie išimtinai yra skirti vaiko išlaikymui ir poreikiams tenkinti.

3.15. Teismas visiškai nepagrįstai MMA dydį susiejo ne su būtinaisiais vaiko poreikiais, kuriuos turi pareigą dengti abu tėvai, bet su konkrečiu tik iš apelianto priteistinu išlaikymo dydžiu, todėl nepagrįstai nustatė, kad jis neviršija MMA. Iš apelianto priteistas 400 Eur/mėnesį išlaikymas kartu su ieškovės išlaikymo dalimi ir gaunamais 85,75 Eur/mėnesį vaiko pinigais (viso 885,75 Eur) ženkliai viršija 2023 m. MMA Lietuvoje, kuris, klaidingai nei nurodė teismas, 2023 m. po mokesčių sudarė ne 840 Eur, o 633 Eur. Be to, teismas išlaikymą priteisė nuo 2022 m. balandžio 8 d. 2022 m. MMA po mokesčių sudarė 550 Eur, vaiko pinigai 73,5 Eur, taigi vienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis sudarė 238,25 Eur. Teismas neargumentavo, kodėl už 2022 m. laikotarpį priteisė 400 Eur/mėnesį, nors pagal MMA vieno tėvo išlaikymo dalis sudarė 238,25 Eur. Priteistas išlaikymas ženkliai viršija tiek 2022 m., tiek 2023 m. MMA po mokesčių bei realius vaiko poreikius. Teismas nepagrįstai rėmėsi neteisingu 2023 m. MMA dydžiu bei būsimu 2024 m. MMA dydžiu iki mokesčių, kadangi nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Be to, kainų kilimas atsispindi infliacijoje, o priteistas išlaikymas yra indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka kiekvienais metais. Todėl kainų pokytis, jei toks būtų, amortizuojamas indeksavus išlaikymą.

3.16. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties. Atsakovo gaunamas sumas banko sąskaitoje Norvegijos kronomis teismas laikė kaip gaunamas eurais, darbo užmokesčio dydį ėmė bruto (3 311 Eur), o ne neto (2 833 Eur), neįvertino turto pasyvo ir aktyvo, taip nepagrįstai išdidindamas apelianto pajamas. Teismas be pagrindo konstatavo, kad apeliantas slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, nors visi įrodymai apie jo turtą ir įsipareigojimus buvo pateikti. Nepagrįstai laikė, kad apeliantas gali gauti didesnes pajamas, nors jis dirba pilną darbo dieną 8 val. ir neturi galimybių dar dirbti papildomai, kadangi didžiosios dalies įmonių darbo laikas sutampa su apelianto darbo laiku. Apelianto einamosios sąskaitos balansas 2020 m. sausio 31 d. yra 258 918,91 NOK, t. y. 21 865,68 Eur. Be to, nėra aišku, kodėl teismas, nustatydamas apelianto turtinę padėtį, vertino būtent 2020 m. sausio 31 d. momentą, nors jo banko sąskaitos balansas bylos nagrinėjimo metu pagal paskutinius pateiktus banko sąskaitos išrašus 2023 m. kovo 31 d. buvo 35 397,80 NOK (apie 3 200 Eur).

3.17. Apeliantas patvirtino, kad jis kas mėnesį gauna Norvegijos skiriamas išmokas už vaiką. Tačiau dėl to, kad dirba Norvegijoje, gauna iš NAV (Sodros atitikmuo) tik skirtumą tarp NAV išmokos ir ieškovės gaunamų vaiko pinigų (2021 m. spalio mėnesį, 2023 m. balandžio mėnesį po 342 NOK (~33 Eur), 2023 m. gegužės mėnesį 286 NOK (~24 Eur), 2023 m. birželio mėnesį 182 NOK (~16 Eur). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visa ši suma buvo panaudota vaiko poreikiams, o NAV jį informavo, kad dėl susidariusios permokos (1 936 NOK (~173 Eur)), ši suma tikėtina bus išskaičiuota iš apelianto.

3.18. Apelianto išlaidos 2022 m. per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 3 550 Eur. Tam, kad apeliantas galėtų padengti įsipareigojimus, lėšas jis skolinasi iš mamos bei kitų artimųjų, draugų. Apeliantas moka du lizingus už automobilius. 2019 m. lapkričio 19 d. gavo 150 000 NOK paskolą, kuri 2020 m. lapkričio 16 d. buvo refinansuota, šiai dienai vartojamosios paskolos likutis yra 134 843,95 NOK (11 561,85 Eur). Minėtos lėšos buvo skirtos pirkti įrangai, nes apeliantas su draugu Lietuvoje ketino kurti naują įmonę, tačiau dėl Covid-19 verslo planai žlugo. Teismas nepagrįstai laikė šias aplinkybes dėl planuoto verslo ir įrangos pirkimo neįrodytomis. Kita paskolos dalis buvo panaudota šeimos poreikiams dar bendro gyvenimo su ieškove metu.

3.19. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jis nurodo ar kad apeliantas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas nesinaudoja jokiais prabangiais automobiliais, neužsiima jokiu automobilių/kartingų remontu, daugiau nei prieš 12 metų įsigijo automobilio rėmą, kurį pats vėliau perdarinėjo. Šis rėmas tėra tik metalo konstrukcija, kuri neturi jokios vertės. Nekilnojamojo turto nuoma tėra tik nuomojamas už nedidelį mokestį (120 Eur/m.) garažas Lietuvoje, kuriame laikomi apelianto ir kitų asmenų daiktai. Į Graikiją jis vyko atostogauti tik dėl to, jog ten apelianto mamos sutuoktinis turi savo butą, kuriame jis gali nemokamai apsistoti, todėl nepatiria papildomų išlaidų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas visokeriopai slėpė vykdomą kriptovaliutų išgavimo verslą, neteikė ir koregavo savo banko sąskaitų išrašus. Apeliantas, nenorėdamas, kad ieškovė sužinotų visas jo operacijas, pateikė banko sąskaitų išrašus su tam tikra paslėpta informacija, kuri niekaip neturėjo įtakos jo turtinei padėčiai nustatyti. Teismui įpareigojus pateikti pilną sąskaitų išrašą, apeliantas šį įpareigojimą įvykdė ir pateikė visą informaciją apie jo turtinę padėtį, jokių pajamų iš kriptovaliutų negauna.

3.20. Teismas visiškai nesiaiškino tikrosios ieškovės turtinės padėties, nei jos galimybių gauti didesnes pajamas. Ieškovė turi BMW markės automobilį. Nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, kuris nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas. Teigia, kad turi santaupų, uždirbtų Norvegijoje. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė sau leidžia dideles išlaidas grožio procedūroms, vien per 2020–2023 m. išleido 4 251 Eur įvairioms grožio paslaugoms, kosmetikai, soliariumams. Apelianto vertinimu, šioms išlaidoms ieškovei nebūtų galimybės, jei ji iš tiesų išleistų deklaruojamas lėšas vaikui (virš 1 000 Eur) arba ieškovė turi kitų pajamų, kurių byloje neatskleidė. Be to, ieškovė pagal pateiktą 2023 m. birželio 1 d. paskolos sutartį gavo 4 000 Eur paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. birželio 4 d., todėl ji kas mėnesį turi atsidėti bent po 333,33 Eur, tačiau pagal jos deklaruojamas išleidžiamas sumas vaikui, jai pačiai pragyventi lieka tik 388,55 Eur. Įvertinant ieškovės amžių, į tai, kad ji neturi jokių sveikatos problemų, vairuoja automobilį, apeliantas mano, kad ji galėtų siekti įgyti profesinį išsilavinimą ir gauti didesnį darbo užmokestį nei 1 000 Eur/mėn.

3.21. Teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi byloje nėra jokio 2020 m. birželio mėnesio šalių susirašinėjimo apie ieškovės ketinimą gyventi skyrium. Būtent iki 2021 m. liepos mėnesio vidurio, t. y. kelionės į Graikiją, šalys vedė bendrą ūkį ir būtent po šios kelionės šalys išsiskyrė, ką paliudijo teismo posėdyje ne tik atsakovo mama, bet ir kiti liudytojai A. I. bei L. V.. Teismas neteisingai nustatė šalių bendro gyvenimo pabaigos momentą, todėl nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2021 m. liepos mėnesio. Tai, kad apeliantas teikė išlaikymą, perduodamas ieškovei grynuosius pinigus, patvirtina aplinkybė, jog ieškovė, grįžusi iš Norvegijos 2020 m. liepos 11 d., niekur nedirbo ir dirbti pradėjo tik apie 2021 m. balandžio mėn. Taigi 8 mėnesius ieškovė nedirbo ir gavo tik bedarbio išmokas. Ieškovės banko sąskaitų išrašai bei pateikti apsipirkimo kvitai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. patvirtina, kad ieškovė prekybos centruose viso išleido 767 Eur arba vidutiniškai po 77 Eur/mėn. Šiuo laikotarpiu išgryninimų iš ieškovės sąskaitos nebuvo nei vieno. Iš apelianto pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis ginčo laikotarpiu Lietuvoje apmokėjo už įvairias prekes ir paslaugas arba išsigrynino lėšas, iš viso 42 000 Eur. Kitų pajamų šaltinio nurodytu laikotarpiu ieškovė neturėjo.

3.22. Apeliantas pateikė įrodymus, kad ir po bendro gyvenimo pabaigos (nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. balandžio 8 d.) jis taip pat teikė išlaikymą vaikui, t. y. apeliantas suteikė vaikui gyvenamąjį būstą (atsakovo mamos bute), apmokėjo buto komunalines išlaidas, suteikė dvi transporto priemones, kurios buvo naudojamos ir vaiko poreikiams patenkinti, vieną kurių ieškovė pardavė už žemesnę nei rinkos kainą, tačiau apelianto suteiktas automobilis, tiek iš jo pardavimo gautos lėšos taip pat laikytina jo finansine dalimi vaiko išlaikymui, už kitą automobilį apeliantas moka lizingą, dengė jo remonto išlaidas. Apeliantas nurodytu laikotarpiu apmokėjo šeimos atostogas į Graikiją, taip pat pirko vaikui įvairius daiktus, apmokėjo paslaugas bei suteikė kitus daiktus. Apelianto skaičiavimu, jis nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui skyrė 6 287,12 Eur, tuo tarpu jo skaičiavimu jam tenkanti išlaidų suma vaikui nurodytu laikotarpiu sudarė 2 144,25 Eur, todėl jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra.

3.23. Teismas visiškai neanalizavo, kokie konkrečiai buvo vaiko poreikiai nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ir kokia buvo tėvų turtinė padėtis tuo laikotarpiu. Todėl nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 400 Eur/mėnesį. Pagal pateiktus apelianto įrodymus, vaiko poreikiai tuo laikotarpiu viso sudarė 546,14 Eur/mėnesį, todėl įvertinus ieškovės išlaikymo dalį ir gautus vaiko pinigus tuo laikotarpiu, nebuvo pagrindo iš apelianto priteisti po 400 Eur/mėnesį išlaikymo įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

3.24. Teismas nurodė klaidingą apelianto pateiktų bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 135,46 Eur už vertimus ir 13 013,26 Eur už advokato pagalbą. Apelianto skaičiavimu, ieškovės reikalavimai buvo tenkinti tik 83 procentų ir atitinkamai apelianto dalis yra 17 procentai, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nei iki bylos, nei byloje ginčo tarp šalių nebuvo. Sprendimu buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo (33,33 procentai), išlaikymo įsiskolinimo (33,33 procentai) priteisimo bei mažiau nei pusė ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos (16,65 procentai), nes kitos sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos buvo pasiūlytos apelianto (17 procentai). Atitinkamai proporcingai skirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš apelianto turėjo būti priteistos 3 512,12 Eur bylinėjimosi išlaidos (4231,47 Eur x 83 procentai), o apeliantui iš ieškovės 2 544,72 Eur (14 968,95Eur x 17 procentų). Atlikus įskaitymą, iš apelianto ieškovei turėjo būti priteista 967,40 Eur, o ne 2 393,45 Eur. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme keistina, nurodant, kad iš apelianto ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 967,4 Eur. Atitinkamai tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos.

Atsiliepimas

53. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą apelianto V. G. apeliacinį skundą prašė atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra aiški, konkreti ir įgyvendinama bei pažeidžia prioritetinius vaiko interesus. Apeliantas pačios bendravimo tvarkos neginčijo, o tik pateikė kelis pasiūlymus, kurie, be kita ko, skiriasi nuo apeliaciniame skunde nurodytų jo siūlymų. Teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, įvertinęs aplinkybių visumą bei proceso šalių asmenybes, nustatė, jog atsakovo siūlymai nėra pagrįsti. Visos bendravimo tvarkos nuostatos turi būti aiškinamos protingai ir sistemiškai, o ne „ištraukiant“ vieną teiginį iš konteksto, siekiant dirbtinai sukelti ginčą, kurio nėra. Be to, naujai siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos formuluotės, kurių apeliantas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teisme, neturėtų būti apeliacijos dalyku.

4.2. Terminai, kurie nurodyti nustatytoje bendravimo tvarkoje, jokia forma nevaržys apelianto teisės matytis su vaiku ir geriausiai užtikrins vaiko ir su juo gyvenančios motinos interesus, kad ieškovė su vaiku netaptų apelianto norų įkaitais.

4.3. Teismas, įvertindamas apelianto neadekvatų elgesį ir teikdamas prioritetą vaiko poreikiams, nustatė teisingą ir pagrįstą sąlygą, jog apeliantas, siekdamas išsivežti vaiką į užsienį, turi gauti mamos sutikimą.

4.4. Ieškovės vertinimu, apelianto nenoras užtikrinti, kad vaikas atliktų namų darbus, yra siekis būti tik „atostogų tėčiu“ ir neturėti jokių kasdieninių vaiko auklėjimo rūpesčių. Namų darbų ruoša yra itin svarbi vaiko auklėjimo, vystymosi ir tobulėjimo dalis, todėl apeliantas privalo užtikrinti, kad vaikui būnant su juo, vaikas atliks jam mokytojų užduotus namų darbus. Teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, todėl sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos, nurodytos 7 ir 8 punktuose, neturi būti keičiamos.

4.5. Ieškovės vertinimu, apeliantas elgiasi itin nesąžiningai, prašydamas keisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tokiu būdu savo interesus iškeldamas aukščiau vaiko ir ieškovės interesų. Pateikia selektyviai atrinktus įrodymus, nuslėpdamas pilnus proceso šalių susirašinėjimus ir jų datas. Apeliantas tokiais savo neteisėtais veiksmai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą ir ieškovę nepagrįstai pavaizduoti kaip mamą, trukdančią bei draudžiančią tėvui bendrauti su vaiku. Nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei apelianto, nei vaiko interesų, tuo pačiu užtikrina, kad ieškovė netaptų apelianto norų bei manipuliacijų įkaite.

4.6. Apeliantas nepagrįstai ginčija priteisto išlaikymo dydį, kadangi ieškovė patiria ir vienkartines išlaidas, prie kurių apeliantas neprisideda. Be to, ieškovei be materialinių vaiko poreikių tenkinimo dar tenka ir visa pagrindinė kasdieninių vaiko poreikių užtikrinimo, priežiūros bei rūpesčio našta, o priešingai nei teigia apeliantas, jo turtinė padėtis jam leidžia teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Teismas teisingai įvertino aplinkybių visumą, vaiko poreikius, proceso šalių asmenybes, apelianto epizodinį dalyvavimą vaiko gyvenime ir teisingai, sąžiningai ir pagrįstai iš jo vaiko išlaikymui priteisė 400 Eur dydžio sumą, kuri būtina, norint užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos ir kitas būtinas vystymosi sąlygas.

4.7. Procese apeliantas ne kartą piktybiškai ignoravo teismo imperatyvius reikalavimus, pateikdavo selektyviai atrinktus duomenis, kurių turinį „pakoreguodavo“, siekdamas dirbtinai pabloginti (iškreipti) savo turtinę padėtį. Todėl teismui kilo pagrįstų abejonių dėl apelianto tikrosios turtinės padėties. Apeliantas sąmoningai slėpė savo pajamas, be kita ko, gaunamas iš kriptovaliutų prekybos ir/ar „kasimo“ (išgavimo) ir šiuo metu neabejotinai dalį jų perveda ne į savo sąskaitas (kurias atskleidė teismui), bet perveda į kitas sąskaitas ar draugams, vėliau šį turtą susigrąžinant neva iš draugų ir/ar artimųjų gautomis tariamomis „paskolomis“. Priešingai nei teigia apeliantas, vartojimo paskola nebuvo naudojama ieškovės ir/ar vaiko interesų tenkinimui, nes iki proceso šalių išsiskyrimo vartojamoji paskola net nebuvo naudojama, o prasidėjus teisminiam ginčui, apeliantas drastiškai sumažino sąskaitoje turimų pinigų likutį, siekdamas dirbtinai pabloginti savo finansinę padėtį. Be to, apeliantas neteisėtai pasisavino vaiko pinigus ir siekė tą nuslėpti nuo teismo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jei kyla abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą.

4.8. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas per daugiau nei 1,5 metų trukusį procesą tikrai ištyrė visus, t. y. ne tik apelianto selektyviai atrinktus įrodymus, bet ir ieškovės duomenis, pvz.: pateiktus šalių susirašinėjimus, iš kurių aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad proceso šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2020 m. liepos mėnesio. Apeliantas manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis, siekdamas suklaidinti teismą, teigia, kad ieškovė išvyko į kelionę, kuri buvo suplanuota dar prieš nutrūkusius santykius, tačiau tai niekaip nepatvirtina apelianto išgalvotos versijos, kad jie neva tuomet vedė bendrą ūkį. Ieškovė neneigia, kad bendravo su apeliantu ir po 2020 m. liepos išsiskyrimo, tačiau judviejų bendravimas, vaiko gimtadienio ir Kalėdų sutikimas tikrai nereiškia, kad šalys vedė bendrą ūkį ar kad apeliantas teikė išlaikymą vaikui. Be to, pats apeliantas dar 2020 m. lapkričio 3 d. valstybinei Norvegijos institucijai nurodė, kad jo sūnus kartu su motina gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės, o ne jo motinos bute. Tai, kad ieškovė su vaiku nuo 2020 m. liepos 11 d. gyveno minėtame bute įrodo ir ieškovės atsiskaitymo banko kortele analizė, kuri patvirtina, kad ieškovė ginčo laikotarpiu išimtinai didžiąją dalį apsipirkimų vykdė greta minėto buto. Taip pat aplinkybė, kad vaikas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), netoli ieškovės ir jos mamos buto. Ir nors byloje yra gausybė duomenų, tačiau nei vieno įrodymo, kad apeliantas, šalims nustojus gyventi, teikė nuolatinį išlaikymą vaikui, kaip jis teigia grynaisiais pinigais.

4.9. Šalių pateiktos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti, skiriasi daugiau nei tris kartus. Iš apelianto pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra akivaizdu, kad jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei tą jis bandė parodyti viso proceso metus. Apelianto bylinėjimosi išlaidų suma yra lygi net 3 metų vaiko išlaikymo dydžio sumai. Be to, didžioji dalis šalių bylinėjimosi išlaidų kilo būtent dėl apelianto netinkamo procesinio elgesio (piktnaudžiavimo procesu). Kita dalis apelianto bylinėjimosi išlaidų net negali būti priteistos kaip bylinėjimosi išlaidas, pvz., jo atstovės kelionės išlaidos. Ieškovės vertinimu, tikrasis tokių neproporcingai didelių bylinėjimosi išlaidų tikslas yra siekis ją pagąsdinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

55. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

56. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

57. Ieškovė 2024 m. vasario 1 d. pateikė paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime į prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo nurodytų melagingų teiginių ir pateikė antstolės Audronės Adomaitienės pažymą Nr. S-23-36-40611 „Dėl informacijos pateikimo“, kuri papildomai įrodo, kad atsakovas V. G. byloje piktybiškai slepia įrodymus, kurie galėtų padėti atskleisti jo tikrąją, puikią turtinę padėtį.

58. Atsakovas su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė išankstines sąskaitas faktūras dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat 2024 m. vasario 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės 2024 m. sausio 31 d. rašytinių paaiškinimų ir 2023 m. lapkričio 20 d. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų teiginių bei pateikė naujus įrodymus, gautus po apeliacinio skundo, patvirtinančius atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

59. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

60. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

61. Apeliacinės instancijos teismas dėl šalių rašytinių paaiškinimų prieina išvadą, kad jais siekiama papildyti apeliacinius skundus naujais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių rašytinius paaiškinimus, kaip apeliacinių skundų papildymą. Taip pat atsisakytina priimti su paaiškinimais teikiamus naujus įrodymus, nes jie neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl šalių apeliacinių skundų pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija priima atsakovo pateiktas išankstines sąskaitas faktūras, nes jos tiesiogiai susiję su atsakovo atsikirtimais į ieškovės apeliacinį skundą.

Dėl atsakovo V. G. apeliacinio skundo

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

62. Apeliantas V. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, kad sprendimo rezoliucinės dalies 1, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra aiški, konkreti ir įgyvendinama bei pažeidžia prioritetinius vaiko interesus, maksimalią skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir tėvų lygiateisiškumo principą.

63. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

64. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

65. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

66. Apeliantas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1 punktą ir nustatyti, kad atsakovas įsipareigoja iš anksto raštu informuoti ieškovę ne apie visas savo planuojamas keliones į Lietuvą, o tik apie tas, kurių metu bus planuojama susitikti su vaiku, pakeisti 7 d. ir 4 d. ieškovės informavimo ir susitarimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos terminus bei atitinkamai nustatyti trumpesnius – 3 d. ir 1 d. , taip pat papildyti 1-ą punktą ir nurodyti „Šalims nesusitarus dėl konkrečios bendravimo tvarkos, poriniais kalendoriniais metais prioritetas pasiūlytai konkrečiai bendravimo tvarkai tenka ieškovei S. M., neporiniais – atsakovui V. G.“.

67. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

68. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad bendravimo tvarkos 1 punktas yra neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, taip pat įvertinus pirmuosius šio punkto sakinius ir jo formuluotę, yra visiškai aišku, kad atsakovas ieškovę turi raštu informuoti tik apie tas keliones, kurių metu planuojama pasimatyti su vaiku, todėl įterpti atsakovo nurodomus žodžius „apie planuojamą susitikimą su vaiku“ nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka turi atitikti tiek vaiko, tiek ir abiejų šalių interesus, todėl vien tai, kad atsakovui yra patogiau trumpesni ieškovės informavimo ir susitarimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos terminai, nesudaro pagrindo juos keisti ir trumpinti. Atsakovas, siekdamas maksimalaus ir kokybiško bendravimo su vaiku, taip pat turi ieškoti kompromisų ir dėti pastangas atitinkamai prisitaikyti prie nustatytos bendravimo tvarkos ir susitikimus planuoti šiek tiek iš anksto. Kadangi apeliantas neįrodė, jog nustatyti 7 ir 4 dienų terminai iš esmės pažeidžia jo interesus ir jis šių terminų negalės laikytis, teisėjų kolegija nustatytus terminus palieka nepakeistus. Suprantamas atsakovo noras bendrauti su sūnumi, kai tik atsakovui atsiranda tokia galimybė, tačiau tuo pačiu turi būti atsižvelgta ir į vaiko bei ieškovės interesus, kad tokia tvarka netrukdytų kasdienių vaiko poreikių ir planų įgyvendinimui jo įprastame gyvenime.

69. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto siūlomu l bendravimo tvarkos 1-o punkto papildymu. Pažymėtina, jog nepilnametis vaikas su mama gyvena Lietuvoje, jie planuoja savo kasdieninę dienotvarkę, įvairius užsiėmimus, išvykas, renginius, šventes, todėl tariantis dėl atvykusio atsakovo bendravimo tvarkos, būtina atsižvelgti tiek į vaiko, tiek ir į abiejų šalių planus bei galimybes ir tik tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, kurį labiausia žino ieškovė, numatyti atitinkamą bendravimo tvarką. Atsakovo siūlomas prioriteto šalims nustatymas kas antrais metais siūlyti bendravimo tvarką, sąlygotų šalių konfliktus ir neatitiktų vaiko interesų, todėl 1-as bendravimo tvarkos punktas paliktinas nepakeistas.

70. Apeliantas nesutinka su bendravimo tvarkos 4 punktu, kuris be pagrindo ir neproporcingai riboja atsakovo teisę laikinai su vaiku išvykti į užsienį be motinos sutikimo. Atsakovas teigia, jog nors teismas iš dalies sutiko, kad vaikas buvo išvykęs su tėvu į užsienį ir jokių nesklandumų dėl to nekilo, tačiau nustatydamas bendravimo tvarką, nepagrįstai nurodė, kad vaiko išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų be motinos galimas tik esant šalių bendram sutarimui, o bendram šalių sutarimui vėlgi reikia ieškovės sutikimo.

71. Pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai nustatė poreikį atsakovui gauti motinos sutikimą visais jo išvykimo su vaiku į užsienį atvejais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje teismo sprendimu yra nustatyta gana neapibrėžta bendravimo su sūnumi tvarka, dėl kurios šalys kiekvieną kartą derinasi atskirai ir atsakovas su vaiku bendrauja tik iš anksto šalių suderintu laiku, spręstina, jog norint tėvui su vaiku laikinai išvykti į užsienį šalių jau sutartu atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiu, motinos sutikimą gauti nėra reikalinga, tačiau atsakovas apie numatomą išvykimą turi informuoti ieškovę. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija 4-ą bendravimo tvarkos punktą pakeičia ir nustato, kad atsakovas V. G. informuoja ieškovę S. M. apie laikiną išvykimą su sūnumi į užsienio valstybę. Sąlyga dėl ieškovės vaiko rūbų ir kitų daiktų pateikimo atsakovui jau yra numatyta bendravimo tvarkos 3 punkte, todėl dar kartą numatyti tokią sąlygą nėra tikslinga.

72. Apeliantas nesutinka su bendravimo tvarkos 5 punktu, kuris numato, jog atsakovas V. G. užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks visas užduotis, kurios yra būtinos pagal vaiko ugdymo programą. Nurodo, kad ši sąlyga gali būti objektyviai neįvykdoma, nes galima situacija, kai pagal sutartą bendravimo grafiką atsakovas su vaiku bendraus tik kelias valandas (pvz. paims jį po pamokų, nuveš į užsiėmimus ir po jų grąžins namo). Tokiu atveju nebus galimybių nei kur ir kada namų darbus ar užduotis atlikti, nei vaikas turės/bus galimybių įsigyti reikiamas priemones namų darbams ar užduotims atlikti. Todėl, atsakovo nuomone, ši sąlyga galėtų būti vykdoma tik pagal galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 47 straipsnis numato, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Nagrinėjamu atveju, kai šalys dėl atsakovo bendravimo su vaiku kiekvieną kartą derinasi atskirai, iš tiesų galimi atvejai, kai bendravimas vyks labai trumpą laiką, todėl tokio pobūdžio punktas keltų daugiau ginčų negu reguliuotų situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.156 straipsnį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, abu tėvai privalo bendradarbiauti ir be atskiro įpareigojimo vykdyti įstatyme numatytas pareigas, todėl 5 punktas panaikintinas kaip perteklinis, nes įstatyme įtvirtintos tėvų pareigos papildomai nustatyti teismo sprendime nėra pagrindo.

73. Atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su 6-u bendravimo tvarkos punktu, nurodoma, kad jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo užtikrinti tinkamas vaiko buvimo sąlygas yra perteklinė, o antroji punkto dalis, laikantis nuoseklumo, turėtų būti pakeista, kad ne tik atsakovas, bet abu tėvai turėtų vienas kitą informuoti apie atsiradusias vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog vaiko bendravimo su atsakovu metu būtų buvę sudarytos netinkamos, nesaugios ar vaiko poreikius neatitinkančios sąlygos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, tėvai turi pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi ir pan., todėl atskirai nustatyti tokį punktą, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovas tokių sąlygų neužtikrina, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog bendravimo tvarkos 8-e punkte abi šalys įsipareigoja teikti viena kitai visą informaciją, susijusią su vaiku, todėl ir kita punkto dalis „bendravimo metu V. G. įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms“ taip pat laikytina pasikartojančia ir pertekline. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija šį punktą panaikina.

74. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad 7-as bendravimo tvarkos punktas taip pat yra perteklinis, nes atsakovo pareiga informuoti ieškovę apie vaiko susirgimus (ligą) jų bendravimo metu, jau yra numatyta 8-e bendravimo tvarkos punkte, todėl šis punktas taip pat panaikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

75. Atsakovas prašo papildyti bendravimo tvarkos 8-ą punktą, kad ieškovė turėtų pateikti atsakovui medicininius išrašus arba informaciją iš vaiko e.sveikatos kortelės, kadangi pats atsakovas neturi galimybės prisijungti prie e.sveikatos portalo (neturi banko sąskaitos Lietuvoje). Apeliacinės instancijos teismas su apelianto siūlomu punkto pakeitimu nesutinka, nes prie e.sveikatos sistemos galima prisijungti ne tik naudojantis el. bankininkystės, bet ir kitais būdais. Kita vertus, atsakovas yra vaiko tėvas ir turi rasti būdus ir galimybes gauti šią informaciją savarankiškai, šios pareigos neperkeliant ieškovei.

76. Apeliantas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 9 punktą ir sutrumpinti nuo 30 d. iki 14 d. terminą informuoti ieškovę apie jo planuojamų su vaiku atostogų laiką, trukmę ir vietą. Nurodo, jog 30 d. terminas yra objektyviai neįgyvendinamas, nes jis apie vasaros atostogų grafiką sužino tik gegužės mėnesio viduryje ar pabaigoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, nes bendravimo tvarka turi atitikti ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečio vaiko bei ieškovės galimybes planuotis savo atostogas. Spręstina, jog 30 d. yra optimalus ir protingas terminas šalims derintis dėl atostogų, todėl atsakovas, esant teismo sprendimu nustatytai privalomai bendravimo tvarkai, dėl atostogų laiko su darbdaviu turėtų tartis kiek anksčiau.

77. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nepagrįstai į bendravimo tvarką neįtraukė jo siūlomo punkto, jog šalys bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. CK 3.170 straipsnis numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys visų pirma bendru sutarimu gali nustatyti kitokią bendravimo tvarką, o jei nepavyksta susitarti, tada kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

78. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nutarties 66–77 punktus, teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra keistina, 4-ą bendravimo tvarkos punktą pakeičiant, o 5, 6 ir 7 punktus panaikinant.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

79. Apeliantas nesutinka su nepilnamečiam vaikui priteistu 400 Eur išlaikymo dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino tikrųjų vaiko poreikių, nevertino ieškovės gaunamų Vaiko pinigų, netinkamai taikė MMA dydį ir netinkamai nustatė atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį.

80. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

81. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

82. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

83. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

84. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

85. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba maždaug 633 Eur atskaičius mokesčius.

86. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymo dydį, kuris nėra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje. Kaip byloje nustatyta, nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, laiko skyrimas vaiko auklėjimui ir sveikatos problemoms. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Šalių nepilnametis sūnus J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moksleivis. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, Lietuvoje nuolat keičiasi ekonominė situacija, didėja maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, dėl to keičiasi ir minimalios mėnesinės algos dydis. Teismas pažymėjo, jog Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 516, 2024 metams patvirtinta MMA yra 924 Eur. Taigi, visapusiškam vaiko vystymuisi, įskaitant valstybės skiriamą paramą vaikui, minimali išlaikymo suma bylos nagrinėjimo dienai ir yra apie 400 Eur, ko byloje ieškovė ir prašo.

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, tačiau skundžiamame sprendime apskritai nepateikta vaiko būtinųjų ir kitų poreikių analizė, apsiribota abstrakčiu teiginiu, kad nors ieškovė nurodo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 018,80 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui tik po 400 Eur kas mėnesį, kas sudaro mažesnę sumą nei Lietuvoje nustatytas MMA, ir kas pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką laikytinas net neįrodinėtinu vaiko minimalių poreikių dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2023 m. MMA buvo 840, atskaičius mokesčius 633 Eur, todėl pusė MMA sudaro apie 317 Eur. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma, nei minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, įvertinti ir pateikti konkrečią išvadą dėl atskirų vaiko poreikius sudarančių išlaidų, šią išvadą motyvuoti, o ne apsiriboti vien abstrakčiu vertinimu.

88. Nagrinėjamoje byloje ieškovė šalių vaiko poreikių dydį įrodinėjo pateikdama vaiko poreikių lentelę bei rašytinius įrodymus (DOK-24593, DOK-21118, DOK-24190, DOK-43926, DOK-60389). Ieškovė 2022 m balandžio 8 d. ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 761 Eur (CBP-6872), 2023 m. vasario 27 d. patikslinusi vaiko poreikius, nurodė, kad per mėnesį sūnaus išlaidos yra apie 1 018,80 Eur (DOK-24593), tačiau iš atsakovo prašo priteisti mažesnę negu pusė – 400 Eur sumą.

89. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodytu maisto, higienos priemonių, buitinių ir kanceliarinių išlaidų dydžiu. Jo skaičiavimu, ieškovė iš viso maistui, higienos prekėms, buitinėms, kanceliarinėms, laisvalaikio prekėms, knygoms ir žaidimams vidutiniškai išleidžia apie 183,45 Eur/mėn., todėl nepagrįstas jos teiginys, kad išlaidos vaiko maisto ir higienos priemonėms sudaro 193,4 Eur. Teisėjų kolegija, susipažinusi su patikslinta vaiko poreikių lentele, nustatė, kad ieškovė nurodė, jog vaiko maistui per mėnesį skiriama 183,45 Eur, higienos prekėms 9,95 Eur, buitinėms prekėms 3,47 Eur, kanceliarinėms prekėms 15 Eur, knygoms, žaidimams 20,83 Eur, laisvalaikio prekėms 1,92 Eur, iš viso 234,62 Eur. Įvertinus, kad ieškovei nėra galimybės surinkti ir pateikti absoliučiai visus pirkinių kvitus, taip pat atsižvelgus į tai, kad vienos prekės būna pigesnės, kitos – brangesnės, kartais jų vaikui reikia daugiau, kartais – mažiau, kartais jos naudojamos ilgiau, kartais trumpiau, spręstina, jog šių išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas ir racionalus. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė gyvena kartu su savo motina, todėl ieškovės išlaidos, skiriamos maistui, buitinėms ir higienos priemonėms, turėtų būti dalinamos ne dviems asmenims, o trims. Aplinkybė, kad ieškovės mama gyvena kartu su ieškove viename bute, nepatvirtina, jog ieškovė savo lėšomis prisideda prie mamos išlaikymo. Kaip nurodo ieškovė, jos mama yra savarankiškas, dirbantis ir galintis save išsilaikyti asmuo. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, todėl atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip neįrodyti.

90. Nesutikdamas su išlaidomis sveikatai, apeliantas nurodo, kad ieškovė nepatiria jokių išskirtinių išlaidų dėl (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) jos nemokamos, o gydytojo pažymoje nurodyta tik, kad negerėjant matymui, akiniai turėtų stiprėti. Taigi, ieškovė vaikui 2 kartus per metus akinių nekeičia. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad mėnesinės išlaidos akiniams ir jų priežiūrai bei (duomenys neskelbtini) sudaro 33,33 Eur/mėn. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. ieškovė pirko vaikui akinius už 175 Eur (1 t., b. l. 27). 2023 m. sausio 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėta, kad regėjimą būtina sekti kas 6 mėnesius; siųsti (duomenys neskelbtini) radus matymo pablogėjimą; kadangi akinius berniukas kol kas toleruoja silpnesnius, negerėjant matymui, akiniai turėtų stiprėti (8 t., b. l. 125). Šalių susirašinėjime ieškovė taip pat pabrėžė atsakovui, kad vaikui reikia keisti akinius kas pusę metų ir atsakovas tam susirašinėjant neprieštaravo, todėl spręstina, kad 33,33 Eur išlaidos yra pagrįstos.

91. Apeliantas nurodo, jog nesutinka ir su 53,33 Eur/mėn. nurodytomis išlaidomis už vaistus, vitaminus, gydytojų ir stomatologų paslaugas, tačiau, susipažinus su patikslinta vaiko poreikių lentele, nustatyta, kad ieškovė yra nurodžiusi ne 53,33 Eur, o 20 Eur/mėn. sumą, kuri laikytina pagrįsta ir protinga.

92. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo prieštaravimu dėl 15 Eur/mėn. išlaidomis kirpyklai. Kaip aukščiau minėta, ieškovė neturi galimybių surinkti ir pateikti visus rašytinius įrodymus, detaliai įrodančius patiriamas išlaidas. Nors byloje pateikti kvitai ir banko sąskaitos išrašai, atsakovo skaičiavimu, įrodo tik 3 Eur/mėn. išlaidas kirpyklai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog 15 Eur nurodyta kaina laikytina protinga ir, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, yra reali.

93. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo, jog ieškovės nurodytos vaikui tenkančios kuro išlaidos apie 150 Eur/mėn. bei 128,43 Eur/mėn. „Bolt“ pavėžėjo paslaugoms yra nepagrįstos, tačiau pažymėtina, jog apeliantas išlaidų dydžius iškraipo, nes pagal poreikių lentelę išlaidos kurui sudaro 90 Eur, automobilio aptarnavimui, remontui, draudimui ir valymui 31,25 Eur ir „Bolt“ paslaugoms 7,18 Eur/mėn., t .y. iš viso 128,43 Eur. Atsakovas nurodo, kad pagal pateiktas išlaidas matyti, jog vaiko išlaidų dalis šiai kategorijai neviršija 50 Eur/mėn., realios ir pagrįstos išlaidos yra 3 kartus mažesnės, negu ieškovės nurodyta suma, tačiau kokiais konkrečiais įrodymais ir skaičiavimais remdamasis atsakovas daro tokią išvadą, apeliaciniame skunde duomenų nepateikta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, kad visų su vaiko poreikiais susijusių transporto išlaidų įrodymų surinkti ir šias išlaidas pagrįsti objektyviai nėra galimybės, sprendžia, jog 128,43 Eur/mėn. transporto išlaidos, įvertinus kad vaikas vežamas į mokyklą, į futbolo treniruotes, į baseiną, į įvairius renginius, draugų gimtadienius, pas gydytojus ir pan., taip pat laikytinos racionaliomis ir protingomis. Tačiau 7,18 Eur mėnesinės išlaidos už „Bolt“ pavėžėjo paslaugas laikytinos nepagrįstomis, šių išlaidų galima išvengti pasirenkant prieinamus alternatyvius keliavimo būdus. Be to, kaip nurodė apeliantas, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog šių paslaugų nebeužsako. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos į vaiko poreikių sumą neįtrauktinos.

94. Apeliantas nurodo, kad vaiko mokyklai ir popamokinei veiklai (prailginta grupė) skirtos 52,50 Eur išlaidos taip pat yra nepagrįstos bei įtrauktos į kitas jau minėtas išlaidas, todėl dubliuojasi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodoma su būtent kuriomis kitomis išlaidomis jos dubliuojasi. Taip pat nėra aišku, kaip atsakovas pagal ieškovės pateiktus įrodymus skaičiuoja ir gauna jo nurodomą mažesnę – 25,67 Eur sumą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas šias išlaidas ginčija, tačiau nepateikia savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo šias išlaidas mažinti. Kaip nurodo ieškovė, nepilnametis vaikas prailgintą grupę lanko pagal poreikį, todėl 17,08 Eur suma taip pat laikytina pagrįsta.

95. Apelianto nuomone, 100,93 Eur/mėn. suma drabužiams ir avalynei yra išdidinta, nes atsakovo skaičiavimu vaikui šiems poreikiams pakanka 25 Eur/mėn. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Atsižvelgus į tai, kad vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis sparčiai auga, jau šiuo metu, kaip nurodo ieškovė, yra 152 cm ūgio, todėl rūbus ir avalynę greitai išauga. Jam taip pat reikia aprangos šokių pamokoms, vaikas lanko baseiną, taigi ieškovės nurodyta suma laikytina atitinkančia realius tokio amžiaus vaiko poreikius. Atsakovo nurodoma 25 Eur suma per mėnesį laikytina visiškai nepagrįsta ir pažeidžiančia vaiko interesus, nes atsižvelgiant į aprangos ir avalynės kainas, tokia suma akivaizdžiai vaiko aprangos poreikio negalėtų patenkinti.

96. Apeliantas taip pat nesutinka su telefono, laisvalaikio ir kitomis išlaidomis. Patikslintoje poreikių lentelėje nurodyta, kad telefono sąskaitos papildymas per mėnesį sudaro 10 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai yra pagrįsta ir protinga suma. Laisvalaikio ir kitos išlaidos yra: dienpinigiai 40 Eur, pramogos (kinas, baseinas, renginiai, kavinės ir pan.) 62 Eur, žaislai, stalo žaidimai, knygos ir pan. 20,83 Eur ir atostogos 55 Eur, iš viso 177,83 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog 40 Eur dienpinigiai yra reali ir protinga suma (2 Eur/d.), tačiau 62 Eur išlaidos pramogoms mažintinos iki 30 Eur, o 55 Eur išlaidos atostogoms šalintinos iš poreikių sumos, nes pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvai su vaiku atostogaus atskirai, todėl kiekvienas turėtų padengti savo išlaidas. Apibendrinus 177,83 Eur išlaidos mažintinos iki 70 Eur.

97. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaiko gimtadieniui ir draugų gimtadieniams sudaro po 25 Eur, iš viso 50 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šios išlaidos yra išdidintos, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gimtadienio išlaidos mažintinos iki 20 Eur/mėn. Taip pat mažai tikėtina, kad vaikas kiekvieną mėnesį eitų į draugų gimtadienius, todėl šios išlaidos mažintinos iki 15 Eur.

98. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodomomis 136,25 Eur vaiko futbolo išlaidomis mėnesiui. Teisėjų kolegija sutinka su 40 Eur mokesčiu, treniruočių apranga (6.67 Eur), bateliais (7,50 Eur), kamuoliu (2,50 Eur), varžybų apranga (2,50 Eur), varžybų mokesčiu (13,75 Eur), tačiau byloje nėra įrodymų, kad vaikas lanko individualias treniruotes (30 Eur), todėl šia suma minėtos išlaidos mažintinos. Kadangi ieškovė nurodo, jog sūnus yra gabus jaunasis futbolininkas, tikėtina, jog ateityje jis važiuos į sporto stovyklas, todėl 33,33 Eur išlaidos laikytinos pagrįstomis. Iš viso futbolo būreliui skirtina 106,25 Eur suma.

99. Vienkartiniams vaiko poreikiams ieškovė skiria 63,89 Eur (baldai, buitinės prekės 41,67 Eur, kompiuteris 11,11 Eur, mobilusis telefonas (2 vnt.) 11,11 Eur)., tačiau atsakovo nuomone, pakaktų 15 Eur/mėn. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė, kad baldams ir buitinėms prekėms mėnesiui yra reikalinga 41,67 Eur suma, todėl ji mažintina iki 30 Eur/mėn. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaikas šiuo metu turi tiek telefoną, tiek kompiuterį, todėl naujų pirkti jam nėra būtinybės. Pažymėtina, jog minėti daiktai taip pat dėvisi. Vaikams mokantis mokykloje, ypač vyresnėse klasėse, dažnai būtina naudotis kompiuteriu, todėl 11,11 Eur išlaidos kompiuteriui laikytinos pagrįstomis, o 11,11 Eur išlaidos dviems telefonams įgyti mažintinos iki 7 Eur, nes tokios išlaidos laikytinos vidutinėmis ir pagrįstomis. Apibendrinus, vienkartiniams vaiko poreikiams skirtina 48,11 Eur suma.

100. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir pasisakęs dėl atskirų atsakovo ginčijamų išlaidų dydžio, sprendžia, jog realios ir pagrįstos išlaidos vaiko poreikiams sudaro apie 864 Eur. Tokio dydžio vaiko poreikiai yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos nėra per didelės ir paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje esančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas.

101. Kaip minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

102. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas galimai siekdamas išvengti didesnės išlaikymo pareigos, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties, visokeriopai slėpė nuo teismo informaciją, jog užsiima kriptovaliutos išgavimo verslu. Taip pat galimai siekdamas suklaidinti teismą, neteikė, o vėliau koregavo bei keitė savo sąskaitų išrašų duomenis. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas vengė bendradarbiauti su teismu, todėl sprendė, jog atsakovas gauna ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau ir pajamas iš kitų veiklų, kurių pakankamo dydžio atsakovas nenuneigė. Teismas sprendė, jog kompleksinis byloje nustatytų aplinkybių visetas rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei nurodo atsakovas ir leidžianti užtikrinti sūnui pilnaverčio išlaikymo teikimą.

103. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties, tačiau net ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo darbo užmokestis yra 2 833 Eur, einamosios sąskaitos balansas 2020 m. sausio 31 d. buvo 21 865,68 Eur, o du automobiliai BMW yra 2010 ir 2013 metų bei įsigyti už paskolas, įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, į jo galimybę byloje už advokato paslaugas sumokėti itin didelę sumą, taip pat į atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, kuris patvirtina jo siekį slėpti savo tikrąją turtinę padėtį, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis faktiškai yra žymiai geresnė negu nurodoma ir leidžia teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

104. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismų praktiką, grąžinami vartojimo ir kiti kreditai nelaikomi pagrindu mažinti išlaikymo dydį, kadangi jie didina savininko turto masę, todėl šie argumentai nelaikytini turinčiais esminės įtakos atsakovo galimybei teikti vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis turi daug paimtų paskolų iš fizinių asmenų, kurias taip pat turi grąžinti, tačiau 2023 m. vasario 17 d. teikdamas teismui informaciją apie visus turimus savo finansinius įsipareigojimus, nei vieno iš kreditorių (fizinių asmenų) nepaminėjo. Pažymėtina, jog daug mokėjimų pavedimų atsakovui yra atlikusi R. K., kuri, remiantis byloje surinktų duomenų visuma, yra atsakovo draugė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas minėtų skolinių įsipareigojimų realumo neįrodė ir šis argumentas atsirado tik bylos nagrinėjimo eigoje, siekiant pateisinti iš atsakovo tiksliai ir aiškiai nenurodomų veiklų bei per kitus asmenis gaunamas pajamas. Visi kiti apelianto argumentai dėl neteisingo jo turtinės padėties vertinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini. Apeliacinė instancija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertino vaiko interesų naudai.

105. Nustačius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, spręstina, ar yra pagrindas iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą. Nesutiktina su apeliantu, kad iš jo priteisiamas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama išmokos vaikui suma. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020). Nustačius, jog apeliantas turi galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat įvertinus, kad jis Norvegijoje taip pat gauna dalį šios rūšies išmokos ir byloje nėra duomenų, kad šiuos pinigus būtų perdavęs ieškovei vaiko išlaikymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą, lėšų, gaunamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymą, dalimi.

106. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad vaiko poreikių dydis yra 864 Eur, šalys, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, vaiko išlaikymui turėtų teikti po 432 Eur, tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik 400 Eur išlaikymą, todėl spręstina, jog ji prisiima sau didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo naštą. Be to, ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis sūnumi: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Taigi, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės turtinę padėtį ir nevertino jos galimybių gauti didesnes pajamas. Aukščiau nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti savo nepilnamečiam sūnui 400 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko geriausius interesus ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

107. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, nurodo, jog teismas neteisingai nustatė šalių bendro gyvenimo pabaigos momentą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. neteikė vaikui išlaikymo ir netyrė vaiko poreikių įsiskolinimo laikotarpiu.

108. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Be to, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.

109. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktu šalių susirašinėjimu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys gyveno atskirai nuo 2020 m. liepos 11 d., atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. bendravo su ieškove ir sūnumi, tačiau tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų bendrą šalių gyvenimą minėtu laikotarpiu, t. y. įrodymų apie bendras šalių pajamas/išlaidas, bendrai įsigytus daiktus, bendrus ūkio sprendimus ir etc., byloje nepateikta. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos įrodymai patvirtina, kad grįžusi į Lietuvą, ieškovė gyveno savo bute su mama adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. vidurio ieškovė nuolat prašydavo atsakovo duoti pinigų ir prisidėti prie vaiko išlaikymo; 2021 m. balandžio 21 d. atsakovas atliko mokėjimą ieškovei, nurodydamas, kad tai alimentai. Kelionė į Graikiją pagal pateiktus įrodymus labiau patvirtina faktą, kad atsakovas ją dovanojo ieškovei su vaiku, siekdamas pataisyti ir išsaugoti šalių santykius, bet ne bendro ūkio vedimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje įrodyta, kad šalys nevedė bendro ūkio nuo 2020 m. liepos 11 d. ir atsakovas minėtu laikotarpiu neteikė vaikui reguliaraus išlaikymo. Atmestinas apelianto argumentas, kad išlaikymą vaikui teikė daiktais, apmokėdamas paslaugas ir pan. Išlaikymas yra periodinis tam tikro dydžio lėšų skyrimas kasdieniams vaiko poreikiams maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. tenkinti, todėl atsakovo pasirinkimu tam tikrų daiktų vaikui nupirkimas nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo teikiamas pilnavertis, vaiko kasdienius poreikius atitinkantis išlaikymas.

110. Nors reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui išanalizavus ir nustačius realius nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat atsižvelgus į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaikas pradėjo lankyti mokyklą, yra pagrindas daryti išvadą, kad vaiko poreikiai tuo laikotarpiu buvo panašaus dydžio kaip nustatyti šiuo metu. Byloje nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo blogesnė, priešingai, 2020 m. sausio 1 d. atsakovo banko sąskaitoje buvo 21 865,68 Eur, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

111. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tikėtina atsakovo buvo suklaidintas, nes nevertino atsakovo elgesio proceso metu ir tikrųjų priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

112. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nurodė klaidingą atsakovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų sumą ir, jo nuomone, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

113. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 4 231,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 13 793,26 Eur už advokato pagalbą ir 1 175,69 Eur už vertimų paslaugas (DOK-64155, DOK-93455), todėl sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

114. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

115. Apeliantė teigia, jog tam tikros atsakovo išlaidos iš viso neturėjo būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Ji kvestionuoja atsakovo apmokėtą 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą 471,90 Eur sumai (11 t., b. l. 78), nurodo, jog neaišku kokiais klausimais buvo teikiamos teisinės konsultacijos ir kaip tai susiję su šia byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. balandžio mėn. teisme buvo užvesta ši civilinė byla, nustatytas terminas atsakovui pateikti atsiliepimą, pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šios išlaidos laikytinos susijusiomis su šios civilinės bylos užvedimu ir ieškovės keliamais reikalavimais.

116. Apeliantė nurodo, jog jai neaišku dėl kokio antstolio patvarkymo atsakovas buvo konsultuojamas apmokant 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitą–faktūrą (11 t., b. l. 82). Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, minėtas patvarkymas yra susijęs su 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas gavo 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolio Regimanto Budreikos patvarkymą dėl reikalavimo atvykti pas antstolį ir pateikti informaciją apie turimą turtą. Būtent šiuo klausimu atsakovui ir buvo suteikta teisinė konsultacija, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos taip pat yra susiję su nagrinėjama byla.

117. Apeliantė kelia klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyto 31,75 Eur atsakovo mokėjimo už „ryšio paslaugas (telefoninius skambučius)“. Kaip nurodo atsakovas, jis gyvena Norvegijoje, o konsultacijos jam buvo teikiamos ir telefonu, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė atsakovo pateikti įrodymų apie šių telefoninių pokalbių trukmę, sprendžia jog išlaidos už ryšio paslaugas yra pagrįstos.

118. Ieškovė, remdamasi Rekomendacijų 3 punktu, nesutinka, kad į bylinėjimosi išlaidų sumą yra įtrauktos atsakovo advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo atstovas į teismo posėdžius vyko tik tris kartus, kai teismas nurodė jam atvykti į posėdį, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis ir susijusiomis su byla, tačiau vykimo iš Vilniaus į Kauną ir atgal 195 Eur (su 235,95 Eur su PVM) kuro išlaidos laikytinos akivaizdžiai per didelėmis, todėl jų dydis pagal šiuos tris punktus mažintinas 557,85 Eur suma iki 150 Eur (po 50 Eur už kiekvieną vykimą).

119. Toliau apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl apeliantės argumentų, kad didelė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra atsiradusi dėl nesąžiningo atsakovo elgesio procese, ir ar yra pagrindas dėl to atsakovo bylinėjimosi išlaidas mažinti.

120. 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-22-09-00004 nurodyta 32,50 Eur suma už prašymo dėl nuotolinio mišraus teismo posėdžio organizavimo parengimą (11 t., b. l. 82). Apeliantė nurodo, kad šis prašymas buvo pateiktas tik todėl, kad atsakovui nebuvo patogu atvykti į teismo posėdžius. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovė, net ir esant galimybei dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, vykdavo į teismo posėdžius, o kelionės išlaidas prašė priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. CPK 175² straipsnis numato, kad bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), todėl šalis turi teisę pasirinkti kokiu būdu dalyvauti teismo posėdyje ir tokio prašymo teikimas, ieškovei neginčijant šių išlaidų dydžio, laikytinas tinkamu atsakovo procesinių teisių įgyvendinimu.

121. 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. NOX-22-09-00004 numatyta 130 Eur suma už pasiruošimą 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžiui ir už atstovavimą šiame posėdyje bei prašymo dėl teisminės mediacijos parengimą (11 tomas, b. l. 82). Ieškovė pastebi, kad minėtas 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdis vyko tik 4 minutes ir 54 sekundžių, o prašymas dėl mediacijos buvo pateiktas žodžiu (vėlesniu prašymu atsakovas palaikė savo prašymą išsakytą žodžiu ir atsisakė pateikti mediatoriaus kandidatūrą). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Rekomendacijas už 0,50 val. pasirengimą posėdžiui maksimali suma galėtų būti 86,50 Eur (0,1x0,50x1729,9 Eur=86,50 Eur). Kadangi sąskaitoje už pasiruošimą posėdžiui nurodyta 65 Eur suma be PVM (su PVM 78,65 Eur), todėl jos mažinti nėra pagrindo. Kadangi 2022 m. birželio 13 d. posėdis vyko tik apie 4 min., už jį pagal Rekomendacijų 9 punktą išlaidos neskaičiuotinos, o už prašymą dėl teisminės mediacijos, atsižvelgiant į jo turinį ir nedidelę apimtį, 130 Eur suma mažintina iki 40 Eur.

122. 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-22-09-00004 už informacijos pateikimą mediatorei nurodyta 65 Eur suma (11 t., b. l. 82 ). Ieškovė nurodo, kad visą bylos informaciją mediatorei pateikė teismas, o už komunikaciją su mediatore atsakovas atstovei susimokėjo papildomai (6 sąskaitos punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtą informaciją atstovė pateikė mediatorei, vykdydama teismo nutartį, todėl šios išlaidos pagrįstos, tačiau išdidintos, nes už šią paslaugą suma su PVM yra 130 Eur, tačiau pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, mažintina iki 86,50 Eur (0,1x0,5x1729,9 Eur=86,50 Eur).

123. 2023 m. sausio 12 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-23-01-00005 nurodyta už prašymo dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo parengimą kaina 260 Eur (be PVM), su PVM būtų 314,60 Eur (3 tomas, b. l. 47, 11 t., b. l. 84). Ieškovė nurodo, kad tai yra vienas iš dešimties kitų atsakovo papildomų prašymų dėl įrodymų ir paaiškinimų prijungimo, su šiais įrodymais iš esmės atsakovas siekė suklaidinti teismą, pateikdamas „pakoreguotus įrodymus“. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalis turi procesinę teisę teikti įrodymus, iš prašymo turinio matyti, jog teikiami įrodymai yra susiję su reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

124. 2023 m. sausio 12 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. NOX-23-01-00005 už teisines konsultacijos bylos klausimais po 2022-11-21 teismo posėdžio nurodyta 42,90 Eur suma ir už konsultaciją 2022 m. lapkričio 23 d. dėl išreikalautų įrodymų vertimo nurodyta 32,50 Eur, iš viso 75,40 Eur suma (be PVM) (11 t., b. l. 84). Ieškovė pastebi, kad atsakovas pats dalyvavo minėtame teismo posėdyje, tai jam nereikėjo perpasakoti teismo posėdžio eigos. Kita vertus, teismas aiškiai nurodė, kokius dokumentus turi pateikti atsakovas ir kaip tai turi būti išversta, tai lieka neaišku, ką konsultavo atstovė, nes pateikti dokumentai, vis tiek buvo „pakoreguoti“ ir netinkamai išversti. Teisėjų kolegija vertina, jog atstovaujamasis turi teisę gauti teisines konsultacijas, todėl šios išlaidos taip pat laikytinos pagrįstomis.

125. 2023 m. sausio 12 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. NOX-23-01-00005 nurodyta 130 Eur suma už prašymo pratęsti terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti parengimą (11 t., b. l. 84), taip pat 2023 m. kovo 21 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. NOX-23-03-00005 42,90 Eur suma už pakartotinio prašymo pratęsti terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti parengimą (11 t., b. l. 86). Ieškovė teigia, jog šios išlaidos atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes atsiliepimas ir jo priedai turėjo trūkumų (nebuvo pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, bandoma nuslėpti turtinė padėtis), kurie per teismo nurodytą terminą nebuvo ištaisyti. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie prašymai buvo teikiami dėl to, kad pats atsakovas ir jo atstovas nespėjo pašalinti atsiliepimo trūkumų, todėl 157,30 Eur suma (su PVM) ir 51,91 (su PVM) į bylinėjimosi išlaidų sumą neįskaitytina.

126. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės prieštaravimais dėl 520 Eur sumos už atsiliepimo į prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo parengimą (11 t., b. l. 86), 42,90 Eur už aptarimą telefonu dėl atskirojo skundo rengimo ir priedo vertimo (11 t., b. l. 86), 432,90 Eur atskirojo skundo rengimą (11 t., b. l. 86) ir 260 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą (11 t., b. l. 86), nes įstatyme numatyta atstovo teisė teikti konsultacijas ir atitinkamus procesinius dokumentus.

127. 2023 m. kovo 21 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-23-03-00005 už prašymo dėl papildomų įrodymų ir vertimų parengimą ir aptarimą telefonu su klientu nurodyta 325 Eur suma (11 t., b. l. 86). Ieškovė paaiškina, kad su šiuo, t. y. 2023 m. vasario 15 d. prašymu atsakovas teismui pateikė „pakoreguotus“, t. y. tikrovės neatitinkančius duomenis (4 t., b. l., 1–199) ir 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje atsakovas buvo įspėtas bei dar kartą įpareigotas pateikti reikalaujamus dokumentus (garso įrašas nuo 8 min. 50 s.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog šios išlaidos, t. y. 393,25 Eur (su PVM) netrauktinos į bylinėjimosi išlaidų sumą.

128. Teisėjų kolegija pažymi, jog atstovas turi teisę konsultuoti ir tartis su klientu, teikti rašytinius prašymus, iš anksto ruoštis posėdžiams, todėl 2023 m. kovo 21 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-23-03-00005 nurodyta 42,90 Eur suma už aptarimą su klientu telefonu dėl 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdžio eigos ir papildomų dokumentų pateikimo (11 t., b. l. 86), 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. NOX-23-05-00008 nurodyta 130 Eur suma už prašymo dėl banko sąskaitų prijungimo ir bylos medžiagos pripažinimo ne vieša parengimą (11 t., b. l. 88) ir 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. NOX-23-05-00008 nurodyta 130 Eur suma už pasiruošimą 2023 m. vasario 27 d. posėdžiui ir 32,50 Eur už aptarimą telefonu po 2023 m. kovo 9 d. posėdžio laikytinos pagrįstomis.

129. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta 195 Eur (235 Eur su PVM) (11 t., b. l. 88) suma už prašymo dėl papildomų dokumentų (sąskaitų išrašų už 2023 m. ir kt.) prijungimo parengimą neįskaičiuotina į bylinėjimosi išlaidų sumą, nes atsakovas ir jo atstovė patys pasirinko šiuos įrodymus teikti dalimis, o ne visus iš karto, kaip buvo įpareigoti teismo.

130. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad 2023 m. gegužės 10 d. sąskaitoje–faktūroje nurodyta 302,90 Eur suma už aptarimą telefonu su klientu dėl patikslintų vaiko išlaidų, ieškovės pajamų ir išlaidų dubliuojasi, nes toks aptarimas laikytina pasiruošimu ateinančiam teismo posėdžiui, už kurį atskirai nurodoma 260 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, 366,51 Eur suma (su PVM) į bylinėjimosi išlaidų sumą taip pat netrauktina.

131. Ieškovė nesutinka su 2023 m. gegužės 21 d. sąskaitoje–faktūroje nurodytomis 65 Eur suma už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo parengimą, 130 Eur suma už papildomų rašytinių paaiškinimų (dėl bendro gyvenimo) parengimą ir 650 Eur suma už pasiruošimą baigiamajai kalbai bei atstovavimą posėdyje (11 t., b. l. 90), tačiau teisėjų kolegija šias išlaidas laiko pagrįstomis, nes jos patirtos įgyvendinant atsakovo procesines teises.

132. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl atsakovo atstovės pateiktų PVM sąskaitų numerių ir apmokėjimuose nurodytų sąskaitų numerių nesutapimo, nes iš atsakovo apeliacinei instancijai pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad apmokėjimai pagal išankstines sąskaitas atitinka PVM sąskaitose–faktūrose nurodytą sumą už teisines paslaugas.

133. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir remiantis nutarties 120–131 punktais, atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma, iš esmės neviršijanti Rekomendacijų dydžių, yra 12 264,45 Eur, tačiau nepaisant to, kad minėtuose nutarties punktuose ieškovės kvestionuojamos tam tikros bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismo pripažintos reikalingomis, vis tik įvertinus bylinėjimosi išlaidų visumą pastebėtina, kad sąskaitose–faktūrose nurodytos atstovo paslaugos yra itin smulkmenizuotos, pažymint ir įvertinant kiekvieną menkiausią advokato veiksmą ir kas kartą jį apmokestinant, tokiu būdu bylinėjimosi išlaidas dirbtinai padidinant. Pavyzdžiui, į sąskaitas nuolat įtraukiami mokėjimai už bylos aptarimus su klientu telefonu, kurių būtinybės ir trukmės neįmanoma nustatyti ir patikrinti, teikiama daug įvairaus pobūdžio labai trumpų nesudėtingo turinio prašymų, už kuriuos nustatoma kaina, neviršijanti Rekomendacijų dydžių, tačiau vis tik neatitinkanti realumo ir sąžiningumo principų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovė byloje gynė nepilnamečio vaiko interesus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, taip pat tai, kad teisėjų kolegijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos yra dirbtinai padidintos ir neatitinkančios tokio paties pobūdžio bylose atstovaujančių advokatų vidutiniškai patiriamų išlaidų dydžio ir protingumo bei sąžiningumo principų, atsakovo patirtų pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidų dydį mažina iki 8 000 Eur.

134. Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovo dokumentų vertimo išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad atsakovas pirmiausia teikė į bylą dokumentų vertimus, kurie neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų, todėl 350 Eur ir 65,64 Eur (11 t., b. l. 94–95) vertimo išlaidos laikytinos atsiradusiomis dėl paties atsakovo netinkamai atliktų procesinių veiksmų, todėl išlaidų suma už vertimus mažintina iki 760,05 Eur.

135. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovės apeliacinį skundą sumažindama atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 8 760,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė – iš viso 4 231,47 Eur.

136. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

137. Šioje byloje ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų dalims. Apeliantas V. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija (10/90). Jo nuomone, ieškinys buvo tenkintas 83 proc., atmestas –17 proc.

138. Byloje buvo reiškiami keturi reikalavimai: 1) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (patenkintas); 2) dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas); 3) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (patenkintas 88 proc.); dėl bendravimo tvarkos nustatymo (įvertinus šios sprendimo dalies neesminius pakeitimus apeliacinės instancijos teisme, laikytinas patenkintu 75 proc.), todėl iš viso ieškinys tenkintas 90,75 proc. (100+100+88+75/4=90,75 proc.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nebuvo, todėl šis reikalavimas netrauktinas į patenkintų reikalavimų skaičių. Kadangi šalys dėl minėto reikalavimo nei iki bylos užvedimo, nei bylos nagrinėjimo metu taikos sutarties nesudarė, šį reikalavimą išsprendė teismas, todėl jis skaičiuotinas nustatant bendrą tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją.

139. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 840,06 Eur, atsakovui iš ieškovės – 810,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus šalims priteistų priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 3 029,76 Eur bylinėjimosi išlaidos.

140. Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

141. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 000 Eur, už atsiliepimą į atsakovo V. G. apeliacinį skundą – 2 000 Eur.

142. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur ir 197,75 Eur žyminį mokestį, 2 026 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 2 332,75 Eur, ir 1 258,40 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

143. Atsakovas taip pat teikė atsiliepimą dėl prašymo įpareigoti sumokėti užstatą, už kurį sumokėjo 314,60 Eur ir už rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėjo 314,60 Eur.

144. Apeliantės S. M. apeliacinis skundas patenkintas 82 proc. (apeliaciniu skundu ieškovė prašė atsakovo bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 7 613,09 Eur, apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 8 760,05 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 820 Eur už apeliacinio skundo parengimą, atsakovui iš ieškovės – 226,51 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

145. Apelianto V. G. apeliacinis skundas patenkintas 3,33 proc., nes reikalavimai dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo atmesti, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 10 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 77,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo – 1 933,40 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

146. Ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo sumokėti užstatą apeliacinės instancijos teismas netenkino, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 314,60 Eur išlaidos už jo teiktą atsiliepimą į šį prašymą. 314,60 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą atsakovui nepriteistinos, nes šių rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nepriėmė.

147. Atlikus šalims priteistų priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2 134,61 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ((820+1 933,40) – (226,51+77,68+314,60))= 2 134,61 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi J. G. nustatymo ir ją išdėstyti taip:

„1. atsižvelgiant į J. G. užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo V. G. vizito Lietuvoje trukmę, ieškovė S. M. įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką ne vėliau nei 7 (septynios) kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 (keturias) kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys bendru sutarimu susitaria dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu;

2. atsakovo V. G. buvimo Lietuvos Respublikoje metu, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko interesus;

3. ieškovė S. M. pateikia atsakovui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko turimus asmeninius daiktus, reikalingus tėvo ir sūnaus bendravimo metu;

4. atsakovas V. G. informuoja ieškovę S. M. apie jo laikiną išvykimą su sūnumi į užsienio valstybę;

5. atsakovas V. G. ir ieškovė S. M. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais;

6. kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas V. G. turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę;

7. atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir t.t.), kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.“

Pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 029,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 134,61 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė