Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kultūros centre meno vadovu, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, išsituokęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje;

N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje administratore, išsituokusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Įrodymai

Kaltinamasis G. S. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žiniasklaidos priemonių bei kaltinamosios N. J. yra apšmeižtas, „sulygintas su žeme“. Nuo pat mažens buvo aktyvus, į šį pasaulį buvo pašauktas vadovauti. Turėjo loginį mąstymą ir visada dirbdavo vadovaujantį darbą. (duomenys neskelbtini) jis yra vadinamas „idėjų generatoriumi“. Buvo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, administracijos vadovas. 2007 metais, kai prasidėjo krizė ir bankai pradėjo kelti palūkanas, susirinko grupelė žmonių ir nutarė įsteigti kredito uniją. Nors tris kartus keitėsi steigėjai, tačiau kredito uniją įsteigė. Jis buvo vienas iš kredito unijos steigėjų. Tai buvo 2010 metais. Savo veiklą unija, gavusi Lietuvos banko licenciją, pradėjo 2012 metais. Nuo unijos įsteigimo dienos iki 2014 metų spalio mėnesio ėjo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir kredito unijos arba KU „(duomenys neskelbtini)“) valdybos pirmininko pareigas, o 2013 – 2014 metais laikinai ėjo ir administracijos vadovo pareigas. Nuolatiniu administracijos vadovu netapo, nes iš Lietuvos banko buvo atsiųstas raštas, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų – tuo metu neturėjo aukštojo išsilavinimo, be to, 2014 metais „gauja (duomenys neskelbtini) bankininkų“ buvo keliems mėnesiams perėmusi unijos valdymą, per tą laiką bankrutavo viena jo įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Lietuvos bankas į tai pasižiūrėjo biurokratiškai. Todėl net nebandė Lietuvos banke laikyti kvalifikacinio egzamino. Stebėtojų taryba surado administracijos vadovę – A. J., kuri išlaikė patirties ir kvalifikacijos egzaminą Lietuvos banke ir tapo administracijos vadove. Kiek pamena, tai buvo 2015 metais. Kitu atveju unija būtų negalėjusi egzistuoti. Kai A. J. tapo administracijos vadove, jis pradėjo dirbti kreditavimo tarnybos vadovu, tai yra vadybininko darbą. Jis visada veikė savo kompetencijos ribose pagal 2015 m. spalio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. administracijos vadovės A. J. jam suteiktus įgaliojimus. Laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2017 m. sausio 2 d. jis nebuvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir niekada neveikė prieš šios unijos interesus. 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutarties 30 punkte konstatuoja, kad neįrodyta, jog jis buvo faktinis kredito unijos vadovas. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. kovo 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere dirbo G. Š. (jo sugyventinės motina), kuri po nesutarimų su administracijos vadove A. J. šalių susitarimu paliko šias pareigas, kas taip pat patvirtina, jog unijai vadovavo A. J., o ne jis. Valdybai nusprendus, administracijos vadovė jam pavedė atidaryti nutolusią kredito unijos kasą (duomenys neskelbtini) ir ją prižiūrėti. Todėl tiek unijos, tiek administracijos vadovės vardu jis veikė pagal suteiktus jam įgaliojimus ir jų nepažeisdamas. Ant jo kabineto durų buvo lentelė su užrašu „Administracijos vadovas“, tačiau taip buvo todėl, kad unijos administracijos vadovė veikė per du kabinetus ir valdė du kompiuterius, būtent, pagrindinį apskaitos kompiuterį ir priimamojo kasos, todėl ir darbo vietų pasiskirstymas buvo būtent toks. Unija buvo įsigijusi nuosavas patalpas, kuriose buvo planuojamas ir atskiras administracijos vadovės kabinetas, nes tuo metu jau buvo priimta ir nauja darbuotoja, kuri dirbo tik su kasa ir priiminėjo klientus. Jo funkcijos buvo tokios, kad jis dirbo su investiciniais ir vertybiniais popieriais bei surinkdavo pirminę informaciją apie paskolos gavėjus. Jis buvo kaip ir kredito unijos prekinis ženklas, nes buvo žinomas kaip tarybos narys ir verslininkas. Jo kompetencija tuo metu leido patarinėti kredito unijos administracijos vadovei įvairiais klausimais. Iš esmės unijoje dirbo dviese – jis ir A. J.. Jis surinkdavo visą pirminę medžiagą, reikalingą sprendimams, kuriems nereikėdavo valdybos pritarimo, priimti, ir ją perduodavo administracijos vadovei, kuri viena turėdavo visas prieigas prie asmens duomenų ir priimdavo galutinį sprendimą dėl paskolų suteikimo ar nesuteikimo. Kaltinime nurodytu laikotarpiu kredito unijos valdybos nariais buvo P. M., R. K. ir A. J., stebėtojų tarybą sudarė Š. (jo sugyventinė), N. ir Š. A. J. parodymai, kad jis buvo faktinis kredito unijos vadovas, skirti jai pačiai apsiginti, o jos parodymai, kad dalį darbo užmokesčio atiduodavo jam, yra niekuo neparemti. Nors jis ir buvo kredito unijos steigėjas, ilgą laiką vadovavo jai ir jam buvo sudėtinga priimti kito asmens vadovavimą, tačiau rado savyje jėgų ir su tuo susitaikė. Nuo 2015 m. kovo 10 d. unijos buhalterinę apskaitą tvarką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą pirminę apskaitą, visas sąskaitas tvarkydavo ir jas siųsdavo apskaitą tvarkančiai įmonei administracijos vadovė, nes jis su (buhalterine) programa dirbti nemokėjo. Už kasą buvo atsakinga ir kasininko funkcijas atliko tai pat administracijos vadovė A. J..

Dėl kaltinimo pasisavinus 119284,92 Eur kredito unijos lėšų ir turto. Dėl J. R. ir A. R. įneštų grynųjų pinigų 3000 ir 6000 eurų už pajų padidinimą gali paaiškinti, kad pagal naują Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą kredito unijos privalėjo stiprinti savo kapitalą, todėl unijai buvo reikalingi grynieji pinigai mokėti pajininkams dideles palūkanas už padidintą pajų. Unija turėjo kažką daryti, todėl kolegialiai nuspręsta pasiskolinti iš unijos narių grynųjų pinigų tikslu mokėti didesnes palūkanas už įneštus papildomus pajus. J. R. 3000 eurų dviem metam su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir A. R. 6000 eurų dviem metam su 4 procentų metinėmis palūkanomis paskolino jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui. Jie nepasirašė vekselio ir (ar) skolos rašto, o bendru sutarimu pasirašė ant susitarimo dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kapitalo padidinimo, nes toks buvo R. pageidavimas dėl saugumo. Kadangi pinigus skolinosi sau, todėl šie pinigai nebuvo įforminti kredito unijos buhalterinėje apskaitoje. J. R. ir A. R. jokio kasos pajamų orderio nereikalavo. Tiek J. R., tiek A. R., kalbantis su jais telefonu, pripažino, jog tai buvo asmeninė paskola jam, o ne unijos pinigai. Su R. buvo išskirtinis atvejis, kadangi vieni kitais labai pasitikėjo, jis buvo netgi kviečiamas į R. vestuves 2016 metais. Todėl jis R. prašė, kad paskolos oficialiai nebūtų įformintos, ir pastarieji sutiko. Buvo sutarta, kad paskola bus suteikta jam asmeniškai, tačiau surašoma sutartis su kredito unija, nes taip būsią saugiau. Ant susitarimo jis pasirašė ir uždėjo kredito unijos antspaudą. Girdėjo R. parodymus, kad jie pinigus skolino unijai, o ne jam, tačiau mano, kad R. yra įbauginti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų. Pinigus iš R. skolinosi, nes reikėjo mokėti kitiems pajininkams palūkanas, o unijos vardu skolintis nebuvo galima. Taip buvo sumokėta valdybos pirmininkui P. M. palūkanos už laikomą pajų už pusmetį 2000 eurų, už kitą pusmetį vėl turėjo būti 2000 eurų sumokėta. Be to, iš R. gautų pinigų buvo sumokėtos palūkanos ir patiems R. už padidintą pajų. Viso palūkanoms (M. ir R.) išmokėti panaudojo 5000 eurų. Tai, kad unija negalėjo mokėti palūkanų už pajus, jam žinoma, todėl pripažįsta, kad nusižengė tuo metu galiojusiai tvarkai. P. M. buvo sumokėta iš asmeninių lėšų, nes iš unijos lėšų nebuvo galima mokėti pagal įstatymą, o kito kelio nebuvo. Visus iš R. pasiskolintus pinigus panaudojo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Kokiu būdu tuos 9000 eurų kredito unija jam būtų sugrąžinusi, nežino. Jam buvo svarbiausia, kad kredito unija gyvuotų. Vėliau būtų buvę galima atlyginimus pasididinti, prašyti valdybos ir kažkaip kompensuotis. Tai buvo beprotystė ir noras išsaugoti savo darbo vietas. 2018 m. birželio 27 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes buvo išgėręs didelį kiekį raminančių vaistų „(duomenys neskelbtini)“, be to, buvo „spaudžiamas“ duoti tokius parodymus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjos L. M. ir valstybės paskirto gynėjo.

Kaltinimą pasisavinus statybines medžiagas ir kaltinime nurodytus daiktus pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad sūnaus namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, statybai panaudojo kredito unijos įgytą skardą ir skardos gaminius pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. sausio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, iš viso už 608,34 Eur. Taip pat pripažįsta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijos vardu nupirktų prekių, dalį – 3545 Eur vertės prekių, panaudojo sūnaus sodyboje. Tuo metu užsakinėjo langus ir duris remontuojamam kredito unijos pastatui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasiūlė imti didesnį kiekį langų, nes taip būtų taikoma didžiulė nuolaida, todėl jis užsakė langus bei duris ir sūnaus namui. Tuo metu jis neturėjo pinigų, o sūnaus namui jau būtinai reikėjo dėti langus. Su gamintoju buvo sutarta, kad kai langai ir durys bus pagaminti ir sumontuoti, kredito unija apmokės už visus langus ir duris, o po to jis (gamintojui) perves savo dalį pinigų už jo paimtas prekes, o gamintojas padarys pinigų grąžinimą unijai. Taip buvo sutarta su gamintoju, nebuvo noro pasisavinti tuos pinigus. Iš pradžių apie tai tarėsi su montuotoju – (duomenys neskelbtini) žentu, o po to ir su įmonės savininku A. B.. Jis po to norėjo grąžinti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam buvo pasakyta, kad to jam daryti neleidžia FNTT. Pinigus norėjo grąžinti po to, kai FNTT pradėjo tyrimą.

Kitų kaltinamajame akte nurodytų statybinių medžiagų nepasisavino ir sūnaus namo statybai nepanaudojo. Namas statytas iš sugyventinės mamos G. Š. skolintų pinigų ir jo asmeninių lėšų. Namo pamatus įrengė su sūnumi ir sugyventinės tėvu V. Š.. Namo blokelius įsigijo iš J. S. už 4000 litų dar 2012 metais. Namo sienas pastatė su sugyventinės tėvu. Mediena buvo iš jos mamos A. K. S. miško. Namo perdengimą, kaminą ir visas stogo konstrukcijas įrengė A. P. ir A. P. dar 2014 metais. Jiems buvo sumokėta. Stogo dangą už asmenines lėšas nupirko iš (duomenys neskelbtini) įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sąskaitos ir pajamų orderis yra). Namas (duomenys neskelbtini) kaime buvo renovuojamas. Jis buvo senas, medinis. Jo renovaciją pradėjo 2010 metais, o baigė 2014 metais. Po 2014 metų buvo sudėti langai ir pridėtos lietvamzdžių skardos. Dėl liudytojų A. P. ir A. P. parodymų, kad tuo pačiu metu buvo atliekami tiek kredito unijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, remonto darbai, tiek jo sūnaus namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, statybos darbai, gali paaiškinti, kad kai orai neleido atlikti kažkokius vidaus darbus kredito unijos pastate, A. P. ir A. P. kelias dienas dirbo jo sūnaus sodyboje, bet jis jiems už tai sumokėjo iš savo lėšų, tačiau liko skolingas 845 eurus už terasos įrengimą. Nepamena, kada buvo nupirktas kredito unijos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį rekonstruoti pradėjo tada, kai 2016 m. liepos 18 d. buvo pasirašytos rangos sutartys su A. P. ir A. P., kurias pasirašė unijos administracijos vadovė. Unijos pastato renovavimo darbų projekto nebuvo. Su darbininkais buvo sutarta, kad jiems bus mokama už dieną po 70 eurų. Darbų sąmata buvo pasirašyta jo ir A. P. bei A. P. 2017 m. sausio 16 d., po to, kai Lietuvos bankas atliko patikrinimą. Joje buvo surašyti atlikti darbai su mechanizmais. Medžiagų pirkimą ir vadovavimą statyboms perėmė statybininkai, būtent A. P.. Juo pasitikėjo. A. P. organizavo tuos darbus. Statybininkai dirbo sąžiningai, jiems buvo mokama už dieną, ne už padarytą darbą, nes kitaip jie nesutiko. Vidaus nedideli darbai jau buvo pradėti, šildymo sistema (dujos) buvo atvestos. Prekes (statybines medžiagas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo statybininkai, jis jų neimdavo. Jiems buvo davęs savo asmeninį autobusą „Fiat Ducat“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniškai savo sūnaus sodybos statyboms yra kažką pirkęs, bet nepamena ką. Visos statybinės medžiagos, išvardintos kaltinamajame akte nurodytose PVM sąskaitose – faktūrose, buvo panaudotos kredito unijos pastato remontui, jos tikrai nebuvo naudojamos jo sūnaus namo statybai. 2016 metų antrajame pusmetyje sūnaus namo statybose kažkokie darbai buvo atliekami, bet labai minimaliai. Darbus atliko A. P. ir A. P., kuriems jis sumokėjo iš savų pinigų. Jie tvarkė stogą.

Pinigai (14 000 eurų) už statybos darbus A. P. ir A. P. buvo išmokėti grynais administracijos vadovės A. J. pavedimu, nes buvo reikalinga mažinti grynųjų pinigų kiekį kasoje. 2016 m. rugsėjo 30 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jiems sumokėjo 7000 eurų, o 2017 m. sausio 16 d. vėl sumokėjo 7000 eurų kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Parašai yra, vietos yra. Liudytojai A. P. ir A. P. melavo, kad šių pinigų negavo. Patikslina, kad antrą kartą pinigai (7000 eurų) buvo sumokėti ne 2017 m. sausio 16 d., nes tą dieną unijoje jau vyko patikrinimas ir kasoje trūko pinigų, o anksčiau. Pinigų sumokėjimas 2017 m. sausio 16 d. buvo įformintas todėl, kad strigo apskaitos programa ir nebuvo galima suvesti pirminių duomenų. Šią klaidą pripažįsta.

R. K. ir I. D. Ž. įneštų pinigų nepasisavino. Nuo 2016 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio tris mėnesius neveikė apskaitos programa. Mažiausiai du rodikliai buvo blogi, išduota buvo per daug paskolų, padaryta per daug išlaidų ir tiesiog atsirado apie 19000 eurų dydžio „skylė“ kasoje. Iš kur atsirado šis pinigų trūkumas negali pasakyti. Su administracijos vadove pradėjo galvoti, ką daryti, nes vyko patikrinimas. Paskambino N. J., kuri dirbo (duomenys neskelbtini) nutolusioje kasoje, ir paklausė, ar ji neturi grynų pinigų. N. pasakė, kad yra du indėliai, pasakė sumą. Tada jis N. J. liepė „nutraukti“ tuos indėlius, tačiau nenurodė, kaip ji tai turi padaryti. Pripažįsta, kad jokių įgaliojimų taip liepti N. J. neturėjo. Taip pat pasakė N., kad kai viskas aprims, jie vėl grąžins tuos indėlius, nes tą dieną nebuvo kur dėtis. Tie indėliai ir buvo „nutraukti“. Rytojaus dienai reikėjo Lietuvos bankui pateikti dokumentus, tada, kaip pati N. sakė, atšvietė tuos dokumentus ir A. J. pavedimu išsiuntė. Visi ties kasos pajamų orderiai vėliau pateko į buhalterinę apskaitą. 2017 m. sausio 16 d. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) nutolusią kasą, iš N. J. paėmė 25000 eurų ir juos nuvežė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir juos padėjo į seifą, taip „padengdamas“ kasoje atsiradusį trūkumą, kuris „išlindo“ po tos programos neveikimo. Tai nebuvo vagystė. Tie pinigai buvo panaudoti unijai. Kai viskas susitvarkė, jis pasiskolino pinigų ir juos unijos vardu nuvežė – I. D. Ž. 3200 eurų, R. K. – 17 000 eurų. I. D. Ž. pinigus paėmė, o R. K. paimti tų pinigų FNTT pareigūnas neleido. Nežino, kodėl R. K. sako, kad jis siūlė pasirašyti vekselį, nes tąkart turėjo grynus pinigus. Pripažįsta, kad prisidėjo prie to, kad būtų išrašyti klaidingi kredito unijos dokumentai, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pinigų išmokėjimą R. K. ir I. D. Ž.. Šiuo metu neturi galimybės 17000 eurų atiduoti R. K.. Banko patikrinimas (duomenys neskelbtini) vyko 2017 m. sausio 16 d. Apie tai, kad pas juos trūksta pinigų, sužinojo ne tą dieną, o anksčiau.

Pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų pateiktas sąskaitas buvo realiai išmokėti 2017 m. sausio 16 d. Nors tuo metu kredito unijos kasoje trūko pinigų, bet su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sutarta. Pripažįsta, kad tas sąskaitas surašė vieną dieną, kad viskas būtų teisingai, po 3000 eurų. Vieną dieną atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasibraižė, kas turi būti – seifai, stalai, durys, ir jie apsiėmė pagaminti. Pastatas buvo pradėtas renovuoti, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai buvo geri, jie paprašė sumokėti į priekį ir jie taip ir padarė. Kasos išlaidos orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės jie patys taip pat surašė. Prekių nebuvo. Prasidėjo patikrinimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasakė, jog nenori turėti problemų ir nutraukė sutartį. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad tai buvo „orinis“ pavedimas, tai yra, kad jis pinigų negavo, o tik buvo surašyti dokumentai jo prašymu, o teisme parodė, kad pinigai buvo realiai sumokėti, nežino. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. S. buvo spaudimas iš FNTT pusės. Tų dokumentų išrašymas nesusijęs su banko patikrinimu, kuris vyko tą pačią dieną, nes kasos trūkumą jie pateisino kitaip – nutraukdami indėlius. Ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas savo kaltę save apkalbėjo.

Pripažįsta, kad paėmė 40000 eurų iš kredito unijos kasos ir juos paskolino P. B. ir A. K. – kiekvienam po 20000 eurų. Buvo išduotos paskolos, tik jos nebuvo tinkamai įformintos. Buvo gauti pirminiai dokumentai – paraiškos dėl paskolų išdavimo, dokumentai dėl duomenų tikrinimo buvo pasirašyti. Visi tie dokumentai buvo saugomi kredito unijoje, kur jie dingo po patikrinimo, jis nežino. Pripažįsta, kad šiuo atveju surizikavo, nes P. B. nelabai galėjo išduoti paskolą 20000 eurų sumai, kadangi dėl jo turimų paskolų būtų viršytas didžiausias paskolos limitas. Be to, pripažįsta, kad pažeidė paskolų išdavimo tvarką – pirmiausia turėjo būti paskolų komiteto sprendimas, valdybos sprendimas. Tačiau tos paskolos būtų suformintos tinkamai. Kai FNTT pradėjo kratas, paskambino P. B. ir pasakė, kad reikia pasirašyti vekselius ir P. B. bei A. K. pasirašė. Tiek su P. B., tiek su A. K. reikės ką nors daryti ir pinigus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ reikės grąžinti. Sutinka, kad ši pinigų sumą būtų priteista iš jo. Pinigai P. B. ir A. K. buvo išmokėti prieš patikrinimą, – tai buvo apie sausio 5 d. abiem kartu. Galėjo taip būti, kad vekseliai buvo surašyti 2017 m. sausio 24 d. Jis tų vekselių net nepaėmė. A. K. atvažiavo pas P. B. ir jie (duomenys neskelbtini) surašė vekselius, kuriuos įdavė N. J., o pastaroji juos nunešė į kredito unijos patalpas. Tai padaryti N. J. prašė jis. Labai apgailestauja dėl to.

Dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo neprisipažįsta. Jis nebuvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu. J. R. ir A. R. paskolintų pinigų į kredito unijos apskaitą neįtraukė todėl, kad tai buvo jam asmeniškai paskolinti pinigai. Pinigai A. P. ir A. P. realiai buvo išmokėti, todėl jokios apgaulingos apskaitos nebuvo. Dėl R. K. ir I. D. Ž. pripažįsta tą aplinkybę, kad buvo tokie dalykai. Tik jis nenurodė N. J., ką jai konkrečiai reikia daryti. Dėl pinigų išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko neklastojo, visos operacijos realiai vyko.

Kaltinimą, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo sutvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, pripažįsta. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio neturėjo. Pripažįsta, kad, būdamas įmonės vadovas, nesudarė kaltinime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų ir finansinių ataskaitų, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos tvarkymo įstatymo reikalavimus. Kadangi tuo metu įmonės veikla nebuvo vykdoma, nelabai į tai kreipė dėmesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo areštuotos, dėl to nepavyko jos parduoti, nors tai norėjo padaryti. Pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose nebuvo. Sąskaitos buvo. Paskolų iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas, bet buvo ruošiamasi tai padaryti. Mano, kad ne apgaulingai, o aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Dėl kaltinimo, kad būdamas KU „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paėmė dvi paskolas, pinigų į šios bendrovės sąskaitą neįnešė ir juos pasisavino, gali paaiškinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš KU „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtos dvi paskolos – 16000 eurų ir 14000 eurų. Pagal pirmą paskolą buvo įkeistas turtas, todėl mano, kad su ja yra viskas tvarkoje. Pagal antrą paskolą taip pat buvo planuojama įkeisti turtą, tačiau tai nebuvo padaryta. Antros paskolos pinigus jis panaudojo šeimai, nes niekur nedirbo, o gyventi reikėjo, turi du mažamečius vaikus. Visus dokumentus paskoloms gauti ruošė administracijos vadovė A. J., su kuria tarėsi dėl šių paskolų išdavimo. Dokumentų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo apie 7000 eurų pelną, kad įsipareigojimų valstybės biudžetui neturi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja butus ir tarpininkauja įsigyjant bei parduodant nekilnojamą turtą, nepildė, tik juos patvirtino savo parašais ir įmonės antspaudu. Butas, kurį įkeitė, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas butas nupirktas iš 2016 metų lapkričio mėnesį gautos paskolos. Kokia to buto vertė nepamena. Gavęs paskolos pinigus, jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė. Bendrovės veiklai tie pinigai kažkiek buvo panaudoti, kadangi buvo paduotas avansas, kurį pirmiausia padavė iš savų pinigų, o po to „kompensavosi“. Nepamena, ar dėl antros paskolos gavimo teikė kokius nors dokumentus. Užtikrino, kad viskas bus teisingai, tvarkingai suforminta. Kaltinimą, kad apgaulę užvaldė tą 30000 eurų sumą, neigia. Šiandien situacija yra tokia, kad yra įdėtas skelbimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio buto pardavimo, kurį pardavus abi paskolos bus padengtos. Be to, nuo abiejų paskolų unijai liko apie 4000 eurų pajinių įnašų už paimtas paskolas, tad jam buvo išmokėta mažesnė suma.

Kaltinamasis G. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 27 d. (parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu) parodė, kad buvo faktinis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pasisavino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, statybines medžiagas, daiktus, iš viso už 119284,92 Eur sumą. Dalį šių statybinių medžiagų panaudojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Paėmė iš J. R. ir A. R. 9000 eurų, kurių į kredito unijos kasą neįnešė. A. P. ir A. P. pinigų (14000 eurų) neišmokėjo. I. D. Ž. ir R. K. įneštus indėlius į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 20200 eurų, paėmė sau, o indėlius N. J. liepė nutraukti ir išrašyti pinigų išėmimo kvitus. I. D. Ž. 3200 eurų vėliau grąžino. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų – 13664,72 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai pinigus pasiėmė sau. Šiuo metu 13664,72 Eur yra pervesti UAB „(duomenys neskelbtini). Iš seifo sau pasiėmė 39970 eurų ir prašė P. B. bei A. K. pateisinti grynųjų pinigų paėmimą, surašant paprastuosius vekselius. Paimtus pinigus panaudojo savo skoloms padengti. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. surašė kaltinime nurodytus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius, ir šie dokumentai buvo pateikti įtraukti į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vesti šios bendrovės buhalterinę apskaitą nieko nesamdė ir pats laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nevedė – nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno neturėjo, ir, tai žinodamas, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narėms pateikė suklastotus dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, taip apgavo valdybos nares, ir jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. sausio 16 d. paskolos, viso 30000 Eur. Dalies pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, juos pasiėmė sau. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Padarytą turtinę žalą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ stengsis atlyginti (t. 12, b. l. 77-78).

Kaltinamoji N. J. bylos nagrinėjimo teisme metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad yra kalta dėl kaltinime nurodytų terminuotų indėlių nutraukimo, tačiau tai jai liepė padaryti G. S.. Ji kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 metų spalio mėnesio iki pat unijos uždarymo kasininkės – vadybininkės pareigose unijos nutolusioje kasoje (duomenys neskelbtini). Pagrindinės jos funkcijos buvo klientų paieška, terminuoti indėliai, paskolos. Jeigu klientas kreipdavosi, ji sutikrindavo visus duomenis, ką privalėdavo sutikrinti pagal įstatymus, skambindavo administracijos direktorei A. J., apsvarstydavo, paskaičiuodavo ir tada skambindavo G. S., kuris atvažiuodavo ir kalbėdavo su tais klientais. Jei klientas norėdavo įnešti didesnę sumą, ji skambindavo G. S. ir derindavo dėl palūkanų. Klientai nešdavo pinigus grynaisiais arba pervesdavo pavedimu, tik paskutiniu metu G. S. prašė, kad pinigus įnešinėtų grynaisiais. Norint nutraukti terminuotą indėlį, reikėdavo rašyti susitarimą dėl nutraukimo. Be to, ji buvo ir paskolų komiteto pirmininkė – susipažindavo su dokumentais dėl paskolų suteikimo, kurios buvo tvarkomos (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo pasirašyti protokolų, bylos paruoštos būdavo. Protokolus pasirašydavo ji ir kiti komiteto nariai. Kiek jai žinoma, protokolus parengdavo I. T.. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S.. Formaliai kredito unijai vadovavo administracijos direktorė A. J., o G. S. užėmė kreditavimo tarnybos vadovo pareigas. Taip buvo todėl, kad Lietuvos bankas G. S. nesuteikė leidimo ir jis negalėjo būti vadovu. Kad kredito unija vykdytų veiklą, turi būti valdymo organai, todėl G. S. ir subūrė komandą. Jos išlaikė egzaminus Lietuvos banke ir ėjo tas pareigas. G. S. turėjo prieigą prie buhalterinės programos, būtent jis ir darydavo pavedimus. Visus darbinius nurodymus ji gaudavo iš G. S., kasoje surinktus grynus pinigus atiduodavo tik G. S.. Po Lietuvos banko patikrinimo (duomenys neskelbtini) jai pastoviai buvo daromas spaudimas ir tai darė būtent G. S..

Tą 2017 m. sausio 16 d. du klientai sudarė terminuotų indėlių sutartis – I. D. Ž. įnešė 3200 eurų, o R. K. – 17000 eurų. Kai kasoje turėdavo daug grynų pinigų, skambindavo G. S., kad jis atvažiuotų, o jam atvykus išrašydavo kasos išlaidų orderį, G. S. jį pasirašydavo ir su tuo kasos išlaidų orderiu, paėmęs pinigus, išvažiuodavo. Ir tą kartą, sutvarkiusi terminuotų indėlių dokumentus, bandė prisiskambinti G. S., kad jis paimtų pinigus, bet prisiskambinti nepavyko. Parašiusi į vietinį elektroninį paštą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) vykdomas Lietuvos banko patikrinimas. Netrukus paskambino G. S., kuriam pasakė apie įneštus 20000 eurų. G. S. liepė skubiai suruošti šiuos pinigus ir pasakė, kad tuoj atvažiuos jų paimti. Atvykęs G. S. pasiėmė pinigus, tačiau jos paduoto kasos išlaidų orderio nepasirašė. Jis pasakė, kad nėra kada, ir liepė ruoštis Lietuvos banko patikrinimui. Be to, pasakė, kad „apie tuos pinigus nieko nežinai“. G. S. išėjus pradėjo galvoti, ką daryti, kadangi tikrintojams pamačius kasos išrašą paaiškės, kad kasoje turi būti tie pinigai, kuriuos paėmė G. S.. Tada ji paskambino G. S. ir paklausė, ką daryti. G. S. pasakė: „tu nutrauk tuos indėlius, vakare tuos pinigus atvešiu ir vėl padarysime terminuotus indėlius, padidinsime palūkanas, bet, kad tikrintojai tų pinigų nematytų“. Suprasdama, kad visgi tų 20000 eurų kasoje nėra, ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl tų indėlių „nutraukimo“. Kadangi nebuvo I. D. Ž. ir R. K. susitarimų dėl indėlių nutraukimo, ji užpildė pinigų atsiėmimo kvitus (kasos išlaidų orderius). Tie kvitai buvo be parašų, todėl į buhalteriją nebuvo perduoti, bet apskaitoje matėsi, kad pinigai yra grąžinti, nes ji buhalterinėje programoje padarė kasos „išėmimą“ ir automatiškai susiformavo kasos išlaidų orderis. Tokiu būdu sistemoje jau rodė, kad tų pinigų nėra ir jeigu tikrintų asmenys, jų seife ir nebeturėjo būti. Ji pripažįsta, kad tokiais savo neapgalvotais veiksmais apgavo apskaitos sistemą. Tą dieną laukė iki 17 val., kol G. S. atveš pinigus, bet jis neatvežė. Po kelių dienų Lietuvos bankas atsiuntė į (duomenys neskelbtini) sąrašą dokumentų, kuriuos reikėjo pateikti. Kadangi ant (I. D. Ž. ir R. K.) kasos išlaidų orderių nebuvo jų parašų, ji paklausė G. S., ką daryti. G. S. liepė pačiai pasirašyti ir kuo skubiau siųsti į (duomenys neskelbtini). Ji pati savo ranka pasirašyti pabijojo, todėl nuskanavo tų asmenų parašus nuo kasos pajamų orderių, kai I. D. Ž. ir R. K. įnešė pinigus, tuos parašus „uždėjo“ ant kasos išlaidų orderių ir išsiuntė. Tie jos surašyti išlaidų orderiai taip ir liko be parašų, jie buvo išimti ir turi būti pas tyrėją. Tuos parašus suklastojo atšvietimo būdu. Ji supranta ir pripažįsta, kad taip padėjo G. S. apgaulingai tvarkyti apskaitą, nes be jos tokių veiksmų G. S. negalėjo tų pinigų pasiimti. Kai G. S. jai liepė išimti pinigus, ji neinformavo A. J., nes niekada to nedarydavo. Apie tai, kad G. S. pasiėmė pinigus ir nepasirašė, ji A. J. informavo, kai jau buvo vykdomas patikrinimas. Nurodymą suklastoti I. D. Ž. ir R. K. parašus jai davė G. S.. Su G. S. dėl pinigų grąžinimo I. D. Ž. ir R. K. buvo kalbėta, tačiau G. S. tik pažadėdavo ir jų neatvežė iki pat kredito unijos uždarymo.

Apie tas aplinkybes, kad buvo surašomi vekseliai P. B. ir A. K., ji sužinojo tik tos dienos, kai jie buvo surašyti, vakare, nes juos G. S. paliepimu nunešė į kredito uniją ir jai FNTT pareigūnai pasakė apie situaciją kredito unijoje. Pamena, jog tą dieną, kai ji nunešė vekselius į kredito uniją, vyko jos mamos laidotuvės. Dar būnant laidotuvių biure jai pradėjo skambinėti G. S., kuris vis teiravosi, kada baigsis laidotuvės. Tada ji nuėjo iki P. B. laidojimo biuro, kur jai padavė vekselius (vieną paėmė iš ofiso, o kitą – įdavė A. K. lauke), po to nuvažiavo į darbą ir įdėjo tuos vekselius į G. S. (stalo) stalčių. Kai FNTT pareigūnai paprašė išspausdinti kasos likučius ir paaiškėjo, kad kasos likutis yra 44000 Eur, ją ištiko šokas, nes likutis turėjo būti 4000 Eur. Pareigūnai pradėjo jos prašyti dar 40000 Eur, bet ji pasakė, jog nedirbo tas dienas. Po to jai parodė tuos vekselius ir tik tada pirmą kartą ji pamatė, kad G. S. paskolino P. B. ir A. K. po 20000 Eur. Ji tikrai tokių pinigų neturėjo. Būdavo, jog (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kasą „permeta“ pinigų sumą ir kai G. S. juos atveždavo, ji turėdavo pasirašyti ant kasos pajamų orderio. Toks orderis buvo padėtas ant jos darbo stalo, bet jis buvo be jos parašo. 2017 m. sausio 20 d. (penktadienį) ji dirbo iki 16 val., seife likutis buvo vos virš 4000 Eur. Savaitgaliais kredito unijos kasa (duomenys neskelbtini) nedirba. Pirmadienį ir antradienį ji taip pat nebuvo darbe dėl motinos mirties. Tad 2017 metų sausio 20-24 dienomis nebuvo galimybės įforminti šių vekselių kredito unijos vardu. Kiek ji žino, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ telefonu pasakė, kad su G. S. slaptažodžiu buvo įeita į jos skyrių.

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 12, b. l. 19-20), kaltinamoji N. J. juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad yra buvę tokių situacijų, jog bandant nevykdyti G. S. nurodymų, buvo grasinama tuo pat atleisti iš darbo. G. S. buvo vienareikšmis valdovas, save vadindavęs dievu. Teismui pagarsinus byloje esančius susirašinėjimus su G. S., kaltinamoji N. J. juos patvirtino. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Nuoširdžiai galisi dėl apdarytos nusikalstamos veikos. Šis laikotarpis, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teismas, jai buvo labai sunkus. Turi problemų su sveikata. Ji gyvena su dviem sūnumis, būsima marčia ir anūkėliu. Jos sūnus T. J., kuris pateikė teismui prašymą dėl laidavimo, gyvena kartu su ja. Kitas sūnus dar mokosi. Su vaikais ji tikrai labai gerai sutaria. Jie yra vieninteliai jos pagalbininkai ir jie žino visą susidariusią situaciją. Su T. tariasi visais klausimais, bendrauja kasdien ir betarpiškai. Teismui pažada, jog niekada tokių dalykų nepasikartos.

Civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinį ieškinį 155410,92 Eur sumai palaiko. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė kredito unijai bankroto bylą ir ją paskyrė bankroto administratore. 39970 eurų trūkumas nustatytas dar prieš iškeliant bankroto bylą. Lietuvos bankas buvo paskyręs laikinąjį administratorių, kuris, perimdamas kasą, pinigus ir rado tokį trūkumą, jis buvo konstatuotas laikinojo administratoriaus išvadose. Vekseliai buvo įforminti taip, kad ne kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ skolino pinigus, o skolino G. S.. I. D. Ž. ir R. K. indėlio sutartys buvo sudarytos, o realiai tų pinigų nėra. Šiai dienai yra teisme ieškinys dėl R. K. pripažinimo indėlininku, kadangi tokių patvirtinančių dokumentų pas ją nėra. Pagal dokumentaciją pinigai tariamai yra grąžinti, bet jie nėra grąžinti. Nėra kasos pajamų orderio, kad tie pinigai įnešti į kasą. Dokumentai yra tokie, jog jie indėlius įdėjo ir tą pačią dieną pasiėmė, tai yra susigrąžino. Kas liečia I. D. Ž., unija prašo tuos 3200 eurų priteisti, nes dokumentų, kad pinigai grąžinti, nėra. Indėlininkai ir pajininkai nėra traukiami į kreditorių sąrašą (bankroto byloje). Indėlininkams pinigus atiduoda draudimas, o pajininkai yra ne kreditoriai. Dėl R. K. nėra pasibaigęs procesas, vasario mėnesį yra numatytas teismo posėdis dėl jo įtraukimo į indėlininkus. Tuos atveju prašys draudimo, kad būtų jam išmokėti tie pinigai. 22450 eurų suma yra dėl statybinių medžiagų, kurios buvo galimai pasisavintos. Ieškinio 4 punkte nurodyta suma dėl neteisėtai išduotų paskolų. Tokia suma susidaro, matomai buvo pasinaudota savo tarnybine padėtimi, kurioje G. S. buvo, ir buvo paimtos tos paskolos ir jos nėra grąžintos. Jeigu būtų buvusi žinoma tikroji situacija, nebūtų jis gavęs tų paskolų. Antroji paskola net be užtikrinimo buvo suteikta. Ieškinio 5 punktas yra dėl pajų padidinimo. Pajus yra įmonės turtas. Vadovaujantis liudytojų parodymais tvirtina, kad kredito unijai vadovavo G. S..

Liudytoja J. R. parodė, kad su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendrauti 2014 metais. Įnešdavo į kredito uniją pinigus grynaisiais, juos atnešdavo pas G. S. į kabinetą. Pinigus įnešė per kelis kartus, yra atnešusi tiek su vyru, tiek su dukra. Ji asmeniškai bendravo su G. S., žinojo, kad jis yra viršininkas. Su A. J. tikrai nebendravo, su ja sutarčių nesudarinėjo, jos nepažinojo. Pagrindinis vadovas buvo G. S. – jis sėdėjo atskirame kabinete ir tik su juo bendraudavo, tik jis pasirašydavo dokumentus, uždėdavo antspaudus. Kitos unijos darbuotojos sėdėjo koridoriuje. Apie tai, kad yra unijos pajininkė, ji nežinojo. Tarp jų buvo susitarimas, kad ji įneša pinigus ir pasibaigus sutarties terminui gauna pinigus su procentais. Su ja visada atsiskaitydavo, mokėdavo „procentą“ ir (duomenys neskelbtini) su vyru džiaugėsi. Dokumentuose matydavo, kad yra antspaudas, yra parašai ir galvojo, kad viskas yra teisingai. Pinigus atveždavo ir į namus, kitą kartą – unijos patalpose pasiimdavo. Ne vieną kartą gaudavo „procentą“ ir (duomenys neskelbtini) su vyru džiaugėsi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 107-109), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Apie pajaus įsigijimo aplinkybes sužinojo tik per apklausą. Ji neatkreipė dėmesio, kad tai buvo pajaus įsigijimo sutartis, o ne indėliai. Neneigia, kad kai ji pajų padidino iki 5000 eurų, G. S. jai sumokėjo grynais 300 eurų. Jokių dokumentų apie tai, kad jai buvo sumokėti tie 300 eurų, nepasirašė. Pajaus (5000 eurų) neatsiėmė, pinigus paliko unijoje ir pasirašė 2016 m. kovo 25 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo. Buvo sutarta, kad už tą pajų ji gaus 5 procentus metinių palūkanų, bet negavo. Taip pat dar papildomai 3000 eurų įnešė ir pasirašė susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, sutarė, kad terminas bus iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir ji gaus 4 procentus metinių palūkanų, tačiau jų irgi negavo. Kai ji padidino pajų 3000 eurų, G. S. surašė tik susitarimą, kitokių dokumentų nesurašė. Jokių kvitukų negavo, kad įnešė grynus pinigus. Dėl negrąžinto pajaus ji patyrė 15000 eurų nuostolių. Ji nežinojo, kad pajus yra nedraustas. Ji neatskyrė, jog tai yra pajus, jeigu būtų žinojusi, tikrai tų pinigų kaip pajaus nebūtų įnešusi. 2017 metais G. S. buvo kelis kartus pas juos atvykęs į namus, bet pinigų grąžinti nesiūlė. Iš pradžių jis jų prašė dar pinigų, bet ji su vyru nedavė. Po to siūlė rašyti pas notarus vekselį, bet ji su vyru nesutiko. Vekselyje turėjo atsispindėti tai, kad neva ji paskolino G. S. pinigus. Nebuvo tokio atvejo, kad jai G. S. būtų sumokėjęs didesnę nei 300 eurų sumą. Ji gavo procentus vieną kartą ir vyras gavo vieną kartą, tačiau didesnės sumos nei jai, nei vyrui nebuvo sumokėta. Tvirtina, kad su A. J. nebendravo, ir nežino, kodėl sutartyje yra pastarosios parašas. Nebuvo tokio susitarimo, jog ji asmeniškai G. S. skolina 3000 eurų, pasirašė dokumentus tik su unija. Jos vyras niekada nėra prašęs, kad nebūtų rašomas kvitas.

Liudytojas A. R. parodė taip pat kaip liudytoja J. R.. Jis patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl pajinio kapitalo padidinimo, pagal kurį jis pajų padidino iki 6000 eurų. Tą pačią dieną jis 6000 eurų grynaisiais padavė G. S.. Susitarime buvo numatyta, kad jis pajų laikys iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir gaus 4 procentų dydžio metines palūkanas. Nežinojo, jog yra pajininkas. Galvojo, kad įdeda indėlį. Ant pajaus padidinimo sutarties pasirašė G. S.. Visus dokumentus tvarkydavo G. S., jis su kitais kredito unijos darbuotojais nebendravo. Pinigus skolino unijai, o ne G. S. asmeniškai. Jau po to, kai unija užsidarė, G. S. ne kartą buvo atvažiavęs pas jį ir žmoną, bei siūlė pasirašyti vekselius, kad jis yra skolingas. Paskutinį kartą siūlė pasirašyti vekselį 14000 eurų sumai ir visus turimus dokumentus sunaikinti. Kokios tikslios G. S. pareigos buvo kredito unijoje nežino, tačiau mano, kad pastarasis buvo kredito unijos vadovas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 103-105), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis G. S. jų įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) užsakė langus ir duris, o įmonės darbuotojas D. Š. juos išmatavo ir sumontavo kaltinamojo nurodytose vietose. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Tie įvykiai buvo 2016 metų rudenį. D. Š. prekiavo (duomenys neskelbtini) turguje ir būtent jis priėmė užsakymą. Su kaltinamuoju bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Avansą sumokėjo kredito unija, kuri atsiskaitė ir įvykdžius užsakymą. Sąskaitose yra įtraukta langų ir durų kaina bei montavimo ir transportavimo paslaugos kaina. G. S. jo prašė, kad sąskaita nebūtų detalizuota ir joje būtų įrašyti tik langai ir durys be montavimo ir transportavimo paslaugų kainos. Galėjo būti, kad langai ir durys buvo sumontuoti per 3-4 kartus. Po to, kai buvo pradėtas tyrimas ir jis buvo apklaustas FNTT pareigūnų, pas jį buvo atvykęs G. S., kuris siūlė sumokėti pinigus asmeniškai, ir prašė, kad jis šiuos pinigus pervestų į kredito uniją, tačiau jis atsisakė, kadangi pinigai už langus ir duris jau buvo sumokėti kredito unijos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 137-139), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, o taip pat pats montuoja langus ir duris. 2016 metų žiemą (duomenys neskelbtini) turguje kaltinamasis užsakė langus ir duris. Jis išsimatavo langus ir duris ir maždaug po mėnesio juos sumontavo. Langai ir durys buvo montuojami į tris objektus – (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini) (vienos durys), pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį jis palaikė viešbučiu (kiek pamena, ten buvo montuojamos 4 durys ir apie 10 langų), bei sodyboje, esančioje už (duomenys neskelbtini) kaimo. Šiuos objektus parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Už langus ir duris kaltinamasis jam sumokėjo grynais pinigais, o jis kaltinamajam padavė sąskaitas – faktūras, kurios galimai buvo išrašytos kredito unijos vardu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 144-146), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Liudytojas A. P. parodė, kad su G. S. susipažino prieš kokius septynerius metus, kai išnuomojo jam pastolius. Tuo metu jis dirbo pagal patentą, buvo įregistravęs savo darbinę veiklą. 2016 metais G. S. kreipėsi į jį dėl statybų kredito unijos pastate. Dirbo kartu su A. P.. Unijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, jie pagrinde remontavo stogą, šiltino fasadą, dirbo ir vidaus darbus. Tuo pačiu metu, G. S. prašymu, dirbo ir jo sodyboje, esančio netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Toje sodyboje dirbo įvairius statybos darbus. Už atliktus darbus G. S. liko skolingas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad kredito unijai, kurioje jie atliko statybos darbus, vadovavo G. S.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 158-161), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau, nes buvo apklaustas iškart po įvykių. Statybos rangos sutartį pasirašė su kredito unija, kurią atstovavo moteris. Su G. S. žodžiu buvo sutarę, kad už stogo darbus į dieną mokės po 70 eurų. Į šį užmokestį medžiagų pirkimas nebuvo įskaitytas. Visus darbus, kurie nurodyti apklausoje, jie atliko. Darbai buvo pradėti 2016 metų liepos mėnesį, o baigti tų pačių metų rugsėjo mėnesį. G. S. už atliktus darbus jam ir A. P. mokėdavo pavedimais, pervesdavo pinigus į sąskaitas. Pinigai buvo mokami iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Už darbą grynais pinigais nemokėjo. G. S. jiems pateikė pasirašyti dokumentus (kasos išlaidų orderius), kad kiekvienam per du kartus sumokėjo po 3500 eurų, viso po 7000 eurų kiekvienam. Tačiau realiai G. S. jiems tų pinigų neišmokėjo. Ant kasos išlaidų orderių pasirašė, nes pasitikėjo G. S., kuris žadėjo sumokėti šiuos pinigus. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam parodė sąskaitas – faktūras ir klausė dėl tų sąskaitose nurodytų darbų ir medžiagų panaudojimo. Nurodė, jog kai kuriose sąskaitose nurodytos medžiagos nebuvo naudotos atliekant darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė apytiksliai, nes nėra ekspertas ir jam sunku apskaičiuoti, kiek tų medžiagų reikėjo ir kiek jų išnaudojo. Be to, jam sunku buvo iš tų sąskaitų – faktūrų susigaudyti. Kiek tų medžiagų buvo sunaudota gali atsakyti tik ekspertai. Jis pats statybinėmis medžiagomis nesirūpino, jų nepirko, savo nenaudojo. G. S. statybinių medžiagų į objektus jiems taip pat nevežė. Tas medžiagas jiems atveždavo vaikinukas, vardu V. Kokias medžiagas reikia atvežti su V. sutardavo telefonu. Buvo taip, kad vieną dieną dirbo kredito unijos pastate, o kitą dieną kaltinamojo sodyboje. Kaltinamojo sodyboje dirbo apie trejus metus. Su G. S. dėl atsikaitymo už darbus jo sodyboje nebuvo kalbėta. 70 eurų už dieną jiems buvo mokama, kai tvarkė stogą, dėl apmokėjimo už kitus darbus nesitarė. Kai dirbo sodyboje, statybines medžiagas taip pat patys užsakydavo, o jas atveždavo tas pats V. Kaltinamojo sodyboje atliko įvairius statybos darbus. Namo perdengimą tarp pirmo ir antro aukšto padarė anksčiau, dar iki darbo kredito unijos pastate. Kai atvyko dirbti į sodybą, joje mediena jau buvo. Paskutiniai darbai, kuriuos jie dirbo G. S. sodyboje, buvo lauko terasos įrengimas, už kuriuos G. S. jiems liko skolingas. Terasa sodyboje buvo įrenginėjam tuo pačiu metu, kai dirbo ir kredito unijos pastate.

Liudytojas A. P. parodė taip pat, kaip liudytojas A. P.. Jis patvirtino, kad vienu metu dirbo dvejuose objektuose – kaltinamojo sodyboje, esančios netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, ir kredito unijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kredito unijos patalpose dirbo fasado ir stogo remonto darbus, vidaus apdailos darbus. Stogas buvo renovuojamas ir dalis naujo stogo dengiama. Fasadą šiltino, tinkavo ir dažė. Sodyboje dirbo praktiškai visus statybos darbus, iki tol tik karkasas buvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 187-189), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Už darbą kredito unijos pastate mokėdavo pavedimais į sąskaitą, grynaisiais nemokėjo. Pinigai būdavo pervedami iš kredito unijos sąskaitos. Pasirašė dvejuose kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nurodyta, kad jam išmokėta po 3500 eurų, tačiau šių pinigų negavo. Pasirašė, nes G. S. sakė, kad pinigus atiduos.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jų įmonė užsiima statybinių medžiagų pardavimu. G. S. statybines medžiagas tiekė du metus, tiek laiko, kiek jį pažįsta. Įmonei reikėjo pinigų, tad jie paėmė 16000 eurų paskolą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu tapo ir šios kredito unijos pajininkais. G. S. jam pasiūlė tiekti statybines medžiagas remontuojamam unijos pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2016 m. liepos 11 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartį pasirašė jis ir G. S.. Galvojo, kad G. S. yra kredito unijos vadovas. Nuo to laiko iki 2017 metų sausio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė kredito unijai statybines medžiagas pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Dažniausiai statybines medžiagas pasiimdavo užsakovas, tačiau ir jie patys yra pristatę statybines medžiagas į objektą, bet labai nedideliais kiekiais. Prekes pasiimdavo ir pats G., atvykdavo ir jo darbininkai. Sutarčių dėl statybinių medžiagų tiekimo asmeniškai G. S. nebuvo sudarę, tačiau jis kažką statė (duomenys neskelbtini) kaime ir už asmeniškai perkamas medžiagas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, todėl jam sąskaitų nerašydavo, o duodavo tik kasos čekį. Jis 1-2 kartus yra vežęs statybines medžiagas į G. S. statomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Už statybines medžiagas, tiekiamas unijai priklausančio pastato remontui, buvo atsiskaitoma pavedimais. Vienintelį kartą buvo apmokėta už medžiagas grynaisiais pinigais, berods 20000 eurų. Tai nebuvo įprasta pinigų suma, bet tuo kartu buvo sukaupta pakankamai didelis prekių kiekis ir buvo paprašyta leisti atsiskaityti grynais, o jiems didelio skirtumo nebuvo. Pirmiausia, buvo surašytas kasos pajamų orderis, bet jis jo iškart nepasirašė, o pasirašė tada, kai G. S. atvežė pinigus (20000 eurų). Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151-153), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaip tik tuo metu baigėsi jo indėlio (duomenys neskelbtini) banke terminas ir jis 2017 m. sausio 16 d. pinigus – 17000 eurų, nunešė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą, esančią (duomenys neskelbtini). Indėlį padėjo vienerių metų laikotarpiui, sutarė, jog bus mokamos 2,5 procentų dydžio metinės palūkanos. Surašė rašytinę sutartį, gavo dokumentus, jog pinigus paėmė, todėl buvo ramus, nes galvojo, kad pinigai yra apdrausti ir saugiai padėti. Pinigus iš jo paėmė ir dokumentus tvarkė kaltinamoji (N. J.). Po dviejų savaičių pas jį į namus atvyko FNTT pareigūnas, kuris jį klausinėjo apie šį indėlį. Šiam pareigūnui pateikė savo turėtus dokumentus, o pareigūnas jam pateikė dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad jis pinigus iš unijos atsiėmė. Tačiau matėsi, kad šiame dokumente jo padarytas „padarytas“ (suklastotas). Jis jokių pinigų iš unijos neatsiėmė ir vėliau jų neatgavo. Pinigų grąžinimo kvito jis nepasirašinėjo. Direktorius (G. S.) kokius tris kartus buvo pas jį atvažiavęs, neva norėjo grąžinti pinigus, tačiau niekada jų neturėjo. G. S. siūlė važiuoti į banką, prašė jo banko sąskaitos, po to siūlė pasirašyti vekselius ir žadėjo atsiskaityti vėliau, per kažkokį tai terminą. Mano, jog G. S. tenorėjo iš jo gauti parašą.

Liudytoja I. D. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), kad su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 16 d. sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iki 2018 m. sausio 16 d. už 2,5 procentų dydžio metines palūkanas padėjo 3200 eurų. Sutartį sudarė ir pinigus padavė (duomenys neskelbtini). Indėlį priėmė N. J.. Pasirašė pajų sutartį, pagal kurią įnešė 30 eurų pajų. Gavo dokumentus – aukščiau minėtą sutartį, grynųjų pinigų įnešimo dokumentus 30 eurų bei 3200 eurų sumoms, juose pasirašė. Apklausos metu jai parodytą 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jai išmokama 3200 eurų, mato pirmą kartą. Mato, kad šiame dokumente atšviesti jos vardas, pavardė ir parašas. Terminuoto indėlio sutarties ji nenutraukė, pagal minėtą dokumentą pinigai jai nebuvo išmokėti. 2017 m. sausio 29 d. apie 19 val. pas ją į namus atvyko vyriškis, kuris prisistatė kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jis jai grąžino 3230 eurų, tačiau ji jokiuose dokumentuose nepasirašė (t. 1, b. l. 58-62).

Liudytojas V. S. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas. Minėta įmonė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, tačiau daugiausia internetine prekyba. Taip pat prekiauja seifais, anksčiau prekiavo baldais. 2017 metų sausio pradžioje į jį kreipėsi pažįstamas G. S.. Pasakė, jog nori pirkti baldus naujam kredito unijos ofisui. Įvardino konkrečią pinigų sumą, kurią gali išleisti tiems baldams – 13664,27 Eur. Pasakė, jog reikalinga būtent už tokią sumą nupirkti, todėl jis nesigilino. Truputį aptarė, kiek ir kokie bus baldai, G. S. ant popieriuko pabraižė šiokį tokį išplanavimą. Pasirašė sutartį, kad jis turėtų pateikti išsamesnį baldų projektą, kadangi tas pokalbis buvo labai nekonkretus. G. S. pasakė, kad nori sumokėti avansu, bet pinigus atneš vėliau. Pinigų priėmimo kvitai buvo surašyti skirtingomis datomis. Sutartis buvo surašyta sausio 3 d. Pinigų priėmimo kvitus išrašė tą pačią dieną (sausio 3 d.). Paskutinio pinigų įnešimo kvito data yra sausio 13 d., nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą jis grynaisiais pinigais negalėjo iš karto paimti didesnės nei 3000 eurų sumos, todėl tą sumą padalino per kelis kvitus. Pinigus G. S. atnešė po dviejų dienų – sausio 5 dieną 10000 eurų grynais, o paskui atnešė likusią sumą (3664 eurus). Kai G. S. nepasirodė nei su projektais, nei su detalizavimais, nusprendė grąžinti pinigus. Pinigus grąžino G. S. irgi išrašydamas kelis kvitus dėl įstatymo apribojimo. G. S. prašė nenutraukti tos sutarties, bet jis nesutiko. Po to jam paskambino kredito unijos administratorius ir paprašė grąžinti pinigus, kuriuos už baldus sumokėjo G. S.. Jam atsakius, kad pinigus grąžino G. S., administratorius pasakė, kad jis neturėjo teisės taip pasielgti. Jis apie tai pasakė G. S. ir G. per du kartus jų įmonei pervedė grąžintus pinigus, o jų įmonė pervedė kredito unijai. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pinigų iš G. S. negavo, nes buvo dideliame šoke, pareigūnai jam sakė, koks blogas žmogus yra G. S., liepė jam grįžus sunaikinti dokumentus ir sakyti, kad pinigų iš G. S. negavo, todėl taip ir pasakė. Šių savo parodymų netvirtina.

Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), kad 2017 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta G. S. prašymu. 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 12 d. pagal G. S. prašymu išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu penkis pinigų priėmimo kvitus serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. pinigų nesumokėjo, žadėjo juos atnešti per savaitę. Penki pinigų priėmimo kvitai išrašyti tą pačią dieną, kuomet buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pinigų priėmimo kvitus surašė buhalterė pagal jo nurodytas pinigų sumas, išdalijus 13664,72 Eur sumą. Pinigų priėmimo kvitai buvo išrašyti G. S. prašymu, nors pinigų jis nesumokėjo. Priežasties, kam jam reikalingi kvitai, G. S. nenurodė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė šiuos pinigų priėmimo kvitus įtraukė į apskaitą, išrašė kasos pajamų orderius, išankstines sąskaitas apmokėjimui. Kasos išlaidų orderiai 2017 m. sausio 17, 18, 19, 20, 23 dienų Nr. (duomenys neskelbtini) apie pinigų grąžinimą G. S. buvo surašyti tą pačią dieną, kai su G. S. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir aukščiau nurodyti pinigų priėmimo kvitai. Minėti kasos išlaidų orderiai surašyti ir pasirašyti G. S., nes jis piniginių lėšų pagal aukščiau išvardintus pinigų priėmimo kvitus neįnešė. 2017 m. sausio 17 d. jis surašė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir G. S. pasakė, kad jo veiksmai, prašymai (grynų pinigų priėmimo kvitų išrašymai apie pinigų priėmimą, kai realiai pinigai nesumokėti) nėra teisėti ir sutarties vykdymas neįmanomas. G. S. prašė sutarties nenutraukti, bet jis surašė nutraukimą. 2017 metų vasario mėnesį jam paskambino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ laikinas administratorius V. ir paklausė, kodėl anksčiau minėtus pinigus grąžino G. S., o ne kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“. Jis V. atsakė, kad pinigus grąžino unijos vadovui G. S., nors realiai pinigai negauti ir negrąžinti. Tada paskambino G. S. ir pastarasis per du kartus pervedė 13664,72 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos pinigus pervedė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 130-132).

Liudytojas P. B. parodė, kad turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima laidojimo paslaugomis. 2017 metų pradžioje kreipėsi į pažįstamą G. S., kurį pažinojo kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, dėl 20000 eurų paskolos suteikimo, nes įmonei skubiai reikėjo pinigų. Tuos pinigus norėjo pasiskolinti iš kredito unijos. Anksčiau gal kokius aštuonis kartus kreipėsi į šią kredito uniją dėl paskolų tiek įmonei, tiek asmeniškai. Kai kreipėsi į G. S., pastarasis asmeniškai jam padavė 20000 eurų. Jokių dokumentų iš karto nesutvarkė ir sutarė, kad po kelių dienų sudarys paskolos sutartį su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną dokumentų neįformino gal todėl, kad buvo savaitgalis ir jam reikėjo skubiai išvažiuoti, reikėjo greitai pinigų. Be to, iš G. žinojo, kad paskolai suteikti reikalingas ir unijos valdybos sprendimas. Tuo metu su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sudaręs tris paskolos sutartis ir jai buvo skolingas apie 30000 eurų. 2017 m. sausio 20 d. vekselis buvo surašytas G. S. iniciatyva. G. jam paskambino ir pasakė, kad „yra bėda“, jog vyksta tyrimas, o jis pinigus jam išmokėjo neteisėtai ir nebegali sutvarkyti paskolos. Tada ir surašė vekselį, kad pinigus jis pasiskolino asmeniškai iš G. S.. Vekselis buvo surašytas praėjus iki 5 dienų po to, kai realiai iš G. S. gavo pinigus. Vekselį užpildė jis pats. Surašęs tą vekselį, kiek pamena, tą pačią dieną jį pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui. Vėliau šiuos pinigus, kuriuos gavo iš G. S., „perskolino“ savo įmonei. Supranta, kad šiuo metu yra skolingas G. S., o ne kredito unijai. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 91-93, 100), patvirtino, kad pinigus gavo anksčiau, ne tą pačią dieną, kai surašė vekselį. Teismui pagarsinus byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius patvirtino, kad tai jo ir G. S. telefoniniai pokalbiai.

Liudytojas A. K. parodė, kad G. S. pažįsta daug metų, su juo yra draugai. Jis užsiima statybų verslu, yra įmonės vadovas. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas apie vekselį 20000 eurų sumai. Jis paprašė G. paskolinti tokią pinigų sumą ir ją gavo, o vekselį pasirašė vėliau. Datos, kada pasirašė vekselį, nepamena. Jį pasirašė (duomenys neskelbtini), laidojimo biure. Tą vekselį pasirašė G. prašymu, bet pinigus iš jo jau buvo gavęs anksčiau, prieš 8-10 dienų. Jam pinigai buvo skubiai reikalingi, nes turėjo grąžinti seną skolą. Asmens, kuriam grąžino skolą, įvardinti nenori. 20000 eurų iš G. paėmė, kai (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), kredito unijoje. Jis prašė G., kad skola būtų įforminta, tačiau G. pasakė, kad tai sutvarkys vėliau. Jo įmonė jokių santykių su kredito unija neturėjo, jokių paskolų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, apkalbėjo G. S., nes juto aš spaudimą iš tyrėjos pusės. P. B. nepažįsta. Laidojimo namuose tik vekselį pasirašė ir ten jį paliko.

Liudytojas A. K., 2018 m. gegužės 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), kad 2017 m. sausio 20 d. apie 10-11 val. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo nuvykęs ir nesusitiko su G. S. bei pastarojo neprašė paskolinti 20000 Eur, o G. S. jam 20000 Eur nedavė. Buvo surašytas tik 2017 m. sausio 20 d. vekselis dėl 20000 Eur paskolos. Vekselį jam atspausdino (duomenys neskelbtini), P. B. bendrovei priklausančiuose laidojimo namuose. Atspausdintą vekselį jis užpildė, įrašė, kad iš G. S. gavo 20000 Eur, ir paliko laidojimo namuose. 2017 m. sausio 27 d. apklausos metus davė neteisingus duomenis, nes G. S. jam žadėjo paskolinti 20000 Eur ir paskolą įforminti, kaip gautą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo pažado neįvykdė. Būtų žinojęs, kad G. S. jį apgaus ir 20000 Eur neduos, vekselio nebūtų surašęs ir pasirašęs (t. 1, b. l. 87-88).

Liudytoja K. R. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo sutartį. Jų įmonė su unija pradėjo bendrauti 2015 metų gruodžio mėnesį. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde dirbo nuotoliniu būdu, į uniją atvažiuodavo labai retai. Jų bendradarbiavimas buvo toks, jog jie dirbo su ta pačia programa, kaip jos vartotojai, kiekvienas dirbo savo darbus, o kilusius klausimus spręsdavo telefonu. Ta programa vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, ji priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta nuomos sutartis. Ji neįdiegė šios programos, tik pačioje programos kūrimo pradžioje buvo konsultantė, kadangi daug metų dirbo su kredito unijomis. Tai specialiai kredito unijoms ruošta programa. Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ prie programos prisijungti galėdavo A. J., N. J., I. T. ir G. S.. O taip pat ji bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienas turėjo savo unikalų prisijungimą dėl saugumo. Programoje turėjo būti registruojamos visos kasos operacijos. Grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo operacijos turėjo būti registruojamos vykstant operacijai, todėl, kad automatiškai iš programos susigeneruodavo kvitas, kurį turėdavo pateikti klientui pasirašyti, klientų sąskaitų atidarymas irgi turėdavo vykti „online“ (gyvai), atidarius sąskaitą, klientas pasirašydavo sutartį, kurią sugeneruodavo programoje. Už grynųjų pinigų operacijas yra atsakingi kasininkai, kurie tiesiogiai dirba su klientais, ir vyr. kasininkas. Unijoje vyr. kasininku buvo G. S., o kasininkais galėjo būti kiekvienas specialistas, tiesiogiai dirbantis su klientais. Programoje turėjo būti registruojami visi duomenys apie pajininkus, visos pajų sutartys, pajaus padidinimo operacijos. Apie pajaus pasikeitimus programoje būdavo privaloma registruoti. Kiekvienam klientui būdavo atidaroma „pajinė sąskaita“, kurioje būdavo apskaitomi tie pinigai. Palūkanų už pajus mokėti nebuvo galima, to neleidžia įstatymas. Už pajų galima skirti dividendus, kai metinis visuotinis susirinkimas nusprendžia. Trikdžių šioje programoje „(duomenys neskelbtini)“, kad nebūtų galima teikti operacijų, yra buvę, tačiau tokių dalykų, kad programa neveiktų labai ilgai, nėra buvę. Jos darbo su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ funkcijos buvo paruošti atskaitas Lietuvos bankui, valstybinei mokesčių inspekcijai, SODRAI, apskaičiuoti atlyginimus, suvesti unijos išlaidas. Ji, kaip įmonės direktorė, buvo atsakingas asmuo, kuris turėjo unijos suteiktą teisę pasirašyti kaip fizinis asmuo apie ataskaitų teisingumą, jas laiku pateikti. Dar turėdavo paruošti paskolų vertinimą pagal tam tikrus reikalavimus. Ji vertindavo paskolų sutartis paskesniu momentu, jau kai reikėdavo įvertinti galimas rizikas (jeigu prasideda vėlavimai, klientų finansinių būklių pablogėjimai) ir jos pareiga būdavo atlikti tokį paskesnį paskolų vertinimą. Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas buvo A. J.. Administracijos vadovė yra valdoma valdybos, o valdyba – visuotiniu pajininkų susirinkimu. G. S. kredito unijoje buvo kreditavimo tarnybos vadovas. Jis taip pat buvo ir vyr. kasininkas. Visus pirminius dokumentus, pinigus, jie apsiskaitydavo patys (duomenys neskelbtini), ji jų net netikrindavo. G. S. tikrai turėjo prisijungimą prie banko sąskaitos, o ar jį turėjo A. J. ir kiti unijos darbuotojai, ji nežino. Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skyrius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar buvo nupirktos patalpos, į kurias planuota ateityje persikelti. Funkcijas surinkti pinigus, juos padėti į seifą, turėjo klientų aptarnavimo specialistai – A. J., I. T., N. J.. Jos tiesiogiai bendravo su klientais ir turėjo funkcijas pinigus priimti ir juos išduoti. Iš seifo pinigus paimti ir įdėti galėjo tik G. S.. Jis buvo vyr. kasininkas ir jis buvo atsakingas už pagrindinį seifą. Pagal dokumentus matė, kad buvo perkamos statybinės medžiagos, žino, kad buvo renovuojamas pastatas. Operacijos su grynaisiais pinigais turi būti įforminamos iš karto, nedelsiant. Per tą laikotarpį, kol ji teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, jai nekilo įtarimų, kad yra kažkas netvarkoje su pinigų apskaita. Apie galimą pinigų trūkumą irgi nekilo įtarimų, pagal dokumentus to nepastebėjo. Ji per visą bendradarbiavimo laikotarpį vienintelį kartą paėmė bylą su pirminėmis sąskaitomis – faktūromis. Ne dėl kokių nors įtarimų, o todėl, kad, gruodžio mėnesį buvo atvažiavusi į uniją, buvo metų pabaiga, norėjosi būti garantuotai, jog visi pirminiai dokumentai yra suvesti. 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje unijos nuosavas kapitalas buvo nedidelis – apie šimtą tūkstančių. Pagal įstatymą, unijos vadovams buvo galima išduoti paskolas iki 10 procentų nuo kapitalo dydžio.

Liudytoja A. J. parodė, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ ji faktiškai dirbo paskolų vadybininke, tačiau pagal dokumentus ji buvo administracijos direktorė. 2014 m. gruodžio 28 d. ji įsidarbino šioje kredito unijoje paskolų vadybininkės pareigose. Visą laiką dirbo su klientais, rinko dokumentus, reikalingus paskolų išdavimui, atidarinėjo einamąsias sąskaitas, tai yra dirbo vadybinį darbą. G. S. buvo laikinasis administracijos vadovas, bet Lietuvos bankas nebeleido jam būti laikinuoju vadovu. Tikslių priežasčių nežino. Lietuvos bankas reikalavo, kad kredito unijai vadovautų tikrasis vadovas. Buvo keli kandidatai, tačiau neišlaikė egzamino. Tada ji išsilaikė egzaminus ir 2016 metais tapo administracijos vadove. Su G. S. buvo sutarta, jog jis ir toliau vadovaus unijai, o ji eis tas pačias vadybininkės pareigas. Ją tai tenkino, nes pati vadovauti ir nenorėjo, bet, kad galėtų unija toliau veikti, reikėjo nuolatinio vadovo. Taip jie ir dirbo – G. S. vadovavo kredito unijai, o ji dirbo su klientais. Iš pradžių daugiau darbuotojų nebuvo, tik prieš pat pabaigą 3 mėnesius dirbo I. T., o N. J. dirbo viena (duomenys neskelbtini), kai unija atidarė nutolusią kasą 2016 metų birželio mėnesį. Ji surinkdavo visus reikalingus dokumentus, o G. S. pasikviesdavo žmones ir spręsdavo, ar išduoti paskolas, o galutinai nutardavo unijos valdyba. Paskolų komitetui priklausė G. S., N. J. ir S. F.. Valdybai priklausė ji, R. K. ir P. M.. G. S. anksčiau irgi priklausė valdybai. Kai ji tapo administracijos vadove, G. S. paliko eiti Kreditavimo tarnybos vadovo pareigas. Taip buvo sutarę, kad jis tas pareigas eis iki tol, kol jam bus leista laikyti egzaminus ir jis taps administracijos vadovu. Kiek ji žino, G. S. nebuvo leista tų egzaminų laikytis dėl to, kad turėjo iš anksčiau skolų ir jų nepadengė, tai yra dėl reputacijos. Darbo užmokestį ji gaudavo 950 eurų, iš kurių 400 eurų atiduodavo G. S., nes jis buvo faktinis administracijos vadovas. G. S. jai žadėjo, kad kai jis taps administracijos vadovu, ją paskirs pavaduotoja ir pakels atlyginimą. Tai, kad ji dalį atlyginimo atiduodavo G. S., vėliau sužinojo ir R. K.. Buhalterė visas ataskaitas siųsdavo G. S.. Valdybos posėdžiai vykdavo pagal paskolų kiekį, būdavo ir du, ir tris kartus per mėnesį. Jie vykdavo kredito unijos patalpose. Valdybos posėdžius sukviesdavo G. S.. Valdybos nariai buvo trys, sprendimams priimti užtekdavo dviejų narių. Protokoluose fiksuodavo realiai dalyvavusių narių skaičių. Dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti tik tiek, jog ši įmonė yra G. S.. G. S. atnešė buhalterinius duomenis (balansus), iš programos buvo ištrauktas išrašas, jog įmonė skolų neturi, ir išdavė tas paskolas. Tuo labiau, jog turėjo būti užstatyti ir butai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos dvi paskolos: 2016 m. lapkričio 21 d. – 16000 eurų, o 2017 m. sausio 6 d. – 14000 eurų. Tuo metu buvo galima išduoti tokio dydžio paskolas, nebuvo ribojama suma. Unija tuo laiku tikrai turėjo pinigų. Ji dalyvavo valdybos posėdyje, svarstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų išdavimo klausimus, buvo patikrinta įmonės turtinė padėtis, patikrinta, kad įmonė neturi skolų, kad bus įkeisti butai. Butai turėjo būti įkeisti per mėnesį laiko. Po pirmos paskolos butas buvo įkeistas, o po antros – nebebuvo įkeistas. Suteikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas valdybos nariams buvo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus, finansinės ataskaitos. Matė tokius dokumentus ir iš jų matėsi, kad bendrovė vykdo veiklą. Matė pelno mokesčių ir nuostolių ataskaitas, buvo nurodytas pelnas 7000-8000 eurų, pasirašęs jas buvo pats G. S., o gal kokia buhalterė. Kur tie dokumentai vėliau dingo nežino. Ji mano, kad tuo dokumentus ištraukė G. S., nes prie jų galėjo laisvai prieiti. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos ir neturėjo pajamų, vadinasi valdybos nariai buvo apgauti. Paskola nebūtų buvusi suteikta, jeigu būtų pateikti dokumentai, kad įmonė jokios veiklos nevykdo. Tai, kad per tokį trumpą laikotarpį du kartus su vadovu susijusi įmonė prašo paskolų, nebuvo keista. G. S. buvo vadovas, su buhalterėmis pasitarė, sakė, jog viskas yra gerai ir galima tas paskolas suteikti. Kažkiek jai buvo žinoma apie tai, jog I. T. norėjo nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nežino, ar nusipirko. Dėl tos antros paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo kreipėsi I. T., tačiau pirminį prašymą pateikė G. S., būtent jis prašė šios paskolos. Sprendimus, kad I. T. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, matė. 2017 m. sausio 10 d. valdybos posėdyje dalyvavo ji ir R. K., nes P. M. buvo išvykęs atostogų. Prie prašymo tikrai buvo visi dokumentai reikalingi paskolos gavimui, todėl valdybos posėdžio metu ir nusprendė suteikti paskolą. Šiuos dokumentus pateikė G. S., nes I. T. jų neturėjo. Iš Lietuvos banko programos gavo duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų neturi. Paties šios paskolos išmokėjimo momento neatsimena. Pagal dokumentus ji buvo išmokėta 2017 m. sausio 16 d., tą dieną, kai Lietuvos bankas atliko patikrinimą. Pinigai buvo išmokėti I. T.. G. S., imdamas paskolą, motyvavo, jog pinigai reikalingi pirkti butams, o jis ir pardavinėjo butus. I. T. taip pat sakė, kad paskola reikalinga G. S., kuris surado butą, kurį pirks (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra G. S. sugyventinės. Paskolos buvo tvarkomos sugyventinės vardu. Dokumentus rengė G. S., bet juos pasirašyti buvo atėjusi pati sugyventinė V. Š.. Dar G. S. turėjo ir asmeniškai paskolų. Be to, 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje buvo priimtas sprendimas ir dėl papildomo pajaus grąžinimo G. S.. Kai Lietuvos bankas atliko patikrinimą, buvo atliekamos kratos ir paaiškėjo, kad seife trūko pinigų. G. S. seife turėjo būti 146000 eurų, o rado apie eurą. O jos ir I. T. kasose viskas buvo tvarkinga. Seifo raktą turėjo G. S.. Kur jis dėjo tuos pinigus, ji nežino. Niekas kitas iš kredito unijos negalėjo į seifą patekti. Kol dirbo buhalterė S., buvo du seifo raktai. Vieną turėjo buhalterė, o kitą – G. S.. Kai tą buhalterę atleido, raktą nuo pagrindinio seifo turėjo tik G. S.. Unijoje buvo trys seifai: pagrindinis seifas, seifas G. S. kabinete ir seifas pas jas. Pinigus G. S. laikė savo kabinete buvusiam seife, o viename iš seifų ji su I. T. laikydavo iš žmonių surinktus pinigus. Į pagrindinį seifą pinigai buvo nešami tik pradžioje, vėliau visus pinigus nešdavo pas G. S. ir jis juos laikydavo savo kabinete esančiame seife. Jai teko kalbėtis apie nutrauktus indėlius su N. J.. N. pasakė, kad G. S. liepė nutraukti tuos indėlius (K. ir Ž.), pasiėmė pinigus ir pasišalino, nieko nepasirašęs. Unijai priklausančių patalpų remontu rūpinosi taip pat G. S.. Valdyba priėmė sprendimą nusipirkti pastatą, dalyje įrengti unijos patalpas, o kitą dalį išnuomoti. Vyko darbai. Valdyba dėl baldų pirkimo nebuvo susirinkusi ir nesprendė šio klausimo, tik paskui sužinojo, kad jau buvo bandoma baldus pirkti. Už pajus palūkanos nebuvo mokamos. Jos negalėjo būti mokamos. Nėra mačiusi pajų sutarties su garantuota palūkanų norma. Kai unija po Lietuvos banko patikrinimo nebedirbo, į ją kreipėsi pajininkai A. P. M. ir T. Ž., kurie teiravosi, kas mokės palūkanas už pajų. Būdavo taip, kad žmonės ateidavo pas G. S. į kabinetą, susirašydavo dokumentus, bet jiems niekas nieko neaiškindavo, kiek įnešė, kaip mokės ir taip toliau. Tokių pajaus sutarčių su garantuota palūkanų norma tikrai nebuvo ir į buhalterinę apskaitą tikrai jos nebuvo įtrauktos. Dar prieš unijos patikrinimą ji žinojo, kad G. S. skolina pinigus „ant savęs“ su procentais. Metines ataskaitas bankui pateikdavo buhalterė K. R.. Buhalterinės apskaitos programa unijoje veikdavo, tačiau būdavo ir sutrikimų. Programa ilgiausia buvo užstrigusi pusantros dienos. Programos sutrikimai tiksliam buhalterinės apskaitos vedimui turėjo įtakos tik tai dienai, paskui K. viską sutvarkydavo. I. T. tikrai žinojo, kad kredito unijai realiai vadovauja G. S.. Apie tai, kad 2017 metų sausio mėnesį kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo ruošiami dokumentai ir ketino skolintis pinigų P. B. bei A. K., jai nebuvo žinoma, nes jie yra iš (duomenys neskelbtini) ir ji jų asmeniškai nepažįsta. Jie buvo anksčiau paskolas pasiėmę, o kad vėl planavo imti paskolas, G. S. ją informavo tik po vekselių surašymo. Ji dalyvavo tikrinant grynųjų pinigų likutį kredito unijoje 2016 m. lapkričio 18 d. ir užtikrina, kad toks likutis, koks nurodytas patikrinimo akte – 141000 Eur, faktiškai ir buvo. Jos nuomone, pinigus, kurių patikrinimo metu trūko, G. S. galėjo pralošti.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji buvo viena iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų. Kartu su G. S., A. K., B. ir V. dalyvavo steigimo dokumentų ruošime. Buvo gavusi Lietuvos banko leidimą dirbti administracijos vadove, tačiau išėjo vaiko auginimo atostogų. Po kelių metų, G. S. pakviesta, grįžo į kredito uniją dirbti. Buvo išrinkta į valdybą, jai buvo suteiktas Lietuvos banko leidimas eiti tas pareigas. Valdyba spręsdavo visus einamuosius klausimus – paskolų išdavimą, indėlių procentus, turto įsigijimą. Paskutiniu metu valdybai priklausė: ji, A. J. ir pirmininkas P. M.. G. S. valdybos posėdžiuose dalyvaudavo taip pat, jis pateikdavo visus svarstymui reikalingus duomenis. Tvirtina, kad G. S. buvo faktinis kredito unijos vadovas, nors jo oficialios pareigos buvo Kreditavimo tarnybos vadovo. G. S. neturėjo Lietuvos banko leidimo (dirbti unijos administracijos vadovu), nes neatitiko nustatytų kriterijų, todėl nebuvo paskirtas administracijos vadovu. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su G. S., sužinojo tik po unijos bankroto paskelbimo. Kiek paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota nežino, pamena tik vieną. Visi dokumentai buvo tinkami, todėl paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta. Jeigu valdybai būtų pateikti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neveikianti, neturinti pelno, jai paskola nebūtų buvusi suteikta. Ją nustebino, kad patikrinimo metu nebuvo rasti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos išdavimu. Paskolos išdavimo metu tokie dokumentai buvo. Kad A. J. buvo paskirta kredito unijos administracijos vadove, žinojo. Valdyba sutiko, kad G. S. vadovautų, o ne A. J., nes G. S. dirbo nuo pat pradžių ir turėjo daugiau patirties. Valdyba pasitikėjo G. S. ir vadovavosi jo nuomone, kaip didesnę patirtį turinčio asmens. Visą techninį darbą daugiausia dirbo A. J.. Už pinigus atsakingas buvo G. S. ir, kiek jai žinoma, vienintelis turėjo raktus nuo seifo. Ji patvirtinti negali, bet girdėjo, kad A. J. kažkokią savo atlyginimo sumą atiduodavo G. S.. Tai ji sužinojo iš pačios A. jau po bankroto unijai paskelbimo. 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ji pamena tik vieną valdybos posėdį dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo, tačiau nepamena, kada tas posėdis įvyko. Pamena, kad buvo paskolos byla, kurią peržiūrėjo, joje buvusius dokumentus įvertino ir nusprendė išduoti paskolą. Valdybos posėdyje dalyvavo ir G. S., nes jis visada dalyvaudavo, tačiau ji tuo metu nežinojo, kad jis yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes, susijusias su paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavimu. Jai nebuvo žinomi atvejai, kad už kredito unijos pajų buvo mokamos palūkanos.

Liudytojas P. M. parodė, kad nuo 2015 metų buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, vėliau buvo išrinktas valdybos pirmininku. Jis yra gamybininkas, tai nėra jo sritis, todėl sutiko tik laikinai pabūti valdybos pirmininku iki jie suras nuolatinį, kad nesustotų pačios kredito unijos darbas. Jam visada buvo aiškinama, jog kredito unijos veikla vykdoma gerai, pelningai, ji atitinka visus kriterijus. Visą organizacinį, finansinį ir teisinį darbą organizavo G. S., kuris vis užtikrindavo, kad visi rodikliai yra vykdomi, kad kredito unija „vystosi tik į priekį“, kreditai yra išduodami, kreditingumo rodikliai vykdomi, pajai surenkami, viskas yra labai gerai. Faktiškai kredito unijai ir vadovavo G. S.. Administracijos vadove buvo paskirta A. J., tačiau ji ir liko vykdyti vadybininkės pareigas, o kabinete, kuris priklausė administracijos vadovui, sėdėjo G. S.. Pats G. S. nebuvo paskirtas administracijos vadovu, nes nesutiko Lietuvos bankas, kadangi pastarasis neatitiko kriterijų. Dabar akivaizdu, kad tai buvo dėl jo reputacijos. Valdybą sudarė trys nariai: jis, R. K. ir A. J.. Valdyba tvirtindavo išduodamus kreditus. Dokumentai jiems būdavo pateikiami jau sutvarkyti, kreditų sumos nebūdavo didelės 500-5000 eurų. O tų didžiųjų kreditų, jie, valdybos nariai, net nematė. Jis nedalyvavo valdybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomos ir suteiktos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 16000 ir 14000 eurų. Paskolų po 10000 eurų tikrai nebūdavo daug, dažniausia būdavo suteikiamos smulkios paskolos. Valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl naujų patalpų pirkimo ir buvo pritarta jas pirkti, o dėl remonto, tai jie nesulaukė jokio projekto, sąmatos, pasiūlymo, konkurso. Tos patalpos kažkiek buvo remontuotos, buvo tvarkomas stogas, viena siena apšiltinta, bet viduje niekas nebuvo tvarkyta, viskas buvo apleista. Apie jokių baldų pirkimą nebuvo kalbėta ar svarstyta. Valdybos nebuvo prašoma pritarimo dėl baldų pirkimo. Kad kredito unija bankrutuoja sužinojo 2017 metų pradžioje. Laikraštyje perskaitė, jog pasigesta virš 100000 eurų. Prasidėjo visokie fiktyvus dokumentų sudarinėjimai ir pats G. S. bandė aiškintis, įrodinėti, pateikinėti sąskaitas. 40000 eurų trūkumą G. S. paaiškino tuo, kad tie pinigai buvo paskolinti pagal vekselius. Jis teigė, kad nespėjęs įforminti dviejų kreditų po 20000 eurų, jis išdavė vekselius. Palūkanos buvo mokamos už indėlius, o už pajus nebuvo palūkanos mokamos. Jis buvo kredito unijoje įnešęs indėlį virš 100000 eurų sumai. Pajų irgi turėjo unijoje, 2016 metais jam buvo grąžintas pajus. Pajininkams už papildomą pajų palūkanos nebuvo mokamos. Jis pats taip pat nukentėjo nuo G. S. veiksmų – pastarajam paskolino 30000 eurų pagal vekselį. Vekselis buvo surašytas 2017 metų sausio pradžioje. Šiuo metu teismas šiuos pinigus jam yra priteisęs. Kaltinamasis aiškino, jog nori didinti unijos kreditingumą, pinigus įnešti kaip pajų, bet jis norėjo garanto ir todėl tuos pinigus paskolino asmeniškai (G. S.). Dar kredito unijos bankrotas nebuvo paskelbtas. Pajus jo buvo įneštas, tik buvo perrašyta sutartis ir pratęstas terminas dar šešiems mėnesiams, tikintis, jog pagerės kredito unijos padėtis. Jis 30000 eurų pajų įnešė į uniją, bet jam reikėjo garantijos, todėl G. S. sutiko pasirašyti vekselį. Dėl pajaus įnešimo buvo įtikinėjamas, įkalbinėjamas, kad kredito unija galėtų toliau veikti, kad galėtų išduoti kreditus ir generuoti pajamas reikalingas tam tikras pajinio kapitalo kiekis kredito unijai. Viskas tai buvo daroma G. S. iniciatyva. Pajų įnešė grynais pinigais, tačiau jokių kasos pinigų įnešimo į kasą orderių nebuvo išrašyta. Pajaus padidinimo sutartyje gal ir buvo kalbama apie tam tikrų palūkanų mokėjimą jam, kaip pajininkui, dabar sunku prisiminti. Tačiau tikrai ne iš kredito unijos tai buvo daroma. Susipažinęs su dokumentais (t. 13, b. l. 121-127), patvirtino, kad tokios sutartys buvo sudarytos, jose yra jo parašai. Mato, jog jose buvo numatytos ir palūkanos. Yra jo parašai, kad gavo jas. Tas palūkanas jam mokėjo G. S. asmeniškai, o ne kredito unija. Jis sutartį sudarė su kredito unija, bet tie palūkanų mokėjimai vyko kaip G. S. asmeniniai mokėjimai.

Liudytoja I. T. parodė, kad ji nuo 2016 metų spalio mėnesio dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės – vadybininkės pareigose. Dirbo iki pat unijos uždarymo. Ji pati iš kredito unijos buvo paėmusi 6000 eurų paskolą butui pirkti. Dar 15 procentų nuo šios sumos įnešė kaip pajų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. Š., pasiūlė vieno kambario butą už gerą kainą. Butas turėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (jei neklysta), bet to buto jai nepardavė, o 2017 m. balandžio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ jai pardavė kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už tą butą pas notarą ji sumokėjo grynaisiais V. Š., su kuria ją suvedė G. S.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pinigus padavė iš karto G. S., kadangi pas notarą buvo ir G. S., ir V. Š.. Tvirtina, kad pinigus padavė tik balandžio mėnesį. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo buvo pasiūlymas. Kadangi ji tuo metu gyveno su draugu, kuris turėjo statybų verslą, jie nusprendė, jog būtų naudingiau iš individualios veiklos „pereiti“ į įmonę. Pirkti veikiančią įmonę yra naudingiau, nes nereikia įstatinio kapitalo, jau yra visi rekvizitai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo plati, todėl nusprendė šią bendrovę pirkti jos vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau priklausė jos pusseserei ir G. S. nupirko tą įmonę iš jos pusseserės. Buvo taip, jog G. parašė, kad ją skiria šios įmonės direktore ir nurodė jai užpildyti paraišką kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji užpildė paraišką dėl paskolos suteikimo, tačiau daugiau jokių dokumentų nepasirašė. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta paskola, ji nežino. Ji jokių pinigų negavo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų, sužinojo tik iš notaro, G. jai apie tai nesakė. Kadangi buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, šios bendrovės nebepirko. Tada G. S. jai pasiūlė pirkti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau ji ir jos draugas šią įstaigą pirkti atsisakė. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo du žmonės – G. S. ir A. J.. Į pokalbį dėl darbo ėjo pas G., bet su pastaruoju kartu buvo ir A. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad unijos vadovu buvo G. S., nes jis turėjo generatorius (reikalingus prisijungti prie banko sąskaitų), raktus nuo seifo, kuriuose buvo vertybiniai popieriai. Tačiau A. J. mokė ją dirbti su programa, o G. su ta programa dirbti nemokėjo. Mano, jog būtų neteisinga kaltinti tik G. 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad nepamena tokio atvejo, kad būtų skaičiuojama kasa ir joje fiksuotas 141000 Eur likutis. Prašymą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai paprašė surašyti G. S.. Ji kartu su A. J. surašė tą prašymą. Prašomą paskolinti pinigų sumą nurodė G. S.. Ji užpildė vienintelį dokumentą – prašymą paskolai gauti. Jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad ilgą laiką nebuvo pateikiami įmonės balansai. Jokių pinigų ji negavo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo jai atrodo, kad G. S. tik ieškojo žmogaus, kuris formaliai nupirktų šią įmonę. Posėdyje (valdybos), kuriame buvo svarstomas klausimas dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo, nedalyvavo.

Liudytoja I. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), kad ji iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmusi 7000 Eur paskolą, kurią bankroto administratorė nutraukė, nes kaip papildomas garantas nebuvo įkeistas nekilnojamas turtas, o susidariusi skola perduota išieškoti antstoliams. Jos paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad bus įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį jai surado G. S.. Minėtas butas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šis butas įkeistas nebuvo, nes G. S. nesuruošė dokumentų ir jų nepateikė notarui. G. S. iškart turėjo ruošti dokumentus dėl buto įkeitimo, nes ji, gavusi pinigus pagal paskolos sutartį – 6000 Eur (1000 Eur pajaus dalis), juos iš karto grynais padavė G. S., o šis jai pasirašė vekselį, kad pinigus gavo. 2016 gruodžio mėnesio pabaigoje G. S. jai pasiūlė nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ji su savo vaikinu sutiko nupirkti akcijas. G. S. iš pradžių parašė, kad ją skiria šios bendrovės direktore, ir pasakė, kad ji parašytų paraišką kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimo. Ji užpildė paraišką ir daugiau jokių dokumentų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimo ji nepasirašė. Be to, G. S. jai siūlė pirkti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau ji atsisakė, nes ši įstaiga turėjo paskolų. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. S., o ji, A. J. ir N. J. atliko vadybininko pareigas. Nors A. J. pagal dokumentus buvo administracijos vadovė, tačiau realiai ji dirbo vadybininke, o G. S. vadovavo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Raktus nuo seifo, elektroninės bankininkystės kodus, generatorius turėjo tik G. S. (t. 2, b. l. 17-18).

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje nusikalstamų veikų tarnybos vyriausiąja tyrėja ir šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Liudytojų apklausos buvo vykdomos taip, kaip yra numatyta baudžiamojo proceso kodekse. Salėje sėdinčius liudytojus P. B. ir V. S. apklausė ji. Smulkiai aplinkybių nepamena ir dabar konkrečiai pakomentuoti negali, viskas turi būti užfiksuota jų apklausos protokoluose. Ji protokolą pildo tik iš žmogaus žodžių, pati nieko papildomai nerašo. Jokių grasinimų niekada nenaudoja, liudytojai tik yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir trukdymą ikiteisminiam tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daromi telefoninių pokalbių įrašai. Lygindama duomenis pastebėjo garso įrašų ir liudytojų duodamų parodymų nesutapimus. Tiek P. B., tiek A. K. atveju, jų parodymams prieštaravo gauti duomenys, todėl jie ir buvo kviečiami antrą kartą apklausai. P. B. buvo duota perklausyti tuos pokalbius, tačiau jis pasiliko prie savo duotų parodymų. Kiek pamena, kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjamas du kartus, kelių dienų laikotarpyje. Vieną dieną jis prisipažino, o kitą – jau davė kitus parodymus. Antroji apklausa buvo vykdoma kaltinamojo iniciatyva. Jis motyvavo tuo, kad nori pateikti kitus parodymus. Pirmos apklausos metu jis pripažino kaltę pagal pranešimą dėl įtarimo. Pirmos apklausos metu nepastebėjo, jog kaltinamojo būsena būtų neadekvati, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų, būtų apsvaigęs ar panašiai. Jis atrodė adekvatus. Aišku, buvo susijaudinęs, kaip ir kiekvienas, kuris atvyksta į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Apklausoje G. S. dalyvavo su gynėju. Iš pradžių G. S. norėjo pasisamdyti advokatą, tačiau nepavyko. Tada buvo pakviestas valstybės apmokamas gynėjas. Pranešimas apie įtarimą G. S. buvo įteiktas anksčiau, jis turėjo laiko susipažinti su įtarimo esme ir nuspręsti dėl savo pozicijos. Detaliai, kaip buvo vykdoma apklausa, neatsimena. Kaltinamasis G. S. apklausos metu savo kaltę pripažino. Apklausa buvo vykdoma papunkčiui pagal kiekvieną pareikštą įtarimą, G. S. davė parodymus, kurie buvo fiksuojami. Visas apklausos protokolas yra surašytas iš kaltinamojo žodžių, nebuvo jokio paruošiamojo dokumento. Jokių lengvatų, kai buvo įteikinėjamas pranešimas dėl įtarimo, nebuvo žadama. Apie procesinę baigtį jam buvo išaiškinta, advokatas apklausos metu aiškino, kokios yra galimybės. Grasinimų kaltinamojo atžvilgiu, jog jis bus nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, nebuvo išsakyta. Teisingumą vykdo teismas, apie sankciją tikrai advokatas pasakė, kaltinamajam buvo paaiškinta, kokia yra numatyta bausmė pagal pareikštus įtarimus.

Specialistė R. Č. parodė, kad šioje byloje ji pateikė dvi specialisto išvadas ir jas tvirtina. Dėl to, kaip turėjo būti įtvirtinami pajaus padidinimai, pasisakė savo išvadoje. Jeigu pajininkas įnešdavo pinigus, turėdavo būti įformintas pinigų gavimas dokumentais, tai yra turėdavo būti užpildytas pinigų gavimo kvitas ir jis įtrauktas į kasą. Pinigų įnešimas ar išdavimas, bet kokiu atveju, turėdavo atsispindėti dokumentuose. Pačios pajų sutartys tyrimui atlikti nebuvo pateiktos ir jos tiriamos nebuvo. Buvo pateiktas kredito unijos pajininkų sąrašas, jame buvo nurodyta: narys, pajaus suma, asmens kodas, adresas, ir jai buvo pavesta susisteminti pajų, tai yra sutartis su fiziniais asmenimis, nurodant pajų sutarties datą ir numerį. Jai pakankamai užteko šių duomenų. Buvo suskaičiuota, kad unijoje yra 401 narys, turintys pajų, viso už 277839,42 Eur. Savo išvadoje nurodė, kad buvo nustatyti pažeidimai, susiję su dviem pajininkais, tai yra A. R. ir J. R.. Dėl piniginių lėšų naudojimosi asmeninėms reikmėms sumokant už statybos darbus. Šie pažeidimai buvo nustatyti, kai buvo atlikti kryžminiai patikrinimai, buvo liudytojų parodymai. Pagal tai, kad liudytojas A. P. nurodė, kad pagal kai kurias sąskaitas atliekant darbus kredito unijoje, nebuvo naudojamos (statybinės medžiagos) ir jos buvo naudojamos kitur, buvo nustatyti skirtumai ir pagal tai buvo apskaičiuota, kiek statybinių medžiagų nebuvo panaudota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui. Kiek prisimena, tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nebuvo pateikti, todėl išvada atlikta, nurodant, jog nebuvo galima nustatyti veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su kredito unija buvo nustatyti tikrinant kredito unijos dokumentus.

Liudytojas N. M. parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje nusikalstamų veikų tyrimų skyriuje vyriausiuoju tyrėju. Šioje byloje pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko kratas, liudytojų apklausas, išiminėjo dokumentus. Ikiteisminį tyrimą pradėjo jis. 2017 m. sausio 24 d. atliekant kratą pas kaltinamąjį G. S. turėjo teismo nutartį dėl kratos atlikimo, ją G. S. pateikė. Jeigu kratos protokole yra užrašyta, kad nutarimas jo, vadinasi, jis ir priėmė nutarimą, nes tokia buvo tyrimo taktika. Jeigu buvo priimtas nutarimas, buvo būtinybė atlikti kratą. Liudytojus B., Ž., K. galėjo apklausinėti. Jiems nedraudė priimti pinigus iš G. S.. Liudytojui K. nenurodė neimti pinigų ar kažkokius kitus veiksmus atlikti. Tik galimai informavo, kaip turi būti grąžinti pinigai, kokie dokumentai turi būti pateikiami, kad neklastotų ir nepasirašinėtų dokumentų, neįsitikinęs, kad tai yra tikri dokumentai. Pagal bylos medžiagą, turbūt, buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal važiavo dokumentų išimti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku S. nėra pažįstamas. S. nepatarinėjo sunaikinti dokumentus, kurie yra susiję su unija. Apklausiant S. nedalyvavo. Po kredito unijoje atliktų kratų galėjo atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikrai neprašė įmonės savininko nei klastoti dokumentus, nei naikinti, nei kažką neteisėtai asmeniui daryti. R. ir kitiems asmenims nenurodinėjo, ką jie turi daryti ir ko jie neturi daryti, tai jų asmeniniai pinigai, jų gyvenimai Šioje byloje vykdė ne vieną apklausą. Apklausiant asmenį, pirmiausia prašoma papasakoti viską, kas jam yra žinoma, užduodami klausimai ir užrašomi atsakymai. Apklausos, kurios vyksta namuose, protokolai rašomi ranka. Surašytą protokolą asmeniui paduoda perskaityti, jeigu jis kažko neperskaito, tada perskaito pats tą žodį. Pats asmuo savo ranka protokole pasirašo. Tyrėjai L. M. apklausiant kitus liudytojus, tose apklausose nedalyvavo.

Liudytojas A. P. M. parodė, kad jis buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininku. Pirmiausia, 2014 m. vasario 10 d., įnešė 100 litų ir tapo pajininku. Po to G. S., kurį pažinojo kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, įkalbėtas pasididino turimą pajų, jį nupirkdamas iš P. M. – 2015 m. kovo 6 d. iš jo nupirko 6000 Eur dydžio pajų, o 2015 m. kovo 10 d. – dar 5584 Eur dydžio pajų. Norėdamas suapvalinti turimą pajų, tą pačią 2015 m. kovo 10 d. dar įsigijo 415,20 Eur dydžio pajų. 2015 m. rugsėjo 30 d. jis dar įnešė 8000 Eur, o tų pačių metų lapkričio 3 d. atsiėmė 3000 Eur. Liko 16000 Eur pajaus, kurių neatgavo. Pasitikėjo G. S., dar teiravosi jo, ar nedings jo pajus, tačiau G. S. užtikrino, jog unija gerai laikosi ir niekas tikrai neprapuls. Unijoje bendravo tik su G. S.. Niekas kitas unijai nevadovavo. Asmeniškai pinigų G. S. nėra skolinęs. Jam buvo mokamos palūkanos už padidintą pajų. Buvo sudarytos trys sutartys – 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. sausio 15 d. Prieš paskutinės sutarties sudarymą G. S. turėjo su juo atsiskaityti, bet pažadėjo pinigus atiduoti vėliau ir po kurio laiko, maždaug už 10 dienų, jam į namus atvežė 240 Eur. Buvo sutarta, kad jam už papildomą pajų bus mokama po 4 procentus. Dokumentų ir parašų apie tai, kad jam buvo sumokėtos palūkanos, nėra. Kiek tiksliai gavo palūkanų už tuos pajus negali atsakyti. Pamena, jog 2016 metų kovo ir rugsėjo mėnesiais gavo po 4 procentus. Mano, kad gavo tris kartus po 240 Eur. Jis ateidavo su ta senesne sutartimi, G. S. ją suplėšydavo, išmokėdavo palūkanas ir sudarydavo naują sutartį.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad yra stipriai nukentėjęs, nes buvo vienas stambiausių kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų. Iš pradžių jis buvo įsigijęs minimalų 100 litų dydžio pajų ir turėjo 20000 Eur indėlį. Vieną vakarą jam paskambino G. S. ir pasiūlė turimą indėlį pervesti į pajų, nes už pajų moką didesnius „procentus“. Už indėlį jis turėjo gauti apie 1 procentą metinių palūkanų, o už pajų jam siūlė 3 procentus. Jis sutiko ir dar atsinešė savo papildomus 12000 Eur, kad gautų 1000 Eur per metus palūkanų. Visos sutartys dėl pajų buvo surašomas G. S. kabinete vieną dieną. Negalėjo būti taip, kad jo 20000 Eur indėlis į į pajus buvo pervestas 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi viskas vyko tą dieną, kai jis atsinešė 12000 Eur. Be G. S., daugiau niekas iš unijos darbuotojų nedalyvavo. G. S. vadovavo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, jis atrodė patikimas. Jokių palūkanų už pajų nėra gavęs. Po unijos griūties G. S. paskolino 14000 Eur. G. S. pasirašė vekselius, kad yra jam skolingas ne tik šią sumą, tačiau ir tą sumą, kurią jis sumokėjo už pajus. Visa suma šiuo metu yra 52000 Eur. Į šią sumą įskaičiuoti ir 32000 Eur nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl pajų. Su šiais vekseliais jis kreipėsi į notarą dėl priverstinio išieškojimo.

Iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2017 m. sausio 17 d. rašto matyti, kad juo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) buvo pranešta apie kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1).

Iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos specialistų E. V. ir J. P. 2017 m. sausio 17 d. paaiškinimo matyti, kokios aplinkybės buvo nustatytos jiems 2017 m. sausio 16 d. tikrinant kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų faktinį atitikimą apskaitos duomenims. Seife, už kurį materialiai buvo atsakingas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovas G. S., tebuvo rasta 0,95 Eur, kai pagal apskaitos dokumentus seifo likutis turėjo būti 161635,02 Eur. Prieš atidarant seifą G. S. penkias valandas buvo dingęs, po to unijos (duomenys neskelbtini) spintoje buvo rasta 39000 Eur grynais pinigais, be to, G. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Eur vertės kasos pajamų orderio kvitą, iš kurio matyti, kad šiai bendrovei kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ tokią pinigų sumą sumokėjo už prekes. 2017 m. sausio 16 d. 17 val. buvo konstatuotas bent 101000 eurų grynųjų pinigų trūkumas (t. 1, b. l. 2-4).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. 2017 m. sausio 16 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nustatytą grynųjų pinigų trūkumą motyvavo apskaitos programos trikdžiais (t. 1, b. l. 5).

Iš 2017 m. vasario 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. ir J. R. FNTT tyrėjui N. M. pateikė dokumentus, susijusius su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe 2015 m. rugpjūčio 31 d. A. R. pajaus pasirašymo sutartį; 2016 m. rugsėjo 1 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašytą A. R. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtintą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), kuriuo A. R. įsipareigojo laikyti turimą 6000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas; 2014 m. birželio 26 d. J. R. pajaus pasirašymo sutartį; 2015 m. kovo 25 d. J. R. pajaus padidinimo pasirašymo sutartį (kurioje palūkanos nenumatytos); 2016 m. kovo 25 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašytą J. R. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtintą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), kuriuo J. R. įsipareigojo laikyti turimą 5000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. kovo 25 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 5 procentų dydžio metines palūkanas; bei 2016 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašytą J. R. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtintą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), kuriuo J. R. įsipareigojo laikyti turimą 3000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas, (t. 1, b. l. 110-128).

Iš 2017 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. P. FNTT tyrėjai N. M. pateikė 2016 metų verslo liudijimus, 2017 m. sausio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą 3500 Eur sumai, išrašytą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. sausio 11 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyta, kad ši unija už statybos darbus A. P. sumokėjo 3500 Eur, kitus prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, išrašytus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (2016 m. liepos 26 d. už 490 Eur, 2016 m. rugpjūčio 11 d. už 300 Eur, 2016 m. rugpjūčio 28 d. už 500 Eur, 2016 m. rugsėjo 6 d. už 300 Eur, 2016 m. rugsėjo 18 d. už 425 Eur, 2016 m. rugsėjo 27 d. už 500 Eur, 2016 m. rugsėjo 29 d. už 3500 Eur, 2016 m. spalio 11 d. už 700 Eur, 2016 m. spalio 26 d. už 690 Eur, 2016 m. lapkričio 10 d. už 200 Eur, 2016 m. gruodžio 4 d. už 350 Eur, 2016 m. gruodžio 22 d. už 500 Eur (t. 1, b. l. 163-185).

Iš 2017 m. sausio 2 d. paprastojo vekselio matyti, kad juo G. S. įsipareigojo iki 2017 m. liepos 1 d. sumokėti P. M. 30000 eurų (t. 1, b. l. 199).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. J. 2017 m. vasario 28 d. ataskaitos Lietuvos bankui matyti, kokias išvadas ir pasiūlymus dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pateikė laikinasis šios kredito unijos administratorius (t. 2, b. l. 27-45, 46-79).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos išrašo matyti šios kredito unijos kasos išlaidos ir pajamos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 9 d. (t. 2, b. l. 82-135).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos išrašo matyti šioje knygoje užfiksuotos ūkinės operacijos (t. 2, b. l. 136-149).

Iš 2017 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. programoje „(duomenys neskelbtini)“ incidentų, susijusių su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos programos veiklos sutrikimais, neužregistruota (t. 2, b. l. 156).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atlikto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų vertinimo ataskaitos matyti šios kredito unijos suteiktos paskolos ir rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų. Ataskaitos 9 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (tai yra neteisėtai) 2016 m. sausio 18 d. buvo išduota 10000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laiduotojas V. S.). Ataskaitos 10 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo išduota 30000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitos 11 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. gruodžio 19 d. buvo išduota 10000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laiduotojas P. B.). Ataskaitos 46 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2017 m. sausio 16 d. buvo išduota 7000 eurų vartojimo paskola I. T.. Ataskaitos 48 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. spalio 12 d. buvo išduota 10000 eurų vartojimo paskola G. S.. Ataskaitos 49 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. lapkričio 4 d. buvo išduota 12000 eurų paskola VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitos 50 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. spalio 12 d. buvo išduota 10000 eurų paskola VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitos 52 punkte nurodyta, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai) 2016 m. lapkričio 21 d. buvo išduota 16000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitos 79 punkte nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota 16000 Eur paskola, skolininkas netinkamai vykdo įsipareigojimus, todėl rekomenduota paskolos sutartį nutraukti ir vykdyti skolos išieškojimą. Ataskaitos 122 punkte nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 30000 Eur paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatmestina galimybė, kad kreditavimo tarnybos vadovo G. S. sudarytas įkeistino turto vertinimas gali būti ydingas ir neatskleidžia tikrosios šio turto vertė. Ataskaitos 125 punkte nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 10000 Eur paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartis išduota teisėtai ir vykdoma tinkamai (t. 3, b. l. 1-131).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti šios kredito unijos veiklos principai, jos narių, valdymo organų, teisės, pareigos funkcijos (t. 3, b. l. 132-153).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties matyti, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (t. 4, b. l. 3-5).

Iš informacijos apie juridinį asmenį matyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės vadovą (t. 4, b. l. 49-52, 58-64, 71).

Iš 2017 m. kovo 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. pateikė jo turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvo paimti šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai – 2016 m. lapkričio 17 d. mokėjimo patvirtinimus, kad skola (18 Eur + 1,35 Eur) valstybei sumokėta, antstolės G. M. 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymai ir kiti dokumentai dėl 18 Eur skolos išieškojimo, 2016 m. spalio 28 d. mokėjimo patvirtinimas dėl įmokų 158 Eur SODRAI sumokėjimo, 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo patvirtinimai dėl įmokų sumokėjimo po 50 Eur SODRAI, 2016 m. sausio 29 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Įspėjimas dėl bankroto iškėlimo“, 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų įnešimo, išėmimo ir pavedimo tarp sąskaitų ir į sąskaitą kvitai, 2016 m. lapkričio 15 d. einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis, 2016 m. lapkričio 16 d. pajų pasirašymo sutartis, 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartis su grafiku, (duomenys neskelbtini) rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 18 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (t. 4, b. l. 54-57).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. lapkričio 30 d. (t. 4, b. l. 64-67).

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties specialiosios dalies bei kitų su šia paskolos sutartimi susijusių dokumentų matyti, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 16000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto, skirto parduoti ar nuomoti, pirkimui. Ši paskolos sutartis užtikrinama 16000 eurų dydžio vekseliu ir hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 68-100, 121-123).

Iš 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutarties bei kitų su šia paskolos sutartimi susijusių dokumentų matyti, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 14000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto, skirto parduoti ar nuomoti, pirkimui. Ši paskolos sutartis užtikrinama 14000 eurų dydžio vekseliu ir hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prašymą paskolai gauti, paskolos sutartį bei 2017 m. sausio 16 d. paprastąjį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė I. T. (t. 4, b. l. 101-120, 124-129).

Iš 2018 m. birželio 1 d. kredito unijos “(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį paskolą dengė tik du kartus – 2016 m. lapkričio 15 d. 113,63 Eur bei 2017 m. sausio 15 d. 95,55 Eur. 2018 m. gegužės 31 d. pradelsta paskolos suma sudaro 2967,69 Eur. Pagal 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartį paskola visai nebuvo dengta. 2018 m. gegužės 31 d. pradelsta paskolos suma 2595,58 Eur (t. 4, b. l. 134-148).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti kokios finansinės operacijos buvo atliekamos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (t. 4, b. l. 157-162).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad ši bendrovė pagal FNTT tyrėjos L. M. 2017 m. kovo 3 d. reikalavimą pateikė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių, išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, apmokėjimo dokumentų, krovinių važtaraščių bei kitų dokumentų, tame tarpe ir kaltinime nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų serija (duomenys neskelbtini) – už 434,90 eur, serija (duomenys neskelbtini) – už 114,48 Eur, serija (duomenys neskelbtini) – už 58,96 eur (dėl plieninės stogo dangos ir skardos gaminių įgijimo) kopijas (t. 5, b. l. 39-59).

Iš 2017 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal FNTT 2017 m. vasario 13 d. reikalavimą pateikė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių, išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, apmokėjimo dokumentų, krovinių važtaraščių bei kitų dokumentų (tame tarpe ir kaltinime nurodytų bei kitų tyrimui reikšmingų) – 2017 m. sausio 3 d. baldų pirkimo – pardavimo sutarties, 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 12 d. išankstinių sąskaitų apmokėjimui serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitų serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 12 d. kasos pajamų orderių serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 17 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą; 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderių, kopijas (t. 5, b. l. 60-101).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad ši bendrovė pagal FNTT 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. kovo 14 d. reikalavimus pateikė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių, išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, apmokėjimo dokumentų, krovinių važtaraščių bei kitų dokumentų, tame tarpe ir kaltinime nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 7760 eurų, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 130 eurų (dėl langų ir durų) kopijas, o taip pat susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl langų ir durų užsakymo (t. 5, b. l. 102-125).

Iš 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal FNTT 2017 m. kovo 7 d. reikalavimą pateikė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių, išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, apmokėjimo dokumentų, krovinių važtaraščių bei kitų dokumentų (tame tarpe ir kaltinime nurodytų bei kitų tyrimui reikšmingų) – 2016 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2017 m. sausio 10 d. prekių perdavimo akto, PVM sąskaitų – faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) už 1500 eurų, Nr. (duomenys neskelbtini) už 2122,89 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 3299,35 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 2252,60 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 1852,30 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 1802,40 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 1600 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) už 967,32 Eur (dėl statybinių medžiagų), 2017 m. sausio 10 d. kasos pajamų orderio dėl 20000 eurų, kopijas (t. 5, b. l. 126-188; t. 6, b. l. 1-31).

Iš registrų informacijos matyti duomenys apie kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 32-45, 56-57).

Iš 2017 m. sausio 24 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo paimti kredito unijos buhalteriniai dokumentai, iš G. S. kompiuterio išimtas kietasis diskas „Western Digital 320“, s/n (duomenys neskelbtini), iš A. J. darbo vietos serverio kietojo disko „ADATA SSD S8900 256 GB“ esanti informacija nukopijuota į tarnybinį kietąjį diską, iš I. T. darbo vietos serverio kietojo disko „Patriot Blaze 240GB“ esanti informacija nukopijuota į tarnybinį diską (t. 6, b. l. 79-88).

Iš 2018 m. sausio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. B., pasinaudodamas duomenų blokatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ ir programine įranga „(duomenys neskelbtini)“, atliko kietajame diske „Digital 320 GB“, s/n (duomenys neskelbtini), užfiksuotos informacijos apžiūrą, duomenis perkeliant į kompaktinę plokštelę. Kompaktinėje plokštelėje (duomenys iš kietojo disko „Digital 320 GB“, s/n (duomenys neskelbtini)) užfiksuota 949 dokumentų. Peržiūrėjus šiuos dokumentus nustatyta, kad juose yra – kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įvairūs dokumentai Microsoft Office Word, Microsoft Office Exce, pdf formatu – 2014, 2015, 2016 metų stebėtojų tarybos posėdžio protokolai, paskolų komiteto posėdžio protokolai, neeilinių/eilinių visuotinio narių susirinkimo protokolai, valdybos posėdžių protokolai, vekseliai, paskolų sutartys, raštai išsiųsti Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, Lietuvos banko priežiūros komisijos sprendimai, įsakymai bei kiti dokumentai, susiję su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla. Peržiūrėjus aukščiau minėtus elektroninės versijos dokumentus, papildomų kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nerasta. Rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, vekseliai, pasirašyti G. S. ir fizinių asmenų, paskolos sutartys, sprendimai, įsakymai, pagal protokole esantį aprašą atspausdinti: 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės sprendimas, 2014 m. balandžio 14 d. patvarkymas, 2016 m. lapkričio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, 2017 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. gruodžio 25 d. paprastieji vekseliai, 2016 m. gegužės 16 d. pranešimas dėl vekselio apmokėjimo, 2016 m. gegužės 19 d. pakartotinas pranešimas dėl vekselio apmokėjimo, 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos sutartis, 2016 m. vasario 25 d. prašymas dėl taikos sutarties sudarymo bei kiti protokole nurodyti dokumentai (t. 6, b. l. 89-117).

Iš 2018 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. B., pasinaudodamas programine įranga „(duomenys neskelbtini)“, apdorojo duomenis – atliko indeskacimo, ištrintų failų bei aplankų atstatymą. Sudaryta apžiūros ataskaita su rasta įvairia informacija, duomenis įrašant į kompaktinę plokštelę. Joje duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 6126 dokumentų (t. 6, b. l. 118-121).

Iš 2018 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. B., dalyvaujant liudytojai A. J., pasinaudodamas duomenų blokatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ ir programine įranga „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, atliko kietųjų diskų „ADATA SP900“, „Patriot Blaze 240 GB“ kopijose užfiksuotos informacijos apžiūrą, duomenis perkeliant į kompaktines plokšteles. Kompaktinėje plokštelėje (duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „ADATA SP900“) užfiksuota 10516 dokumentų. Kompaktinėse plokštelėse (2 vnt.) (duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „Patriot Blaze 240 GB“) užfiksuota 8401 dokumentų. Apžiūros metu liudytoja A. J. paaiškino, kad kompaktinėse plokštelėse yra užfiksuoti duomenys – įvairūs dokumentai, susiję su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Dokumentai yra Microsoft Office Word, pdf formatu – 2013, 2014, 2015, 2016 metų. 2013-2014 metų dokumentai yra surašyti S. V., buhalterių E. S., R. D., G. Š., kuomet jos dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“. G. Š. dokumentai yra ruošti ir 2015 metais. 2015, 2016, 2017 metų sausio mėnesio dokumentai surašyti jos ir I. T.. Kompaktinėse plokštelėse užfiksuoti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto posėdžio protokolai, valdybos posėdžių protokolai, paskolų sutartys, pajų sutartys, vekseliai, įsakymai, ataskaitos Lietuvos banko priežiūros tarnybai, stebėtojų tarybai, suformuoti banko išrašai, kvitai, sąskaitos ir kiti (dokumentai kurie buvo teikiami buhalteriai elektroniniu paštu), dokumentai (paraiškos, sutikimai) susiję su fizinių asmenų paskolų išdavimu. Peržiūrėjus elektroninės versijos dokumentus susijusius su paskolų išdavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, rasti 2017 m. sausio 6, 9, 10 dienos valdybos posėdžių protokolai dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šie protokolai atspausdinti. Liudytoja A. J. paaiškino, kad kompaktinėse plokštelėse užfiksuoti dokumentai – kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžių protokolai, paskolų sutartys, pajų sutartys, vekseliai, įsakymai buvo atspausdinami, pasirašomi ir susegami į segtuvus, kurie buvo laikomi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 122-152 ).

Iš 2017 m. sausio 24 d. kartos protokolo matyti, kad atlikus kratą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo paimti unijos buhalteriniai dokumentai, iš kompiuterio programos „(duomenys neskelbtini)“ atspausdinti 2017 m. sausio 19 d. bei 2017 m. sausio 20 d. kasos išrašai, taip pat kompiuterio kietasis diskas „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo kamerų įrašymo įrenginys ir 2 vekseliai, surašyti P. B. ir A. K., rasti direktoriaus kabineto stalo stalčiuje. Iš kompiuterio programos „(duomenys neskelbtini)“ atspausdinti 2017 m. sausio 19 d. ir 2019 m. sausio 20 d. kasos išrašai. Pagal 2017 m. sausio 19 d. kasos išrašą kasos likutis dienos pabaigoje buvo 1166,10 Eur. Pagal 2017 m. sausio 20 d. kasos išrašą kasos likutis dienos pabaigoje buvo 44131,10 Eur. Seife rasti grynieji pinigai – 4161,10 Eur (t. 6, b. l. 156-160).

Iš 2017 m. vasario 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui M. B., buvo apžiūrėta vaizdo apsaugos kamerų įrašymo įrenginyje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota informacija. Įjungus įrenginį jo laikrodis rodo 2017 m. vasario 21 d. 8.15 val., laiko skirtumas 15 min. į priekį. Punkte „Search“ nusistatomas laikotarpis – 2017 metų sausio mėnuo. Matoma, kad ne visų dienų filmavimas buvo įrašytas į įrenginį. Užfiksuoti įrašai nuo 2017 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2017 m. sausio 12 d. 8.33 val., nuo 2017 m. sausio 12 d. 11.47 val. iki 14.26 val., nuo 2017 m. sausio 16 d. 11 val. iki 2017 m. sausio 16 d. 24 val., nuo 2017 m. sausio 17 d. 00.00 val. iki 11.58 val. Daugiau įrašų nėra. Peržiūrėjus įrašymo įrenginio įvykių žurnalą nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 24 d. sistema duomenų trynimo neužfiksavusi, taip pat nėra užfiksuota ir vartotojų prisijungimo į sistemą šiuo laikotarpiu. Peržiūrėtas 2017 m. sausio 3 d. dienos vaizdo įrašas, tikslu nustatyti ar tą dieną į kredito unijos (duomenys neskelbtini) filialą buvo atvykęs P. B., tačiau pastarasis vaizdo kamerų įrašuose neužfiksuotas. Peržiūrėtas 2017 m. sausio 16 d. vaizdo įrašas tikslu nustatyti ar į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialą buvo atvykę R. K., I. D. Ž. bei G. S.. Tos dienos įrašas prasideda nuo 11.01 val. R. K. įraše pasirodo 11.03 val., kada atėjo į kredito uniją neaišku, kadangi įrašas prasideda tik nuo 11.01 val. R. K. iš kredito unijos išeina 11.11 val., per tą laiko tarpą matosi kaip yra pasirašinėjami ir pildomi dokumentai. 11.23 val. į kredito uniją ateina I. D. Ž., kuri unijoje prabūna iki 12.08 val., per šitą laiko tarpą ji pasirašinėja ir pildo dokumentus, pateikia pinigus. 12.52 val. į kredito uniją ateina G. S., 12.55 val. vadybininkė N. J. paduoda G. S. įmautėje sudėtus pinigus, G. S. 12.57 val. juos susideda į rankinę. 12.58 val. G. S. išeina iš kredito unijos (t. 6, b. l. 161-165).

Iš 2018 m. birželio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. B., pasinaudodamas duomenų blokatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ ir programine įranga „(duomenys neskelbtini)“, atliko kietajame diske „Kingston 240 GB“ užfiksuotos informacijos apžiūrą, duomenis perkeliant į kompaktinę plokštelę. Kompaktinėje plokštelėje (duomenys iš kietojo disko „KINGSTON 24GB“) užfiksuota 3111 dokumentai, jie susiję su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veikla (t. 6, b. l. 166-169).

Iš 2017 m. sausio 24 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo paimti protokole nurodyti dokumentai (t. 7, b. l. 25-28).

Iš 2017 m. sausio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. J. mobilaus ryšio telefonas, tame tarpe ir jame esantis susirašinėjimas SMS žinutėmis su abonentu „N. P.“ (N. J.) (t. 7, b. l. 25-28).

Iš 2018 m. balandžio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti dokumentai, paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos A. J. gyvenamojoje vietoje metu (t. 7, b. l. 33-56).

Iš 2017 m. sausio 24 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą K. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo paimti 4 segtuvai su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nešiojamas kompiuteris „Lenovo ThinkPad E540“, išorinis atminties diskas „A. N. NMB“ (t. 7, b. l. 71-76).

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant liudytojai K. R., buvo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Lenovo ThinkPad E540“, paimtas 2017 m. sausio 24 d. kratos K. R. gyvenamojoje vietoje metu. Tyrimui reikšmingos aplinkybės nurodytos protokole (t. 7, b. l. 82-96).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2008 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo su pastatais, statiniais ir kitais priklausiniais dovanojimo sutarties matyti, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais (t. 7, b. l. 101-113).

Iš 2017 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento ir nesuteikė leidimo statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais (t. 7, b. l. 82-96).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas bei pastatas (kavinė – baras), esantys (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2017 m. sausio 18 d. nuosavybės teise priklausė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 141-145).

Iš 2017 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant liudytojams D. Š. ir A. P. bei kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei I. J., buvo apžiūrėtas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu D. Š. parodė langus bei duris, kuriuos jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įdėjo. Liudytojas A. P. parodė kokius statybos darbus atliko šiame pastate (t. 7, b. l. 149-164).

Iš 2017 m. birželio 1 d. kratos protokolo matyti, kad, dalyvaujant liudytojams D. Š. ir A. P. bei kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei I. J., buvo apžiūrėti G. S. nepilnamečiui sūnui E. S. priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu D. Š. parodė langus bei duris, kuriuos jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įdėjo. Liudytojas A. P. parodė kokius statybos darbus atliko šiame pastate (t. 7, b. l. 169-187).

Iš 2017 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Broniaus Vinciūno nutarties matyti, kad ja leista nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. klausytis G. S. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodama informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 8, b. l. 3-5).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Broniaus Vinciūno nutarties matyti, kad ja leista nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 24 d. klausytis G. S. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodama informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 9, b. l. 51-53).

Iš 2018 m. birželio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai Nr. 12, 20, 28, 36, 40, 41, 46, 55, 66, 67, 14, 17, 22, 24, 30, 33, 68, 69, 78, 79, 220, 379, 382, 515, 232, 50, 70, 49 tarp G. S. ir P. B. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir A. K. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir nežinomo asmens (dėl įmonės (galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“) pardavimo), tarp G. S. ir N. J. (dėl P. B. ir A. K. vekselių ir dviejų terminuotų indėlių (R. K. ir I. D. Ž.)), kurių detalus turinys užfiksuotas protokole (t. 8, b. l. 66-172).

Iš 2018 m. birželio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai tarp N. J. ir G. S. bei kitų asmenų, kurių detalus turinys užfiksuotas protokole (t. 8, b. l. 173-181).

Iš 2018 m. birželio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai tarp A. J. bei kitų asmenų, kurių detalus turinys užfiksuotas protokole (t. 9, b. l. 1-39).

Iš 2018 m. birželio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai tarp I. T. bei kitų asmenų, kurių detalus turinys užfiksuotas protokole (t. 9, b. l. 40-46).

Iš 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, kad į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus pirminius apskaitos dokumentus – 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 13664,72 Eur išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 17000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimo R. K. ir 3200 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą I. D. Ž.), buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 13 straipsnio 3 dalies (įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus (juose turi būti ir ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys)) reikalavimų, ir dėl šių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 10, b. l. 17-41, 42-198; t. 11, b. l. 1-14).

Iš 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų įnešimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. D. Ž. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė 30 Eur dydžio pagrindinio pajaus įnašą (t. 10, b. l. 94).

Iš 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų įnešimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. D. Ž. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė 3200 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas indėlio tikslais (t. 10, b. l. 95).

Iš 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. D. Ž. vardu iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo paimta 3200 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų išmokėjimas nutraukus sutartį (t. 10, b. l. 96).

Iš 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų įnešimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė 17000 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas indėlio tikslais (t. 10, b. l. 97).

Iš 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. vardu iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo paimta 17000 Eur, mokėjimo paskirtis – pinigų išmokėjimas nutraukus sutartį (t. 10, b. l. 98).

Iš 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto G. S. (kaip pinigus išdavusio, ir kaip pinigus gavusio asmens), matyti, kad joje nurodyta, jog G. S. šiuos pinigus iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos paima apmokėjimui už sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 107).

Iš 2017 m. sausio 3 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą 3000 eurų vertės baldų komplektą (t. 10, b. l. 108).

Iš 2017 m. sausio 5 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už perkamus 2964,50 Eur vertės baldus (t. 10, b. l. 109).

Iš 2017 m. sausio 6 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už perkamus 2958,45 Eur vertės baldus (t. 10, b. l. 110).

Iš 2017 m. sausio 9 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už perkamus 2923,36 Eur vertės baldus (t. 10, b. l. 111).

Iš 2017 m. sausio 12 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją išrašė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už perkamus 1818,41 Eur vertės baldus (t. 10, b. l. 112).

Iš 2017 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta, jog 2017 m. sausio 20 d. N. J. iš seifo buvo išduota 40000 Eur, kasos išlaidų orderis pasirašytas tik G. S., N. J. parašo nėra (t. 10, b. l. 113).

Iš kasininkės N. J. 2017 m. sausio 20 d. kasos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame yra užfiksuota, jog 2017 m. sausio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į kasą buvo įnešta 40000 Eur, kasos išrašas 2017 m. sausio 24 d. patvirtintas N. J. (t. 10, b. l. 114).

Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto A. J. ir A. P., matyti, kad juo A. P. už darbus pagal 2016 m. liepos 18 d. rangos sutartį buvo sumokėta 3500 eurų (t. 10, b. l. 115).

Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto A. J. ir A. P., matyti, kad juo A. P. už darbus pagal 2016 m. liepos 18 d. rangos sutartį buvo sumokėta 3500 eurų (t. 10, b. l. 116).

Iš 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto G. S. ir A. P., matyti, kad juo A. P. už statybos darbus pagal sutartį buvo sumokėta 3500 eurų (t. 10, b. l. 117).

Iš 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto G. S. ir A. P., matyti, kad juo A. P. už statybos darbus pagal sutartį buvo sumokėta 3500 eurų (t. 10, b. l. 118).

Iš 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 800 Eur vertės statybines medžiagas – džiovintą medieną 1,66 m³, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 173-174).

Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 600 Eur vertės statybines medžiagas – cementą, plėvelę, balkio atramas ir sutvirtinimo kampus, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 175-176).

Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 800 Eur vertės statybines medžiagas – medsraigčius, lentas 2m³, metalinius sutvirtinimo kampus, sraigtines vinis, OSB plokštes bei varžtus, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 177-178).

Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 700 Eur vertės statybines medžiagas – apšiltinimo vatą „Paroc extra“, blokelius, medsraigčius, klijus „Briko“ bei montavimo putas „Penosil EasyGun“, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 179-180).

Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 1500 Eur vertės statybines medžiagas – stoginius medsraigčius, medsraigčius, sutvirtinimo kampus, medieną, vinėtas plokšteles, OSB plokštes, apšiltinimo vatą „Paroc“ bei vinis, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 181-182).

Iš 2016 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 2500 Eur vertės statybines medžiagas – smeiges, montavimo putas „Penosil Premium“, pistoletą montavimo putoms, armavimo mišinį, skaidrią plėvelę, medsraigčius, „Pop tūta beton“, armavimo tinklą, ankerį mūrui, polistirolo putplastį „NEOP EPS“, medieną obliuotą džiovintą, metalinius kampus, balkių laikiklius, montavimo putas „Penosil Gold Gun Plus“, garo izoliacinę juostą, neiloninius kaiščius, medienos impregnantą, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 183-184).

Iš 2016 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 3323,35 Eur vertės statybines medžiagas – polistirolo dangtelius, savisriegius, medsraigčius (tame tarpe KMWHT 6,0x160), ankerius, vinėtas plokšteles, montavimo putas „Penosil Premium“, vatą KN TP, armuotą plėvelę, atgalius, sujungimo juostą, OSB plokštes, CD tvirtinimo, polistirolą EPS, montažinę juostą, obliuotą medieną, izoliacinius kaiščius, vandeniui atsparų silikoną, sijos atramos elementus, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 185-186).

Iš 2016 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 1852,30 Eur vertės statybines medžiagas – medieną, balkių atramas, medsraigčius, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 189-190).

Iš 2016 m. spalio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 2252,60 Eur vertės statybines medžiagas – cementą, balkių atramas, medieną, sutvirtinimo kampus, apšiltinimo vatą „Paroc extra“, medienos integrantą „Arlitas DSC“, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 187-188).

Iš 2016 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 1895,10 Eur vertės statybines medžiagas – garo izoliacinę juostą, polistirolo putplastį, montavimo putas „Penosil Premium“, apšiltinimo vatą „Paroc extra“, OSB plokštes, medieną, balkių atramas, kalamus „Neil“ kaiščius, CD tvirtinimus, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 191-192).

Iš 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 1600 Eur vertės statybines medžiagas – medsraigčius, medienos integrantą „Arlitas DSC“, natą KN TP, polistirolą EPS 80, sutvirtintus kampus, montažinę juostą, izoliacinius kaiščius, antipireną medienai (apsaugai nuo ugnies), montavimo putas „Penosil EasyGun“, vandeniui atsparų silikoną, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 193-194).

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos prekių priėmimo akto matyti, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta už 967,32 Eur vertės statybines medžiagas – medsraigčius, silikoną sanitarinį, montavimo putas „Penosil Nail Fix“, kampus, montavimo putas „Penosil Gold Gun Plus“, sutvirtintus kampus, kurias priėmė G. S. (t. 10, b. l. 195-196).

Iš 2016 m. liepos 18 d. statybos rangos sutarties matyti, kad ja kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administracijos vadovės A. J., ir A. P., veikiantis pagal patentą, susitarė dėl statybos rangos darbų (stogo remonto darbų) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad į rangos darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina (t. 11, b. l. 6-9).

Iš 2016 m. liepos 18 d. statybos rangos sutarties matyti, kad ja kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administracijos vadovės A. J., ir A. P., veikiantis pagal patentą, susitarė dėl statybos rangos darbų (stogo remonto darbų) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad į rangos darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina (t. 11, b. l. 10-13).

Iš administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atliktų darbų sąmatos, pasirašytos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. bei A. P. ir A. P., matyti, kad šiame pastate atliktų statybos darbų, medžiagų (stogo skardos) bei mechanizmų nuomos (pastolių) kaina yra 22765 Eur (t. 11, b. l. 14).

Iš 2018 m. sausio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiųjų nebuvo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus (forma (duomenys neskelbtini) pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą (470000). Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdoma veikla nenustatyta. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo sudaromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei finansinės ataskaitos, tuo nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) (apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formą), 17 straipsnio (finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) (metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams), reikalavimų. Tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai bei finansinės ataskaitos nurodytu laikotarpiu nebuvo sudaryti, negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (t. 11, b. l. 25-43).

Iš išieškojimų sąrašo matyti, kokios G. S. skolos įvairiems kreditoriams buvo išieškomos per antstolius 2017 metais. Bendra per antstolius iš G. S. išieškoma suma viršija 100000 eurų (t. 11, b. l. 139-157).

Iš G. S. 2017 m. kovo 14 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kokias jis aplinkybes nurodė dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą (t. 12, b. l. 34-36).

Iš 2017 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad G. S. grąžino I. D. Ž. 3200 eurų (t. 12, b. l. 37).

Iš civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 9 d. patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo iš kaltinamojo G. S. priteisti 135410,92 Eur (t. 13, b. l. 55-57).

Iš 2017 m. sausio 2 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys P. M. įsipareigojo laikyti turimą 30000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. liepos 1 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 7 procentų dydžio metines palūkanas (t. 13, b. l. 121-122).

Iš 2014 m. liepos 2 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. administracijos vadovo G. S. bei paskolų komiteto pirmininko V. V. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys P. M. įsipareigojo laikyti turimą 50000 litų dydžio pajų iki 2015 m. sausio 1 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 6 procentų dydžio metines palūkanas. Sutartyje yra rankraštinis įrašas apie tai, kad 2015 m. kovo 10 d. P. M. buvo išmokėtos 2030 litų dydžio palūkanos (t. 13, b. l. 123-125).

Iš 2013 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko G. S., administracijos vadovo A. K. bei paskolų komiteto pirmininko V. V. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys P. M. įsipareigojo laikyti turimą 50000 litų dydžio pajų iki 2014 m. liepos 2 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja mokėti už papildomą pajų 6 procentų dydžio metines palūkanas. Sutartyje yra rankraštinis įrašas apie tai, kad 2014 m. liepos 2 d. P. M. buvo išmokėtos 1500 litų dydžio palūkanos (t. 13, b. l. 126-127).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 17 d., 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. valdybos posėdžių protokolų matyti, kad juose buvo sprendžiami klausimai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo (t. 14, b. l. 1-6).

Iš bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 1 d. pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkė, jos pajaus suma – 4800 eurų. Pagrindinis pajus (300 eurų) sumokėtas 2016 m. lapkričio 18 d., papildomas pajus už paskolą (2400 eurų), sumokėtas 2016 m. lapkričio 21 d., dar vienas papildomas pajus už paskolą (2100 eurų) sumokėtas 2017 m. sausio 16 d. (t. 14, b. l. 7-8).

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo ekspertui (kvalifikacija – statybos ekspertizė) T. D., buvo apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo konstatuota, kad, atlikus pastato apžiūrą, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos, nurodytos 2019 m. balandžio 3 d. teismo nurodytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose (kurios nurodytos kaltinamajame akte) ir prie jų pateiktuose prekių perdavimo aktuose, buvo panaudotos apžiūrėto pastato remonto ir rekonstrukcijos darbams, atliktiems 2016 metams. Minėtos statybos medžiagos nebuvo atpažintos pastato konstrukcijose, nes neturi pakankamų identifikavimo požymių. Jei minėtos statybinės medžiagos buvo panaudotos, tai jos buvo uždengtos kitomis medžiagomis arba, naujiems pastato savininkams atliekant remontą, buvo sunaikintos arba uždengtos kitomis statybinėmis medžiagomis (t. 14, b. l. 78-96).

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo ekspertui (kvalifikacija – statybos ekspertizė) T. D., buvo apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo konstatuota, kad, atlikus pastato apžiūrą, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos, nurodytos 2019 m. balandžio 3 d. teismo nurodytose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose (kurios nurodytos kaltinamajame akte) ir prie jų pateiktuose prekių perdavimo aktuose, buvo panaudotos apžiūrėto pastato statybos darbams, nes minėtos statybinės medžiagos (išskyrus OSB plokštes) apžiūros metu nebuvo užfiksuotos. Taip pat pažymėta, kad minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose ir prie jų pateiktuose prekių perdavimo aktuose įrašytos statybinės medžiagos, nenurodant jokių jų techninių charakteristikų ar kitų identifikacinių požymių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jos buvo panaudotos minėto pastato statybai. Minėtose PVM sąskaitose – faktūrose ir prie jų pateiktuose prekių perdavimo aktuose nurodytos statybinės medžiagos (cementas, mediena, šiltinimo medžiagos, hermetikai, tvirtinimo detalės ir panašiai) gali būti naudojamos atliekant bet kurio pastato statybos ar remonto (rekonstrukcijos) darbus (jei tai numatyta projektinėje dokumentacijoje) (t. 14, b. l. 97-112).

Iš 2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad G. S. pervedė į bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 500 eurų kaip dalinį galimos žalos apmokėjimą (t. 14, b. l. 153).

Iš informacijos iš VĮ Registrų centras svetainės matyti, kad nekilnojamojo daikto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. yra 10900 Eur (t. 14, b. l. 154).

Iš informacijos iš VĮ Registrų centras svetainės matyti, kad nekilnojamojo daikto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2019 m. sausio 1 d. yra 11100 Eur (t. 14, b. l. 155).

Iš 2017 m. vasario 17 d. ketinimų sutarties (preliminariosios) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) ir E. L. (pardavėjas) šia sutartimi susitarė ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 1 d. sudaryti pardavėjai priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis pardavėjos E. L. nepasirašyta (t. 14, b. l. 156-157).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ja buvo netenkintas bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administratorės prašymo dalis dėl teisės apribojimo G. S. 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartyje nurodyta, kad bankroto administratorės nurodomos aplinkybės, kad kaltinamajame akte nurodoma, kad G. S. buvo kredito unijos faktinis vadovas, kad G. S. buvo kredito unijos steigėju ir nariu bei visada užėmė vadovaujančias pareigas kredito unijoje, neįrodo, kad G. S. buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, kuris atliko vadovui paskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus (t. 14, b. l. 158-163).

Iš 2019 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad G. S. pervedė bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 120 eurų (paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų dengimas; pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 60 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 60 Eur) (t. 14, b. l. 170).

Iš 2019 m. lapkričio 11 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad G. S. pervedė bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 100 eurų (paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų dengimas; pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 50 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 50 Eur) (t. 15, b. l. 20).

Iš 2016 m. lapkričio 18 d. grynųjų pinigų ir materialinių vertybių (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto matyti, koks grynųjų pinigų likutis tai dienai buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniame seife (140827,43 Eur) ir kasoje ((duomenys neskelbtini)) (t. 15, b. l. 59).

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų ir materialinių vertybių (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto matyti, koks grynųjų pinigų likutis tai dienai buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nutolusioje kasoje (t. 15, b. l. 60).

Iš J. R. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu (t. 15, b. l. 61).

Iš A. R. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu (t. 15, b. l. 62).

Iš G. S. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu bei grąžinimu (t. 15, b. l. 63).

Iš P. M. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu bei grąžinimu (t. 15, b. l. 64).

Iš T. Ž. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu bei grąžinimu (t. 15, b. l. 65).

Iš A. P. M. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu bei grąžinimu (t. 15, b. l. 66).

Iš grynųjų pinigų įnešimo kvitų matyti, kada ir kokio dydžio kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajus įgijo A. P. M. (t. 15, b. l. 67).

Iš 2017 m. sausio 15 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto A. P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys A. P. M. įsipareigojo laikyti turimą 6000 Eur dydžio pajų iki 2018 m. sausio 15 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 6 procentų dydžio metines palūkanas (t. 15, b. l. 68-69).

Iš 2016 m. rugsėjo 7 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto A. P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys A. P. M. įsipareigojo laikyti turimą 6000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. rugsėjo 7 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas (t. 15, b. l. 68-69).

Iš 2016 m. kovo 10 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto A. P. M. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys A. P. M. įsipareigojo laikyti turimą 6000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. kovo 10 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas (t. 15, b. l. 72-73).

Iš 2014 m. vasario 10 d. pajų pasirašymo sutarties matyti, kad ja A. P. M. įgijo 100 litų vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų (t. 15, b. l. 74).

Iš 2015 m. kovo 6 d. P. M. prašymo matyti, kad juo pareiškėjas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos prašo leisti jam priklausantį 6000 Eur dydžio pajų perleisti A. P. M. (t. 15, b. l. 75).

Iš 2015 m. kovo 10 d. pajaus padidinimo pasirašymo sutarties matyti, kad ja šalys susitaria, jog A. P. M. padidins savo turimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų 415,20 Eur (t. 15, b. l. 76).

Iš 2015 m. kovo 10 d. P. M. prašymo matyti, kad juo pareiškėjas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos prašo leisti jam priklausantį 5584,80 Eur dydžio pajų perleisti A. P. M. (t. 15, b. l. 77).

Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. pajaus padidinimo pasirašymo sutarties matyti, kad ja šalys susitaria, jog A. P. M. padidins savo turimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų 8000 Eur (t. 15, b. l. 78).

Iš A. J. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu bei grąžinimu (t. 15, b. l. 92).

Iš 2015 m. gruodžio 31 d. pajaus padidinimo pasirašymo sutarties matyti, kad ja šalys susitaria, jog T. Ž. padidins savo turimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų 20000 Eur (t. 15, b. l. 93).

Iš 2016 m. kovo 31 d. pajaus padidinimo pasirašymo sutarties matyti, kad ja šalys susitaria, jog T. Ž. padidins savo turimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų 12032 Eur (t. 15, b. l. 94).

Iš T. Ž. pajų sąskaitos išrašo matyti aplinkybės, susijusios su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų įgijimu (t. 15, b. l. 95).

Iš 2016 m. kovo 31 d. susitarimo dėl pajinio kapitalo padidinimo, pasirašyto T. Ž. ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (patvirtinto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu antspaudu), matyti, kad juo unijos narys T. Ž. įsipareigojo laikyti turimą 32000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. kovo 31 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 3 procentų dydžio metines palūkanas (t. 15, b. l. 96-97).

Iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2020 m. vasario 13 d. rašto bei kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos banko inspektavimo komisijos nariams patikrinus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų faktinis likutis, kasoje (už kurią atsakinga A. J.) rastas 4546,29 Eur faktinis likutis, kuris sutapo su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis, o seife (už kurį atsakingas G. S.) rastas 154560,42 Eur faktinis likutis, kuris sutapo su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis. Patikrinimo metu grynųjų pinigų likučio ar pertekliaus nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl G. S. dalyvavimo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyme

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, padarymo metu buvo faktiniu šio juridinio asmens administracijos vadovu. Kaltinamasis G. S. šią aplinkybę neigia. Jis parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo administracijos vadovė A. J., o jis dirbo kreditavimo tarnybos vadovu, tai yra vadybininku. Jis visada veikė savo kompetencijos ribose pagal 2015 m. spalio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. administracijos vadovės A. J. įgaliojimus. 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi konstatuota, kad neįrodyta, jog jis buvo faktinis kredito unijos vadovas. Ant jo kabineto durų buvo lentelė su užrašu „Administracijos vadovas“, tačiau taip buvo todėl, kad unijos administracijos vadovė veikė per du kabinetus ir valdė du kompiuterius. Unija buvo įsigijusi nuosavas patalpas, kuriose buvo planuojamas ir atskiras administracijos vadovės kabinetas. Jis dirbo su investiciniais ir vertybiniais popieriais bei surinkdavo visą pirminę medžiagą, reikalingą sprendimų, kuriems nereikėdavo valdybos pritarimo, priėmimui ir ją perduodavo administracijos vadovei, kuri viena turėdavo visas prieigas prie asmens duomenų ir priimdavo galutinį sprendimą dėl paskolų suteikimo ar nesuteikimo. Jis buvo kaip ir kredito unijos prekinis ženklas, nes buvo žinomas kaip tarybos narys ir verslininkas. Jo kompetencija tuo metu leido patarinėti kredito unijos administracijos vadovei įvairiais klausimais.

Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Kredito unijos, kaip ir bet kurios bendrovės, vadovas turi daugiausia pareigų pagal įstatymą, palyginti su kitais valdymo ir priežiūros organais, o vienpakopės valdymo struktūros atveju – visas įstatyme įtvirtintas valdymo organų pareigas. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos kituose įstatymuose. Štai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad administracijos vadovas: 1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą; 2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; 3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti; 4) tvarko kredito unijos narių registrą; 5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo; 6) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 7) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, tai yra be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad bendrovės vadovui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Įmonių valdymo praktikoje nereti atvejai, kai bendrovėje nėra galiojančiai paskirto de jure vadovo arba, esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo – įmonės darbuotojas, akcininkas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys ir panašiai. Tokiais atvejais faktiniam vadovui taip pat gali kilti atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Faktinis vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Iš esmės tokios pačios teisminės praktikos dėl juridinio asmens faktinio vadovo teismai laikosi ir baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-746/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-235-487/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-744/2017 ir kitos).

Byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo ne administracijos vadovė A. J. (kuri šias pareigas de jure ėjo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 31 d.), o kaltinamasis G. S., kuris oficialiai ėjo kreditavimo tarnybos vadovo pareigas. Tai, visų pirma, kartu su kaltinamuoju G. S. dirbusių asmenų – N. J., A. J. ir I. T., parodymai.

Kaltinamoji N. J. teisme parodė, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S., o administracijos direktorė A. J. šias pareigas ėjo formaliai. Visus darbinius nurodymus ji gaudavo iš G. S., kasoje surinktus grynus pinigus atiduodavo tik G. S.. Jei klientas norėdavo įnešti didesnę (pinigų) sumą, ji skambindavo G. S. ir derindavo palūkanas. Būtent G. S. iš jos paėmė ir I. D. Ž. bei R. K. įneštus pinigus bei liepė suklastoti šių asmenų parašus ant kasos išlaidų orderių. G. S. taip pat davė nurodymus ir dėl P. B. bei A. K. vardais surašytų vekselių nunešimo į (duomenys neskelbtini) nutolusios kasos patalpas. Netikėti šiais kaltinamosios N. J. parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi jie nuoseklūs ir vienodi (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. J. nurodė tas pačias aplinkybes (t. 12, b. l. 8-11, 19-20)), juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas dar aptars, be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog kaltinamoji N. J. būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį G. S..

Tai, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S., o ji administracijos vadovės pareigas ėjo formaliai, nurodė ir liudytoja A. J.. Ši liudytoja paaiškino, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbo paskolų vadybininke. Visą laiką dirbo su klientais, rinko dokumentus, reikalingus paskolų išdavimui, atidarinėjo einamąsias sąskaitas, tai yra dirbo vadybinį darbą. G. S. buvo laikinasis administracijos vadovas, bet Lietuvos bankas nebeleido jam būti laikinuoju vadovu ir reikalavo, kad kredito unijai vadovautų tikrasis (nuolatinis) vadovas. Tada ji išsilaikė egzaminus ir 2016 metais tapo administracijos vadove. Su G. S. buvo sutarta, jog jis ir toliau vadovaus unijai, o ji eis tas pačias vadybininkės pareigas. Su G. S. buvo sutarta, kad ji administracijos vadovės pareigas eis iki tol, kol jam bus leista laikyti egzaminus ir jis taps administracijos vadovu. Ji surinkdavo visus reikalingus dokumentus, o G. S. pasikviesdavo žmones ir spręsdavo, ar išduoti paskolas. Darbo užmokestį ji gaudavo 950 eurų, iš kurių 400 eurų atiduodavo G. S., nes jis buvo faktinis administracijos vadovas. Buhalterė visas ataskaitas siųsdavo G. S.. Valdybos posėdžius sukviesdavo G. S., jis juose ir pats dalyvaudavo. Kredito unijos seifo, kuriame buvo laikomi pinigai, raktus turėjo vienintelis G. S.. Iš N. J. žino, kad G. S. liepė „nutraukti“ I. D. Ž. bei R. K. indėlių sutartis. Unijai priklausančių patalpų remontu rūpinosi taip pat G. S.. Netikėti šiais liudytojos A. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, nesikeitė nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2-5, 6-7), juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, liudytoja A. J. parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį G. S..

Nors liudytoja I. T. teisme parodė, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo dviese – administracijos vadovė A. J. ir G. S., teismas vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. S., nes jis vadovavo visai unijos veiklai, tik jis turėjo raktus nuo seifo, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, generatorius, o ji, A. J. ir N. J. atliko vadybininkės pareigas (t. 2, b. l. 17-18), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kadangi būtent šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, iš bylos matyti, kad G. S. ir I. T. siejo ne tik darbiniai, tačiau ir kiti dalykiniai santykiai (G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, bandė paskirti I. T. šios bendrovės direktore, I. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė paraišką kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 140000 dydžio paskolos suteikimo, o po to ir 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartį; be to, tą pačią dieną I. T., pažeidžiant nustatytą tvarką (neteisėtai), buvo išduota 7000 eurų vartojimo paskola (3 t., b. l. 1-131)), dėl ko liudytoja I. T. gali būti suinteresuota duoti kaltinamajam G. S. palankius parodymus, todėl teismas nesivadovauja šios liudytojos teisme duotais parodymais, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo ir A. J., kaip nepatikimais.

Kaltinamosios N. J., liudytojų A. J. bei I. T. (ikiteisminio tyrimo metu duotus) parodymus, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S., kaip jau minėta, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos R. K. (vienos iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų bei valdybos narės) parodymai, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S. ir unijos valdyba su tuo sutiko; liudytojo P. M. (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko) parodymai, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo G. S., kuris organizavo visą unijos veiklą; liudytojos J. R. parodymai, kad ji žinojo, jog G. S. yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ „viršininkas“; liudytojo A. R. parodymai, kad tikslių G. S. pareigų kredito unijoje nežino, tačiau, jo nuomone, pastarasis buvo kredito unijos vadovas; liudytojo A. P. parodymai, kad jis žinojo, jog kredito unijai, kurioje jis atliko statybos darbus, vadovavo G. S., kuris liko skolingas už darbus; liudytojo V. K. parodymai, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis, kurią unijos vardu pasirašė G. S., kuris, jo manymu, buvo šios kredito unijos vadovas; liudytojo R. K. parodymai, kad dėl jo į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą įneštų ir neteisėtai pasisavintų pinigų grąžinimo pas jį į namus buvo atvykęs „direktorius“ G. S.; liudytojo P. B. parodymai, kad G. S. pažinojo kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą; liudytojos K. R. parodymai, kad iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo pinigus paimti ir įdėti galėjo tik G. S.; liudytojų A. P. M. ir T. Ž. parodymai, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo G. S.. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra iš esmės vienodi, vieni kitus papildantys, juos patvirtina ir kiti, jau aptarti, duomenys, be to, visi liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat nenustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti G. S..

Tai, kad G. S. buvo faktinis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurias pripažįsta ir pats kaltinamasis. Nustatyta, kad G. S. buvo vienas iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėju, laikotarpiais nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2014 m. spalio 29 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, o laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. spalio 29 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ėjo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pareigas (t. 6, b. l. 32-44), be to, iki 2017 m. balandžio 20 d. ėjo kredito unijos kreditavimo tarnybos vadovo pareigas, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis G. S. nuo pat kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo dalyvavo šios kredito unijos valdyme. Svarbu ir tai, kad G. S. iki pat Lietuvos banko atlikto patikrinimo buvo užėmęs administracijos vadovui skirtą kabinetą, kas taip pat rodo jo statusą šioje kredito unijoje. Be to, pats G. S. teisme pripažino, kad yra gimęs būti lyderiu ir jam sunku susitaikyti su kitų asmenų vadovavimu.

Aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis G. S. kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, tai yra atliko šio juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priiminėjo vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus (davė privalomus nurodymus kredito unijos darbuotojams, atstovavo uniją sudarydamas įvairius sandorius, kviesdavo valdybos posėdžius ir juose dalyvaudavo, vadovavo unijos kasdieninei veiklai, vienintelis unijoje turėjo prieigą prie unijos seife esančių grynųjų pinigų ir taip toliau). Aplinkybė, kodėl kaltinamasis G. S. nebuvo paskirtas nuolatiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu du jure, taip pat akivaizdi – jis neatitiko Lietuvos banko keliamų reikalavimų dėl reputacijos (kaltinamosios N. J., liudytojų A. J., P. M. ir R. K. parodymai), galimai dėl jo turimų įsiskolinimų (t. 11, b. l. 139-157). Tai, kad Lietuvos bankas nepritarė jo skyrimui į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pareigas, teisme pripažino ir pats kaltinamasis G. S..

Tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės nurodytos aplinkybės (kaltinamajame akte nurodoma, kad G. S. buvo kredito unijos faktinis vadovas, kad G. S. buvo kredito unijos steigėju ir nariu bei visada užėmė vadovaujančias pareigas kredito unijoje) neįrodo, kad G. S. buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu (t. 14, b. l. 158-163), nepaneigia šioje byloje anksčiau įvertintais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad visgi kaltinamasis G. S. buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, kadangi minėtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje, nes įrodymų vertinimas civiliniame procese ir baudžiamajame procese skiriasi, be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertinama tik nedidelė dalis duomenų, kurie buvo įvertinti šioje byloje (civilinėje byloje iš esmės tebuvo vertinami duomenys duomenys apie G. S. dalyvavimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, nes kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje nėra teismo sprendimas ir juo civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali remtis kaip prejudiciniu faktu). Be to, minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas tik dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo buvusiems šios kredito unijos vadovams G. S. ir A. J. už tai, kad jie laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo, ir teismas konstatavo, kad šiuo atveju G. S. net negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jis nebuvo kredito unijos vadovas de jure, todėl toks jo pareiškimas teisme net nebūtų priimtas. Minėtos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties 29 punkte aiškiai nurodyta, kad, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, tai yra kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas. Todėl teismui, priėmusiam minėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybė, kas buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, iš esmės net nebuvo svarbi.

Dėl didelės vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo

G. S. kaltinamas tuo, kad, būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu administracijos vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pasisavino didelės 119284, 92 Eur vertės svetimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą: šios kredito unijos pajininkų J. R. ir A. R. jų turimų pajų padidinimui sumokėtus grynuosius pinigus – atitinkamai 3000 Eur ir 6000 Eur; kredito unijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui įsigytas statybines medžiagas ir daiktus – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytą skardą ir skardos gaminius bendros 608,34 Eur vertės, dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų durų ir langų bendros 3545 Eur vertės, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas įvairias statybines medžiagas bendros 18296,86 Eur vertės, viso statybinių medžiagų ir daiktų už 22450,20 Eur (kuriuos panaudojo sūnaus E. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai); 14000 Eur, kuriuos turėjo išmokėti, bet neišmokėjo A. P. ir A. P.; 20200 Eur, kuriuos kaip terminuotus indėlius į kredito unijos (duomenys neskelbtini) nutolusią kasą įnešė R. K. (17000 Eur) ir I. D. Ž. (3200 Eur); 13664,72 Eur, kurie pagal buhalterinius dokumentus tariamai buvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 39970 Eur, kuriuos pasiėmė grynais pinigais iš kredito unijos seifo.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-158-719/2019). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S. buvo faktinis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Be to, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kaltinamosios N. J. bei liudytojų A. J., I. T. (ikiteisminio tyrimo metu duotais), K. R., R. K. parodymais neabejotinai nustatyta, kad G. S. kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už kredito unijos pagrindinį seifą bei vienintelis iš kredito unijoje dirbusių asmenų galėjo disponuoti kredito unijos pagrindiniame seife laikytais grynais pinigais.

Lietuvos banko priežiūros tarnybos specialistams E. V. ir J. P. 2017 m. sausio 17 d. patikrinus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų faktinį atitikimą apskaitos duomenims nustatyta, kad seife, už kurį materialiai buvo atsakingas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo tarnybos vadovas G. S., tebuvo rasta 0,95 Eur grynųjų pinigų, kai pagal apskaitos dokumentus seifo likutis turėjo būti 161635,02 Eur. Prieš atidarant seifą G. S. penkias valandas buvo dingęs, po to unijos (duomenys neskelbtini) spintoje buvo rasta 39000 Eur grynųjų pinigų, be to, G. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Eur vertės kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodyta, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ šiai bendrovei tokią pinigų sumą sumokėjo už prekes. 2017 m. sausio 16 d. 17 val. buvo konstatuotas bent 101000 eurų grynųjų pinigų trūkumas (t. 1, b. l. 2-4). Laikinasis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administratorius 2017 m. sausio 24 d. konstatavo 39970 Eur grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos kasoje (perduota grynųjų pinigų suma 55353,90 Eur, kai kredito unijos apskaitos duomenimis jų turėjo būti 95323,90 Eur). Laikinajam administratoriui buvo perduoti dokumentai – 2017 m. sausio 11 d. A. K. prašymas dėl paskolos išdavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas (be datos) dėl paskolos išdavimo, kuriais ir neva jų pagrindu išduotais vekseliais kredito unijos vadovybė grindė 39970 Eur grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos kasoje. Laikinasis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administratorius atkreipė dėmesį į tai, kad prašymuose paskolos išdavimo buvo nurodyta bendra paskolų suma 40000 Eur, kai tuo tarpu grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos kasoje buvo 39970 Eur, kas kelia pagrįstų abejonių, kad tariamu A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimu galimai bandoma nuslėpti kredito unijoje atliktus pažeidimus (t. 2, b. l. 29). Aukščiau nurodytos aplinkybės, kaltinamojo G. S. veiksmai tikrinimo metu (prieš atidarant kredito unijos seifą, už kurį buvo atsakingas ir kuriame vėliau buvo rasta vos 0,95 Eur grynųjų pinigų, jis tikrintojų paprašė leisti trumpam išvykti ir kredito unijos pastate nebuvo apie penkias valandas, po ko spintoje buvo rasti 39000 Eur grynųjų pinigų, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20000 Eur vertės kasos pajamų orderio kvitas (mokėtojas – kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ už prekes), nurodyta, kad iš seifo buvo grąžintas 40000 Eur indėlis, buvo išmokėtos 30000 Eur ir 9000 Eur paskolos klientams, 15000 Eur ir 7000 Eur sumokėta už paslaugas, tačiau tikrintojams paprašius pateikti tai patvirtinančius dokumentus, G. S. negalėjo jų pateikti, taip pat atsisakė raštu patvirtinti, kad tokie dokumentai kredito unijoje yra), kiti byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai, paties kaltinamojo G. S. parodymai, kaltinamosios N. J. parodymai, rašytiniai dokumentai), kuriuos teismas analizuos žemiau, leidžia konstatuoti, kad 2017 m. sausio 17 d., kai Lietuvos banko specialistai atliko patikrinimą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, šios kredito unijos kasoje trūko grynųjų pinigų, kurių trūkumą kaltinamasis G. S. bandė nuslėpti faktiškai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis.

Kaltinamosios N. J., liudytojų R. K. ir I. D. Ž. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais (t. 6, b. l. 161-165; t. 10, b. l. 95-98) neabejotinai nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusią kasą, esančią (duomenys neskelbtini), R. K. įnešė 17000 Eur, o I. D. Ž. įnešė 3200 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas indėlio tikslais). Pinigus iš jų paėmė ir dokumentus (grynųjų pinigų įnešimo kvitus) užpildė kaltinamoji N. J.. Kaltinamasis G. S., sužinojęs apie įneštus pinigus, N. J. liepė juos „suruošti“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip tik tuo metu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vyko Lietuvos banko patikrinimas ir prieš unijos pagrindinio seifo patikrinimą G. S. išvyko „asmeniniais reikalais“. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nutolusią kasą, kaltinamasis G. S. paėmė iš N. J. pinigus ir, nepasirašęs kasos išlaidų orderyje, juos išsivežė. Vėliau kaltinamasis G. S. liepė kaltinamajai N. J. „nutraukti“ I. D. Ž. ir R. K. indėlių sutartis. Tada kaltinamoji N. J. buhalterinėje programoje užfiksavo ūkines operacijas – I. D. Ž. ir R. K. pinigų išėmimą, po ko buvo atspausdinti grynųjų pinigų išėmimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo be I. D. Ž. ir R. K. parašų. Po kelių dienų kaltinamoji N. J. kaltinamojo G. S. nurodymu 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvituose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuskanavo I. D. Ž. ir R. K. parašus nuo grynųjų pinigų įnešimo kvitų. Kaltinamasis G. S. visas šias aplinkybes iš esmės patvirtino, tik nesutiko, kad jis kaltinamajai N. J. liepė suklastoti grynųjų pinigų išėmimo kvitus. G. S. teigimu, jis kaltinamajai N. J. teliepė „nutraukti“ šias sutartis. Be to, kaltinamasis G. S. nurodė, kad jis nepasisavino šių iš kaltinamosios N. J. paimtų pinigų, o juos nuvežė į kredito unijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei padėjo į spintą, kur jie vėliau ir buvo rasti patikrinimo metu.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo G. S. parodymais, kad jis neliepė kaltinamajai N. J. suklastoti aukščiau nurodytus grynųjų pinigų išėmimo kvitus, kadangi šie kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais kaltinamosios N. J. parodymais, kad ji šiuos grynųjų pinigų išėmimo kvitus suklastojo būtent vykdydama kaltinamojo G. S. nurodymus. Netikėti šiais kaltinamosios N. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes analogiškus parodymus ši kaltinamoji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 8-11, 19-20). Be to, kad N. J. liepė ne tik nutraukti terminuotų indėlių sutartis, tačiau ir surašyti pinigų išėmimo kvitus, ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats kaltinamasis G. S. (t. 12, b. l. 77-78). Neįtikėtina, kad kaltinamasis G. S., paėmęs iš kaltinamosios N. J. pinigus ir paliepęs jai apie šiuos pinigus niekam nepasakoti, suprasdamas, kad šių pinigų išėmimą reikia pagrįsti dokumentais, nebūtų davęs N. J. nurodymų dėl netikrų grynųjų pinigų išėmimo kvitų pagaminimo (suklastojimo). Vertinant šių kaltinamojo G. S. parodymų patikimumą svarbu ir tai, kad jo parodymai dėl šių aplinkybių nenuoseklūs – 2017 m. kovo 14 d. (praėjus beveik dviem mėnesiams po patikrinimo) rašytiniame paaiškinime G. S. nurodė, kad jokių pinigų iš N. J. neėmė (t. 12, b. l. 35), tą patį jis nurodė ir apklausiamas įtariamuoju 2018 m. birželio 29 d. (t. 12, b. l. 35). Nors teismas pripažįsta įrodyta, kad tuos 20200 Eur, kuriuos pasiėmė iš kaltinamosios N. J., kaltinamasis G. S. tą dieną (tai yra 2017 m. sausio 16 d.) nepasiėmė sau, o juos nuvežė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir padėjo į spintą, kur jie su kitais pinigais buvo rasti patikrinimo metu, tačiau konstatuoja, kad tokiu būdu kaltinamasis G. S. siekė nuslėpti kredito unijos kasoje jau iki 2017 m. sausio 16 d. patikrinimo atsiradusį grynųjų pinigų, už kuriuos jis buvo atsakingas, trūkumą.

Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis G. S., siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą, 2017 m. sausio 16 d. nurodė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusiai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei – vadybininkei N. J. išrašyti grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose kaltinamoji N. J. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 17000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą R. K. ir 3200 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą I. D. Ž. (iš viso dėl 20200 eurų išmokėjimo) dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė ir šių grynųjų pinigų negavo, po ko kaltinamasis G. S. iš kaltinamosios N. J. paimtus pinigus (20200 eurų) nugabeno į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir padėjo į spintą. Tai, kad kaltinamoji N. J. tvirtina, jog R. K. ir I. D. Ž. parašus ant grynųjų pinigų išėmimų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuskenavo (suklastojo) ne tą pačią 2017 m. sausio 16 d., o po kelių dienų (šie kaltinamosios parodymai nepaneigti), įtakos kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms neturi, kadangi, kaip matyti iš kaltinamosios N. J. parodymų, pinigų išėmimą buhalterinėje programoje ji atvaizdavo būtent 2017 m. sausio 16 d., po ko buhalterinė programa iškart suformavo minėtus grynųjų pinigų išėmimo kvitus.

Nustačius, kad kaltinamasis G. S. iš N. J. paimtus grynuosius pinigus – 20200 eurų, nugabeno į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir padėjo į spintą, taip siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seife iki 2017 m. sausio 16 d. Lietuvos banko patikrinimo atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą, atitinkamai keistinas kaltinimas G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktinių aplinkybių. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Iš 2017 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal FNTT 2017 m. vasario 13 d. reikalavimą pateikė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų kopijas, tame tarpe ir 2017 m. sausio 3 d. baldų pirkimo – pardavimo sutarties (kuria pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti pirkėjui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ baldų komplektus pagal pirkėjo pateiktą ir su pardavėju suderintą specifikaciją (kurią pirkėjas įsipareigojo pateikti per 24 darbo dienas po sutarties pasirašymo) už preliminarią kainą – 13664,72 Eur), 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. pagal tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui (duomenys neskelbtini) gavo 3000 Eur), 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. pagal tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui serija (duomenys neskelbtini) gavo 2964,50 Eur), 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. pagal tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui (duomenys neskelbtini) gavo 2958,45 Eur), 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. pagal tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui (duomenys neskelbtini) gavo 2923,36 Eur), 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. pagal tos pačios dienos išankstinę sąskaitą apmokėjimui (duomenys neskelbtini) gavo 1818,41 Eur); 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 3 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių (duomenys neskelbtini) (kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. į bendrovės kasą grynais pinigais įnešė atitinkamai 3000 Eur, 2964,50 Eur, 2958,45 Eur, 2923,36 Eur ir 1818,41 Eur); 2017 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties nutraukimą (kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 3 d. tarp šalių sudaryta baldų pirkimo – pardavimo sutartis nutraukiama dėl nepateikto specifikacijos projekto); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. išmoka kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S. 3000 Eur, paskirtis – pinigų grąžinimas nutraukus sutartį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. išmoka kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S. 2964,50 Eur, paskirtis – pinigų grąžinimas nutraukus sutartį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. išmoka kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S. 2958,45 Eur, paskirtis – pinigų grąžinimas nutraukus sutartį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. išmoka kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S. 2923,36 Eur, paskirtis – pinigų grąžinimas nutraukus sutartį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. išmoka kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S. 1818,41 Eur, paskirtis – pinigų grąžinimas nutraukus sutartį) (t. 5, b. l. 61-85). 2017 m. sausio 16 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytame G. S. (kaip pinigus išdavusio ir pinigus gavusio asmens), nurodyta, jog G. S. šiuos pinigus iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos paima apmokėjimui už sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 107).

Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad ši bendrovė 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 12 d. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. S. gavo 13664,72 Eur pagal išankstines sąskaitas apmokėjimui (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis G. S. bei liudytojas V. S. teismo posėdyje šias aplinkybes patvirtino, tačiau teismas šiais dokumentais bei kaltinamojo G. S. ir liudytojo V. S. parodymais nesivadovauja kaip nepatikimais, kadangi jie prieštaringi bei paneigti kitais byloje surinktais duomenimis.

Visų pirma, šie kaltinamojo G. S. ir liudytojo V. S. teisme duoti parodymai paneigti liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 130-132), kurie teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kad 2017 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta G. S. prašymu; 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 12 d. pagal G. S. prašymu išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu penkis pinigų priėmimo kvitus serija (duomenys neskelbtini) G. S. pinigų nesumokėjo, pinigų priėmimo kvitai išrašyti tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis; kasos išlaidų orderiai 2017 m. sausio 17, 18, 19, 20, 23 dienų Nr. (duomenys neskelbtini) apie pinigų grąžinimą G. S. buvo surašyti tą pačią dieną, kai su G. S. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir aukščiau nurodyti pinigų priėmimo kvitai, nes G. S. piniginių lėšų pagal aukščiau išvardintus pinigų priėmimo kvitus neįnešė; 2017 m. sausio 17 d. jis surašė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir G. S. pasakė, kad jo veiksmai, prašymai (grynų pinigų priėmimo kvitų išrašymai apie pinigų priėmimą, kai realiai pinigai nesumokėti) nėra teisėti ir sutarties vykdymas neįmanomas (t. 1, b. l. 130-132). Antra, šie kaltinamojo G. S. ir liudytojo V. S. teisme duoti parodymai prieštarauja ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad jis 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų 13664,72 eur išmokėjimą uab „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai pinigus pasiėmė sau (t. 12, b. l. 77-78).

Nors liudytojas V. S. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pinigų iš G. S. negavo, nes buvo dideliame šoke, be to, pareigūnai jam sakė, koks blogas žmogus yra G. S., liepė jam grįžus sunaikinti dokumentus ir sakyti, kad pinigų iš G. S. negavo, todėl taip ir pasakė, o kaltinamasis G. S. teisme sakė, kad 2018 m. birželio 27 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes buvo išgėręs didelį kiekį raminančių vaistų „(duomenys neskelbtini)“, be to, buvo „spaudžiamas“ duoti tokius parodymus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjos L. M. ir valstybės paskirto gynėjo, tačiau teismas šiais liudytojo V. S. ir kaltinamojo G. S. parodymais nesivadovauja, kadangi jie paneigti liudytojos L. M. teisme duotais parodymais, kad liudytojų (tame tarpe ir V. S.) apklausos buvo vykdomos taip kaip yra numatyta baudžiamojo proceso kodekse, jokių grasinimų liudytojų atžvilgiu nenaudojo, tik įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus užrašė iš pačių liudytojų žodžių. Kiek pamena, kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjamas du kartus, kelių dienų laikotarpyje, vieną dieną jis prisipažino, o kitą – jau davė kitus parodymus; pirmos apklausos metu nepastebėjo, jog kaltinamojo būsena būtų neadekvati, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų, apsvaigęs ar panašiai; pranešimas apie įtarimą G. S. buvo įteiktas anksčiau, jis turėjo laiko susipažinti su įtarimo esme ir nuspręsti dėl savo pozicijos; apklausa buvo vykdoma papunkčiui pagal kiekvieną pareikštą įtarimą, jis davė parodymus, kurie buvo fiksuojami; grasinimų kaltinamojo atžvilgiu, jog jis bus nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, nebuvo išsakyta. Netikėti šiais liudytojos L. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota pakenkti kaltinamajam G. S. ar liudytojui V. S.. Be to, L. M. yra pareigūnė – ji dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje nusikalstamų veikų tarnybos vyriausiąja tyrėja, yra prisiekusi Lietuvos Respublikai sąžiningai vykdyti savo pareigas, jai, kaip pareigūnei, keliami didesni reikalavimai, nei pareigūnu nedirbančiam asmeniui, kas taip pat patvirtina liudytojos L. M. parodymų patikimumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, nei liudytojas V. S., nei kaltinamasis G. S. nesikreipė į L. M. tiesioginius viršininkus, tyrimui vadovaujančią prokurorę ar kitas institucijas dėl tyrėjos neteisėtų ar netinkamų veiksmų, todėl šių liudytojo V. S. ir kaltinamojo G. S. parodymų nėra galimybės patikrinti BPK numatytai proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Be to, kaltinamojo G. S. ir teisme duoti parodymai yra prieštaringi. Jis nurodo, kad jau prieš Lietuvos banko atliktą patikrinimą žinojo, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje (už kurią buvo atsakingas) yra apie 20000 eurų dydžio trūkumas, tačiau iš kasos grynais pinigais sumoka 13664,72 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldus, kurių poreikis tuo metu buvo labai abejotinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. S. Lietuvos banko priežiūros tarnybos specialistams, 2017 m. sausio 16 d. atlikusiems patikrinimą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad 121000 Eur, kurių patikrinimo metu trūko unijos seife, yra realiai išleisti ir detalizavo šias išlaidas – 20000 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes (buvo pateiktas tai patvirtinantis kasos pajamų orderio kvitas), 40000 Eur – grąžintas indėlis indėlininkui, išmokėtos 30000 ir 9000 Eur paskolos klientams bei 15000 Eur ir 7000 Eur sumokėta už paslaugas (šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų G. S. nepateikė) (t. 1, b. l. 9-10). Apie tai, kad 13664,72 Eur yra sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldus, G. S. tikrintojams nesakė, net tokios pinigų sumos nepaminėjo, kas leidžia konstatuoti, jog patikrinimo metu kaltinamasis G. S. dar tik ieškojo būdų, kaip pagrįsti kredito unijos kasoje, už kurią buvo atsakingas, buvusi grynųjų pinigų trūkumą.

Kaip jau buvo minėta, nuosprendyje turi būti derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. S. ir liudytojo V. S. teisme duoti parodymai apie tai, kad buvo sudaryta baldų pirkimo – pardavimo sutartis ir buvo realiai sumokėta 13664,72 Eur už baldus, prieštarauja ir elementariai logikai. Nelogiška, kad G. S., oficialiai nebūdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (aplinkybę, kad buvo faktinis šios unijos vadovas, G. S. neigia), neturėdamas kredito unijos valdybos sprendimo (pritarimo), tariasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl baldų, reikalingų naujai įsigytam kredito unijos pastatui, kuriame net nebuvo pradėtas vidaus remontas, neaiškus vidaus išplanavimas, pirkimo. Be to, prieštaraujant elementariai verslo logikai, G. S., būdamas pirkėjo atstovas, pareikalavo už būsimą pirkinį sumokėti iškart ir nurodė tikslią būsimo pirkinio kainą – 13664,72 Eur, kuri nepagrįsta jokiais net preliminariais skaičiavimais ar brėžiniais. Dar daugiau, jis pageidavo už pirkinį atsiskaityti grynais pinigais, nors, būdamas atsakingas už kredito unijos kasą, puikiausiai žinojo, kad kasoje yra apie 20000 Eur grynųjų pinigų trūkumas (jo paties parodymai). Nelogiška ir tai, kad pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldus G. S. neva sumokėjo per penkis kartus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 12 d. (liudytojo V. S. teigimu, visi pinigų priėmimo kvitai buvo surašyti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną (2017 m. sausio 3 d.) (taip apeinant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus dėl atsiskaitymo grynais pinigais), o pinigus G. S. atnešė po dviejų dienų – sausio 5 dieną 10000 eurų grynais, o paskui atnešė likusią sumą (3664 eurus)), kai tuo tarpu iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos juo neva pasiėmė tik 2017 m. sausio 16 d. (t. 10, b. l. 107). Sunkiai paaiškinama ir ta aplinkybė, kad pagal sutartį buvo sutarta mokėti grynais pinigais, tuo apsunkinant abi tariamame sandoryje dalyvavusias bendroves (liudytojo V. S. teigimu, net reikėjo „apeiti“ Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus), kai pinigus buvo galima paprasčiausiai pervesti iš vienos banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą. Galų gale, visiškai nepaaiškinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai – gavusi pinigus už perkamus baldus (tai yra pirkėjui iš esmės visiškai įvykdžius sutartį), praėjus vos kelioms dienoms, nutaria nutraukti sutartį motyvuojant tuo, kad nepateiktas specifikacijos projektas (t. 5, b. l. 80), nors pagal 2017 m. sausio 3 d. tarp šalių sudarytą baldų pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjas (kredito unija „(duomenys neskelbtini)“) baldų projektą – specifikaciją įsipareigojo pateikti tik per 24 darbo dienas po sutarties pasirašymo (t. 5, b. l. 65-66) ir šis terminas dar nebuvo suėjęs. Neįtikėtina, kad verslininkas, gavęs pinigus pagal sandorį ir kitai sandorio šaliai iš esmės jį įvykdžius (ko iš esmės ir siekia sutarčių šalys, pasirašydamos įvairias sutartis), vienašališkai nuspręstų ją nutraukti, akivaizdžiai pažeisdamas sutartį ir todėl rizikuodamas baudomis bei kitomis sutartyje numatytomis sankcijomis.

Vertinant liudytojo V. S. teisme duotus parodymus, kad G. S. realiai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13664,72 Eur (kurie prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams), svarbu ir tai, kad liudytojas V. S. gali būti suinteresuotas duoti kaltinamajam G. S. palankius parodymus, nes iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atlikto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų vertinimo ataskaitos matyti, kad 2016 m. sausio 18 d., pažeidžiant nustatytą tvarką (tai yra neteisėtai), buvo išduota 10000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (laiduotojas V. S.), o nustatyta, kad kaltinamasis G. S. buvo faktiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl liudytojas V. S. gali tokiais G. S. teisinančiais parodymais „atsilyginti“ už jo įmonei galimai neteisėtai suteiktą paskolą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad 2017 m. sausio 3 d. baldų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti pirkėjui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ baldų komplektus pagal pirkėjo pateiktą ir su pardavėju suderintą specifikaciją už preliminarią kainą – 13664,72 Eur, yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), pinigai (13664,72 Eur) pagal penkis pinigų priėmimo kvitus (duomenys neskelbtini) realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėti, o šią baldų pirkimo – pardavimo sutartimi bei dokumentais, patvirtinančiais pinigų išėmimą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei jų sumokėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, buvo siekiama paslėpti grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, atsiradusį dar iki 2017 m. sausio 16 d. atlikto Lietuvos banko patikrinimo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas vadovaujasi liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 130-132), kurie teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kad G. S. pinigų (13664,72 Eur) pagal kaltinime nurodytus pinigų priėmimo kvitus (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, o taip pat kaltinamojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų 13664,72 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 77-78), kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti, jau minėti, bylos duomenys.

Kadangi nustatyta, jog aukščiau paminėtais dokumentais, patvirtinančiais pinigų išėmimą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei jų sumokėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, buvo siekiama paslėpti grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, atsiradusį dar iki 2017 m. sausio 16 d. atlikto Lietuvos banko patikrinimo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, realiai pinigai pagal 2017 m. sausio 16 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. nebuvo išmokėti (pinigai iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos jau buvo išimti anksčiau), atitinkamai keistinas kaltinimas G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, konstatuojant, kad kaltinamasis G. S., siekdamas nuslėpti dėl piniginių lėšų pasisavinimo kredito unijos seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą, 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – grynųjų pinigų 13664,72 Eur išmokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini)“, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos vardu išrašytus 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų – 13664,72 Eur negavo, o suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderį į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Taip pat keistinas ir kaltinime nurodytas kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo laikas, nurodant, kad jis buvo surašytas 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną (kada kredito unijos grynieji pinigai buvo perduoti laikinajam administratoriui), o ne 2017 m. sausio 16 d. (kaip nurodyta kaltinamajame akte ir pačiame kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi išlieka galimybė, kad šis kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas 2017 m. sausio 16 d., nes būtent tą dieną Lietuvos banko specialistai atliko patikrinimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ten prabuvo iki 17 val., kaltinamasis G. S. apie 5 valandas nebuvo unijos patalpose, todėl neatmestina, kad šis kasos išlaidų orderis buvo surašytas ir vėliau, jau po Lietuvos banko specialistų atlikto patikrinimo. Kad dalis buhalterinių dokumentų buvo pildoma jau po Lietuvos banko patikrinimo, patvirtina ir liudytojos I. T. parodymai.

Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Liudytojas V. S., teisme parodydamas, kad kaltinamasis G. S. grynais pinigais sumokėjo 13664,72 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos vardu išrašytus: 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), nors teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių pinigų pagal minėtus pinigų priėmimo kvitus negavo, galimai davė melagingus parodymus, tai yra galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. J. 2017 m. vasario 28 d. ataskaitos Lietuvos bankui matyti, 2017 m. sausio 24 d. laikinajam administratoriui perduota grynųjų pinigų suma nesutapo su apskaitos duomenimis: perduota grynųjų pinigų suma sudarė 55353,90 Eur, tuo tarpu apskaitos duomenimis turėjo būti 95353,90 Eur, todėl konstatuotas 39970 Eur grynųjų pinigų trūkumas kredito unijos kasoje. Laikinajam administratoriui buvo perduotas 2017 m. sausio 11 d. A. K. prašymas dėl vartojimo paskolos išdavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl paskolos išdavimo (šiame prašyme jo surašymo data nenurodyta). Šiais prašymais bei jų pagrindu išduotais vekseliais (kurie buvo rasti ir paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 156-160)) kredito unijos vadovybė (kaltinamasis G. S.) pagrindė grynųjų pinigų trūkumą kasoje (t. 2, b. l. 27-45, 46-79).

Nors kaltinamasis G. S. teisme nurodė, kad iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimtus 40000 eurų paskolino P. B. ir A. K. – kiekvienam po 20000 eurų, kad tai buvo unijos išduotos paskolos, kurios nebuvo tinkamai įformintos, pinigai šiems asmenims buvo išmokėti apie 2017 m. sausio 5 d., o liudytojai P. B. ir A. K. iš esmės šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino, nurodydami, kad jie kreipėsi į kaltinamąjį G. S., kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, dėl paskolų suteikimo ir G. S. asmeniškai jiems išmokėjo po 20000 Eur, tačiau reikiamų paskolos dokumentų nesutvarkė, tai pažadėdamas padaryti vėliau, tačiau teismas šiais kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. parodymais nesivadovauja kaip nepatikimais, kadangi jie yra prieštaringi bei paneigti kitais byloje surinktais duomenimis.

Visų pirma, kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. parodymai, duoti teisme, prieštarauja tarpusavyje. Štai kaltinamasis G. S. nurodo, kad pinigai P. B. ir A. K. buvo išmokėti vienu metu – apie 2017 m. sausio 5 d., o vekseliai galėjo būti išrašyti vėliau – 2017 m. sausio 24 d. Liudytojas P. B. parodė, kad vekselį pasirašė praėjus ne daugiau 5 dienų po to, kai realiai iš G. S. gavo pinigus. Liudytojas A. K. parodė, kad vekselį pasirašė praėjus 8-10 dienų po to, kai gavo pinigus. Akivaizdu, kad kaltinamasis G. S. bei liudytojai P. B. ir A. K. skirtingai nurodo pinigų išmokėjimo ir vekselių surašymo laiką.

Antra, kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. parodymai, duoti teisme, prieštarauja jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau buvo minėta, iš karto po 2017 m. sausio 16 d. Lietuvos banko specialistų aptikto 121000 Eur grynųjų pinigų trūkumo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, kaltinamasis G. S. nurodė, kad 20000 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 40000 Eur – grąžintas indėlis indėlininkui, išmokėtos 30000 ir 9000 Eur paskolos klientams bei 15000 Eur ir 7000 Eur sumokėta už paslaugas (t. 1, b. l. 9-10), tačiau nieko neužsiminė apie suteiktas paskolas P. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir A. K.. Pateikdamas 2017 m. vasario 24 d. rašytinį paaiškinimą kredito unijos laikinajam administratoriui, G. S. nurodė, kad 2017 metų pradžioje P. B. ir A. K. supildė pirminius dokumentus paskoloms gauti (apie kuriuos liudytojai P. B. ir A. K. savo parodymuose net neužsimena), pateikė savo vizijas, kaip bus naudojami pinigai ir grąžinimo terminus, todėl, esant kredito unijoje pakankamam grynųjų pinigų kiekiui, 2017 m. sausio 20 d. pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius išdavė kiekvienam po 20000 eurų, tačiau dėl laiko stokos tą dieną nepabaigė iki galo įforminti tų paskolų pagal galiojančius teisės aktus, su P. B. ir A. K. buvo sutarta, kad paskolų įforminimą pabaigs 2017 m. sausio 25 d. (t. 12, b. l. 13-14). Apklausiamas įtariamuoju 2018 m. birželio 27 d. G. S., dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad iš seifo paėmė 39970 Eur savo skoloms padengti, ir paprašė P. B. ir A. K. pateisinti šių grynųjų pinigų paėmimą, surašant paprastuosius vekselius (t. 12, b. l. 77-78). Apklausiamas įtariamuoju po dviejų dienų, tai yra 2018 m. birželio 29, d. G. S., vėl dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad 2017 metų sausio mėnesį iš kredito unijos seifo paėmė 39970 Eur grynais pinigais ir juo perdavė P. B. ir A. K. – kiekvienam po 20000 Eur (kodėl po 20000 Eur kiekvienam, nors iš seifo buvo paimta mažiau, nepaaiškino). Pinigus perdavė be jokių dokumentų. A. J. apie tai žinojo, tik nurodė suforminti paskolas. 2017 m. sausio 20 d. P. B. ir A. K. išrašė vekselius, kad jis kaip fizinis asmuo jiems paskolino po 20000 Eur kiekvienam, tą pačią dieną jiems ir buvo išmokėti pinigai. Kas nunešė vekselius į kredito unijos (duomenys neskelbtini) nutolusią kasą nežino (t. 12, b. l. 80-82).

Liudytojas P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. sausio 25 d.), parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu), kad 2017 m. sausio 20 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., jo įmonėje priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurioje įrenginėjami gedulo namai, iš G. S. gavo 20000 eurų grynais pinigais ir surašė paprastąjį vekselį, kurį tą pačią dieną atidavė G. S.. Suprato, kad tai yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Pagal susitarimą su G. S., sekančią savaitę po to, kai gavo pinigus, turėjo būti suforminta paskolos sutartis, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ skolina pinigus jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 91-93). Apklausiamas papildomai 2018 m. birželio 26 d., liudytojas P. B. patvirtino, kad 20000 Eur iš G. S. gavo 2017 m. sausio 20 d., tą pačią dieną surašė ir vekselį (t. 1, b. l. 100).

Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. sausio 27 d.), parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu), kad 2017 m. sausio 20 d. apie 10-11 val. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš G. S. pasiskolino 20000 eurų grynais pinigais ir surašė paprastąjį vekselį, kurį atidavė G. S.. Pinigai buvo reikalingi grąžinti skolai. Pinigų gražinimo terminas buvo iki 2017 m. sausio 21 d. (t. 1, b. l. 84-86). Apklausiamas papildomai 2018 m. gegužės 7 d., liudytojas A. K. parodė (parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu), kad 2017 m. sausio 20 d. apie 10-11 val. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nebuvo nuvykęs ir nesusitiko su G. S. bei pastarojo neprašė paskolinti 20000 Eur, o G. S. jam 20000 Eur nedavė. Buvo surašytas tik 2017 m. sausio 20 d. vekselis dėl 20000 Eur paskolos. Vekselį jam atspausdino (duomenys neskelbtini), P. B. bendrovei priklausančiuose laidojimo namuose. Atspausdintą vekselį jis užpildė, įrašė, kad iš G. S. gavo 20000 Eur, ir paliko laidojimo namuose. 2017 m. sausio 27 d. apklausos metus davė neteisingus duomenis, nes G. S. jam žadėjo paskolinti 20000 Eur ir paskolą įforminti, kaip gautą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo pažado neįvykdė. Būtų žinojęs, kad G. S. jį apgaus ir 20000 Eur neduos, vekselio nebūtų surašęs ir pasirašęs (t. 1, b. l. 87-88).

Trečia, kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. parodymai, duoti teisme, paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Iš 2018 m. birželio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai Nr. 12, 20, 28, 36, 40, 41, 46, 55, 66, 67, 14, 17, 22, 24, 30, 33, 68, 69, 78, 79, 220, 379, 382, 515, 232, 50, 70, 49 tarp G. S. ir P. B. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir A. K. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir N. J. (dėl P. B. ir A. K. vekselių) (t. 8, b. l. 66-172). Iš 2017 m. sausio 24 d. G. S. ir P. B. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio matyti, kad tą dieną (9.57 val.) G. S. ir P. B. tariasi dėl vekselio surašymo datos (kad vekselis būtų surašytas 2017 m. sausio 20 d. data), to paties pokalbio metu G. S. prašo P. B. pakalbėti su I. (nenustatytas asmuo) dėl tokios pat sumos (vekselio 20000 Eur sumai) ir P. B. sutinka pakalbėti su I. (pokalbis Nr. 12); tariasi dėl vekselio perdavimo N. J. (pokalbiai Nr. 20, 36, 40, 46), G. S. prašo P. B., kad šis susitiktų su juo siųstu žmogumi (A. K.), su kuriuo „sutvarkytų“ reikalą, kurį planavo „padaryti“ su I. (akivaizdu, kad kalbama apie 20000 Eur vekselio surašymą) (pokalbiai Nr. 28); tariasi vakare susitikti (pokalbis Nr. 55); 17.22 val. P. B. parašo SMS G. S., kad jo atvažiuoja pasiimti „mentai“ (policijos pareigūnai), ir klausia, ką jam daryti (pokalbis Nr. 66); netrukus (17.23 val.) G. S. paskambina P. B. ir nurodo, ką P. B. turi sakyti policijos pareigūnams (kad pinigus pasiskolino, statyboms reikėjo, kad paskola bus suforminta vėliau, kad nepateikinėtų daugiau jokių versijų) (pokalbis Nr. 67). Iš 2017 m. sausio 24 d. G. S. ir A. K. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad tą dieną (10 val.) G. S. paskambina A. K. ir jo prašo surašyti vekselį, kad A. K. 2017 m. sausio 20 d. iš G. S. pasiskolino 20000 Eur, tą vekselį nuvežti į (duomenys neskelbtini) laidojimo namus ir paduoti direktoriui P. (P. B.) (iš pokalbio akivaizdu, kad A. K. nesupranta, kokį vekselį jam reikia pasirašyti ir kodėl) (pokalbis Nr. 14), vėliau tariasi dėl vekselio padavimo bei aplinkybių, kurios turi būti nurodytos vekselyje, A. K. klausia G. S., ar jam dėl to (vekselio surašymo) nebus labai blogai (baiminasi dėl galimos atsakomybės), G. S. nurodo A. K., ką reikia sakyti (apklausų metu) – kad jie pasirašė vekselį, išdavė pinigus ir turėjo būti tvarkoma paskola, o vėlai vakare (22.37 val.) susitaria nedelsiant susitikti (pokalbiai Nr. 17, 22, 24, 30, 33, 68, 78, 79), 2017 m. vasario 2 d. pokalbio metu G. S. prašo A. K. surasti („sušaudyti“) jam pinigų, nurodo, kad jis „iš visų pašalių krapšto“, į ką A. K. atsako, kad jam (pinigai) „nesikrapšto“ ir pasako G. S. „ką prisidirbai, tą ir turi“ (iš to akivaizdu, kad tai yra vieno G. S. problema. Jei A. K. būtų realiai pasiskolinęs tuos pinigus, tik tinkamai neįforminęs, jis tikrai taip nekalbėtų) (pokalbis Nr. 609). Iš 2017 m. sausio 24 d. G. S. ir N. J. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad tą dieną jie tariasi dėl P. B. ir A. K. vekselių paėmimo ir padėjimo į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nutolusioje kasoje esantį G. S. kabinetą, G. S. nurodo N. J., ką ji dėl tų vekselių turi sakyti pareigūnams (kad G. S. atvažiavo, atsivežė tą sumą (40000 Eur) ir kieme išrašė, jai buvo išrašytas išlaidų orderis, tačiau ji nepasirašė...) (pokalbiai Nr. 50, 70). Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes teisme patvirtino ir kaltinamoji N. J..

Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad laikinajam kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui konstatavus 39970 Eur grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos kasoje (jau įvertinus G. S. pateiktus dokumentus dėl kitų išlaidų), kaltinamasis G. S. ėmė ieškoti būtų, kaip būtų galima pateisinti šį grynųjų pinigų trūkumą ir įkalbėjo pažįstamus P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, kad kiekvienas iš jų iš G. S. pasiskolino po 20000 Eur. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, kad šių vekselių surašymu buvo suinteresuotas vien tik G. S., kuris įkalbinėjo liudytojus P. B. ir A. K. tai padaryti, be to, nurodė minėtiems asmenims, ką jie turi sakyti pareigūnams, jei jie būtų klausinėjami apie šių vekselių surašymo aplinkybes (o A. K. net domėjosi apie atsakomybę, kuri jam gresia už šio vekselio pasirašymą, ko tikrai nedarytų, jei jame būtų nurodyti tikri faktai). Telefoninių pokalbių turinys, familiarumas leidžia konstatuoti, kad G. S. su P. B. ir A. K. siejo asmeniniai santykiai. Be to, iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atlikto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų vertinimo ataskaitos matyti, kad pažeidžiant nustatytą tvarką (tai yra, neteisėtai) 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo išduota 30000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ataskaitos 10 punktas), o 2016 m. gruodžio 19 d. neteisėtai buvo išduota 10000 eurų paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, laiduotojas P. B. (ataskaitos 10 punktas) (t. 3, b. l. 1-131). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad liudytojas P. B. galėjo jaustis „skolingas“ G. S. už jo įmonėms galimai neteisėtai išduotas paskolas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pinigai (po 20000 Eur kiekvienam) P. B. ir A. K. nebuvo sumokėti. Nustatyta, kad tuo metu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje jau buvo grynųjų pinigų trūkumas ir kaltinamasis G. S. tai žinojo. Kaltinamoji N. J. taip pat patvirtino, kad tokių pinigų (40000 Eur) jos kasoje tikrai nebuvo. Jos teigimu, kai 2017 m. sausio 24 d. FNTT pareigūnai paprašė išspausdinti kasos likučius ir, paaiškėjus, kad kasos likutis yra 44000 Eur, ją ištiko šokas, nes likutis turėjo būti 4000 Eur; pareigūnai pradėjo jos prašyti dar 40000 Eur, bet ji pasakė, jog nedirbo tas dienas; po to jai parodė tuos vekselius ir tik tada pirmą kartą ji pamatė, kad G. S. paskolino P. B. ir A. K. po 20000 Eur; ji tikrai tokių pinigų neturėjo. Šiuos kaltinamosios N. J. parodymus patvirtina ir 2017 m. sausio 24 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio programos „(duomenys neskelbtini)“ buvo atspausdinti 2017 m. sausio 19 d. ir 2019 m. sausio 20 d. kasos išrašai – pagal 2017 m. sausio 19 d. kasos išrašą kasos likutis dienos pabaigoje buvo 1166,10 Eur; pagal 2017 m. sausio 20 d. kasos išrašą kasos likutis dienos pabaigoje buvo 44131,10 Eur; seife rasti grynieji pinigai – 4161,10 Eur (t. 6, b. l. 156-160). Kaip jau buvo minėta, teismas nesivadovauja kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad G. S. 2017 metų sausio mėnesį P. B. ir A. K. perdavė po 20000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. parodymai dėl šių pinigų sumokėjimo aplinkybių keitėsi priklausomai nuo to, kokią informaciją apie byloje esančius įrodymus turėjo G. S.. Iš pradžių tvirtinę, kad G. S. pinigus P. B. ir A. K. perdavė 2017 m. sausio 20 d., tą pačią dieną surašė paprastuosius vekselius ir juos perdavė G. S., po to teisme, kaltinamajam G. S. prieš tai susipažinus su bylos medžiaga (tame tarpe ir telefoniniais pokalbiais (t. 12, b. l. 107)), kaltinamasis G. S. bei liudytojai P. B. ir A. K. sutartinai pradėjo tvirtinti, kad pinigai buvo sumokėti anksčiau nei 2017 m. sausio 20 d., o vekseliai buvo surašyti po 2017 m. sausio 20 d., taip savo parodymus priderindami prie byloje esančių įrodymų.

Atmesdamas kaip nepatikimus kaltinamojo G. S. bei liudytojų P. B. ir A. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. S. 2017 metų sausio mėnesį P. B. ir A. K. perdavė (paskolino) po 20000 Eur, teismas vadovaujasi liudytojo A. K. 2018 m. gegužės 7 d. duotais parodymais, kad G. S. jam 20000 Eur nedavė (t. 1, b. l. 87-88), bei 2018 m. birželio 27 d. G. S. parodymais, kad pinigų (po 20000 Eur kiekvienam) P. B. ir A. K. nesumokėjo, kadangi šiuos kaltinamojo G. S. ir liudytojo A. K. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys (telefoniniai pokalbiai, kaltinamosios N. J. parodymai, dokumentai dėl grynųjų pinigų trūkumo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, kiti duomenys).

Nors liudytojas A. K. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, apkalbėjo G. S., nes juto aš spaudimą iš tyrėjos pusės, o kaltinamasis G. S. teisme sakė, kad 2018 m. birželio 27 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes buvo išgėręs didelį kiekį raminančių vaistų „(duomenys neskelbtini)“, be to, buvo „spaudžiamas“ duoti tokius parodymus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjos L. M. ir valstybės paskirto gynėjo, tačiau teismas šiais liudytojo A. K. ir kaltinamojo G. S. parodymais nesivadovauja, kadangi jie paneigti liudytojos L. M. teisme duotais parodymais, kad liudytojų (tame tarpe ir A. K.) apklausos buvo vykdomos taip kaip yra numatyta baudžiamojo proceso kodekse, jokių grasinimų liudytojų atžvilgiu nenaudojo, tik įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus užrašė iš pačių liudytojų žodžių. Dėl kaltinamojo G. S. apklausos aplinkybių teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja. Kaip jau buvo minėta, netikėti šiais liudytojos L. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Aukščiau nurodytais duomenis nustatyta, kad kaltinamasis G. S., siekdamas nuslėpti dėl piniginių lėšų pasisavinimo kredito unijos seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą, 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, paprašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos P. B. ir A. K. įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojui G. S. po 20000 Eur iki 2019 m. sausio 20 d.; P. B. ir A. K. surašius ir pasirašius paprastuosius vekselius, grynųjų pinigų, po 20000 eurų, jiems neišmokėjo.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. S. 2017 m. sausio 20 d., tikslu pateisinti grynųjų pinigų paėmimą iš kredito unijos seifo, P. B. ir A. K. surašytus paprastuosius vekselius nuvežė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi ši aplinkybė yra netiksli (byloje surinktais duomenimis šiuos paprastuosius vekselius į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kaltinamojo G. S. pavedimu nunešė kaltinamoji N. J., ir tai ji padarė ne 2017 m. sausio 20 d., o 2017 m. sausio 24 d.), be to, ji neturi jokios įtakos kaltinamajam G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Tikslintinas kaltinime nurodytas laikas, kada kaltinamasis G. S. paprašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos šie asmenys įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojui G. S. po 20000 Eur, nurodant, kad tai G. S. padarė 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną, kadangi iš užfiksuotų telefoninių pokalbių bei kitų jau aptartų bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis G. S. šiuos veiksmus atliko ne vėliau kaip 2017 m. sausio 24 d. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, be to, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Liudytojas P. B., 2017 m. sausio 25 d. (t. 1, b. l. 91-93) ir 2018 m. birželio 26 d. (t. 1, b. l. 100) apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodydamas, kad 2017 metų sausio mėnesį gavo 20000 Eur iš kaltinamojo G. S. kaip paskolą, nors teismas nustatė, kad P. B. realiai šie pinigai nebuvo perduoti, o buvo surašytas tik 2017 m. sausio 20 d. paprastasis vekselis, neva patvirtinantis šį pinigų sumokėjimo faktą, galimai davė melagingus parodymus, tai yra galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis). Liudytojas A. K., 2017 m. sausio 27 d. (t. 1, b. l. 84-86) apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodydamas, kad 2017 metų sausio mėnesį gavo 20000 Eur iš kaltinamojo G. S. kaip paskolą, nors teismas nustatė, kad A. K. realiai šie pinigai nebuvo perduoti, o buvo surašytas tik 2017 m. sausio 20 d. paprastasis vekselis, neva patvirtinantis šį pinigų sumokėjimo faktą, galimai davė melagingus parodymus, tai yra galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamasis G. S. faktiškai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis siekė nuslėpti 73834,72 Eur dydžio grynųjų pinigų trūkumą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje (13664,72 Eur, kurie tariamai buvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldus; 39970 Eur (laikinojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. J. 2017 m. sausio 24 d. nustatytas grynųjų pinigų trūkumas), kuriuos G. S. tariamai paskolino P. B. ir A. K., surašydamas du paprastuosius vekselius po 20000 Eur; 20200 Eur, kuriuos kaip terminuotus indėlius į kredito unijos (duomenys neskelbtini) nutolusią kasą įnešė R. K. (17000 Eur) ir I. D. Ž. (3200 Eur). Byloje surinktais ir aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad šiuos grynuosius pinigus iš kredito unijos kasos (seifo) paėmė kaltinamasis G. S., kadangi jis vienintelis turėjo raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi grynieji pinigai, ir galėjo jais laisvai disponuoti. Tai, kad pinigus iš kasos paėmė būtent kaltinamasis G. S., patvirtina ir jo veiksmai, kuriais buvo siekiama nuslėpti kasoje esanti grynųjų pinigų trūkumą. Kaltinamojo G. S. parodymai, kad grynųjų pinigų trūkumas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje galėjo atsirasti dėl unijoje naudotos apskaitos programos trikdžių, paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. programoje „(duomenys neskelbtini)“ incidentų, susijusių su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos programos veiklos sutrikimais, neužregistruota (t. 2, b. l. 156), bei liudytojų K. R. ir A. J. parodymais, kad sutrikimai šioje apskaitos programoje būdavo trumpalaikiai ir įtakos tiksliam buhalterinės apskaitos vedimui turėjo tik tai dienai ar kelioms dienoms. Be to, akivaizdu, kad vien apskaitos programos trikdžiai negalėjo turėti įtakos kasoje laikytų grynųjų pinigų likučiui ir lemti jų trūkumo.

Liudytojų A. P. ir A. P. parodymais, kaltinamojo G. S. parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad liudytojai A. P. ir A. P. 2016 m. liepos 18 d. statybos rangos sutarčių (t. 11, b. l. 6-13) pagrindu nuo 2016 metų liepos mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio dirbo statybos darbus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. sausio 11 d. A. P. išrašė 13 prekių (paslaugų) pirkimo kvitų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 11955 Eur sumą, o A. P. per tą patį laikotarpį išrašė 8 prekių (paslaugų) pirkimo kvitus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 9515 Eur sumą. Dėl to ginčo byloje nėra. Skiriasi liudytojų A. P. ir A. P. (iš vienos pusės) ir kaltinamojo G. S. (iš kitos pusės) parodymai dėl 14000 eurų pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, 115-118) išmokėjimo. Nors kaltinamasis G. S. tvirtina, kad pinigus (14000 Eur) pagal minėtus kasos išlaidų orderius A. P. ir A. P. išmokėjo per du kartus, tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigti liudytojų A. P. ir A. P. parodymais, kad kaltinamasis G. S. jiems šių pinigų neišmokėjo, liudytojai tik kaltinamojo prašymu pasirašė ant kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių tikėdamiesi, kad kaltinamasis ateityje su jais atsiskaitys. Netikėti šiais liudytojų A. P. ir A. P. parodymais (kad kaltinamasis G. S. jiems nesumokėjo 14000 Eur) nėra pagrindo, kadangi šie liudytojų parodymai iš esmės sutampa, liudytojai analogiškai parodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158-161, 187-189), jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad liudytojai A. P. ir A. P. yra suinteresuoti pakenkti kaltinamajam G. S. (tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis). Anaiptol, nustatyta, kad liudytojai A. P. ir A. P. ilgą laiką pažįstami su kaltinamuoju G. S., kaltinamasis G. S. šiuos liudytojus samdė atlikti statybos darbus ir jo nepilnamečio sūnaus vardu registruotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime 1. Tai, kad pagal minėtus 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius 14000 Eur A. P. ir A. P. už statybos darbus neišmokėjo, pripažino ir pats kaltinamasis G. S., kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 27 d. (t. 12, b. l. 77-78) (šie parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu).

Minėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. S. 7000 eurų pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), surašytus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. P. ir A. P. neišmokėjo ir šiuos pinigus pasiėmė sau, taip pat 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų 7000 eurų išmokėjimus A. P. ir A. P., realiai šių grynųjų pinigų A. P. ir A. P. neišmokėjo, juos pasiėmė sau, tokiu būdu pasisavindamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 14000 eurų, o suklastotus kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderius į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Tikslintinas kaltinimas G. S. dėl šio nusikalstamos veikos, iš jo pašalinant aplinkybę, kad kaltinamasis G. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašė kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), kadangi kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad juos išrašė A. J. (o ne kaltinamasis G. S.), o duomenų, kad šiuos kasos išlaidų orderius būtų surašęs kaltinamasis G. S., byloje nėra. Ši aplinkybė šalintina kaip neįrodyta. Tačiau šios aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis G. S. 7000 eurų pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus atlikusiems A. P. ir A. P. nesumokėjo ir juos pasiėmė sau, o taip pat šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius (suklastotus, nes juose buvo nurodyta melaginga informacija apie pinigų išmokėjimą (gavimą)), kaip ir kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R.. Taip pat tikslintinas kaltinimas ir dėl 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) surašymo laiko, nurodant, kad šiuos kasos išlaidų orderius kaltinamasis G. S. surašė ne 2017 m. sausio 16 d. (kaip nurodyta kaltinamajame akte bei pačiuose orderiuose), o 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną (kada kredito unijos grynieji pinigai buvo perduoti laikinajam administratoriui), kadangi kaltinamasis G. S. teisme nurodė, kad šie kasos išlaidų orderiai buvo surašyti ne 2017 m. sausio 16 d., o šiek tiek anksčiau, kadangi 2017 m. sausio 16 d. kredito unijoje jau vyko Lietuvos banko patikrinimas ir kasoje trūko pinigų, nes duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo G. S. parodymus, byloje nėra – nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. kredito unijoje vyko Lietuvos banko patikrinimas ir kaltinamasis G. S. net penkias valandas buvo išvykęs iš kredito unijos, todėl galėjo neturėti galimybės surašyti šių kasos išlaidų orderių, o liudytojai A. P. ir A. P. nurodė, kad jiems G. S. šiuos kasos išlaidų orderius pasirašyti pateikė 2017 metų sausio mėnesio pradžioje. Teismų praktikoje visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai (in dubio pro reo principas). Taip pat neatmestina, kad 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti surašyti ir po 2017 m. sausio 16 d. Lietuvos banko atlikto kredito unijos patikrinimo iki pat 2017 m. sausio 24 d., kada kredito unijos grynieji pinigai buvo perduoti laikinajam administratoriui). Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, be to, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nors bylą nagrinėjant teisme, vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsnio taisyklėmis, nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta, kad gali būti keičiamos kaltinamajam G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės, nurodant, kad kaltinamasis G. S. išrašė 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų 14000 Eur išmokėjimus A. P. ir A. P., nors realiai šių grynųjų pinigų A. P. ir A. P. neišmokėjo, o suklastotus kasos išlaidų orderius pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., norėdamas nuslėpti iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo be apskaitos dokumento pasiimtus grynuosius pinigus, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, kadangi nustatyta, jog A. P. ir A. P. statybos darbus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), realiai dirbo; kredito unija tikrai turėjo sumokėti A. P. ir A. P. 14000 eurų už darbą; minėti kasos išlaidų orderiai surašyti skirtingu laiku, juos išrašė skirtingi asmenys (2016 m. rugsėjo 30 d. – A. J., o 2017 m. sausio 16 d. – G. S.), todėl nuosprendyje paliktinos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės (su jau aptartais pakeitimais) (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis G. S. pripažįsta pasisavinęs dalį kaltinime nurodytų statybinių medžiagų ir daiktų, kurie buvo įgyti už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tačiau buvo panaudoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto jo nepilnamečio sūnaus E. S. vardu, statybai, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytą skardą ir skardos gaminius bendros 608,34 Eur vertės bei dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų durų ir langų bendros 3545 Eur vertės, viso turto už 4153,34 Eur. Šiuos kaltinamojo G. S. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojų A. B., D. Š., A. P., A. P. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (t. 5, b. l. 39-59), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai (t. 5, b. l. 102-125), 2017 m. birželio 1 d. apžiūra (t. 7, b. l. 149-164), 2017 m. birželio 1 d. krata (t. 7, b. l. 169-187), todėl teismas konstatuoja, kad kaltinimas G. S. dėl šių statybinių medžiagų ir daiktų pasisavinimo pasitvirtino ir minėta aplinkybė yra įrodyta.

Be to, G. S. kaltinamas tuo, kad pasisavino statybines medžiagas, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įgytas pagal kaltinamajame akte nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras bendros 18296,86 Eur vertės ir jas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto jo nepilnamečio sūnaus E. S. vardu, statybai. Prie bylos esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros bei prekių priėmimo aktai patvirtina, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. įgijo statybines medžiagas, nurodytas prekių priėmimo aktuose (t. 10, b. l. 173-196). Kaltinamasis G. S. neigia pasisavinęs šias statybines medžiagas ir nurodo, kad visos jos buvo panaudotos kredito unijai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Iš esmės visas kaltinimas dalyje dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų statybinių medžiagų pasisavinimo grindžiamas vieninteliais liudytojo A. P., atlikusio statybos darbus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad didžioji dalis iš jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų statybinių medžiagų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), naudotos nebuvo (t. 1, b. l. 158-161). Nors apklausiamas teisme liudytojas A. P. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėjo, kad, apklausos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai jam parodžius sąskaitas – faktūras ir paklausus dėl tų sąskaitose nurodytų darbų ir medžiagų panaudojimo, jis nurodė, jog kai kurios sąskaitose nurodytos medžiagos nebuvo naudotos atliekant darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tas medžiagas nurodė apytiksliai, nes nėra ekspertas ir jam sunku buvo apskaičiuoti, kiek tų medžiagų reikėjo ir kiek jų išnaudojo, be to, jam sunku buvo iš tų sąskaitų – faktūrų susigaudyti. Liudytojo manymu, į klausimą, kiek statybinių medžiagų buvo sunaudota, gali atsakyti tik ekspertai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. P. statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė iš tyrėjos jam parodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų (t. 1, b. l. 158-161), tačiau nei vienoje iš kaltinamajame akte nurodytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje – faktūroje nėra detalizuotos konkrečios statybinės medžiagos, kurios įgyjamos pagal šią sąskaitą – faktūrą, konkrečios statybinės medžiagos nurodytos tik prekių perdavimo aktuose, apie kurių parodymą liudytojui A. P. jo apklausos metu protokole nėra pažymėta. Be to, apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. P. net nebuvo klausiama, kuo remiantis jis teigia, kad minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos statybinės medžiagos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), naudotos nebuvo. Specialistas T. D., dalyvaudamas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apžiūrose, nurodė, kad minėtose PVM sąskaitose – faktūrose ir prie jų pateiktuose prekių perdavimo aktuose nurodytos statybinės medžiagos (cementas, mediena, šiltinimo medžiagos, hermetikai, tvirtinimo detalės ir panašiai) gali būti naudojamos atliekant bet kurio pastato statybos ar remonto (rekonstrukcijos) darbus (jei tai numatyta projektinėje dokumentacijoje), be to, šios statybinės medžiagos neturi pakankamų identifikavimo požymių (t. 14, b. l. 78-112). Net ir specialių statybos žinių neturinčiam asmeniui akivaizdu, kad didžioji dalis minėtuose prekių perdavimo aktuose nurodytų statybinių medžiagų (mediena, plėvelė, kampai, medsraigčiai, kiti tvirtinimo elementai, apšiltinimo medžiagos, OSB plokštės, armavimo medžiagos ir panašiai) galėjo būti panaudotos atliekant liudytojo A. P. apklausoje nurodytus statybos darbus (apšiltinant pastato sienas, jas armuojant ir paruošiant dažymui, montuojant priestato stogo dangą, apšiltinant priestatą stogą, įrengiant medinį trapą...).

Kaip jau buvo minėta, šių liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kitas asmuo, atlikęs statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), – liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad negali nurodyti, kurios iš jam pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose (apie prekių perdavimo aktus vėl neužsimenama) nurodytų statybinių medžiagų nebuvo panaudotos atliekant statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nes negali suskaičiuoti sunaudotų medžiagų kiekių (iš šių parodymų galima suprasti, kad minėtuose prekių perdavimo aktuose nurodytos statybinės medžiagos šiame statybos objekte visgi buvo naudotos, tik liudytojas negali nurodyti jų kiekių) (t. 1, b. l. 187-189). Nors ikiteisminio tyrimo metu, be liudytojo A. P. parodymų, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių šio liudytojo parodymus, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos statybinės medžiagos nebuvo panaudotos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, galinčių patvirtinti ar paneigti šiuos liudytojo parodymus. Nors buvo praėjęs pakankamai neilgas laiko tarpas po nagrinėjamų įvykių (liudytojas A. P. buvo apklaustas 2017 m. gegužės 30 d.), nebuvo organizuojama kaltinamajame akte nurodytų pastatų apžiūra, dalyvaujant kvalifikuotam statybos specialistui (kas buvo padaryta bylą nagrinėjant teisme, tačiau jau po to, kai pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), renovavo naujieji savininkai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Nors buvo atliekamos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apžiūros (tiksliau, apžiūra (t. 7, b. l. 149-164) ir krata (t. 7, b. l. 169-187)), tačiau jų metu nedalyvavo kvalifikuotas statybos specialistas, be to, šių procesinių veiksmų metu liudytojas A. P. net nebuvo klausiamas apie statybines medžiagas, apie kurių nepanaudojimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nurodė apklausiamas liudytoju).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. S. kaltinamas ne tuo, kad nepanaudojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų statybinių medžiagų kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, o tuo, kad šias statybines medžiagas pasisavino, tai yra panaudojo jo sūnaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, o duomenų, patvirtinančių šią esminę faktinę aplinkybę, byloje išvis nėra. Todėl, nesant duomenų, patvirtinančių liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad didžioji dalis iš jam parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų statybinių medžiagų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudotos nebuvo, ir nesant galimybei šių liudytojo A. P. nurodytų duomenų patikrinti BPK nurodytais veiksmais, šie liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų statybinių medžiagų panaudojimo) nelaikytini patikimais. Kadangi kitų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. S. pasisavino statybines medžiagas, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įgytas pagal kaltinamajame akte nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras bendros 18296,86 Eur vertės ir jas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto jo nepilnamečio sūnaus E. S. vardu, statybai, ši aplinkybė iš kaltinimo G. S. šalintina kaip neįrodyta (in dubio pro reo principas).

Kaltinamasis G. S. neigia pasisavinęs 3000 eurų iš J. R. ir 6000 eurų iš A. R.. Kaltinamojo teigimu, J. R. 3000 eurų dvejiems metams su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir A. R. 6000 eurų dvejiems metams su 4 procentų metinėmis palūkanomis paskolino jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, o šios paskolos susitarimais dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kapitalo padidinimo buvo suformintos R. pageidavimu dėl saugumo. Byloje nustatyta, kad J. R. 2014 m. birželio 26 d. su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pajų pasirašymo sutartį, kuria įsipareigojo įsigyti 100 litų dydžio pajinį įnašą (pajų) (t. 1, b. l. 119). Tapusi kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininke, J. R. su šia kredito unija sudarė terminuotų indėlių sutartis (t. 1, b. l. 120-122). 2015 m. kovo 25 d. J. R. su kredito unija sudarė pajaus padidinimo pasirašymo sutartį, kuria padidino savo turimą pajų 5000 eurų. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų sąraše nurodyta, kad J. R. turi 5028,96 Eur dydžio pajų (t. 10, b. l. 68), kas patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes apie pajaus įsigijimą ir jo padidinimą. 2016 m. kovo 25 d. J. R. ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo (kurį unijos vardu pasirašė kreditavimo tarnybos vadovas G. S.), kuriuo J. R. įsipareigojo laikyti turimą 5000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. kovo 25 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 5 procentų dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 124-125). 2016 m. rugpjūčio 4 d. J. R. ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo (kurį unijos vardu pasirašė kreditavimo tarnybos vadovas G. S.), kuriuo J. R. įsipareigojo laikyti turimą 3000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 126-127). Duomenų, kad minėti 3000 Eur būtų įnešti į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba pervesti į unijos banko sąskaitą, nėra, šis įvykis neužfiksuotas ir kredito unijos buhalterinėje apskaitoje (2017 m. spalio 9 d. specialisto išvada). Liudytoja J. R. teisme patvirtino, kad pagal 2016 m. kovo 25 d. pajaus padidinimo sutartį iš G. S. grynais pinigais gavo 300 Eur, daugiau pinigų iš jo nėra gavusi. A. R. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pajų pasirašymo sutartį, kuria įsipareigojo įsigyti 28,96 Eur dydžio pajinį įnašą (pajų) (t. 1, b. l. 113). Tapęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininku, A. R. su šia kredito unija sudarė terminuotų indėlių sutartis (t. 1, b. l. 114-116). Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų sąraše nurodyta, kad A. R. turi 28,96 Eur dydžio pajų (t. 10, b. l. 78), kas patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes apie pajaus įsigijimą. 2016 m. rugsėjo 1 d. A. R. ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo (kurį unijos vardu pasirašė l. e. p. administracijos vadovas G. S.), kuriuo A. R. įsipareigojo laikyti turimą 6000 Eur dydžio pajų iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 4 procentų dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 117-118). Duomenų, kad minėti 6000 Eur būtų įnešti į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba pervesti į unijos banko sąskaitą, nėra, šis įvykis neužfiksuotas ir kredito unijos buhalterinėje apskaitoje (2017 m. spalio 9 d. specialisto išvada).

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis G. S. prisipažino paėmęs iš J. R. 3000 Eur ir A. R. 6000 Eur, tačiau, jo teigimu, šių pinigų į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė ir jų neįformino apskaitos dokumentais, kadangi pinigus iš R. skolinosi asmeniškai, kaip fizinis asmuo. Nors liudytojai J. R. ir A. R. teigia, kad pinigus skolino kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai G. S., kad asmeniškai G. S. skolinę nebūtų (kuo teismas tiki), tačiau, visgi, lieka nepaneigta galimybė, kad kaltinamasis G. S. šiuos pinigus iš liudytojų J. R. ir A. R. skolinosi asmeniškai (šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos A. J. teisme duoti parodymai, kad G. S. pinigus už palūkanas skolindavo ir asmeniškai), ir galimai tai darė panaudodamas apgaulę (nutylėdamas esminę aplinkybę, kad jis pinigus skolinasi asmeniškai, o ne įneša į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą kaip papildomą pajų). Nepaneigus aplinkybės, kad kaltinamasis G. S. kaltinime nurodytus pinigus iš liudytojų J. R. ir A. R. skolinosi asmeniškai, lieka nepaneigta, jog šiais kaltinamojo veiksmais kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ žala nebuvo padaryta (šie pinigai į kredito unijos kasą nebuvo įnešti, jie nebuvo apskaityti kredito unijos buhalterinėje apskaitoje, kredito unija apie juos nieko nežinojo, J. R. ir A. R. pajus nebuvo padidintas), o žala galimai buvo padaryta J. R. ir A. R.. Kadangi byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad kaltinamajam G. S. iš J. R. ir A. R. paėmus atitinkamai 3000 Eur ir 6000 Eur, žala buvo padaryta kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, todėl, vadovaujantis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), ši aplinkybė iš kaltinimo G. S. šalintina kaip neįrodyta.

Kadangi (kaip jau buvo minėta) kaltinamasis G. S., užvaldydamas J. R. ir A. R. pinigus, galimai panaudojo apgaulę (nutylėjo esminę aplinkybę, kad pinigus jis skolinasi asmeniškai, o ne įneša į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą kaip papildomą pajų (kas buvo numatyta susitarime)), jo veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Keisti kaltinimą šioje byloje (kaip tai numatyta BPK 256 straipsnyje) ir kaltinamajam G. S. inkriminuoti sukčiavimą J. R. ir A. R. atžvilgiu (šioje byloje), nėra teisinės galimybės, kadangi, visų pirma, J. R. ir A. R. šioje byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais; antra, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (ko šioje byloje nėra ir negalėjo būti); trečia, būtina atlikti tyrimą, nustatant G. S. tyčios turinį ir įvertinti jo veiksmus. Svarbu ir tai, kad net nenustačius G. S. veiksmuose (užvaldant J. R. ir A. R. pinigus) nusikalstamos veikos sudėties, J. R. ir A. R. galėtų savo teises ginti civilinio proceso tvarka, ko jie netektų, jei teismas šioje byloje konstatuotų, kad, visgi, J. R. ir A. R. tikslas (tikrieji ketinimai) buvo įsigyti papildomą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajų (o ne paskolinti pinigų už palūkanas, kaip teigė liudytojai J. R. ir A. R.) ir žala padaryta kredito unijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajinis įnašas (pajus) – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas), įgalinanti kredito unijos narį dalyvauti unijos valdyme ir suteikianti teisę į pelno dalį, tačiau nesuteikianti teisės gauti palūkanas. Kadangi tai nėra indėlis, pajaus turėtojai neturi teisės į draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

Aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. S. pasisavino jam dėl užimamų pareigų patikėtą svetimą, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį didelės vertės turtą (grynus pinigus, buvusius kasoje; grynus pinigus, kuriuos turėjo sumokėti A. P. ir A. P., statybines medžiagas bei daiktus (langus ir duris)), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kaltinamajam G. S. teisingai inkriminuotas svetimo turto pasisavinimas, kadangi jis minėtą turtą (pinigus, statybines medžiagas bei daiktus), kuris jam buvo svetimas (nuosavybės teise priklausė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“), neatlygintinai pasiėmė sau, taip paversdamas jį savo turtu. Kad statybines medžiagas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei langus ir duris, nupirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudojo sodybos, registruotos jo nepilnamečio sūnaus vardu, statybai, teisme pripažino ir pats kaltinamasis G. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad šį turtą kaltinamasis G. S. būtų iššvaistęs, tai yra neteisėtai perleidęs kitiems asmenims (BK 184 straipsnis). Anaiptol, byloje yra duomenų, kad kaltinamasis G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo skolingas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims didelę pinigų sumą, skolos buvo išieškomos priverstinai (t. 11, b. l. 139-157), todėl jis turėjo motyvą pasisavinti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Minėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtas kaltinamajam G. S. buvo patikėtas dėl jo užimamų pareigų – kaip jau buvo minėta, kaltinamasis G. S. faktiškai vadovavo šiai kredito unijai, be to, oficialiai atliko vyriausiojo kasininko funkcijas, vienintelis iš kredito unijoje dirbusių asmenų turėjo raktus nuo pagrindinio unijos seifo.

Kaltinamasis G. S. pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kadangi pasisavinto turto vertė yra 91988,06 Eur (73834,72 Eur, kuriuos pasiėmė iš seifo; 4153,34 Eur – statybinės medžiagos ir daiktai, kuriuos panaudojo sūnaus vardu registruoto gyvenamojo namo statybai; 14000 Eur, kurių neišmokėjo A. P. ir A. P.), tai yra daugiau nei 2442 MGL (nusikalstamos veikos padarymo momentu vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur), kas gerokai viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, Nr. 2K-1-697/2019, 2K-142-719/2019).

Kaltinamasis G. S., pasiimdamas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, kitą turtą sau ir jį naudodamas savo reikmėms, suvokė, kad juo disponuoja kaip savu turtu, numatė, kad dėl to tikrajam turto savininkui – kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, bus padaryta turtinė žala, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462-489/2016, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018).

Kaltinamasis G. S. nurodė, kad dalį iš R. paimtų pinigų, tai yra 5000 eurų, panaudojo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams P. M. bei J. R. ir A. R. palūkanoms už padidintą pajų sumokėti. Liudytoja J. R. patvirtino, kad iš G. S. už padidintą pajų gavo 300 Eur grynais. Liudytojas P. M., teismo posėdyje jam parodžius 2013 m. gruodžio 18 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, kuriuo P. M. įsipareigojo laikyti turimą 50000 litų dydžio pajų iki 2014 m. liepos 2 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 6 procentų dydžio metines palūkanas, ir kuriame yra rankraštinis įrašas apie tai, kad 2014 m. liepos 2 d. P. M. buvo išmokėtos 1500 litų dydžio palūkanos (t. 13, b. l. 126-127), bei 2014 m. liepos 2 d. susitarimą dėl pajinio kapitalo padidinimo, kuriuo P. M. įsipareigojo laikyti turimą 50000 litų dydžio pajų iki 2015 m. sausio 1 d., o kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti už papildomą pajų 6 procentų dydžio metines palūkanas, ir kuriame yra rankraštinis įrašas apie tai, kad 2015 m. kovo 10 d. P. M. buvo išmokėtos 2030 litų dydžio palūkanos (t. 13, b. l. 123-125), taip pat patvirtino, kad gavo tokio dydžio palūkanas už padidintą pajų. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams J. R., A. R. ir P. M. už padidintą pajų bendrai sumokėjo 1322,36 Eur. Kad šiems pajininkams buvo sumokėta dar 3677,64 Eur, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, šių kaltinamojo parodymų neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, todėl teismas šiais kaltinamojo G. S. parodymais dėl likusios sumos (3677,64 Eur) nesivadovauja ir atmeta juos kaip nepatikimus. Be to, kaltinamojo G. S. ir liudytojo A. P. M. parodymais nustatyta, kad 2016 metais G. S. liudytojui A. P. M. už papildomą pajų per tris kartus sumokėjo 720 eurų palūkanų. Tad įrodyta, kad kaltinamasis G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams J. R., A. R., P. M. ir A. P. M. už padidintą pajų bendrai sumokėjo 2042,36 Eur (1322,36 + 720). Nors jau buvo minėta, kad palūkanos už pajus negalėjo būti mokamos, tačiau nepaneigta, kad tai buvo daroma kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ interesais, norint padidinti/išlaikyti pajinį kapitalą, kad kredito unijos finansiniai rodikliai atitiktų Lietuvos banko nustatytus reikalavimus. Nors kaltinamasis G. S. nurodo, kad pinigus kredito unijos pajininkams mokėjo iš savo asmeninių pinigų (nes oficialiai iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšų palūkanų už pajų negalėjo mokėti), nepaneigta, kad kaltinamasis šias palūkanas (2042,36 Eur) už padidintą pajų kredito unijos pajininkams J. R., A. R., P. M. ir A. P. M. sumokėjo grynais pinigais, kuriuos be apskaitos dokumentų paėmė iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, arba šiais be apskaitos dokumentų iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paimtais pinigais kompensavo savo turėtas išlaidas palūkanoms už padidintą pajų sumokėti (nustatyta, kad palūkanos už padidintą pajų buvo mokamos nuo 2014 metų), o visos abejonės ir neaiškumai, kaip jau ne kartą buvo minėta, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kadangi nepaneigta, kad dalį (2042,36 Eur) iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimtų grynųjų pinigų (73834,72 Eur) kaltinamasis G. S. panaudojo šios kredito unijos interesais, todėl keistinas kaltinimas kaltinamajam G. S., 2042,36 Eur sumažinant iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo paimtų grynųjų pinigų sumą ir bendrą pasisavinto turto vertę. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis G. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo (kasos) pasisavino 71792,36 Eur (73834,72 – 2042,36), bendrai pasisavindamas 89945,70 Eur (71792,36 Eur, kuriuos pasiėmė iš seifo; 4153,34 Eur – statybinės medžiagos ir daiktai, kuriuos panaudojo sūnaus vardu registruoto gyvenamojo namo statybai; 14000 Eur, kurių neišmokėjo A. P. ir A. P.), tai yra 2388,28 MGL, vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Byloje surinktais duomenimis nenustatyta tiksli data ar laikotarpis, kada kaltinamasis G. S. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo kasos paėmė grynuosius pinigus, taip juos pasisavindamas. Iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2020 m. vasario 13 d. rašto matyti, kad Lietuvos banko priežiūros tarnyba paskutinį kartą iki 2017 m. sausio 16 d. atlikto patikrinimo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų likučio atitikimą apskaitos dokumentams tikrino 2016 m. lapkričio 2 d. ir to patikrinimo metu grynųjų pinigų trūkumo ar pertekliaus nebuvo nustatyta, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis G. S. 71792,36 Eur grynaisiais pinigais iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo pasisavino laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. (kada buvo atliktas minėtas Lietuvos banko priežiūros tarnybos patikrinimas) iki 2017 m. sausio 24 d. (kada kratos metu buvo patikrintas kredito unijos nutolusios kasos, esančios (duomenys neskelbtini), seifas bei laikinajam kredito unijos administratoriui buvo perduotos piniginės lėšos). Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis G. S. po 2017 m. sausio 24 d. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimu, tikslintinas ir bendras kaltinamajam G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikas, nurodant, kad kaltinamasis G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą pasisavino laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. (kada buvo išduotos prekės pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), kurias pirmiausia kaltinamasis G. S. pasisavino) iki 2017 m. sausio 24 d. (o ne iki 2017 m. sausio 31 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte). Be to, tikslintina bendra pasisavinto turto vertė, nurodant, kad kaltinamasis G. S. bendrai pasisavino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą 89945,70 Eur vertės (kaltinamajame akte nurodyta pasisavinto turto vertė 119284,92 Eur).

Nors keičiamos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės (tikslinamas nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pasisavinto turto vertė), teisme nebuvo gautas civilinio ieškovo atstovo ar prokuroro prašymas dėl šių faktinių aplinkybių pakeitimo, teismas apie galimybę keisti šias kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes nepranešė proceso dalyviams ir savo iniciatyva (BPK 256 straipsnio 1 dalis), teismo įsitikinimu, tai nesuvaržė kaltinamojo G. S. teisės į gynybą, nes, visų pirma, šiuo atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (tikslinamas visos nusikalstamos veikos ir grynųjų pinigų pasisavinimo laikotarpis, paliekant iš esmės tą pačią laikotarpio pabaigą (ją net sutrumpinant savaite), kuri ir apibrėžia nusikalstamos veikos baigtumo momentą, taip pat sutrumpinant bendrą laikotarpį, kuriuo įvykdyta ši nusikalstama veika); antra, pakeičiant nurodytas faktines aplinkybes kaltinamojo G. S. teisinė padėtis nėra sunkinama, anaiptol, – lengvinama (mažinama pasisavinto turto vertė, trumpinamas nusikalstamos veikos laikotarpis); trečia, veikos kvalifikacija dėl šių faktinių aplinkybių pakeitimo nesikeičia; ketvirta, kaltinamojo G. S. gynyba dėl šių pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių tikrai nebūtų kitokia.

Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu nustatyta BPK 44 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė, susijusi su jo pasirengimu gynybai, o konkrečiai, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255 ir 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Kita vertus, tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kitos). Darydamas tokią išvadą teismas vertina viso proceso eigą nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-142-719/2019, 2K-7-162-303/2019).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad yra nustatytos šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės, tai yra nustatyta, kad G. S.,

būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą ir vykdydamas ūkinę – finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 24 d., veikdamas vieninga tyčia, siekdamas turtinės naudos, pasisavino didelės vertės svetimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, statybines medžiagas, daiktus bendros 89945,70 Eur vertės, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 12 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui įsigytas medžiagas ir daiktus pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. sausio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, iš viso už 608,34 Eur; dalį medžiagų 3545 Eur vertės, įsigytų pagal 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini), iš viso už 4153,34 Eur, panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto sūnaus E. S. vardu, statybai;

neišmokėjo A. P. ir A. P. 7000 eurų pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) ir šiuos pinigus pasiėmė sau, taip pat 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų 7000 eurų išmokėjimus A. P. ir A. P., realiai šių grynųjų pinigų A. P. ir A. P. neišmokėjo, juos pasiėmė sau, o suklastotus kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderius į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;

tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo be apskaitos dokumento pasiėmė sau grynuosius pinigus 71792,36 Eur, ir, siekdamas nuslėpti dėl piniginių lėšų pasisavinimo kredito unijos seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą:

2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – grynųjų pinigų 13664,72 Eur išmokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini)“, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų – 13664,72 Eur pagal jos vardu išrašytus 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) negavo, o suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderį į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;

2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 24 dieną, paprašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos P. B. ir A. K. įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojui G. S. po 20000 Eur iki 2019 m. sausio 20 d.; P. B. ir A. K. surašius ir pasirašius šiuos paprastuosius vekselius, grynųjų pinigų (po 20000 eurų) jiems neišmokėjo;

2017 m. sausio 16 d. nurodė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusiai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei – vadybininkei N. J. išrašyti grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose kaltinamoji N. J. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų išmokėjimus R. K. – 17000 eurų, I. D. Ž. – 3200 Eur, iš viso – 20200 eurų, dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė ir šių grynų pinigų negavo, po ko kaltinamasis G. S. iš kaltinamosios N. J. paimtus pinigus – 20200 eurų, nugabeno į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir padėjo į spintą, o suklastotus grynųjų pinigų išėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kvitus į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

G. S. kaltinamas tuo, kad būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu administracijos vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. N. J. kaltinama tuo, kad, būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, vadybininke – kasininke, padėjo faktiniam kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovui G. S. apgaulingai tvarkyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Kaltinamasis G. S. kaltu dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo neprisipažino nurodydamas, kad jis nebuvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu; J. R. ir A. R. paskolintų pinigų į kredito unijos apskaitą neįtraukė todėl, kad tai buvo jam asmeniškai paskolinti pinigai; pinigai A. P., A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo išmokėti, todėl jokios apgaulingos apskaitos nebuvo. R. K. ir I. D. Ž. kaip indėlius įneštus pinigus paėmė iš N. J. ir nuvežė į kredito unijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur padėjo į spintą. Pripažino, kad N. J. liepė „nutraukti“ tuos indėlius, tačiau nenurodė, kaip ji tai turi padaryti. Kaltinamoji N. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad yra kalta dėl kaltinime nurodytų terminuotų indėlių „nutraukimo“, tai jai liepė padaryti G. S.. Pripažįsta, kad taip padėjo G. S. apgaulingai tvarkyti apskaitą, nes be jos tokių veiksmų G. S. negalėjo tų pinigų pasiimti.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymo) 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015, 2K-224-976/2019 ir kitos). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-224-976/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-224-976/2019).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, tai yra asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S., būdamas faktiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pasisavino jam dėl užimamų pareigų patikėtą turtą (tame tarpe ir pinigines lėšas) ir sąmoningai, siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą, suklastojo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) (kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 3500 eurų išmokėjimą A. P. ir 3500 eurų išmokėjimą A. P., nors šie pinigai A. P. ir A. P. nebuvo sumokėti, juos G. S. pasisavino), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – grynųjų pinigų 13664,72 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų – 13664,72 Eur pagal jos vardu išrašytus 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) negavo), taip pat, veikdamas bendrai su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – vadybininke N. J., suklastojo 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuose N. J. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 17000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą R. K. ir 3200 eurų grynųjų pinigų išmokėjimą I. D. Ž. (iš viso dėl 20200 eurų išmokėjimo), dėl tariamo 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė, šių grynų pinigų negavo, o G. S. juos pasiėmė sau)), ir G. S. visus šiuos suklastotus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei suklastotus 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) (kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį – 3500 eurų išmokėjimą A. P. ir 3500 eurų išmokėjimą A. P. (nors šie pinigai A. P. ir A. P. nebuvo sumokėti, juos G. S. pasisavino) pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. (2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti padedant kaltinamajai N. J.), kuri, nesuvokdama kaltinamojo G. S. nusikalstamos veikos pobūdžio (duomenų, kad K. R. būtų žinojusi apie tai, kad šie pirminiai apskaitos dokumentai yra suklastoti, byloje nėra), visus šiuos pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukė į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teismas duomenų, kuriais buvo nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl G. S. faktinio vadovavimo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų pirminių apskaitos dokumentų suklastojimo, papildomai nebeaprašo ir jų nebeanalizuoja, kadangi tai buvo padaryta, vertinant įrodymus dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo. Tai, kad minėtus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus G. S. pateikė (2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti padedant kaltinamajai N. J.) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., įrodyta kaltinamosios N. J. parodymais, liudytojos K. R. parodymais bei aukščiau minėtais pirminiais apskaitos dokumentais (kurie, išskyrus 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyti G. S.).

Iš 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, kad į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus pirminius apskaitos dokumentus – 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 13664,72 Eur išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 17000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimo R. K. ir 3200 eurų grynųjų pinigų išmokėjimo I. D. Ž.), buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 13 straipsnio 3 dalies (įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus (juose turi būti ir ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys)) reikalavimų, ir dėl šių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 10, b. l. 17-41). Tai, kad buvo padaryti 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai, patvirtina ir kiti bylos duomenys – specialistės R. Č. paaiškinimai teisme, kaltinamosios N. J. bei liudytojų A. P., A. P., R. K., I. D. Ž. (duoti ikiteisminio tyrimo metu), V. S. (duoti ikiteisminio tyrimo metu) parodymai, kaltinamojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jau anksčiau aptarti rašytiniai dokumentai (tame tarpe ir suklastoti pirminiai apskaitos dokumentai); duomenų, paneigiančių šias specialisto išvadas, byloje nėra, todėl teismas jomis vadovaujasi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismui taip pat nekyla jokių abejonių, jog dėl specialisto tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti padariniai, nes akivaizdu, kad į buhalterinę apskaitą įtraukus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės finansinės operacijos turinį (šiuo atveju kasos išlaidų orderiuose ir grynųjų pinigų išėmimų kvituose buvo nurodytos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos – grynųjų pinigų išmokėjimai šiuose dokumentuose nurodytiems asmenims), buhalterinė apskaita negali būti teisinga, taip pat be papildomo tyrimo nebuvo galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (šiuo atveju, be ikiteisminio tyrimo veiksmų, tik iš kredito unijos apskaitoje buvusių dokumentų, iš dalies nebuvo galima nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už specialisto išvadoje nurodytą laikotarpį).

Nors į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktas palyginus nedidelis kiekis suklastotų pirminių apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių ir grynųjų pinigų išėmimų kvitų), tačiau šios veikos negalima pripažinti mažareikšme, neužtraukiančia baudžiamosios atsakomybės, kadangi šiais apskaitos dokumentais buvo bandoma nuslėpti didelės vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą).

Nors kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugas teikusi įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo atveju už 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimus, dėl kurių iš dalies nebuvo galima nustatyti šios kredito unijos turto ir įsipareigojimų dydžio, atsakingas faktinis kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. S., kuris pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. suklastotus pirminius apskaitos dokumentus (dalį dokumentų pateikė padedant kaltinamajai N. J.), o K. R., nesuvokdama kaltinamojo G. S. nusikalstamos veikos pobūdžio (nežinodama, kad šie jai pateikti kasos išlaidų orderiai ir grynųjų pinigų išėmimų kvitai yra suklastoti), įtraukė juos į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Šioje byloje jau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. S., tvarkydamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (kiek tai liečia kaltinime nurodytų pirminių apskaitos dokumentų, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie ūkinės finansinės operacijos turinį, pateikimą kredito unijos buhalterinę atskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“), žinojo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus (buvo faktinis šios kredito unijos vadovas), tačiau sąmoningai netinkamai juos vykdė (teikė suklastotus pirminius apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“), suvokdamas, kad dėl jo pateiktų suklastotų pirminių apskaitos dokumentų apie faktiškai neįvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų išmokėjimą kaltinime nurodytiems asmenims, iš dalies nebus galima nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, ir šių padarinių norėjo (šiais veiksmais siekė nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų trūkumo (pasisavinimo) faktą), tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apibendrinant konstatuotina, kad G. S., būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 21 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo faktą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. apgaulingai tvarkė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo G. S. šalintina aplinkybė, kad jis 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neįformino apskaitos dokumentu – grynųjų pinigų įnešimo kvitu ar kasos pajamų orderiu ir neužfiksavo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje J. R. ir A. R. grynųjų pinigų sumokėjimo 3000 eurų ir 6000 eurų už pajų padidinimą, o šiuos pinigus pasiėmė sau, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kadangi, kaip jau buvo pasisakyta dėl kaltinimo G. S. pasisavinus šiuos pinigus, liko nepaneigti kaltinamojo G. S. parodymai, kad jis kaltinime nurodytus pinigus iš liudytojų J. R. ir A. R. skolinosi asmeniškai, todėl tuo atveju G. S. neprivalėjo šių pinigų paėmimo atitinkamai įforminti ir užfiksuoti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Tikslintinas kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo G. S. (o tuo pačiu ir N. J.), nurodant jiems inkriminuotų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 21 straipsnio 1 dalies (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) redakcijas, galiojusias šios veikos padarymo metu. Toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi veikos faktinės aplinkybės nekeičiamos, taip pat nekeičiama ir veikos kvalifikacija. Taip pat tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma ne nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (kaip nurodyta kaltinime), o nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. (kadangi, pašalinus aplinkybę dėl 2016 m. kovo 25 d. J. R. kaltinamajam G. S. perduotų 3000 eurų neįforminimo ir neužfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, chronologiškai pirmas nusikalstamas veiksmas yra suklastotų 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimas buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R.) iki 2017 m. sausio 24 d. (kada kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei valdymą perėmė unijos laikinasis administratorius (t. 2, b. l. 27-45)). Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių keistinas laikotarpis, už kurį dėl tyčinių kaltinamojo G. S. veiksmų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, nurodant, kad dėl kaltinime nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. Nors keičiamas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, teisme nebuvo gautas civilinio ieškovo atstovo ar prokuroro prašymas dėl šios faktinės aplinkybės (laikotarpio pradžios) pakeitimo, teismas apie galimybę keisti šią kaltinime nurodytos veikos faktinę aplinkybę nepranešė proceso dalyviams savo iniciatyva (BPK 256 straipsnio 1 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, kadangi faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis, o tik, įvertinus byloje surinktus duomenis, tikslinamos, kaltinime nurodytą laikotarpį netgi sutrumpinant, o apie galimybę pakeisti laikotarpio pabaigos datą proceso dalyviai buvo nustatyta tvarka įspėti. Akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinamojo G. S. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi, net ir pranešus šiam kaltinamajam ir jo gynėjui apie galimą šios faktinės aplinkybės (kaltinime nurodyto laikotarpio, kurio metu buvo padaryta nusikalstama veika) pakeitimą, kaltinamojo gynyba nuo pareikšto kaltinimo nebūtų pasikeitusi.

Taip pat keistinos kaltinime G. S. (ir N. J.) nurodytos veikos faktinės aplinkybės, nurodant, kad kaltinamasis G. S., kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, buvo atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei (o ne buhalteriui, kaip nurodyta kaltinime), kadangi nustatyta, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ne buhalteris, o apskaitos paslaugas teikianti įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi nekeičiamos esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, be to, apie tokį faktinių aplinkybių pakeitimą bylos nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Be to, keistinos kaltinime G. S. nurodytos veikos faktinės aplinkybės, nurodant šios veikos padarymo tikslą – nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo faktą, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis G. S., suklastodamas kaltinime nurodytus pirminius apskaitos dokumentus (juose nurodydamas faktiškai neįvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų išmokėjimą kaltinime nurodytiems asmenims), siekė nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų trūkumą (pasisavinimą).

Iš kaltinimo dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaip neįrodyta šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. S. 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašė kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.), kadangi kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad juos išrašė A. J. (o ne kaltinamasis G. S.), o duomenų, kad šiuos kasos išlaidų orderius būtų surašęs kaltinamasis G. S., byloje nėra. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis G. S. šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius (kaip ir kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R.. Taip pat tikslintinas kaltinimas ir dėl 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 3500 eurų išmokėjimo A. P.) surašymo laiko, nurodant, kad šiuos kasos išlaidų orderius kaltinamasis G. S. surašė ne 2017 m. sausio 16 d., o 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną (kada kredito unijos grynieji pinigai buvo perduoti laikinajam administratoriui). Teismas dėl šios kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės patikslinimo motyvų bei teisinio pagrindo pasisakė, kai buvo analizuojama kaltinamajam G. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl dar kartą dėl to nepasisako. Be to, keistinas ir kaltinime nurodytas kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo laikas, nurodant, kad jis buvo surašytas 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 dieną (kada kredito unijos grynieji pinigai buvo perduoti laikinajam administratoriui), kadangi išlieka galimybė, kad šis kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas 2017 m. sausio 16 d. (motyvai nurodyti anksčiau, pasisakant dėl kaltinamajam G. S. inkriminuoto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), neatmestina, kad šis kasos išlaidų orderis buvo surašytas ir vėliau, po Lietuvos banko specialistų atlikto patikrinimo, iki pat to momento, kai kredito unijos vadovavimą ir turtą perėmė laikinasis administratorius. Kaip jau buvo minėta, toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, ir, teismo įsitikinimu, tai nesuvaržė kaltinamojo G. S. teisės į gynybą.

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S., būdamas faktiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pasireiškusios 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinius – dėl 17000 eurų grynųjų pinigų išmokėjimo R. K. ir 3200 eurų grynųjų pinigų išmokėjimo I. D. Ž.) suklastojimu ir šių pirminių apskaitos dokumentų įtraukimu į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaitą (perdavimu šios kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R.), įvykdė bendrininkaudamas (veikdamas kartu) su kaltinamąja N. J. (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – vadybininke).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bendrininkavimo bylose, yra pažymėjęs, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno asmens daromos veikos požymių visuma, tai yra bendrininkavimo požymių, numatytų BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkavimą, bendrininkų rūšis bei bendrininkavimo formas (BK 24, 25 straipsniai), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama konkreti bendrai daroma nusikalstama veika, požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-222/2017). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti (BK 24 straipsnio 3 dalis). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (tai yra žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-177/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-648/2017). Kadangi kaltinamasis G. S. nurodė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei – vadybininkei N. J. suklastoti 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ką ši ir padarė) bei juos per kaltinamąją N. J. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. (kuri nežinojo apie tai, kad šie pirminiai apskaitos dokumentai yra suklastoti) tam, kad ji šiuos dokumentus įtrauktų į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jis pripažintinas šios nusikalstamos veikos (apgaulingo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Nors kaltinamoji N. J. neužėmė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio pareigų (buvo kasininke – vadybininke), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus, aiškiai suvokia, kad padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-269-648/2017). Kaltinamosios N. J. veiksmai darant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad ji, būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – vadybininke ir būdama atsakinga už teisingą kasos dokumentų surašymą, šios kredito unijos faktinio vadovo G. S. nurodymu išrašė (suformavo elektroninėje buhalterinės apskaitos programoje) grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 17000 eurų išmokėjimą R. K. ir 3200 Eur išmokėjimą I. D. Ž. dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė ir šių grynų pinigų negavo), tai yra šiuos pirminius apskaitos dokumentus suklastojo, ir šiuos suklastotus grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) per elektroninę buhalterinės apskaitos programą sąmoningai pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama nusikalstamos veikos pobūdžio, faktiškai neįvykusias ūkines operacijas užregistravo buhalterinės apskaitos registruose (įtraukė į buhalterinę apskaitą), tai yra tokiais tyčiniais veiksmais padėjo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniam vadovui G. S. apgaulingai tvarkyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko kilo kaltinime nurodytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji N. J., būdama atsakinga už teisingą kasos dokumentų surašymą, suvokė, kad veikia kartu su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu G. S. ir jo pavedimu, kad dėl jos suklastotų pirminių apskaitos dokumentų apie faktiškai neįvykusias finansines operacijas (grynųjų pinigų išmokėjimą kaltinime nurodytiems asmenims), iš dalies nebus galima nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, ir nors šių pasekmių nenorėjo (byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji N. J. būtų norėjusi (siekusi), jog nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio), tačiau, vykdydama kaltinamojo G. S. nurodymus, sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Tai, kad kaltinamoji N. J. R. K. ir I. D. Ž. parašus ant grynųjų pinigų išėmimų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuskenavo (suklastojo) ne tą pačią 2017 m. sausio 16 d., o po kelių dienų (šie kaltinamosios parodymai nepaneigti), įtakos kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms neturi, kadangi, kaip matyti iš kaltinamosios N. J. parodymų, pinigų išėmimą buhalterinėje programoje ji atvaizdavo būtent 2017 m. sausio 16 d. ir buhalterinė programa iškart suformavo minėtus grynųjų pinigų išėmimo kvitus.

Keistinas kaltinimas kaltinamajam G. S. dėl šios nusikalstamos veikos (apgaulingo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), patikslinant, kad jis šia nusikalstamą veiką įvykdė padedant kaltinamajai N. J. (ikiteisminio tyrimo metu suformuluotame kaltinime kaltinamosios N. J. bendrininkavimo rūšis nenurodyta (tik nurodyta, kad kaltinamasis G. S. veikė kartu su N. J.). Taip pat kaltinamiesiems G. S. ir N. J. tikslintinos šios kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nurodant, kad N. J. kaltinamojo G. S. nurodymu išrašė grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), juos suformuodama elektroninėje buhalterinės apskaitos programoje, ir šiuos suklastotus grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. pateikė per elektroninę buhalterinės apskaitos programą, kadangi nustatyta, jog šie grynųjų pinigų išėmimų kvitai, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenys apie ūkinių operacijų turinį – 17000 eurų išmokėjimą R. K. ir 3200 Eur išmokėjimą I. D. Ž. dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, 2017 m. sausio 16 d. buvo suformuoti būtent kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudojamoje elektroninėje buhalterinės apskaitos programoje ir tokiu būdu buvo perduoti kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės atstovei, o „fiziškai“ jie buvo suklastoti (nuskanuojant parašus) tik po kelių dienų, tačiau tai, kaip jau buvo minėta, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Be to, kaltinamajai N. J. tikslintinas kaltinime nurodytas šios nusikalstamos veikos įvykdymo laikas, nurodant, kad ji padėjo kaltinamajam G. S. apgaulingai tvarkyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d., kadangi kaltinime nurodant šio laikotarpio pradžią buvo galimai suklysta (neteisingai nurodyti metai – 2016 m. sausio 16 d.), o laikotarpis baigėsi ne 2017 m. sausio 29 d. (kaip nurodyta kaltinime), o 2017 m. sausio 24 d., kada kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei valdymą perėmė unijos laikinasis administratorius (t. 2, b. l. 27-45). Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi veikos kvalifikacija nekeičiama, taip pat nekeičiamos esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, be to, apie tokį faktinių aplinkybių pakeitimą bylos nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

G. S. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra šiuos laikotarpiu nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų bei finansinių ataskaitų ir dėl to negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Kaltinamasis G. S. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo sutvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio neturėjo. Pripažįsta, kad, būdamas įmonės vadovu, nesudarė kaltinime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų ir finansinių ataskaitų, taip pažeisdamas Buhalterinės apskaitos tvarkymo įstatymo reikalavimus. Kadangi tuo metu įmonės veikla nebuvo vykdoma, nelabai į tai kreipė dėmesį. Paskolų iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gavimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas, bet buvo ruošiamasi tai padaryti. Mano, kad ne apgaulingai, o aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Iš 2018 m. sausio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo laikotarpiu nebuvo sudaromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, tuo nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) (apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formą) reikalavimų (t. 11, b. l. 25-43). Kaip jau minėta, šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis G. S., kuris nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų. Iš 2017 m. kovo 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. pateikė jo turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo. G. S. patvirtino, kad daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neturi (t. 4, b. l. 54-57). Todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo sudaromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, tuo nevykdant kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai nurodytu laikotarpiu nebuvo sudaryti (kas aukščiau aptartais įrodymais nustatyta), negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (t. 11, b. l. 25-43). Nekyla jokių abejonių, jog dėl specialisto tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti padariniai. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu specialistė neturėjo galimybės taikyti dokumentų tikrinimo ir dokumentų lyginimo metodų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nes tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai.

Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Dokumentas turi tiksliai ir teisingai rodyti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, tai yra dokumento rekvizitai turi atitikti reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, ir faktinę prasmę (tikrą ūkinės operacijos (įvykio) esmę). Ūkinių operacijų (įvykių) duomenys apibendrinami (grupuojami ir sumuojami) apskaitos registruose. Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Apskaitos registruose parodytos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Specialistas (ekspertas) tiria apskaitos dokumentus ir registrus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta buhalterinės apskaitos sąvoka – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Specialistui (ekspertui) pateikiama apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą. Jeigu tyrimui atlikti nepateikiami apskaitos dokumentai ir registrai, specialistas (ekspertas) neturi galimybės išspręsti klausimo dėl galimybės nustatyti finansinių ataskaitų rodiklių, o tuo pačiu atsakyti į klausimą, ar dėl nustatytų apskaitos neatitikimų (pažeidimų) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) paneigti kaltinamojo G. S. parodymai, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Kryžminio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikė 16000 Eur paskolą su 6 procentų metinių palūkanų norma iki 2026 m. lapkričio 11 d. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos dalis 9000 Eur pervedami į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, o 6940 Eur išmokami grynais. Paskolos sutarties 12.2 punkte įrašyta, kad „hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas turi būti apdraustas ir įkeistas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai“ (t. 11, b. l. 34-36). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą butą įsigijo 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis butas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. įkeistas kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b. l. 37-38). Pagal kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta paskola grynais pinigais 6905,30 Eur. Minėtame kvite pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. vardu (t. 11, b. l. 39). Pagal 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 14000 Eur paskolą su 6 procentų metinių palūkanų norma iki 2027 m. sausio 16 d. Paskolos sutartis pasirašyta kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovės A. J. bei kreditavimo tarnybos vadovo G. S., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu – I. T. (t. 11, b. l. 41-42). Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola išmokama grynais pinigais. Paskolos sutarties 12.2 punkte įrašyta, kad „hipotekos lakštais įkeičiamas nekilnojamas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas turi būti apdraustas ir įkeistas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio buto neįsigijo. Pagal kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta paskola grynais pinigais 13870,30 Eur, minėtame kvite pasirašyta I. T. vardu ir uždėtas apvalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas (t. 11, b. l. 43).

Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai nebuvo sudaryti, todėl, be kryžminio patikrinimo metu gautų dokumentų, vien iš kaltinamojo G. S. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo įmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos faktinės veiklos, turimo turto (nupirkto buto, dalies iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gautų paskolų panaudojimo), įsipareigojimų (kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“) dydžio ir struktūros. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys gali būti užregistruojami ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iki kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos pabaigos momento – 2017 m. kovo 31 d., 4 mėnesių laikotarpis nepraėjo, tai nešalina kaltinamojo G. S. atsakomybės dėl apskaitos registrų nesudarymo, kadangi nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai aplamai nebuvo sudaryti. Tik tuo atveju, jei kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai būtų buvę sudaryti, tačiau juose nebūtų užregistruoti ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), būtų galima konstatuoti, kad kaltinamasis G. S. nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų dėl apskaitos registrų sudarymo ir ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių juose registravimo.

G. S. kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų, tuo nesilaikydamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57416 straipsnio 17 straipsnio ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. X-1633 nauja redakcija) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57416 17 straipsnyje, kurio reikalavimų nevykdymu kaltinamas G. S., numatyta, jog finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Nors kaltinime tiesiogiai nenurodyta, kokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų nesudarymu kaltinamas G. S., tačiau iš to, kad kaltinime nurodyta, jog jis nesilaikė būtent Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios metinių finansinių atskaitų sudarymo laiką, reikalavimų, konstatuotina, kad G. S. kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus (forma (duomenys neskelbtini) pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą (470000). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metus (tuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 24 straipsnio 1 dalies nuostatas – eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Juridinių asmenų duomenų bazės duomenis (tikrinta 2018 m. sausio 19 d.) finansinės ataskaitos rinkinių už 2016 metus, kuriuose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (tuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimų). Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 nauja redakcija) 27 straipsnyje – už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas (t. 11, b. l. 25-31).

Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimų, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinės ataskaitos rinkinių už 2016 metus, kuriuose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis pažeidimas nustatytas specialistės atlikto tyrimo metu (konkrečiai – 2018 m. sausio 19 d.). Kaip matyti iš aukščiau paminėtų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų ir kaip teisingai savo baigiamojoje kalboje paminėjo kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas, iki kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos, tai yra iki 2017 m. kovo 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip labai maža įmonė) neprivalėjo sudaryti metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus (trumpo balanso ir trumpos pelno (nuostolio) ataskaitos) (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis), kadangi ji tai galėjo padaryti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai yra jau po kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos (kaip jau minėta, metinės akcinės bendrovės finansinės ataskaitos turi būti paruoštos ir patvirtintos akcininkų susirinkimo per keturis mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio pabaigos; dar per 30 dienų nuo patvirtinimo finansinės ataskaitos turi būti pateiktos registrų centrui. Įmonių fiskalinis laikotarpis dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais; duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nusistačiusi kitą fiskalinį laikotarpį nei kalendoriniai metai, byloje nėra. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos, tai yra iki 2017 m. kovo 31 d., neprivalėjo sudaryti aukščiau paminėto metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus (trumpo balanso ir trumpos pelno (nuostolio) ataskaitos) ir šias finansines ataskaitas turėjo teisę sudaryti iki pat 2017 m. gegužės 1 d., G. S. nėra kaltinamas tuo, kad nesudarė finansinių ataskaitų po 2017 m. kovo 31 d., be to, jokie teisės aktai neįpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laikotarpiu sudaryti kokias nors kitas finansines ataskaitas (be balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos), todėl iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis G. S. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų, tuo nesilaikydamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57416 straipsnio 17 straipsnio ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. X-1633 nauja redakcija) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nors iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos, kaltinime lieka nustatyta aplinkybė, kad šiuo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) nebuvo sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, dėl ko nebuvo įmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos faktinės veiklos, turimo turto dydžio ir struktūros. Kadangi kaltinamasis G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pats tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, įmonėje nebuvo buhalterio ar kito už buhalterinę apskaitą atskaitingo asmens, taip pat nebuvo sudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, todėl už specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus (apskaitos registrų nesudarymo), dėl kurių atsirado specialisto išvadoje numatytos pasekmės, atsakingas yra kaltinamasis G. S..

Taigi, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tai yra šiuo laikotarpiu nebuvo sudaromi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai, tuo nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, ir dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį, o už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą šiuo laikotarpiu buvo atsakingas šios bendrovės vadovas G. S.. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis G. S. iš esmės pripažįsta šias aplinkybes, tačiau teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai.

Teismas jau pasisakė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje (apgaulingo apskaitos tvarkymo) kvalifikavimo ypatumų bei formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nebesikartoja. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, tai yra buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016, 2K-243-689/2019). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-689/2019). Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009, 2K-227-719/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis G. S., nesudarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, būtų numatęs, kad dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir būtų šių pasekmių norėjęs arba sąmoningai leidęs joms atsirasti (veikęs tyčia, BK 15 straipsnis). Pats kaltinamasis G. S. nurodė, kad minėtų apskaitos registrų nesudarė, nes nelabai į tai kreipė dėmesį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tuo metu iš esmės nevykdė (visgi, nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė paskolas iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ butų, skirtų pardavimui, pirkimui, vieną butą nupirko, tačiau jo nepardavė). Nenustatyta, kad kaltinamasis G. S. būtų turėjęs kokį nors motyvą sąmoningai nesudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, kad taip būtų siekiama išvengti mokesčių ar kokių kitų prievolių. Kaltinamojo parodymų nepaneigia ir nustatyti objektyvieji požymiai. Kaltinamojo G. S. parodymai, nustatyti nusikalstamos veikos požymiai leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju kaltinamasis G. S., tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, tai yra nenumatė, kad dėl apskaitos registrų nesudarymo nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo tai numatyti (buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas, įmonėje neturėjo buhalterio ir pats tvarkė buhalterinę apskaitą, ankstesniais metais tokie apskaitos registrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaromi (kad buvo priešingai – byloje duomenų nėra), be to, turėjo didelę įmonės vadovo patirtį (jo paties teigimu, buvo net kelių juridinių asmenų vadovu ir savininku, faktiškai vadovavo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“) (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis G. S. ne apgaulingai, o aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jo veika perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies (apgaulingo apskaitos tvarkymo) į BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidų apskaitos tvarkymą), tuo pačiu kaltinime nurodant ir neatsargios kaltės rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą. Toks kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme galimas, kadangi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai nesikeičia, apie galimą veikos perkvalifikavimą nustatyta tvarka buvo pranešta nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis). Be to, toks veikos perkvalifikavimas lengvina kaltinamojo G. S. teisinę padėtį.

Dėl sukčiavimo

G. S. kaltinamas ir tuo, kad, būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 16 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 30000 eurų, tai yra 16000 eurų ir 14000 eurų dydžio pinigines lėšas pagal paskolų sutartis, iš anksto žinodamas, kad šių pinigų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ jis negrąžins.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis G. S. teisme nepripažino, kad apgaule užvaldė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 30000 eurų, kuriuos kredito unija paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pagal pirmą 16000 eurų paskolą buvo nupirktas butas, kuris buvo įkeistas unijos naudai, todėl šį butą pardavus, paskola bus grąžinta, o dėl 14000 eurų paskolos taip pat buvo planuojama įkeisti turtą, tačiau tai nebuvo padaryta, šios paskolos pinigus jis panaudojo šeimai, nes niekur nedirbo. Visus dokumentus paskoloms gauti ruošė administracijos vadovė A. J., su kuria tarėsi dėl šių paskolų išdavimo. Dokumentų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo apie 7000 eurų pelną, kad įsipareigojimų valstybės biudžetui neturi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja butus ir tarpininkauja įsigyjant bei parduodant nekilnojamą turtą, nepildė, tik juos patvirtino savo parašais ir įmonės antspaudu. Be to, nuo abiejų paskolų unijai liko apie 4000 eurų pajinių įnašų už paimtas paskolas, tad jam buvo išmokėta mažesnė suma.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K‑188-719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-7-152-895-2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir panašiai arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir panašiai), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, tai yra turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-7-152-895-2019).

Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, tai yra sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Jei svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas yra susijęs su apgaulės, esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, panaudojimu, tokie veiksmai laikytini nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-895/2018, 2K-32/2015, 2K-514/2014, 2K-329/2011, 2K-7-152-895-2019). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017). Šiuo atveju turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). ???

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 10 d. vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. S. (t. 4, b. l. 62-64) nutarė paimti iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 16000 Eur dydžio paskolą ir už 7700 Eur pirkti vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 80-81). 2016 m. lapkričio 16 d. kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas paskolai gauti, pasirašytas šios bendrovės direktoriaus G. S.; prašyme nurodyta, kad 16000 Eur dydžio paskola reikalinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 20000 Eur, įsigijimui (t. 4, b. l. 77-79). 2016 m. lapkričio 18 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio metu buvo nutarta skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16000 Eur dydžio paskolą verslo plėtrai 120 mėnesių laikotarpiui (t. 4, b. l. 121-123). 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 16000 Eur paskolą su 6 procentų metinių palūkanų norma iki 2026 m. lapkričio 11 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi įsipareigojo sumokėti 2400 Eur dydžio pajinį įnašą (7 punktas), paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos dalis – 9000 Eur, pervedama į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, o 6940 Eur išmokami grynais; paskolos sutarties 12.1 punkte nurodyta, kad pasirašomas vekselis 16000 Eur sumai iki visiško atsiskaitymo su kredito unija, o 12.2 punkte nurodyta, kad hipotekos lakštais įkeičiamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paskolos sutartis pasirašyta kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovės A. J. bei kreditavimo tarnybos vadovo G. S. (iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pusės) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. (t. 4, b. l. 68-70, 72-76; t. 11, b. l. 34-36). Šios paskolos pagrindu 2016 m. lapkričio 21 d. kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ (A. J.) išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. S. 6905,30 Eur grynais pinigais (34,70 Eur iš 6940 Eur paskolos sumos buvo atskaityta kaip komisinis mokestis) (t. 11, b. l. 39), ir pervedė 8998 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke (kitą banko sąskaitą, nei numatyta sutartyje) (t. 4, b. l. 157-158). UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pavedimu gautos 8998 Eur paskolos dalies 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė 7700 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 157-158). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš gautos paskolos 2400 Eur sumokėjo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ kaip papildomą pajų už paskolą (t. 4, b. l. 157-158; t. 14, b. l. 8). Vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinamasis G. S.) iš 16000 Eur dydžio paskolos, sutartos 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ gavo 13503,30 Eur (8998 + 6905,30 – 2400). UAB „(duomenys neskelbtini)“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir šis butas nuo 2016 m. gruodžio 8 d. (įrašas galioja nuo 2016 m. gruodžio 13 d.) įkeistas kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 84-87; t. 11, b. l. 37-38). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol įkeistas kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, šio buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro svetainėje esantį statinių masinį vertinimą, galiojantį nuo 2020 m. sausio 1 d., yra 11000 Eur.

Byloje yra duomenų, kad 2016 m. lapkričio 21 d. paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota neteisėtai, tai yra pažeidžiant nustatytą tvarką. Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atlikto kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų vertinimo ataskaitos matyti, kad šios paskolos byloje nerasti kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto protokolai dėl paskolos suteikimo, tai pat nustatyta tvarka atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamo buto vertinimas (t. 3, b. l. 52). Liudytojų A. J. ir R. K. teigimu kredito unijos valdybos posėdis, kurio metu buvo svarstomas šio kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimas, tikrai buvo, teismas neturi pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu. Kaip jau minėta, 2016 m. lapkričio 18 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio, kuriame dalyvavo valdybos nariai A. J. ir R. K. (įžanginėje valdybos posėdžio protokolo dalyje nurodyta, kad dalyvavo ir trečiasis valdybos narys – P. M., tačiau paties P. M. tvirtinimu jis šiame posėdyje nedalyvavo, ką patvirtina ir aprašomoji protokolo dalis, kurioje nurodyta, jog dėl visų posėdžio metu svarstytų klausimų balsavo du valdybos nariai), metu buvo nutarta skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16000 Eur dydžio paskolą. Protokole nurodyta, kad sprendimas buvo priimtas išanalizavus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kokie tai dokumentai – nesukonkretinta) (t. 4, b. l. 121-123). Liudytojų A. J. ir R. K. parodymais nustatyta, kad suteikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas valdybos nariams buvo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (balansai, finansinės ataskaitos, tame tarpe pelno mokesčių ir nuostolių ataskaitos, kuriose buvo nurodytas pelnas 7000-8000 eurų), kuriuos pateikė G. S.. Vėliau šie dokumentai dingo, tačiau liudytojos nežino kur. Liudytojos A. J. manymu, juos iš paskolų bylų ištraukė G. S., nes prie jų galėjo laisvai prieiti. Šiais liudytojų A. J. ir R. K. parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos (dėl dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pateikimo) iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis G. S., nurodydamas, kad tokius dokumentus pasirašinėjo. Be to, akivaizdu, kad kaltinamasis G. S., būdamas faktiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teikdamas prašymą dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas jis buvo, vardu, puikiai suprato, kad kredito unijos valdyba, neįsitikinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine bei ekonomine būkle ir jos prognozėmis, kurios leistų tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktas), nepritars paskolos išdavimui, todėl turėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gerą finansinę bei ekonominę būklę patvirtinančius dokumentus. Todėl teismas laiko įrodyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo, jame dalyvavo valdybos nariai A. J. ir R. K., taip pat įrodyta, kad kaltinamasis G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai, įgaliotai spręsti klausimus dėl paskolų suteikimo, pateikė kaltinamajame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bei ekonominę būklę (pelną, vykdomą veiklą (nekilnojamojo turto prekyba ir tarpininkavimas), o taip pat prašyme paskolai gauti nurodė ženkliai didesnę nei rinkos vertė įgyjamojo buto vertę – 20000 Eur (t. 4, b. l. 77-79) (beje, ši aplinkybė kaltinime nenurodyta), kurių suklaidinta kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba (A. J. ir R. K.) priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16000 eurų dydžio paskolą. Ši kaltinamojo G. S. panaudota apgaulė (apie tikrovės neatitinkančią apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bei ekonominę būklę bei už paskolą įgyjamo turto vertę) pripažintina esmine, kadangi, kaip matyti iš liudytojų A. J. ir R. K. parodymų, jei jos būtų žinoję apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jokios veiklos nevykdo, paskola šiai bendrovei nebūtų suteikta. 2016 m. lapkričio 18 d. kredito unijos valdybos sprendimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 16000 Eur paskola, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis G. S. savo naudai įgijo tik dalį šios sumos, kadangi, kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios paskolos sutarties pagrindu faktiškai tebuvo išmokėta 13503,30 Eur (atskaičius privalomą už paskolą sumokėti papildomą pajinį įnašą ir paskolos administravimo mokesčius), iš kurių 7700 Eur kaltinamasis G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 157-158), kurį vėliau, kaip ir buvo numatyta paskolos sutartyje, įkeitė kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 84-87; t. 11, b. l. 37-38). Todėl akivaizdu, kad 7700 Eur iš faktiškai gautos pagal paskolos sutartį 13503,30 Eur, skirtingai nei nurodyta kaltinime, kaltinamasis G. S. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai (nors šių pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir neįtraukė) pagal paskolos sutarties paskirtį. Vadinasi, kaltinamasis G. S. iš kaltinime nurodytos 16000 Eur sumos, gautos pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį, realiai apgaule savo naudai įgijo tik 5803,30 Eur (13503,30 – 7700). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis G. S. šiuos 5803,30 Eur panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ar jos interesams.

Kaltinamasis G. S. suvokė, kad pateikdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį bei pelningą veiklą, o taip pat perkamo buto vertę, apgaule esmingai suklaidina kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, priimančią sprendimus dėl paskolų suteikimo (kurios sprendimo pagrindu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir tokiu būdu neteisėtai savo naudai įgyja svetimą turtą (dalį piniginių lėšų, kurias kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tačiau šiuo atveju neįrodyta, kad kaltinamasis G. S. norėjo, jog dėl šių jo veiksmų atsirastų BK 182 straipsnyje numatytos pasekmės, tai yra kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ patirtų turtinę žalą, tai yra neįrodyta, kad šiuos atveju G. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis G. S. sąmoningai sudarė situaciją, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Tokią išvadą suponuoja ne tik kaltinamojo G. S. parodymai (jo tvirtinimu, su šia paskola yra viskas gerai, kadangi už ją buvo nupirktas butas, kuris įkeistas kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, kurį realizavus, paskola bus grąžinta), tačiau ir jo veiksmai – didesnę dalį apgaule gautos paskolos panaudojo įgijimui buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį po to nustatyta tvarka įkeitė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, taip užtikrindamas didesnės dalies paskolos, gautos pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį, gražinimą (bylos duomenimis, šio įkeisto buto rinkos vertė šiuo metu yra nuo 11000 Eur (pagal VĮ Registrų centro svetainėje esantį statinių masinį vertinimą) iki 16500 Eur (analogiško buto pardavimo skelbimas tinklapyje www.aruodas.lt), be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmus du mėnesius mokėjo įmokas pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį (2016 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 113,63 Eur, o 2017 m. sausio 15 d. sumokėjo 95,55 Eur (t. 4, b. l. 134), paskolos mokėjimas nutrūko tik po nagrinėjamų įvykių.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. S. veiksmuose (apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gaunant 16000 Eur dydžio paskolą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį) nėra būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, sudėties požymių (tiesioginės tyčios), todėl aplinkybė, kad kaltinamasis G. S. apgaule įgijo 16000 Eur kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalintina iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamasis G. S. 16000 Eur dydžio paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo apgaule, jo veiksmuose nėra kreditinio sukčiavimo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnyje) požymių, nes, esant kreditiniam sukčiavimui, apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turto, o siekiant jį užvaldyti tam, kad jis būtų panaudotas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, tai yra siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą, iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-183-942/2018, E3K-269-916/2018), o šiuo atveju kaltinamasis G. S. dalį apgaule įgytos paskolos (5803,30 Eur), siekė pasisavinti, o ne panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Kitokia situacija yra dėl kitos kaltinime nurodytos 2017 m. sausio 16 d. paskolos Nr. (duomenys neskelbtini). Nors 2017 m. sausio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą 14000 Eur dydžio paskolai gauti (t. 4, b. l. 115-117) bei 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 43) pasirašė I. T., kuri šiuose dokumentuose nurodyta kaip šios bendrovės direktorė, nors tokia nebuvo, byloje surinktais įrodymais (liudytojų A. J., R. K. ir I. T. parodymais) neabejotinai nustatyta, kad šia paskola rūpinosi ir pinigus, gautus iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė būtent kaltinamasis G. S.. Kad rūpinosi šios paskolos išdavimu ir pasiėmė kaip paskolą gautus pinigus, kuriuos panaudojo savo reikmėms, teisme pripažino ir pats G. S.. Liudytojų A. J. ir R. K. parodymais nustatyta, kad ir šiuo atveju kaltinamasis G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai, įgaliotai spręsti klausimus dėl paskolų suteikimo, pateikė kaltinamajame akte nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bei ekonominę būklę, kurių suklaidinta kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba (A. J. ir R. K.) 2017 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14000 eurų dydžio paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti (t. 4, b. l. 127-129). Netikėti šiais liudytojų A. J. ir R. K. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jas iš esmės patvirtina ir paties kaltinamojo G. S. parodymai (kad pasirašinėjo dokumentus dėl šios paskolos suteikimo), o taip pat 2017 m. sausio 6 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto posėdžio protokolas, kuriame, dalyvaujant G. S. (kaip komiteto nariui), buvo pasiūlyta kredito unijos valdybai pritarti dėl 14000 Eur dydžio paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo; šiame protokole taip pat nurodyta, kad paskolų komitetas tokį sprendimą priėmė išanalizavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, kurie patvirtina gerą paskolos prašytojos finansinę padėtį (t. 4, b. l. 124-126). Nors liudytoja R. K. teisme parodė, kad pamena tik vieną valdybos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo, tačiau tuo pačiu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes atsiminė geriau, o ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad dalyvavo dviejuose valdybos posėdžiuose, dėl 16000 Eur ir 14000 Eur paskolų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šie parodymai nustatyta tvarka buvo pagarsinti), todėl teismas vadovaujasi šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kurią, beje patvirtina ir kiti bylos duomenys (liudytojos A. J. parodymai, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžių, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo. Kaltinamojo G. S. panaudota apgaulė (apie tikrovės neatitinkančią apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bei ekonominę būklę) pripažintina esmine, nes kitokiu atveju paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų suteikta.

2017 m. sausio 10 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 14000 Eur paskola, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis G. S. savo naudai įgijo tik dalį šios sumos, kadangi, kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios paskolos sutarties pagrindu faktiškai tebuvo išmokėta 13870,30 Eur (atskaičius paskolos administravimo mokesčius) (t. 11, b. l. 43), iš kurios dar 2100 Eur buvo sumokėta kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ už papildomą pajinį įnašą, kuris privalomai turi būti įsigyjamas gaunant paskolą (t. 14, b. l. 8). Vadinasi, kaltinamasis G. S. iš kaltinime nurodytos 14000 Eur sumos, gautos pagal 2017 m. sausio 16 d. paskolos sutartį, realiai apgaule savo naudai įgijo 11770,30 Eur (13870,30 – 2100), todėl šia nusikalstama veika padarytos žalos dydis mažintinas iki 11770,30 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei paskolą iš kredito unijos paėmęs asmuo jos negrąžina, kredito unijai priteistina suma turi būti mažinama papildomo pajaus, kurį skolininkas turėjo išpirkti iš kredito unijos už suteikiamą paskolą, suma, kadangi, skolininkui negrąžinus paskolos, papildomas pajus lieka kredito unijai. Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iš sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose. Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gavo dėl žalą sukėlusio įvykio, turi būti įskaityta, nebent tai negali būti suderinama su naudos tikslu. Taigi aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali būti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautą naudą (lot. compensatio lucri cum damno) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-269-916).

Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis G. S. šiuos 11770,30 Eur panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ar jos interesams. Jo paties teigimu, šiuos pinigus jis panaudojo savo šeimos interesams.

Kaltinamasis G. S. suvokė, kad pateikdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį bei pelningą veiklą, apgaule esmingai suklaidina kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, priimančią sprendimus dėl paskolų suteikimo (kurios sprendimo pagrindu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir tokiu būdu neteisėtai savo naudai įgyja didelės vertės svetimą turtą (dalį piniginių lėšų, kurias kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“), numatė, kad dėl tokių jo veiksmų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta turtinė žala, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Akivaizdu, kad šiuo atveju (skirtingai nuo 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos) kaltinamasis G. S. neplanavo šių pinigų grąžinti kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ar juos panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, vienintelis jo tikslas buvo šiuos pinigus pasisavinti. Tokį tyčios kryptingumą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės – tuo metu kaltinamojo G. S. turtinė padėtis buvo bloga (jis įvairiems asmenims buvo skolingas apie 100000 eurų (t. 11, b. l. 139-157), be to, buvo pasisavinęs pinigus, buvusius kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje), kaltinamasis net nesistengė vykdyti 2017 m. sausio 16 d. nurodytų įsipareigojimų (neįnešė gautų pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, jų neapskaitė šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nenupirko paskolos sutartyje nurodyto buto ir jo neįkeitė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesumokėjo pagal šią sutartį nei vienos įmokos). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. S. sąmoningai sudarė situaciją, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ tapo sudėtinga civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises (atgauti paskolintus pinigus).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad šie kaltinamojo G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, apgaule (pateikęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai, įgaliotai spręsti klausimus dėl paskolų suteikimo, tikrovės neatitinkančius duomenis apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir vykdomą ūkinę veiklą), savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“) turtą – 11770,30 Eur iš 14000 Eur paskolos, kurią kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba (valdybos narės A. J. ir R. K.), būdama suklaidinta kaltinamojo G. S. pateiktų duomenų apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir vykdomą ūkinę veiklą, nusprendė suteikti 2017 m. sausio 10 d. valdybos posėdyje, ir šio valdybos sprendimo pagrindu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., 2017 m. sausio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 14000 Eur dydžio paskolos suteikimo. Kaltinamasis G. S. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, kadangi apgaule įgyto turto vertė yra 11770,30 Eur, tai yra daugiau nei 312 MGL (nusikalstamos veikos padarymo momentu vienas MGL buvo lygus 37,66 Eur (dėl MGL skaičiavimo teismas jau buvo pasisakęs, todėl nebesikartoja), kas viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis G. S. 14000 Eur dydžio paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo apgaule, jo veiksmuose nėra kreditinio sukčiavimo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnyje) požymių, nes kaltinamasis šia apgaule siekė būtent pasisavinti kaip paskolą gautas pinigines lėšas, o ne jas panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai, iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kredito unija.

Iš kaltinimo G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, šalintinos ne tik aplinkybės, susijusios su 16000 Eur kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavimu (dėl to jau pasisakyta), tačiau kaip neįrodyta šalintina ir faktinė aplinkybė, kad G. S. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai kartu su kitais duomenimis pateikė ir melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų valstybės biudžetui ir kreditoriams neturėjimą, kadangi byloje jokių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimo metu buvo skolinga valstybės biudžetui, o apie skolą pagal 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba žinojo.

Tikslintinas kaltinimas G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, papildomai nurodant, kad kaltinamasis G. S. tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir vykdomą ūkinę veiklą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai pateikė turėdamas tikslą užvaldyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Toks kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi veikos kvalifikacija nekeičiama, taip pat nekeičiamos esminės nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, be to, apie tokį faktinių aplinkybių pakeitimą bylos nagrinėjimo teisme dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys).

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės

Teisiamojo posėdžio metu gautas kaltinamosios N. J. sūnaus T. J. prašymas perduoti kaltinamąją N. J. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Prašyme T. J. nurodė, kad, jo nuomone, turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei ir tiki, kad ji laikysis įstatymu ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (t. 13, b. l. 143). Teismo posėdžio metu T. J. palaikė savo prašymą perduoti motiną N. J. jo atsakomybėn pagal laidavimą ir paaiškino, kad jo ir mamos tarpusavio santykiai yra labai tvirti, su ja sutaria labai gerai. Mama viena juos užaugino, tėvo neturėjo. Šeimoje auga dar ir jaunesnis brolis. Jis, jo būsima žmona E. R., jų bendras sūnus K. J. gyvena pas jo motiną N. J.. Jis dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kartais išvyksta komandiruotėms į užsienį. Mano, kad motinai tikrai galės daryti teigiamą įtaką. Jie tariasi dėl kiekvieno svarbesnio įvykio. Mama jam pasipasakojo apie bylą, nurodė visas įvykio aplinkybes. Ji labai išgyvena, stresuoja, jaučiasi blogai. Jis sutinka, kad motina pasielgė tikrai neapgalvotai ir negerai. Kaltinamoji N. J., jos gynėja advokatė Lionė Musteikienė ir prokurorė Asta Mickevičiūtė teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Tačiau, net ir esant visų nurodytų formalių sąlygų visumai, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

N. J. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (t. 11, b. l. 118), pirmą kartą padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 8-11) visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika jokia žala (turtinė ar neturtinė) nebuvo padaryta, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta, anksčiau bausta administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 11, b. l. 119-120), kas neturi jokio ryčio su kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika, dirba antstolės I. G. kontoroje administratore (t. 15, b. l. 98). Vertinant N. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad ji nebuvo šios nusikalstamos veikos vykdytoja, o tik padėjo ją įvykdyti (BK 24 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad nusikalstama veika buvo inicijuota kaltinamojo G. S., kurio nurodymams N. J. turėjo paklusti. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios N. J. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio bei suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąją N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nors kaltinamoji N. J. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė kartu (bendrininkaudama) su kaltinamuoju G. S., ši aplinkybė nepripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupė), kaip to baigiamosiose kalbose prašė prokurorė, nes bendrininkų grupė yra tik tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai šiuo atveju tebuvo vienas vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) – kaltinamasis G. S..

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

Prašymą atleisti kaltinamąją N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikęs T. J. yra kaltinamosios N. J. sūnus. T. J. yra pilnametis, su partnere E. R. ir mažamečiu sūnumi K. J., gimusiu 2018 metais, gyvena motinos N. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 162-165), tačiau nėra materialiai priklausomas nuo motinos, kadangi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gauna nuolatines pajamas, darbovietėje charakterizuojamas gerai, darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, kur jis taip pat užsirekomendavo gerai (t. 13, b. l. 166-172; t. 14, b. l. 143-144). Šios bei T. J. teisme nurodytos aplinkybės (tai, kad jo ir motinos N. J. tarpusavio santykiai yra labai tvirti, jie sutaria labai gerai; kad motinai galės daryti teigiamą įtaką, nes jie tariasi dėl kiekvieno svarbesnio įvykio; motina jam pasipasakojo apie bylą, nurodė visas įvykio aplinkybes) leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios N. J. sūnus T. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl jis pripažintinas tinkamu laiduotoju.

Kadangi yra pagrindas atleisti kaltinamąją N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o T. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl, atsižvelgus ir į kaltinimą palaikiusios prokurorės, kuri baigiamosiose kalbose prašė atleisti kaltinamąją N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, poziciją, kaltinamoji N. J., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojo T. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kadangi padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), po jo įvykdymo praėjo daugiau nei treji metai, per šį laikotarpį kaltinamoji N. J. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, taip pat atsižvelgus pakankamai ilgą procesą (byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m. liepos 23 d., jos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (bylos apimties ir sudėtingumo) bei tinkamą kaltinamosios procesinį elgesį, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas laidavimo terminas – 1 metai. Kadangi nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta, laiduotojas T. J. yra artimas kaltinamosios N. J. giminaitis (sūnus), T. J. šeimoje auga mažametis sūnus, todėl laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojui T. J. išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės N. J. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

N. J., kaip jau minėta, įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą finansų sistemai, veikė kaip padėjėja (BK 24 straipsnio 6 dalis), jos veika objektyviai pasireiškė tuo, kad ji šiuos suklastojo du grynųjų pinigų išėmimų kvitus, todėl, siekiant užtikrinti bausmės paskirti, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-164-895/2018), atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės N. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Parenkant įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį atsižvelgtina į tai, kad, kaip jau buvo minėta, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei treji metai, kad N. J. veikė kaip padėjėja, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įmokos dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 71 straipsnio redakciją (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-164-895/2018)

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės N. J. neskirtina, nes tam nėra pagrindo (BPK 119 straipsnis).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 182 straipsnio 2 dalis). Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (BK 183 straipsnio 2 dalis). Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 222 straipsnio 1 dalis). Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 223 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis G. S. anksčiau neteistas (t. 11, b. l. 99-101, 123-125), įvykdė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių du (numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje) priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o vienas (numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 102-115, 126-132), dirba (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centre direktoriumi, (duomenys neskelbtini) kultūros centre meno vadovu (t. 14, b. l. 151-152), o taip pat vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) kultūros centre charakterizuojamas gerai (t. 14, b. l. 187), turi sveikatos problemų (t. 14, b. l. 9-10), yra išsituokęs, augina nepilnametį sūnų E. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis G. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dalyje dėl grynųjų pinigų išėmimų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo bei įtraukimo į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą), įvykdė kartu (bendrininkaudamas) su kaltinamąja N. J., ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupė), kaip to baigiamosiose kalbose prašė prokurorė, nes, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju tebuvo vienas vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) – kaltinamasis G. S., o kaltinamosios N. J. veiksmai kvalifikuoti kaip padėjėjos (BK (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Be to, skiriant bausmes kaltinamajam G. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei parenkant bausmių dydžius, atsižvelgtina į aplinkybes, kurios lengvina šio kaltinamojo teisinę padėtį. Visų pirma, į pakankamai ilgą šios bylos teisminį nagrinėjimą, kuris užtruko dėl objektyvių priežasčių (bylos apimties ir sudėtingumo), tinkamą šio kaltinamojo procesinį elgesį, o taip pat į tai, kad po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, nors praėjo daugiau nei treji metai (nors iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad šiuo metu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau šios veikos galimai (jei pasitvirtintų kaltinimai) padarytos panašiu laiku, kaip ir nusikaltimai šioje nagrinėjamoje byloje – 2017 metų pradžioje). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis G. S. savo noru atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, sankcijose numatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas atitinkamai iki aštuonerių arba dešimties metų, kaltinamajam G. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 41 ir 50 straipsniai), o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė (BK 41 ir 49 straipsniai). Skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta straipsnių sankcijose, nėra pagrindo, kadangi kaltinamojo G. S. įvykdytų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalyje), be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes kaltinamojo G. S. bendra tyčia buvo nukreipta į didelės vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimą, o visi kiti jo veiksmai (dokumentų klastojimas ir jų perdavimas įtraukimui į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą) buvo tik priemonė pirmiau nurodytam tikslui pasiekti. Tokios pat pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam G. S. paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, tai yra griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą), apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą), nes jos, kaip jau minėta, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taip pat apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą), kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (neatsargus nusikaltimas ir tyčinis sunkus nusikaltimas), o po to prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą), iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymą apgaule), kadangi šios veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalis). Atsižvelgus į anksčiau nurodytas ir aptartas aplinkybes (kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, ilgą procesą), o taip pat į prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam G. S. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą), pridėtina švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymą apgaule), dalis, lygi minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tai yra trims mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną ar kelis sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, vykdymą, tačiau kaltinamojo G. S. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje (vėliausiai iki 2017 m. kovo 31 d.) galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), todėl konstatuotina, kad kaltinamajam G. S. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatos (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaun­imui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

Vienoje paskutinių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Nors kaltinamasis G. S. įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, baustas administracine tvarka, tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas nuosavybei (BK XXVIII skyrius) bei finansų sistemai (BK XXXII skyrius), administracine tvarka baustas iš esmės tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neturi jokio ryšio su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu (t. 11, b. l. 102-115, 126-132), dirba net dviejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centre ir (duomenys neskelbtini) kultūros centre, o taip pat vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) kultūros centre charakterizuojamas gerai (t. 14, b. l. 187), turi sveikatos problemų (t. 14, b. l. 9-10), yra išsituokęs, augina nepilnametį sūnų E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), o taip pat kitas svarbias aplinkybes – ilgą šios bylos teisminį nagrinėjimą (užtrukusį dėl objektyvių priežasčių), tinkamą šio kaltinamojo procesinį elgesį, į tai, kad po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, nors praėjo daugiau nei treji metai, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo G. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį G. S. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo įsitikinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitinka ne tik civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir kitų kaltinamojo G. S. kreditorių, kurių yra tikrai daug (t. 11, b. l. 139-157) interesus, kadangi, kaltinamajam G. S. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jo galimybės atlyginti turtinę žalą ir padengti kitus įsiskolinimus ženkliai sumažėtų. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir kaltinamojo G. S. socialiniams ryšiams su šeima, tame tarpe ir su nepilnamečiu sūnumi. Svarbu ir tai, kad G. S., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje būtų valstybės išlaikomas.

Parenkant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. S. įvykdė net keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, nusikaltimais nuosavybei padaryta ženkli turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, užsiima individualia veikla, taip pat į tai, kad iki šiol neatlyginta nusikaltimais nuosavybei padaryta turtinė žala.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios G. S. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 12, b. l. 83-84, 86-89). Pradėjus vykdyti nuosprendį (pateikus jį vykdyti, kaip tai numatyta BPK 342 straipsnyje), G. S. nedelsiant grąžintina prie bylos esanti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje (86) (duomenys neskelbtini).

V. Dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas bankrutavusi kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo G. S. 135410,92 Eur turtinės žalos (susidariusios dėl 39970 Eur grynųjų pinigų, buvusių seife, pasisavinimo, dėl 3200 Eur I. D. Ž. indėlio pasisavinimo, dėl 17000 Eur R. K. indėlio pasisavinimo, dėl 14000 Eur, kurie turėjo būti sumokėti A. P. ir A. P. už statybos darbus, pasisavinimo, dėl 22450,20 Eur vertės statybinių medžiagų pasisavinimo, dėl 29790,72 Eur, kurie buvo užvaldyti apgaule, suteikiant paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 3000 Eur J. R. pajaus pasisavinimo, dėl 6000 Eur A. R. pajaus pasisavinimo) atlyginimo (t. 13, b. l. 55-57).

Teismas jau aptartais įrodymais nustatė (ir todėl nebesikartoja), kad kaltinamasis G. S. pasisavino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas, statybines medžiagas, daiktus) bendros 89945,70 Eur vertės ir apgaule savo naudai įgijo šiai kredito unijai priklausiusius 11770,30 Eur, viso savo nusikalstamais veiksmais kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 101716 Eur turtinę žalą. Kadangi kaltinamasis G. S. 13664,72 Eur, kuriuos kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ tariamai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldus, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 47-49), todėl iš kaltinamojo G. S. nusikalstamais veiksmais kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 101716 Eur turtinės žalos reikia atimti 13664,72 Eur, kuriuos kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ atgavo. Be to, priteistina suma mažintina ir 3200 Eur, kuriuos kaltinamasis G. S. grąžino I. D. Ž. (t. 12, b. l. 37). Nors nusikaltimu žala padaryta kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, o ne I. D. Ž., tačiau kaltinamasis G. S. šią žalą kredito unijai padarė būtent pasisavindamas 3200 Eur, kuriuos I. D. Ž. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė kaip indėlio papildymą. Jei kaltinamasis G. S. nebūtų grąžinęs I. D. Ž. 3200 Eur, pastaroji turėjo teisę kreiptis į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3200 Eur indėlio grąžinimo. Kaltinamajam G. S. grąžinus I. D. Ž. 3200 Eur, kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi pareigos grąžinti I. D. Ž. 3200 Eur, o I. D. Ž. neturi teisės reikalauti iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ šios sumos, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis G. S. žalą šioje dalyje kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginęs. Be to, iš kaltinamojo G. S. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas žalos atlyginimas mažintinas ir sumomis, kurias kaltinamasis sumokėjo iki nuosprendžio priėmimo, tai yra 610 Eur (500 Eur, kurie buvo pervesti 2019 m. spalio 1 d. (t. 14, b. l. 153); 60 Eur, kuriuos G. S. sumokėjo pagal paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) (likusi 60 Eur suma buvo skirta paskolos (duomenys neskelbtini), užvaldymas apgaule kurios iš kaltinimo buvo pašalintas, dengimui, todėl neįskaitytina kaltinamojo G. S. nusikaltimais padarytos žalos dengimui) (t. 14, b. l. 170) ir 50 Eur, kuriuos G. S. sumokėjo pagal paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) (likusi 50 Eur suma buvo skirta paskolos (duomenys neskelbtini), užvaldymas apgaule kurios iš kaltinimo buvo pašalintas, dengimui, todėl neįskaitytina kaltinamojo G. S. nusikaltimais padarytos žalos dengimui) (t. 15, b. l. 20). Apibendrinant konstatuotina, kad iš kaltinamojo G. S. nusikalstamais veiksmais kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 101716 Eur turtinės žalos, šiuo metu neatlyginta yra 84241,28 Eur (101716 – 13664,72 – 3200 – 610), todėl civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo G. S. priteisiant bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 84241,28 Eur turtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad kaltinamasis G. S. iš nusikalstamų veikų gavo 101716 Eur (tokios vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto jis pasisavino ir užvaldė apgaule), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis (nustatančiomis, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas) tokia suma pinigų turėtų būti iš kaltinamojo G. S. konfiskuota. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra nurodęs, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014). Kadangi civilinis ieškovas bankrutavusi kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti iš kaltinamojo G. S. jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, ir teismas nusprendė ieškinį patenktinti, todėl kaltinamojo G. S. iš nusikalstamų veikų gautas turtas nekonfiskuotinas.

VI. Dėl daiktų, dokumentų, proceso išlaidų

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 segtuvai), paimti 2017 m. sausio 26 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo metu (t. 2, b. l. 152-154); kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kietasis diskas „Western Digital“ 320 GB s/n (duomenys neskelbtini), paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 79-88); kietasis diskas „Kingston“ 240 GB, įrašymo įrenginys „BCS-DVR0401QE-II“, paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 156-160); kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos K. R. gyvenamojoje vietoje, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 7, b. l. 71-73), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (bankroto administratorei I. J.) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2017 m. kovo 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu (t. 4, b. l. 54-57), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dokumentai (95 lapai) ir dvi USB laikmenos, paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos G. S. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 173-177), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

Kompiuterinės laikmenos (8 vienetai) su elektroninių ryšių kontrolės metu gautais duomenimis (t. 9, b. l. 70), saugomos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinos saugoti kartu su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Du vekseliai (surašyti P. B. ir A. K.), paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu (t. 6, b. l. 156-160); kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuoti duomenys iš kietojo disko „Western Digital“ 320 GB, s/n (duomenys neskelbtini), paimto 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuoti duomenys iš kietojo disko „Kingston“ 240 GB, paimto 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kompiuterinės laikmenos (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš G. S. laikmenų „SanDisk“ ir „Transcena“; kompiuterinės laikmenos (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys, gauti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę; kompiuterinės laikmenos (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš K. R. kompiuterio, nešiojamo disko; kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „ADATA SP900“; kompiuterinės laikmenos (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „Patriot Blaze“ 240 GB; kompiuterinės laikmenos (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo apsaugos kamerų įrašymo įrenginio, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Du vekseliai (surašyti P. B. ir A. K.), paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, paliktini prie bylos, kadangi šie dokumentai turi BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, tai yra šie vekseliai yra kaltinamojo G. S. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, objektai. Jau aptartais duomenis nustatyta, kad kaltinamasis G. S., siekdamas nuslėpti dėl piniginių lėšų pasisavinimo kredito unijos seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą, 2017 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, paprašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos P. B. ir A. K. įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojui G. S. po 20000 Eur iki 2019 m. sausio 20 d.; P. B. ir A. K. surašius ir pasirašius paprastuosius vekselius, grynųjų pinigų, po 20000 eurų, jiems neišmokėjo, todėl konstatuotina, kad šie dokumentai nėra tikri (juose nurodyta informacija neatitinka tikrovės). Dėl šios priežasties šie du vekseliai (surašyti P. B. ir A. K.), negali būti grąžinami G. S..

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šiuos tyrimus atliko policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymą apgaule) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą) – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (už aplaidų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 6 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 ir 8 punkto taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimais kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą – 84241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 28 centus).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam G. S., kad per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamąją vietą.

G. S. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Pradėjus vykdyti nuosprendį (pateikus jį vykdyti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnyje), G. S. nedelsiant grąžinti prie bylos esančią Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje (86) (duomenys neskelbtini).

N. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Perduoti N. J. jos sūnaus T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienus) metus.

Laiduotojui T. J. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl N. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar N. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės N. J. išaiškinti, kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 (penkiolikos) MGL (564,90 (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90 centų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomosios priemonės N. J. neskirti.

Civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. S. 84241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 28 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo bankrutavusios kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus ir dokumentus: kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 segtuvus), paimtus 2017 m. sausio 26 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo metu; kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kietąjį diską „Western Digital“ 320 GB s/n (duomenys neskelbtini), paimtus 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kietąjį diską „Kingston“ 240 GB, įrašymo įrenginį „BCS-DVR0401QE-II“, paimtus 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2017 m. sausio 24 d. kratos K. R. gyvenamojoje vietoje, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (bankroto administratorei I. J.).

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2017 m. kovo 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Dokumentus (95 lapai) ir dvi USB laikmenas, paimtus 2017 m. sausio 24 d. kratos G. S. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. S..

Kompiuterines laikmenas (8 vienetai) su elektroninių ryšių kontrolės metu gautais duomenimis, saugomas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti kartu su byla.

Daiktus ir dokumentus: du vekselius (surašytus P. B. ir A. K.), paimtus 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kompiuterinę laikmeną, kurioje užfiksuoti duomenys iš kietojo disko „Western Digital“ 320 GB, s/n (duomenys neskelbtini), paimto 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kompiuterinę laikmeną, kurioje užfiksuoti duomenys iš kietojo disko „Kingston“ 240 GB, paimto 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu; kompiuterines laikmenas (2 vienetus), kuriose užfiksuoti duomenys iš G. S. laikmenų „SanDisk“ ir „Transcena“; kompiuterines laikmenas (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys, gauti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę; kompiuterines laikmenas (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš K. R. kompiuterio, nešiojamo disko; kompiuterinę laikmeną, kurioje užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „ADATA SP900“; kompiuterines laikmenas (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ serverio kietojo disko „Patriot Blaze“ 240 GB; kompiuterines laikmenas (2 vienetai), kuriose užfiksuoti duomenys iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo apsaugos kamerų įrašymo įrenginio, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.