Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo K. S. ir jo gynėjo advokato Audriaus Stonkaus, nuteistojo G. L. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda, BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų) 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda, BK 227 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo) 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo (už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė – 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda; už nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda) bei dalinio sudėjimo būdais ir K. S. paskirta subendrinta bausmė – 1 100 MGL dydžio (55 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas K. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. - 2 dienos, jas prilyginant 4 MGL dydžio – 200 Eur – baudai, ir galutinė bausmė paskirta 1 096 MGL dydžio (54 800 Eur) bauda.

K. S. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda, BK 216 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio (40 000 Eur) bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė – 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. - 2 dienos, jas prilyginant 4 MGL dydžio – 200 Eur – baudai, ir galutinė bausmė paskirta 996 MGL dydžio (49 800 Eur) bauda.

G. L. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš G. L. konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas 28 520 Eur.

Pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: 2018 m. gruodžio 4 d. kratos metu paimtiems 4 100 Eur; butui unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai I. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

V. S. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo ir kitų naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir priėmė didesnį negu 250 MGL kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, suklastojo tikrą dokumentą ir, siekdamas įteisinti kito asmens turtą, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, būtent:

1.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „K(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (toliau – į. k.) (duomenys neskelbtini) (rangovas), 2016 m. birželio 29 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2016/319 su UAB „N(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (užsakovas), dėl „Prekybos paviljono pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbų“ atlikimo, kurios vertė, be papildomų darbų, 1 944 344,43 Eur. Šioje sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo darbus pagal UAB ,,N(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį įsipareigojo atlikti UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

1.2. G. L., būdamas UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, nuo 2018 m. spalio 1 d. šios įmonės direktoriumi bei vienintelės UAB „L(duomenys neskelbtini)“ akcininkės UAB „S(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) atstovu ir direktoriumi, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pokalbio, vykusio su šios įmonės generaliniu direktoriumi K. S., metu už tai, kad UAB „L(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – techninis prižiūrėtojas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį tarp UAB „N(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ buvo pavesta atlikti objekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ statybos darbų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą, nedarytų kliūčių rangovei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ surašant atliktus statybos darbus į darbų atlikimo aktus, laiku juos pasirašytų (patvirtintų), taip pat nedarytų kliūčių pratęsiant 2016 m. birželio 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 2016/319 vykdymo terminą, laiku suorganizuotų ir atliktų papildomų bei naujų darbų pirkimus, pareikalavo iš K. S. 30 000 Eur kyšio. Siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimą, G. L. to paties pokalbio metu pateikė K. S. apmokėti tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei laiku jo pagamintus tikrovės neatitinkančius Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ bei šios įmonės valdybos pirmininko M. A., nesuprantančio, kad G. L. veikia nusikalstamai, G. L. nurodymu, pasirašytus dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. VB 002, išrašytą 2017 m. gruodžio 4 d., 11 520 Eur sumai bei darbų priėmimo-perdavimo aktą už 2017 m. lapkričio mėn. 11 520 Eur sumai, kuriuose nurodyta, kad sąskaita išrašyta už laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ 12 darbuotojų, kurie dirbo 960 darbo valandų ir jų darbo laikas kainavo 11 520 Eur.

1.3. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. vasario 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vykdydamas šį G. L. kyšio reikalavimą, K. S. ant PVM sąskaitos faktūros Nr. VB 002, išrašytos 11 520 Eur, uždėjo rezoliuciją „apmokėti“, ją patvirtino savo parašu bei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R., nesuprantančiai, kad K. S. veikia nusikalstamai, nurodė šią sąskaitą apmokėti. V. R. 2018 m. vasario 2 d. iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11 520 Eur, t. y. dalį sutarto duoti 30 000 Eur kyšio. Dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių bankinis pavedimas nebuvo įvykdytas ir 2018 m. vasario 9 d. piniginės lėšos buvo grąžintos į UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą.

1.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą G. L. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 25 d. vykusių pokalbių bei susitikimų metu susitarė su K. S., kad reikalaujamą ir sutartą duoti 30 000 Eur kyšį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ perves į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, užmaskuojant kyšį tariamai teisėtu sandoriu, sudarytu tarp šių įmonių. Vykdydamas šį susitarimą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 25 d. K. S. ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K., G. L. nurodymu, nesuprasdamas, kad K. S. ir G. L. veikia nusikalstamai, pasirašė tikrovės neatitinkančią 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“, pagal kurią UAB „K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) už 36 300 Eur, įskaitant PVM sumą, perka iš UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Klaipėdos universitetinės ligoninės“ ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninių konsultacijų ir projektavimo darbus, nors šiuos darbus atliko kitos įmonės, tokiu būdu G. L., veikdamas per UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., nesuprantantį, kad G. L. ir G. S. veikė nusikalstamai, suklastojo tikrą 2017 m. liepos 16 d. ,,Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“.

1.5. 2018 m. kovo 05 d. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ biuro administratorė S. L. pagal minėtą 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“ išrašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LG 18 Nr. 0101 36 300 Eur sumai, kuri tyrimo nenustatytu būdu buvo pateikta UAB „K(duomenys neskelbtini)“.

1.6. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. LG 18 Nr. 0101, K. S. nurodymu, pasirašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M., nesuprasdamas, kad K. S. veikia nusikalstamai. K. S., vykdydamas susitarimą dėl sutarto kyšio perdavimo, ant minėtos sąskaitos faktūros uždėjo rezoliuciją „apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu bei perdavė apmokėti UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R.. Ji, nesuprasdama, kad K. S. veikia nusikalstamai, iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2018 m. kovo 27 d. 11 520 Eur, 2018 m. kovo 28 d. 7 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 22 d. 10 000 Eur, iš viso 28 520 Eur. Tokiu būdu G. L. savo ir kitų naudai tiesiogiai reikalavo duoti 30 000 Eur kyšį, priėmė 28 520 Eur kyšį ir, siekdamas įteisinti kito asmens turtą, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

2. K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tiesiogiai susitarė duoti ir davė didesnį negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, suklastojo tikrą dokumentą bei iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2.1. K. S., būdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, 2016 m. birželio 29 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2016/319 tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) ir UAB „N(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini)6 (užsakovas), dėl „Prekybos paviljono pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbų“ atlikimo, kurios vertė, be papildomų darbų, 1 944 344,43 Eur, šioje sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo, statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo darbus pagal UAB ,,N(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį įsipareigojo atlikti UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 4 d. pokalbio, vykusio UAB „K(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), projektų vadovo ir vienintelės šios įmonės akcininkės UAB „S(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus G. L. metu, G. L. už tai, kad UAB „L(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – techninis prižiūrėtojas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ buvo pavesta atlikti objekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ statybos darbų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą, nedarytų kliūčių rangovei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ surašant atliktus statybos darbus į darbų atlikimo aktus, laiku juos pasirašytų (patvirtintų), taip pat nedarytų kliūčių pratęsiant 2016 m. birželio 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 2016/319 vykdymo terminą, laiku suorganizuotų ir atliktų papildomų bei naujų darbų pirkimus, pareikalavo iš K. S. 30 000 Eur kyšio. Siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimo ir davimo faktą tikrovės neatitinkančiais dokumentais, G. L. pokalbio metu pateikė K. S. įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko M. A. pasirašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. VB 002, išrašytą 2017 m. gruodžio 4 d. 11 520 Eur sumos, bei darbų priėmimo-perdavimo aktą už 2017 m. lapkričio mėn. 11 520 Eur sumos, kuriuose nurodyta, kad sąskaita išrašyta už laikotarpiu 2017 m. lapkričio 2 d.–2017 m. lapkričio 30 d. įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ 12 darbuotojų, kurie dirbo 960 darbo valandų ir jų darbo laikas kainavo 11 520 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. vasario 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vykdydamas šį G. L. kyšio reikalavimą, K. S. ant PVM sąskaitos faktūros Nr. VB 002, išrašytos 11 520 Eur sumos, uždėjo rezoliuciją „apmokėti“, ją patvirtino savo parašu bei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R., nesuprantančiai K. S. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė šią sąskaitą apmokėti. V. R. 2018 m. vasario 2 d. iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11 520 Eur, t. y. dalį sutarto duoti 30 000 Eur kyšio. Dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių bankinis pavedimas nebuvo įvykdytas ir 2018 m. vasario 9 d. piniginės lėšos buvo grąžintos į UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą.

2.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas 2017 m. gruodžio 4 d. G. L. kyšio reikalavimą K. S. laikotarpiu 2018 m. vasario 10 d.–2018 m. kovo 25 d. telefoninių pokalbių bei susitikimų metu susitarė su G. L., kad šio reikalaujamą ir sutartą duoti 30 000 Eur kyšį jo nurodymu UAB „K(duomenys neskelbtini)“ perves į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, užmaskuojant kyšį tariamai teisėtu sandoriu, sudarytu tarp šių įmonių.

2.3. Vykdydamas šį susitarimą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 25 d. K. S. ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K., nesuprasdamas, kad K. S. veikia nusikalstamai, pasirašė tikrovės neatitinkančią 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“, pagal kurią UAB „K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) už 36 300 Eur įskaitant PVM sumą perka iš UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninių konsultacijų ir projektavimo darbus, nors šiuos darbus atliko kitos įmonės, taip suklastodamas tikrą dokumentą. 2018 m. kovo 5 d. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ biuro administratorė S. L. pagal minėtą 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“ išrašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LG 18 Nr. 0101 36 300 Eur sumos bei ją perdavė UAB „K(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. LG 18 Nr. 0101 pasirašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M., nesuprasdamas, kad K. S. veikia nusikalstamai. K. S., vykdydamas susitarimą dėl sutarto kyšio perdavimo, ant minėtos sąskaitos faktūros uždėjo rezoliuciją „apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu bei perdavė apmokėti UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R. įmonės lėšomis. Ji, nesuprasdama, kad K. S. veikia nusikalstamai, iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2018 m. kovo 27 d. 11 520 Eur, 2018 m. kovo 28 d. 7 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 22 d. 10 000 Eur, iš viso 28 520 Eur. Tokiu būdu K. S. tiesiogiai susitarė duoti G. L. 30 000 Eur bei davė 28 520 Eur kyšį, suklastojo tikrą dokumentą ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „K(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 28 520 Eur sumos.

3. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, bei suklastojo tikrą dokumentą:

3.1. K. S., būdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (rangovas) generaliniu direktoriumi, 2016 m. kovo 3 d. pasirašė statybos rangos darbų su projekto parengimu sutartį Nr. CPO05144 su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (užsakovas) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) ir techninio darbo projekto parengimo. Visų užsakovo statinio projekte nurodytų bendrųjų ir specialiųjų statinio statybos darbų bendrąją ir specialiąją statinio statybos darbų techninę priežiūrą, pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį Nr. CPO89855, sudarytą tarp UAB „An(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktorius techninis prižiūrėtojas V. S.. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje V. S. pareikalavo UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. 1 proc. (2 326 Eur) vertės kyšio nuo numatytų objekte (duomenys neskelbtini), atlikti papildomų darbų už tai, kad jis, vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, greičiau ir nesudarydamas kliūčių pasirašytų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktus objekte (duomenys neskelbtini). K. S., siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, susitarė su V. S. šio pareikalautą ir K. S. susitartą perduoti kyšį užmaskuoti sąskaita, išrašyta UAB „An(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šios įmonės darbuotojų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ suteiktas konsultacines paslaugas objekte (duomenys neskelbtini), „Lauko prekybos paviljono, stoginių ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstrukcija“, kur rangos darbus atliko UAB „K(duomenys neskelbtini)“.

3.2. K. S. tęsiant nusikalstamą veiką bei siekiant teisėtu sandoriu paslėpti V. S. pareikalautą ir jo paties susitartą perduoti kyšį, 2018 m. vasario 21 d. tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), atstovaujamos generalinio direktoriaus K. S., ir UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), atstovaujamos direktoriaus V. S., buvo pasirašyta tikrosios sutarties šalių valios neatitinkanti projekto vykdymo priežiūros sutartis, pagal kurią užsakovas įsipareigojo rangovui sumokėti už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą, nors UAB „K(duomenys neskelbtini)“ realiai sutartyje numatytų darbų pirkti neketino, o UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai jokių sutartyje numatytų darbų neketino atlikti. K. S., pasirašydamas ir UAB „K(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtindamas minėtą sutartį, suklastojo tikrą dokumentą. UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S., nesuprasdama, kad V. S. veikia nusikalstamai, vykdydama jo nurodymą, 2018 m. liepos 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2 326 Eur sumos bei 2018 m. liepos 23 d. darbų atlikimo aktą Kons-1, kuriuose buvo užfiksuota, kad sąskaita išrašyta pagal 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ už suteiktą paslaugą „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos techninę priežiūrą (papildomi darbai)“. 2018 m. liepos 23 d. šiuos dokumentus el. paštu perdavus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės generalinis direktorius K. S., žinodamas, kad papildomų darbų objekte yra atlikta 50 proc., ir įsitikinęs, kad V. S. pasirašė 2018 m. liepos 27 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 ir investicijų paskirstymo savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 dėl objekte (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų, rezoliucija ,,apmokėti 50 proc.“ ant sąskaitos faktūros nurodė pervesti pusę sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos UAB „An(duomenys neskelbtini)“. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkė V. R., nesuprasdama UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. nusikalstamų veiksmų, 2018 m. liepos 27 d. bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239 į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pusę sąskaitoje nurodytos 2 326 Eur sumos, t. y. 1 163 Eur. Tokiu būdu K. S. susitarė duoti 2 326 Eur kyšį ir davė 1 163 Eur kyšį ir suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. vasario 21 d. sutartį dėl „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros atlikimo.

4. V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kitų naudai pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei suklastojo tikrą dokumentą, būtent:

4.1. V. S., būdamas UAB „An(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei statybos darbų techniniu prižiūrėtoju, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pagal 2017 m. sausio 2 d. pasirašytą sutartį Nr. CPO89855 su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti rekonstruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (užsakovė – VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, rangovė – UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k.(duomenys neskelbtini)) visų užsakovo statinio projekte nurodytų bendrųjų ir specialiųjų statinio statybos darbų, bendrąją ir specialiąją statinio statybos darbų techninę priežiūrą. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje už savo teisėtą veikimą, vykdant valstybės tarnautojui prilyginto asmens, statybos darbų techninio prižiūrėtojo, funkcijas, jis pareikalavo UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. 1 proc. (2 326 Eur) vertės kyšio nuo numatytų objekte (duomenys neskelbtini), atlikti papildomų darbų už tai, kad jis, vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, greičiau ir nesudarydamas kliūčių pasirašytų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktus objekte (duomenys neskelbtini), ir pagal jo patvirtintus darbų atlikimo aktus užsakovas (VšĮ ,,A(duomenys neskelbtini)“) apmokėtų rangovui (UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“) už atliktus darbus mokamą kyšį užmaskuojant sąskaita, išrašyta UAB „An(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šios įmonės darbuotojų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ suteiktas konsultacines paslaugas objekte (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), „Lauko prekybos paviljono, stoginių ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstrukcija“, kur rangos darbus atliko UAB „K(duomenys neskelbtini)“.

4.2. V. S. tęsiant nusikalstamą veiką ir siekiant teisėtu sandoriu paslėpti reikalaujamą kyšį, 2018 m. vasario 21 d. tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), atstovaujamos generalinio direktoriaus K. S., ir UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), atstovaujamos direktoriaus V. S., buvo pasirašyta tikrosios sutarties šalių valios neatitinkanti projekto vykdymo priežiūros sutartis, pagal kurią užsakovas įsipareigojo rangovui sumokėti už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą, nors UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai jokių sutartyje numatytų darbų neketino atlikti. V. S., pasirašydamas ir UAB „An(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtindamas minėtą sutartį, suklastojo tikrą dokumentą. Siekdamas gauti kyšį, 2018 m. liepos 20 d. V. S. nurodė UAB „An(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. S. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ išrašyti darbų atlikimo aktą bei sąskaitą faktūrą 2 326 Eur sumos. UAB „An(duomenys neskelbtini)“ administratorė V. S., vykdydama jo nurodymą, 2018 m. liepos 23 d. išrašė 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2 326 Eur sumos ir 2018 m. liepos 23 d. darbų atlikimo aktą Kons-1, kuriuose buvo užfiksuota, kad sąskaita išrašyta pagal 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ už suteiktą paslaugą „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos techninę priežiūrą (papildomi darbai)“. 2018 m. liepos 23 d. šiuos dokumentus el. paštu perdavus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės generalinis direktorius K. S., žinodamas, kad papildomų darbų objekte yra atlikta 50 proc., bei įsitikinęs, kad V. S. pasirašė 2018 m. liepos 27 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 ir investicijų paskirstymo savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 dėl objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų, rezoliucija ,,apmokėti 50 proc.“ ant sąskaitos faktūros nurodė pervesti pusę sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos UAB „An(duomenys neskelbtini)“. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkė V. R., nesuprasdama UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. nusikalstamų veiksmų, 2018 m. liepos 27 d. bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239 į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pusę sąskaitoje nurodytos 2 326 Eur sumos, t. y. 1 163 Eur. Tokiu būdu V. S. UAB „An(duomenys neskelbtini)“ naudai pareikalavo ir susitarė priimti 2 326 Eur kyšį ir priėmė 1 163 Eur kyšį ir suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. vasario 21 d. sutartį dėl projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros atlikimo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato A. Molio, nuteistojo K. S. ir jo gynėjo A. Stonkaus, nuteistojo G. L. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus bei juos vertinamas, esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kurie būtų turėję įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, nepadarė. Kvalifikuodamas nuteistųjų V. S. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, G. L. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, K. S. veiksmus pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tačiau kai kuriuos įrodymus įvertino nevisapusiškai, padarė įrodymų turinio vertinimo klaidų, kurios turėjo įtakos neteisingam nustatymui bylos aplinkybių, susijusių su K. S. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei G. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštais kaltinimais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

11. Iš nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jų argumentai yra tarpusavyje susiję, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno apelianto individualių argumentų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo, vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu gautus duomenis

17. Apeliantas K. S. ir jo gynėjas kelia klausimą dėl atliekamo kriminalinio žvalgybos tyrimo, kurio metu buvo taikomi neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai, trukmės.

18. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad KŽĮ nereglamentuoja, kiek laiko valstybės institucijos gali vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, kad neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai būtų laikomi teisėtais, tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, neužkirtimo kelio naujoms nusikalstamoms veikoms ir neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017, Nr. 2K-161-693/2019).

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorui 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 15 d. teikimais kreipusis į teismą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. S1-286RN, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi Nr. S1-487RN, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. S1-689RN elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, asmenų ūkinių, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo kontrolės ir fiksavimo, asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės ir fiksavimo, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, sekimo taikymo terminas buvo tęsiamas. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į K. S. darbo kabinetą, leidžiant įrengti (išmontuoti) garso ir vaizdo fiksavimo technines priemones, atlikti daiktų, dokumentų ir kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą, tirti juos ar juos apžiūrėti ir pažymėti, padarant jų kopijas, neskelbiant apie jų paėmimą, nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 16 d. (t. 17, b. l. 5–7, 8, 11, 12, 13-16, 17-18). Paskutinį kartą K. S. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo terminas pratęstas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi Nr. ĮS4-ĮS4-19 RN laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. kovo 8 d. (t. 17, b. l. 32–33). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl galimai K. S. padarytų nusikalstamų veikų 2018 m. kovo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00004-18. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai K. S. atžvilgiu buvo tęsiami ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, byloje nėra.

20. 2018 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo Nr. L-08-83 nurodyta, kad 2018 m. kovo 8 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas šių asmenų atžvilgiu: K. T. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini)), G. L. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (prekybos paviljonas, adresu (duomenys neskelbtini)), V. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (prekybos paviljonas, adresu (duomenys neskelbtini)), K. S. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (prekybos paviljonas, adresu (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 1–2). Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 7 punktu, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių kriminalinės žvalgybos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu atskirti, koks buvo atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, dėl kokių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir ar buvo pagrindas tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, siekiant atskleisti kitų asmenų padarytas ar daromas kitas nusikalstamas veikas. Minėtame 2018 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo Nr. L-08-83 nurodyta, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ laimėjus viešąjį pirkimą dėl UAB „N(duomenys neskelbtini)“ prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini) ir mažos vertės pirkimą dėl turgaus prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų techninę priežiūrą objekte atliko UAB „L(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės valdybos narys G. L. 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui K. S. pateikė sutartį ir darbų atlikimo aktus, galimai pasirašytus tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijoje registruotos su G. L. susijusios įmonės „V(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje bei darbų atlikimo aktuose nurodyta fiktyvi darbuotojų nuoma už 30 000 Eur. Pagal minėtą sutartį iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ į „V(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padarytas 11 520 Eur bankinis pavedimas (t. 1, b. l. 1–2). Taigi, ikiteisminis tyrimas K. S. atžvilgiu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl susitarimo duoti ir didesnio nei 250 MGL kyšio davimo dėl atliekamos statybos darbų techninės priežiūros objekte ir jo žinioje buvusio didelės vertės jam svetimo turto išvaistymo. 2018 m. kovo 8 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą K. T., G. L., V. B. ir K. S. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. S8-08-25 apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje nurodė, jog kriminalinės žvalgybos tyrimą tikslinga tęsti kitų asmenų, t. y. T. U. ir P. M. atžvilgiu, nes objekte nėra pasibaigę rekonstrukcijos darbų pirkimo procesai ir nėra surinkta pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti (t. 19, b. l. 151–152). Išslaptintame 2018 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros teikime Šiaulių apygardos teismo pirmininkui nurodyta, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius K. S., UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M., UAB „K(duomenys neskelbtini)“ techninio skyriaus vadovas T. U. galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami bendrininkų grupėje, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, galimai sudarys išskirtines sąlygas, kad viešąjį pirkimą laimėtų UAB „K(duomenys neskelbtini)“, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pagrindinius principus – dirbtinai sumažindami konkurenciją, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis) (t. 17, b. l. 34–37). Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi Nr. ĮS4-ĮS4-113 RN, įvertinęs prokuroro pateiktus duomenis, sprendė, jog, siekiant patikrinti asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose, tikslinga sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka T. U. ir P. M. atžvilgiu (t. 17, b. l. 38–39). Taigi, nors iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos byloje buvo gauti duomenys dėl T. U. ir P. M. galimai neteisėtų veiksmų, susijusių ir su UAB „N(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmai jų atžvilgiu buvo tęsiami, siekiant išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias būtent su darbų pirkimais, t. y. galimai daromas kitas nusikalstamas veikas, buvusias kriminalinės žvalgybos objektu (Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 7 punktas). Tuo tarpu, kaip ir skunduose nurodo apeliantai, K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų nebuvo pradėtas. Byloje esantys išslaptinti dokumentai patvirtina, kad po ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00004-18 pradėjimo prokuroras teikimais į apygardos teismą kreipėsi būtent dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo kitų asmenų: T. U. ir P. M. atžvilgiu. Taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo tęsiami ne K. S., o kitų asmenų atžvilgiu, siekiant išsiaiškinti galimai jų daromų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tuo tarpu, pradėjus ikiteisminį tyrimą K. S. atžvilgiu bei nutraukus jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras dėl leidimo K. S. atžvilgiu taikyti procesines prievartos priemones ir tokių procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo kreipėsi į apylinkės teismą BPK 154 straipsnyje, BPK 160 straipsnyje, BPK 158 straipsnyje numatyta tvarka.

21. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pradėti taikyti 2017 m. kovo 9 d. ir motyvuotomis apygardos teismo nutartimis buvo tęsiami iki ikiteisminio tyrimo pradžios - 2018 m. kovo 8 d., o pradėjus ikiteisminį tyrimą, procesinių prievartos priemonių klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka motyvuotomis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, tokių priemonių taikymo terminą pratęsiant dar iki 2018 m. gruodžio 8 d.

22. Iš byloje esančių išslaptintų pažymų apie kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje gautus bei apibendrintus duomenis matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, nors ir buvo gaunami duomenys apie galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau pareigūnai siekė išsiaiškinti ir patikslinti stebimas aplinkybes bei atskleisti kitus galimai nusikaltimų padaryme dalyvaujančius asmenis. Tokia atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų chronologija ir jų metu gauti duomenys bei jų reikšmė rodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko teisėtai, kryptingai, jį tęsiant buvo siekiama nustatyti vis naujas teisiškai reikšmingas neaiškias aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis. Būtent dėl atliekamo veiksmingo ir efektyvaus kriminalinės žvalgybos tyrimo, aiškinantis pirminę informaciją dėl K. S. veiksmų, galimai pažeidžiant viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su valstybės tarnautojams prilygintų asmenų papirkimu, kurių pagrindu ir buvo pareikštas įtarimas K. S.. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartais kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais nebuvo siekiama dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos metu stebimų asmenų baudžiamosios atsakomybės (kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką). Šiuo atveju, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti galimai sistemingai veikiančių asmenų grupės elgesio modelį, veiksmų schemą ir su tuo susijusius asmenis. Todėl, įvertinus daromų nusikalstamų veikų pobūdį (korupcinio pobūdžio veikos), trukmę, nusikaltusių asmenų skaičių, viešo intereso apsaugos užtikrinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, kriminalinės žvalgybos tyrimo, vykdyto K. S. atžvilgiu, trukmė yra pateisinama.

Dėl specialaus subjekto

26. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad nuteistieji V. S. ir G. L. šioje baudžiamojoje byloje negali būti pripažinti valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, todėl neatitinka BK 225 straipsnyje numatyto specialaus subjekto reikalavimų.

29. Apygardos teismas V. S. nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą. G. L. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ naudai priimti ir priėmė kyšį už kyšio davėjo pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. K. S. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis susitarė ir davė kyšį šiems valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims už jo pageidaujamą jų teisėtą veikimą. Apeliantai skunduose nurodo, kad nuteistieji G. L. ir V. S. nepagrįstai prilyginami valstybės tarnautojams, todėl K. S. dėl valstybės tarnautojui prilygintų asmenų papirkimo, o V. S. bei G. L. dėl kyšininkavimo turi būti išteisinti.

30. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio baudžiamojo įstatymo 3 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

31. Valstybės tarnautojui prilyginamų pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį.

32. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį atitinkamų įgaliojimų turėjimo požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti tiek kompetenciją spręsti juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis.

33. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Priešingu atveju, būtų iškreipta nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams esmė, BK XXXIII skyriuje įtvirtintų normų paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015).

34. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad V. S. yra UAB „An(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir bendrovės direktorius. Taigi, jokių abejonių dėl to, kad V. S. ėjo pareigas privačiame juridiniame asmenyje ir faktiškai jame atliko administracines funkcijas, nekyla. Tai, jog V. S. yra UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neabejotinai žinojo ir nuteistasis K. S..

39. Byloje nustatyta, kad inkriminuotu laikotarpiu nuteistasis G. L. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ ėjo projektų vadovo pareigas. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, jis turėjo teisę veikti ir veikė šios įmonės vardu. Nors nuteistasis G. L. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo 2018 m. spalio 1 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis ir anksčiau faktiškai priimdavo sprendimus, susijusius su bendrovės veikla.

Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, V. S. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

42. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog K. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, o V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

43. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, įstatymo dispozicijoje suformuluoti alternatyvūs veiksmai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš alternatyvių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

44. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą. Šie veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, kai kyšio suma yra didesnė negu 250 MGL dydžio suma.

45. Pirmosios instancijos teismas K. S. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad K. S., dirbdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (rangovas) generaliniu direktoriumi ir 2016 m. kovo 3 d. su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (užsakovu) būdamas sudaręs statybos rangos darbų su projekto parengimu sutartį Nr. CPO05144 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) bei techninio darbo projekto parengimo, o pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį Nr. CPO89855, sudarytą tarp UAB „An(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, visų užsakovo VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ statinio projekte nurodytų bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų bendrąją ir specialiąją statinio statybos darbų techninę priežiūrą atliekant UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir techniniam prižiūrėtojui V. S., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje V. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už teisėtą veikimą, vykdant valstybės tarnautojui prilyginto asmens, statybos darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas, UAB „An(duomenys neskelbtini)“ naudai iš rangovo UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. pareikalavo 1 proc. (2 326 Eur) nuo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), numatytų atlikti papildomų darbų vertės kyšio už tai, kad jis, vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, greičiau ir nesudarydamas kliūčių pasirašytų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ir užsakovas (VšĮ ,,A(duomenys neskelbtini)“) rangovui (UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“) apmokėtų už aktuose nurodytus atliktus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). K. S., siekdamas minėto jo pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens V. S. teisėto veikimo, vykdant techninio prižiūrėtojo įgaliojimus, su V. S. susitarė dėl reikalaujamo kyšio perdavimo, jį užmaskuojant UAB „An(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra už neva UAB „An(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bendrovei UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ suteiktas konsultacines paslaugas dėl UAB „K(duomenys neskelbtini) rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), „Lauko prekybos paviljono, stoginių ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstrukcija“.

45.1. K. S. ir V. S., tęsdami nusikalstamus veiksmus ir siekdami teisėtu sandoriu paslėpti V. S. pareikalautą ir susitartą perduoti bei primti kyšį, 2018 m. vasario 21 d. tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo), atstovaujamos generalinio direktoriaus K. S., ir UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), atstovaujamos direktoriaus V. S., pasirašė sutarties šalių tikrosios valios neatitinkančią projekto vykdymo priežiūros sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, įsipareigoja rangovui UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ darbų vykdymo priežiūros paslaugą sumokėti, nors realiai UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytų darbų neketino pirkti, o UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai sutartyje numatytų paslaugų neketino teikti.

45.2. Siekdamas gauti kyšį, 2018 m. liepos 20 d. V. S. nurodė UAB „An(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. S. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ išrašyti darbų atlikimo aktą bei sąskaitą faktūrą 2 326 Eur sumai. Vykdydama V. S. nurodymą UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S., nesuprasdama, kad V. S. veikia nusikalstamai, 2018 m. liepos 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2 326 Eur sumai ir 2018 m. liepos 23 d. darbų atlikimo aktą Kons-1, kuriuose buvo užfiksuota, kad sąskaita išrašyta pagal 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ už suteiktą paslaugą „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos darbų techninę priežiūrą (papildomi darbai)“. 2018 m. liepos 23 d. šiuos dokumentus el. paštu perdavus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės generalinis direktorius K. S., žinodamas, kad papildomų darbų objekte 50 proc. yra atlikta, ir įsitikinęs, kad V. S. pasirašė 2018 m. liepos 27 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 bei investicijų paskirstymą savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 dėl objekte (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų, ant sąskaitos faktūros užrašydamas rezoliuciją ,,apmokėti 50 proc.“, nurodė pervesti pusę sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos UAB „An(duomenys neskelbtini)“. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkė V. R., nesuprasdama UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagal 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2018 m. liepos 27 d. bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pusę sąskaitoje nurodytos 2 326 Eur sumos, t. y. 1 163 Eur. Tokiu būdu V. S. pareikalavus duoti kyšį, K. S. ir V. S. susitarė, kad už teisėtą veikimą K. S. duos, o V. S. priims 2 326 Eur kyšį, K. S. davė 1 163 Eur, o V. S. 1 163 Eur kyšį priėmė.

46. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų objektyviuosius inkriminuoto kyšininkavimo požymius: kyšio reikalavimą, susitarimą priimti kyšį ir jo priėmimą, nes V. S. su K. S. susitikęs nebuvo ir kitokiu būdu taip pat nebendravo. Be to, jo manymu, neįrodyta ir ta aplinkybė, kad jis suprato, jog kyšio dydis yra siejamas su papildomų rangos darbų, numatytų objekte (duomenys neskelbtini), vieno procento verte. Šie apelianto argumentai pagrįsti iš dalies, nes bylos faktiniai duomenys iš tiesų nepatvirtina, kad nuteistieji K. S. ir V. S. dėl kyšio bendravo betarpiškai.

47. Nuteistasis K. S. patvirtino, kad objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą vykdė V. S., tačiau aiškino, kad jis pastarajam neteisėto atlygio nesiūlė, V. S. iš jo kyšio nereikalavo. Taip pat jie nesitarė dėl kyšio maskavimo. K. S. nurodė, kad tai UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, susirašinėdami elektroniniais laiškais, tarėsi ir sprendimus priėmė K. S. apie juos nieko nežinant ir taip galimai jį suklaidino. K. S. V. S. pinigus sumokėjo už technines konsultacijas, o ne už objekto, esančio Šv. Stepono gatvėje, vykdomą techninę priežiūrą ir negirdėjo apie tai, kad V. S. kam nors būtų trukdęs dirbti (t. 15, b. l. 92-97).

48. Nuteistasis V. S. patvirtino, kad pagal 2018 m. vasario 21 d. su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi sudarytą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros sutartį neatliko jokių darbų. Liepos mėnesį paskambino P. M. ir paklausė, ar yra sutartis, prašė išrašyti sąskaitą faktūrą, kurią jie apmokės. Sąskaitą išrašė V. S.. Po kiek laiko UAB „K(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo 1 000 Eur. Kadangi minėta sutartis su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta, pinigai grąžinti bendrovei. V. S. 1 000 Eur iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ neprašė ir sąskaitos išrašymo minėtai bendrovei neinicijavo. Kad sąskaita išrašyta neteisingai, V. S. pamatė 2019 m. sausio mėnesį, kai atvyko STT pareigūnai. V. S. aiškino, jog nebuvo prašoma pasirašyti Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus su dokumente nurodytais atliktais papildomais darbais, nes papildomiems darbams tuo metu nebuvo nei statybos leidimo, nei teisinės bazės bei finansavimo. Jis buvo informuotas, kad nauji papildomi darbai atsiras birželio mėnesį (t. 16, b. l. 20–25).

49. Tokį nuteistųjų aiškinimą, jog V. S. kyšio iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. S. nereikalavo, ir jie dėl kyšio davimo ir priėmimo nesitarė, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

50. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas patvirtino, kad užsakovo VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ nurodymu objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atsirado papildomų nenumatytų darbų, kuriuos turėjo atlikti generalinis rangovas UAB „K(duomenys neskelbtini)“. Užsakovas papildomus darbus nupirko, tačiau V. S. jam pasakė, kad užsakovas iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ papildomus darbus nupirko, o tų darbų techninės priežiūros jam niekas neapmoka, todėl priežiūros nevykdys, darbų priėmimo aktų nepasirašinės ir pradėjo vilkinti atliktų darbų aktavimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas patikslino, kad šis pokalbis tarp jo ir V. S. vyko maždaug savaitė iki to, kai E. L. apie V. S. pasakytus žodžius pranešė K. S., ir jie sprendė, kaip pasielgti, kad V. S. nestabdytų darbų aktavimo, nes tai būtų kėlę nemažai problemų (t. 15, b. l. 130–132). Taigi, iš liudytojo E. L. parodymų matyti, kad V. S., sužinojęs, kad išsiplės pagal su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį Nr. CPO05144 UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ atliekamų statybos darbų apimtis, o tuo pačiu ir jo vykdomos techninės kontrolės apimtis, o jam už techninę priežiūrą pagal su užsakovu VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ sudarytą techninės priežiūros sutartį daugiau pinigų nėra numatyta, UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui užsiminė, kad jam reikalingas papildomas atlygis, nes, priešingu atveju, jis darbų atlikimo aktų nepasirašinės. Taigi, V. S., su rangovu kalbėdamas apie Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų nepasirašymą, netvirtino, kad darbai atliekami netinkamai ar naudojamos netinkamos medžiagos, ar kad aktuose nurodomi dar neatlikti darbai, bet tai siejo su papildomu atlygiu, kurį siekė gauti ne iš užsakovo, kuris buvo jį pasamdęs statybos darbų techninei priežiūrai atlikti, o iš šiuos darbus atliekančio rangovo, kuris, be jokios abejonės, buvo suinteresuotas kuo greičiau iš darbų užsakovo gauti užmokestį už atliktus darbus. Todėl V. S., vilkindamas UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ teikiamų Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymą, vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, turėjo neabejotiną galimybę apsunkinti UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ vykdomų darbų eigą ir apmokėjimą už juos. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis K. S. patvirtino, kad, jei objekte susidarytų situacija, kai statybos darbų techninis prižiūrėtojas trukdytų aktuoti atliktus darbus – kiltų katastrofa: užsakovas rangovui neapmokėtų atliktų darbų, o UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negautų atlyginimo (t. 15, b. l. 96).

51. Vertindama liudytojo E. L. parodymus apie V. S. išsakyto kyšio reikalavimo laiką ir apie V. S. reikalavimą tarp E. L. ir K. S. vykusio pokalbio laiką apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. pareikalavo kyšio ne 2018 m. vasario 14 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o šio mėnesio pradžioje iki 2018 m. vasario 14 d, nes šią dieną jau buvo tariamasi dėl kyšio dydžio, jo davimo ir priėmimo aplinkybių, todėl V. S. kyšio pareikalavimo laiko aplinkybę tikslinama.

52. Taigi, V. S., per E. L. perduodamas žinią, kad jis nepasirašinės darbų priėmimo perdavimo aktų, jei jam nebus mokama už UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ numatytų papildomų darbų techninę priežiūrą, aiškiai parodė, kad rangovui UAB „K(duomenys neskelbtini)“ nesiėmus šio klausimo spręsti - susimokėti (duodant kyšį už darbų aktavimą), gali strigti ir tolesnė statybos darbų eiga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu būdu V. S. iš rangovo UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ per šios bendrovės projektų vadovą pareikalavo kyšio, žinodamas, kad šios bendrovės direktorius, nuo kurio priklauso sprendimas mokėti pinigus, yra K. S.. Būtent dėl to, kad V. S. atsisakius tvirtinti Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, susidariusi situacija UAB „K(duomenys neskelbtini)“ būtų nepalanki dėl tolesnių statybos darbų apmokėjimo, liudytojas E. L., siekdamas efektyvaus kilusios problemos sprendimo, apie tai informavo bendrovės generalinį direktorių K. S., kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priimdavo sprendimus, susijusius su bendrovės veikla. Liudytojas P. M., inkriminuotu laikotarpiu dirbęs UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) esančio objekto nekontroliavo, daugiausiai į susitikimus dėl šio objekto Vilniuje važiuodavo generalinis direktorius K. S. (t. 16, b. l. 17). Taigi nėra jokių abejonių dėl to, kad būtent K. S. sprendė minėtame objekte kylančias problemas ir priėmė sprendimą tartis su V. S. dėl kyšio dydžio ir jo davimo. Iš tiesų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistojo K. S. gynėjas pateikė 2018 m. sausio 29 d. elektroninio susirašinėjimo tarp E. L. ir T. U. kopiją, iš kurios matyti, kad E. L. kreipėsi į T. U., prašydamas informacijos dėl atliekamų papildomų darbų suderinimo su techniniu prižiūrėtoju (V. S.) – „kad jam pramušti papildomus darbus“. E. L. nurodė, kad turi per daug duomenų, nenori klaidingai įvardinti sumų, todėl prašė pateikti: pagrindinę genrangos sutarties sumą, nevykdomus darbus iš genrangos sutarties, papildomo susitarimo sumą (t. 15, b. l. 64). Aptariamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. L. ir T. U. susirašinėjimas, priešingai, nei nurodo apeliantai, neprieštarauja tam, kad E. L. reikalingą informaciją dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinko tam, jog žinotų V. S. reikalaujamo kyšio procentais nurodytą sumą, kuri buvo siejama su papildomų darbų verte, ir paskui apie tai informavo K. S.. Taigi, šie faktiniai duomenys nepaneigia E. L. aiškinimo, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai savarankiškai, be K. S. žinios, esminių sprendimų nepriimdavo. Kad V. S. netiesiogiai pareikštą kyšio reikalavimą E. L. perdavė K. S., kuris per E. L. su V. S. susitarė dėl kyšio sumos ir priėmė sprendimą kyšį duoti, patvirtina byloje esantis išslaptintos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-41, iš kurio matyti, kad K. S. tarnybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pokalbio, vykusio 2018 m. vasario 14 d. nuo 13:39:55 iki 14:24:00 tarp K. S., T. U., E. L. ir P. M., metu E. L. informavo K. S., kad su V. S. bus problemų, nes jis sakė, jog už papildomų darbų priežiūrą niekas nemoka. Išgirdęs apie netiesiogiai V. S. reikalaujamą kyšį, būtent nuteistasis K. S. pradėjo pokalbį apie tai, jog V. S. reikia pasiūlyti pinigų: „<...> tūkstantį gal gerai jam pasiūlyt“. E. L. pasiteiravo, kaip toks pasiūlymas turėtų būti įforminamas, į ką K. S. atsakė, kad „paslaugą kokią išrašys“. E. L. patikslino, kad už techninę priežiūrą. T. U. pasiūlė: „mūsų objekto konsultacija“. K. S. svarstė, kad mokėjimą užrašys „ant turgaus“ už kokią nors ekspertizę. T. U. apibendrindamas pasiūlė įforminti kaip konsultaciją ar ekspertizę. E. L. sutiko: „tai gerai. Jeigu eina papirkt <...>“. Šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. S. su V. S. išsakytu kyšio reikalavimu sutiko ir sprendė, kad pinigus galima perduoti, pinigų pervedimą į UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pridengiant fiktyvia sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“. Toliau K. S. svarstė V. S. mokėtinos pinigų sumos dydį: „pasiūlyk <...> tūkstantį, pažiūrėsi, kokia jo reakcija bus, ar ne maža, gal jisai dvidešimt norės“. E. L. patvirtino: „gerai <...> tas variantas tai tikrai čia būtų visom šalim naudingas“ (t. 7, b. l. 86–87). Taigi 2018 m. vasario 14 d. vykusio pokalbio tarp K. S., T. U., E. L. ir P. M. metu, E. L. pranešus, kad V. S. gali vilkinti Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymą, nes jis negaus atlygio už papildomų darbų priežiūrą, K. S., dalyvaujant UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams T. U., E. L. bei P. M., sprendė, kad su V. S. reikia susitarti dėl jam duodamo kyšio dydžio. Kad E. L. vykdė K. S. nurodymą ir derėjosi su V. S. dėl jo reikalaujamo kyšio sumos, neprieštarauja ir V. S. teisme duoti parodymai, kad buvo toks atvejis, kai 2018 m. vasario mėnesį E. L. jo klausė dėl techninės priežiūros įkainių. V. S. atsakė, kad rinkos kaina – 1 % nuo rangos darbų. E. L. klausė, ar V. S. galėtų atlikti projekto vykdymo priežiūrą Klaipėdoje už 1 000 Eur. Už tokią sumą dirbti V. S. neapsimokėjo. Nuteistasis sutiko dirbti Klaipėdoje, tačiau minimali kaina turėjo būti nuo 2 000 Eur (t. 16, b. l. 20-25). Nors nuteistasis V. S. aiškino, kad buvo tariamasi dėl jo techninių konsultacijų teikimo visai kitame objekte, esančiame ne Vilniuje, o Klaipėdos mieste, tačiau toks jo aiškinimas, vertinant jau aptarto 2018 m. vasario 14 d. tarp K. S., T. U., E. L. ir P. M. vykusio pokalbio aplinkybes bei tai, kad V. S. UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai davė nurodymą išrašyti sąskaitą rangovui UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, kai žinojo, jog jokių teisėtų paslaugų šiai bendrovei pagal sutartį neatliko, tik patvirtina, kad jis per kitą asmenį - E. L. netiesiogiai pareikalavo ir tarėsi su UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusiu K. S. dėl susitarto kyšio dydžio.

53. Nuteistojo K. S. gynėjas kelia klausimą dėl Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų klaidingo turinio, nes, gynėjo manymu, pokalbiai CD laikmenose ir stenogramose neatitinka pagal laiką, įrašas nutrūksta, o stenogramose jis neva vyksta, pokalbyje dalyvauja 3 ar net 4 asmenys, o stenogramoje užfiksuotas tik dviejų asmenų pokalbis. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esantys pokalbių įrašai buvo klausomi 2020 m. spalio 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis K. S. ir liudytojai teisme patvirtino, kad pokalbių metu girdimas jų balsas, paaiškino vykusių pokalbių detales. Taip pat proceso dalyviai pateikė pastabas dėl, jų manymu, nevisiškai tikslaus byloje esančių pokalbių stenogramų turinio (t. 16, b. l. 150–168). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus asmenų baudžiamosios bylos nagrinėjimui reikšmingų pokalbių išklotines pirmosios instancijos teismas įvertino neatsietai nuo pokalbių įrašų ir kitų byloje esančių duomenų ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu surinkti įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų, ar kad juos vertinant buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisėto nuosprendžio priėmimą.

57. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad po 2018 m. vasario 14 d. pokalbio, vykusio tarp K. S., T. U., P. M. ir E. L. metu E. L., kaip jam nurodė K. S., V. S. už tai, kad jis nevilkintų Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymo, turėjo pasiūlyti ir pradžioje pasiūlė 1 000 Eur. Nors liudytojas E. L. negalėjo prisiminti, kuris konkrečiai UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jam atsiuntė fiktyvią sutartį, kurios pagrindu atsirado galimybė V. S. sumokėti 1 000 Eur, tačiau nuosekliai aiškino, kad tokią sutartį perdavus V. S., pastarasis pasakė, jog sutartyje numatyta 1 000 Eur suma jo netenkina, jam reikia, kad suma būtų 1 % nuo numatytų papildomų darbų sumos (t. 15, b. l. 132, t. 2, b. l. 3–5). Liudytojo E. L. aiškinimą, kad, praėjus neilgam laikui po 2018 m. vasario 14 d. pokalbio, jis V. S. perdavė K. S. pasiūlymą, patvirtina išslaptintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-42, iš kurio matyti, kad užfiksuotas 2018 m. vasario 20 d. 13:19:04 (1114) E. L. skambutis K. S., kurio metu E. L. pastarąjį informavo apie V. S. pasiūlytą pinigų sumą: <...> ta sutartis <...> kur buvo jūsų pasirašyta už tūkstantį jam netiko. Vienas procentas nuo papildomų darbų. <...> jeigu du šimtai trisdešimt tūkstančių, tai du tūkstančiai trys šimtai“. K. S. tokią kyšio sumą patvirtino: „<...> gerai, tegu“ (t. 7, b. l. 93-96). Nuteistajam K. S. patvirtinus V. S. duodamo kyšio dydį, kitą dieną po K. S. ir E. L. pokalbio - 2018 m. vasario 21 d. buvo surašyta fiktyvi projekto vykdymo priežiūros sutartis tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. ir UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S., kurioje nurodyta, kad užsakovas paveda bei apmoka už tinkamai atliktas paslaugas, o vykdytojas atlieka projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą. Už tinkamą projekto vykdymo priežiūrą Užsakovas apmoka Vykdytojui 2 326 Eur su PVM sumą (t. 1, b. l. 52–53), t. y. sumą, atitinkančią vieną procentą nuo iš UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ VšĮ ,,A(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo“ numatytų papildomų darbų vertės.

58. Šie objektyvūs bylos faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir patvirtina, kad V. S. ir K. S. per kitą asmenį suderinus duodamo kyšio dydį, jokių problemų dėl tolesnio Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. 9 ir Nr. 10, kuriuose buvo nurodyti ir atlikti papildomi darbai, pasirašymo nekilo. Iš 2018 m. kovo 29 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 9 matyti, kad atlikta 18.34 % papildomų darbų (fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijų defektų pašalinimas bei nuogrindos sutvarkymas) už 6 234 Eur sumą (t. 16, b. l. 106). Iš 2018 m. balandžio 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 10 matyti, kad buvo atlikta 73.91 % papildomų darbų (fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijų defektų pašalinimas bei nuogrindos sutvarkymas) už 25 120 Eur (t. 16, b. l. 107). Iš 2018 m. liepos 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 11 matyti, kad atlikus 7,75 % papildomų darbų už 2 633,80 Eur sumą fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijų defektų pašalinimo bei nuogrindos sutvarkymo, darbai buvo baigti (t. 16, b. l. 108), o kitų pagal 2018 m. sausio 25 d. susitarimą prie pagrindinės sutarties Nr. CPO05144 pakeitimo Nr. 04-18-32 numatytų papildomų darbų (ventiliacijos sistemos pertvarkymo keitimo ir įrengimo bei stogo šiltinimo ir naujos dangos įrengimo) atlikimas strigo. Liudytojas VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas P. K. patvirtino, kad pagal dėl papildomų darbų atlikimo 2018 m. sausio 25 d. pasirašytą susitarimą buvo numatyti ir darbai, susiję su stogo perdangos konstrukcijų sustiprinimu. Stogo darbai buvo sustabdyti iki tol, kol bus atliktas papildomas pirkimas. Taip pat buvo reikalingas statybos leidimas, reikėjo keisti techninį sprendimą. Liudytojas nurodė, kad finansavimas jau visų papildomų darbų atlikimui buvo gautas galimai tik 2019 m. gruodžio mėnesį (t. 16, b. l. 152-153). Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir nuteistajam V. S.. Taigi, nors dėl objektyvių priežasčių buvo sustojęs dalies papildomų darbų vykdymas, tačiau tai įvyko, praėjus kuriam laikui po 2018 m. sausio 25 d. susitarimo prie pagrindinės sutarties Nr. CPO05144 pakeitimo Nr. 04-18-32 pasirašymo ir po 2018 m. vasario 14 d. įvykusio K. S. ir E. L. pokalbio, todėl tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad V. S. kyšio reikalavimą turėjo pagrindą susieti su visa numatytų papildomų darbų verte, o K. S., nors ir buvo pasirašęs fiktyvią sutartį šiai sumai, tačiau pervedė tik 1 000 Eur, nes dalies darbų atlikimas strigo dėl jau minėtų objektyvių priežasčių.

59. Pažymėtina, jog liudytojui E. L. 2018 m. gegužės 15 d. nutraukus darbo santykius su UAB „K(duomenys neskelbtini)“, statybos darbų vadovo pareigas bendrovėje pradėjo eiti E. S., kuris buvo atsakingas ir už Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pateikimą techniniam objekto prižiūrėtojui V. S.. Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad per vieną susitikimą su V. S., pastarasis jo paprašė priminti P. M. apie pateiktą sąskaitą faktūrą dėl jo paslaugų, pasirašytą UAB „K(duomenys neskelbtini)“, ir nurodė, kad tuomet bus pasirašyti aktai (t. 15, b. l. 126). Taigi šio liudytojo parodymai papildo pirmiau aptartus faktinius duomenis ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad V. S. puikiai žinojo apie susitarimą fiktyvia sutartimi pridengti kyšio perdavimą ir siekė gauti susitartą 2 633,80 Eur kyšio sumą.

60. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. M. negalėjo prisiminti ir paaiškinti, už ką ir kodėl UAB „An(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą UAB „K(duomenys neskelbtini)“, tačiau objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent jis su UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove V. S. derino šios sąskaitos išrašymą. Iš išslaptinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-43 matyti, kad 2018 m. liepos 20 d. 14:26:16 P. M. telefoninio pokalbio su E. S. metu, pastarasis nurodė, kad V. S. jam perdavė, jog reikia išrašyti sąskaitą tam, kad būtų pasirašytas Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktas – uždaryta visa paskutinė pozicija. P. M. patvirtino, kad jam ši situacija yra aiški ir žinoma (t. 7, b. l. 98–99), o tai patvirtina ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad P. M. pats buvo šalia, kai 2018 m. vasario 14 dieną K. S. ir E. L. kalbėjo apie V. S. reikalaujamą kyšį. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, iš aptariamo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo galima spręsti, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai direktorius P. M. ir projektų vadovas E. S. kalbėjosi apie Statybos rangos darbų užbaigimą, surašant priėmimo ir perdavimo akto paskutinėje pozicijoje – Nr. 12 nurodytus darbus, kuriems inkriminuotu laikotarpiu statybos leidimas dar nebuvo gautas, tačiau pokalbis vyksta, E. S. nematant paties akto ir negalint konkrečiai nurodyti, kuriame akto punkte nurodyti papildomai atlikti darbai gali būti įrašyti, apmokant V. S. dėl neva kitame objekte atliktų darbų apmokėjimo pateiktą sąskaitą, apie kurią jie kalbėjosi. Vien ta aplinkybė, jog 2018 m. liepos 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 11 UAB „K(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų rangovas E. S. nenurodė, jog buvo pradėta atlikti dalis 10 ir 12 punktuose numatytų papildomų darbų, nepaneigia aplinkybės, kad V. S. už statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų, kurie buvo sudaromi po 2018 m. sausio 25 d. sudaryto susitarimo prie pagrindinės sutarties Nr. CPO05144 pakeitimo Nr. 04-18-32, pasirašymą iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. S. reikalavo kyšio, kurio dydį siejo su papildomai numatytų atlikti darbų verte.

61. Po 2018 m. liepos 20 d. 14:26:16 telefoninio pokalbio, vykusio su E. S., P. M. iš karto skambino V. S., kuriam priminė, kad jie yra sudarę sutartį, paprašė, jog pastarasis atsiųstų sąskaitą, kuri bus apmokėta. V. S. patvirtino, kad jis neabejoja, jog sąskaita bus apmokėta, nurodė, kad UAB „K(duomenys neskelbtini)“ galėtų aktuoti ir daugiau atliktų darbų, nes jis bendrovę gerai pažįsta ir todėl nemato jokių problemų“ (t. 7, b. l. 99). Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina V. S. susitarimą priimti kyšį iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S., išreiškiant savo palankumą bendrovei ir leidžiant suprasti, jog dėl gauto kyšio jis ne tik nevilkins Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymo, bet ir sudarys galimybę bendrovei aktuose nurodyti ir daugiau, nei faktiškai atlikta, darbų. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad praėjus trims dienoms po 2018 m. liepos 20 d. P. M. pokalbio su V. S. - 2018 m. liepos 23 d. 16:14:01 UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S. skambino P. M. ir pranešė, kad direktoriaus V. S. nurodymu išrašė sąskaitą, kurią ji nori suderinti, jog P. M. įvertintų ir pasakytų, ar viskas tinka. P. M. nurodė savo elektroninį paštą (t. 7, b. l. 99–100). Liudytoja UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įprastai už objekto techninę priežiūrą moka ne rangovas, o užsakovas. Nors šiuo atveju užsakovas buvo kitas, tačiau direktorius V. S. paprašė išrašyti sąskaitą UAB „K(duomenys neskelbtini)“. Jai buvo pasakyta susisiekti su rangovu P. V. S. pastarajam skambino, norėdama sužinoti elektroninio pašto adresą. Nurodytu elektroninio pašto adresu ji nusiuntė minėtą sąskaitą faktūrą (t. 15, b. l. 129). Iš 2019 m. sausio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint P. M. naudojamą el. paštą (duomenys neskelbtini), buvo rastas 2018 m. liepos 23 d. 16 val. 20 min. V. S. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). išsiųstas elektroninis laiškas. Laiško tekstas: „Laba diena, kaip ir kalbėjome telefonu, siunčiu suderintą sąskaitą, kad galėčiau išsiųsti originalą be klaidų“. Prie laiško pridėta UAB „An(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 23 d. sąskaita faktūra A Nr. 18239. Sąskaita išrašyta UAB „K(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos suma 2 326 Eur. Paslaugos pavadinimas „Statinio statybos techninės priežiūros paslaugos (papildomi darbai)“ (t. 8, b. l. 22–25, 26, 27). Iš UAB „An(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 18239 matyti, kad sąskaita išrašyta UAB „K(duomenys neskelbtini)“ už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos techninės priežiūros (papildomus darbus) 2 326 Eur sumai (t. 2, b. l. 152), nors būtent dėl šiame objekte atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą V. S. atlygį mokėjo ne rangovas UAB „K(duomenys neskelbtini)“, o užsakovas VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“. Svarbu pažymėti, kad iš VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančio direktoriaus pareigas E. B. susirašinėjimo su UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove V. S. matyti, kad E. B. į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ dėl techninės priežiūros sutarties Nr. CPO89855 elektroniniu paštu kreipėsi tik 2020 m. gegužės 5 d. E. B. elektroniniame laiške nurodė, kad, įvertinus tai, kad sutarties vykdymo metu buvo sustabdyti rangos darbai ir techninės priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, siūloma sudaryti susitarimą tarp šalių dėl sutarties termino pratęsimo. 2020 m. gegužės 7 d. laiške V. S. paprašė parašyti papildomų rangos darbų kainą ir nurodė, kad nuo jos priklausys ir papildomų techninės priežiūros darbų kaina. Į ką E. B. 2020 m. gegužės 13 d. atrašė, kad papildomų darbų vertė yra 232 575,88 Eur, o bendra rangos darbų vertė 707 105,46 Eur (t. 16, b. l. 70–71). 2020 m. gegužės 13 d. UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S. E. B. nurodė papildomų darbų (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros paslaugų kainą – 2 000 Eur (t. 16, b. l. 72). Taigi, V. S. neabejotinai žinojo, kad atsiskaitymo už jo atliekamą darbą klausimai turi būti sprendžiami būtent su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, t. y. užsakovu. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ pareigos mokėti V. S. už statybos darbų, įskaitant ir atliktų papildomų darbų, techninę priežiūrą, neturėjo ir negalėjo turėti, nes V. S. buvo įsipareigojęs VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ vykdyti UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ atliekamų statybos darbų kontrolę, jų techninę priežiūrą.

62. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su sąskaita faktūra Nr. 18239 UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. M. išsiuntė 2018 m. liepos 23 d. perdavimo ir priėmimo aktą Nr. Kons – 1, kuriame nurodyta, kad UAB „An(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o UAB „K(duomenys neskelbtini)“ priima objekto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos techninė priežiūra (papildomi darbai), dokumentus: sąskaitą faktūrą Serija A Nr. 18239 (t. 2, b. l. 154). Liudytojas E. S., patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. S. dokumentus, tarp jų Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą dėl UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, pasirašė tik po to, kai jis pasirašė 2018 m. liepos 23 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktą Kons-1. Šį aktą bei 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239, išrašytą 2 236 Eur sumai, elektroniniu paštu jam atsiuntė P. M.. P. M. telefonu pasakė, kad tik tada, kai E. S. pasirašys „An(duomenys neskelbtini)“ aktą, V. S. pasirašys Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus (t. 1, b. l. 187–188, t. 15, b. l. 126). Tokius liudytojo parodymus patvirtina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-43, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 25 d. 14:15:27 pokalbio, vykusio tarp E. S. ir P. M. metu, E. S. sakė P. M., kad V. S. atidėlioja jų susitikimo dėl Statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo laiką. P. M. nurodė E. S. pasirašyti V. S. sekretorės atsiųstus aktus, nes, kol nebus pervesti pinigai, V. S. nepasirašys Statybos darbų priėmimo ir perdavimo akto (t. 7, b. l. 100–101). Liudytojas E. S. patvirtino, kad būtent taip ir įvyko: po to, kai jis pasirašė aktą Kons-1, o P. M. pasirašė sąskaitą faktūrą Nr. 18239, V. S. pasirašė Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir procentuotę (t. 1, b. l. 187–188, t. 15, b. l. 126). Taigi, liudytojo E. S. parodymai, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, patvirtina, kad V. S. Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 pasirašė tik po to, kai buvo pasirašyti 2018 m. liepos 23 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktas Kons-1 ir sąskaita faktūra Serija A Nr. 18239, išrašyti pagal V. S. ir K. S. pasirašytą fiktyvią sutartį. Nors minėtą sąskaitą, kaip jos gavėjas (mokėtojas), pasirašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M., tačiau UAB „An(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos – kyšio dydį su V. S. suderino būtent K. S.. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-43 matyti, kad 2018 m. liepos 26 d. pokalbio, vykusio nuo 08:51:47 iki 08:59:00, metu, K. S. ir P. M. derino V. S. duodamo kyšio dydį, priklausomai nuo padarytų ir užaktuotų darbų kiekio. P. M. nurodė, kokiai sumai išrašyta UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaita: „Jis pagal sutartį Stepono g. Nr. 23 išrašė dviem tūkstančiam trim šimtam dvidešimt šešiem euram. <...> Visai sumai.“ K. S. nutarė, kad bus apmokėta pagal atliktų darbų kiekį: „kiek yra, koks įvykdymas, tiek ir procentais skaičiuoti, tiek ir pervesim“ (t. 7, b. l. 101–102). Šiuos duomenis papildo ant sąskaitos faktūros Nr. 18239 nuteistojo K. S. užrašyta rezoliucija – apmokėti 50% (t. 2, b. l. 152). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji K. S. ir V. S. žinojo, kad UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi ir į aktus įtraukusi visų užsakovo VšĮ ,,A(duomenys neskelbtini)“ objekte numatytų darbų. Todėl K. S. ir uždėjo rezoliuciją ,,apmokėti 50 %“, kas tik patvirtina, kad nuteistasis K. S. nutarė duoti ne visą jau aptartą kyšio sumą, o jos pusę, nes žinojo, kad dalies darbų vykdymas yra sustabdytas, todėl tai jis panaudojo kaip pretekstą, mažindamas duodamo kyšio sumą.

63. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „An(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra užregistruota bendrovės Išrašytų PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštyje (t. 4, b. l. 29). Šios sąskaitos pagrindu 2018 m. liepos 27 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ UAB „An(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 163 Eur (t. 2, b. l. 155). Iš specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint tyrimui reikšmingus dokumentus, UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo failuose užfiksuota bankinė operacija - 2018 m. liepos 27 d. 09:10:20 padarytas 1 163 Eur pavedimas iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimo pagrindas 2018 m. liepos 23 d. dokumentas, kurio Nr. A18239 (t. 8, b. l. 1–4, 9). Taigi, aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis K. S. davė, o V. S. savo bendrovės UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ naudai priėmė 1 163 Eur dydžio kyšį.

64. Kaip jau minėta, pagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. S. dėl kyšio priėmimo ir jo dydžio tiesiogiai bendravo su K. S.. Taip pat nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. S. dalyvavo kokiuose nors susitikimuose, kuriuose K. S. su kitais UAB „K(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais derino kyšio dydį ar jo perdavimo aplinkybes. Vis tik, byloje nustatyta, kad V. S., kaip statybos darbų, vykdomų objekte adresu (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas, betarpiškai bendravo su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ atstovais – statybos darbų vadovais – iš pradžių E. L., o vėliau su E. S.. Jis taip pat aplinkybes dėl Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktų, fiktyvios sutarties bei jos pagrindu išrašytos 2018 m. liepos 23 d. sąskaitos faktūros A Nr. 18239 pasirašymo, derino su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. M.. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų bei liudytojų E. L. bei E. S. parodymų matyti, kad jie sprendimų savarankiškai, prieš tai jų nesuderinę su K. S., nepriėmė. Taigi V. S. neabejotinai suprato, kad sprendimus bendrovėje priima generalinis direktorius K. S., iš kurio jis, per kitus asmenis, pareikalavo kyšio ir abu su K. S. per kitą asmenį susitarė jį priimti ir priėmė.

65. Nuteistasis V. S. suvokė, jog savo veiksmais, E. L. nurodydamas, kad už papildomai atliekamų darbų techninę priežiūrą jam nemokama, todėl gali strigti jam teikiamų Statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymas, tokiu būdu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, žinodamas, kad rangovas jam mokėti už atliekamų darbų techninę priežiūrą neturi pareigos, netiesiogiai savo bendrovės naudai pareikalavo kyšio iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S., su juo susitarė dėl kyšio dydžio, kyšį priėmė ir norėjo taip veikti. K. S., suprasdamas, kad V. S. veikia kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, žinodamas, kad pagal pagrindinę sutartį Nr. CPO89855 (t. 4, b. l. 30–33, 34, 35) bet koks rangovo mokėjimas techniniam prižiūrėtojui už jo vykdomas funkcijas yra neteisėtas, su juo susitarė, kad jis už V. S. teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus duos, o pastarasis paims kyšį, kurio dalį pastarajam davė, o V. S. - priėmė, ir abu norėjo taip veikti. Taigi V. S. ir K. S. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia.

66. Nors nuteistasis V. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 21 d. sudaryta Projekto vykdymo priežiūros sutartis buvo reali, nes nutraukta, o avansas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ grąžintas, tačiau, esant aptartų faktinių objektyvių duomenų visetui, tai, kad vėliau, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, UAB „An(duomenys neskelbtini)“ į UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą grąžino kyšio sumą (t. 13, b. l. 175), nepaneigia byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, kad V. S. pareikalavus, K. S. davė, o jis priėmė kyšį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad gynybos versija, neva buvo sudarytas realus sandoris, buvo paneigta pirmiau aptartų bylos duomenų (jų teisėjų kolegija nebekartoja) visetu, šis apeliantų argumentas gali būti vertinamas tik kaip pasirinkta gynybos taktika, nuteistiesiems K. S. ir V. S. siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

67. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, tikslina K. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir V. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes ir nustato, kad:

67.1. K. S., dirbančiam UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (rangovas) generaliniu direktoriumi ir 2016 m. kovo 3 d. su VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (užsakovu) sudarius statybos rangos darbų su projekto parengimu sutartį Nr. CPO05144 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) bei techninio darbo projekto parengimo, o pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį Nr. CPO89855, sudarytą tarp UAB „An(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“, visų užsakovo VšĮ „A(duomenys neskelbtini)“ statinio projekte nurodytų bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų bendrąją ir specialiąją statinio statybos darbų techninę priežiūrą atliekant UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir techniniam prižiūrėtojui V. S., 2018 m. iki vasario mėnesio 14 d. V. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyrimo metu nenustatytoje vietoje už teisėtą veikimą, vykdant valstybės tarnautojui prilyginto asmens, statybos darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas, UAB „An(duomenys neskelbtini)“ naudai per kitą asmenį, kuris baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, iš rangovo UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. netiesiogiai pareikalavo 1 proc. (2 326 Eur) nuo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), numatytų atlikti papildomų darbų vertės kyšio už tai, kad jis, vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, greičiau ir nesudarydamas kliūčių pasirašytų UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktus objekte (duomenys neskelbtini), ir užsakovas (VšĮ ,,A(duomenys neskelbtini)“) rangovui (UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“) apmokėtų už aktuose nurodytus atliktus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). K. S., siekdamas minėto jo pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens V. S. teisėto veikimo, vykdant techninio prižiūrėtojo įgaliojimus, o V. S., siekdamas savo bendrovės naudai gauti kyšį, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d., susitarė dėl reikalaujamo kyšio perdavimo ir priėmimo, jį užmaskuojant UAB „An(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra už neva UAB „An(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bendrovei UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ suteiktas konsultacines paslaugas dėl UAB „K(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų atlikimo kitame objekte - (duomenys neskelbtini), „Lauko prekybos paviljono, stoginių ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstrukcija“, kuriame UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų realiai nevykdė.

67.2. K. S. ir V. S., tęsdami nusikalstamus veiksmus ir siekdami fiktyviu sandoriu paslėpti V. S. pareikalautą ir abiejų su K. S. susitartą perduoti bei priimti kyšį, 2018 m. vasario 21 d. tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo), atstovaujamos generalinio direktoriaus K. S., ir UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), atstovaujamos direktoriaus V. S., pasirašė sutarties šalių tikrosios valios neatitinkančią projekto vykdymo priežiūros sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, įsipareigoja rangovui UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ darbų vykdymo priežiūros paslaugą sumokėti, nors realiai UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytų darbų neketino pirkti, o UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai sutartyje numatytų paslaugų neketino teikti.

67.3. 2018 m. liepos 20 d. siekdamas gauti kyšį V. S. nurodė UAB „An(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. S. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ išrašyti darbų atlikimo aktą bei sąskaitą faktūrą 2 326 Eur sumai. Vykdydama V. S. nurodymą UAB „An(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė V. S., nesuprasdama, kad V. S. veikia nusikalstamai, 2018 m. liepos 23 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2 326 Eur sumai ir 2018 m. liepos 23 d. darbų atlikimo aktą Kons-1, kuriuose buvo užfiksuota, kad sąskaita išrašyta pagal 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ už suteiktą paslaugą „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos darbų techninę priežiūrą (papildomi darbai)“. 2018 m. liepos 23 d. šiuos dokumentus el. paštu perdavus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės generalinis direktorius K. S., žinodamas, kad papildomų darbų objekte 50 proc. yra atlikta, ir įsitikinęs, kad V. S. pasirašė 2018 m. liepos 27 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 bei investicijų paskirstymą savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 11 dėl objekte (duomenys neskelbtini), atliktų statybos rangos darbų, ant sąskaitos faktūros užrašydamas rezoliuciją ,,apmokėti 50 proc.“, nurodė pervesti pusę sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos UAB „An(duomenys neskelbtini)“. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkė V. R., nesuprasdama UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagal 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18239 2018 m. liepos 27 d. bankiniu pavedimu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pusę sąskaitoje nurodytos 2 326 Eur sumos, t. y. 1 163 Eur. Tokiu būdu V. S. per kitą asmenį netiesiogiai, UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ naudai pareikalavo duoti kyšį, K. S. ir V. S. per kitą asmenį susitarė, kad už teisėtą veikimą K. S. duos, o V. S. priims 2 326 Eur kyšį, K. S. davė 1 163 Eur, o V. S. 1 163 Eur kyšį priėmė. Šie V. S. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o K. S. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl V. S. ir K. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

68. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų V. S. ir K. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

69. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,

70. V. S. ir K. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais už tai, kad jie, siekdami teisėtu sandoriu paslėpti V. S. pareikalautą kyšį, 2018 m. vasario 21 d., V. S. atstovaujant UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“, o K. S. atstovaujant UAB „K(duomenys neskelbtini)“, pasirašė tikrosios sutarties šalių valios neatitinkančią projekto vykdymo priežiūros sutartį, pagal kurią užsakovas įsipareigojo rangovui sumokėti už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą, nors UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai jokių sutartyje numatytų darbų neketino atlikti. V. S. ir K. S. tokiais savo veiksmais, pasirašydami ir bendrovių antspaudu patvirtindami minėtą sutartį, suklastojo tikrą dokumentą.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nuteistųjų K. S. ir V. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau neteisingai nustatė, kad šie nuteistieji, pasirašydami ir antspaudu patvirtindami 2018 m. vasario 21 d. sutarties šalių tikrosios valios neatitinkančią projekto vykdymo priežiūros sutartį, kurios vykdyti neketino, o siekė pridengti kyšį, suklastojo tikrą dokumentą.

72. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-92-648/2019).

73. BK 300 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika – netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021).

74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomas kaltinimas dėl tikro dokumento suklastojimo, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad sutarties šalys net nesiruošė sutarties vykdyti, nes joje nurodyti įsipareigojimai neatitiko tikrosios šalių valios, kadangi nuteistieji K. S. ir V. S. šiuo dokumentu tik siekė pridengti kyšį. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės faktiškai atitinka ne tikro dokumento suklastojimo, o tame pačiame baudžiamajame įstatyme numatyto netikro dokumento pagaminimo požymius, nes K. S. ir V. S. pasirašė fiktyvią sutartį iš anksto žinodami, kad UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytų darbų nevykdys, o UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ už jokius darbus UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ nemokės, o šį dokumentą panaudos kitiems nusikalstamiems veiksmams - kyšio davimui ir priėmimui pridengti. Tai tik patvirtina, kad K. S. ir V. S. veiksmai, pasirašant ir antspaudu patvirtinant šią 2018 m. vasario 21 d. sutartį, atitinka netikro dokumento pagaminimo požymius.

75. Kaip jau minėta, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartis buvo sudaryta kitą dieną po K. S. ir E. L. 2018 m. vasario 20 d. vykusio telefoninio pokalbio, kurio metu nuteistasis K. S. E. L. patvirtino V. S. duodamo kyšio dydį - 2 326 Eur (t. 7, b. l. 93–96). 2018 m. vasario 21 d. sutartyje, sudarytoje UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. ir UAB „An(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S., nurodyta, kad užsakovas paveda bei apmoka už tinkamai atliktas paslaugas, o vykdytojas atlieka projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą. Už tinkamą projekto vykdymo priežiūrą Užsakovas apmoka Vykdytojui 2 326 Eur su PVM suma, kuri realiai atitinka aptarto kyšio sumą (t. 1, b. l. 52–53). Nors, kaip jau minėta, K. S. sutartį pasirašė netrukus po to, kai jis patvirtino V. S. duodamo kyšio dydį, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškino, kad jis pasirašomos 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutarties neskaitė, dėl jos pasirašymo su V. S. nesitarė (t. 15, b. l. 92–97). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. yra iniciatyvus ir didelę patirtį turintis ilgametis verslininkas, todėl jo aiškinimas, kad jis pasirašė sutartyje, kurios neskaitė ir apie ją nieko nežinojo, vertintinas kaip prieštaraujantis pirmiau aptartiems bylos duomenims. Kaip jau minėta, 2018 m. vasario 14 d. pokalbio metu K. S., E. L., T. U. ir P. M. tarėsi, kokiu būdu V. S. duodamas kyšis, kaip mokėjimas UAB „An(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti užmaskuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Jie, kaip vieną iš variantų, svarstė šį mokėjimą susieti būtent su prekybos paviljono Klaipėdoje objektu, kuriame pagal 2018 m. vasario 21 d. sutartį tariamai projekto vykdymo priežiūrą turėjo atlikti V. S.. Tai, kad jokių darbų nei pagal minėtą 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį, nei Prekybos paviljone, esančiame Klaipėdoje, apskritai, UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ neatliko, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis V. S..

76. Apeliantai skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. S. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes jų nevertino visumoje. Šis argumentas nepagrįstas. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo V. S. parodymus vertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jais remėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Tai, kad nuteistasis V. S. objekte, esančiame Klaipėdoje, neatliko jokių darbų, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas P. M. (t. 16, b. l. 17). Tam, kad 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartis buvo fiktyvi, neprieštarauja ir ta aplinkybė, jog pagal minėtą sutartį UAB „An(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 23 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 18239 nurodyta, kad ji UAB „K(duomenys neskelbtini)“ išrašyta ne už projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdomos priežiūros paslaugą, o už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) statinio statybos techninę priežiūrą (papildomus darbus) (t. 2, b. l. 152), t. y. už V. S. vykdomą techninę priežiūrą būtent tame objekte, dėl kurio Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų pasirašymo, jų nevilkinant, nuteistasis reikalavo, susitarė priimti, K. S. susitarė duoti ir davė, o V. S. priėmė kyšį. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. aiškino, kad ji suklydo sąskaitoje faktūroje nurodydama objekto adresą, kuriame buvo atlikti darbai, iš tiesų pagal 2018 m. vasario 21 d. sutartį, turėjo būti nurodytas prekybos paviljonas (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 129), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. S., išrašiusi minėtą sąskaitą faktūrą, pirmiausiai ją derino su UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. M., kuris elektroniniu paštu patvirtino sąskaitos turinio teisingumą, o nuteistasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jokių paslaugų prekybos paviljone (duomenys neskelbtini), nei jis, nei UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ realiai neteikė. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. S. ir K. S. 2018 m. vasario 21 d. sutartį pasirašė ir bendrovių antspaudu patvirtino žinodami, kad pagal sutartį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų prekybos paviljone, adresu (duomenys neskelbtini), nepirks, o UAB „An(duomenys neskelbtini)“ atstovai jokių darbų neatliks. Taigi jie pasirašė žinomai fiktyvią 2018 m. vasario 21 d. sutartį – pagamino netikrą dokumentą, siekdami paslėpti K. S. V. S. duodamą ir jo priimtą kyšį bei abu norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas dokumento klastojimo aplinkybes ir nustato:

Aprašomoji dalis

76.1. K. S. ir V. S., siekdami fiktyviu sandoriu paslėpti reikalaujamą kyšį, 2018 m. vasario 21 d. tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), atstovaujamos generalinio direktoriaus K. S., ir UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), atstovaujamos direktoriaus V. S., pasirašė ir antspaudais patvirtino sutarties šalių tikrosios valios neatitinkančią projekto vykdymo priežiūros sutartį, pagal kurią užsakovas įsipareigojo rangovui sumokėti už tinkamai atliktą projekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros paslaugą, nors tiek K. S., tiek ir V. S. žinojo, kad UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ atstovai jokių sutartyje numatytų darbų atlikti neketina ir neatliks, o pinigai šios sutarties pagrindu į UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bus pervesti, realizuojant aptarto kyšio davimo ir jo priėmimo veiksmus. Tokiu būdu V. S., pasirašydamas ir UAB „An(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtindamas, o K. S. pasirašydamas ir UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtindamas 2018 m. vasario 21 d. sutartį dėl „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ vykdymo priežiūros atlikimo, pagamino netikrą dokumentą. V. S. ir K. S. pirmosios instancijos nuosprendyje nustatyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto alternatyvaus nusikalstamo veikimo – netikro dokumento pagaminimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

77. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. S. ir UAB „An(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. S., 2018 m. vasario 21 d. sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog fiktyvūs sandoriai civilinių teisinių santykių nesukuria ir iš jų teisės bei pareigos nekyla.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

78. Nepagrįstas K. S. apeliacinio skundo argumentas, jog tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

79. BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu.

80. Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-169-689/2018, Nr. 2K-22-303/2021).

81. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistiesiems K. S. ir V. S. suklastojus 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį tiesioginė materialinė žala nekilo. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad K. S., atstovaudamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ ir V. S., atstovaudamas UAB „An(duomenys neskelbtini)“, minėtoje sutartyje pasirašė ir ją bendrovių antspaudais patvirtino, tyčia, sąmoningai siekdami šiuo fiktyviu sandoriu paslėpti reikalaujamą, aptartą, duodamą ir priimtą kyšį, tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje paslėpdami neteisėtą pinigų pervedimą. Taigi, būtent šia sutartimi – netikru dokumentu nuteistieji pridengė kitų, apysunkių nusikaltimų padarymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistųjų K. S. ir V. S. veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes jie buvo kito bendro nuteistųjų nusikalstamo sumanymo dalimi.

82. Apeliantai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose vertintas BK 37 straipsnio taikymo pagrįstumas. Nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-421/2007 kasacinis teismas pritaikė BK 37 straipsnį, vertindamas BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos realų neigiamą poveikį nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-413-895/2016, spręsdamas BK 37 straipsnio taikymo tikslingumą, konstatavo, jog byloje nėra nustatyta, kad dokumentą suklastojo būtent pats kasatorius. Taigi, atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog aptariamuose teismų sprendimuose vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija jais nesivadovauja.

Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, G. L. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį

83. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad V. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, o G. L. nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje.

84. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

85. Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

86. Pirmosios instancijos teismas, K. S. nuteisdamas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, o G. L. - pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį nustatė, kad G. L., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai pareikalavo didesnio negu 250 MGL kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir jį priėmė, o K. S., būdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, susitarė ir davė G. L., valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui didesnį negu 250 MGL kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. T.y.:

86.1. K. S., būdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, 2016 m. birželio 29 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2016/319 tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) ir UAB „N(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini)6 (užsakovas), dėl „Prekybos paviljono pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbų“ atlikimo, kurių vertė, be papildomų darbų, 1 944 344,43 Eur, šioje sutartyje numatytų statybos rangos darbų atlikimo. Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo darbus pagal UAB ,,N(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį įsipareigojo atlikti UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

86.2. Po to 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarp UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. S. ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), projektų vadovo ir vienintelės šios įmonės akcininkės UAB „S(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus G. L. vykusio pokalbio metu, G. L. už tai, kad UAB „L(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – techninis prižiūrėtojas V. B., kuriam pagal 2016 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ buvo pavesta atlikti objekto „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ statybos darbų techninę ir projekto vykdymo priežiūrą, nedarytų kliūčių rangovei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ surašant atliktus statybos darbus į darbų atlikimo aktus, laiku juos pasirašytų (patvirtintų), taip pat nedarytų kliūčių pratęsiant 2016 m. birželio 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 2016/319 vykdymo terminą, laiku suorganizuotų ir atliktų papildomų bei naujų darbų pirkimus, iš K. S. pareikalavo 30 000 Eur kyšio.

86.3. Siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimo ir davimo faktą tikrovės neatitinkančiais dokumentais, G. L. pokalbio metu pateikė K. S. įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko M. A. pasirašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. VB 002, išrašytą 2017 m. gruodžio 4 d. 11 520 Eur sumai, bei darbų priėmimo-perdavimo aktą už 2017 m. lapkričio mėn. 11 520 Eur sumai, kuriuose nurodyta, kad sąskaita išrašyta už laikotarpiu 2017 m. lapkričio 2 d.–2017 m. lapkričio 30 d. įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ 12 darbuotojų, kurie dirbo 960 darbo valandų ir jų darbo laikas kainavo 11 520 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. vasario 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vykdydamas šį G. L. kyšio reikalavimą, K. S. ant PVM sąskaitos faktūros Nr. VB 002, išrašytos 11 520 Eur sumai, uždėjo rezoliuciją „apmokėti“, ją patvirtino savo parašu bei UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R., nesuprantančiai K. S. nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė šią sąskaitą apmokėti. V. R. 2018 m. vasario 2 d. iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į įmonės „V(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 11 520 Eur, t. y. dalį sutarto duoti 30 000 Eur kyšio. Dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių bankinis pavedimas nebuvo įvykdytas ir 2018 m. vasario 9 d. piniginės lėšos buvo grąžintos į UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitą.

86.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas 2017 m. gruodžio 4 d. G. L. kyšio reikalavimą K. S. laikotarpiu 2018 m. vasario 10 d.–2018 m. kovo 25 d. telefoninių pokalbių bei susitikimų metu susitarė su G. L., kad jo reikalaujamą ir abiejų sutartą duoti 30 000 Eur kyšį K. S. nurodymu UAB „K(duomenys neskelbtini)“ perves į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, užmaskuojant kyšį tariamai teisėtu sandoriu, sudarytu tarp šių įmonių.

86.5. Vykdydamas šį susitarimą, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. kovo 25 d. K. S. ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K., nesuprasdamas, kad K. S. veikia nusikalstamai, pasirašė tikrovės neatitinkančią 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“, pagal kurią UAB „K(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) už 36 300 Eur įskaitant PVM sumą perka iš UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojas) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninių konsultacijų ir projektavimo darbus, nors šiuos darbus atliko kitos įmonės. Taip G. L., veikdamas per UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., nesuprantantį, kad G. L. ir G. S. veikia nusikalstamai, o K. S. pats pasirašydamas, suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. liepos 16 d. ,,Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“.

86.6. 2018 m. kovo 5 d. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ biuro administratorė S. L. pagal minėtą 2017 m. liepos 16 d. „Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01“ išrašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LG 18 Nr. 0101 36 300 Eur sumai bei ją perdavė UAB „K(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. LG 18 Nr. 0101 pasirašė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M., nesuprasdamas, kad K. S. veikia nusikalstamai. K. S., vykdydamas susitarimą dėl sutarto kyšio perdavimo, ant minėtos sąskaitos faktūros uždėjo rezoliuciją „apmokėti“ ir ją patvirtino savo parašu bei perdavė apmokėti UAB „K(duomenys neskelbtini)“ finansininkei V. R. įmonės lėšomis. Ji nesuprasdama, kad K. S. veikia nusikalstamai, iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2018 m. kovo 27 d. 11 520 Eur, 2018 m. kovo 28 d. 7 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 22 d. 10 000 Eur, iš viso 28 520 Eur.

87. Nuteistieji K. S. dėl valstybės tarnautojui prilyginto asmens papirkimo, o G. L. dėl kyšininkavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka, kaltės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniuose skunduose, patvirtina byloje esančių įrodymų visetas. Tai, kad sandoris tarp UAB „K(duomenys neskelbtini)“ ir „V(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojų iš Lenkijos nuomos realiai nebuvo sudarytas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis G. L., kuris aiškino, kad 2017 m. pabaigoje UAB „L(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl jis paprašė, kad K. S. pervestų 30 000 Eur lenkų įmonei „V(duomenys neskelbtini)“, kurią jis buvo įsigijęs kartu su M. A.. Minėtos įmonės darbuotojams vėlavo atlyginimų išmokėjimas, taip pat reikėjo mokėti mokesčius. G. L. teigimu, toks UAB „K(duomenys neskelbtini)“ pavedimas būtų buvęs greitesnis ir panaikinęs įmonės „V(duomenys neskelbtini)“, UAB „L(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „K(duomenys neskelbtini)“ skolas (t. 15, b. l. 89–91). Vis tik G. L. nurodytus pinigų pervedimo tikslus ir alinkybes paneigia kiti bylos duomenys. 2017 m. gruodžio 4 d. pokalbio, vykusio tarp nuteistųjų, analizė tvirtina, kad G. L. sutartį dėl darbuotojų nuomos parengė ir jos pagrindu sąskaitas faktūras išrašė, tai siedamas ne su paskola jo bendrovei, tikslu išmokėti atlyginimus Lenkijos įmonėje dirbantiems asmenims, o su reikalaujamu kyšiu.

105. BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta alternatyvi veika - netikro dokumento pagaminimas reiškia visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021).

106. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomas kaltinimas dėl tikro dokumento suklastojimo, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad sutarties šalys net nesiruošė sutarties vykdyti, nes joje nurodyti įsipareigojimai neatitiko tikrosios šalių valios, kadangi nuteistieji K. S. ir G. L. šiuo dokumentu siekė tik pridengti kyšį. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės faktiškai atitinka ne tikro dokumento suklastojimo, o tame pačiame baudžiamajame įstatyme numatyto netikro dokumento pagaminimo požymius, nes K. S. ir G. L. pasirašė fiktyvią sutartį iš anksto žinodami, kad UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodytuose objektuose numatytų darbų nevykdys, o UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ už tuos darbus UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ nemokės, o šį dokumentą panaudos kitiems nusikalstamiems veiksmams - kyšio davimui ir priėmimui pridengti. Tai tik patvirtina, kad K. S. ir G. L. veiksmai, pasirašant ir antspaudu patvirtinant 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01, atitinka netikro dokumento pagaminimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

107. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, aiškinant reikalavimus, keliamus kaltinimo keitimui, vertinamas ne tik taisyklių, nurodytų BPK 255, 256 straipsniuose, laikymasis, bet ir faktinių aplinkybių koregavimo, tikslinimo, naujų aplinkybių įtraukimo ar pašalinimo iš kaltinimo poveikis kaltinamojo gynybai. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

108. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-243-697/2020). Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020).

111. Įspėjus nuteistuosius dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pakeitimo, bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka, nuteistiesiems bei jų gynėjams suteikiant teisė pasiruošti gynybai. Po pertraukos nuteistieji turėjo galimybę pasisakyti dėl aplinkybių apie kurias buvo pranešta. Dėl kolegijos nustatytų naujų kaltinimo aplinkybių nuteistųjų veiksmų kvalifikacija ir bausmė nepasikeitė, nuteistieji ir jų gynėjai jas analizavo apeliaciniuose skunduose ir baigiamosiose kalbose, pateikdami su tuo susijusius argumentus, jų gynybinė pozicija dėl to nepasikeitė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistųjų G. L., K. S. ir V. S. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

112. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad K. S. ir G. L. nusikalstami veiksmai, suklastojant minėtą sutartį, turėtų būti pripažinti mažareikšmiais, nes nuteistųjų veiksmais žala nepadaryta, o sandoris atitiko šalių valią. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar kaltininkų veiksmai, suklastojant dokumentus, gali būti pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis), svarbu įvertinti ne tik tai, ar tokiais jų veiksmais buvo padaryta žala, bet ir atsižvelgti į tai, ko buvo siekiama suklastojant dokumentą bei kokie teisiniai santykiai jo pagrindu buvo sukurti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistiesiems K. S. ir G. L. suklastojus 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01 tiesioginė žala nebuvo padaryta. Tačiau, vertinant jų veiksmų pavojingumą, svarbu atsižvelgti į tikslą, kurio tokiais veiksmais siekė nuteistieji. K. S., atstovaudamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ ir G. L., veikdamas per apie pastarųjų nusikalstamus veiksmus nieko nežinantį S. K., sąmoningai siekė fiktyviu sandoriu paslėpti reikalaujamą, duodamą bei priimtą kyšį ir norėjo taip veikti. Minėtos sutarties pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra LG 18 Nr. 0101 36 300 Eur sumai, kurios dalį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ trimis pavedimais apmokėjo. Taigi, suklastota 2017 m. liepos 16 d. Projektavimo ir techninių konsultacijų sutartimi Nr. SB-17/07/16-01 nuteistieji K. S. ir G. L. užmaskavo duodamą ir gaunamą kyšį, kyšio sumą įtraukdami į bendrovių buhalterinę apskaitą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistųjų K. S. ir G. L. veiksmai, pagaminant netikrą dokumentą, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes minėtos sutarties klastojimas buvo bendro nuteistųjų realizuoto nusikalstamo sumanymo, papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį ir valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gauti kyšį, sugalvoto mechanizmo dalis. Todėl šie K. S. ir G. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netaikant BK 37 straipsnio nuostatų.

Dėl G. L. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

113. Nepagrįstas nuteistojo G. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad G. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

116. Kaip jau pirmiau aptarta, nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad G. L., žinodamas, kad 28 520 Eur yra gauti nusikalstamu būdu, kaip kyšis iš K. S., šį kito asmens turtą įteisindamas suklastota 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartimi Nr. SB-17/07/16-01, pagal kurią 2018 m. kovo 5 d. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra LG 18 Nr. 0101, kurią K. S. apmokėjo, 28 520 Eur pervesdamas į UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, apskaitė UAB „L(duomenys neskelbtini)“ bendrovės apskaitoje, atliko su šiuo turtu susijusias finansines operacijas bei naudojo jį tolesnėje bendrovės ūkinėje finansinėje veikloje ir norėjo taip veikti. Taigi, nuteistasis G. L., veikdamas tiesiogine tyčia, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 216 straipsnio dalį. G. L. ir jo gynėjas nepagrįstą nuteisimą sieja su skunde motyvuojamu teisėtu atlygiu už 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartimi Nr. SB-17/07/16-01 numatytas ir suteiktas paslaugas, o teismo nustatytų aplinkybių dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų panaudojimo neginčija, todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad minėta sutartis buvo fiktyvi, pagaminta siekiant nuslėpti kitus nusikalstamus veiksmus, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl K. S. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

117. Nepagrįstas K. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog K. S. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje.

118. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę, o pagal straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar savo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-64-1073/2022).

119. Taigi, būtini turto iššvaistymo kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra turto perleidimo neteisėtumas ir turtinės žalos padarymas. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-44-788/2019). Turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-699/2017, Nr. 2K-302-489/2017, Nr. 2K-7-648/2019).

120. K. S. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad jis, duodamas kyšį G. L., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės jam svetimą UAB „K(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 28 520 Eur sumos.

121. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nuteistojo K. S. nurodymu iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesti 28 520 Eur, kaip G. L. duodamas kyšis. Nors K. S., duodamas kyšį G. L., veikė UAB „K(duomenys neskelbtini)“ interesais – siekė, jog būtų laiku patvirtinti Atliktų darbų aktai, nekiltų kliūčių pratęsiant 2016 m. birželio 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 2016/319 vykdymo terminą bei būtų laiku suorganizuoti ir atlikti papildomų bei naujų darbų pirkimai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai, kad kyšis buvo duodamas, siekiant paperkamo asmens veikimo įmonės interesais, nepaneigia įmonės turto iššvaistymo požymių. Įmonės turto perdavimas kitiems asmenims kaip kyšis negali būti laikomas nei teisėtu, nei ekonomiškai pagrįstu sandoriu, nes toks disponavimo įmonės turtu aktas neatitinka ir civilinių teisinių santykių prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Taigi, K. S., būdamas UAB „K(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, turėdamas įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir priimti tolesnei įmonės veiklai svarbius sprendimus, žinodamas, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovei bus padaryta žala, nurodė į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 28 520 Eur. Taigi jis, veikdamas neteisėtai, tyčia, išvaistė jo žinioje buvusį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Todėl K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

122. Nuteistasis K. S. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo įvertinti aplinkybę, jog apygardos teismas byloje atnaujino įrodymų tyrimą, kad išsiaiškintų, ar buvo pažeisti 2002 m. balandžio 15 d. STR 09.04:2002, STR 1.09.05:2002 ir 2016 m. gruodžio 2 d. STR 1.06.01:2016 reikalavimai, tačiau nuosprendyje dėl jų taikymo nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą byloje, konstatavęs, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog nuteistieji, sudarydami sutartis byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ patvirtinimo. 2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. DI-848 patvirtintą reglamentą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio priežiūra“ (t. 18, b. l. 16). Minėti dokumentai buvo ištirti 2021 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 115–118). Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apsprendžia kaltinamasis aktas. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistiesiems K. S., V. S. ir G. L. minėtų reglamentų nuostatų pažeidimai nebuvo inkriminuoti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo gautas prašymas, pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, jas papildant nurodytų teisės aktų pažeidimais (BPK 256 straipsnis). Todėl tai, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį minėtų reglamentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nesudaro pagrindo minėtą nuosprendį laikyti nepakankamai motyvuotu.

Dėl paskirtų bausmių

123. Skunduose apeliantai nenurodo jokių argumentų, susijusių su nuteistiesiems K. S., V. S. ir G. L. paskirtomis bausmėmis ar jų dydžiais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, nuteistiesiems K. S., V. S., G. L. skirdamas bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, išsamiai įvertino nuteistųjų asmenybę bei juos charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad nėra jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

124. K. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius (BK 227 straipsnio 3 dalis, BK 184 straipsnio 2 dalis), vieną apysunkį (BK 227 straipsnio 1 dalis), du nesunkius nusikaltimus (BK 300 straipsnio 1 dalis), iš jų ir nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Svarbu pažymėti, kad jis nusikalto siekdamas ne asmeninės naudos, tačiau tikėdamasis palankumo ar išskirtinių sąlygų vadovaujamai bendrovei. K. S. nusikalto esant išnykusiam teistumui (t. 13, b. l. 49–51), būdamas baustas administracine tvarka (t. 13, b. l. 180–181). Jis yra vyresnio amžiaus, turi šeimą, dirba, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Taigi, aptartos aplinkybės K. S. charakterizuoja teigiamai ir nesudaro pagrindo jį vertinti kaip linkusį sistemingai nusikalsti asmenį. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas K. S. atžvilgiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo K. S. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų baudų dydis, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį, yra proporcinga padarytiems nusikaltimams ir neprieštarauja teisingumo principui.

125. G. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius (BK 225 straipsnio 3 dalis, BK 216 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų (BK 300 straipsnio 1 dalis) baigtus nusikaltimus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad G. L. nusikalto būdamas neteistas (t. 12, b. l. 113–115), baustas administracine tvarka (t. 12, b. l. 116–118, t. 13, b. l. 179). Jis dirba, turi šeimą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Šios aplinkybės G. L. charakterizuoja teigiamai, kaip linkusį laikytis visuotinai priimtinų elgesių normų, asmenį. Nors G. L. priimtas kyšis viršijo 250 MGL, tačiau, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, dėl tokių jo veiksmų atsiradusias pasekmes, nuteistojo G. L. asmenybę, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo G. L. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų baudų dydis, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei tikslus ir švelninti tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę - baudos dydį - nėra pagrindo.

126. V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 225 straipsnio 1 dalis) ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, valdymo tvarkai, susijusį su dokumento klastojimu. V. S. neteistas (t. 13, b. l. 79–81), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 13, b. l. 177). Jis dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, yra vyresnio amžiaus. Naujų nusikalstamų veikų, po inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Šios aplinkybės patvirtina, kad jo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis. Todėl apygardos teismas pagrįstai jam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė baudas, mažesnes, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas šios bausmės vidurkis. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudos, tiek galutinė bausmė – baudos dydis, proporcingi jo asmenybei, padarytiems nusikalstamiems veiksmams, užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą ir atitinka teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje G. L. ir K. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad G. L. ir UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius K. S., siekdami nuslėpti kyšininkavimo ir papirkimo veiksmus, G. L., veikdamas per UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., nežinantį apie daromą nusikaltimą, o K. S., veikdamas pats, pasirašė ir bendrovių antspaudais patvirtino šalių tikrosios valios neatitinkančią, fiktyvią 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01 ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje V. S. ir K. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. ir UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius K. S., siekdami nuslėpti kyšininkavimo ir papirkimo veiksmus, pasirašė ir bendrovių antspaudais patvirtino šalių tikrosios valios neatitinkančią, fiktyvią 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutartį „Prekybos paviljono, pastogės (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį, o K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, inkriminuotų veiksmų padarymo aplinkybes pakeisti ir nustatyti, kad 2018 metais, iki vasario mėnesio 14 dienos V. S. UAB ,,An(duomenys neskelbtini)“ naudai netiesiogiai, per kitą asmenį pareikalavo kyšio ir per kitą asmenį dėl kyšio susitarė, kyšį priėmė, o K. S. per kitą asmenį dėl kyšio susitarė, kyšį davė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.