Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro bei nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 013 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. F. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu N. U. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 Klaipėdos m., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, padedant UAB ,,XXX“ kasininkei O. F. bei personalo vadovui J. Š., apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;

laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.

Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) direktorius (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdydamas ir UAB ,,XXX“ kasininko pareigas) ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su J. Š. – bendrovės personalo vadovu, o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,XXX“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo ir O. F. žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su O. F. bei J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu S. G. kartu su J. Š., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F. pasisavino jo ir pastarosios žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt.

O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) kasininkė bei būdama atsakinga už kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,XXX“ direktoriui S. G., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,XXX“ personalo vadovo J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.

Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) kasininkė ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdama bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdama grupe su S. G. – UAB ,,XXX“ direktoriumi, J. Š. – bendrovės personalo vadovu, turėdama išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir jos žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, S. G. kasos dokumentus pasirašius kaip įmonės vadovui, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 385 592,23 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu O. F. kartu su S. G., J. Š. pasisavino S. G. ir jos žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 385 592,23 Lt.

J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,XXX“ direktoriui S. G., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;

laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.

Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav.) personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su S. G. – bendrovės direktoriumi (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdžiusiu ir UAB ,,XXX“ kasininko pareigas), o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,XXX“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir O. F. žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir O. F., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu J. Š. kartu su S. G., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F. pasisavino S. G. ir O. F. žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt.

Šioje byloje S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jų žinioje buvusių UAB ,,XXX“ priklausančių lėšų – 669 120,66 Lt pasisavinimo. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB ,,XXX“ priklausančios lėšos yra kaltininkų – S. G., O. F. ir J. Š. kaip bendrininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas pasisavintas bendrovės turtas (piniginės lėšos) UAB ,,XXX“ grąžintas nebuvo, o civilinio ieškinio byloje nėra.

Byloje nebuvo nustatyta, kokia iš nusikalstamos veikos gauto turto dalis atiteko kiekvienam iš bendrininkų, todėl iš S. G., O. F. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (193 790,73 Eur) turi būti išieškota lygiomis dalimis po 64 596,91 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015).

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl šališkumo

Iš nuteistosios O. F. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas.

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. EŽTT praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pvz. nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta), t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad nušalinimų teisėjai nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą O. F. įžvelgia vien dėl to, jog jai nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem iš minėtų – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektų buvo šališkas.

Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija tokius nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl tyrimo metu nustatytų įstatymo pažeidimų kilo specialistės konstatuoti padariniai, nes, esant daliai neteisingų pirminių dokumentų, negali būti teisinga buhalterinė apskaita, o būtent joje atsispindi įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, turimi įsipareigojimai ir pan.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“.

Taigi nuteistosios O. F. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, pasirašydama nurodytuose pirminiuose apskaitos dokumentuose, patvirtino juose nurodytų finansinių operacijų – tariamo grynųjų pinigų darbuotojams išmokėjimo – teisingumą. Tokiu būdu O. F. padėjo S. G. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia nuteistosios O. F. apeliacinio skundo argumentas, jog bendrovėje nebuvo parengta ir priimta kasininkės pareigų instrukcija. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentai leidžia spręsti, kad apeliantei yra žinoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (galiojusių nusikaltimo padarymo metu) reikalavimai.

Nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę, nes bendrovės veikla ji nesidomėjo ir nežinojo apie kasininko pareigas bei S. G. sumanymą pasisavinti bendrovės lėšas. Ta aplinkybė, kad bendrovės buveinėje nebuvo seifo, ji tik pasirašydavo jai pateiktus dokumentus, kaip nurodė nuteistoji O. F., šios nuteistosios atsakomybės už neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimą buhalterinėje apskaitoje taip pat nepaneigia.

Atmetamas nuteistosios O. F. apeliacinio skundo argumentas, susijęs su bendrovėje jos realiai vykdytinos veiklos apibūdinimu.

Apeliantės nurodytą aplinkybę, jog pagal iš užsakovo gautus darbuotojų išdirbtų valandų tabelius ji išrašydavo sąskaitas ir pateikdavo užsakovui, paneigė buhalterė N. U., kuri parodė, kad norvegiškus atlyginimus pagal Norvegijos įstatymus skaičiuodavo vadybininkas Dovydas (D. D.), kuris tam ir buvo priimtas į darbą. Jis pateikdavo jau apskaičiuotus norvegiškus atlyginimus, o O. F. skaičiavo darbuotojams atlyginimą pagal D. D. pateiktą pasirašytą žiniaraštį.

Analogiškas aplinkybes nurodė teisme kaip liudytojas apklaustas D. D.. Jis patvirtino, kad Norvegijoje prižiūrėjo žmones; sudarydavo dirbtų valandų darbo tabelį, kurį išsiųsdavo į Lietuvą; duomenis apie dirbtas valandas jam perduodavo Norvegijos bendrovės žmonės; skaičiavimus pateikdavo direktoriui S. G. ir finansininkei O. F.; jam žinoma, kad už darbuotojus mokėtinus mokesčius Norvegijai skaičiavo Lietuvoje, mokesčių sumas reikėjo pateikti O. F. ir S. G..

Iš to daroma neabejotina išvada, jog O. F., duodama parodymus apie jos matytus S. G. ir J. Š. veiksmus, išmokant darbuotojams grynuosius pinigus, taip pat apie jos pačios veiksmus, atliekant atsiskaitymus su darbuotojais vietoje J. Š., sakė netiesą.

Nors nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde akcentavo, kad nieko nežinojo apie S. G. nusikalstamą planą, ir tai patvirtino direktorius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo abejoti, jog O. F. veikė kartu su bendrininkais pagal iš anksto suderintą planą ir jai buvo žinomos daromo nusikaltimo aplinkybės.

Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde nurodyta versija dėl atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais (jis pripažino tai daręs S. G. nurodymu), kuri pirmosios instancijos teisme jau buvo įvertinta, atmetama kaip nepasitvirtinusi.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbuotojams kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose nurodytos sumos nebuvo išmokėtos.

Nuteistojo J. Š. skundo argumentai dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties nepasirašymo yra nelogiški, nes byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti atsiskaitymai su darbuotojais nebuvo atlikti.

Taigi nors J. Š. tiesiogiai nepasirašė dokumentuose, kurie pagrindė pinigų išmokėjimą iš kasos, tačiau savo veiksmais padėjo S. G. gauti darbuotojų parašus mokėjimo žiniaraščiuose dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis, darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą.

Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ypatingas tuo, kad svetimam turtui turi tam tikrus įgalinimus. Tai gali būti asmuo, kuriam tas turtas patikėtas einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių pagrindu, kai asmuo turtą turi savo žinioje, pvz., kai dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti nurodymus dėl turto panaudojimo ir pan. Bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje. Jei turtas pasisavinamas bendrininkaujant keliems asmenims, taikomos BK 24 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad, nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą.

Priešingai, nei nurodė apeliantai, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalies ir BK 24 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrininkavimą, nagrinėjamu atveju pritaikytos tinkamai.

Šioje byloje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį O. F. ir J. Š. nuteisti už tai, kad jiems inkriminuotas veikas padarė, veikdami kartu su S. G., kuris turto pasisavinimo metu buvo UAB „XXX“ direktorius ir pagal šias pareigas buvo atsakingas už jo žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą. Nustatyta, kad per 2009 metus savinantis UAB „XXX“ priklausančias lėšas jie veikė kaip bendrininkai: S. G. davė atitinkamus nurodymus O. F. ir J. Š., o pastarieji juos vykdė. Be to, S. G., pasinaudodamas užimamomis pareigomis, t. y. tuo, kad UAB „XXX“ turtas formaliai buvo jo žinioje, ir pats atliko veiksmus, dėl kurių bendrovė neteko jai priklausančio turto – grynųjų pinigų. Taigi nagrinėjamu atveju neteisėtas svetimo turto pasisavinimas buvo padarytas trijų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis), todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų (šiuo atveju – S. G.) svetimam turtui, kaip direktorius, turėjo atitinkamus įgalinimus. Be to, tokius įgalinimus pagal užimamas pareigas turėjo ir O. F..

Taigi J. Š. ir O. F. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdami kaip S. G. bendrininkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. buvo UAB „XXX“ direktorius. Pagal užimamas pareigas savo žinioje jis turėjo UAB „XXX“ turtą ir pinigines lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G. nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su J. Š., pasisavino 283 528,43 Lt, o nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, veikdamas bendrininkų grupe su J. Š. ir O. F., pasisavino 385 592,23 Lt UAB „XXX“ priklausančių piniginių lėšų.

Priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju kiekvienam bendrininkų grupės nariui pagrįstai inkriminuota visa bendrais veiksmais pasisavintų pinigų suma. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos tai, kiek konkrečiai pinigų iš pasisavintos sumos atiteko kiekvienam bendrininkui, juo labiau kad šios aplinkybės tyrimo metu nustatyti nepavyko, nes nuteistieji O. F. ir J. Š. viso proceso metu laikėsi gynybinės pozicijos, jog darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai nuolat buvo mokami dviem būdais: grynaisiais ir pervedant į jų sąskaitas banke, O. F. į kasininko pareigas buvo paskirta formaliai, realiai jokių funkcijų nevykdė, pinigus žmonėms išmokėjo tik keletą kartų, kai J. Š. turėjo išvažiuoti, o J. Š., vykdydamas S. G. žodinius pavedimus, teikdavo darbuotojams pasirašyti grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius mokėjimo žiniaraščius ar kitus dokumentus, išmokėjo avansus ir atlyginimus, tačiau net neįtarė, kad darbuotojams pateiktuose pasirašyti bendrovės apskaitos dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Visi teisme kaip liudytojai apklausti UAB „XXX“ darbuotojai patvirtino, kad darbuotojams buvo mokamas priimant į darbą sutartas vienos darbo valandos atlyginimas (pagal liudytojų parodymus apie 30 Lt už 1 darbo valandą), darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai (po 60 Lt už dieną) buvo pervedami į jų sąskaitas banke. Tokie liudytojų parodymai paneigė nuteistųjų O. F. ir J. Š. versiją dėl atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais. Su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių ir jų priedų lietuvių bei anglų kalbomis, nuteistųjų ir liudytojų parodymų, UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadų analizė patvirtina, kad darbuotojams buvo išmokėtas mažesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos neva darbuotojams išmokėtos lėšos (gautas skirtumas, nuo apskaitytų sumų atėmus iš tiesų darbuotojams į jų sąskaitas pervestą atlyginimą ir dienpinigius) buvo pasisavintos, todėl O. F. ir J. Š. pateiktuose kaltinimuose pagrįstai nurodyta, kad jie gautus pinigus: J. Š. ir S. G. – 283 528,43 Lt, O. F., J. Š. ir S. G. – 385 592,23 Lt pasidalijo tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis. Byloje nėra duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „XXX“ reikmėms. Dėl to akivaizdu, jog, pasisavinus šios bendrovės pinigus, jai padaryta žalos. Nuteistieji O. F. ir J. Š., kiekvienas iš jų veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. G., kuriam UAB „XXX“ turtas buvo jo žinioje pagal užimamas pareigas, nusikalstamą veiką padarė kaip bendravykdytojai. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes S. G., O. F. ir J. Š. savo veiksmais dėl UAB „XXX“ pinigų pasisavinimo kiekvienas įgyvendino dalį pasisavinimo objektyviųjų požymių, o tyčia jų veiksmuose yra akivaizdi. Žinodami, kad darbuotojams bus išmokamas mažesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis bei dienpinigiai, S. G. ir O. F. pasirašė tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius bei grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius mokėjimo žiniaraščius, o J. Š. gavo darbuotojų parašus dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų mokėjimo žiniaraščiuose, todėl jie visi atliko aktyvius veiksmus. Šios aplinkybės ne tik patvirtina buvus išankstinę bendrininkų tyčią, bet ir išankstinį jų susitarimą veikti nusikalstamai. Nustačius, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė, veikdami bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, šią aplinkybę pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų argumentas, jog net pati UAB „XXX“ nelaikė patyrusi žalos, nes nereiškė civilinio ieškinio, nepagrįstas, kadangi ta aplinkybė, kad žalos patyrusi bendrovė nereiškia civilinio ieškinio, nepaneigia žalos padarymo fakto.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų O. F. ir J. Š. veiksmai dėl UAB „XXX“ didelės vertės svetimo turto pasisavinimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą.

Nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, įvertinus jų skirtingą vaidmenį, O. F. reikšmingesnę veiksmų apimtį, nors jos nusikalstama veika truko trumpiau, už UAB „XXX“ priklausančių lėšų pasisavinimą esant vienintelės numatytos bausmės – laisvės atėmimo – sankcijai iki 10 metų, jiems paskirtos artimos minimaliai bausmės (laisvės atėmimas dvejiems metams) atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos.

Tokios pačios nuomonės teisėjų kolegija laikosi ir dėl nuteistiesiems už padėjimą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą paskirtos sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos švelniausios bausmės – baudos dydžio (abiem paskirta po 50 MGL dydžio bauda). Ši bausmė teisingai paskirta, taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu (už apysunkio nusikaltimo padarymą buvo numatyta iki 200 MGL dydžio bauda).

Galutinės subendrintos bausmės taip pat negali būti laikomos per griežtomis, juo labiau kad teismas pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistiesiems S. G., O. F. ir J. Š. teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų ir iš jų kaip nusikalstamos veikos rezultato nekonfiskavo pasisavinto turto vertę atitinkančios 193 790,73 Eur (669 120,66 Lt) sumos.

Toks prokuroro apeliacinio skundo teiginys pagrįstas.

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimų UAB „XXX“ priklausančių lėšų pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „XXX“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių, tačiau turto konfiskavimo klausimą išsprendė neteisingai.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog nagrinėjamoje byloje netaikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, grindė nuteistiesiems paskirtos kriminalinės bausmės griežtumu bei tuo, kad valstybei nepadaryta žalos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į, sprendžiant konfiskavimo klausimą, taikytiną konfiskavimo proporcingumo patikrą. Tokiai savo išvadai pagrįsti teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje netaikydamas BK 72 straipsnio, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką visais atvejais būtina įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį; nustatyti, ar pinigai gauti iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta; kas sąlygoja, jog visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad veikdami bendrai S. G., O. F. ir J. Š. pasisavino iš viso 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt). Turto pasisavinimo dalyko – pinigų nerasta, todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš nuteistųjų S. G., O. F. ir J. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2005, 2K-68/2010, 2K-138/2014).

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „XXX“ civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, nes bendrovė pripažinta bankrutavusia ir baigė savo veiklą iki įtarimų S. G., O. F. bei J. Š. pareiškimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pasisavinti pinigai buvo grąžinti UAB „XXX“ arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, arba buvo kitokiu būdu susitarta UAB „XXX“ atlyginti padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje už bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą nuteistiems S. G., O. F. ir J. Š. paskirtos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant nuo 2 metų (O. F. ir J. Š.) iki 2 metų ir 6 mėnesių (S. G.). Jiems visiems pritaikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas nuo 1 metų ir 6 mėnesių iki 2 metų, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kriminalinės bausmės ir tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo nesuderinamumo.

Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 teigdamas, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir be tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo, kurią paskyrus būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 konstatavo, kad nuteistajai, kuri nuteista pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už neteisėtą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų pinigų nedeklaravimą, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą. Toje nutartyje nurodyta, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Taigi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta ne analogiškoje byloje, bet byloje dėl kitos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos (BK 199 straipsnio 1 dalis). Be to, vienu iš šios nutarties argumentų buvo tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog neteisėtai per valstybės sieną gabenti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Teismas taip pat akcentavo: kad tokios kategorijos bylose nuosavybės teisės apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji numatyta ir skiriama, sunkumą, o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiškėjai per didelę naštą.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Viso proceso metu nuteistieji neigė kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pasisavinus minėtos bendrovės pinigus, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis jie pasidalijo pasisavintus pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrais S. G., O. F. ir J. Š. veiksmais pasisavinta 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt) suma, tačiau O. F. bendrovėje dirbo trumpesnį laiką, todėl ji gali atsakyti tik už tą pinigų sumą, kuri buvo pasisavinta, jai dirbant bendrovėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš nuteistųjų S. G., O. F. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt) pinigų suma turėtų būti išieškota dalimis, atsižvelgiant į tai, kad S. G. nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su J. Š., pasisavino 283 528,43 Lt (82 115,51 Eur), o nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, veikdamas bendrininkų grupe su J. Š. ir O. F., pasisavino 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur) UAB „XXX“ priklausančių piniginių lėšų.

Nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 2010-02-08 apžvalgoje konstatuota, kad, jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010).

Nors nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose, o nuteistasis S. G. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodė, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, jog jie gavo kokias nors pinigų sumas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai šioje byloje yra visi trys nuteistieji. Pasisavinti ginčijami pinigai buvo visų nuteistųjų bendras nusikalstamos veikos rezultatas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotino turto vertę, paskirsto ją lygiomis dalimis proporcingai dirbtam laikui.

Taigi iš S. G. ir J. Š. išieškotina suma iš kiekvieno būtų 78 282,83 Eur (82 115,51 : 2 = 41 057,755; 111 675,23 : 3 = 37 225,076; 41 057,755 + 37 225,076 = 78 282,83).

Tačiau tokio dydžio pinigų sumos iš jų negali būti išieškotos, kadangi byla dėl BK 72 straipsnio taikymo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, o prokuroras, pritaikęs neteisingą konfiskuotino turto apskaičiavimo būdą, iš S. G. ir J. Š. prašė konfiskuoti turto iš kiekvieno už 64 596,91 Eur.

BK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš S. G. ir J. Š. gali būti išieškotos tik prokuroro apeliaciniame skunde prašomos sumos.

Dėl tos pačios priežasties, t. y. prokuroro apeliaciniame skunde pritaikyto neteisingo konfiskuotino turto apskaičiavimo būdo, iš O. F. gali būti išieškota tik 37 225,08 Eur suma (111 675,23 : 3 = 37 225,08).

Kadangi taikomos BK 72 straipsnio nuostatos dėl turto konfiskavimo, naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., O. F. ir J. Š. turtą. Dėl to nustatoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytam minėtų asmenų turtui iš naujo paskiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. G. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – po 64 596,91 Eur.;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. F. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 37 225,08 Eur.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., O. F. ir J. Š. turtą.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. G. turtą: automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Plungės r. sav., Plungės m., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., (duomenys neskelbtini), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. F. turtą: automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdoje, Kauno g. (duomenys neskelbtini), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. Š. turtą: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį „Volvo Xc90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.