Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Rasai Juronienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant kreditoriaus bankrutuojanti AB bankas „Snoras“ atstovui A. L., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus bankrutuojanti AB bankas „Snoras“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutuojanti AB bankas „Snoras“ (toliau-BAB AB „Snoras“) UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo administratoriui pateikė prašymą jį įtraukti į restruktūrizuojamos UAB ,,Skirnuva" kreditorių sąrašą ir patvirtinti BAB bankas „Snoras“ 24 257 413,75 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamai UAB „Skirnuva“.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 12 d. Bankas ir Skolininkė sudarė Kredito sutartį Nr. 031-97249, kuria Skolininkei buvo suteiktas 8 900 000 Lt kreditas. 2011 m. birželio 23 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Kreditavimo sutarties Nr.1 Bankas ir Skolininkė susitarė padidinti kredito limitą iki 15 100 000,00 Lt nustatant galutinį atsiskaitymo terminą - 2015 m. gegužės 11 d. 2010 m. gegužės 12 d. Bankas ir Skolininkė sudarė Sąskaitos kredito sutartį Nr. 031-94250, kuria Skolininkei buvo suteiktas sąskaitos kreditas nustatant maksimalų limitą - 5 800 000 Lt 2011 m. kovo 9 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Kreditavimo sutarties Nr. 2 Bankas ir Skolininkė susitarė padidinti sąskaitos kredito limitą iki 8 500 000 Lt nustatant galutinį atsiskaitymo terminą - 2012 m. gegužės 31 d. 2010 m. gegužės 12 d. Bankas ir Skolininkė sudarė Kredito sutartį Nr. 031-97251, kuria Skolininkei buvo suteiktas 6 000 000 Lt kreditas leisti garantijas įmonėms ir/ar savivaldybėms, bankui garantuojant už Skolininkės įsipareigojimus. 2011 m. birželio 23 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie Kreditavimo sutarties Nr. 3 Bankas ir Skolininkė susitarė sumažinti kredito limitą iki 5 000 000 Lt nustatant galutinį atsiskaitymo terminą - 2013 m. gruodžio 31 d. 2011 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie Kreditavimo sutarties Nr. 3 Bankas ir Skolininkė susitarė padidinti kredito limitą iki 6 000 000,00 Lt nekeičiant galutinio atsiskaitymo termino. Iš viso Skolininkės skola Bankui teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dieną yra 24 257 413,75 Lt.

RUAB „Skirnuva“ pateikė prieštaravimą dėl 143649,91 Lt dydžio BAB bankas „Snoras“ reikalavimo dalies.

Nurodė, kad su kreditoriaus reikalavimu sutinka iš dalies: mano, kad kreditorius turi teisę į 24 133 763,84 Lt dydžio reikalavimą, dėl likusios prašymo dalies, t.y. 143 649,91 Lt, prieštarauja. Pažymėjo, kad kreditorius prašo patvirtinti jo reikalavimą į 239 395,26 Lt delspinigių pagal sutartis Nr. 031-97249 ir 031-97250, kuriose numatyta 0,05 proc. delspinigių norma. Mano, kad kreditorei mokėtini delspinigiai turėtų būti sumažinti iki esamoje situacijoje protingo 0,02 proc. dydžio, atitinkamai 2,5 karto iki 95758,10 Lt sumažinant kreditoriaus prašomų delspinigių dydį.

BAB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus, kuriuo prašo atmesti restruktūrizavimo administratoriaus prieštaravimus kaip nepagrįstus ir patvirtinti BAB bankas „Snoras“ 24133763,84 Lt dydžio reikalavimą. Mano, kad delspinigių dydis nėra neprotingai per didelis.

RUAB „Skirnuva“ pripažįsta 24133763,84 Lt dydžio skolą, todėl ginčo dėl šios sumos byloje nėra. RUAB „Skirnuva“ ginčija tik delspinigių dydį pagal kredito sutartis. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal Kreditavimo sutarti Nr. 1 kreditorius nurodė, kad nesumokėti delspinigiai - 17 593,72 Lt; pagal Kreditavimo sutarti Nr. 2 nesumokėti delspinigiai - 221 801,54 Lt. Banko teisė reikalauti iš skolininko sumokėti sutartinius delspinigius yra įtvirtinta sudarytose kredito sutartyse: Kreditavimo sutarties Nr. 1 3.5 punktas ir Kreditavimo sutarti Nr. 2 3.6 punktas, kurie numato, kad delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,05 proc. (1 t. 7; 56 b. l.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali būti ribojama įstatymu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (11 straipsnio 8 dalis). Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, įstatymas leidžia 0,05 procento dydžio delspinigius nustatyti kredito įstaigai net sudarant kredito sutartį su fiziniu asmeniu. Nagrinėjamoje byloje kredito sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, skolininkas turi nemažą patirtį verslo srityje ir akivaizdu, kad galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai).

Įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kreditoriaus BAB bankas „Snoras“ pateiktas prašymas yra pagrįstas, todėl patvirtintinas 24 257 413,75 Lt dydžio BAB bankas „Snoras“ kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamai UAB „Skirnuva".

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13, 23 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančios AB bankas „Snoras“ kreditorinį reikalavimą 24 257 413,75 Lt sumai UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.