- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2-106-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00400-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė, Edmundas Jonušas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo 1) panaikinti ieškovės ir A. K. (toliau – atsakovas) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) visų Šv. Bažnyčioje, bažnytinės santuokos įrašą, įregistruotos Vilniaus CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų mama, I. K.; 3) priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų, jas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, vaikų mamą, ieškovę I. K.; 5) priteisti iš atsakovo už nepilnamečius vaikus išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio 10 200 Eur; 6) nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką (detali bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje); 7) ieškovės vardu įgytą transporto priemonę automobilį „Toyota Aygo“, 2006 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 8) atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę „Toyota Avensis“, 2003 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda jau nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Bendravimas su atsakovu nutrūko. Toks elgesys ieškovei sugriovė pasitikėjimą žmonėmis, sukėlė depresiją iki šios dienos. Atsakovas buvo nelojalus ieškovės atžvilgiu, negerbė jos, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
1.2. Ieškovės darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus, per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1 500 Eur. Tuo tarpu ieškovės žiniomis atsakovas dirba statybose, tačiau koks jo gaunamas darbo užmokestis, nežino.
1.3. Vaikai lanko mokamus būrelius, anglų kalbos korepetitorių. Be to, turi problemų su dantimis, privalo nešioti akinius. Siekiant patenkinti bent minimalius vaikų poreikius bei atsižvelgiant į šiuo metu šalyje esantį pragyvenimo lygį, ieškovė mano, kad atsakovas turėtų mokėti 600 Eur dydžio išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas mokėdavo po 300 Eur abiem vaikams, susidarė 10 200 Eur įsiskolinimas.
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškinius sutiko iš dalies, t. y. nesutinka dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo 300 Eur dydžio sumai bei išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo kad:
Atsiliepimas
2.1. Ieškovė ieškinyje bando melagingai kaltinti atsakovą dėl santuokos iširimo (nelojalumo ir nepagarbos ieškovei) bei savanaudiškų paskatų vedina siekia nesąžiningai pasipelnyti (formaliai reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo, kurio nėra). Atsakovas visą laiką nuo pat santuokos sudarymo su ieškove momento rūpinosi šeima (žmona ir vėliau gimusiais vaikais), dirbo, visus uždirbtus pinigus skyrė išimtinai šeimos poreikių tenkinimui, laisvalaikio užtikrinimui.
2.2. Ieškovės charakteris yra gana sudėtingas - nepriima jokių kompromisų, jos žodis visur turėjo būti paskutinis ir nepakeičiamas (pvz. visas atsakovo atlyginimas turėjo būti atiduodamas ieškovei, tik ji spręsdavo kur ir kaip jį panaudoti). Svarbu pažymėti, kad po 15 metų atsakovas buvo išvarytas iš tų namų kaip stovi, leidus pasiimti tik drabužius ir be jokių teisių į butą (jokios kompensacijos) už kurį mokėjo šitiek metų. Ieškovė sutuoktinės pareigas iš esmės pažeidė ne kartą (elgėsi nepagarbiai, psichologiškai smurtavo – žemino ir ignoravo mane kaip vyrą, buvo neištikima). Atsakovas ilgai stengėsi dažnai pamindamas savo orumą išsaugoti šeimą. Buvo lojalus, rūpestingas, daug dirbo, rūpinosi vaikais. Tačiau ilgalaikis nepagarbus ieškovės elgesys sukėlė itin stiprius atsakovo išgyvenimus, smarkiai ir neigiamai įtakojo atsakovo asmenybę, stiprino nepilnavertiškumo jausmą, žeidė orumą, turėjo neigiamą įtaką sveikatai ir nervinei sistemai.
2.3. Per paskutinius du metus gyvenant kartu ieškovė pradėjo susitikinėti su vedusiu vyru, kurio žmona tuo metu buvo nėščia. Atsakovui tai sužinojus, ieškovė žadėjo naujus santykius pabaigti, bet vis tiek toliau susitikinėjo su tuo vyru, nuolat varė atsakovą iš namų. Po bendro sutarimo visgi išsaugot šeimą abu apsilankė pas porų psichologą, bet po pirmo seanso atsakovas užtiko žmoną su tuo vyru vėl bendraujant. Atsakovas ne kartą svarstė nutraukti santuoką, tačiau ieškovei manipuliuojant, žadant nebekartoti klaidų atleisdavo tikėdamasis, kad viskas išsispręs.
2.4. Teko išeiti ir nuomotis butą, tačiau nepaisant to, atsakovas pas vaikus atvažiuodavo kas antrą vakarą, padėdavo ruošti pamokas, veždavo į būrelius, leido laisvalaikį kaime pas senelius ar kitaip pramogaudavo, kai vaikai galėdavo. Tačiau prieš pusę metų ieškovė uždraudė lankytis jos bute. Tad, dabar atsakovas negali matytis kas antrą dieną ir padėti su pamokomis, tik gali paimti vaikus kur nors įdomiau pabūti mieste arba pas senelius į kaimą, ir tai jeigu vaikai gali, nes dažnai turi treniruotes arba rungtynes savaitgaliais. Dėl to, ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atsakovui nėra priimtina.
2.5. Atsakovas dirbo statybų įmonėje, tačiau dėl sunkaus fizinio darbo ir pablogėjusios sveikatos (varginančių nugaros skausmų) darbą teko pakeisti, šiuo metu dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir uždirba 613 EUR/mėn., nuomojasi butą Vilniuje, todėl ieškovės reikalavimas teikti po 300 EUR/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui yra objektyviai neįgyvendinamas. Nes ir taip atsakovui pragyvenimui tenka skolintis pinigų iš tėvų ir sesers.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina I. K.; 3) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal priešieškinyje nurodytą tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines 300 Eur dydžio išmokas, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. birželio mėnesio iki vaikai sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų motiną. Išmokos mokamos kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. bankiniu pavedimu į vaikų motinos asmeninę banko sąskaitą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas skiriamas išskirtinai nepilnamečių vaikų interesų ir poreikių tenkinimui. Jeigu per mėnesį nepanaudojamos visos vaikų poreikiams skiriamos tėvų lėšos, jos gali būti kaupiamos ir naudojamos vaikų stovykloms, papildomam ugdymui, kelionėms, atostogoms ar kt. bendru tėvu sutarimu; 5) transporto priemonę registruotą ieškovės vardu „Toyota Aygo“, 2006 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, o „Toyota Avensis“, 2003 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo vardu, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas priešieškinyje nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad:
3.1. Kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebetvarko nuo 2020 m. pavasario. Gyvenant santuokoje, einant laikui pradėjo išryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsirado charakterių nesutapimas. Ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai, bendrai gyveno tik dėl vaikų. Dingo lojalumas, savitarpio pagalba vienas kitam. Atsirado įtampa santykiuose, priešiškumas vienas kitam. Dėl šių aplinkybių santuoka iširo dėl šalių abiejų kaltės.
3.2. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neužtikrina atsakovui galimybių palaikyti socialinį ryšį su savo vaikais bei dalyvauti jų gyvenime, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal priešieškinyje nurodytą.
3.3. Atsakovas uždirba tik 613 Eur per mėnesį, tad atsižvelgdamas į tai, sutinka vaikams mokėti po 300 Eur dydžio išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur. Tuo tarpu dėl įsiskolinimo kategoriškai nesutinka, ieškovė tik nori pasipelnyti ir teismui teikia tikrovės neatitinkančius faktus.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad:
4.1. Atsakovo pateiktose SMS žinutėse nėra žodžio apie vedusį vyrą bei neištikimybę. Priešingai, atsakovas dar 2016 m. norėjo palikti šeimą dėl kitos moters.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra konkreti, informatyvi, kurios nebūtų sunku laikytis abiem šalim. Tai neapsunkintų ir vaikų. Vaikai gali susitikti su atsakovu kiek nori, gali nevaržomai bendrauti telefonu, internetu ar kitomis el. ryšio priemonėmis. Atsakovo pateikta bendravimo tvarka sudėtinga, tokio grafiko laikytis bus sunku ir pačiam atsakovui ir ieškovei bei vaikams. Pažymėtina, jog ieškovė sutinka, kad atsakovas pasiimtų vaikus su nakvyne, tačiau atsakovas jų nepasiima.
4.3. 200 Eur dydžio išlaikymas yra per maža suma šiai dienai vieno vaiko išlaikymui. Ieškovei taip pat tenka didesnė priežiūra vaikais kas dieną. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų sveikatos problemas, papildomus būrelius ir kt., turi mokėti kiekvienam vaikui po 300 Eur dydžio išlaikymą. Be to, pažymi, kad prašomas išlaikymo dydis yra daug mažesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo įtvirtintas išlaikymo kriterijus.
4.4. Svarbu yra ir tai, jog atsakovas dar 2022 m. spalio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo 1 642,33 Eur atlyginimą. Sužinojęs apie ruošiamą ieškinį sąmoningai pakeitė darbą tam, kad nagrinėjamoje byloje parodyti mažesnes pajamas.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas abiem vaikams (300 Eur/mėn.) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, todėl iš atsakovo turėtų būtų priteistas išlaikymas, įvertinus didėjančius vaikų poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams po 150 Eur negalėtų patenkinti net minimalių būtiniausių vaikų poreikių bei yra priešingas vaikų interesams. Ieškovės I. K. siūloma tėvo bendravimo su sūnumi ir dukra tvarka atitinka vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus, tačiau A. K. prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra platesnė, konkretesnė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė I. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad vaikai lanko būrelį, važiuoja į varžybas, tvarkosi dantis, visa tai kainuoja. Pati dirba net pusantro etato, tam, kad gautu didesnes pajamas ir galėtų išlaikyti vaikus. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau jis sveikas, gali dirbti. Atsakovas net nekalba, nebando ieškotis kompromiso dėl išlaikymo, pasakė kreiptis į teismą. Vaikai nori bendrauti su tėčiu, tačiau atsižvelgiantį tai, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, manytina, jog jo noras pasiimti vaikus per naktį bus sunkiai įgyvendintas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu, paaiškino, kad ieškovė pastoviai varydavo jį iš namų, tad buvo priverstas palikti šeimą. Santuokos metu ieškovė daug laiko leisdavo su nauju draugu, o jis prižiūrėdavo vaikus. Dėl santuokos iširimo nieko nekaltina, tiesiog kažko nesužiūrėjo savo santykiuose, vienas kitam mažai skirdavo dėmesį, visgi bandė saugoti šeimą, bet ieškovė vis grįždavo pas kitą vyrą. Niekada nėra turėjęs kitos moters, tuo tarpu ieškovės pateiktuose SMS žinutėse netiesa, atsakovas jas rašė iš pykčio, norėdamas ieškovės dėmesio. Turi staliaus išsilavinimą, tačiau daug metų dirba statybose. Darbą pakeitė dėl sveikatos, ten „paliko“ nugarą. Išsilaikė C kategoriją per valstybės finansuojamą programą, siekiant geriau apmokamo darbo, tačiau laikant teises, pastebėjo, kad negali išsėdėti vienoje vietoje, skauda nugarą. Darbingumo lygis nesumažintas. Jo išlaidas sudaro – vaikams išlaikymas 300 Eur, butas 140 Eur, automobilis, maistas ir pan. Gaunamas darbo užmokestis apie 700 Eur, tad viską apskaičiavus, vaikams galėtų mokėti po 300 Eur (abiem vaikams). Pripažįsta, kad buvo laikotarpis kai buvo labai sunku, turėjo sumokėti buto mokestį, epidemija, todėl tada nemokėjo vaikams. Kai norės pasiimti vaikus, kad nebūtų, jog ieškovė neleistų jų pasiimti, todėl norėjo labiau apibrėžti bendravimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Patikslintas priešieškinis tenkinamas.
8. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Vilniuje, visų Šventųjų bažnyčioje, sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
9.2. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K..
9.3. Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenims ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovo vardu registruotino nekilnojamojo turto, nėra.
9.4. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
9.5. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitą išmoką, matyti, kad ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio buvo 1 639 Eur – 2 630 Eur.
9.6. Iš AB „SEB banko“ išrašo matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio teikė vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą (abiem vaikams).
9.7. Šalių vaikai lanko kyokushin karate treniruotes sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Mėnesinė treniruočių kaina vienam asmeniui 50 Eur; taip pat – programavimo užsiėmimus , kuriuos organizuoja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
9.8. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog MB „Vilniaus ortodontijos centre“ buvo teikiamos paslaugos kurių suma kas mėnesį svyruoja nuo 15 Eur iki 240 Eur. Optikos salone nustatyta, kad vaikams reikalingi akiniai. Ieškovė vaikams pirko vaistus, kompiuterį, ausines bei kitus kompiuterio priedus.
9.9. Iš 2023 m. balandžio 4 d. sudarytos nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovas nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, nuomos kaina – 330 Eur. Sutarties pasirašymo metu atsakovas yra sumokėjęs 642 Eur nuomos mokestį ir dviejų mėnesių nuomos dydžio, t. y. 500 Eur, užstatą.
9.10. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, jog atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio buvo nuo 476,48 Eur iki 612,91 Eur. Tuo tarpu „Sodra“ duomenimis, atsakovo darbo užmokestis 1 150 Eur.
9.11. Iš atsakovo pateiktų SMS susirašinėjimų nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp šalių. SMS žinutės patvirtina, kad ieškovė nebenorėjo gyventi su atsakovu, teigdama, jog atsakovas namo negrįš, prašė greičiau dingti iš jos gyvenimo. SMS žinutėse taip pat matyti kaip ieškovė rašo „Ne tik paėmė... Bet ir pasipiršo“; „Kaip užkniso tas gyvenimas su tavim.. Kai žinai, kad yra kitas.“. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovas ieškovei teigė, jog antrą savaitę susitikinėja su kita moterimi, su kuria nori pradėti kitą gyvenimą.
9.12. Iš VšĮ „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant.
9.13. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų nustatyta, jog atsakovas baigė profesinį mokymą ir įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo kvalifikaciją bei 2023 m. birželio 10 d. įgijo C1 ir C kategorijas.
9.14. Atsakovas už telefono ryšio paslaugas moka 13,25 Eur per mėnesį.
9.15. Iš pažymos apie mediacijos atlikimą nustatyta, kad taikos susitarimo prieita nebuvo.
Dėl santuokos nutraukimo
10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.
11. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo nelojalus ieškovės atžvilgiu, negerbė jos, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi ieškovė sutuoktinės pareigas iš esmės pažeidė ne kartą (elgėsi nepagarbiai, psichologiškai smurtavo – žemino ir ignoravo atsakovą kaip vyrą, buvo neištikima, be to, išvarė iš namų).
14. Teismo vertinimu, prie bylos pridėtos mobiliojo telefono ekrano fotonuotraukos nepatvirtina, kad šalys vienos kito atžvilgiu buvo neištikimos. Kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, žinutes apie kitą moterį rašė iš pykčio, norėdamas dėmesio. Tuo tarpu byloje kitų objektyvių duomenų (vaizdo įrašų, fotonuotraukų ar pan.) iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, jog ieškovė ar atsakovas santuokos metu buvo neištikimi, byloje nėra. Ieškovė bylos duomenimis neįrodė, kad atsakovas santuokos metu negerbė jos. Priešingai iš byloje esančių SMS žinučių matyti, kad atsakovas elgėsi pagarbiai, nevartojo jos atžvilgiu keiksmažodžių, neįžeidinėjo jos ir pan.
15. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę įtempti ir konfliktiški santykiai, tačiau pažymėtina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad esant tokiems santykiams šalys santuokos išsaugoti palaipsniui nebenorėjo, dėl ko vienas kitam neberodė dėmesio, o buvimas vienoje patalpoje tapo nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas buvo nelojalus, jos negerbė, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „K.“, o atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
18. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl įgyto turto padalinimo
19. Šalys po santuokos nutraukimo prašo transporto priemonę „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, o transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe.
20. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
21. Nagrinėjamu atveju abi šalys sutiko, jog transporto priemonės būtų padalintos pagal 19 punkte išdėstytą tvarką, nereikalaujant vienai iš kitos kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina šalių reikalavimą ir transporto priemonę „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta ieškovės asmenine nuosavybe, o transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
22. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
23. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
24. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškove 3 kambarių su visais patogumais bute, kuris priklauso ieškovei. Vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikams reikalingi baldai. Tuo tarpu atsakovas gyvena 1 kambario su visais patogumais bute.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, teismas sprendžia, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jų interesus. Todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo priteisimo
27. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti 300 Eur išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad turi sveikatos problemų, be to, jo gaunamas užmokestis tik apie 700 Eur per mėnesį.
28. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
30. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius.
33. Ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelės, kadangi prašo mažesnio nei minimalaus išlaikymo, t. y. 300 Eur kiekvienam vaikui, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius. Šalių vaikai specialiųjų poreikių neturi, išskyrus tai, kad lanko būrelį, jiems tvarkomi dantys, reikalingi akiniai. Pažymėtina, jog šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, o sūnui – (duomenys neskelbtini).
34. Byloje esantis išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas paneigia atsakovo argumentą dėl itin mažo darbo užmokesčio. Išrašo duomenimis atsakovo darbo užmokestis yra ne 612,91 Eur, kaip nurodė įmonė, kurioje atsakovas dirba, ar 700 Eur, kaip nurodė atsakovas, o 1 150 Eur. Ieškovės atstovei paprašius paaiškinti, kodėl duomenys skiriasi, atsakovas to paaiškinti negalėjo. Į bylą pateikta sveikatos pažyma patvirtina, kad atsakovui rekomenduojama vengti stuburo lenkiamųjų judesių dirbant. Visgi, duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas sumažintas darbingumo lygis, nėra. Nesant šių duomenų, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės yra sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą, kuriame netektų kilnoti sunkių daiktų ir nebūtų pažeista nugaros sritis.
35. Institucija, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas abiem vaikams (300 Eur/mėn.) neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių. Atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams, po 150 Eur, yra priešingas vaikų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad tenkinus atsakovo reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams po 150 Eur dydžio išlaikymą nebus užtikrinti net minimalūs vaikų poreikiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vien vaikų būrelis kainuoja 50 Eur (kiekvienam vaikui), odontologijos paslaugos (kuriomis vaikas naudojasi kas kelis mėnesius, o kartais net ir kelis kartus į mėnesį) kainuoja nuo 15 Eur iki 240 Eur. Be to, tiek maisto, tiek kitų paslaugų kainos šiuo metu šalyje yra aukštos, tad akivaizdu, kad nagrinėjamas išlaikymo dydis yra neadekvatus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dirba pusantro etato, kad galėtų patenkinti vaikų poreikius. Tad atsakovas taip pat gali susirasti papildomą darbą, jei pajamos gaunamos iš pagrindinės darbovietės, negali patenkinti jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikių.
37. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaikų interesus. Šiuo metu vaikai yra, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio amžiaus vaikams yra aktualūs ne tik jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc., bet ir pramogos, laisvalaikis, užsiėmimai ir etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.
38. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų, kuriems teikiamas išlaikymas, neturi, skolinių įsipareigojimų taip pat nėra. Tuo tarpu prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą minimalų vidutinį atlyginimą.
39. Šiame kontekste teismas ieškovei išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.
40. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tenkina.
41. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, iš viso – 10 200 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį.
42. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, palikęs šeimą mokėjo vaikams 300 Eur (abiem vaikams) dydžio išlaikymą, tačiau tokio išlaikymo dydžio neužteko. Ieškovė prašė atsakovo prisidėti prie išlaikymo daugiau, tačiau atsakovas nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad buvo laikotarpis, kai jis nemokėjo išlaikymo vaikams, o vėliau esant galimybei teikė po 300 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Eur.
43. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovas ne visada teikė išlaikymą savo vaikams, o vėliau teikė nepakankamą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiant 10 200 Eur.
44. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos
45. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
46. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais sekančia tvarka: 1) šalys susitaria, kad vaikų tėvas, tiek mama turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jų dvasiniu bei moraliniu ugdymu, vaikų poilsiu, tinkama mityba, dienos režimu bei mokymosi sąlygomis turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu Šalių susitarimu; 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais – praleidžia kas antrą savaitgalį: nuo penktadienio vakaro iki tos pačios savaitės sekmadienio vakaro paimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant juos atgal į jų gyvenamąją vietą; 3) atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia šias šventes: porinių metų Kučių ir pirmą Kalėdų dienas, porinius Naujuosius metus, ir porines Velykas; 4) atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais praleidžia Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį); 5) Atsakovas praleidžia dvi savaites kasmetinių savo ir vaikų vasaros atostogų, tikslų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove bei atsižvelgiant į vaikų norą bei interesus; 6) šalys norėdamos išvykti atostogų (kai jų trukmė ne trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų) į kitą miestą ar užsienio šalį su nepilnamečiais vaikais įsipareigoja iš anksto (prieš 14 kalendorinių dienų) apie tai informuoti kitą šalį žodžiu ar raštu; 7) visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jos dvasiniu bei moraliniu ugdymu, vaikų poilsiu, tinkama mityba, dienos režimu bei mokymosi sąlygomis turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu Šalių susitarimu.
47. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais sekančia tvarka: 1) tiek vaikų tėvas, tiek vaikų motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu; 2) šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moralinius ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitais įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu; 3) šalys įsipareigoja ugdydami vaikus siekti, kad vaikai gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus, glaudžius santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančio vaiko fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą; 4) šalys susitaria, kad vaikų tėvas turi teisę pasiimti vaikus kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinti iki sekmadienio 20.00 val., jeigu šalys nesulygsta kitaip. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta (jeigu šalys nesusitaria kitaip); 5) šalys susitaria, kad Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos švenčiamos su vaikais šalių susitarimu, rotacijos principu (poriniais metais su mama, neporiniais metais su tėvu), suderinant tarpusavyje SMS žinute; 6) šalys susitaria, kad vaikų gimtadieniai yra organizuojami tarpusavio susitarimu rotacijos principu, t. y. poriniais metais vaikų gimtadienį organizuoja vaikų motina, neporiniais metais vaikų tėvas ir t. t. Šalys susitaria informuoti apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką iš anksto, sudarant tėvui/motinai galimybę joje dalyvauti; 7) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val.; 8) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvienos vasaros atostogų 01 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20.00 val., o kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 d./31 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus; vaikų vasaros stovyklų, vaikų lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaikų vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos galioja tapati bendravimo tvarka (grafikas); 9) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų birželio 12 d. (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną) pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir/ar gyvenamosios vietos 10.00 val. (ne darbo dieną) ir grąžinant iki tos pačios dienos 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 10) kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo diena (kovo 9 d.) vaikai praleidžia kartu su motina. Vaikams tuo metu esant su tėvu, vaikų motina vaikus pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina motina vaikus tos pačios dienos 20.00 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip; 11) kiekvienas iš tėvų turi teisę savo atostogų metu kartu su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 d. raštu SMS žinute informavus kitą šalį (atsižvelgiant į situaciją ir sveikatos/saugos reikalavimus) apie išvykimo į kitą valstybę datą, trukmę ir vietą. Šalys privalo viena kita perduoti visus vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (Asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant iš Lietuvos; 12) jeigu nepilnametis vaikas būdamas pas kurį nors iš tėvų patiria traumą, suserga ar jo sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį prieinamomis ryšio priemonėmis ir netrukdyti vienas kitam susitikti su nepilnamečiu vaiku; 13) šalys vykdydamos šią bendravimo su vaikais tvarką, privalo pačios asmeniškai atvykti pasiimti ar grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Šalys susitaria., kad šalis iš anksto informavusi kitą šalį, jog vaiką/-us atvyks pasiimti ar grąžins į jų gyvenamąją vietą ne pati asmeniškai, turi teisę leisti vaiką pasiimti ir/ar grąžinti į jo gyvenamąją vietą vaikų artimiesiems giminaičiams ar kitiems asmenims dėl kurių šalys susitaria SMS žinute; 14) šalys pažymi, jog šios bendravimo tvarkos vykdyme vadovausis racionalumu, sąžiningumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo vaikų interesų atžvilgiu principais (išimtinai atsižvelgdami į vaikų norus, pageidavimus ir netrikdant nusistovėjusio vaikų dienos bei ugdymo rėžimo) ir geranoriškai tarpusavyje spręs visus su bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu susijusiu klausimus ateityje; 15) visais atvejai, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; 16) pasikeitus šalių nuolatiniai gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenimis (telefono numeriui, elektroniniam paštui) šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą nedelsiant.
48. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui nedraudžia matytis su vaikais bei juos pasiimti savaitgaliui su nakvyne. Pripažįsta, kad iš esmės tiek atsakovo, tiek ieškovės bendravimo tvarka yra teisinga, tačiau abejoja, ar atsakovas galės pats išpildyti savo nurodytą grafiką, o būtent punktą dėl nakvynės, kadangi vaikai nėra buvę pas jį per naktį, gyvena vieno kambario bute. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kadangi bijo, kad ieškovė neduos laisva valia vaikų jam norimu metu. Nors nuomojasi vieno kambario butą, tačiau bute yra vietos, kur gali miegoti tiek jis, tiek vaikai.
49. Tarnyba išvadoje nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra platesnė, konkretesnė. Atsakovas gyvena vieno kambario bute su visais patogumais, kambaryje yra dvigulė sofa-lova bei dar viena sofa-lova. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog atsakovas netinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu ar daro jiems žalą. Priešingai atsakovas rodo norą bendrauti su vaikais, leisti laisvalaikį. Iš Tarnybos pateiktos išvados matyti, jog vaikai taip pat nori bendrauti su atsakovu ne tik kelias valandas, bet ir su nakvyne.
50. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, o būtent tai, kad ieškovė atsakovo bendravimo tvarkai neprieštarauja (išskyrus likti vaikams su nakvyne), į tai, kad nepilnamečiai vaikai nori likti pas atsakovą su nakvyne, atsakovo gyvenamojoje vietoje iš esmės yra sąlygos nepilnamečiams vaikams miegoti, bei tai, jog atsakovo pateikta bendravimo tvarka yra išsamesnė bei konkretesnė bei siekiant užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiais vaikais lygiomis teisėmis su ieškove, apsaugoti vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, teismas tenkina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo priešieškinyje nurodytą grafiką.
51. Teismas, be kita ko, pažymi, jog tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka iš esmės yra tokia pati, tad šioje dalyje teismas tenkina tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
53. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 479 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas iš ieškovės – 546 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį ir patikslintą priešieškinį iš esmės patenkinus, teismas tenkina abiejų šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pilna apimtimi, iš atsakovo, atlikus įskaitymą, ieškovei priteisiant 933 Eur.
54. Pažymėtina, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą (600 Eur (po 300 Eur kiekvienam vaikui)) bei išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 10 200 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo turėjo sumokėti 162 Eur žyminį mokestį, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 230 Eur. Kadangi ieškinys šiose dalyse tenkintas 100 procentų, šios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 392 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
55. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, todėl iš atsakovo ši suma nepriteistina valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įregistruota santuoka, sudaryta tarp I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visų Šv. Bažnyčioje dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, o A. K. – „K.“.
Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. K., jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, nustatant, jog:
1) Tiek vaikų tėvas, tiek vaikų motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu Šalių susitarimu;
2) šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moralinius ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitais įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu;
3) šalys įsipareigoja ugdydami vaikus siekti, kad vaikai gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus, glaudžius santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančio vaiko fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą;
4) šalys susitaria, kad vaikų tėvas turi teisę pasiimti vaikus kiekvieno mėnesio neporinė savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinti iki sekmadienio 20.00 val., jeigu šalys nesulygsta kitaip. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta (jeigu šalys nesusitaria kitaip);
5) šalys susitaria, kad Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos švenčiamos su vaikais šalių susitarimu, rotacijos principu (poriniais metais su mama, neporiniais metais su tėvu), suderinant tarpusavyje SMS žinute;
6) šalys susitaria, kad vaikų gimtadieniai yra organizuojami tarpusavio susitarimu rotacijos principu, t. y. poriniais metais vaikų gimtadienį organizuoja vaikų motina, neporiniais metais vaikų tėvas ir t. t. Šalys susitaria informuoti apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką iš anksto, sudarant tėvui/motinai galimybę joje dalyvauti;
7) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val.;
8) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvienos vasaros atostogų 01 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20.00 val., o kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 d./31 d. iki 20 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus; vaikų vasaros stovyklų, vaikų lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaikų vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos galioja tapati bendravimo tvarka (grafikas);
9) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų birželio 12 d. (atsakovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną) pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir/ar gyvenamosios vietos 10.00 val. (ne darbo dieną) ir grąžinant iki tos pačios dienos 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
10) kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo diena (kovo 9 d.) vaikai praleidžia kartu su motina. Vaikams tuo metu esant su tėvu, vaikų motina vaikus pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina motina vaikus tos pačios dienos 20.00 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip;
11) kiekvienas iš tėvų turi teisę savo atostogų metu kartu su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 d. raštu SMS žinute informavus kitą šalį (atsižvelgiant į situaciją ir sveikatos/saugos reikalavimus) apie išvykimo į kitą valstybę datą, trukmę ir vietą. Šalys privalo viena kita perduoti visus vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (Asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti išvykstant iš Lietuvos;
12) jeigu nepilnametis vaikas būdamas pas kurį nors iš tėvų patiria traumą, suserga ar jo sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį prieinamomis ryšio priemonėmis ir netrukdyti vienas kitam susitikti su nepilnamečiu vaiku;
13) šalys vykdydamos šią bendravimo su vaikais tvarką, privalo pačios asmeniškai atvykti pasiimti ar grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Šalys susitaria., kad šalis iš anksto informavusi kitą šalį, jog vaiką/us atvyks pasiimti ar grąžins į jų gyvenamąją vietą ne pati asmeniškai, turi teisę leisti vaiką pasiimti ir/ar grąžinti į jo gyvenamąją vietą vaikų artimiesiems giminaičiams ar kitiems asmenims dėl kurių šalys susitaria SMS žinute;
14) Šalys pažymi, jog šios bendravimo tvarkos vykdyme vadovausis racionalumu, sąžiningumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo vaikų interesų atžvilgiu principais (išimtinai atsižvelgdami į vaikų norus, pageidavimus ir netrikdant nusistovėjusio vaikų dienos bei ugdymo rėžimo) ir geranoriškai tarpusavyje spręs visus su bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu susijusiu klausimus ateityje;
15) visais atvejai, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;
16) pasikeitus šalių nuolatiniai gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenimis (telefono numeriui, elektroniniam paštui) šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą nedelsiant.
Priteisti iš atsakovo A. K. kiekvienam iš vaikų po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2023 m. kovo 15 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio., iš viso 10 200 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus eurų).
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina I. K..
Priteisti I. K. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę „Toyota Aygo“, 2006 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti A. K. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę „Toyota Avensis“, 2003 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K. iš viso 933 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Priteisti iš atsakovo A. K. 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.