Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo 3 170,62 Lt (918,28 Eur) turto pasisavinimo) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo 7 104 Lt (2 057,46 Eur) turto pasisavinimo) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos uždarosios akcinės bendrovės „M“ (duomenys pakeisti) apskaitos tvarkymo) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos uždarosios akcinės bendrovės „L“ (duomenys pakeisti) apskaitos tvarkymo) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir V. M. paskirta galutinė 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu V. M. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo uždarosios akcinės bendrovės „M“ priklausančio turto 5 000 Eur išvaistymo), 184 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo uždarosios akcinės bendrovės „L“ priklausančio turto – 44 000 Lt ( atitinkamai 12 743,28 Eur) išvaistymo), kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „M“ (toliau – UAB „M“) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkei D. M., jo nurodymu paskyrus formaliu vadovu L. Ž., realiai neatliekantį įmonės vadovo ir kasininko funkcijų, jis, būdamas UAB „M“ faktiniu vadovu ir kasininku, nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „M“ direktoriumi ir kasininku, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalies reikalavimus, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“, to paties įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies reikalavimus, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, veikdamas per UAB „M“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį vyr. buhalterį L. K., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „M“ sąnaudas būtų įtraukti 5 000 Eur pagal 2014 m. vasario 14 d. JAV bendrovės „J“ (duomenys pakeisti) atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. 02/13 už neįvardintas paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad jokios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą; pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“, veikdamas per UAB „M“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį vyr. buhalterį L. K., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukti 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr.001, kuriuo neva išmokėta 230,29 Lt (66,70 Eur) darbo užmokesčio skola A. K., žinodamas, kad 230,29 Lt (66,70 Eur) A. K. išmokėti nebuvo ir 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 003, kuriuo neva išmokėta 3 170,62 Lt (918,28 Eur) pilnas atsiskaitymas išeinant iš darbo L. Ž., žinodamas, kad 3 170,62 Lt (918,28 Eur) L. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

1.2. Taip pat V. M. apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalies reikalavimus, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“, to paties įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies reikalavimus, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, veikdamas per UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „L“ sąnaudas būtų įtraukti 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13 už rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur bei verslo partnerių paieškos paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad šios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą; pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“, veikdamas per UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktas 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 14, kuriuo neva išmokėtas 7 104 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., žinodamas, kad 7 104 Lt (2 057,46 Eur) E. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

1.3. Taip pat V. M., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkei D. M., jo nurodymu paskyrus formaliu vadovu L. Ž., realiai neatliekantį įmonės vadovo ir kasininko funkcijų, jis būdamas UAB „M“, faktiniu vadovu ir kasininku, turėdamas savo žinioje UAB „M“ turtą, nurodė bendrovės vyr. buhalteriui L. K. kompiuteriu surašyti 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003, kuriuo turėjo būti išmokėtas 3 170,62 Lt (918,28 Eur) pilnas atsiskaitymas išeinant iš darbo L. Ž.. L. K. 2014 m. balandžio 14 d. kompiuteriu surašius kasos išlaidų orderį Nr. 003 ir jį perdavus, kasos išlaidų orderyje pasirašė už L. Ž. kaip direktorius, kasininkas ir gavėjas bei pateikė pasirašyti bendrovės vyr. buhalteriui L. K., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką. Šiam pasirašius ir kasos išlaidų orderį apskaičius 2014 metų bendrovės kasos knygoje, 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. 003 pagrindu, išlaidavo iš UAB „M“ kasos 3 170,62 Lt (918,28 Eur) kaip pilną atsiskaitymą išeinant iš darbo L. Ž., tačiau pinigų L. Ž. neišmokėjo, o juos pasiliko sau. Tokiu būdu jis fiktyvaus 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. 003 pagrindu 2014 metų balandžio mėnesį UAB „M“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš UAB „M“ kasos paėmė ir pasisavino svetimą turtą – UAB „M“ priklausančius 3 170,62 Lt (918,28 Eur).

1.4. Taip pat V. M., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje esantį UAB „L“ turtą, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriu surašė 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 14, kuriuo turėjo būti išmokėtas 7 104 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., kasos išlaidų orderyje pasirašė kaip įmonės vadovas ir kasininkas bei pateikė pasirašyti bendrovės vyr. buhalterei D. M., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką. Šiai pasirašius ir kasos išlaidų orderį apskaičius 2014 metų bendrovės kasos knygoje, 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu, išlaidavo iš UAB „L“ kasos 7 104 Lt (2 057,46 Eur) kaip darbo užmokestį E. Ž., tačiau darbo užmokesčio E. Ž. neišmokėjo, o pinigus pasiliko sau. Tokiu būdu jis fiktyvaus 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu 2014 metų spalio mėnesį UAB „L“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš UAB „L“ kasos paėmė ir pasisavino svetimą turtą – UAB „L“ priklausančius 7 104 Lt (2 057,46 Eur).

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „M“ priklausančius 3 170,62 Lt (918,28 Eur) ir UAB „L“ priklausančius 7 104 Lt (2 057,46 Eur), bei apgaulingai tvarkė UAB „M“ ir UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo V. M. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

5. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014). Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta padaryta žala, o kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti aiškus priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. bendrovės UAB „M“ formaliu vadovu buvo paskirtas L. Ž. (t. 8, b. l. 6), realiai neatlikęs bendrovės vadovo ir kasininko funkcijų, o faktiniu vadovu ir kasininku tuo laikotarpiu buvo V. M.. Nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „M“ direktoriumi ir kasininku buvo V. M. (t. 8, b. l. 7, 16-18). Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2015 m. spalio 23 d. UAB „L“ direktoriumi buvo V. M. (t. 7, b. l. 89). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymo) 37 straipsnio 10 dalį, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, šiuo atveju V. M. UAB „M“ ir UAB „L“ valdymo klausimus, tarp jų ir dėl bendrovių piniginių lėšų panaudojimo, galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. M. einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį bendrovių turtą, tačiau nesilaikė įstatymų reikalavimų, savo naudai, neatsakingai ir neteisėtai elgėsi su bendrovių turtu. Be to, V. M. einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už UAB „M“ ir UAB „L“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau nesilaikė įstatymų reikalavimų.

7.1. 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-2/109 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros dėl tokių teisės aktų pažeidimų: 1) Rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur bei verslo partnerių paieškos paslaugos pagal sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13 JAV bendrovės „J“ atstovybės galimai nebuvo atliktos, nes nėra jokių dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą (sutarties, paslaugų atlikimo akto, rinkos vertinimo ataskaitos ir pan.), be to, JAV bendrovės „J“ atstovybės direktorius P. Z. taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių paslaugos atlikimą, tačiau UAB „L“ į sąnaudas įtraukė 44 000 Lt (12 743,28 Eur) bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį. Tokiu būdu buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir UAB „L“ padarytas 44 000,00 Lt (12 743,28 Eur) nuostolis; 2) 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr.14 nepatvirtintas gavėjo E. Ž. parašu. Minėtame kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad išmokėta 7104 Lt (2057,46 Eur) suma darbo užmokestis E. Ž. (t. 7, b. l. 120). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas NR. 179) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, t. y. gavėjo parašo nebuvimas prilyginamas pinigų neišmokėjimui. Todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudota 7104 Lt (2057,46 Eur) ir ar jie buvo išmokėti (t. 7, b. l. 78-80).

7.2. 2016 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-2/115 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl tokių teisės aktų pažeidimų: 1) Neįvardintos paslaugos pagal 2014 m. vasario 14 d. sąskaitą faktūrą Serija AB Nr.02/13 JAV bendrovės „J“ atstovybės galimai nebuvo atliktos, nes nėra jokių dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą (sutarties, paslaugų atlikimo akto), be to, JAV bendrovės „J“ atstovybės direktorius P. Z. taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių paslaugos atlikimą, tačiau UAB „M“ į sąnaudas įtraukė 5000 Eur (17 264 Lt). Tokiu būdu buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir UAB „M“ padarytas 5000 Eur (17 264 Lt) nuostolis; 2) 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr.001 nepatvirtintas gavėjo A. K. parašu. Minėtame kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad išmokėta 230,29 Lt (66,70 Eur) darbo užmokesčio skola (t. 9, b. l. 42). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2000 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas NR. 179) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, t. y. gavėjo parašo nebuvimas prilyginamas pinigų neišmokėjimui. Be to, 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 003 įformintas 3170,62 Lt (918,28 Eur) išmokėjimas L. Ž., kaip pilnas atsiskaitymas išeinant iš darbo. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad direktorius ir kasininkas L. Ž., buhalteris L. K. (t. 9, b. l. 43). Tačiau tiek direktoriaus, tiek kasininko, tiek gavėjo parašai vizualiai panašūs į V. M. parašą, nors prie jų nurodyta L. Ž. pavardė. Todėl negalima nustatyti, kam buvo išmokėta nurodyta pinigų suma (t. 7, b. l. 188-189).

8. Nuteistasis V. M., apeliaciniame skunde neigdamas padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodo, jog buvę UAB „M“ ir UAB „L“ darbuotojai L. Ž., A. K. bei E. Ž. dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio į teismą nesikreipė ir pretenzijų bendrovėms nereiškė. Vienas iš pinigų gavėjų (E. Ž.) pinigus deklaravo, o kitas (L. Ž.) patvirtino, kad pinigus gavo. Šias aplinkybes nuteistasis V. M. nurodė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 68-70). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija laikytina pasirinktu gynybos būdu, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo V. M. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Tai, kad nuteistasis V. M. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „M“ ir UAB „L“ turtą bei apgaulingai tvarkė šių bendrovių buhalterinę apskaitą, į ją įtraukiant kasos išlaidų orderius, kuriais bendrovių darbuotojams neva buvo išmokėti darbo užmokesčiai, patvirtina ne tik minėtos specialisto išvados Nr. 5-2/109 ir Nr. 5-2/115, tačiau ir nuoseklūs liudytojų E. Ž., L. Ž. bei A. K. parodymai.

8.1. Liudytojas E. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su V. M. ir kitais dviem asmenimis įsteigė UAB „L“. V. M. tapo bendrovės vadovu, o jis komercijos direktoriumi. Veiklos pradžioje E. Ž. kelis kartus gavo atlyginimą, tačiau suma neviršijo 1000 Lt. Jam buvo pateiktas kasos išlaidų orderis susipažinimui, apžiūrėjęs išlaidų orderį, E. Ž. pasakė, kad tų pajamų nėra gavęs. 2014 metais pamatęs, kad į pajamų deklaraciją yra įtraukta pinigų suma iš UAB „L“, kurios jis nėra gavęs, kreipėsi į V. M., pastarasis sakė, jog pasižiūrės ir ištaisys klaidą. Deklaruojant pajamas ta suformuota preliminari deklaracija buvo pateikta, nes E. Ž. nenorėjo veltis į deklaracijų taisymus, minėta pinigų suma pagal tų metų pinigų srautus buvo neesminė. Liudytojas pripažino, kad tai yra jo klaida, aplaidumas, jog iki galo nesutvarkė minėtos deklaracijos (t. 11, b. l. 4-5). Iš esmės tokias pačias aplinkybes E. Ž. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 150-151).

8.2. Liudytojas A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su V. M. kūrė bendrą verslą, dirbo pastarajam priklausančioje bendrovėje UAB „M“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. K. juos patvirtino, paaiškino, kad pinigai jam neišmokėti, jų nėra gavęs. Parašai ant kasos išlaidų orderio yra ne jo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio rašė pretenziją Darbo inspekcijai, tačiau nei į bendrovę, nei į teismą dėl to nesikreipė (t. 11, b. l. 48). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su pateiktu 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 001 parodė, kad neatsimena, jog šiuo orderiu jam būtų išmokėti 230,29 Lt kaip darbo užmokesčio skola. Tikėtina, kad šie pinigai jam nebuvo išmokėti, todėl šiame orderyje nėra A. K., kaip pinigų gavėjo, parašo. UAB „M“ jis dirbo apytiksliai laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. spalio mėnesio. Bendrovė jam liko skolinga neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau tiksliai sumos įvardinti negali. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri pasiūlė neišmokėto darbo užmokesčio klausimą spręsti teismo keliu. Tačiau, neturėdamas laiko teisminiams ginčams, į teismą jis nesikreipė. Visą jo darbo laiką realiai bendrovei vadovavo V. M., kuris valdė ir bendrovės pinigus. Todėl 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 001, kuriuo neva jam buvo išmokėta 230,29 Lt kaip darbo užmokesčio skola, grafose „Direktorius L. Ž.“ ir „Išdavė kasininkas L. Ž.“ parašai vizualiai panašūs į V. M. parašus (t. 2, b. l. 101-102).

8.3. Liudytojas L. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad apie pusę metų vadovavo UAB „M“, kuri priklausė V. M.. Apie bendrovės veiklą ir pasirašomas sutartis jis nieko nežinojo, grynaisiais pinigais nedisponavo. Išeinant iš darbo jam 3170 Lt išmokėti nebuvo, dėl to niekur nesikreipė ir bendrovei pretenzijų nereiškė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. Ž. juos patvirtino, paaiškino, kad jie teisingi (t. 11, b. l. 41). Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal žodinį susitarimą su V. M. buvo paskirtas formaliu UAB „M“ direktoriumi. Susipažinęs su pateiktu 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 001, kuriuo A. K. išmokėta darbo užmokesčio skola - 230,29 Lt (66,70 Eur), taip pat 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 003, kuriuo jam išmokėtas atsiskaitymas išeinant iš darbo 3 170,62 Lt (918,28 Eur), liudytojas parodė, kad šiuose dokumentuose ties L. Ž. vardu ir pavarde pasirašė ne jis. Jam šie dokumentai nėra žinomi. Mano, kad šiuose dokumentuose už jį pasirašė V. M., nes parašas yra panašus į jo parašą. Jis niekam nebuvo suteikęs įgaliojimo pasirašyti už jį. Kodėl V. M. pasirašė už jį, nežino ir paaiškinti negali. Bendrovės grynųjų pinigų pas jį nebuvo. L. Ž. nurodytos pinigų sumos negavo (t. 2, b. l. 133-135).

8.4. Liudytojo L. Ž. nurodytas aplinkybes, kad ne jis pasirašė kasos išlaidų orderiuose Nr. 001 ir Nr. 003, patvirtino ir pats nuteistasis V. M. bei liudytojas L. K.. V. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad L. Ž. išėjo iš darbo, reikėjo sutvarkyti dokumentus, todėl juos pasirašė pats nuteistasis (t. 11, b. l. 70). Liudytojas L. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuo 2014 m. pavasario dirbo UAB „M“ buhalteriu. Jam atveždavo dokumentus į sutartą vietą, o jis namuose vedė buhalterinę apskaitą pagal apskaitos programą. Grynieji pinigai nebuvo L. K. žinioje, liudytojas tik atspausdindavo kasos išlaidų orderius ir paduodavo V. M., o šis pasirašęs atveždavo juos atgal. Išlaidų orderiai buvo skirti atlyginimų mokėjimui, kitkas vyko bankiniais pavedimais. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. K. juos patvirtino, paaiškino, kad sakė tiesą (t. 11, b. l. 25-26). Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, jam pradėjus darbą UAB „M“, jos direktoriumi formaliai buvo L. Ž.. Realiai bendrovei vadovavo V. M.. Susipažinęs su jam pateiktais 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 001 ir Nr. 003, liudytojas parodė, kad šiuos kasos išlaidų orderius jis sudarė V. M. nurodymu. Pagal jo skaičiavimus UAB „M“ buvo skolinga A. K. 230,29 Lt, L. Ž. – 3 170,62 Lt. 2014 m. balandžio 14 d. L. K. kompiuterine programa sudarė kasos išlaidų orderius ir perdavė juos V. M.. Vėliau pastarasis grąžino jam minėtus kasos išlaidų orderius. Kasos išlaidų orderio Nr. 001 grafose „direktorius L. Ž.“ ir „kasininkas L. Ž.“ pasirašė V. M., grafoje „gavėjo parašas“ pasirašyta nebuvo. Kasos išlaidų orderio Nr. 003 grafose „direktorius L. Ž.“, „kasininkas L. Ž.“ ir „gavėjas“ pasirašė V. M.. Kiek atsimena, liudytojas klausė V. M., kodėl kasos išlaidų orderyje Nr. 003 jis pasirašė už L. Ž., o pastarasis atsakė, kad nekreiptų į tai dėmesio, nes viskas taip sutarta. V. M. nurodymu L. K. įtraukė minėtus kasos išlaidų orderius į UAB „M“ buhalterinę apskaitą. Ar realiai kasos išlaidų orderiais Nr. 001 ir Nr. 003 A. K. bei L. Ž. buvo išmokėti 230,29 Lt ir 3 170,62 Lt, nežino. Atlyginimus bendrovėje išmokėdavo V. M. (t. 2, b. l. 159-160, 161-163).

8.5. Liudytojų L. K., E. Ž., L. Ž. bei A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų atliekant ikiteisminį tyrimą metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojai L. Ž., A. K. bei E. Ž. aiškiai parodė, kad piniginių lėšų pagal nurodytus kasos išlaidų orderius nėra gavę ir kad šiuose orderiuose nėra jų parašų. Nors E. Ž. pripažino, kad pagal kasos išlaidų orderį tariamai gautus pinigus jis deklaravo, tačiau paaiškino, jog tai buvo jo aplaidumas, iki galo nesutvarkius netinkamai suformuotos pirminės deklaracijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį V. M. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nors, kaip akcentuoja apeliantas, L. Ž., A. K. bei E. Ž. dėl neišmokėto darbo užmokesčio į teismą nesikreipė ir pretenzijų bendrovėms nereiškė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais, kurie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

8.6. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundams dėl galimo nevisiško atsiskaitymo galioja trijų metų senaties terminas. Šiuo atveju jokių skundų nebuvo pareikšta, todėl, apelianto nuomone, yra suėjęs senaties terminas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas, pasisavinus jo žinioje buvusį UAB „M“ ir UAB „L“ turtą bei apgaulingai tvarkius šių bendrovių buhalterinę apskaitą. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl V. M. galimai padarytų darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kuriems galėtų būti taikomas apelianto nurodomas senaties terminas. Baudžiamojoje teisėje apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas nesunkus nusikaltimas, ir dvylikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas apysunkis nusikaltimas (BPK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b ir c papunkčiai). V. M. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti 2014 m., todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo suėję.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistojo V. M. teiginio, jog piniginės lėšos – UAB „M“ priklausantys 3 170,62 Lt (918,28 Eur) ir UAB „L“ priklausantys 7 104 Lt (2 057,46 Eur) – buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis minėtiems bendrovių darbuotojams, nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Byloje nenustatyta, kokiems kitiems, nesusijusiems su bendrovės interesais ir veikla, tikslams šios lėšos buvo panaudotos, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Teismų praktikoje tokiais atvejais esminėmis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos ne jos reikmėms ir kad dėl to jai buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-382-489/2015). Šiuo atveju UAB „M“ ir UAB „L“ buvo padaryta reali žala, kadangi dėl neteisėtų nuteistojo V. M. veiksmų, pavertus bendrovių turtą savo turtu, atitinkamai sumažėjo bendrovių turimas turtas. Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad V. M. nurodytų piniginių lėšų pagal fiktyvius kasos išlaidų orderius bendrovių darbuotojams neišmokėjo, o pasiliko jas sau. Tokiu būdu nurodytą svetimą turtą nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. V. M. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jo žinioje esantį svetimą turtą ir taip pažeidžia bendrovių interesus, daro joms žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. M. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

10. Aptarti įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad V. M., būdamas UAB „M“ ir UAB „L“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė šių bendrovių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, į ją įtraukiant kasos išlaidų orderius, kuriais bendrovių darbuotojams A. K., L. Ž. ir E. Ž. neva buvo išmokėti darbo užmokesčiai. 2016 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. 5-2/109 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-2/115 patvirtina, kad dėl pastarųjų nuteistojo V. M. padarytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ ir UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tarp V. M. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. V. M., organizuodamas UAB „M“ ir UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovių buhalterinę apskaitą būtų įtraukti kasos išlaidų orderiai, kuriais bendrovių darbuotojams A. K., L. Ž. ir E. Ž. neva buvo išmokėti darbo užmokesčiai, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „M“ ir UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. M. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė V. M. apgaulingo apskaitos tvarkymo mastą ir nepagrįstai pastarąjį nuteisė dėl tam tikrų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurių nuteistasis iš tiesų nepadarė.

10.1. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už tai, jog organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „M“ sąnaudas būtų įtraukti 5 000 Eur pagal 2014 m. vasario 14 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. 02/13 už neįvardintas paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad jokios paslaugos UAB „M“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteistas ir už tai, jog organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „L“ sąnaudas būtų įtraukti 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13 už rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur bei verslo partnerių paieškos paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad šios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą.

10.2. Nuteistasis V. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo vadovaujamos UAB „M“ ir UAB „L“ vykdė veiklą Baltarusijoje bei Rusijoje, todėl su JAV bendrove „J“ buvo pasirašytos sutartys dėl minėtų šalių rinkos analizės. Už šias paslaugas buvo atsiskaityta, tai pagrįsta buhalteriniais dokumentais. Nuteistasis parodė, kad visi dokumentai (sutartys, aktai, ataskaitos) dėl UAB „M“ ir UAB „L“ veiklos su šia JAV bendrove buvo paimti kratos metu (t. 11, b. l. 68-70). Šias aplinkybes nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde. Apelianto nuomone, kratos metu ar po jos buvo pradanginti bylai svarbūs dokumentai, susiję su JAV bendrove „J“. Apeliantas pažymi, kad kol nebuvo atlikta kratų, visi dokumentai buvo, tačiau po atliktų kratų jie dingo. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti negalima.

10.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės reiškia, kad į UAB „M“ sąnaudas pagrįstai buvo įtraukti 5 000 Eur pagal 2014 m. vasario 14 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. 02/13 ir kad į UAB „L“ sąnaudas pagrįstai buvo įtraukti 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13. Nuteistojo V. M. kaltė dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvo grindžiama tik tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos minėtos Konsultavimo rinkos tyrimo sutartys Nr. 14/01-07 ir Nr. 14/04-15 bei darbų perdavimo-priėmimo aktai, jog JAV bendrovės „J“ atstovybė įvykdė įsipareigojimus pagal šias sutartis ir atliko darbus. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos aukščiau išvardintų dokumentų kopijos, kurios įrodo faktinį minėtų paslaugų atlikimą. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pastaroji aplinkybė nepaneigia kaltinimo dalies, jog tyrimo metu nebuvo pateikti šie dokumentai, ir kad V. M. privalėjo saugoti bei pateikti šiuos dokumentus institucijoms, su tokia teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad V. M. nebuvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Dėl nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad V. M. nepadarė pastarųjų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, todėl šios aplinkybės turi būti pašalintos iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

10.10. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodydamas nustatytas V. M. padarytų nusikalstamų veikų dėl apgaulingo bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes, klaidingai nurodė bendrovių pavadinimus, t.y.

10.10.1. dėl apgaulingo bendrovės UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad V. M. <...> organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „M“ sąnaudas būtų įtraukti 5 000 Eur pagal 2014 m. vasario 14 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. 02/13 už neįvardintas paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad jokios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą<...>; dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

10.10.2. dėl apgaulingo bendrovės UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad V. M. <...> organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „L“ sąnaudas būtų įtraukti 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13 už rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur bei verslo partnerių paieškos paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad šios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą; <...> organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktas 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 14, kuriuo neva išmokėtas 7 104 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., žinodamas, kad 7 104 Lt (2 057,46 Eur) E. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

10.10.3.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išvadų dėl nustatytų V. M. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad nustatyti bendrovių pavadinimų neatitikimai yra rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina. Pažymėtina, kad toks nustatytos klaidos ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas V. M. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

10.11. Taigi, laikoma nustatyta, jog V. M. apgaulingai tvarkė UAB „M“ buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininkei D. M., jo nurodymu paskyrus formaliu vadovu L. Ž., realiai neatliekantį įmonės vadovo ir kasininko funkcijų, jis būdamas UAB „M“ faktiniu vadovu ir kasininku, nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „M“, direktoriumi ir kasininku, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, veikdamas per UAB „M“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį vyr. buhalterį L. K., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukti 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 001, kuriuo neva išmokėta 230,29 Lt (66,70 Eur) darbo užmokesčio skola A. K., žinodamas, kad 230,29 Lt (66,70 Eur) A. K. išmokėti nebuvo, ir 2014 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 003, kuriuo neva išmokėta 3 170,62 Lt (918,28 Eur) pilnas atsiskaitymas išeinant iš darbo L. Ž., žinodamas, kad 3 170,62 Lt (918,28 Eur) L. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

10.12. Taip pat laikoma nustatyta, kad V. M. apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, veikdamas per UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktas 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 14, kuriuo neva išmokėtas 7 104 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., žinodamas, kad 7 104 Lt (2 057,46 Eur) E. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

11. Nors iš V. M. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių šalintinos aukščiau minėtos aplinkybės, t. y. sumažėja V. M. nusikalstamų veiksmų apimtis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. M. yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. M. tinkamai motyvavo jam skiriamų baus­mių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei pagrįstai nuteistajam V. M. už nusikalstamas veikas paskyrė įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, gerokai mažesnes, nei įstatyme numatytas vidurkis, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti V. M. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti.

V. M. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „M“), padarymo faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, veikdamas per UAB „M“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį vyr. buhalterį L. K., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „M“ sąnaudas būtų įtraukti 5 000 Eur pagal 2014 m. vasario 14 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. 02/13 už neįvardintas paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad jokios paslaugos UAB „M“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą.

V. M. iš nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „L“) padarymo faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, veikdamas per UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „L“ sąnaudas būtų įtraukti 44 000 Lt (12 743,28 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. JAV bendrovės „J“ atstovybės išrašytą sąskaitą faktūrą Serija AB Nr. VLK-010-13 už rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur bei verslo partnerių paieškos paslaugas, bei šia suma sumažino grynų pinigų likutį bendrovės kasoje, žinodamas, kad šios paslaugos UAB „L“ suteiktos nebuvo bei nėra dokumentų, kurie įrodytų faktinį paslaugos atlikimą.

Ištaisyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „L“) padarymo faktinių aplinkybių aprašyme rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad V. M. apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą: laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, veikdamas per UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyr. buhalterę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktas 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 14, kuriuo neva išmokėtas 7 104 Lt (2 057,46 Eur) darbo užmokestis E. Ž., žinodamas, kad 7 104 Lt (2 057,46 Eur) E. Ž. išmokėti nebuvo. Dėl šio buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.