Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. Ž. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 280 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 2 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 560 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur įsiskolinimą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. paskolą; 7) priteisti atsakovui automobilį CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį solidaria sutuoktinių prievole; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B.; 10) priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. Ž. kreipėsi į teismą, ieškiniu, kuris, sujungus bylas, laikytinas priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti jo ir ieškovės I. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; 6) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes „Ž.“, „B.“; 7) priteisti iš jo ieškovei 260 Eur dydžio kompensaciją už jam atitenkančią transporto priemonę; 7) priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas A. Ž. priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. tvarką: tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, išskyrus ketvirtadienius prieš savaitgalius, kuriuos vaikas praleis kartu su tėvu, paima sūnų A. Ž. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš motinos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką motinai 20 val.; tėvas kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paima vaiką iš motinos ar ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val.; tėvas praleidžia atostogas su sūnumi A. Ž. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 31 d.

10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį.

11. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatavo, kad nepilnametis vaikas gali būti nepasirengęs likti nakvynei su skyrium gyvenančiu atsakovu, nes vaikui yra trys metai. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo metu vaiko interesų neatitiktų tokia laikina vaiko atsakovu bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas kas antrą savaitgalį (su nakvyne) gyvena pas atsakovą. Pažymėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, praėjo keli mėnesiai, per kuriuos vaikas objektyviai negalėjo pasiekti tokios brandos, kuri leistų pakeisti laikinai teismo nustatytą bendravimo tvarką. Šiuo metu vaikui A. Ž. yra keturi metai, todėl tokio amžiaus vaiko perdavimas atsakovui, kuris dėl savo elgesio tiek praeityje, tiek šiuo metu, negali pateikti jokių garantijų, kad mažamečio, šiuo metu dar negalinčio savimi pasirūpinti, vaiko interesai nebus pažeisti. Juo labiau, kad gyvenant santuokoje, atsakovas A. Ž. nepasilikdavo su vaiku ilgesniam nei kelių valandų laiko tarpui. Po to, kai buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, atsakovo elgesys kelia itin didelį susirūpinimą dėl vaiko gerovės, t. y.: po atsakovo bendravimo su vaiku, vaikui konstatuotos sveikatos problemos dėl virškinimo sistemos. Ieškovė nuolat prašė ir prašo atsakovo neduoti saldumynų ir greito maisto vaikui, tačiau atsakovas tokius prašymus. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovo veiksmai sąlygoja konkrečią realiai pasireiškiančią žalą vaiko sveikatai. Po atsakovo bendravimo su vaiku, vaikui taip pat diagnozuotos sveikatos problemos dėl nervingumo. Be to, paskutiniai įvykiai, susiję su atsakovo veiksmais vaiko atžvilgiu, taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas siekia bendrauti su vaiku tik pagal savo norus, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant vaikui keliamą realią grėsmę dėl sveikatos po atsakovo tiesioginių kontaktų su galimai infekuotais asmenimis, dalyvaujant oro uoste tokių galimai infekuotų asmenų patikrose, t. y.: A. Ž. 2020 m. kovo 21–22 dienomis budėjo kaip savanoris oro uoste, kur pasitiko grįžtančius iš užsienio valstybių Lietuvos piliečius, valdė keleivių srautą, atliko dezinfekciją, matavo temperatūrą ir identifikavo galimai sergančius asmenis, padėjo jiems užpildyti anketas. Tačiau jau kitą dieną – 2020 m. kovo 23 d. pradėjo reikalauti, kad ieškovė jam užtikrintų tuoj pat susitikimą su vaiku. Pagal ginčijama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaikas turės keisti nusistovėjusį miego režimą (atsakovas linkęs eiti miegoti po vidurnakčio ir ilgai miegoti ryte, kai tuo tarpu ieškovė vaiką guldo miegoti 20 val. vakaro ir vaikas pats prabunda 6 val. arba 6.30 val. ryto. Atsakovas dar tokiu metu giliai miega. Pagal pirmos instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, bus sulaužyta nusistovėjusi vaiko pasiruošimo miegui tradicija su mama skaitant pasakas, ramaus užmigimo apsikabinus mamą saugi būsena, dėl ko bus sudarytos sąlygos vaikui jausti nesaugumą, nestabilumą. Vertintina ir tai, kad tokio amžiaus vaikui yra labai svarbus mamos dėmesys, todėl ilgesnis, t. y. šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismo nutartimi nustatytas mamos ir vaiko atskyrimas psichologiškai traumuos mažametį vaiką, kas akcentuojama ir psichologų mokslinių tyrimų pagrindu atliktose išvadose. Pažymėjo ir tai, kad A. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kurią vaikas vadina ,,sodu“. Vaikas bijo sodo. Atsakovas buvo keletą kartų vaiką nuvežęs į sodą, tačiau po tokių išvykų vaikas verkdamas prašė mamos nepalikti jo sode. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto ataskaitos, pateiktos civilinėje byloje Nr. e2-29274-1090/2019 matyti, kad minėtam pastatui, kurį vaikas vadina sodu, trūksta pastato sienų apšiltinimo ir neįrengta centrinio šildymo sistema. Tokiu būdu, akivaizdu, kad gyvenimo (nakvojimo) sąlygos neatitinka normalių gyvenamajam būstui keliamų reikalavimų. Minėtame sodo statinyje yra statūs, aštrūs nesaugūs ir nepabaigti laiptai, kuriems neįrengti turėklai, kas aiškiai kelia padidintą riziką keturių metų vaiko saugumui. Nors atsakovas teigia, kad neva tiek pat kaip ieškovė rūpinosi vaiku, tačiau atsakovas savo, kaip tėvo pareigų visada vengė ir užsiėmė tuo, kas jam įdomu ir aktualu – protmūšiais, žygiais, savanoryste, kelionėmis ir pan. Atsakovas niekada už jokius vaiko poreikius nieko nemokėjo. Tai patvirtina bylos medžiaga. Vaikas nemiegodavo su tėvu, vaikas visuomet norėdavo, kad jį migdytų mama. Šiai dienai vaiko saugumo poreikis užmigti su mama nepasikeitė.