Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama nuteistojo V. S. gynėjo advokato Ato Molio kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimus, nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai V. S. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes tinkamai nenustatė šių veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos bei tiesioginės tyčios nuteistojo veiksmuose, t. y. nuteistojo suvokimą ir neabejotiną žinojimą, kad jo veiksmai (kyšio reikalavimas, susitarimas jį priimti ir jo priėmimas UAB „Antikus“ naudai bei netikro dokumento – 2018 m. vasario 21 d. projekto vykdymo priežiūros sutarties pagaminimas siekiant nuslėpti kyšininkavimo požymius) yra neteisėti, ir norėjo taip veikti.

Pažymi, kad V. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo grindžiama prielaidomis ir spėjimais, nepašalintomis abejonėmis, prieštaringais ir nepatikimais liudytojų E. L. ir T. U. parodymais, taip pat tinkamai neištyrus (t. y. 2018 m. spalio 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto 2018 m. vasario 14 d. pokalbio turinio; pačių nuteistųjų V. S. ir K. S., liudytojų P. K., E. S., P. M., V. S. parodymų; rangos darbų priėmimo – perdavimo aktų; kitų teisiamojo posėdžio metu papildomai pateiktų rašytinių dokumentų turinio) ir neįvertinus visų byloje esančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su kasacinio skundo turiniu nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai, bet ir apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, pripažįstant V. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasacinio skundo teiginiai, susiję su netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, taip pat pateikiant ir savą įrodymų vertinimą, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka, nes šie kasacinio skundo teiginiai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Pažymėtina, kad kasacinio skundo turinys iš esmės suponuoja pakartotinį aplinkybių vertinimą, o ne teisės taikymo pažeidimo ištaisymą. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad buvo padaryti esminiai BPK straipsnių pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra, o į visus kasaciniame skunde keliamus argumentus yra išsamiai ir motyvuotai atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis veikų aplinkybėmis ir byloje surinktų įrodymų vertinimu bei su nepalankiu teismo sprendimu, savaime nelemia neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminio baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo V. S. gynėjo advokato A. Molio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.