Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. Ž. ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB Šiaulių bankas, RATO kredito unija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. B. ir atsakovas A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5524 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys augina bendrai įvaikintą sūnų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21). Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, jog šalys gyvena atskirai nuo 2019 m. gegužės 26 d., nepilnametis vaikas A. Ž. gyvena su motina I. B. adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 61).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

35. Pažymėtina, jog įvertinus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, darytina išvada, kad šalys iš esmės vienas kito kaltę grindžia panašiais argumentais, t. y. lojalumo pareigos pažeidimu, nerėmimu moraliai, netinkamu arba nepakankamu rūpinimusi buitimi ir vaiku, nesidomėjimu vienas kito interesais ir poreikiais, ieškovė papildomai atsakovo kaltę grindžia smurto jos ir vaiko atžvilgiu naudojimu, o atsakovas ieškovės kaltę grindžia ieškovės nenoru dėti pastangas išsaugoti šeimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė įrodinėdama smurto, ypač fizinio, santuokos metu naudojimo jos atžvilgiu faktą, taip pat ir 2019 m. gegužės 26 d. galimo smurto panaudojimo jos ir vaiko atžvilgiu faktą, nepateikė į bylą tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

37. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

38. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 p.) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 p.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 p.).

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 p.).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

41. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

42. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus) bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas, ypač dėl skirtingo požiūrio į vaiko priežiūrą ir auklėjimą, taip pat abi šalys nedėjo pakankamų pastangų, siekdami išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu, nors 2019 m. gegužės 26 d. tarp šalių įvykęs konfliktas, ko pasekmėje atsakovas galimai panaudojo fizinę jėgą prieš ieškovę, tokiu būdu galimai sukėlęs ieškovei skausmą bei galimai išgąsdinęs sūnų, galėjo paskatinti šalis apsispręsti dėl santuokos nutraukimo, tačiau tai nebuvo vienintelė ir (ar) pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

43. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Minėta, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

46. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. paliekama jos pavardė – B., o atsakovui A. Ž. paliekama pavardė – Ž. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

47. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

48. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 27–28). Ginčo tarp šalių dėl minėto turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 29). Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 104–105). Nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruota daiktinė (valdymo) teisė į transporto priemonę Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 30). Pagal 2019 m. sausio 21 d. tarp atsakovo ir AB Šiaulių banko sudarytą Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 minėtos transporto priemonės nuosavybės teisė registruota AB Šiaulių banko vardu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 110–116). Bylos duomenimis ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26, 29, 104–107). Tarp šalių ginčo šioje dalyje byloje nėra.

50. Abi šalys prašo priteisti atsakovui A. Ž. daiktinę teisę valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčo dėl minėtos daiktinės teisės padalijimo byloje tarp šalių nėra. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, iš bendrų lėšų pagal minėtą 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui buvo sumokėta iš viso 520,59 Eur įmokų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina daiktinė (turtinė) teisė valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o įvykdžius visas prievoles pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 – teisė įgyti minėtą transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn.

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra priteisiama daiktinė (turtinė) teisė valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 260,00 Eur dydžio kompensacija už iš bendrų lėšų gyvenant santuokoje sumokėtas įmokas už minėtą transporto priemonę (CK 3.117 str. 3 d., 3.118 str. 3 d.).

Dėl skolos priteisimo

55. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).

56. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

57. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 11 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 000,00 Eur sumą (CPK 178, 185 str.). Įvertinęs byloje esančių įrodymų (šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos A. B. parodymus) visumą, vadovaudamasis šio sprendimo 41 punkte suformuluota taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, o atsakovas to nepaneigė, jog ieškovės pervesta minėta suma buvo paskola atsakovui, t. y., kad tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai (CPK 178, 185 str.).

58. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Tuo atveju, kai paskolos sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, paskola turi būti grąžinta pagal paskolos davėjo pareikalavimą per paskolos davėjo nustatytą terminą.

59. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).

60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje neįrodė, jog jis grąžino ieškovei minėtą skolos sumą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 000,00 Eur skolos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

61. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 110–116). Šalys prašo minėtą prievolę po santuokos nutraukimo palikti solidaria šalių prievole. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 su AB Šiaulių banku pasirašė atsakovas būdamas santuokoje, taip pat šios sutarties sudarymui sutikimą davė ieškovė, minėta sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl šalių prievolė pagal minėtą Lizingo sutartį pripažintina solidaria šalių prievole. Kreditorė AB Šiaulių bankas į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, apie bylą informuota tinkamai, tačiau atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų nepateikė. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašo modifikuoti šalių prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500, šalių prašymu prievolė AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovės ir atsakovo solidariu įsipareigojimu.

62. Bylos duomenimis atsakovas 2015 m. lapkričio 23 d. yra sudaręs su RATO kredito unija (ankstesnis pavadinimas Vilniaus regiono kredito unija) Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo, kurios pagrindu atsakovas buvo pasiskolinęs pinigus savo motinai priklausančio sodo namo rekonstrukcijai (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 17). Kreditorė RATO kredito unija į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, apie bylą informuota tinkamai, tačiau atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas susitarimas sudarytas iki santuokos sudarymo atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, prievolė pagal 2015 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

64. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

65. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 58 p.). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

66. Byloje pateikta Tarnybos 2019 m. rugsėjo 12 d. išvada dėl nepilnamečio A. Ž. Nr. 1SD-6308-(8.1.27) prie kurios pridėti 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vaiko nuomonės išklausimo aktas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 28–34), 2020 m. balandžio 22 d. patikslinta išvada dėl nepilnamečio A. Ž. Nr. 1SD-2885 (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 87–88) ir 2021 m. balandžio 8 d. patikslinta išvada dėl nepilnamečio A. Ž. Nr. 1SD-3617-(8.1.27) (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 180). Minėtose išvadose nurodoma, kad abu tėvai gali sukurti tinkamas vaiko vystymuisi ir auklėjimui sąlygas. Išvadose taip pat nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu. Taip pat nurodoma, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, vaikas liko gyventi su motina, kuri juo rūpinasi tinkamai. Tiek pirminėje, tiek patikslintoje išvadoje, Tarnyba išreiškė nuomonę, jog atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad vaikas nuo pat gimimo ir šiuo metu nepertraukiamai faktiškai gyveno su motina, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiktų vaiko interesus. Iš Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su nepilnamečiu A. Ž., dalyvaujant motinai I. B. Berniuko nuomonės išklausymo metu jis pasisakė, kad jam patinka draugauti su tėčiu, tačiau berniuko paklausus, ar tėtis gražiai elgiasi su mama ir juo, jis atsakė, kad tėtis buvo pastūmęs mamą ir jį.

68. Iš byloje Tarnybos pateikto 2020 m. rugpjūčio 17 d. dokumento „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1IGP-2487 ir Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1196 nustatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Tarnyba gavo ieškovės pranešimą apie galimai pažeidžiamas mažamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, bendraujant su atsakovu. Įvertinę vaiko situaciją, Tarnybos specialistai nenustatė būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tačiau, atsižvelgdami į ankstesnę informaciją ir nustatytus rizikos veiksnius, Tarnybos specialistai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tėvams siūlant šeimos terapiją bei individualias psichologo konsultacijas, taip pat tėvams buvo pasiūlyta atnaujinti atvejo vadybos procesą. Iš minėtų dokumentų taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. taip pat buvo nustatyti galimi nesmurtiniai A. Ž. teisių pažeidimai, tačiau 2019 m. spalio 21 d. grėsmės vaikui lygis nenustatytas, o nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 19–39). Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pagalbos šeimai plano matyti, kad atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas šeimai taikyti atvejos vadybos procesą ir teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 40–49). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. Tarnyba pakartotinai vertino vaiko situaciją, vertinimo metu vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyti galimi nesmurtiniai A. Ž. teisių pažeidimai (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 99–107). 2021 m. kovo 9 d. sudarytas pagalbos planas šeimai, siūlant tęsti atvejo vadybos procesą, teikiant tėvams socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 136–141).

69. Iš byloje pateiktų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. gruodžio 1 d., 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. kovo 17 d. pranešimų matyti, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pagal ieškovės I. B. pareiškimus pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48686-19, kuris buvo sujungtas su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-4331-20 medžiaga, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo) ir 163 straipsnyje (dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis) nurodytas nusikalstamas veikas, kuriuose nukentėjusiuoju pripažintas A. Ž. Iš minėtų raštų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra asmenų, kuriems būtų pareikštas pranešimas apie įtarimą (el. b. priedas, b. l. 35, 38, 41, 44; el. b. apyrašas, 4 t., b. l. 134). Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas minėtame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas specialiojo liudytojo statusu, tačiau kaip minėta, pranešimas apie įtarimą atsakovui pareikštas nebuvo.

70. Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis).

71. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs vaiko amžių ir brandą, tarp tėvų kilusio ginčo pobūdį, tėvų elgesį, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, pirma, vaikas dėl savo amžiaus negalėtų išreikšti savo pažiūras, antra, dėl galimo vaiko įtraukimo į tėvų ginčus, vaikas negalėtų kiek įmanoma objektyvia forma suformuluoti savo pažiūras. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga šioje byloje išklausyti vaiko nuomonę.

72. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, Tarnybos išvadas, teismas daro išvadą, kad abu tėvai iš esmės gali sudaryti tinkamas ir saugias vaiko raidai būtinas gyvenimo sąlygas. Tačiau įvertinęs tai, jog nuo pat gimimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos vaikas nepertraukiamai gyveno su motina, kuri juo tinkamai rūpinosi ir rūpinasi šiuo metu, tai, jog vaikas gyvendamas su motina iš esmės jaučiasi gerai ir saugiai, atsižvelgdamas į vaiko amžių, tai, kad būtina užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat aplinkybę, jog atsakovas galimai yra panaudojęs smurtinius veiksmus ne tik ieškovės, bet ir vaiko atžvilgiu, Tarnybos išvadas, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiktų vaiko interesus, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina) labiau atitiks geriausius vaiko interesus. Įvertinęs tai, kad, kaip minėta, vaikas nuo pat gimimo nepertraukiamai gyveno su motina, taip pat byloje nenuginčijus aplinkybės, kad šalims gyvenant kartu vaiku daugiau rūpinosi būtent ieškovė, teismas sprendžia, kad vaiko motina šiuo metu yra geriau pasirengusi patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius bei kitokius poreikius. Remdamasis išdėstytu, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje bei nepilnamečio A. Ž. gyvenamąją vietą nustato su jo motina I. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

73. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

74. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

75. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

76. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

77. Ieškovė nepilnamečio sūnaus A. Ž. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 138–139) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 560,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: išlaidos maistui – 230,00 Eur, būsto išlaidos (komunalinės bei kitos paslaugos) – 50,00 Eur, išlaidos aprangai – 40,00 Eur, avalynei – 50,00 Eur, higienos prekėms – 10,00 Eur, darželiui – 50,00 Eur, ugdymui (būreliai) – 45,00 Eur, sveikatai (vitaminai, skiepai, vaistai susirgus) – 30,00 Eur, poilsiui, laisvalaikiui (teatras, kitas, išvykos, atostogos ir pan.) – 40,00 Eur, transportui bei kitoms būtinosioms išlaidoms – 15,00 Eur.

79. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

80. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

81. Įvertinęs šio sprendimo 77 punkte nurodytas nepilnamečio A. Ž. išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus ir rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra protingos, pagrįstos ir objektyviai galimos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. Ž. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 560,00 Eur.

82. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymą (toliau – VŠPĮ) ir IVĮ valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir VŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

85. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2019 m. rugpjūčio 2 d., taigi, išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokėtinas periodinėmis išmokomis, priteistinas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį 2019 m. sudarė 50,00 Eur, 2020 m. – 60,00 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išmoka vaikui kreipimosi į teismą dieną ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. laikotarpiu už kurį priteistina išlaikymas vaikui, buvo mažesnė nei sprendimo priėmimo metu, teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.) principų turinį atitiks sprendimas vaiko išlaikymo sumą mažinti 60,00 Eur išmokos suma, o ne visa šiuo metu galiojančia 70,00 Eur dydžio išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sudaro 500,00 Eur (560,00 - 60,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

86. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

87. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas vykdo individualią veiklą. Tą patvirtina šalių pateiktos 2018 m. metinės gyventojų pajamų deklaracijos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 22–25, 117–121) bei šalių paaiškinimai. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos iš individualios veiklos 2020 m. vidutiniškai sudarė apie 920,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jo mėnesinės pajamos iš individualios veiklos 2020 m. sudarė nuo 1 500,00 iki 2 500,00 Eur neatskaičius mokesčių.

88. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamą išmoką sudaro 500,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis esmingai nesiskiria – atsakovas gauna didesnes pajamas, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, o ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Nustatyta, kad atsakovas turi asmeninį įsipareigojimą trečiajam asmeniui RATO kredito unijai, taip pat asmeniškai vykdo šalių solidarią prievolę trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui. Duomenų apie ieškovės ar atsakovo kitus išlaikytinius byloje nepateikta.

89. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

90. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam A. Ž. priteistinas išlaikymas, mokamas po 250,00 Eur (500,00 / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

91. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas A. Ž. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

92. Ieškovė skirtina jos vaiko naudai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

93. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

94. Ieškovė be išlaikymo periodinėmis išmokomis taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 rugpjūčio 1 d., kuris ieškovės skaičiavimu sudaro 560,00 Eur sumą.

96. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

97. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

98. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 77, 85, 87–88 ir 90 punktuose nustatytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio teismui pateikimo, todėl teismas, vadovaudamasis šalių dispozityvumo principu (CPK 13 str.), daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui 250,00 Eur dydžio išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti 500,00 Eur sumą. Minėta, kad byloje duomenų, jog atsakovas minėtu laikotarpiu būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, nepateikta, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo vaiko naudai priteistinas 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

99. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

100. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

0. Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. su vaiką prižiūrinčiu asmeniu - ieškovės sese A. B. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku, kartu dalyvaujant vaiką prižiūrinčiam asmeniui bei grąžina juos į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.

1. Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalio sekmadienį paima vaiką A. Ž. su vaiką prižiūrinčiu asmeniu – ieškovės sese A. B. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir gražina juos į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val. arba

2. Tėvas A. Ž. bendrauja su vaiku A. Ž. per VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą G. M., o jai negalint ar jos nesant per kitą VšĮ Antakalnio poliklinikos Medicinos psichologą, suderintu laiku.

101. Iš ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos turinio matyti, kad ieškovė siekia nustatyti ribotą (minimalizuotą) atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Tokią prašomą nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ieškovė grindžia atsakovo netinkamu elgesiu (pykčio priepuoliais ir pan.), galimai daroma vaikui žala bendravimo su juo metu, taip pat saugių vaikui sąlygų neužtikrinimu atsakovo gyvenamojoje vietoje. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas galimai yra panaudojęs fizinį ir (ar) seksualinį smurtą vaiko atžvilgiu. Minėtas aplinkybes ieškovė grindžia savo žodiniai paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais: VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 24 d. medicininiais išrašais (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 42), VšĮ Antakalnio poliklinikos 2021 m. kovo 8 d. vaiko A. Ž. Medicinos dokumentų išrašu (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 159), informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. Nr. 01-1-48686-19 (el. b. priedas, b. l. 35, 38, 41, 44; el. b. apyrašas, 4 t., b. l. 134), Globos namų „Užuovėja“ A. Ž. įvertinimo išvadomis bei pateiktomis rekomendacijomis (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 148; el. b. priedas, b. l. 50–58).

0. Tėvas II ir IV mėnesio savaites (nuo pirmadienio iki sekmadienio) praleis su nepilnamečiu Vaiku, pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos arba mokslo atostogų metu iš gyvenamosios vietos pirmadienį 17 val. ir grąžindamas Vaiką į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį 18.00 val. Buvimo su Vaiku laikotarpiu tėvas užtikrina, kad mokslo metų laiku Vaikas atliks ugdymo įstaigoje užduotus namų darbus ir tinkamai pasiruoš mokyklai, bei atsižvelgia į Vaiko užimtumą, lankomų neformalaus ugdymo užsiėmimų grafiką.

1. Jeigu dėl numatytų aplinkybių tėvas negalės Vaiko paimti aukščiau punktuose nustatytu laiku apie tai ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną prieš informuos (telefonu arba SMS žinute). Bendru Šalių sutarimu gali būti sutartas kitas bendravimo su Vaiku, parvežimo į jo gyvenamąją vietą laikas.

13. Tėvai teikia vienas kitam informaciją, susijusią su Vaiku sveikata, jo gyvenamąja vieta, ugdymu ir kt.

103. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

104. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

105. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 2011 m. lapkričio 27 d., par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

106. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 55 p.).

107. Nagrinėjamu atveju Tarnyba bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi duomenų apie ieškovės ar atsakovo netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. buvo taikomas atvejos vadybos procesas, o nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. atvejo vadybos procesas buvo atnaujintas, siekiant šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pagalbos plano matyti, kad tarp tėvų nuolatos kyla konfliktinės situacijos dėl vaiko priežiūros ir jo auklėjimo, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, ieškovė ir atsakovas negali tarpusavyje suderinti bendradarbiavimo, siekiant vaiko gerovės, mechanizmo, motina kaltina tėvą smurto prieš vaiką naudojimu, vaikui saugios aplinkos tėvo gyvenamojoje vietoje neužtikrinimu ir kt., tėvas kaltina motiną vaiko globos teisių nusavinimu, tėvo atstūmimu ir pan. (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 40–49). Dėl to, kad tėvai į tarpusavio konfliktus įtraukia ir nepilnametį vaiką, Tarnyba buvo nustačiusi pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei tuo pagrindu šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 19–39). Taigi, iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad visi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti šalims įtraukiant vaiką į tarpusavio ginčus, t. y. dėl tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžių stokos, tačiau ne dėl to, kad kuris nors iš tėvų piktnaudžiautų tėvų valdžia.

108. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48686-19 dėl galimo seksualinio ir fizinio smurto panaudojimo nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu (el. b. priedas, b. l. 35, 38, 41, 44; el. b. apyrašas, 4 t., b. l. 134). Nustatyta, kad minėtas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, jame nukentėjusiuoju pripažintas A. Ž., tačiau ikiteisminiame tyrime nėra niekam pareikštų įtarimų. Pažymėtina, kad nors iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas minėtame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas specialiojo liudytojo statusu, tačiau įvertinus ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybes, t. y. ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovės pareiškimus, kai tarp šalių vyksta ginčas už vaiko globos teises, ir tai, kad ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta nuo 2019–2020 m., t. y. ilgą laiko tarpą, vis dar nėra niekam pareikšti įtarimai, sudaro pagrindą pripažinti, kad minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovas realiai panaudojo fizinį ir (ar) seksualinį smurtą sūnaus atžvilgiu.

109. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nepilnametis A. Ž. kartu su ieškove 2019 m. spalio 15 d, 2019 m. spalio 17–18 d., 2019 m. spalio 22 d., taip pat 2020 m. rugsėjo 21–23 d., t. y. po bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo, lankėsi Globos namuose „Užuovėja“, kur nepilnamečiui buvo atliekamas psichologinis vertinimas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 148; el. b. priedas, b. l. 50–58). Iš Globos namų „Užuovėja“ Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadų matyti, kad pabendravus su ieškove ir nepilnamečiu, buvo padarytos išvados, jog negalima atmesti prielaidos apie nepilnamečio galimai patirtą seksualinę prievartą. Kita vertus, iš minėtų išvadų turinio matyti, kad nepilnamečio psichologinių vertinimų metu psichologai didžiąja dalimi rėmėsi būtent ieškovės (motinos) nepilnamečio elgesio ir išsakytos nuomonės interpretavimu. Atsižvelgiant į tai, kad psichologinių vertinimų metu teisme jau buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, šiame kontekste, teismui kyla abejonių dėl ieškovės Globos namų „Užuovėja“ psichologams vertinimų metu išsakytų teiginių objektyvumo, tačiau šios abejonės savaime nepaneigia minėtų vaiko patirčių realumo. Atkreiptinas dėmesys, jog Globos namuose „Užuovėja“ 2020 m. rugsėjo 21–23 d. atlikto vertinimo metu ieškovė psichologei nurodė, kad vaikas jai pasakojo, jog „tėtis kiša pimpalą į mane“, „kiša pirštą į puškalį“, t. y., jog mažametis pasakojo ieškovei apie fizinę intervenciją į jo kūną, tačiau ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų, kad buvo atliekama nepilnamečio A. Ž. medicininė kūno apžiūra ar atliekami kitokie tyrimai, kurių metu galėtų būti nustatyti vaiko kūno pažeidimai ir (ar) sužalojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nors Globos namų „Užuovėja“ pateikti vertinimai sudaro prielaidas manyti, kad vaikas galimai yra patyręs seksualinę prievartą, tačiau šių vertinimų turinys savaime neįrodo, jog būtent atsakovas yra panaudojęs fizinę ar seksualinę prievartą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

111. Taip pat, teismo vertinimu, liudytojų A. R., A. B., L. B., S. V. parodymai, kuriuose jie nurodė vaiko pasakojimus apie atsakovo galimai naudotą fizinį ir (ar) seksualinį smurtą, įvertinus liudytojų A. B., L. B., S. V. artimą ryšį su ieškove, savaime nesudaro pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimo.

112. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus ir Tarnybos pateiktas išvadas, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ribotą (minimalią) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, t. y. be nakvynių ir (ar) tarpininkaujant trečiajam asmeniui, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog vaiko bendravimas su tėvu neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, ar vaikui daroma neigiama įtaka brandai ir pasaulėžiūrai. Byloje yra duomenų, jog po bendravimo su tėvu galimai keičiasi vaiko elgesys ir (ar) nuotaikos, tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą keisti tėvo bendravimo su vaiku turinį ir kokybę, taip pat teikti šeimai pagalbą (socialines paslaugas), ugdant tėvų socialinius (bendradarbiavimo) įgūdžius, tačiau ne riboti vaiko ir tėvo bendravimą.

113. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

114. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo tvarkas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į šio sprendimo 107–112 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka yra nepagrįstai siaura, t. y. pažeidžianti atsakovo ir vaiko bendravimo teises, o atsakovo patikslintame priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių ir ginčo tarp tėvų pobūdį, taip pat neatitiktų nepilnamečio vaiko teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs šiuo metu susiklosčiusią situaciją, šalių tarpusavio santykius ir vaiko amžių, atsižvelgdamas į Tarnybos poziciją, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiausiai vaiko interesus atitiks teismo 2020 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos ir šiuo metu galiojančios laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir nustato tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

0. Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš savo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.

1. Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.

2. Poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai į ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku.

3. Tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

4. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką Bendru Šalių sutarimu Šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, Tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę.

115. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

116. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

117. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

118. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

119. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

120. Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 271,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 39), taip pat ieškovė patyrė 7 580,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 142–150, 181–182).

121. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl pavardės ir kt.), už kurį mokėtinas bendras 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (100,00 x 0,75) (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) bei turtinio pobūdžio reikalavimus dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos ir 1 000,00 Eur skolos priteisimo, už kuriuos mokėtinas bendras žyminis mokestis sudaro 45,00 Eur (2 000,00 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 ir 10 p.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Bendra už ieškinį mokėtina suma sudaro 120,00 Eur (75,00 + 45,00). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinama jos sumokėto žyminio mokesčio permoka, sudaranti 151,00 Eur (271,00 - 120,00) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

122. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 7 700,65 Eur (120,00 + 7 580,65) bylinėjimosi išlaidų.

123. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 165,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 101, 159), taip pat atsakovas patyrė 1 940,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 101–116). Pažymėtina, kad atsakovas į patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti sąmatą įtraukė 290,40 Eur išlaidų, sumokėtų Advokatų profesinei bendrijai LOGUS (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 103–104). Kadangi šalims yra atlyginamos tik pagrįstos ir su bylos nagrinėjimu susijusios advokato išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktos atstovavimo sutarties, sudarytos su Advokatų profesine bendrija LOGUS, o atsakovą teismo procese atstovavo advokatė Irena Maksimova, byloje nesant duomenų dėl minėtų išlaidų sąsajumo su teismo procesu, šios išlaidos nepripažintinos pagrįstomis, todėl negali būti priteistos (CPK 98 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 815,00 Eur (165,00 + 1 650,00) bylinėjimosi išlaidų.

124. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.

125. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 65 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (50 proc. patenkintų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės + 0 proc. – dėl neturtinės žalos atlyginimo + 100 proc. – dėl skolos priteisimo + 100 proc. – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 50 proc. – dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 89 proc. – dėl išlaikymo priteisimo / 6), atsakovo priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 50 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. – dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės + 100 proc. – dėl turto padalijimo + 0 proc. – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 50 proc. – dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 0 proc. – dėl išlaikymo priteisimo / 5).

126. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 5 005,42 Eur (7 700,65 Eur x 0,65) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 907,50 Eur (1 815,00 Eur x 0,50) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 4 097,92 Eur (5 005,42 - 907,50) bylinėjimosi išlaidų.

127. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 79,00 Eur (250,00 x 12) + 500,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

128. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo proporcingai atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą turėtų būti priteista po ½ dalį minėtų išlaidų, t. y. po 3,48 Eur (6,97 / 2). Kadangi iš ieškovės priteistinų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (3,48 Eur) neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo valstybės naudai yra priteistas žyminis mokestis, papildomai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 82,48 Eur (79,00 + 3,48) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5524, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. B. palikti pavardę „B.“, A. Ž. palikti pavardę „Ž.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

0. Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš savo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.

1. Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.

2. Poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai į ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku.

3. Tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

4. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką Bendru Šalių sutarimu Šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, Tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę.

Priteisti atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise daiktinę (turtinę) teisę iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500, sudarytą su AB Šiaulių banku, valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o įvykdžius visas prievoles pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 – teisę įgyti minėtą transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 000,00 Eur (tūkstantį eurų 00 ct) skolos.

Pripažinti ieškovės I. B. ir atsakovo A. Ž. bendrą prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 po santuokos nutraukimo solidaria I. B. ir A. Ž. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Pripažinti atsakovo A. Ž. asmeninę prievolę RATO kredito unijai pagal 2015 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo po santuokos nutraukimo asmenine A. Ž. prievole.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 4 097,92 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 82,48 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 48 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Grąžinti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 151,00 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 435 (mokėjimo užduoties ID: ZH75730), permoką, išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.