Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymą apgaule) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą) – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų‘

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (už aplaidų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir G. S. įpareigotas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimais padarytą turtinę žalą – 84 241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 28 cnt.).

Iš G. S. civiliniam ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteista 84 241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 28 cnt.) turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu N. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės

1. G. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas tikslą užvaldyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios faktiniu vadovu jis buvo, pinigines lėšas, pateikė šios kredito unijos valdybai, įgaliotai spręsti klausimus dėl paskolų suteikimo, tikrovės neatitinkančius duomenis apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį (7 000 Eur pelną) ir vykdomą ūkinę veiklą (butų nuomą, prekybą nekilnojamuoju turtu, tarpininkavimą įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą), nors tuo metu bendrovė jokios veiklos nevykdė ir pelno neturėjo. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, būdama suklaidinta jo pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų apie gerą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir vykdomą ūkinę veiklą, 2017 m. sausio 10 d. posėdyje, įvykusiame kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo valdybos narės A. J. ir R. K., nusprendė suteikti bendrovei 14 000 Eur dydžio paskolą. Vadovaudamasi šios valdybos sprendimu kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. J., 2017 m. sausio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. S0001602/17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 14 000 Eur dydžio paskolos suteikimo. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus pinigus pagal šią paskolos sutartį, G. S. paskolos grąžinimo neužtikrino turto įkeitimu ar laidavimu, nors tai privalėjo padaryti pagal paskolos sutartį, įkeisdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gautų pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė, bendrovės veiklai nepanaudojo, ir dalį pagal paskolos sutartį Nr. S0001602/17 gautų pinigų – 11 770,30 Eur, pasisavino, t. y. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tokiais veiksmais padarydamas šiai bendrovei 11 770,30 Eur dydžio turtinę žalą.

2. G. S. taip pat nuteistas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą ir vykdydamas ūkinę-finansinę veiklą, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 24 d., veikdamas vieninga tyčia, siekdamas turtinės naudos, pasisavino didelės vertės svetimą – kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, statybines medžiagas, daiktus bendros 89 945,70 Eur vertės, o būtent: nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 12 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui įsigytas statybines medžiagas ir daiktus pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. sausio 12 d. UAB „N. P.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija NPT Nr. 002099 – už 434,90 Eur, serija NPT Nr. 0002259 – už 114,48 Eur, serija NPT Nr. 0002454 – už 58,96 Eur, iš viso už 608,34 Eur; dalį daiktų 3 545 Eur vertės, įsigytų pagal 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija EDO Nr. 00001577 už 7 760 Eur, serija EDO Nr. 00001635 už 130 Eur, iš viso statybinių medžiagų ir daiktų už bendrą 4 153,34 Eur sumą, panaudojo statybai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto sūnaus E. S. vardu, tokiu būdu pasisavindamas kredito unijai ,,(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą – statybines medžiagas ir daiktus bendros 4 153,34 Eur vertės; be to, neišmokėjo A. P. ir A. P. 7 000 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669 (dėl 3 500 eurų išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000670 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) ir šiuos pinigus pasiėmė sau, taip pat 2017 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000731 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000732 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų 7 000 Eur išmokėjimą A. P. ir A. P., realiai šių grynųjų pinigų A. P. ir A. P. neišmokėjo, juos pasiėmė sau, tokiu būdu pasisavindamas kredito unijai “(duomenys neskelbtini)” priklausančias pinigines lėšas – 14 000 Eur, o suklastotus kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669, Nr. SKI0000670, Nr. SKI0000731 ir Nr. SKI0000732 pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderius į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; be to, tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seifo be apskaitos dokumento pasiėmė sau grynuosius pinigus 71 792,36 Eur, ir, siekdamas nuslėpti dėl piniginių lėšų pasisavinimo kredito unijos seife atsiradusį grynųjų pinigų trūkumą: 2017 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. SKI0000735, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – grynųjų pinigų 13 664,72 Eur išmokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. 0000332; Nr. 0000328; Nr. 0000329; Nr. 0000330; Nr. 0000331“, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų – 13 664,72 Eur, pagal jos vardu išrašytus – 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963876, 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963877, 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963878, 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963879 ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963880, negavo, o suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderį į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; 2017 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 d., paprašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, pagal kuriuos P. B. ir A. K. įsipareigojo sumokėti vekselių turėtojui G. S. po 20 000 Eur iki 2019 m. sausio 20 d. P. B. ir A. K. surašius bei pasirašius šiuos paprastuosius vekselius, grynųjų pinigų (po 20 000 Eur) jiems neišmokėjo; 2017 m. sausio 16 d. nurodė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusiai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei – vadybininkei N. J. išrašyti grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255, kuriuose ji įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – grynųjų pinigų išmokėjimą R. K. – 17 000 Eur, I. D. Ž. – 3 200 Eur (iš viso – 20 200 Eur) dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. S0001601/17 ir Nr. S0001596/17 nutraukimo, nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė ir šių grynųjų pinigų negavo. G. S. iš N. J. paimtus pinigus – 20 200 Eur, nugabeno į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir padėjo į spintą, o suklastotus grynųjų pinigų išėmimo kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255 pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kvitus į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

3. Be to, G. S. nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 21 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo faktą, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. apgaulingai tvarkė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d., o būtent: nesilaikydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000670 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį – 3 500 Eur išmokėjimą A. P. ir 3 500 Eur išmokėjimą A. P. (nors šie pinigai A. P. ir A. P. nebuvo sumokėti); taip pat 2017 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000731 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000732 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinius – 3 500 Eur išmokėjimą A. P. ir 3 500 Eur A. P. (nors šie pinigai A. P. ir A. P. nebuvo sumokėti), suklastotus kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000731 ir Nr. SKI0000732 pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669, Nr. SKI0000670, Nr. SKI0000731 ir Nr. SKI0000732 į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; be to, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, 2017 m. sausį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 24 d., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašė 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. SKI0000735, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį – grynųjų pinigų 13 664,72 Eur išmokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. 0000332; Nr. 0000328; Nr. 0000329; Nr. 0000330; Nr. 0000331“, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų – 13 664,72 Eur pagal jos vardu išrašytus – 2017 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963876, 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963877, 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963878, 2017 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963879 ir 2017 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1963880, negavo, o suklastotą kasos išlaidų orderį pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė šį kasos išlaidų orderį į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; be to, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, padedant kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei – vadybininkei N. J., kuri G. S. nurodymu 2017 m. sausio 16 d., būdama kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ nutolusios kasos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašė (suformavo elektroninėje buhalterinės apskaitos programoje) grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 17 000 Eur išmokėjimą R. K. ir 3 200 Eur išmokėjimą I. D. Ž. (iš viso dėl 20 200 Eur išmokėjimo) dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. S0001601/17 ir Nr. S0001596/17 nutraukimo (nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė, šių grynų pinigų negavo, o G. S. juos pasiėmė sau), ir šiuos suklastotus grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255 per elektroninę buhalterinės apskaitos programą pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R., kuri, nesuvokdama jų nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė kvitus į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

4. G. S. nuteistas dar ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 21 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) atsakingas už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. šiuo laikotarpiu dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) reikalavimus, todėl negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad, kitaip, negu nurodoma skunde, apygardos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Iš apskųstojo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apygardos teismas vertino ne tik G. S. kaltinančius, bet ir jį teisinančius įrodymus. Teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, kad nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus teismas pagrindė posėdyje ištirtais įrodymais – paties G. S., liudytojų I. T., P. B., I. D. Ž., V. S., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais, taip pat atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J., liudytojų A. J., R. K., P. M., J. R., A. R., A. P., A. P., V. K., R. K., K. R., A. P. M., N. M., T. Ž., L. M. parodymais teisme, apžiūrų, kratų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis, specialistų išvadomis, specialistės R. Č. parodymais teisme, specialistų E. V. ir J. P. rašytiniais paaiškinimais, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžių protokolų duomenimis, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateiktomis ataskaitomis, pirminiais kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, paskolos sutartimis, UAB „B. B. S.“ pateikta informacija bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos vertino atskirai ir kitų įrodymų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas G. S. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, pagrįstai nesirėmė paties nuteistojo, liudytojų I. T., P. B., V. S. ir A. K. parodymais, duotais teisme, nes jie iš esmės skyrėsi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei prieštaravo kitiems bylos įrodymams. Tačiau tai nereiškia, kad apygardos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai G. S. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinės nutartys Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-7-511/2017 ir kt.).

Nuteistasis G. S. pirminės apklausos metu visiškai pripažinęs kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vėliau proceso metu savo kaltę iš dalies neigė, tvirtindamas, kad jis davė neteisingus parodymus, nes buvo išgėręs raminamųjų vaistų. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad baldų pirkimo–pardavimo sutartis už 13 664,72 Eur buvo sudaryta G. S. prašymu, tačiau realiai pinigai nebuvo sumokėti, teisme juos neigė ir tvirtino, jog jis tokius parodymus davė dėl patirto šoko ir pareigūnų poveikio. Liudytojas A. K. aiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu G. S. apkalbėjo, nes juto spaudimą iš tyrėjos. Tačiau tokių nuteistojo G. S., liudytojų V. S. ir A. K. parodymų teisme liudytoja apklausta tyrėja L. M. nepatvirtino ir nurodė, kad G. S., liudytojai V. S. ir A. K. parodymus davė laisva valia. Jiems nebuvo daromas joks spaudimas. Liudytoja pirmos apklausos metu nepastebėjo, kad G. S. būtų buvęs neadekvačios būsenos, negalėjęs suprasti savo veiksmų, apsvaigęs ir pan. Apklausoje G. S. dalyvavo kartu su gynėju, kuris jam išaiškino visas procesines galimybes. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų šios liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas be pagrindo tikėjo ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo, liudytojų V. S. ir A. K. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, kurių pakako teismui daryti išvadą dėl G. S. kaltumo šioje baudžiamojoje byloje. Tam neprieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-788/2017).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apygardos teismo atliktu liudytojų P. B. bei A. K. parodymų vertinimu. Nors liudytojai P. B. (proceso metu) ir A. K. (teisme) teigė, kad G. S., kaip kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jiems iš tiesų skolino 20 000 Eur, tik nebuvo sutvarkyti paskolos suteikimo dokumentai, tačiau tokie liudytojų parodymai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prieštarauja paties G. S. ir A. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat duomenims, gautiems taikant procesines prievartos priemones. G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis prašė P. B. ir A. K. surašyti paprastuosius vekselius, nes tokiu būdu siekė pateisinti 39 970 Eur paėmimą iš kredito unijos seifo savo skoloms padengti, tačiau realiai kiekvienam iš jų po 20 000 Eur nedavė. Tokiems apelianto aiškinimams neprieštarauja liudytojo A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad G. S. jam 20 000 Eur nedavė, taip pat rašytiniai bylos duomenys, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ laikinajam administratoriui 2017 m. sausio 24 d. perduota grynųjų pinigų suma nesutapo su apskaitos duomenimis: perduota grynųjų pinigų suma sudarė 55 353,90 Eur, tuo tarpu, apskaitos duomenimis turėjo būti 95 353,90 Eur, todėl konstatuotas 39 970 Eur grynųjų pinigų trūkumas kredito unijos kasoje, o laikinajam administratoriui buvo perduotas 2017 m. sausio 11 d. A. K. prašymas dėl vartojimo paskolos išdavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl paskolos išdavimo, kuriais remiantis buvo surašyti vekseliai, rasti ir paimti 2017 m. sausio 24 d. kratos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu. Be to, G. S., P. B. ir A. K. parodymus teisme apie neva sudarytą žodinę paskolos sutartį paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo užfiksuoti duomenys, iš kurių akivaizdu, kad vekselių surašymu buvo suinteresuotas vien tik G. S., kuris įkalbinėjo P. B. ir A. K. juos pasirašyti, pasakojo jiems, ką jie turi sakyti pareigūnams, jeigu jie būtų klausinėjami apie šių vekselių surašymo aplinkybes. Iš užfiksuotų duomenų matyti, kad A. K. net domėjosi apie atsakomybę, kuri jam gresia už šio vekselio pasirašymą. Todėl apygardos teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą, galutiniam įrodymų įvertinimui, pagrįstai nuteistojo G. S. ir liudytojų A. K. bei P. B. parodymus teisme įvertinęs bendrame bylos kontekste, pripažino nepatikimais ir jais nesirėmė.

Teisėjų kolegija pritaria ir liudytojos I. T. parodymų vertinimui. Teismas pagrįstai pripažino patikimais šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S., nes jis vienintelis turėjo raktus nuo seifo, elektroninės bankininkystės kodus, generatorius. Nors teisme liudytoja teigė, kad kredito unijai realiai vadovavo G. S. ir A. J., kuri dalyvavo ją priimant į darbą ir kuri ją mokė dirbti programa, tačiau tokie liudytojos parodymai prieštarauja atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J., liudytojų A. J., R. K., K. R., P. M., M. Š. parodymams, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo G. S.. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. Š. patvirtino, kad jis, būdams kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos nariu, visus su kredito unija susijusius reikalus derino su G. S., kuris, jo žiniomis, buvo direktorius ir vykdė visas direktoriaus pareigas (t. 17, b. l. 9–22). Aptartų liudytojų parodymus papildo ir liudytojų J. R., A. R., A. P., V. K., R. K., P. B., A. M. ir T. Ž. parodymai, kad jie visi bendravo su G. S., kaip su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai pripažino patikimais ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J. bei liudytojos A. J. parodymus bei jais grindė G. S. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jų suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį. Kitaip, negu nurodoma skunde, nei N. J., nei A. J., duodamos G. S. kaltinančius parodymus, neišvengė atsakomybės. Nors apskųstuoju teismo nuosprendžiu N. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad ji, G. S. nurodymu išrašydama grynųjų pinigų išėmimo kvitus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 17 000 Eur ir 3 200 Eur išmokėjimą R. K. ir I. D. Ž., padėjo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniam vadovui G. S. apgaulingai tvarkyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl kilo kaltinime nurodytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio. Tuo tarpu, A. J., kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ de jure administracijos vadovei, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo apribotos teisės 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (t. 14, b. l. 158–163). Abiejų liudytojų parodymai dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje ir papildo kitus bylos faktinius duomenis.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnių reikalavimus, todėl jais remdamasis neteisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir G. S. nusikalstamus veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. S. kaltės apgaule užvaldžius kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 11 770,30 Eur – pagrįstos paties apelianto parodymais, liudytojų A. J., R. K. parodymais, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2017 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie objektyvūs bylos faktiniai duomenys liečiamumo ir leistinumo aspektais teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tokių įrodymų visuma leido teismui daryti pagrįstas išvadas dėl G. S. kaltės bei veikos kvalifikacijos. Užvaldyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 312 MGL (11 770, 30 Eur/ 37,66 Eur (1 MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu)) (BK 190 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, G. S. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo klaidų nepadarė.

Dėl G. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

24. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos faktiniais duomenimis, patikrintais apygardos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad G. S. kaltę dėl didelės vertės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ jam patikėto turto pasisavinimo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

25. Turto pasisavinimo subjektas yra specialus. Pagal BK 183 straipsnį asmuo atsako tik tada, jeigu jam nusikalstamos veikos padarymu metu buvo suteikti įgaliojimai svetimam turtui valdyti. Skunde G. S. neigia buvęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ de fakto vadovu ir turėjęs įgaliojimus šiai bendrovei priklausančiam turtui valdyti. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bylos įrodymus atskirai ir jų visumą, neturi pagrindo daryti kitokią, nei padarė apygardos teismas, išvadą.

26. Bylos duomenimis, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ de jure vadovavo administracijos vadovė A. J., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji atliko funkcijas, kurias paprastai pagal įstatymą ir steigimo dokumentus atlieka juridinio asmens vadovas, t. y. jog ji vadovavo kredito unijai, davė privalomas instrukcijas formaliai paskirtiems juridinio asmens valdymo organams, darbuotojams bei priimdavo strateginius verslo sprendimus.

27. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-348-788/2017).

29. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojomis buvo apklaustos V. Š. (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos pirmininkė) ir E. M. (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos narė). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. Š. parodė, kad G. S. kredito unijoje atliko vadybininko pareigas, ieškojo klientų, o E. M. tvirtino, kad apeliantas buvo atsakingas už reklamą, organizuodavo patalpų pirkimus ir visa tai darydavo su administracijos direktorės A. J. įgaliojimu. Tačiau, visų pirma, tokių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Antra, vien tik kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos reklama, klientų bei nekilnojamojo turto paieška, neįrodo, kad G. S. neatliko funkcijų, kurias paprastai atlieka vadovas, ir nepaneigia buvimo kredito unijos realiu vadovu fakto. Be to, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, pastarosios darbo teisinius santykius kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė būtent nuteistojo G. S. iniciatyva, o V. Š. su apeliantu sieja ir asmeniniai santykiai (turi bendrą veiką). Todėl teisėjų kolegija šių liudytojų parodymų nepripažįsta patikimais ir jais nesivadovauja, nes jos yra suinteresuotos duoti G. S. teisinančius parodymus.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog G. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtis, nes jis atitinka šio nusikaltimo subjektui keliamus kriterijus. Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybės, kad visus kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašydavo formali administracijos vadovė A. J.. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-4-313/2018). Be to, juridinio asmens formalaus vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti teisines prielaidas apie kokius nors galimus A. J. neteisėtus veiksmus BK 183 straipsnio taikymo kontekste.

31. G. S. yra teisus nurodydamas, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką vadovui už „išoriniuose“ santykiuose vadovaujamai įmonei padarytą žalą pirmiausia taikytina civilinė atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-44-788/2019), tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog civilinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai nenustatomas įmonės vadovo piktavališkumas. Konkrečiu atveju, G. S., būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ de facto vadovu, sąmoningai neteisėtai disponavo kredito unijos lėšomis kaip nuosavomis, grynųjų pinigų trūkumo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje faktą siekdamas nuslėpti faktiškai neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, t. y. klastodamas grynųjų pinigų išėmimo bei priėmimo kvitus, kasos išlaidų orderius ir pan., todėl dėl tokių nuteistojo veiksmų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ patyrus realią žalą tapo sudėtinga civilinėmis priemonėmis apginti pažeistas teises. Tam neprieštarauja nustatyta aplinkybė, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo.

32. Kita vertus, pabrėžtina, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo, į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis nepaneigia būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (kasacinė nutartis Nr. 2K-378-895/2016). Nusikalstamo turto užvaldymo esmė yra tai, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Šiuo atveju aptariamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad G. S., būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, dėl savo užimamų pareigų valdydamas jam patikėtas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą ir vykdydamas ūkinę-finansinę veiklą, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padarė žalos kaltais veiksmais, pasireiškusiais tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, jog pažeidžia kredito unijos interesus, numatė, kad ji patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti. G. S. jam patikėtą ir buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas ir namo remontui įsigytas statybines medžiagas bei daiktus – neteisėtai pavertė savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalą turto savininkui – kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, o tokie veiksmai viršija civilinės atsakomybės ribas ir atitinka BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

33. Skunde apeliantas neginčija, kad jis gyvenamojo namo, registruoto sūnaus E. S. vardu, statybai neteisėtai panaudojo 4 153,34 Eur. Nuteistasis tvirtina, kad jo veiksmai turėtų būti iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį, nes jis 14 000 Eur inkriminuotą kaip pasisavintą pinigų sumą išmokėjo A. P. ir A. P. už jų atliktus darbus, 40 000 Eur sumą paskolino P. B. ir A. K., 13 664,72 Eur grąžino į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą, 3 200 Eur grąžino I. D. Ž., o 20 000 Eur trūkumas susidarė dėl buhalterinės programos gedimo. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo gynybos keliama versija, jog jis neva 14 000 Eur išmokėjo A. P. ir A. P. už jų atliktus darbus, 40 000 Eur (pagal teismo nustatytas aplinkybes 39 970 Eur) paskolino P. B. ir A. K., 13 664,72 Eur grąžino į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą, 3 200 Eur grąžino I. D. Ž., o 20 000 Eur trūkumas susidarė dėl buhalterinės programos gedimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka buvo patikrinta ir ji nepasitvirtino.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą gynybos versiją, pagrįstai rėmėsi byloje abejonių nekeliančiais įrodymais: liudytojų A. P. ir A. P. parodymais, kad G. S. jiems po 7 000 Eur neišmokėjo, jie tik apelianto prašymu pasirašė kasos išlaidų orderiuose tikėdamiesi, kad ateityje su jais bus atsiskaityta (t. 1, b. l. 158–161, 187–189), G. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 14 000 Eur A. P. ir A. P. už statybos darbus neišmokėjo (t. 12, b. l. 77–78); kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos Lietuvos bankui duomenimis, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2017 m. sausio 24 d. nustatytas 39 970 Eur grynųjų pinigų trūkumas, liudytojo A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad G. S. jam 20 000 Eur nedavė (t. 1, b. l. 87–88), G. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis P. B. ir A. K. po 20 000 Eur nesumokėjo (t. 12, b. l. 77–78), atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J. parodymais, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 40 000 Eur nebuvo (t. 13, b. l. 147–157), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenis, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai Nr. 12, 20, 28, 36, 40, 41, 46, 55, 66, 67, 14, 17, 22, 24, 30, 33, 68, 69, 78, 79, 220, 379, 382, 515, 232, 50, 70, 49 tarp G. S. ir P. B. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir A. K. (dėl vekselio surašymo aplinkybių), tarp G. S. ir N. J. (dėl P. B. ir A. K. vekselių) (t. 8, b. l. 66–172); liudytojo V. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad baldų pirkimo–pardavimo sutartis už 13 664,72 Eur buvo sudaryta G. S. prašymu, pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai buvo išrašyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau G. S. pagal pinigų priėmimo kvitus serija ABU Nr. 1963876, serija ABU Nr. 1963877, serija ABU Nr. 1963878, serija ABU Nr. 1963879 ir serija ABU Nr. 1963880 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nesumokėjo, todėl jis 2017 m. sausio 17 d. surašė pranešimą apie sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad grynų pinigų priėmimo kvitų išrašymas, realiai neišmokant pinigų, yra neteisėtas, o sutarties vykdymas neįmanomas (t. 1, b. l. 130–132), G. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. SKI0000735 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų 13 664,72 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai pinigus pasiėmė sau (t. 12, b. l. 77–78); R. K. ir I. D. Ž. parodymais, kad jie nenutraukė terminuotų indėlių sutarčių, 17 000 Eur ir 3 200 Eur pagal 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išmokėjimo kvitus negavo; I. D. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad tik 2017 m. sausio 29 d., apie 19 val., į namus atvažiavęs vyras, prisistatęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jai grąžino 3 200 Eur (t. 6, b. l. 161–165; t. 10, b. l. 95–98), atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J. parodymais, kad ji G. S. nurodymu nutraukė terminuotų indėlių sutartis, tačiau šie pinigai R. K. ir I. D. Ž. išmokėti nebuvo, iš jų gautus 20 200 Eur ji atidavė G. S., kai šis, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, atvyko į Plungės nutolusią kasą, o vėliau, taip pat vykdydama G. S. nurodymą, 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimo kvituose Nr. 67-0028255 ir Nr. 67-0028256 nuskanavo I. D. Ž. ir R. K. parašus nuo grynųjų pinigų įnešimo kvitų (t. 13, b. l. 147–157); 2017 m. kovo 3 d. UAB „B. B. S.“ rašto duomenimis, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. programoje „eLKUs“ incidentų, susijusių su kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos programos veiklos sutrikimais, neužregistruota (t. 2, b. l. 156); liudytojos K. R. parodymais, kad nėra buvę atvejų, kad programa būtų neveikusi labai ilgai (t. 13, b. l. 61–70). Šie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tam neprieštarauja bylos duomenys, kad Lietuvos banko specialistams 2017 m. sausio 17 d. atliekant patikrinimą kredito unijoje seife buvo rasta tik 0,95 Eur grynųjų pinigų, kai pagal apskaitos dokumentus seifo likutis turėjo būti 161 635,02 Eur, o drabužių spintoje – paketas su 39 000 Eur (t. 1, b. l. 9–10). Aptartų duomenų pakako pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad G. S., 5 (penkias) valandas būdamas pasišalinęs iš kredito unijos patalpų, kuriose patikrinimą atliko Lietuvos banko specialistai, ieškojo įvairių būdų pagrįsti grynųjų pinigų trūkumą kasoje, siekdamas tai nuslėpti neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis.

35. Todėl, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. S. padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Kvalifikuodamas G. S. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nei bendrųjų, nei specialiųjų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. G. S. veiksmų teisiniam įvertinimui įtakos neturi aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais sumokėtus 13 664,72 Eur grąžino į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasą, o G. S. 2017 m. sausio 29 d. 3 200 Eur grąžino I. D. Ž., nes G. S. nusikalstama veika tapo baigta nuo to momento, kai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ seife esančios piniginės lėšos iš teisėto valdymo perėjo į neteisėtą valdymą, t. y. nuteistajam įgijus realią galimybę savo nuožiūra disponuoti iš kredito unijos seifo paimtomis piniginėmis lėšomis. Tai, kad veikos baigtumui, jos teisiniam įvertinimui, įtakos neturi aplinkybė, jog, pavyzdžiui, asmuo po nusikalstamos veikos padarymo nusprendžia grąžinti pasisavintus pinigus, pripažįstama ir formuojamojoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-430/2013). Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju 3 200 Eur suma buvo sumažinta kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos turtinės žalos dydis, o aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs G. S., nereiškia, jog teismo išvados dėl jo kaltės yra neteisingos.

Dėl G. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

36. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą <...>, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

37. Apygardos teismas nustatė, kad būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, siekdamas nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo faktą, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. apgaulingai tvarkė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. teikė kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669, Nr. SKI0000670, Nr. SKI0000731, Nr. SKI0000732, grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255 (padedant kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei-vadybininkei N. J.), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį: po 7 000 Eur išmokėjimą A. P. ir A. P., nors šie pinigai jiems nebuvo sumokėti; grynųjų pinigų 13 664,72 Eur išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamų baldų gamybą, nors bendrovė šios sumos negavo; grynųjų pinigų 17 000 Eur išmokėjimą R. K. ir 3 200 Eur I. D. Ž. dėl 2017 m. sausio 16 d. terminuotų indėlių Nr. S0001601/17 ir Nr. S0001596/17 nutraukimo, nors realiai R. K. ir I. D. Ž. terminuotų indėlių sutarčių nenutraukė, šių grynų pinigų negavo, o G. S. juos pasiėmė sau), todėl negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. S. kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apygardos teismo nustatytos objektyvios veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės bei padarytos išvados dėl veikos kvalifikacijos atitinka faktines bylos aplinkybes. G. S. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

39. Skunde G. S. tvirtina, kad jis nebuvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl nėra atsakingas už apgaulingą kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

40. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Kaip konstatuota pirmiau, byloje neabejotinai nustatyta, kad G. S. buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ de facto vadovas ir, nors apeliantas, būdamas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovu, ne pats tvarkė kredito unijos buhalterinę apskaitą, o apskaitos paslaugas teikianti bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai). Tokie apygardos teismo aiškinimai neprieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, kai įmonės vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonėje jos iš viso nėra, arba kai nustatoma tarpinio vykdymo situacija (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis), kaip ir konkrečiu atveju, vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

41. Šioje byloje buvo paskirtas ir atliktas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas. Iš 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. 5-4/74 matyti, kad atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog tvarkant kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 13 straipsnio 3 dalies (įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus (juose turi būti ir ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys)) reikalavimų, t. y. į kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti suklastoti pirminiai apskaitos dokumentai – 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiai Nr. SKI0000669 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000670 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai Nr. SKI0000731 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.) bei Nr. SKI0000732 (dėl 3 500 Eur išmokėjimo A. P.), 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKI0000735 (dėl 13 664,72 Eur išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitai Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255 (dėl 17 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo R. K. ir 3 200 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo I. D. Ž.), todėl iš dalies negalima nustatyti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 10, b. l. 17–41; t. 11, b. l. 1–14). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė R. Č. šią išvadą patvirtino (t. 13, b. l. 147–157). Specialisto išvadoje nustatytoms aplinkybėms neprieštarauja ir paties apelianto G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis pripažino suklastojęs specialisto išvadoje nurodytus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos pateikęs kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. R. (t. 12, 77–78). Liudytoja apklausta K. R. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu aiškino, kad kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ G. S. atliko vyr. kasininko funkcijas. Jis vienintelis galėjo surinkti pinigines lėšas, jas įnešti į kredito unijos seifą, o taip pat ir jas išduoti. Be kitų darbuotojų, jai sąskaitas faktūras į serverį keldavo ir G. S.. Liudytoja pažymėjo, kad ji nesigilindavo, kas jai konkrečiai įkeldavo sąskaitas faktūras, nes tai jai nebuvo aktualu. Jai būdavo svarbu, kad dokumente būtų viza „apmokėti“ (t. 2, b. l. 20–21; t. 13, b. l. 61–70). Iš pirminių apskaitos dokumentų matyti, kad visi jie, išskyrus 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. SKI0000669 bei Nr. SKI0000670 ir 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 bei Nr. 67-0028255, yra pasirašyti G. S. ir visi jie, išskyrus 2017 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų išėmimų kvitus Nr. 67-0028256 ir Nr. 67-0028255 (jie pateikti padedant N. J.), buvo pateikti G. S.. Kaip nustatyta anksčiau, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. J. proceso metu patvirtino, kad G. S. nurodymu nutraukė dvi terminuotų indelių sutartis bei išrašė pinigų išėmimo kvitus, kuriuose įrašė neteisingus duomenis apie 3 200 Eur išmokėjimą I. D. Ž. ir 17 000 Eur – R. K., kai jiems realiai pinigai išmokėti nebuvo (t. 12, b. l. 8–11, 19–20; t. 13, b. l. 147–157).

42. Taigi, nors aptariamu atveju kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš tiesų tvarkė apskaitos paslaugas teikusi įmonė, kuri buvo atsakinga už teisingą kredito unijos pirminių dokumentų įtraukimą į apskaitą, įvykusių ūkinių operacijų atvaizdavimą buhalterinėje apskaitoje ir pan., tačiau ji negali būti atsakinga už nuteistojo, kaip kredito unijos de facto vadovo, pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės K. R. tyčinių neteisėtų veiksmų. Priešingai, byloje neabejotinai nustatyta, kad G. S., būdamas faktiniu kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – nuslėpti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo faktą – sąmoningai apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei teikė suklastotus kaltinime nurodytus pirminius kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus apie neva įvykusias finansines operacijas, t. y. 14 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą A. P. ir A. P. už statybos darbus, 13 664,72 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už baldų gamybą, 17 000 Eur R. K. ir 3 200 Eur I. D. Ž. už terminuotų indėlių sutarčių nutraukimą, nors realiai visos šios sumos išmokėtos nebuvo.

43. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad konkrečiu atveju jis nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektas, todėl jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį negalima.

44. Dėl kitų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų: objekto, objektyviosios ir subjektyviosios pusių, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes skunde apeliantas dėl jų argumentų nenurodo.

Dėl paskirtos bausmės

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas G. S. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, įtvirtintų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė jo asmenybę ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias bausmes. Už sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą apygardos teismo G. S. paskirtos mažesnės už sankcijose numatytus bausmių vidurkius laisvės atėmimo bausmės (bausmės vidurkis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sudaro 4 metus; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 5 metus), o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta arešto bausmė, pripažintinos teisingos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, šias bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams – yra ne per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai G. S. taikė BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554) nuostatas bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams, įpareigodamas jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti pagal darbo sutartį. Kadangi G. S. skunde nepateikia argumentų dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, todėl, nesant prokuroro skundo, teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

46. Pagrįsti apelianto argumentai, kad jam nustatytas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti visą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistą turtinę žalą yra neproporcingas.

47. Iš apskųstojo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), atidėjęs G. S. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, jam paskyrė ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigodamas nuteistąjį per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti visą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)” padarytą 84 241,28 Eur dydžio turtinę žalą.

48. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas turi parinkti tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam turėtų didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-396/2011). Be to, skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę (Turtinės žalos atlyginimas ir pašalinimas), teismas turi ją individualizuoti, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt., nes paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-61-511/2021).

49. Bylos duomenimis, nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos centre ir (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kultūros centre. Jis taip pat vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytas įpareigojimas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti visą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)” padarytą 84 241,28 Eur turtinę žalą konkrečiu atveju negali būti pripažintas proporcingu ir realiai įgyvendinamu, nes pagal teismo nustatytą įpareigojimą, siekdamas jį įgyvendinti, G. S., be išlaidų, skirtų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti, priteistai žalai padengti kiekvieną mėnesį turėtų skirti dar po 2 340,03 Eur. Tokia suma yra pakankamai didelė ir ji neužtikrina, kad nukentėjusiajam – bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus atlyginta G. S. nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala. Taigi, toks įpareigojimas nesuteikia G. S. galimybių realiai švelninti nusikalstamomis veikomis sukeltų padarinių, neskatina jo stengtis per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti žalą, to nevengti. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, jei probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu, be kita ko, įvykdė baudžiamojo poveikio priemones, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę. Todėl siekis per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti priteistą sumą, vėl gali G. S. paskatinti pinigines lėšas gauti neteisėtais būdais, o tai prieštarauja bausmės paskirčiai, kuriai įgyvendinti ir skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, G. S. pagrįstai paskyręs aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai įvertino nuteistojo turinę padėtį (per mėnesį jo pajamos sudaro apie 300 Eur, jis neturi nekilnojamojo turto) ir jo realias galimybes įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą per 3 (trejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti visą civiliniam ieškovui priteistą žalos atlyginimą – 84 241,28 Eur. Apygardos teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis nėra teisingas.

51. Esant tokioms aplinkybėms ši nuosprendžio dalis keistina vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu ir nustatytina, kad G. S. per 3 (trejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laiką turi atlyginti ne visą, o dalį apskųstuoju nuosprendžiui civiliniam ieškovui priteistos žalos atlyginimo, t. y. 36 000 Eur. Šią sumą, įvertinus nuteistojo pakankamai jauną amžių ir darbines galimybes, atlyginti per 3 (trejų) metų laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, yra realu. Tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonė leis įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikys G. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

52. Byloje tinkamai išspręstas pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Apeliantas savo skunde nenurodo jokių nesutikimo argumentų dėl civiliniam ieškovui bankrutavusiai kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistos turtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kurioje G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 3 (trejus) metus –atlyginti kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą – 84 241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 28 cnt.), ir nustatyti, kad G. S. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi atlyginti dalį – 36 000 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius eurų) – iš kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 84 241,28 Eur (aštuoniasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 28 cnt.) dydžio turtinės žalos.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.