- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1701-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23166-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. Ž., kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 280,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 2 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos – 560,00 Eur; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000,00 Eur įsiskolinimą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. paskolą; 7) priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant prievolę pagal 2019 m. sausio 21 d. Lizingo sutartį solidaria sutuoktinių prievole; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B.; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. Ž. pareiškė priešieškinį I. B., kuriuo prašė: 1) nutraukti I. B. ir A. Ž. santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 28 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes „Ž.“, „B.“; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 260,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę; 7) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
3. Atsakovas priešieškinyje prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką. Atsakovas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis ir neleidžia atsakovui matytis su vaiku. Atsakovas nurodė, jog yra suplanavęs kelionę su sūnumi. Teigia, kad du mėnesius negali susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaiku bei nori išvykti atostogoms su sūnumi.
4. Atsakovas prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. tvarką: tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, išskyrus ketvirtadienius prieš savaitgalius, kuriuos vaikas praleis kartu su tėvu, paima sūnų A. Ž. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš motinos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką motinai 20 val. Tėvas kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paima vaiką iš motinos ar ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val. Tėvas praleidžia atostogas su sūnumi A. Ž. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 31 d.
Atsiliepimas
5. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad nepilnametis vaikas bijo atsakovo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nenori būti šioje vietoje. Patalpa neįrengta gyventi mažamečiam vaikui. Atsakovo netinkamas ir smurtinis elgesys vaikui gali padaryti nepataisomą žalą ir sutraumuoti vaiką. Ieškovė teigė, kad atsakovas nėra su vaiku likęs vienas ilgesnį laiką, vaikas neužmiega be motinos, atsakovas nesugebės vaiku tinkamai pasirūpinti, o atsakovo siūloma laikinoji bendravimo tvarka, kuri numato vaiko paėmimą su nakvyne pas atsakovą, pažeidžia mažamečio vaiko interesus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašo nustatyti tokią laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. tvarką: A. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį turi teisę pasiimti vaiką A. iš vaiko gyvenamosios vietos 17.30 val. ir bendrauti su vaiku, atitinkamą dieną grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamos dienos 19.30 val. A. Ž. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį turi teisę pasiimti vaiką A. iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir bendrauti su vaiku, atitinkamą dieną grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamos dienos 18.30 val. Jei dėl objektyvių priežasčių ieškovas A. Ž. negali atvykti pasiimti ir bendrauti su vaiku grafike numatytu laiku, jis privalo pranešti apie tai atsakovei I. B. SMS žinute ne vėliau, kaip likus 3 dienoms iki bendravimo su vaiku grafike numatytos bendravimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies - nustatyti laikiną ieškovo A. Ž., bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią: tėvas A. Ž., kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima vaiką A. Ž., iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.30 val. Tėvas A. Ž., kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį pasiima vaiką A. Ž., iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir bendrauja su vaiku bei grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.30 val.; kitą prašymo dalį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl atsakovo ir šalių vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vertina ir atsižvelgia į: atsakovo bei ieškovės prašomas nustatyti laikinas bendravimo su vaiku tvarkas; prioritetinius vaiko interesus, jo teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais; vaiko amžių, kuriam šiuo metu yra 3 metai. Tokio amžiaus vaikas turi poreikį turėti nuolatinę ir stabilią bei saugią gyvenamąją vietą. Atsakovo siūlomoje laikinoje bendravimo tvarkoje yra numatytas vaiko paėmimas kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iš motinos ar ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį, ir grąžinimas į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val. Numatyta, kad tėvas praleidžia atostogas su sūnumi A. Ž. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 31 d. Nepilnametis vaikas gali būti nepasirengęs likti nakvynei su skyrium gyvenančiu atsakovu, nes vaikui yra trys metai. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo siūloma laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka, kai tėvas gali pasiimti vaiką numatytu atostogų laikotarpiu ir nustatant, jog vaikas lieka pas tėvą nakvynei savaitgaliais, šioje proceso stadijoje gali prieštarauti vaiko interesams bei poreikiui turėti nuolatinę ir stabilią gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, nustatant kad A. Ž. su atskirai gyvenančiu sūnumi A. Ž. bendrauja taip: tėvas A. Ž. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, išskyrus ketvirtadienius prieš savaitgalius, kuriuos vaikas praleis kartu su tėvu, paima sūnų A. Ž. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš motinos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką motinai 20 val. Tėvas kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką iš motinos ar ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienio 18 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą ar nepilnamečio A. Ž. teisių pažeidimus. Tarnyba sutinka, kad atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, o tėvams jos laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Taigi, akivaizdu, jog kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, svaresnis argumentas yra vaiko interesas, kuris, kaip pagrįstai nurodė išvadą teikianti institucija, užtikrinamas maksimaliu vaiko bendravimo su abiem tėvais. Būtent todėl visiškai nepriimtina pozicija teismo, kai tėvas yra paverčiamas vaiko auklėjimo stebėtoju, nes matydamas vaiką 3,5 val. per savaitę, tėvas negali tinkamai ir visaverčiai vykdyti savo pareigų vaiko atžvilgiu, visaverčiai dalyvauti jo auklėjime.
10.2. Teismo argumentas, kad 3 metų amžiaus vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos yra visiškai neargumentuotas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės argumentą, kad vaikas gali būti nepasirengęs nakvoti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes yra labai prisirišęs prie jos. Teismas neturi duomenų, kad vaiko ir tėvo ryšis yra nutrūkęs iki tokio laipsnio, kad vaikui reikia adaptuotis buvimui su tėvu. Vaikas yra vienodai prisirišęs prie mamos ir tėvo, o tik kelių mėnesių tėvų gyvenimo skyrium laiko tarpas dar nėra tiek žalingas vaikui, kad jis prarastų ryšį su tėvu.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vaikui A. Ž. tik trys metukai. Tokio amžiaus vaikas reikalauja visapusiškos priežiūros ir rūpesčio. Atsakovo prašomam bendravimo su vaiku laikui, atsakovas A. Ž. tokio amžiaus vaikui neturi gebėjimų suteikti reikalingą priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu, atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal (duomenys neskelbtini) str. A. Ž. buvo pareikštas įspėjimas. Iš minėto teismo nutarimo matyti, kad nors A. Ž. neigė savo kaltę, tačiau teismas konstatavo, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, A. Ž. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo mažamečiam sūnui baimę, stresą ir t. t. Vaikas yra trijų metukų, visapusiškai prisirišęs prie mamos, tokio amžiaus vaikui ilgesniam laikui likti vienam su atsakovu, kurio charakteristika (įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai) patvirtina, kad atsakovas akivaizdžiai traumavo savo mažamečio biologinio vaiko psichiką, yra nesaugu.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be kito, nutartyje nurodyto bendravimo laiko, be kita ko nustatė atsakovui bendravimą su vaiku kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.30 val. ir toks nustatytas bendravimo laikas negali būti traktuojamas kaip ,,kelių valandų bendravimas“.
11.4. Atsakovo gyvenamajai vietai trūksta pastato sienų apšiltinimo ir neįrengta centrinio šildymo sistema. Akivaizdu, kad trijų su puse metų amžiaus vaikui gyvenimo (nakvojimo) sąlygos neatitinka normalių gyvenamajam būstui keliamų reikalavimų. Statinyje yra statūs, aštrūs nesaugūs ir nepabaigti laiptai, kuriems neįrengti turėklai, kas aiškiai kelia padidintą riziką trijų metų vaiko saugumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos
14. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dalies, kuria buvo prašoma nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. tvarką, pagal kurią vaikas lieka pas atsakovą nakvynei kas antrą savaitgalį; matosi su vaiku kiekvieną ketvirtadienį. Atsakovo manymu, skundžiama nutartimi buvo sukurta tokia situacija, kai atsakovas gali matyti vaiką tik 3,5 val. per savaitę ir todėl negali pilnavertiškai dalyvauti jo auklėjime.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi atsakovui buvo sukurtos sąlygos matytis su vaiku ne 3,5 val. per savaitę, tačiau sudaryta galimybė kas antrą savaitę matytis su vaiku 12 val. per savaitę (3,5 val. kiekvieną trečiadienį ir 8,5 val. kas antrą šeštadienį), todėl atsakovo teiginiai apie itin mažą bendravimo su vaiku laiką, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
17. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
19. Kaip minėta, laikina bendravimo tvarka turi užtikrinti būtent vaiko interesus, ja neturi būti siekiama nustatyti tik tėvams patogiausią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykstant teisminiam ginčui, esant konfliktiniams santykiams tarp tėvų, vaikas dėl to turėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, jo įprasta gyvenimo tvarka turėtų kisti kaip įmanoma mažiau, tam, kad jis jaustųsi saugiai, nebūtų įtrauktas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi.
20. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo metu vaiko interesų neatitiktų tokia laikina vaiko su atsakovu bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas kas antrą savaitgalį (su nakvyne) gyvena pas atsakovą, kiekvienos savaitės ketvirtadienį atsakovas paima sūnų A. Ž. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš motinos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką motinai 20 val. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad tokio amžiaus (3 m.) vaikas turi poreikį turėti nuolatinę ir stabilią bei saugią gyvenamąją vietą, ypač tarp tėvų vykstant teisiniam ginčui, nuo kurio baigties priklausys ir vaiko tolimesnė gyvenimo ir bendravimo su tėvais tvarka. Pagal atsakovo siūlomą laikino bendravimo su vaiku tvarką vaikas nuolatos (kiekvieną ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. bei kas antrą savaitgalį) turėtų keisti savo gyvenamąją aplinką, dėl ko būtų sudarytos sąlygos vaikui jausti nesaugumą, nestabilumą dėl gyvenamosios vietos ir aplinkos, sumažinta galimybė apsiprasti naujoje situacijoje (t. y. tėvams gyvenant skyrium). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tėvo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka nelaikytina atitinkančia vaiko interesų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.