Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-314-955/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-25
Bylos Nr.: e2-314-955/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05340-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: S. M.
Atsakovas: V. G.
Advokatai: Karolis Kurapka, Erika Jurgutytės-Kunčienė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-314-955/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05340-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,atsakovui V. G., jo atstovei advokatei Erikai Jurgutytei-Kunčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė S. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1. Nustatyti nepilnamečio vaiko J. G. (toliau – vaikas), gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove S. M..

2. Nustatyti ieškovės S. M. ir atsakovo V. G. (toliau – atsakovas) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. G. (tokia tvarka):

1.2.1. atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo, t. y. atsakovo, vizito Lietuvoje trukmę proceso šalys įsipareigoja kiekvieną kartą atskirai bendru susitarimu susitarti dėl bendravimo trukmės ir tvarkos. Vaiko motina, t. y. ieškovė, įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką (jos trukmę, kuriuose miestuose ketinama apsistoti ir kitą būtiną informaciją) ne vėliau nei 7 (septynios) kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 (keturias) kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys įsipareigoja bendru sutarimu raštu susitarti dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu;

1.2.2. atsakovas informuoja ieškovę apie numatomų bendravimo metu veiklų vietą ir pobūdį; Ieškovė pateikia atsakovui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų turimus asmeninius daiktus;

1.2.3. Vaiko išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant išankstiniam rašytiniam ieškovės sutikimui;

1.2.4. Atsakovas užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks tą dieną ar tą laikotarpį ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje paskirtus namų darbus bei kitas paskirtas užduotis;

1.2.5. Atsakovas pasirūpina vaiko paėmimu ir atvežimu iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Pasimatymų metu atsakovas įsipareigoja sudaryti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias buvimo sąlygas, taip pat įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms;

1.2.6. Vaikui susirgus, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie tai ir sudaryti galimybes ieškovei pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei;

1.2.7. Atsakovas ir ieškovė įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai atsakovas ir ieškovė gali patys gauti tokią informaciją.

3. Priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. G. po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos iki J. G. pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB bei paskirti ieškovę išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise.

4. Priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymo įsiskolinimą 8 284,63 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturi eurus ir 63 ct.) pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB bei paskirti ieškovę išlaikymo lėšų valdytoją uzufrukto teise.

5. Priteisti iš atsakovo V. G. ieškovės S. M. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji su atsakovu, nebūdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. G.. Nepraėjus nei mėnesiui po vaiko gimimo, atsakovas išvyko gyventi į Norvegijos Karalystę, o ieškovė su naujagimiu liko gyventi Lietuvoje, tačiau šalys stengėsi išlaikyti šeimyninius santykius. Atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas samdomą darbą Norvegijoje, įkūrė savo nuosavą bendrovę, todėl dėl didelio užimtumo jo apsilankymai Lietuvoje darėsi vis retesni. Ieškovė, matydama, kad atsakovas tiek su vaiku, tiek ir su ja pačia, visiškai praranda emocinį ryšį bei siekdama išsaugoti šeimą, pasiryžo palikti Lietuvoje kurtą gyvenimą ir 2016 m. lapkričio 6 d. su vaiku išvyko gyventi pas atsakovą. Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę, jog šeima Norvegijoje gyvens laikinai, o į Lietuvą grįš iki kol vaikas turės pradėti lankyti priešmokyklinę grupę. Tačiau atėjus sutartam laikui, atsakovas pažado netesėjo ir pareikalavo, kad ieškovė su vaiku liktų Norvegijoje. Ieškovė, patikėjusi atsakovo pažadais, jog greitu metu visa šeima grįš į Lietuvą, sutiko Norvegijoje likti dar metams, t. y., iki kol vaikas turės pradėti lankyti pirmąją klasę. Deja, atėjus naujai sutartam laikui, atsakovas ir vėl pažado netesėjo, atsisakydamas kartu su šeima grįžti į Lietuvą. Atsakovas nurodė, kad jis liks gyventi Norvegijoje, nes turi neužbaigtų reikalų, o jei ieškovė norinti, ji su vaiku gali grįžti į Lietuvą.

3. 2020 m. liepos 11 d. ieškovė su vaiku sugrįžo į Lietuvą. Lietuvoje ieškovė su vaiku apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikas, grįžęs į Lietuvą jautėsi laimingas, bendravo su prieš išvykimą į Norvegiją sutiktais draugais bei greit susirado naujų draugų, o 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo eiti į Kauno Milikonių progimnazijos pirmąją klasę. Ieškovė pažymėjo, kad grįžus į Lietuvą, ji su atsakovu bendro ūkio nebevedė. Taip pat pažymėjo, kad nuo to laiko atsakovas jokia forma, išskyrus vienetinius pavedimus į ieškovės sąskaitą, vaikui išlaikymo neskyrė, nors ieškovė nuolat to prašė atsakovo. Tai yra atsakovas neteikia vaikui išlaikymo arba teikia jį nereguliariai, t. y. tik tada, kada nori ir tiek, kiek pats nori, neatsižvelgdamas į didėjančius vaiko poreikius.

4. Taip pat ieškovė nurodė, kad su atsakovu neįmanoma susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o sutarus, jis jos nesilaiko. Atsakovas nenori pasimatyti su sūnumi per vaiko atostogas. Grįžęs į Lietuvą reikalauja pasimatyti su vaiku, nors iš anksto apie tai nebūna pranešęs ieškovei, nepasiima ir neatveža vaiko sutartu laiku. Dažnu atveju, atsakovas sąmoningai siekdamas sukelti ieškovei nepatogumus, vaiką grąžina tada, kai ieškovė yra darbe. Tuomet ieškovė yra priversta atsiprašyti iš darbo, kad galėtų pasirūpinti vaiku. Be to, atsakovas savo neapgalvotais veiksmais daro neigiamą psichologinį poveikį ir vaikui, dėl ko vaikas vakarais sunkiai užmiega, jaučia baimę ir įtampą. Taip pat atsakovas nuolat liepia vaikui pasakoti apie mamos asmeninį gyvenimą, t. y., su kuo mama susitinka, kur mama eina, su kuo mama miega ir su kuo kalba telefonu. Jei vaikas nenori arba negali (nes objektyviai nežino) atsakyti į atsakovo užduodamus klausimus, atsakovas jį baudžia, pvz.: ištrina ir/ar užblokuoja jo kompiuterinius žaidimus ir nurodo, kad atblokuos tik tada, kada jis atsakys į visus klausimus apie mamą. Vaikas, nepaisant ieškovės pastangų, skatinant vaiko ir atsakovo bendravimą, vengia atsiliepti atsakovui ir/ar atrašyti į jo siunčiamas žinutes. Jis bijo susitikti su tėčiu, nes nenori girdėti nuolatinių kaltinimų ir atsakinėti į klausimus, susijusius su mama. Ieškovė, suprasdama situacijos rimtumą, bei siekdama pagerinti vaiko emocinę savijautą, veda sūnų pas psichologą. Ieškovė niekada netrukdė ir niekada netrukdys vaikui bendrauti su tėčiu, jei tėvo elgesys nepažeis mažamečio vaiko interesų, tačiau siekiant ateityje išvengti bet kokių nesutarimų bei maksimaliai apsaugoti vaiko interesus, ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodo, kad sūnaus emocinis ir biologinis ryšys su mama yra kur kas stipresnis nei su tėčiu, kuris vaiką mato tik per retas atostogas Lietuvoje. Vaikas didžiąją gyvenimo dalį praleido tik su ieškove, nes atsakovas nuo pat vaiko gimimo gyveno ir dirbo Norvegijoje. Mama nuo pat gimimo sūnumi rūpinosi ir augino praktiškai viena. Be to, atsakovas, prižiūrėdamas vaiką, elgiasi itin neatsakingai nerūpestingai ir netgi nepadoriai. Automobiliu vaiką vežioja ne vaiko kėdutėje, nors to reikalauja Lietuvos teisės aktai, prie vaiko vartoja alkoholinius gėrimus, rūko, vartoja necenzūrinę leksiką, vaiką gąsdina, manipuliuoja juo ir pats to nesuprasdamas, daro neigiamą poveikį savo vaiko psichologinei gerovei. Ieškovė dirba ir praktiškai viena išlaiko sūnų. Ieškovė, močiutė su vaiku nuolat būna kartu, kartu ruošia pamokas, eina į vaiko draugų gimtadienius ir turiningai leidžia laisvalaikį. Taigi, ieškovė sudaro tinkamas vaiko gyvenimo, auklėjimo vystymosi, tobulėjimo sąlygas. Atsakovas nuolatos gyvena ir dirba Norvegijoje, o vaikas gyvena ir mokosi Lietuvos Respublikoje, kur turi nusistovėjusį grafiką, yra pripratęs prie ieškovės ir močiutės namų aplinkos, turi artimų draugų, su kuriais susitinka, bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį. Todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus.

6. Ieškovė nurodo, kad jos prašomas priteisti 400,00 Eur išlaikymas vaikui yra realus ir protingas - jau šiai dienai pusė minimalios algos yra 318,00 Eur, o vaikas turi spec. poreikių: blogai mato, dėl ko reikia kas pusę metų naujų akinių; yra gabus futbolininkas, dėl ko yra papildomai reikalinga apmokėti būrelius, aprangą, inventorių ir pan. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad per mėnesį vaikui išlaikyti reikalinga suma yra - 1 000,00 Eur, tačiau ieškovė iš atsakovo neprašo net pusės šios sumos. Nors mamai tenka didžioji našta kasdienių išlaidų, atsakovas, vengdamas prisidėti prie sūnaus išlaikymo, slepia savo tikrąją turtinę padėtį: iki šios dienos vykdo kripto valiutų kasimo ir prekybos verslą (turi įrangą), gali papildomai dirbti, ką pats patvirtino - remontuoja namus, turi įgūdžius transporto priemonių remonto srityje, turi net tris prabangius automobilius (du BMW ir vieną sportinį Nissan); kiekvieną mėnesį moka už garažo Lietuvoje nuomą; skolina pinigus draugams; turi kartingus, kurių vieną padovanojo draugui; kiekvienais metais po kelis kartus keliauja į šiltuosius kartus; pradėjus teisminius procesus, iš kitų asmenų (pvz.: R. K.) gauna keliasdešimt tūkstančių pajamų, kurių pagrįsti negali; turi veislinį šunį, kurį vežioja po parodas, apmoka būrelius, patiria dideles išlaidas šio šuns išlaikymui. Be to, šioje byloje bylinėjimosi išlaidoms išleido net 15 000 eurų, taip dirbtinai blogindamas savo turtinę padėtį, nors šios lėšos galėjo būti panaudotos būtent vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė pažymėjo, kad minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. vėl ženkliai kyla, kas tik patvirtina, kad pragyvenimo lygis šalyje kyla, kartu didėja ir prekių bei paslaugų kainos, į ką turėtų atsižvelgti ir teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo poros skyrybų, t. y. 2020 m. liepos 11 d., realiai neteikė vaikui jokio išlaikymo, dėl ko susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė nurodo, kad net ir po skyrybų siekė su atsakovu palaikyti draugiškus santykius, nes augino jų bendrą mažametį vaiką - ieškovė susirašinėjo su atsakovu, šventė vaiko gimtadienį, atvykus atsakovui į Lietuvą atveždavo vaiką ir kartais leisdavo su jais laisvalaikį, bet tai nereiškia, kad atsakovas ir ieškovė ir po skyrybų, t. y. po 2020 m. liepos 11d. vedė bendrą ūkį.

7. Teismo posėdžiuose ieškovė papildomai paaiškino, jog šiai dienai ji iš valstybės gauna apie 87,00 Eur vadinamų vaiko pinigų, iš Norvegijos jokių išmokų negauna, kadangi vaikas gyvena Lietuvoje. Todėl Norvegijoje pinigai yra mokami tėvui, kuris gyvena Norvegijoje, šiai dienai tai yra apie 320 kronų. Šie pinigai bus mokami iki tol, kol vaikas taps pilnametis ir kol vienas iš tėvų gyvens ir dirbs Norvegijoje. Atsakovas šias vaikui skirtas pinigines lėšas pasisavino, vaiko poreikiams tenkinti jų nepervedė ieškovei. Dėl transporto išlaidų ieškovė paaiškino, kad į mokyklą sūnų visada nuveža ji, iš mokyklos vaikas jau pareina namo pats. Į treniruotes, pas gydytojus bei pan. visada vaiką vežioja pati ieškovė. Kai sūnus buvo pirmokas-antrokas, žiemos laikotarpiu ieškovė negalėdavo grįžti iš darbo, kad parvežtų jį namo iš mokyklos, todėl buvo sutarusi su savo mama, kad ji nueis prie mokyklos pasitikti J., tada ieškovė iškviesdavo jiems Bolt, su kuriuo jie grįždavo namo. Taip pat Bolt kartais naudoja, kai vaikui reikia grįžti iš būrelio, o ji negali jo parvežti, arba kai sugenda ieškovės automobilis, o sūnų reikia kažkur nuvežti.

8. Ieškovė pabrėžė, kad nuo pat 2020 m. liepos mėn. ji sūnų išlaikė praktiškai viena. Ir nors jos pajamas sudaro tik apie 1 000,00 Eur per metus, tačiau ji turėjo santaupų, kadangi gyvendama Norvegijoje dirbdavo net trijose darbovietėse ir pinigus taupė.

Šalies argumentai

9. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jos ieškinyje prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka buvo sudarinėjama tuo laikotarpiu, kai ieškovės ir atsakovo santykiai buvo gana sudėtingi, atsakovas ir grasino, ir gąsdino ieškovę. Todėl ieškovė nuoširdžiai buvo išsigandusi ir nesijautė saugi, nes atsakovo elgesys nebuvo prognozuojamas. Šiai dienai situacija jau yra kitokia, atsakovas elgiasi pakankamai adekvačiai, yra susitvarkęs savo psichologinę būseną, todėl tikrai galima keisti tam tikrus aspektus, susijusius su bendravimo tvarka, pavyzdžiui tokį, kaip išvykimą atostogų į užsienį. Svarbiausiai, kad nustatyta bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus. Šiuo metu vaikas tėvą mato vos kelis kartus per metus ir tik tada, kai atsakovui tai yra patogu. Ieškovė sutinka, kad atsakovui gyvenant užsienyje yra sudėtinga iš anksto planuoti savo laiką ir susitikimus su vaiku, tačiau ieškovė mano, kad jos siūloma tvarka, jog atsakovas privalo raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ir tada per 4 kalendorines dienas po šio informavimo šalys bendru sutarimu raštu susitartų dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu, leistų ir jai planuoti tiek savo asmeninį gyvenimą, tiek jos su vaiku gyvenimą. Atsakovo siūlomi terminai – atitinkamai 3 ir 1 dienos yra per trumpi.

10. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo siūloma bendravimo tvarka toje dalyje, kur atsakovas prašo jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nepaisant atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, sutartos su ieškove (konkrečiu atveju pagal ieškovės siūlymą per 4 d. po atsakovo informavimo apie atvykimą į Lietuvą) nustatyti, kad jis turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 val. laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą, apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigotų informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 val. iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. Ieškovės nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis ir verstų ją nuolat budėti ir laukti ar nepasikeitė atsakovo planai. Ieškovė tam ir siūlo iš anksto suplanuoti visą bendravimo tvarką atsakovo vizito Lietuvoje metu.

11. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su vaiku praleistų ne mažiau kaip 28 dienas nepertraukiamai arba dalimis vaiko atostogų, tačiau mano, kad apie tokias planuojamas atostogas atsakovas ją turėtų informuoti ne prieš 14 dienų, o prieš du mėnesius, kad ir ji galėtų planuoti savo atostogas. Taip pat ieškovė mano, kad teismas turėtų nustatyti ir kaip atsakovas su vaiku bendrautų ir kitų atostogų metu (pvz. Kalėdų, pavasario atostogų).

II. Atsakovo argumentai

12. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimo reikalavimu. Atsakovas nurodo, kad jis teikė vaikui išlaikymą tiek pinigais, tiek pirkdamas įvairius daiktus ar paslaugas. Taip pat atsakovas išlaikė ieškovę ir su ja iki 2021 m. liepos vidurio vedė bendrą ūkį, todėl nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo.

13. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi ji nėra aiški, konkreti, sudaro prielaidas ieškovės siūlomų bendravimo sąlygų skirtingoms interpretacijoms ir riboja Norvegijoje gyvenančio atsakovo teisę bendrauti su vaiku, kai tam nėra jokio pagrindo.

14. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomais terminais dėl bendravimo tvarkos derinimo bei informacijos pobūdžio, kurią atsakovas turi pateikti ieškovei. Atsakovas šiuo metu gyvena Norvegijoje ir dėl intensyvaus darbo grafiko negali iš anksto susiplanuoti visų savo vizitų į Lietuvą, į kurią grįžta išimtinai dėl vaiko. Todėl atsakovas sutinka su ieškovės siūlymu, kad prieš kiekvieną vizitą su vaiku šalys pagal vaiko dienos režimą susiderintų tikslias dienas ir laiką, kada atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku. Tačiau atsakovas tikrai neturi pareigos ieškovės informuoti, kokia bus jo visos kelionės į Lietuvą trukmė, kokiuose miestuose atsakovas ketina apsistoti, kai apsistojimo vieta gali pasikeisti. Atsakovas ieškovei tik turi nurodyti, kada ir kiek gali pasiimti vaiką, t. y. tokią informaciją, kuri reikalinga bendravimo tvarkos suderinimui. Taip pat neaišku, kokią kitą būtiną informaciją atsakovas pagal siūlomą ieškovės bendravimo tvarką turėtų dar jai pateikti. Tokia sąlyga apskritai nėra aiški ir gali būti skirtingai šalių traktuojama bei iš karto programuotų ginčus tariantis dėl konkrečios bendravimo tvarkos ir galėtų sukliudyti susitarti.

15. Ieškovės siūlomas informavimo apie susitikimą su vaiku terminas ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas iki susitikimo su vaiku bei bendravimo tvarkos susiderinimas per 4 kalendorines dienas yra per ilgas, nes atsakovas dažnu atveju apie galimybę darbe pasiimti atostogas ir susiplanuoti kelionę į Lietuvą sužino tik likus kelioms dienoms, o perkant lėktuvo bilietus jam turi būti žinoma, ar jis turės galimybę pasimatyti su vaiku. Priešingu atveju, pirkdamas bilietus, bet dar nežinodamas, ar turės galimybę pasimatyti su vaiku ir neturėdamas sutartos bendravimo tvarkos, jo kelionė į Lietuvą gali tapti beprasmė. Atsakovas patirtų dėl to finansinių nuostolių (bilietai, automobilio parkavimas oro uoste, automobilio nuoma Lietuvoje ir t.t.). Atsakovas supranta, kad ieškovė taip pat planuoja savo laiką su vaiku ir turi būti iš anksto informuojama apie atsakovo norą pasimatyti su vaiku, šalys turi turėti laiko bendravimo tvarkos susiderinimui. Tačiau ieškovės siūlomas tiek 7 d., tiek 4 d. terminas tam tikrai yra per ilgas ir neracionalus. Atsakovo manymu, informavimas prieš 3 d. terminą prieš susitikimą su vaiku ir tvarkos suderinimas per 1 d. terminą yra pakankamas. Jei ieškovė su vaiku turi jau planų tuo laikotarpiu, kai atsakovas planuoja savo susitikimą su vaiku, tokio laiko ieškovei tikrai pakaks informuoti, jog tuo laikotarpiu nėra galimybių suderinti bendravimo tvarkos. Atsakovui žinant apie galimybes atvykti į Lietuvą anksčiau, jis neabejotinai anksčiau informuos ieškovę. Be to, nustatant bendravimo tvarką turėtų būti aptarta situacija, kas būtų tokiu atveju, kai šalims per sutartą terminą nepavyktų bendru sutarimu susitarti dėl konkrečios bendravimo tvarkos atsakovo vizito Lietuvoje metu. Bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta, kieno pasiūlytai bendravimo tvarkai derinant konkrečias sąlygas turėtų būti taikomas prioritetas, jei šalys nesusitaria geranoriškai.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nesutinka, kad jis turėtų ieškovę informuoti apie numatomų bendravimo metu veiklų vietą ir pobūdį. Atsakovas pats turi teisę pasirinkti, kaip ir kur su vaiku praleisti savo laiką. Atsakovas sutiktų informuoti ieškovę apie planus tik tiek, kiek jai reikėtų paruošti tinkamą vaiko aprangą. Kadangi atsakovas gyvena Norvegijoje, jis norėtų su vaiku vykti į Norvegijos Karalystę ar kitas šalis be ieškovės rašytinio sutikimo, juolab, kad ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad tam neprieštarautų.

17. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka, jog jis visais atvejais turėtų užtikrinti, kad susitikimų su vaiku metu vaikas atliks tą dieną ar tą laikotarpį ugdymo įstaigoje ar popamokinėje veikloje paskirtus namų darbus bei kitas paskirtas užduotis, kadangi galima situacija, kad atsakovas su vaiku bendraus tik kelias valandas (pvz. paims jį po pamokų ar užsiėmimų ir po kelių valandų grąžins į jo gyvenamąją vietą), ir nebus galimybių nei kur namų darbus ar užduotis atlikti, nei vaikas turės/bus galimybių įsigyti reikiamas priemones namų darbams ar užduotims atlikti. Todėl tokia ieškovės siūloma sąlyga praktikoje gali būti sunkiai įgyvendinama. Atsakovas sutiktų, jei tokia sąlyga būtų pakoreguota numatant, kad atsakovas pagal galimybes su vaiku atliks namų darbus ar kitas paskirtas užduotis, o ne visais atvejais užtikrins.

18. Taip pat atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyta ieškovės siūloma bendravimo sąlyga, jog atsakovas pasirūpina vaiko paėmimu ir atvežimu iš/į nuolatinę gyvenamąją vietą, kadangi galima situacija, kai šalys susitars dėl bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovas pasiims ir grąžins vaiką iš/į ugdymo įstaigą. Todėl ieškovės siūloma sąlyga, kad atsakovas visais atvejais pasirūpins vaiko paėmimu ir atvežimu į/iš jo gyvenamosios vietos yra nesavalaikė ir neatitinka jokios logikos. Atsakovo vertinimu, ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje numatyta sąlyga, kad atsakovas pasirūpina būtinomis higienos ir nakvynės priemonėmis, yra perteklinė, kadangi tai yra savaime suprantamas dalykas. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą sąlygą, kad atsakovas įsipareigoja sudaryti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias sąlygas.

19. Atsakovo vertinimu, ieškovės siūloma sąlyga, jog vaikui susirgus, atsakovas privalėtų nedelsiant sudaryti galimybes ieškovei pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei, turėtų būti koreguojama, nes galima situacija, kad atsakovas su vaiku bus išvykęs iš Lietuvos ir nebus nei galimybių, nei poreikio pristatyti vaiko ieškovei (pvz. vaikui suslogavus). Taip pat gali nebūti jokio poreikio vaiko vežti į gydymo įstaigą, jei susirgimas yra lengvas. Tokiu atveju tiesiog turėtų būti nustatyta, kad atsakovas informuoja ieškovę apie vaiko sunegalavimą, bet nenumatant jam pareigos būtinai vaiką vežti į gydymo įstaigą arba grąžinti ieškovei.

20. Atsakovo nuomone, turėtų būti numatyta galimybė ir trumpiems atsakovo susitikimams su vaiku atsakovo vizitų Lietuvoje metu. Kaip minėta, atsakovas grįžta į Lietuvą tik dėl vaiko, todėl nori maksimaliai šį laiką išnaudoti buvimui su vaiku. Ieškovė turi galimybę nuolat būti su vaiku, todėl neturėtų prieštarauti, kad atsakovo vizitų Lietuvoje metu vaikas kuo daugiau laiko praleistų su tėčiu. Todėl bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyti papildomi atvejai, kai atsakovas turėtų teisę pagal vaiko užimtumą pasimatyti su vaiku 2-3 val. laikui, prieš 3-4 val. informavęs ieškovę.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus atsikirtimus dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, atsakovas siūlo tokią bendravimo su vaiku tvarką:

1. Šalys kiekvieną kartą prieš atsakovo atvykimą į Lietuvos Respubliką įsipareigoja susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje ir dės visas pastangas, kad atsakovas galėtų maksimaliai praleisti laiką su vaiku jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Atsakovas įsipareigoja elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau nei 3 kalendorinės dienos iki planuojamo susitikimo su vaiku raštu informuoti ieškovę nurodant, kokiomis dienomis ir kuriam laikui atsakovas gali pasiimti vaiką; per 1 kalendorinę dieną po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą susitikimą šalys įsipareigoja bendru sutarimu raštu susitarti dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu. Šalims nesusitariant dėl konkrečios bendravimo tvarkos, poriniais kalendoriniais metais prioritetas pasiūlytai konkrečiai bendravimo tvarkai tenka ieškovei, neporiniais – atsakovui. Ieškovė įsipareigoja atsakovui perduoti visus vaikui reikalingus daiktus (uniformą, drabužius, ugdymo priemones ir t.t.).

2. Atsakovo buvimo Lietuvos Respublikoje metu, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 val. laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 val. iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.

3. Kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip 28 dienas nepertraukiamai arba dalimis vaiko atostogų su galimybe vykti į kitas šalis be ieškovės rašytinio sutikimo. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 d. iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę. Šalims nesusitariant dėl konkrečios bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu, lyginiais kalendoriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais – ieškovės. Ieškovė įsipareigoja pateikti visus reikiamus vaiko dokumentus ir jo daiktus, reikalingus atostogoms.

4. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus ir pateikti medicininius išrašus, o pagal atsakovo pareikalavimą pateikti informaciją ir iš vaiko e.sveikatos. Atsakovas informuoja ieškovę apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą atsakovo buvimo su vaiku metu. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaiko mokymosi ir ugdymo pasiekimus.

5. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir t.t.) kasdien, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.

6. Šalys suderinusios konkrečią bendravimo tvarką gali bendru sutarimu ją pakeisti ir raštu susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Atsiliepimas

22. Atsakovas taip pat nesutinka ir su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, kadangi jis yra neprotingas, dirbtinai padidintas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais. Ieškovė nepagrindė nei vaiko poreikių, nei realių išlaidų. Nors ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga net 1 024,64 Eur suma, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad turi galimybę tokią sumą vaikui išleisti. Be to, vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, dėl ko galėtų būti pateisinama tokia didelė išlaikymo suma per mėnesį. Pagal pateiktus ieškovės kvitus ir jos banko sąskaitos išrašus, realios išlaidos vaikui per mėn. sudaro 546,14 Eur. Atskaičiavus vaiko pinigus (85,75 Eur), vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaidų dalis sudaro 230,19 Eur.

23. Atsakovas įvertindamas, kad vaikui skirto išlaikymo dalis turėtų apimti ir išlaidas komunaliniams mokesčiams, mano, kad 43,00 Eur/mėn. yra pakankama suma už vaiko dalį. Išlaidos maistui, higienos priemonėms ir buitinėms bei kanceliarinėms prekėms turėtų apimti vieną išlaidų kategoriją ir bendrai galėtų sudaryti 183,45 Eur/mėn. Kadangi kartu su ieškovei ir vaiku gyvena ieškovės mama, akivaizdu, jog visas perkamas maistas, buitinės ir higienos priemonės yra naudojamas 3 asmenų. Todėl ieškovės nurodomas patiriamas išlaidas reikėtų dalinti ne iš 2, o iš 3. Atitinkamai vaiko išlaidų dalis už maistą, higienos priemones ir buitines prekes sudarytų 60,00 Eur/mėn. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodyta išlaidų suma vaiko sveikatai yra ženkliai per didelė ir vaikui per metus tikrai nėra skiriama 640,00 Eur. Nors ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad per metus išleidžia 400,00 Eur akiniams ir jų priežiūrai bei oftalmologo konsultacijoms, tačiau iš jos pateiktų kvitų bei banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė neišleidžia tokios sumos. Nors ieškovė pateikė įrodymus apie pirktus medikamentus, tačiau daugelis jų gali būti naudojami ir suaugusiųjų, todėl tikėtina, kad dalis vaistų yra naudojami bendrai ieškovės ir jos mamos. Atsakovo vertinimu, ieškovė vaiko sveikatos poreikiams išleidžia ne daugiau kaip 307,00 - 358,00 Eur, arba po 25,00 – 30,00 Eur/mėn. Atsakovas sutinka tik su 5,00 Eur/mėn. suma kirpyklai, mano, kad ji yra pagrįsta ir protinga.

Atsiliepimas

24. Atsakovas nesutinka su vaikui tenkančia transporto išlaidų dalimi, kadangi ji nepagrįsta ir neprotingai didelė. Vaikas yra 10 m. amžiaus, todėl gali vienas savarankiškai naudotis viešuoju transportu arba eiti pėsčiomis. Kadangi ieškovė gyvena su mama, kuri savo atskiro automobilio neturi, todėl labai tikėtina, kad ieškovės automobilis yra naudojamas ir ieškovės mamos poreikiams tenkinti. Ieškovė pati nurodo, jog šiuo metu išlaidų Bolt beveik nebepatiria, nebent išimtinais atvejais, todėl ji nepagrįstai jas įtraukia į vaiko poreikių lentelę. Taip pat atsakovo nuomone, išlaidos automobilio išlaikymui nėra vaiko išlaikymui skirtos išlaidos, todėl šių išlaidų įtraukimas į vaiko poreikių lentelę yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, vaikui tenkanti transporto išlaidų dalis turėtų sudaryti apie 50,00 Eur/mėn.

25. Atsakovo vertinimu, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko mokymosi priemonėms yra per didelės arba neturėtų būti dengiamos atsakovo. Viso mokyklai ir popamokinei veiklai pagrįsta išlaidų suma sudarytų tik apie 25,67 Eur/mėn.

26. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrindė ir fakto, kad vaikui drabužiams ir avalynei per mėnesį reikalinga 100,93 Eur suma. Iš ieškovės pateiktų čekių galima daryti išvadą, kad dalis drabužių buvo pirkta pačiai ieškovei. Be to, drabužiai ir avalynė (striukės, džinsai, žieminiai batai ir pan.) naudojami ne vienus metus, todėl ieškovė jų kiekvienais metais neperka. Be to, atsakovas ir pats vaikui nuperka rūbų, pvz. 2022 m. pabaigoje pasiteiravo ieškovės apie vaiko rūbų ir avalynės dydį, nupirko ir atsiuntė vaikui rūbų ir batų. Atsakovo vertinimu, pakankama išlaidų suma vaiko rūbams ir avalynei sudaro 25,00 Eur/mėn.

Šalies argumentai

27. Ieškovė nepatiria ir nurodomų išlaidų laisvalaikiui (įtraukia ir kitiems asmenims priskiriamas išlaidas ir pan.), todėl atsakovo vertinimu, vaikui tenkanti telefono, laisvalaikio bei kt. išlaidų dalis turėtų sudaryti apie 90,00 Eur/mėn. Atsakovas nurodo, kad jis sutinka vaiko gimtadienio šventei skirti 15,00 Eur/mėn., o kategorijai „Šventės“ bendrai turėtų pakakti 25,00 Eur/mėn. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, mano, kad futbolo būreliui tenkančių pagrįstų išlaidų dalis (mėn. mokestis, apranga, bateliai) yra 55,00 Eur/mėn.

28. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodytos išlaidos augintinių išlaikymui su vaiko poreikiais nesusiję, todėl šių išlaidų atsakovas neturėtų dengti. Be to, ieškovė neįrodė, kad tikrai tokio dydžio išlaidas patiria.

29. Atsakovo manymu, ieškovė pateikia išlaidas, kurias ji įvardija kaip vienkartinius vaiko poreikius, kurias jau patyrė ir daugiau nebepatirs (vaiko lova, čiužinys, šviestuvas), arba kurias galimai patirs kažkada ateityje (2 telefonai, kompiuteris), todėl nepagrįstai nurodo, kad ji patiria po 63,89 Eur vienkartinių išlaidų. Atsakovo vertinimu, galėtų būti skiriama kas mėn. po 15,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Atsiliepimas

30. Atsakovas nurodo, kad jis tinkamai teikia 300 Eur/mėn. laikiną ir pakankamą išlaikymą bei papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo dar apie 107,00 Eur/mėn., t. y. pirko vaikui įvairių žaidimų, kanceliarinių prekių, drabužių ir pan. O ateityje jis sutiktų vaikui teikti 275,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Taip pat nurodo, kad jis neturi galimybių teikti vaikui didesnio dydžio išlaikymo. Atsakovo pajamos per mėn. sudaro apie 2 833,00 Eur. Atsakovas Norvegijoje turi 2 automobilius BMW (2010 m. ir 2013 m.). Šie automobiliai yra pirkti už paskolas, kurios dar nėra padengtos. Vieną automobilį atsakovas naudoja savo reikmėms, kitas buvo pirktas lizingu naudotis ieškovei. Dėl ieškovės padarytos žalos šiam automobiliui, atsakovas ilgai neturėjo galimybių jo suremontuoti, tik 2023 m. pavasarį šis automobilis buvo suremontuotas. Parduoti šio automobilio atsakovas neturi teisės, kadangi dar nėra išmokėtas lizingas. Atsakovas visuomet mokėjo ir dar moka automobilių draudimą. Kito turto atsakovas neturi. Dėl ieškovės nurodyto sportinio automobilio „Nissan Silvia S14“, atsakovas paaiškino, kad daugiau nei prieš 12 metų jis įsigijo automobilio rėmą, kurį pats vėliau perdarinėjo. Ši transporto priemonė nėra važiuojanti ar registruota, tai tėra tik metalo konstrukcija, neturinti jokios vertės. Ieškovės nurodytų kartingų jis taip pat seniai nebeturi, vieną kartingą atsakovas seniai yra pardavęs, o kitą padovanojęs A. I., taip atsidėkodamas už paslaugas ir pagalbą. Taip pat atsakovas jokio ieškovės nurodomo šuns nuosavybės teise neturi, jis nuosavybės teise liko veisėjai, o atsakovas tik šį šunį prižiūri.

31. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo išlaidos 2022 m. per mėn. vidutiniškai sudarė apie 3 550,00 Eur, iš kurių paskolos už ieškovės ir atsakovo automobilius bei jų draudimai – 636,00 Eur; vartojimo paskola, lėšų išieškojimas – 428,00 Eur; būsto nuoma – 708,00 Eur; elektra – 80,00 Eur; telefonas – 104,00 Eur; automobilio išlaikymo ir kelionės į darbą išlaidos (kuras, kelių mokesčiai ir pan.) – 260,00 Eur; ir kt. Į nurodytas išlaidas nėra įtrauktos išlaidos maistui, rūbams. Atsakovo išlaidos viršija jo pajamas, nes atsakovas turi dengti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė dar bendro gyvenimo su ieškove metu bendriems poreikiams tenkinti. Šiuo metu tam, kad atsakovas galėtų padengti įsipareigojimus, lėšas atsakovas skolinasi iš mamos bei kitų artimųjų, draugų. Dėl lėšų trūkumo laiku neatlikus įmokų, lėšas iš karto nuskaito skolas išieškantys subjektai. Atsakovas turi beveik 35 000,00 Eur įsipareigojimų fiziniams asmenims/kreditoriams. Atsakovas pateikė savo turimų įsipareigojimų kreditoriams suvestinę bei susirašinėjimus su keliais kreditoriais, kurie patvirtino, jog atsakovas gautas iš šių kreditorių lėšas turės jiems grąžinti, taip pat pateikė paskolos sutartį su R. K.. Ši paskolos sutartis patvirtina, kad šio fizinio asmens pervesti atsakovui pinigai yra paskola, kurią atsakovas turės grąžinti, o ne dovana ar kitokio pobūdžio pavedimas, neįpareigojantis tokią didelę nurodytą sumą grąžinti, kaip nurodo ieškovė.

32. Atsakovas nurodo, kad jis ne tik dirba pilnu etatu, bet ir nuolatos ieško būdų, kaip uždirbti daugiau. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo planą įkurti įmonę Lietuvoje, kad galėtų gyventi kartu su šeima. Jau buvo ir pervedęs pradinį įnašą įrangos pirkimui, tačiau dėl susidariusios Covid situacijos šį planą teko atidėti neribotam laikui. Atsakovas taip pat turėjo ketinimą uždirbti pasyvių pajamų iš kripto valiutų. Dėl šios priežasties investavo pinigų į įrangą bei laiko į žinias. Tačiau dėl susidariusios ekonominės situacijos ir kitų priežasčių kripto rinkoje, šiuo metu kripto valiutos neduoda jokių pajamų. Atsakovas turėjo ketinimą papildomai uždirbti iš kripto valiutų. Šiam tikslui jis įsigijo įrangos daugiau nei už 162 858,55 NOK (~16 tūkst. Eur). Iš Coinbase atsakovas yra gavęs per visą savo „valiutos kasimo“ laikotarpį, t. y. per 2021 m. spalį – 2022 m. spalį, 5 680,19 Eur. Tačiau ši suma net neatperka patirtų išlaidų įrangos įsigijimui. Todėl jokių papildomų pajamų atsakovas neuždirbo.

33. Atsakovas, darbdaviui pasiūlius likti po darbo, visuomet sutinka su viršvalandžiais, tačiau pastaruoju metu tokių atvejų būna itin mažai. Atsakovas nuolatos stebi darbo skelbimus ir atsiradus tinkamam - kandidatuoja. Atsakovas neturi galimybės papildomai dirbti kitame darbe, dėl to, kad didžiosios dalies įmonių darbo laikas sutampa su atsakovo darbo laiku. Papildomų darbų, tokių kaip dažymas, smulkus remontas, ar pan., kuriuos galėtų atlikti, 20 km spindulio atstumu nuo namų pasiūlymų nėra. Atvejis, kai atsakovas gavo nedidelių pajamų iš namo dažymo, buvo vienkartinis, nes atsakovas tuo metu izoliavosi dėl Covid ir galėjo namą, kuriame nuomojosi butą, nudažyti ir atitinkamai nemokėti tą mėn. už nuomą.

Atsiliepimas

34. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės amžių, į tai, kad ji neturi jokių sveikatos problemų, vairuoja automobilį, ieškovė galėtų siekti įgyti profesinį išsilavinimą ir gauti didesnį darbo užmokestį. Ieškovės dirbamas vadybininkės darbas nėra kvalifikuotas, tam nereikalingas joks specialus išsilavinimas. Taigi ieškovė pati nesiekia gauti didesnio darbo užmokesčio. Ieškovė turi BMW markės automobilį, taip pat nuosavybės teise valdo ½ buto, (duomenys neskelbtini), kuris nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas, neturi jokių kitų išlaidų ar įsipareigojimų kreditoriams. Pati teigia, kad turi santaupų, uždirbtų Norvegijoje. Iš banko sąskaitų išrašo taip pat matyti, kad ieškovė sau leidžia dideles išlaidas grožio procedūroms, kosmetikai, kas papildomai pagrindžia, kad ieškovei iš gaunamų pajamų lieka pakankamai lėšų įvairioms ne pigioms ir ne būtinoms grožio paslaugoms. Taigi ieškovės turtinė padėtis yra gera, o ji turi visas galimybes gauti ir daug didesnes pajamas.

35. Atsakovas pripažįsta, kad Norvegijoje jis taip pat gauna išmoką už vaiką, tačiau visus gautus pinigus yra panaudojęs ir naudoja vaiko poreikių tenkinimui: tiek iki 2020 m. liepos mėn. šalims gyvenant kartu Norvegijoje, tiek iki 2021 m. liepos mėn. vedant bendrą ūkį, iš šių pinigų buvo apmokami vaiko poreikiai (atsakovas arba tiesiogiai apmokėdavo už vaiko poreikius, arba grįžęs į Lietuvą duodavo ieškovei grynųjų pinigų), tiek ir vėliau, atsakovas pagal nusistovėjusią ilgalaikę praktiką ir toliau apmoka už vaiko Playstation žaidimus, kuriais vaikas labai domisi ir juos žaidžia.

Atsiliepimas

36. Atsakovas kategoriškai nesutinka ir su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad ieškovės persikėlimas su vaiku gyventi į Lietuvą nereiškė šalių išsiskyrimo, jis buvo ilgai šalių planuotas veiksmas, kadangi šalys ketino ateitį kartu kurti Lietuvoje. Atsakovas padėjo parsivežti visus daiktus, apmokėjo kraustymosi išlaidas ir to ieškovė neginčijo. Buvo nuspręsta, jog pirmiausia į Lietuvą grįš ieškovė su vaiku, o po to ir atsakovas. Ieškovei su vaiku 2020 m. liepos 11 d. grįžus į Lietuvą, šalys ir toliau vedė bendrą ūkį, Atsakovas išlaikė šeimą, tik laikinai gyveno per nuotolį (kaip jau buvo ir anksčiau): 2020 m. liepos 14-15 dienomis šalys plaukė kartu baidarėmis be vaiko; 2020 m. vasarą važiavo kartu atostogų į Šventąją; dviese 2020 m. liepos pabaigoje išvyko kelioms dienoms į Vilnių; 2020 m. vasarą su vaiku kelioms dienoms visi kartu išvyko į Rokiškį pas ieškovės draugę T.; visa šeima kartu šventė sūnaus 7-ąjį gimtadienį; 2021 m. gegužės mėn. kartu šventė šeimos draugo A. I. gimtadienį; 2021 m. liepos mėn. ieškovė kartu keliavo atostogų į Graikiją. Visų išvykų metu ieškovė su atsakovu miegodavo vienoje lovoje, šalys turėdavo ir intymių santykių, už viską mokėdavo atsakovas. Be to, ieškovė nuolat rašydavo atsakovui žinutes, siųsdavo savo nuotraukas, ieškovė su vaiku gyveno atsakovo mamos bute iki 2021 m. vasaros pabaigos, atsakovas apmokėdavo šio buto komunalines paslaugas. Ieškovė Lietuvoje važinėjo atsakovo automobiliu, atsakovas toliau mokėjo paskolą už automobilį, draudimą, taip pat apmokėjo jo remonto išlaidas. Atsakovas grįžęs į Lietuvą nuolat parveždavo ir palikdavo ieškovei ir vaikui pinigų, taip pat apmokėdavo įvairias išlaidas bendriems šeimos poreikiams tenkinti tiek iš parsivežto uždarbio, tiek iš atsiimtų paskolų iš draugų (už maistą, kurą, pramogas ir pan.). Atsakovas tuo metu išleido daugiau nei 42 000,00 Eur. Ieškovė, grįžusi iš Norvegijos, niekur oficialiai nedirbo ir dirbti oficialiai Lietuvoje pradėjo tik 2021 m. balandžio mėnesį, taigi būtent atsakovas išlaikė ieškovę. Šalys ir toliau vedė bendrą buitį, jų bendravimas buvo toks pats, kaip anksčiau, taigi šiuo laikotarpiu joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

III. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada

37. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2023 m. kovo 6 d. išvadoje nurodė, jog vaikas gyvena su motina, todėl jai neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu ir jos kasdienių poreikių tenkinimu. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo, kadangi prašoma suma atitinka vaiko interesus

Žemesnės instancijos teismas

38. Skyriaus nuomone, vaikų ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaikų tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaikais daromi, tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaikus, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. 2023 m. sausio 11 d. išklausius vaiko J. G. nuomonę, jis paaiškino, kad su tėvu nori matytis ir bendrauti kuo dažniau. Skyrius pasisako už maksimalų tėvo bendravimą su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

39. Byloje pateiktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog nepilnametis J. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės S. M. ir atsakovo V. G. sūnus.

40. Kauno Milikonių progimnazijos pateikta pažyma patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus J. G. mokosi Milikonių progimnazijoje ir lanko prailgintos dienos grupę.

41. Ieškovė S. M. nuo 2021 m. balandžio 6 d. dirba MB „Verslo paslaugų centras“ vadybininkės pareigose. MB „Verslo paslaugų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėnesio buvo išmokėta 19 414,67 Eur darbo užmokestis.

42. Atsakovas V. G. dirba AB „Rygge Varebilinnredning“, darbo sutartimi jam yra nustatytas fiksuotas darbo užmokestis 38 090 NOK už mėnesį (apie 3 311 Eur), laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo išmokėta 666 734,62 NOK (apie 57 969 Eur). Taip pat atsakovas kas mėnesį gauna Norvegijos skiriamas išmokas už vaiką.

43. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei S. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. G. Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi.

44. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis S. M. vardu registruota transporto priemonė BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu buvo registruota dar viena transporto priemonė – BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2022 m. balandžio 29 d. buvo automatiškai išregistruota. Šią transporto priemonę ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. pardavė UAB „Autopasiūlymas“ už 400,00 Eur.

45. Atsakovui V. G. nuosavybės teise priklauso du automobiliai BMW – 2010 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovės vardu Norvegijoje atidarytoje banko sąskaitoje, į kurią ji gaudavo darbo užmokestį, 2020 m. liepos 31 d. buvo 94 048,73 NOK, sąskaita uždaryta 2022 m. lapkričio 17 d. Swedbank, AB banko sąskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ieškovė pajamas į banko sąskaitą gavo tik iš Užimtumo tarnybos, darbovietės MB „Verslo paslaugų centras“, išmokas už vaiką. Sąskaitos išraše matyti pačios ieškovės daryti nedidelių sumų pavedimai iš kitos sąskaitos bei iš fizinių asmenų.

47. Atsakovas V. G. taip pat pateikė savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovo einamosios sąskaitos balansas 2020 m. sausio 31 d. yra 258 918,91 Eur. Iš šių banko išrašų matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. periodiškai gavo papildomų pajamų iš fizinio asmens R. K. – viso 13 600,00 Eur. Taip pat atsakovas 2022 m. kovo 14-15 d. atliko 4 000,00 Eur dydžio pavedimą į J. V. sąskaitą. Iš viso atsakovui ir jo nurodytiems asmenims per metus atlikta pavedimų už 18 961,12 Eur.

48. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateikė 2023 m. sausio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodyta, kad vaikui patinka laiką leisti su tėčiu, jis norėtų su juo susitikti dažniau, tik tėtis retai atvažiuoja.

49. Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. gegužės 5 d. VŠĮ „Blockchain Centre Vilnius“ informacinę pažymą, kuri paaiškina kaip veikia kriptovaliutų platformos „Coinbase“ ir „Nicehash“, kurias naudojo atsakovas.

50. Ieškovė pateikė teismui vaiko būtinųjų poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro maždaug 1 018,80 Eur. Šią sumą sudaro – 52,50 Eur išlaidos mokyklai, 21,25 Eur išlaidos avalynei, 79,68 Eur aprangai, 183,45 Eur maistui, 48,03 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, 136,25 Eur išlaidos, susijusios su vaiko lankomomis futbolo treniruotėmis, 177,83 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogos, žaidimai, atostogos), 50,00 Eur gimtadienių šventėms, 53,33 Eur išlaidos sveikatai, 128,43 Eur išlaidos transportui, 9,95 Eur išlaidos higienos priemonėms, 15,00 Eur kirpyklai, 63,89 Eur vienkartiniams vaiko poreikiams.

51. Byloje apklaustas liudytojas L. V. paaiškino, jog ieškovė buvo jo žmonos klasiokė, todėl su ieškove pažįstami nuo 15 metų, nuo tada kai susipažino su savo žmona. Atsakovą pažįsta nuo tada, kai tik jis pradėjo bendrauti su ieškove. Nors jie buvo nesusituokę, tačiau gyveno kaip šeima. Šeimą išlaikė tik atsakovas, nes jis dirbo, o ieškovė ne. Po ieškovės grįžimo gyventi į Lietuvą, liudytojas kartu su ieškove ir atsakovu plaukė baidarėmis, jų santykiai jam pasirodė tokie pat kaip įprastai. Liudytojas nurodė, kad atsakovas turėjo du automobilius – trečios klasės BMW ir BMW X1, kuriuo naudojosi ieškovė. Kokiu automobiliu ieškovė važinėjo grįžusi į Lietuvą, liudytojas pasakyti negali.

52. Byloje apklaustas liudytojas A. I. paaiškino, kad jis yra atsakovo draugas, jie pažįstami jau apie dešimtmetį, ieškovę pažįsta dar seniau. Nors šalys buvo nevedusios, tačiau gyveno kaip šeima. Atsakovas dirbo Norvegijoje, o į Lietuvą tik grįždavo, vėliau ir ieškovė su vaiku buvo nuvažiavusi pas jį pagyventi. Ieškovė su vaiku grįžo į Lietuvą, kai vaikui reikėjo eiti į mokyklą. Kiek liudytojui yra žinoma, šeimą visada išlaikė atsakovas. Po ieškovės grįžimo į Lietuvą, liudytojas kartu su jais buvo Šventojoje, taip pat plaukė baidarėmis, be to 2021 m. balandžio mėn. šalys kartu buvo atvykę pas liudytoją paminėti jo gimtadienio, abu elgėsi kaip įprastai, meiliai bendravo. Taip pat liudytojas paaiškino, kad prieš COVID jie su atsakovu buvo nusprendę pradėti savo verslą Lietuvoje, atidaryti miltelinio dažymo kamerą, tam atsakovas jam pervedė 3 000,00 Eur. Tačiau prasidėjus karantinui šie planai liko neįgyvendinti, todėl liudytojas susitarė su atsakovu, kad perduotus pinigus grąžins atsakovui dalimis.

53. Byloje apklausta liudytoja J. G., posėdyje dalyvaujant gestų kalbos vertėjams J. P. ir A. M., paaiškino, kad ji yra atsakovo mama. Ieškovę pažįsta nuo 2010 metų, kai ji pradėjo draugauti su jos sūnumi. Kai gimė J., ieškovė su sūnumi persikėlė gyventi į liudytojos butą, taip pat gyveno ir pas savo mamą. Liudytojos bute buvo laikomi ieškovės ir vaiko drabužiai, žaislai, knygos ir kiti daiktai. Čia ieškovė gyveno iki 2021 metų, tiksliau iki kelionės į Graikiją. Kada ieškovė pasiėmė savo daiktus iš liudytojos buto, ji tiksliai nepamena. Liudytoja taip pat tvirtina paskolinusi sūnui 2 500,00 Eur, tačiau skolą sūnus jau grąžino. Taip pat patvirtino, kad už liudytojos butą Kaune mokesčius visada mokėdavo sūnus, net tada kai bute gyveno ieškovė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

54. Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

55. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, t. y. motina. Ieškovė nurodė, kad sūnus nuo gimimo auga su ja, ji sūnų prižiūri ir auklėja. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl konstatuojama, kad ginčo tarp šalių dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Be to, vaiko interesus atstovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, kad neprieštarauja, jog J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina S. M..

56. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat J. amžių, jo ir motinos bendrą gyvenimą nuo J. gimimo, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina S. M. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

57. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

58. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. G. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos iki J. G. pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB bei paskirti ieškovę išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise.

59. Ieškovė pateikė nepilnamečio sūnaus J. G. poreikių ir išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad ieškovės vertinimu, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra būtina apie 1 018,80 Eur. Šią sumą sudaro – 52,50 Eur išlaidos mokyklai, 21,25 Eur išlaidos avalynei, 79,68 Eur aprangai, 183,45 Eur maistui, 48,03 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis, 136,25 Eur išlaidos, susijusios su vaiko lankomomis futbolo treniruotėmis, 177,83 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogos, žaidimai, atostogos), 50,00 Eur gimtadienių šventėms, 53,33 Eur išlaidos sveikatai, 128,43 Eur išlaidos transportui, 9,95 Eur išlaidos higienos priemonėms, 15,00 Eur kirpyklai, 63,89 Eur vienkartiniams vaiko poreikiams.

60. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra neprotingas, dirbtinai padidintas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais. Iš esmės atsakovas nesutinka nei su vienu ieškovės nurodytu išlaikymo dydžiu, išskyrus išlaidas kirpyklai. Pagrindiniai atsakovo nesutikimo su ieškovės ieškiniu motyvai yra tai, jog vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, pagal ieškovės pateiktus kvitus ir jos banko sąskaitos išrašus, realios išlaidos vaikui per mėn. sudaro 546,14 Eur, todėl atskaičiavus valstybės vaikui skiriamus vaiko pinigus (85,75 Eur), vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaidų dalis sudaro 230,19 Eur.

61. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikius, juos pagrindžiančius įrodymus, ištyręs šalių turtinę padėtį bei tėvo galimybes teikti vaikui ieškovės prašomą išlaikymą, atsakovo argumentus dėl išlaikymo dydžio neobjektyvumo atmeta kaip nepagrįstus.

62. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

63. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

64. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

65. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymo dydį, kuris nėra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje. Kaip byloje nustatyta, nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, laiko skyrimas vaiko auklėjimui ir sveikatos problemoms. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį.

67. Šalių nepilnametis sūnus J. yra 10 metų amžiaus moksleivis. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, Lietuvoje nuolat keičiasi ekonominė situacija, didėja maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, dėl to keičiasi ir minimalios mėnesinės algos dydis. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 516, 2024 metams patvirtinta MMA yra 924,00 Eur. Taigi, visapusiškam vaiko vystymuisi, įskaitant valstybės skiriamą paramą vaikui, minimali išlaikymo suma bylos nagrinėjimo dienai ir yra apie 400,00 Eur, ko byloje ieškovė ir prašo.

68. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu.

69. Byloje nustatyta, jog ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, atsakovo apie 3 311,00 Eur. Nors atsakovas nurodo, jog negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dėl lėšų stygiaus, tačiau teismo vertinimu, atsakovas, galimai siekdamas išvengti didesnės nei siūlo pats atsakovas išlaikymo pareigos, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Tik ieškovės iniciatyva renkant rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, buvo nustatyta, jog atsakovas užsiima kriptovaliutos išgavimo verslu. Atsakovas visokeriopai šią informaciją slėpė nuo teismo, todėl objektyviai teismui nepavyko nustatyti atsakovo visų gaunamų pajamų iš šio verslo. Taip pat atsakovas, galimai siekdamas suklaidinti teismą, neteikė, o vėliau koregavo bei keitė savo sąskaitų išrašų duomenis. Teismo vertinimu, vengimas bendradarbiauti su teismu, nustatant realią šalių turtinę padėtį aiškintinas vaiko interesų naudai, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas gauna ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau ir pajamas iš kitų veiklų, kurių pakankamo dydžio atsakovas nenuneigė.

70. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovas negali gauti didesnių pajamų Norvegijoje dėl darbo trūkumo ar pan. Pažymėtina, jog atsakovas byloje ir neįrodinėjo, kad dėjo pastangas ieškodamas papildomo darbo, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog geriau apmokamo ar papildomo darbo negali susirasti dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas teismui nurodė, jog Norvegijoje dirba tik darbo dienomis iki 15.00 val. Teismui aiškinantis atsakovo galimybes turėti didesnį užimtumą, už kurį būtų gaunamos pajamos, atsakovas teigė, jog kitų pajamų šaltinių neieško, kadangi po dienos 15.00 valandos atsakovui reikia pailsėti ir pavedžioti šunį. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai negali paneigti atsakovo pareigos teikti tokį išlaikymą sūnui, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų sąlygas vaikui visokeriopai ugdytis, užsiimti mėgstama veikla ir pan.

71. Atsakovas nurodo, jog negali teikti 400,00 Eur išlaikymo sūnui, kadangi atsakovas turi 134 843,95 NOK (11 561,85 Eur) paskolą bankui, kurią paėmė siekdamas pradėti verslą Lietuvoje. Atsakovas nurodo, jog iš vartojamosios paskolos 2020-03-10 A. I. pervedė 3 000 Eur (32 607 NOK), lėšos buvo skirtos įrangai pirkti, nes atsakovas su A. Lietuvoje ketino kurti naują įmonę, pradėti verslą. Teismas šiuos atsakovo argumentus laiko nepakankamais paneigti pilnaverčio vaiko išlaikymo pareigą. Nors atsakovas savo turtinę padėtį grindžia kredito sutartimis, paskolomis fiziniams asmenims, teismas kritiškai vertina šiuos įrodymus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl pirktos įrangos Lietuvoje, jos likimo susiklosčius nesėkmei versle, atsakovas niekaip nepagrindė kodėl nepavykus verslui, negrąžino likusios nepanaudotos kredito dalies bankui, o tikėtina ją panaudojo savo poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą teikti įrodymai apie paskolas tėra tik atsakovo gynybinė pozicija, kadangi kompleksinis byloje nustatytų aplinkybių visetas rodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei nurodo atsakovas. Tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovas naudojasi prabangiais automobiliais, nuomojasi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, užsiima automobilių/kartingų remonto darbais, kaip pats atsakovas nurodė teismo posėdžiuose, keliauja ir ilsisi Graikijoje (tame tarpe ne kartą per metus). Atsakovas šioje byloje taip pat patyrė ypatingai dideles bylinėjimosi išlaidas, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovas disponuoja pakankamomis lėšomis, kad galėtų teikti sūnaus išlaikymui po 400,00 Eur per mėnesį.

72. Tai, kad atsakovas galimai neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu, taip pat iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas pakankamai dažnai vyksta į pramogines iškylas, poilsiauja užsienio šalyse, keliauja. Tai taip pat rodo, jog atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, nei atsakovas atskleidė byloje. Nors atsakovas nurodė, jog pinigines lėšas skolinasi iš trečiųjų asmenų, tačiau teismas kritiškai vertina atsakovo į bylą teiktus įrodymus apie paskolas iš fizinių asmenų. Pažymėtina, jog atsakovas teismui negalėjo paaiškinti nei pasiskolintų piniginių lėšų paskirties, grąžinimo terminų ir pan. Taip pat į bylą surinkta eilė rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas ir pavieniai fiziniai asmenys atlieka vieni kitiems piniginius pavedimus, kurių paskirties ir tikslų atsakovas teismui neatskleidė, kaip pavyzdžiui, atsakovas nurodo, kad dar 2021 m. gruodžio 21 d. jis paskolino R. R. 6 500 kr pavedimu ir 9 000 kr grynaisiais, o šis neva 2022 m. lapkričio 14 d. jam grąžino ir dar paskolino 4 300 kr. Kokiu tikslu atsakovas atlieka daugybę finansinių operacijų, atsakovas teismui taip ir nepaaiškino. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas su atskirais fiziniais asmenimis atlieka finansines operacijas, tačiau įrodymų dėl pinigų paskirties, konkretesnio paaiškinimo dėl pinigų kilmės, atsakovo turimų santaupų atsakovas teismui nepateikė. Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, leidžianti užtikrinti sūnui pilnaverčio išlaikymo teikimą.

73. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė ir tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota hipermetropija (toliaregystė) ir ambliopija be anopsijos (neišsivystė normalus regėjimas). Dėl šios gydytojų diagnozės rekomenduojama nuolatos lankytis pas gydytojus, o akinius/stiklus reikia keisti 2x per metus. Kaip nurodė ieškovė, šios išlaidos papildomai per metus sudaro virš 400,00 Eur, o per mėnesį ne mažiau nei 33,00 Eur .

74. Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

75. Susilaukdamas sūnaus, atsakovas prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės atsakovo pajamos iš tiesų yra nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, atsakovas turi galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat ir nepaneigė šalių sūnaus poreikių būtinumo. Kaip jau buvo minėta, šalių sūnui J. šiuo metu yra 10 metų, vaikas yra moksleivis, lanko futbolo treniruotes. Pripažintina, jog vaikas šiuo laikotarpiu greičiau fiziologiškai auga, todėl jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė. Bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, išlaidos pramogoms, būreliams ir kitos vaiko vystymuisi būtinos išlaidos, kurias šiuo metu užtikrina išimtinai tik ieškovė. Nors ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 018,80 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui tik po 400,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro mažesnę sumą nei Lietuvoje nustatytas MMA, ir kas pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką laikytinas net neįrodinėtinu vaiko minimalių poreikių dydžiu.

76. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 400,00 Eur suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus J. G. poreikiams tenkinti, iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o atsakovas finansiškai yra pajėgus teikti tokį išlaikymą sūnui. Taip pat atsakovo argumentai nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog atsakovas įrodė, kad sūnaus išlaikymui užtenka mažesnio išlaikymo, nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga.

77. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas įvertino ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus įsiteisėjus teismo sprendimui ir toliau gyvens su mama, todėl jai neišvengiamai teks ir didesnio aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendžia, jog kiekvienas iš tėvų yra finansiškai pajėgus skirti nepilnamečio J. G. išlaikymui po 400,00 Eur sumą, ši suma atitinka vaiko poreikius, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų.

78. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina ir priteisia nepilnamečio J. G. išlaikymui iš atsakovo V. G. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pervedant minėtą sumą į ieškovės S. M. vardu atidarytą banko mokėjimo sąskaitą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė S. M. (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

79. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

80. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

81. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

82. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. G. 8 284,63 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2022 m. balandžio 8 d., t. y. už 21 mėnesį, skaičiuojant po 400,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2020 m. liepos 11 d. nebevedė bendro ūkio, o atsakovas išlaikymą vaikui teikė nereguliariai, pavieniais pavedimais.

83. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, nurodo, jog šalys per ieškovės nurodytą laikotarpį vedė bendrą ūkį, kartu keliavo ir poilsiavo, atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui perduodavo grynuosius pinigus, todėl laikytina, kad atsakovas yra įvykdęs vaiko išlaikymo prievolę.

84. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog apie ieškovės ketinimą gyventi skyrium atsakovui buvo žinoma nuo 2020 m. birželio mėnesio. Abi šalys neneigia aplinkybių, o taip pat ir atsakovo mama, dalyvavusi liudytoja teisme, patvirtino, jog šalių santykiai tapo itin konfliktiški po bendros kelionės į Graikiją, t.y. 2020 m. liepos mėn., po ko ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą.

85. Byloje abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bendravo su ieškove ir sūnumi, tačiau teismas pažymi, jog tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų bendrą šalių gyvenimą minėtu laikotarpiu, t.y. įrodymų apie bendras šalių pajamas/išlaidas, bendrai įsigytus daiktus, bendrus ūkio sprendimus ir etc., byloje nepateikta.

86. Byloje liudijusi atsakovo mama J. G. patvirtino, jog atsakovas mokėjo už ieškovę buto išlaikymo išlaidas, tačiau teismo vertinimu, tai nepatvirtina fakto, jog atsakovas teikė išlaikymą būtent sūnaus išlaikymui. Byloje nustatyta, jog atsakovas sūnaus išlaikymui gavo paramą iš Norvegijos, tačiau nepateikti įrodymai, kad atsakovas reguliariai šiuos pinigus būtų siuntęs ieškovei vaiko išlaikymui. Pagrindinis atsakovo argumentais dėl išlaikymo sūnui teikimo minėtu laikotarpiu yra tas, jog atsakovas neva pinigus perduodavo grynaisiais pinigais arba pirkdavo daiktus sūnui. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus. Atsakovas išlaikymo teikimo faktui patvirtinti pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog atsakovas buvo nupirkęs sūnui pirštines, ausines ir dar keletą daiktų, tačiau teismo vertinimu, šios fotonuotraukos nepatvirtina nuolatinio, nepertraukiamo išlaikymo teikimo, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., fakto. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo mokėta suma už sūnaus kompiuterinį žaidimą patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį, o tai būtų atleidę atsakovą nuo pareigos įrodyti išlaikymo sūnui teikimo faktą. Ieškovei byloje įrodinėjant, kad jokio išlaikymo atsakovas per minėtą laikotarpį sūnui neteikė, o atsakovui nepagrindus savo atsikirtimų rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė ir grynųjų pinigų sūnaus išlaikymui teikimo fakto, o atsakovo nupirkti keletas daiktų ir kompiuterinio žaidimo apmokėjimas, nepatvirtina atsakovo argumentų apie pilnavertį sūnaus išlaikymą.

87. Šią teismo išvadą patvirtina tai, jog paties atsakovo pateikti skaičiavimai, kurie reikalingi atsakovo poreikiams tenkinti rodo, kad skirtumas tarp ieškovo pajamų ir išlaidų sudaro tik 309,00 Eur, kas dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad atsakovas ne tik, kad neatskleidė teismui tikrosios savo finansinės padėties, tačiau ir nepagrindė šeimos išlaikymo aplinkybių nuo 2020 m. liepos 11 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovo pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas pagal pateiktus įrodymus finansiškai negalėjo teikti jo nurodyto išlaikymo sūnui ar išlaikyti šeimos, kadangi atsakovas tokių pajamų, iš kurių 400,00 Eur būtų skyręs vien tik sūnui, minėtu laikotarpiu net negavo.

88. Pasisakydamas dėl vaiko poreikių už ginčo laikotarpį, teismas pažymi, jog ieškovei grįžus su sūnumi gyventi į Lietuvą 2020 m. liepos mėn., šalių sūnus buvo beveik 7 metų ir 2020 metų rudenį pradėjo lankyti mokyklą. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių sūnui J. buvo reikalinga abiejų tėvų finansinė parama, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, o tai reiškia ir padidėjusį vaiko išlaidų poreikį ugdymo prekėms, rūbams, mokyklos reikmėms ir etc. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyveno vien tik su mama, kuri buvo atsakinga už kasdienį vaiko poreikių tenkinimą, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad sūnaus išlaikymui buvo reikalingas būtent 400,00 Eur išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų. Ieškovė nurodė, o atsakovas ir neginčijo, jog tuo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, ieškovė gyveno iš santaupų, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas būtų reguliariai teikęs išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu vaiko kasdienio išlaikymo našta teko vien ieškovei.

89. Byloje nenustačius, kad šalių sūnaus poreikiai būtų mažesnį nei 400,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų ir nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad atsakovas tinkamai vykdė sūnaus išlaikymo pareigą, laikytina, jog už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. atsakovui susidarė sūnaus J. išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovas privalo sumokėti už netinkamai įvykdytą vaiko išlaikymo prievolę.

90. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 9 mėn. vaiko išlaikymui yra sumokėjęs: 871,12 Eur, nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2022 balandžio 7 d. atsakovas per beveik 12 mėn. vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 94,26 Eur/mėn.; iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 17 mėn. vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 66,53 Eur/mėn.; nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 balandžio 8 d. atsakovas per 21 mėn. vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 1 131,12 Eur, t. y. 54 Eur/mėn. Teismui nustačius, jog nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui nuo šalių gyvenimo skyrium 2020 m. liepos mėn. esant reikalingai 400,00 Eur išlaikymo sumai, laikytina, jos vaikui būtino ir atsakovo teikto išlaikymo skirtumas sudaro 7 268,88 Eur.

91. Nors ieškovė pripažįsta, kad per ginčo laikotarpį vaiko poreikiams atsakovas sumokėjo 1 131,12 Eur, tačiau ieškovė prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas neperdavė ieškovei vaiko išlaikymui Norvegijos valstybės skirtų bendrai 2 119,80 Eur „vaiko pinigų“ lėšų, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų tenkinti pilna apimtimi.

92. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog vaiko pinigai valstybių socialinėje politikoje yra skiriami užtikrinti visavertį vaiko išlaikymą, ir tai, jog jie skiriami vienam iš tėvų (šalių sutarimu parama buvo pervedama atsakovui), teismas negali konstatuoti fakto, kad atsakovas vienašališkai pasisavino sūnui J. N. valstybės skirtas lėšas ir jas teismas priverstinai turėtų priteisti iš atsakovo kaip vaiko negautą išlaikymą. Pažymėtina, kad tokio materialinio reikalavimo nereiškė ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas yra įvykdęs dalį išlaikymo pareigos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., t.y. 1 131,12 Eur, todėl teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovo 7 268,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo šalių bendro gyvenimo skyrium pradžios 2020 m. liepos 11 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

93. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

94. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

95. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, atsižvelgia tiek į šalių paaiškinimus, tiek į jų pateiktą medžiagą, į šalių asmenybes, šalių santykius, jų gyvenamąsias vietas. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu.

96. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė nurodė, jog teikiant ieškinį teismui šalių santykiai buvo konfliktiški, vėliau šalys tolerantiškiau vertino savo reikalavimus, todėl ieškovė sutinka, jog kai kurios jos pasiūlytos bendravimo sąlygos gali būti ir pakeistos. Atsakovas iš esmės taip pat neginčijo ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, pateikė tik kai kurias pastabas dėl šalių informavimo terminų, šalių komunikavimo vaiko ligos atveju, trumpalaikio bendravimo, bendravimo vaiko atostogų metu ir pan.

97. Siūlydamas informavimo dėl bendravimo su vaiku terminus, atsakovas nurodė, jog dažnu atveju apie galimybę darbe pasiimti atostogas ir susiplanuoti kelionę į Lietuvą atsakovas sužino tik likus kelioms dienoms, o perkant lėktuvo bilietus jam turi būti žinoma, ar jis turės galimybę pasimatyti su vaiku. Teismas dėl šių atsakovo argumentų nemato pagrindo trumpinti ieškovės pasiūlytų informavimo terminų, kadangi ieškovė pagrįstai nurodė, kad priešingu atveju, ieškovė būtų įpareigota tiesiogiai priklausyti nuo atsakovo planų ir laukti atsakovo atsakymo dėl to, bendraus atsakovas su vaiku ar ne. Byloje nenustatyta, kad atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku tuo metu, kai atsakovas grįžo į Lietuvą, todėl teismas nustato ieškovės pasiūlytus atsakovo informavimo apie bendravimą su vaiku terminus.

98. Teismas įvertinęs abiejų šalių nurodytas pastabas dėl kiekvienos šalies pasiūlytos bendravimo tvarkos, esminių skirtumų ar vaiko interesų pažeidimo neįžvelgė. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio J. interesus, į tai, kad atsakovas nuolat gyvena užsienyje, turėdamas iniciatyvos teisę nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kurią lemią bylos nagrinėjimo aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, nežymiai koreguoja ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, nustatydamas tiek bendravimo su vaiku tvarką vaiko atostogų metu, bendravimą telekomunikacinių priemonių pagalba.

99. Teismas pažymi, jog nustatydamas atsakovo pareigos informuoti ieškovę apie atvykimą į Lietuvą ir bendravimo terminus, atsižvelgė į tai, jog ieškovės pasiūlyti terminai yra optimalūs ir įgyvendintini. Be to, teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko išvykimas į užsienį galimas tik šalių tėvams sutarus, nors iš esmės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog buvo išleidusi sūnų keliauti su tėvu ir dėl to tarp šalių konfliktų nekilo. Teismas atsižvelgė į atsakovo pastabas dėl to, kad bendravimo tvarkoje neprivalo būti detaliai išvardintos tėvo pareigos dėl vaiko saugumo bendravimo metu užtikrinimo ar vietos kur konkrečiai tėvas bendraus su sūnumi, kadangi atsakovas ir šiaip savo sūnui siekia užtikrinti tik palankią bendravimo aplinką. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad ši nors ir nedetalizuota sąlyga, kad nepilnamečiam vaikui privalo būti sudaryta saugi aplinka, užtikrinanti vaiko poreikius yra objektyvi, todėl ši sąlyga įtrauktina į bendravimo sąlygas.

100. Taip pat teismas papildomai numato atsakovo galimybę bendrauti su sūnumi atsakovui esant Lietuvoje ir vaiko atostogų metu bei nustato bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis tuo metu, kai tėvas negali su sūnumi bendrauti tiesiogiai.

101. Nustatydamas šalių informavimo terminus apie numatomas atsakovo ir vaiko bendras atostogas, teismas įvertino ieškovės argumentus, jog ieškovė privalo apie tėvo ir vaiko bendravimą būti informuota kuo anksčiau, kad atsakovo planuojami vizitai į Lietuvą, atsakovo suplanuotos atostogos ir pan. nesuvaržytų ir ieškovės asmeninio gyvenimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustato atsakovui ne trumpesnį kaip 30 dienų ieškovės informavimo terminą apie tėvo ir vaiko atostogas.

102. Taip pat teismas pripažįsta, jog atsakovui, užtikrinant jo teisę į maksimalų bendravimą su sūnumi, teismas į bendravimo tvarką įtraukia atsakovo galimybę bendrauti su sūnumi trumpalaikiuose susitikimuose tuo metu, kai atsakovas yra atvykęs į Lietuvos Respubliką.

103. Atsakovas nesutinka, kad vaiko išvykimas su atsakovu už Lietuvos Respublikos ribų būtų galimas tik esant išankstiniam rašytiniam ieškovės sutikimui. Iš dalies teismas sutinka su atsakovo nurodyta argumentacija, kadangi bylos nagrinėjimo metu ir pati ieškovė patvirtino, jog šalių sūnus buvo išvykęs su tėvu į užsienį ir dėl to jokių nesklandumų nekilo. Atsižvelgęs į pakitusį šalių bendravimą, teismas sprendžia, jog vaiko išvykimas su tėvu į užsienį yra galimas bendru šalių sutarimu.

104. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog atsakovas negali užtikrinti, kad bendravimo su sūnumi metu, vaikas paruoštų visas ugdymo įstaigų paskirtas užduotis, kurios būtinos ugdymo procesui, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas nustato bendravimo tvarkoje ne šalių, o nepilnamečio vaiko interesais.

105. Taip pat teismas nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad ieškovė būtų įpareigota teikti atsakovui duomenis apie vaiko ugdymo pasiekimus, nuolatinę sveikatos būklę. Teismas pažymi, jog atsakovas, būdamas nepilnamečio vaiko tėvas, visus šiuos duomenis turi teisę gauti tiesiogiai dalyvaudamas vaiko ugdyme, bendraudamas su mokytojais ir gydytojais, todėl toks ieškovės įpareigojimas pernelyg išplečia atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir suteikia galimybę papildomai varžyti ieškovės teises. Šiuo atveju teismas nustato šalių pareigą bendradarbiauti ir teikti vienas kitam informaciją apie vaiko gyvenimo įvykius tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais.

106. Teismas, įvertinęs šalių pastabas, byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo prioritetu, nustato tokią atsakovo V. G. ir nepilnamečio J. G. bendravimo tvarką:

106.1 atsižvelgiant į J. G. užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo V. G. vizito Lietuvoje trukmę, ieškovė S. M. įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką ne vėliau nei 7 (septynios) kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 (keturias) kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys bendru sutarimu susitaria dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu;

106.2 atsakovo V. G. buvimo Lietuvos Respublikoje metu, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko interesus;

106.3 ieškovė S. M. pateikia atsakovui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko turimus asmeninius daiktus, reikalingus tėvo ir sūnaus bendravimo metu;

106.4 vaiko J. G. išvykimas su atsakovu V. G. už Lietuvos Respublikos ribų be motinos S. M. galimas tik esant šalių bendram sutarimui;

106.5 atsakovas V. G. užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks visas užduotis, kurios yra būtinos pagal vaiko ugdymo programą;

106.6 bendravimo metu atsakovas V. G. privalo užtikrinti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias vaiko buvimo sąlygas, taip pat įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms;

106.7 vaikui susirgus atsakovo ir sūnaus bendravimo metu, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie vaiko ligą;

106.8 atsakovas V. G. ir ieškovė S. M. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais;

106.9 kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas V. G. turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę;

106.10 atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir t.t.), kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.

107. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka yra optimali, patenkinanti šalių ir šalių nepilnamečio sūnaus J. G. interesus, užtikrinanti nepilnamečio vaiko visavertį bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti nepilnamečio J. tėvų interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

109. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

110. Teismas nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nesant ginčo, nustatė nepilnamečio J. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 268,88 Eur išlaikymo įsiskolinimą (pradinis ieškovės reikalavimas - 8 284,63 Eur), bendravimo tvarkos nustatymo dalyje teismas ieškovės siūlomą bendravimo tvarką koregavo ex officio, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko interesus. Atsakovo argumentai dėl byloje keliamų materialinių klausimų buvo atmesti, teismas tik atsižvelgė į atsakovo siūlomą bendravimo tvarką vaiko atostogų metu, bendravimą telekomunikacinėmis priemonėmis, dėl trumpalaikio bendravimo, teismas įskaičiavo į bendrą išlaikymo įsiskolinimo sumą atsakovo jau sumokėtą sumą, dėl ko ginčo byloje nebuvo, todėl teismas sprendžia, kad byloje teismas ieškovės reikalavimus tenkino 90 proc., o atsakovo proporcingai – 10 proc.

111. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

112. Ieškovės S. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 40,00 Eur už Vaiko psichologinės pažymos parengimą, 20,00 Eur už psichologo pažymą, 6,65 Eur už duomenų iš VĮ „Regitra“, 171,82 Eur už vertimo paslaugas ir 3 993,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovę S. M. byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatai Aleksandras Vancevičius ir Karolis Kurapka, kuriems ieškovė pagal advokato išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 2023 m. liepos 25 d. kasos pajamų orderiu Nr. 1166 iš viso sumokėjo 3 993,00 Eur už ieškinio parengimą, kitų prašymų ir procesinių dokumentų teismui rengimą, konsultavimą, atstovavimą privalomosios mediacijos metu ir teismo posėdžiuose, pažymų surinkimą iš valstybės registrų ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės S. M. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, jai iš atsakovo priteisiamos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3 808,32 Eur (40,00 Eur+20,00 Eur+6,65 Eur+171,82 Eur+3 993,00 Eur) x 90 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

113. Atsakovo V. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 135,46 Eur išlaidos už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą bei 13 013,26 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovą V. G. byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė Erika Jurgutytė-Kunčienė, kuriai atsakovas pagal advokatės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kitų prašymų ir procesinių dokumentų teismui rengimą, konsultavimą, atstovavimą privalomosios mediacijos metu ir teismo posėdžiuose ir kitas teisines paslaugas, 2022 m. balandžio 26, 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 13 013,26 Eur. Nors atsakovo prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą yra gana nemažos, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, teikiamų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad byla buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko, teismas sprendžia, kad jos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteisiamos ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 414,87 Eur (1 135,46 Eur + 13 013,26 Eur x 10 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

114. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atlikus priteistų priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 808,32 Eur – 1 414,87 Eur).

115. Tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo V. G. valstybei priteisiamas 108,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista (400,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) bei 90 procentų žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo - 158,40 Eur (176,00 Eur x 90 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi žyminio mokesčio dalis 17,60 Eur priteisiama valstybei iš ieškovės.

116. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą – 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio mėnesinių periodinių išmokų sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas pervedant į S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 268,88 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 88 ct) išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šias lėšas į ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB bei paskirti ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų valdytoją uzufrukto teise.

Nustatyti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. atsižvelgiant į J. G. užimtumą ugdymo įstaigoje bei papildomus užsiėmimus ne ugdymo įstaigoje (popamokinėje veikloje), taip pat į tėvo V. G. vizito Lietuvoje trukmę, ieškovė S. M. įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaiko ir atsakovo bendravimui, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams ir vaiko užimtumui ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje; atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie kelionę į Lietuvos Respubliką ne vėliau nei 7 (septynios) kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; per 4 (keturias) kalendorines dienas po atsakovo informavimo raštu apie planuojamą vizitą į Lietuvos Respubliką proceso šalys bendru sutarimu susitaria dėl konkrečios vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos ir trukmės atsakovo vizito Lietuvoje metu;

2. atsakovo V. G. buvimo Lietuvos Respublikoje metu, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su vaiku trumpuose susitikimuose, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove suderintos vietos ne ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Apie planuojamus trumpus susitikimus atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki planuojamo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko interesus;

3. ieškovė S. M. pateikia atsakovui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko turimus asmeninius daiktus, reikalingus tėvo ir sūnaus bendravimo metu;

4. vaiko J. G. išvykimas su atsakovu V. G. už Lietuvos Respublikos ribų be motinos S. M. galimas tik esant šalių bendram sutarimui;

5. atsakovas V. G. užtikrina, kad susitikimų su vaiku metu, vaikas atliks visas užduotis, kurios yra būtinos pagal vaiko ugdymo programą;

6. bendravimo metu atsakovas V. G. privalo užtikrinti tinkamas, saugias, vaiko poreikius atitinkančias vaiko buvimo sąlygas, taip pat įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovę esant vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pavojingoms aplinkybėms;

7. vaikui susirgus atsakovo ir sūnaus bendravimo metu, atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie vaiko ligą;

8. atsakovas V. G. ir ieškovė S. M. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, tiek, kiek tokios informacijos šalys negali gauti kitais būdais;

9. kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas V. G. turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau pusę vaiko atostogų. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieškovę elektroniniu paštu ir (ar) SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios, nurodant atostogų vietą ir trukmę;

10. atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir t.t.), kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 393,45 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų euro 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,40 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 40 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,60 Eur (septyniolikos eurų 60 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė