- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-2231-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23166-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas, RATO
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. Ž. ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys – AB Šiaulių bankas, RATO kredito unija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, pareikštu atsakovui A. Ž., kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 280,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 2 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 560,00 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur įsiskolinimą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. paskolą; 7) priteisti atsakovui automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį solidaria sutuoktinių prievole; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B.; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2015 metų lapkričio 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys bendrą ūkį vedė ir gyveno kartu iki 2019 m. gegužės 26 d., kol pradėjo gyventi skyriumi. Šalys turi bendrą sūnų A. Ž., gimusį (duomenys neskelbiami) Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidinėjo lojalumo pareigą. Visos pareigos, susijusios su šeimos buitimi, namų ruoša, tvarkymu, skalbimu visada buvo išskirtinai ieškovės rūpestis ir pareiga. Atsakovas prioritetą skirdavo išskirtinai savo laisvalaikiui, o šeimos pareigoms jam laiko niekada nebuvo. Visas išlaidas, skirtas šeimos poreikių tenkinimui, buvo priversta apmokėti ieškovė, be to, atsakovas nuolat ragino ieškovę parduoti jos asmeninį nekilnojamąjį turtą ir pinigus naudoti jo mamai priklausančio namo pagerinimams. Teigia, jog atsakovo elgesys, t. y. sistemingi nevaldomi pykčio protrūkiai, juntamas psichologinis smurtas kenkia vaiko interesams ir vaikui gali padaryti nepataisomą žalą. Taip pat ieškovė teigia, jog atsakovas iš esmės pažeidinėjo pareigą gerbti kitą sutuoktinį, kadangi atsakovas žemino ir įžeidinėjo savo sutuoktinę mažamečio vaiko akivaizdoje, visiškai nepaisė ieškovės nuomonės, poreikių, nuolat pažeidinėjo pareigą remti savo sutuoktinę moraliai, atsakovas neteikė jokios moralinės paramos ieškovei, ignoruodavo savo sutuoktinę visuose šeimos reikaluose. Po 2019 m. gegužės 26 d. įvykio, kai atsakovas, kilus konfliktui tarp šalių dėl asmeninių santykių, tyčia stūmė vaiką ir ieškovę, po ko ieškovė atsitrenkė i sieną, o sūnus patyrė išgąsti ir baimę, atsakovas išsikraustė gyventi į savo motinos sodo namą. Minėtos aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo;
1.2. dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, nepatogumus, nusivylimą, nepilnavertiškumo jausmą, o tokie neigiami išgyvenimai iš esmės pablogino ieškovės gyvenimo kokybę, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, be to, emociniai išgyvenimai, kurie patiriami ir šiandien, trukdo ieškovei susikaupti ir atlikti kasdienius darbus, įskaitant ir darbines funkcijas, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000,00 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo;
1.3. vaikas A. Ž. gyvena kartu su motina jos sesers bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami), kur ieškovė yra sukūrusi jaukią, šiltą ir vaiko normaliam gyvenimui bei vystymuisi reikalingą aplinką, o atsakovas gyvena skyriumi, su sūnumi bendrauja tik epizodiškai, nesirūpina sūnumi, gyvena soduose, kur vaikui gyvenimo (nakvojimo) sąlygos neatitinka normalių gyvenamajam būstui keliamų reikalavimų, todėl prašė nepilnamečio vaiko A. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. B.;
1.4. atsižvelgdama į vaiko amžių, atsakovo elgesį, t. y. nevaldomus pykčio priepuolius, vaikui daromą žalą susitikimų su tėvu metu, taip pat į atsakovo gyvenamosios vietos būklę, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti jos siūlomą atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką;
1.5. atsakovas neteikia reguliaraus, vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo. Ieškovė nepilnamečio sūnaus A. Ž. poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 560,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis nežinomas, pati ieškovė vykdo individualią veiklą, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 920,00 Eur, todėl atsakovas sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 280,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį;
1.6. atsakovas nuo 2019 metų gegužės 26 d. visiškai neteikė vaikui jokio išlaikymo, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 280,00 Eur kas mėnesį, t. y. iš viso 560,00 Eur;
1.7. vienintelis santuokoje įgytas turtas buvo atsakovo vardu įregistruotas automobilis Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prašė priteisti atsakovui. Nurodė, kad kompensacijos už minėtą automobilį iš atsakovo neprašo. Ieškovė taip pat prašė palikti prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį solidaria sutuoktinių prievole.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. Ž. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pateiktais reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau su kitais reikalavimais nesutinka. Teigė, jog vykdė visas savo, kaip sutuoktinio, pareigas, visus buities darbus dirbo kartu, išlaidas buvo pasidalinę, beveik visą laisvalaikį sutuoktiniai taip pat praleisdavo kartu. Pasak atsakovo, nesutarimai jų šeimoje kilo dėl seksualinių santykių, kurie I. B. sužinojus, kad natūraliu būdu pastoti nepavyks, iš esmės nutrūko, taip pat dėl vaiko auklėjimo. Atsakovas tvirtina, jog ne jis, o ieškovė niekada nebuvo nuolanki, viskas šeimoje turėdavo būti, kaip ji pasakys arba nebūti išvis, buities našta buvo pasidalinta po lygiai, finansinė našta buvo pasidalinta taip, kad atsakovui teko didesnė kasdienių išlaidų dalis, o ieškovė turėjo taupyti naujam būstui. Atsakovas teigia, jog jo pykčio priepuolių niekada nebuvo, kilusius ginčus jie spręsdavo kalbėdamiesi, šeimoje nebuvo nei fizinio, nei psichologinio smurto. Dėl 2019 m. gegužės 26 d. įvykio atsakovas nurodo, jog grįžęs namo rado isteriškai verkiantį vaiką, todėl paėmė jį norėdamas nuraminti, o atsakovė po kurio laiko pareiškė, kad nori, jog atsakovas išvažiuotų iš namų. Atsakovas mano, jog ieškovės pykčio priežastis tai, kad jam pavyksta su vaiku sutarti geriau, nei jai. Atsakovui išsikrausčius, ieškovė sistemingai neleidžia atsakovui matytis su vaiku, nuteikinėja vaiką prieš atsakovą. Taigi, atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, abu kažko nepadarė, kad išsaugotų santuoką, įtampa tarp jų vis augo, niekas jų bendravime nesikeitė. Atsakovas pažymi, jog yra labai prisirišęs prie sūnaus, myli jį, todėl gali auginti vaiką ir vienas, garantuodamas, kad bus užtikrintas vaiko ir motinos ryšys ir suderinti pasimatymai. Atsakovas visada noriai bendrauja su vaiku, būtent jis nuolat rūpinosi, kad vaikas turėtų įvairesnį laisvalaikį, organizuodavo išvykas ir įvairias bendras pramogas, todėl kategoriškai prieštarauja, kad būtų ribojamas jo bendravimas su sūnumi, todėl nesutinka su ieškovės prašoma bendravimo su sūnumi tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, jog nesutinka su pateiktu reikalavimu priteisti iš jo ieškovės naudai 1 000,00 Eur skolą, kadangi į jo sąskaitą pervesti 1 000,00 Eur nebuvo paskola, tai buvo skolos jam grąžinimas.
3. Atsakovas A. Ž. pareiškė ieškovei I. B. priešinį ieškinį (priešieškinį), kurį vėliau patikslino, ir kuriuo prašė: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu); 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; 6) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes „Ž“, „B“; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 260,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę; 7) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. šalims gyvenant kartu pradėjo ryškėti visiškai skirtingi požiūriai į daugelį dalykų, šeimoje atsirado įtampa, nuolatiniai nesutarimai. Šalims pradėjus gyventi skyrium, esminis nesutarimas kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovo teigimu, ieškovė pradėjo kuo rečiau leisti su vaiku matytis, nuteikinėti vaiką prieš atsakovą. Sutuoktiniams nepavyko išsaugoti šeimos bei suderinti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos, todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. ieškovė imasi visų įmanomų veiksmų, kad nušalintų jį nuo sūnaus auklėjimo ir kuo labiau apribotų jų bendravimą, nuteikinėja vaiką prieš atsakovą, nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, o vaikas myli tėvą ir nori bendrauti, su sūnumi juos sieja labai stiprus emocinis ryšys, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Atsakovas pažymėjo, jog neribos ieškovei galimybių bendrauti su sūnumi;
3.3. ieškovė turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, mokėdama periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215,00 Eur;
3.4. tuo atveju, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas teigė, jog negali būti nustatyta tokia bendravimo su sūnumi tvarka, kuri ribotų jo teisę maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pažymėjo, jog tarp jo ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys, atsakovas labai myli sūnų ir nori maksimaliai dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant vaiko ugdymo ir lavinimo klausimus. Be to, sugeba visiškai pasirūpinti savo sūnumi, tenkinti jo kasdienius poreikius, todėl prašė nustatyti jo patikslintame priešieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku tvarką;
3.5. prašo jam pripažinti daiktines teises į automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šiuo metu sutuoktiniai nėra automobilio savininkai. Ieškinio pateikimo dienai pagal lizingo sutartį yra sumokėta 520,59 Eur suma, todėl atsakovas sutinka sumokėti ieškovei pusę, t. y. 260,00 Eur kompensaciją. Atsakovas patvirtino, jog kito dalintino turto šalys neturi. Atsakovas taip pat sutiko prisiimti asmeniškai visas teises ir pareigas pagal su AB Šiaulių banku sudarytą Lizingo sutartį.
Atsiliepimas
4. Ieškovė I. B. pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, jog sutinka su atsakovo priešieškiniu iš dalies, t. y. sutinka dėl atsakovui daiktinių teisių į automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir dėl 260,00 Eur už automobilį sumokėtos įmokos priteisimo ieškovei, tačiau likusioje dalyje su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Atsakovė laikosi tvirtos pozicijos, jog tiek iki santuokos, tiek santuokos metu atsakovo elgesys ir gyvenimo būdas lėmė jų santuokos iširimą. Pasak ieškovės, atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos buities ir išlaikymo, atsakovu buvo pilnai pasirūpinta, o jų šeimoje atsiradus sūnui A., šis atsakovui visai nerūpėjo, kaip ir jo du biologiniai vaikai iš pirmos santuokos. Įvykus momentui, kai atsakovo veiksmai ir agresija tapo pavojingi vaikui, ieškovė siekdama apginti vaiko interesus, negalėjo rizikuoti vaiko saugumu, todėl ieškovė negalėjo tęsti gyvenimo kartu su atsakovu. Atsakovas, netekęs patogaus gyvenimo ir siekdamas atkeršyti ieškovei, nori atimti jos vienintelį vaiką, todėl atsakovo deklaruojamas siekis rūpintis vaiku yra tariamas ir apsimestinis. Atsakovas neturi pasirengimo ir galimybių gyventi su vaiku, atsakovo elgesys kelia itin didelį susirūpinimą dėl vaiko gerovės, kadangi vaikui kyla sveikatos problemos dėl virškinimo, nervingumo. Ieškovė nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų santuokos nutraukimą dėl jos kaltės. Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. rugsėjo 12 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
5.1. apsilankius I. B. gyvenamoje vietoje nustatyta, jog motina su vaiku gyvena 2 kambarių bute su patogumais, priklausančiame ieškovės seseriai. Namuose švaru ir tvarkinga, būstas įrengtas, apstatytas baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai, mažametis A. turi atskirą lovytę mamos kambaryje, kitus jam reikalingus daiktus, žaislų, ugdymosi priemonių. Nepilnametis A. ugdomas vaikų darželyje „Atžalėlės“, papildomai lanko vietnamietiškų kovos menų treniruotes, dainavimą. Pakalbintas mamai nedalyvaujant A. sakė, kad jam patinka darželyje, berniukui patinka draugauti su tėčiu, jie kartu žaidžia, dėlioja dėliones. Paklaustas, ar tėtis gražiai elgiasi su juo ir su mama, vaikas atsakė, kad tėtis buvo pastūmęs jį ir mamą. Apsilankius A. Ž. gyvenamoje vietoje nustatyta, kad vyras gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame 2,5 kambarių name su patogumais, būstas tvarkingas, šviesus, erdvus, A. turi jam skirtą lovytę tėvo miegamajame, taip pat namuose yra vaiko žaislų, ugdymosi priemonių. Aplinkos sąlygos tėvo namuose yra tinkamos mažamečiam vaikui svečiuotis. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad mažametis A. tėvams pradėjus gyventi skyrium liko gyventi su motina, kuri juo rūpinasi tinkamai, sutinka, kad nepilnamečio A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl reikalavimai dėl tėvo teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo atitinka A. interesus, o dėl konkretaus išlaikymo dydžio turėtų būti sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius;
Šalies argumentai
5.2. Tarnybos vertinimu vaiko interesus geriau atitinka atsakovo A. Ž. priešieškiniu prašoma nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarka, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio A. Ž. teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Tuo tarpu ieškovės siūloma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka yra nepagrįstai siaura, berniukui ir tėvui nesudaroma galimybė drauge nepertraukiamai praleisti visą savaitgalį, joje taip pat nenumatyta galimybė A. su tėčiu praleisti bent dalį atostogų, didžiųjų metų švenčių. Pažymėjo, jog motinos bendradarbiavimas su vaiko tėvu yra būtinas ir itin reikšmingas, siekiant sudaryti palankiausias ir saugiausias, mažiausiai A. Ž. trikdančias bendravimo su tėčiu sąlygas bei tam, kad vaikas sėkmingai prisitaikytų prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
6. Tarnyba 2020 m. balandžio 23 d. pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, jog neturi duomenų apie I. B. ar A. Ž. netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į nepilnamečio amžių, į tai, kad nuo pat gimimo bei ir šiuo metu A faktiškai gyvena su motina, Tarnybos vertinimu, geriausius vaiko interesus atitiktų berniuko gyvenamosios vietos nustatytas su motina. Pažymėjo, jog tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
7. Dėl ieškovės paskutiniu patikslintu ieškiniu prašomos nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, numatančios, jog bendravimas vyksta tik dalyvaujant ieškovės sesei arba psichologei, Tarnyba nurodė, jog jai kyla abejonių dėl prašomos nustatyti tokios bendravimo tvarkos, tačiau, jei teismas pakeistų laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką, Tarnybos nuomone, jų susitikimų metu turėtų dalyvauti pašalinis, neutralus asmuo, kuris nebūtų susijęs su bylos šalimis, pavyzdžiui, psichologas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies:
8.1. ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5524, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
8.2. po santuokos nutraukimo I. B. palikti pavardę „B“, A. Ž. palikti pavardę „Ž.“;
8.3. nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;
8.4. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
8.5. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą;
8.6. paskirti ieškovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise;
8.7. priteisti atsakovui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise daiktinę (turtinę) teisę iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500, sudarytą su AB Šiaulių banku, valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbiami), o įvykdžius visas prievoles pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 – teisę įgyti minėtą transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn;
8.8. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 260,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją;
8.9. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00 Eur skolos;
8.10. pripažinti ieškovės I. B. ir atsakovo A. Ž. bendrą prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 po santuokos nutraukimo solidaria I. B. ir A. Ž. prievole iki visiško jos įvykdymo;
8.11. pripažinti atsakovo A. Ž. asmeninę prievolę RATO kredito unijai pagal 2015 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo po santuokos nutraukimo asmenine A. Ž. prievole;
8.12. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 097,92 Eur bylinėjimosi išlaidų;
8.13. nustatyti atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
8.13.1. tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš savo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val.;
8.13.2. tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.;
8.13.3. poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai į ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku;
8.13.4. tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
8.13.5. kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę.
8.14. sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai;
8.15. priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 82,48 Eur sumą bei grąžinti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 151,00 Eur žyminio mokesčio.
9. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, padarė išvadą, kad šalys iš esmės vienas kito kaltę grindžia panašiais argumentais, t. y. lojalumo pareigos pažeidimu, nerėmimu moraliai, netinkamu arba nepakankamu rūpinimusi buitimi ir vaiku, nesidomėjimu vienas kito interesais ir poreikiais, ieškovė papildomai atsakovo kaltę grindžia smurto jos ir vaiko atžvilgiu naudojimu, o atsakovas ieškovės kaltę grindžia ieškovės nenoru dėti pastangas išsaugoti šeimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė įrodinėdama smurto, ypač fizinio, santuokos metu naudojimo jos atžvilgiu faktą, taip pat ir 2019 m. gegužės 26 d. galimo smurto panaudojimo jos ir vaiko atžvilgiu faktą, nepateikė į bylą tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimynines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas, ypač dėl skirtingo požiūrio į vaiko priežiūrą ir auklėjimą, taip pat abi šalys nedėjo pakankamų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu, nors 2019 m. gegužės 26 d. tarp šalių įvykęs konfliktas, ko pasekmėje atsakovas galimai panaudojo fizinę jėgą prieš ieškovę, tokiu būdu galimai sukėlęs ieškovei skausmą bei galimai išgąsdinęs sūnų, galėjo paskatinti šalis apsispręsti dėl santuokos nutraukimo, tačiau tai nebuvo vienintelė ir (ar) pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
10. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
11. Atsižvelgdamas į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. paliko jos pavardė – B., o atsakovui A. Ž. – Ž.(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Šalims viena iš kitos išlaikymo neprašant, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo iš šalių nepriteisė.
13. Atsižvelgdamas į abiejų šalių prašymus, teismas priteisė atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise daiktinę (turtinę) teisę iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500, sudarytą su AB Šiaulių banku, valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbiami), o įvykdžius visas prievoles pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 – teisę įgyti minėtą transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui yra priteisiama daiktinė (turtinė) teisė valdyti ir naudotis transporto priemone Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 260,00 Eur dydžio kompensacija už iš bendrų lėšų gyvenant santuokoje sumokėtas įmokas už minėtą transporto priemonę. Jokio kito bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo.
14. Pasisakydamas dėl 1000,00 Eur skolos priteisimo, teismas nurodė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 11 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 000,00 Eur sumą (CPK 178, 185 str.). Įvertinęs byloje esančių įrodymų (šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos A. B. parodymus) visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, o atsakovas to nepaneigė, jog ieškovės pervesta minėta suma buvo paskola atsakovui, t. y., kad tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas byloje neįrodė, jog jis grąžino ieškovei minėtą skolos sumą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1 000,00 Eur skolą.
15. Spręsdamas dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 su AB Šiaulių banku pasirašė atsakovas būdamas santuokoje, taip pat šios sutarties sudarymui sutikimą davė ieškovė, minėta sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl šalių prievolė pagal minėtą Lizingo sutartį pripažintina solidaria šalių prievole. Kadangi šalys neprašė modifikuoti šalių prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500, šalių prašymu prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį Nr. TV-191-09500 po santuokos nutraukimo pripažino ieškovės ir atsakovo solidariu įsipareigojimu. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 23 d. yra sudaręs su RATO kredito unija (ankstesnis pavadinimas Vilniaus regiono kredito unija) Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo, kurios pagrindu atsakovas buvo pasiskolinęs pinigus savo motinai priklausančio sodo namo rekonstrukcijai. Minėtas susitarimas sudarytas iki santuokos sudarymo atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl prievolę pagal 2015 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr. 14-00096-1 dėl 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 14-00096 pakeitimo po santuokos nutraukimo pripažino atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.
16. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, Tarnybos išvadas, teismas padarė išvadą, kad abu tėvai iš esmės gali sudaryti tinkamas ir saugias vaiko raidai būtinas gyvenimo sąlygas. Tačiau įvertinęs tai, jog nuo pat gimimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos vaikas nepertraukiamai gyveno su motina, kuri juo tinkamai rūpinosi ir rūpinasi šiuo metu, tai, jog vaikas gyvendamas su motina iš esmės jaučiasi gerai ir saugiai, atsižvelgdamas į vaiko amžių, tai, kad būtina užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat aplinkybę, jog atsakovas galimai yra panaudojęs smurtinius veiksmus ne tik ieškovės, bet ir vaiko atžvilgiu, Tarnybos išvadas, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiktų vaiko interesus, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina) labiau atitiks geriausius vaiko interesus. Įvertinęs tai, kad, kaip minėta, vaikas nuo pat gimimo nepertraukiamai gyveno su motina, taip pat byloje nenuginčijus aplinkybės, kad šalims gyvenant kartu vaiku daugiau rūpinosi būtent ieškovė, teismas sprendė, kad vaiko motina šiuo metu yra geriau pasirengusi patenkinti vaiko dvasinius, psichologinius, socialinius bei kitokius poreikius. Remdamasis išdėstytu, teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje bei nepilnamečio A. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina I. B., jos gyvenamojoje vietoje.
17. Spręsdamas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, teismas pažymėjo, kad duomenų apie nepilnamečiam A. Ž. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta. Įvertinęs ieškovės nepilnamečio sūnaus A. Ž. poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodytas nepilnamečio A. Ž. išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus ir rašytinių įrodymų turinį, teismas padarė išvadą, kad nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra protingos, pagrįstos ir objektyviai galimos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. Ž. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius išlaikymo suma yra 560,00 Eur. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2019 m. rugpjūčio 2 d., teismas sprendė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokėtinas periodinėmis išmokomis, priteistinas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad išmoka vaikui pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį 2019 m. sudarė 50,00 Eur, 2020 m. – 60,00 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad išmoka vaikui kreipimosi į teismą dieną ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. laikotarpiu už kurį priteistina išlaikymas vaikui, buvo mažesnė nei sprendimo priėmimo metu, teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.) principų turinį atitiks sprendimas vaiko išlaikymo sumą mažinti 60,00 Eur išmokos suma, o ne visa šiuo metu galiojančia 70,00 Eur dydžio išmokos suma. Nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam A. Ž. priteistinas išlaikymas, mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovė paskyrė jos vaiko naudai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).
18. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas konstatavo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. vaiko išlaikymui taip pat turėjo sumokėti 500,00 Eur sumą. Byloje duomenų, jog atsakovas minėtu laikotarpiu būtų kokiu nors būdu prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, nepateikta, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš atsakovo vaiko naudai priteisė 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad Tarnyba bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi duomenų apie ieškovės ar atsakovo netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatė, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. buvo taikomas atvejos vadybos procesas, o nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. atvejo vadybos procesas buvo atnaujintas, siekiant šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatė, kad visi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti šalims įtraukiant vaiką į tarpusavio ginčus, t. y. dėl tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžių stokos, tačiau ne dėl to, kad kuris nors iš tėvų piktnaudžiautų tėvų valdžia. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovės pareiškimus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48686-19 dėl galimo seksualinio ir fizinio smurto panaudojimo nepilnamečio A. Ž. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas minėtame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas specialiojo liudytojo statusu, tačiau įvertinęs ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybes, t. y. ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovės pareiškimus, kai tarp šalių vyksta ginčas už vaiko globos teises, ir tai, kad ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta nuo 2019–2020 m., t. y. ilgą laiko tarpą, vis dar nėra niekam pareikšti įtarimai, teismas sprendė, kad minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovas realiai panaudojo fizinį ir (ar) seksualinį smurtą sūnaus atžvilgiu. Teismas nurodė, kad iš Globos namų „Užuovėja“ Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadų matyti, kad pabendravus su ieškove ir nepilnamečiu, buvo padarytos išvados, jog negalima atmesti prielaidos apie nepilnamečio galimai patirtą seksualinę prievartą. Iš minėtų išvadų turinio teismas sprendė, kad nepilnamečio psichologinių vertinimų metu psichologai didžiąja dalimi rėmėsi būtent ieškovės (motinos) nepilnamečio elgesio ir išsakytos nuomonės interpretavimu. Ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų, kad buvo atliekama nepilnamečio A. Ž. medicininė kūno apžiūra ar atliekami kitokie tyrimai, kurių metu galėtų būti nustatyti vaiko kūno pažeidimai ir (ar) sužalojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nors Globos namų „Užuovėja“ pateikti vertinimai sudaro prielaidas manyti, kad vaikas galimai yra patyręs seksualinę prievartą, tačiau šių vertinimų turinys savaime neįrodo, jog būtent atsakovas yra panaudojęs fizinę ar seksualinę prievartą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus ir Tarnybos pateiktas išvadas, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ribotą (minimalią) atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, t. y. be nakvynių ir (ar) tarpininkaujant trečiajam asmeniui, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog vaiko bendravimas su tėvu neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, ar vaikui daroma neigiama įtaka brandai ir pasaulėžiūrai. Byloje yra duomenų, jog po bendravimo su tėvu galimai keičiasi vaiko elgesys ir (ar) nuotaikos, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą keisti tėvo bendravimo su vaiku turinį ir kokybę, taip pat teikti šeimai pagalbą (socialines paslaugas), ugdant tėvų socialinius (bendradarbiavimo) įgūdžius, tačiau ne riboti vaiko ir tėvo bendravimą. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo tvarkas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka yra nepagrįstai siaura, t. y. pažeidžianti atsakovo ir vaiko bendravimo teises, o atsakovo patikslintame priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių ir ginčo tarp tėvų pobūdį, taip pat neatitiktų nepilnamečio vaiko teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs šiuo metu susiklosčiusią situaciją, šalių tarpusavio santykius ir vaiko amžių, atsižvelgdamas į Tarnybos poziciją, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai vaiko interesus atitiks teismo 2020 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos ir šiuo metu galiojančios laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas.
20. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 7 700,65 Eur, o atsakovas - 1 815,00 Eur. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 65 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų, atsakovo priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 50 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 5 005,42 Eur (7 700,65 Eur x 0,65) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 907,50 Eur (1 815,00 Eur x 0,50) bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 4 097,92 Eur (5 005,42 - 907,50) bylinėjimosi išlaidų.
21. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteisė 79,00 Eur (250,00 x 12) + 500,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
22. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, teismas sprendė, kad iš ieškovės ir atsakovo proporcingai atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą turėtų būti priteista po ½ dalį minėtų išlaidų, t. y. po 3,48 Eur (6,97 / 2). Kadangi iš ieškovės priteistinų teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (3,48 Eur) neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą nebuvo priteistos. Iš atsakovo valstybės naudai yra priteistas žyminis mokestis, todėl papildomai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo teismas priteisė 82,48 Eur (79,00 + 3,48) dydžio suma.
III. Apeliacinio skundo argumentai
23. Atsakovas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė:
23.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-1090/2021 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu A. Ž. tvarkos nustatymo ir ją nustatyti sekančiai:
23.1.1. tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš savo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko ugdymo įstaigą kitą dieną, t.y. ketvirtadienį;
23.1.2. tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.;
23.1.3. poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 val. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai j ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku;
23.1.4. tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
23.1.5. kiekvienais poriniais metais tėvas su vaikų praleidžia vasario 16-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
23.1.6. kiekvienais poriniais metais tėvas su vaikų praleidžia liepos 6-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 22.00 val., kad vaikas galėtų kartų su tėvų sugiedoti tradiciškai šią dieną giedamą himną;
23.1.7. kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikų praleidžia kovo 11-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
23.1.8. kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę;
23.1.9. kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 7 kalendorines dienas pavasarį. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų kovo 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) pirmą balandžio savaitę, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą poriniais metais pavasario atostogų savaitę, o neporiniais pirmą pilną (7 dienos iš eilės) balandžio savaitę paimdamas vaiką pirmadienį pasibaigus pamokoms iš mokyklos ir grąžindamas sekmadienį iki 18 val.;
23.1.10. kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 7 kalendorines dienas rudenį. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų rugsėjo 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) pirmą spalio savaitę, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą neporiniais metais rudens atostogų savaitę arba o poriniais pirmą pilną (7 dienos iš eilės) balandžio savaitę paimdamas vaiką pirmadienį pasibaigus pamokoms iš mokyklos ir grąžindamas sekmadienį iki 18 val.;
23.1.11. kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia pilną (7 dienos iš eilės) pirmą sausio savaitę, taip sudarant sąlygas kartu atšvęsti tėvo gimtadienį.
23.2. teismo sprendimą dalyje dėl 1000,00 Eur priteisimo ieškovės I. B. naudai panaikinti;
23.3. atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo buvo gautas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48686-19 nutraukimą, vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, prašo prijungti prie bylos pranešimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą.
24. Nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog atsakovas nuolat susidurdavo su kliūtimi iš ieškovės pusės, kai dėl ilgo bylos nagrinėjimo proceso teko derinti laikinosios bendravimo tvarkos su vaikų papildymus, t.y. prašyti leisti praleisti su vaiku atostogas arba šventes. Nustatyta teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarka sudaro sąlygas ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir toliau piktnaudžiauti tėvo teisėmis ir nuteikinėti vaiką prieš tėvą. Nors teismas savo sprendime ir nurodė, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą, tačiau nustatė tokią tvarką, kurioje realūs vaiko ir tėvo bendravimas užtikrinamas tik 2 ir 4 mėnesio savaitgalį. Nustatytoje tvarkoje neliko žiemos, pavasario ir rudens atostogų, nors tiesioginis ir nepertraukiamas tėvo ir vaiko savaitės laikotarpio bendravimas sudaro pagrindą tiek vaikui, tiek tėvui kurti artimesnį ryšį, pažinti vienam kitą kasdienybėje. Vertinant tai, kad tėvai visiškai nesutaria dėl bendravimo su sūnumi, tvarką būtina papildyti dalyje ir dėl kitų šventinių dienų praleidimo.
Atsiliepimas
25. Priteisdamas 1000,00 Eur skolą teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo tiek atsiliepime į ieškinį, tiek paaiškinimuose nurodytas skolos susidarymo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad sumokėdama jam 1000,00 Eur mokėjimo nurodymu ieškovė padengė dalį išlaidų, kurias atsakovas turėjo rengiantis vestuvėms su ieškove. Atsakovė aiškiai nurodė, kad pervedami pinigai yra skolą, o ne paskola. Pateiktas į bylą ieškovės ir jos sesers susirašinėjimas patvirtina tik vieną faktą, kad atsakovas prieš vestuves turėjo ne tik labai daug išlaidų bet ir prievolę grąžinti skolą. O tas faktas, kad skolos, o tiksliau dalies atsakovo turėtų išlaidų vestuvėms, padengimui ieškovė pasiskolino 500,00 Eur iš savo sesers, nepaneigia fakto, kad sumokėdama atsakovui į sąskaitą 1000,00 Eur ieškovė padengė dalį atsakovo išlaidų vestuvėms ir suprato, kad tokiu būdu grąžina skolą. Teigia, kad niekada neginčijo to fakto, kad neslėpė nuo ieškovės fakto, jog 1000,00 Eur turėjo grąžinti savo buvusiai merginai. Ieškovė pati pritarė tam, kad kuo greičiau būtų sumokėtos senos skolos ir būtent todėl geranoriškai prisidėjo prie bendrų išlaidų vestuvėms, o pinigų pervedimą atsakovui pavadino „skola“.
26. Ieškovė I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo parašė apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-1090/2021 bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
26.1. Tarnyba 2020 m. balandžio 23 d. pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, jog Tarnybos vertinimu, geriausius vaiko interesus atitiktų berniuko gyvenamosios vietos nustatytas su motina. Pažymėjo, jog tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus;
26.2. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė siekdama tikslo visiškai izoliuoti vaiką nuo tėvo, naudojo visas priemones (nepagrįsti kaltinimai, kurie nepasitvirtino nei viename ikiteisminiame tyrime; vedžiojimas vaiko pas gydytojus vos ne po kiekvieno vaiko ir tėvo susitikimo; apsigyvendinimas Globos namuose „Užuovėja“ po vaiko grįžimo iš tėvo į ieškovės namus, nors atsakovas gyveno ir gyvena atskirai nuo ieškovės). Teigia, jog ieškovė niekada neteikė jokių kaltinimų apeliantui, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Globos namų „Užuovėja“ pateiktą informaciją. Po atsakovo bendravimo su vaiku, vaikui konstatuotos sveikatos problemos dėl nervingumo. Vaiko nervingumo diagnozė patvirtinta medicininiais dokumentais. Teismui pateiktame VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020 m. vasario 24 d. išraše užfiksuota Diagnozė: „R45.0 Nervingumas“. Šiame išraše užfiksuoti vaiko žodžiai „tėvas liepė mušti motiną“;
26.3. Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (2020 m.) nurodyta, kad remiantis stebimų bei vaiko nupasakotų prisilietimų neatitikimu, pastebima, jog A. pateikta informacija apie prisilietimus nėra patikima ir todėl neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Itin didelis vaiko uždarumas kalbantis su lytiškumu susijusiomis temomis, susirūpinimas kūno tema bei stebimos intensyvios emocinės reakcijos į kūno temą neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (2019 m.) nurodyta, kad viso vertinimo Pagalbos centre laikotarpiu žaidimų ir užduočių metu pakartotinai stebimas stiprus vaiko susirūpinimas lytiškumo tema. Amžiaus neatitinkančios žinios lytiškumo tema bei jas lydinčios stiprios emocinės reakcijos, susirūpinimas lytiškumo tema, leidžia kelti prielaidą apie galimai turėtas negatyvias intymias patirtis;
26.4. ieškovė objektyviai negali neatkreipti teismo dėmesio į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, kadangi minėtų faktinių aplinkybių nenuneigia jokie kiti medicininiai dokumentai. Be to, medicininiuose dokumentuose, nurodyta, kad ,,berniukas įvardina, kad tėtis jį muša, smaugia, išsako nenorintis važiuoti pas tėtį, įvardina jo bijantis.” Todėl ieškovė privalanti reikšti rūpestį ir nenutylėti faktų, kai keturių – penkerių metų sulaukęs vaikas, būdamas jam saugioje aplinkoje, pasakoja dalykus, kurių ignoravimas kelia tiesioginę grėsmę mažamečio vaiko interesams. Pažymėjo, kad ieškovės svarbiausias šioje situacijoje interesas ir pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko interesus, saugumą ir teisę į vaikystę. Ieškovės nuomone, bet kuri mama, atsidūrusi tokioje situacijoje, kreiptųsi į medicinos įstaigą, tikslu apsaugoti vaiko interesus. Ieškovės nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Duomenų, kad atsakovo skundžiama nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, byloje nepateikta, taip pat bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovė nustatytos bendravimo tvarkos nevykdys ar sudarys trukdžius atsakovui bendrauti su vaiku, todėl atsakovo skundo motyvai laikytini nepagrįstais ir atmestini;
26.5. pirmos instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, padarė teisingą išvadą dėl 1000,00 Eur sumos priteisimo ieškovei. Šiuo konkrečiu atveju iš šalių banko sąskaitų išrašų matyti, kad paskolos dalykas ieškovės buvo perduotas apeliantui, o apeliantas paskolos dalyką priėmė. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja tik atskirus žodžius, išimtus iš viso byloje pateiktų susirašinėjimų konteksto, o tai dar kartą patvirtina apelianto nesąžiningumą ir aplinkybių interpretavimą tik apelianto sugalvotai versijai palankia linkme, ignoruojant objektyvius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į esamą teisinį reglamentavimą ir į ginčo esmę, priima apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą – pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos nutraukimo ir jį vertina kartu su kitais bylos įrodymais.
30. Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei 1000,00 Eur skolos priteisimo.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
31. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimą dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teigia, jog tėvui priskirtos 3,5 valandos trečiadieniais su pareiga grąžinti vaiką tą pačią dieną 19 val. 30 min. tik formalizuoja vaiko ir tėvo susitikimus ir neužtikrina tėvo realaus dalyvavimo vaiko auklėjime, nes į šį laiko tarpą įeina vaiko paėmimas iš namų ar ugdymo įstaigos bei gražinimas (kelionės laikas), o vaikui pradėjus lankyti mokyklą, per nurodytą laiką reikės atlikti namų darbus. Apelianto manymu, užtikrinant tėvo realų dalyvavimą vaiko auklėjime, vaikas turėtų būti grąžinamas ne tą pačią dieną vaiko motinai, o ketvirtadienį, t. y. kitą dieną pristatomas į ugdymo įstaigą. Apeliantas taip pat nurodo, kad nustatytoje tvarkoje neliko žiemos, pavasario ir rudens atostogų, nors tiesioginis ir nepertraukiamas tėvo ir vaiko savaitės laikotarpio bendravimas sudaro pagrindą tiek vaikui, tiek tėvui kurti artimesnį ryšį, pažinti vienam kitą kasdienybėje.
32. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
33. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apelianto siūlomi teismo nustatytos tvarkos pakeitimai ir papildymai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui didesne apimtimi dalyvauti auklėjant vaiką. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuolatos kyla konfliktinės situacijos dėl vaiko priežiūros ir jo auklėjimo, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, kad ieškovė ir atsakovas negali tarpusavyje suderinti bendradarbiavimo, o šalių vaikas įtraukiamas į konfliktines situacijas, kurios jam sukelia įtampą ir stresą, suteikia pagrindo išvadai, kad pačios šalys geranoriškai siūlomų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimų ir papildymų nesuderins, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo keistinas išplečiant apelianto dalyvavimą vaiko gyvenime ir auklėjime, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškovės naudai priteistos 1000,00 Eur sumos
35. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės naudai priteistos 1000,00 Eur sumos, nurodydamas, kad ieškovės į bylą pateiktu mokėjimo nurodymu atsakovui buvo ne suteikta paskola, bet atvirkščiai jam buvo grąžinta ieškovės skola atsakovui. Apelianto teigimu, priteisdamas 1000,00 Eur skolą teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo tiek atsiliepime į ieškinį, tiek paaiškinimuose nurodytas skolos susidarymo aplinkybes, kad sumokėdama jam 1000,00 Eur mokėjimo nurodymu ieškovė padengė dalį išlaidų, kurias atsakovas turėjo rengiantis jų vestuvėms. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
36. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis, kurioje būtų esminės sutarties sąlygos, tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau paskolos teisinių santykių buvimą ieškovė įrodinėja 2015 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 137, iš kurio matyti, jog ieškovė 2015 m. lapkričio 11 d. atliko 1000,00 Eur sumos pavedimą į atsakovo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – „skola“. Atsakovas nors ir pripažino pinigų gavimo faktą, tačiau neigė paskolinių teisinių santykių buvimo faktą, teigdamas, jog pervesdama jam 1000,00 Eur ieškovė grąžino skolą atsakovui, t. y. padengė dalį išlaidų, kurias atsakovas turėjo rengiantis vestuvėms su ieškove.
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino visus šioje byloje surinktus įrodymus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek abiejų šalių paaiškinimus, tiek jų pateiktus rašytinius įrodymus, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. B. parodymus, taip pat pasisakė dėl įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų aplinkybių bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle padarė pagrįstas išvadas, kad tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai, su kuriomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaitų išrašai, patvirtina tik tai, kad atsakovas patyrė tam tikras išlaidas, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovė įsipareigojo dalį šių išlaidų padengti. Vien aplinkybė, kad atsakovas kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo bei kvalifikavimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės naudai priteistos 1000,00 Eur skolos sumos paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Išnagrinėjus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės liko nepakeistas (tik papildyta sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamos sprendimo dalies pakeitimo mastas nesudaro pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas ir teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos 2021 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija DVB NR.: 797/21 ir Išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimu ir pagrindimu.
43. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, kurios pagrįstos 2021 m. birželio 21 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021-06/37, taip pat sumokėjo 98,00 Eur žyminį mokestį.
44. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.
45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (50 proc.), vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, atsakovui proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 124,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu A. Ž. tvarkos nustatymo pakeisti ir nustatyti atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko ugdymo įstaigą kitą dieną, t.y. ketvirtadienį.
2. Tėvas A. Ž. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką A. Ž. iš ugdymo įstaigos ar iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val., penktadienį, ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.
3. Poriniais metais Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val. ir Šv. Velykų dienas nuo šeštadienio 11.00 val. iki pirmos Velykų dienos 15.00 val. (sekmadienio), vaikas praleis su tėvu. Neporiniais metais vaikas su tėvu praleis Šv. Kalėdų dienas nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val. bei antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki kitos dienos (antradienio) 18.00 vai. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas vaiko motinai į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai trečią dieną po Šv. Velykų prasideda užsiėmimai ugdymo įstaigoje, vaikas pristatomas tiesiai j ugdymo įstaigą iki 9.00 val. Kiekvienais metais per Vėlines (lapkričio 1 d.) tėvui užtikrinamas 3 val. pasimatymas su vaiku.
4. Tėvas kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su vaiku paimdamas vaiką nuo 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
5. Kiekvienais poriniais metais tėvas su vaikų praleidžia vasario 16-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
6. Kiekvienais poriniais metais tėvas su vaikų praleidžia liepos 6-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 22.00 val.
7. Kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikų praleidžia kovo 11-ąją paimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
8. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų gegužės 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) trečią birželio savaitę ir priešpaskutinę pilną (7 dienos iš eilės) rugpjūčio savaitę.
9. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 7 kalendorines dienas pavasarį. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų kovo 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) pirmą balandžio savaitę, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą poriniais metais pavasario atostogų savaitę, o neporiniais pirmą pilną (7 dienos iš eilės) balandžio savaitę paimdamas vaiką pirmadienį pasibaigus pamokoms iš mokyklos ir grąžindamas sekmadienį iki 18 val.
10. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia 7 kalendorines dienas rudenį. Einamų metų atostogų grafiką bendru šalių sutarimu šalys suderina iki tų metų rugsėjo 1 d. Jeigu dėl grafiko šalys nesutaria, tėvas atostogauja su vaiku pilną (7 dienos iš eilės) pirmą spalio savaitę, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą neporiniais metais rudens atostogų savaitę arba o poriniais pirmą pilną (7 dienos iš eilės) balandžio savaitę paimdamas vaiką pirmadienį pasibaigus pamokoms iš mokyklos ir grąžindamas sekmadienį iki 18 val.
11. Kiekvienais metais tėvas su vaiku praleidžia pilną (7 dienos iš eilės) pirmą sausio savaitę, taip sudarant sąlygas kartu atšvęsti tėvo gimtadienį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės naudai priteistos 1000,00 Eur sumos palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 124,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.