Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. K. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. R. (R.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, V. V. ir J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. balandžio 11 d. teisme gautas atsakovės I. M. K. pareiškimas atidėti 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 dalies, kuria atsakovai A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę, vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą.

9. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 atsakovai A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr.17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Sprendime taip pat nurodyta, kad, jei atsakovai per teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimų, atsakovams skirtina bauda po 14,48 Eur kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius pabaigos, baudą sumokant į Statybų inspekcijos sąskaitą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016 pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi sprendimui įsiteisėjus atsakovai privalėjo iki 2017 m. sausio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

10. 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas keturis kartus: atsakovo A. R. prašymu buvo atidėtas du kartus, abu kartus sprendimo vykdymą pratęsiant 12 mėnesių terminui (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1965-901/2017 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3506-901/2018). Trečiąjį kartą sprendimo įvykdymo terminas atidėtas pareiškėjų A. R. ir I. M. K. prašymų pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7572-824/2019, sprendimo įvykdymo terminą atidedant dar 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ketvirtąjį kartą sprendimo įvykdymo terminas atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021, panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-1568-965/2021, kuria buvo atmestas I. M. K. prašymas, ir pareiškėjos I. M. K. prašymą patenkinant – sprendimo vykdymą atidedant dar 12 mėnesių terminui. Taigi 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas atidėtas iki 2022 m. balandžio 8 d. Pareiškėja I. M. K. kreipėsi į teismą, prašydama dar kartą 12 mėnesių terminui atidėti teismo sprendimo vykdymą.

11. 2004 m. birželio 15 d. A. R. kaip statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17 ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17 už tai, kad jis neturėdamas suderinto projekto ir nustatyta tvarka gauto leidimo statybai savavališkai vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus – rekonstravo namo antrąjį aukštą (perklojo stogo dangą ir medines laikančiąsias konstrukcijas), pateikdamas tik parengtą, bet nesuderintą projektą. Faktas apie savavališką statybą Statybos inspekcijai buvo žinomas jau nuo 2001 metų: 2001 m. liepos 16 d. Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą baigti ruošti poilsinės (duomenys neskelbtini), perplanavimo projektą, nustatyta tvarka jį suderinti ir gauti leidimą statybai per 8 mėnesius nuo šio nurodymo gavimo dienos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktiškai ši rekonstrukcija neįteisinta iki šiol.

12. Po R. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu I. M. K. įgijo nuosavybę į 6703/18989 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas pastatas priklauso dar trims savininkams: suinteresuotam asmeniui V. V. – 41/100 dalis, suinteresuotam asmeniui A. R. – 11/100 dalių, o suinteresuotam asmeniui J. B. – 30/100 dalių pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini).

13. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, taip pat buvo panaikintas ir jo pagrindu A. R. ir R. K. N. savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. (o kitiems bendrasavininkams 2003 m. vasario 10 d.) išduotas projektavimo sąlygų sąvadas valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai iki šiol nėra gavę statybos leidimo atliktiems ginčo pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822–1678/2008 pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai (duomenys neskelbtini)), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą (sklypas (duomenys neskelbtini)), akivaizdžiai prieštarauja (duomenys neskelbtini) pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo plečiamos aptarnavimo įstaigų teritorijos (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), nes naujai suformuotas komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypas su numatoma komercinio pastato statyba, prieštarauja (duomenys neskelbtini) pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai, kurių 10 punkte nustatyta, kad jog urbanistiniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalųjį planą.

14. 2016 m. lapkričio 17 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas naujas detalusis planas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atstovo teigimu, tik patvirtinus šį detalųjį planą atsirado reali galimybė pradėti statybos įteisinimo procedūrą – I. M. K. užbaigė valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo iš gyvenamosios į rekreacinę procedūrą ir taip įgyvendino naujai priimto detaliojo plano sprendinius. Ji taip pat užbaigė valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naujų kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo VĮ Registrų centre, valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jos įregistravimo VĮ Registrų centre procedūras. Kadangi leidimą savavališkos statybos padarinių pašalinimui išduodančios institucijos Neringos savivaldybės darbuotojai pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams išdėstė kategorišką reikalavimą, kad atsižvelgiant į tai, jog pastatas – valgykla, (duomenys neskelbtini), yra vienas nekilnojamojo turto objektas, architektūriškai ir visai kitaip vertinamas kaip vienas statinys, turi būti rengiamas 1 (vienas) bendras techninis projektas ir gaunamas vienas bendras dokumentas, atsakovė I. M. K. surado architektą A. S., su kuriuo sutiko bendradarbiauti ir kiti pastato bendraturčiai. 2019 m. balandžio 15 d. visų pastato bendraturčių įgaliotas asmuo V. V. pasirašė Projektavimo darbų sutartį su architektu A. S., pagal kurią architektas visiems pastato bendraturčiams turėjo suteikti projektavimo paslaugas, t. y. parengti techninį projektą dėl pastato paskirties pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbų įteisinimo, pateikti šį techninį projektą derinti su visomis atitinkamomis institucijomis. Šios Projektavimo darbų sutarties pagrindu architektas A. S. parengė Projektinius pasiūlymus, kurie dar 2019 m. sausio 9 d. buvo apsvarstyti su visuomene. 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. B., A. R. ir V. V. elektroniniu pranešimu susitarta pranešti architektui A. S., kad 2019 m. balandžio 15 d. sutartis yra nutraukta šiam sutartais terminais nevykdant pasirašytos sutarties, nebendradarbiaujant su Neringos vyriausiuoju architektu. 2019 m. rugpjūčio 27 d. tarp V. V. ir UAB „ASD Project“ sudaryta Projektavimo darbų sutartis, pagal kurią UAB „ASD Project“ įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę analizę, plotų apskaičiavimą ir padalijimą bendraturčiams. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp V. V., pareiškėjos I. M. K., A. R. ir J. B. sudarytas susitarimas, šalys susitarė pasidalyti maksimalų leistiną žemės sklypo plotą pagal UAB „ASD Project“ atliktos analizės 1-ąjį principą; išsprendus galimo užstatymo kompensavimo (perleidimo) klausimus, rengiant pastato – valgyklos paskirties pakeitimo į poilsio ir rekonstravimo projektą, pastate būtų formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos) susitarime nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog derybos nutrūko, kai I. M. K. kreipėsi į teismą su reikalavimu VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre apie pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis (administracinė byla Nr. eI-8735-386/2019). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8735-386/2019 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Buvo ir daugiau teisminių procesų, kuriuose vienas iš bendraturčių siekė atsidalyti, įteisinti statybas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-639/2018 atmetė ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. M. K.; ieškovas A. R. prašė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti pagal K. Š. firmos techninį projektą Nr. 12-0525 be atsakovės I. M. K. sutikimo, nustatyti, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 30/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad jis naudosis patalpomis, UAB „Jungtinės pajėgos“ projekte pažymėtomis indeksais 1, 1a, 1b, 1c, ir naujai sukurtomis rūsio patalpomis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-1092/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-73-1067/2022 visi bendraturčiai buvo pareiškę reikalavimus dėl savo dalies atidalijimo, o I. M. K. ir A. R. priešieškiniuose prašė pripažinti jų teisę įteisinti atliktus pastato – valgyklos, (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose, be kitų pastato bendraturčių sutikimo ir leisti I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai. I. M. K. priešieškinyje prašė konstatuoti, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija“ nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos jos nuosavybėn. 2022 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu šioje byloje pareikšti proceso dalyvių reikalavimai buvo atmesti, nurodant, kad, neišsprendus klausimo dėl savavališkos statybos, teismas neturi pagrindo tikrinti, ar idealiosios kiekvieno bendraturčio dalys atitinka realiąsias pastato dalis; remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, kol nebus išspręstas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, statinį atidalyti iš bendrosios nuosavybės nėra teisinio pagrindo (įteisinus savavališką statybą ir įtraukus papildomus plotus taip gali būti padidinta bendroji dalinė nuosavybė arba priešingai, įvykdžius reikalavimą pašalinti savavališką statybą, šalių valdomas plotas keistųsi). Tik išsprendus šį ginčą ir pašalinus teismo konstatuotus bendraturčių valdymo teisės pažeidimus, gali būti įgyvendinama bendraturčio nuosavybės teisė į atidalijimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia naudotis ar disponuoti statiniu (jo dalimi), jeigu šis yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog taikos sutartys ar susitarimai tarp bendraturčių, kad bendroji dalinė nuosavybė būtų atidalyta ir kad kiekvienas iš bendraturčių projektuotųsi naujus statinius ar įsiteisintų jau atliktą statybą, draudžiami kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės pareiškimo dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo pagrįstumui. Priešingai, kol savavališka statyba neįteisinta, jokie susitarimai, susiję su šiuo neteisėtai pastatytu objektu ar jo dalimi, yra negalimi. Teismas taip pat nurodė, jog, nagrinėjant dar vieną pareiškėjos prašymą dėl dar 2015 m. priimto sprendimo vykdymo atidėjimo, nėra jokio pagrindo prognozuoti ir laukti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo rezultato. Iš pateiktų į bylą dokumentų, proceso dalyvių procesinių dokumentų, atstovų paaiškinimų teismas nenustatė, jog atsakovai I. M. K. ir A. R. būtų pateikę bendraturčiams derinti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, su Neringos savivaldybės architektūros skyriumi suderintą projektą, kad dėl tokio konkretaus projekto kiti bendraturčiai nebūtų davę sutikimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kokių konkrečių veiksmų be priešieškinio pareiškimo byloje, kurioje jų reikalavimai atmesti, ėmėsi neteisėtų statybų vykdytojai atsakovai I. M. K. ir A. R. teismui ketvirtą kartą atidėjus sprendimo vykdymą (sudarant galimybes įteisinti statybą), siekdami įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 8 d. Teismas pažymėjo, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju būtų galimybė įteisinti dar 2004 m. konstatuotus savavališkos statybos padarinius tiek dėl nesibaigiančių bendraturčių ginčų, tiek dėl to, kad realiai daugiau jokių dokumentų derinimo veiksmų pareiškėja po dar vieno sprendimo vykdymo atidėjimo neatliko, ir neaišku, ar ketina atlikti. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Mano, jog teismas nepagrįstai nesirėmė anksčiau nagrinėtoje byloje suformuotu precedentu ir iš esmės savo galimybę įteisinti statybą sieja su Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-73-1067/2022 proceso rezultatu.

17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

19. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kurio vykdymą prašoma atidėti, priimtas 2015 m. liepos 3 d., įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d. Sprendimui įvykdyti buvo nustatytas vienerių metų terminas, kuris buvo atidėtas keturis kartus. Pagal paskutinę nutartį, kuria atidėtas sprendimo įvykdymo terminas, sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. balandžio 8 d. Sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Pareiškėja teigia, jog paskutine nutartimi, kuria atidėtas sprendimo įvykdymo terminas, buvo suformuotas precedentas, kuriuo teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą šioje byloje, nepagrįstai nesivadovavo.

21. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021, kuria pareiškėja remiasi kaip precedentine, padarė išvadą, kad pareiškėja buvo aktyvi įgyvendindama sprendinius, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, patalpų rekonstrukcija, bendradarbiavo ir veikė kartu su kitais bendraturčiais, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad savavališkos statybos padarinius pavyks pašalinti vienu projektu, kartu išsprendžiant ir kitus klausimus dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo bendrąja daline nuosavybe, įskaitant atidalijimą iš jos. Tik suinteresuotam asmeniui V. V. pareiškus ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, kad pašalinti savavališkos statybos padarinių jos siekiamu būdu, t. y. vienu projektu išsprendžiant visus bendrosios nuosavybės klausimus, nepavyks. Be to, pareiškėjai siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, ji turi gauti bendraturčių sutikimą dėl pasiūlyto projekto, o jo negavusi, turi kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, be bendraturčių sutikimo. Šiuo atveju pareiškėja nurodytus veiksmus atliko pareikšdama priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-380-1067/2021. Taigi, teismo nuomone, pareiškėja po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo buvo aktyvi, siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nurodyta byla kaip precedentine, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytoje byloje nėra pateiktos kažkokios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kurios laikytinos precedentu šioje byloje. Pareiškėja iš esmės precedentu laiko tam tikrą apeliacinės instancijos teismo pateiktą bylos faktų įvertinimą, taigi šiuo atveju nebent būtų galima kalbėti apie nustatytų faktų prejudicialumą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

24. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog nagrinėdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti, ar konkrečiu laikotarpiu egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti šį institutą. Aptartoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino situaciją, buvusią nutarties priėmimo metu – 2021 m. balandžio 8 d. Spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino šiuo metu esančią situaciją, pareiškėjos veiksmus per aktualų laikotarpį ir sprendimo įvykdymo perspektyvas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nepagrįstai nesirėmė anksčiau nustatytų faktų prejudicialumu.

25. Pareiškėja skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo įvardytas 18 metų neteisėtų statybų laikotarpis, didžiąja dalimi nulemtas ne pareiškėjos neveiklumo ar kaltės, tačiau būtent valstybinių institucijų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo aspektu svarbu paminėti, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 17 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas naujas detalusis planas, taigi, pareiškėjos atstovo teigimu, atsirado reali galimybė pradėti statybos įteisinimo procedūrą. Pažymėtina, jog planas buvo patvirtintas dar per pirminį įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminą, po to terminas sprendimui įvykdyti buvo pratęstas dar kelis kartus, duomenų, kad pareiškėja po to, kai buvo patvirtintas detalusis planas, negalėjo įvykdyti sprendimo dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės kliūtį įteisinti savavališką statybą sudaro bendraturčių nesutarimas šiuo klausimu. Pareiškėja mano, jog sprendimo vykdymas turi būti atidėtas, nes ji tikisi palankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje, kurioje pareiškė priešieškinį, siekdama įteisinti statybą be bendraturčių sutikimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sieti sprendimo įvykdymo galimybę vien tik su nurodyto proceso perspektyvomis šiuo metu būtų neekonomiška ir neefektyvu. Nurodytos bylos procesas gali užsitęsti, jo rezultatas neprognozuotinas. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-618/2022 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad įvykdytų teismo sprendimą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų į bylą dokumentų, proceso dalyvių procesinių dokumentų, atstovų paaiškinimų nėra duomenų, jog atsakovai I. M. K. ir A. R. būtų pateikę bendraturčiams derinti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, su Neringos savivaldybės architektūros skyriumi suderintą, projektą, kad dėl tokio konkretaus projekto kiti bendraturčiai nebūtų davę sutikimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kokių konkrečių veiksmų be priešieškinių pareiškimo byloje ėmėsi neteisėtų statybų vykdytojai atsakovai I. M. K. ir A. R., siekdami įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurio įvykdymo terminas, atidėjus jį ketvirtą kartą, baigėsi 2022 m. balandžio 8 d.

26. Pareiškėja pažymi, kad ji po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties priėmimo ir toliau aktyviai vykdė veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių šiai dienai dar nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog po 2021 m. balandžio 8 d. pareiškėjos nurodomas aktyvus elgesys pasireiškė tik dalyvavimu bylos procese. Nors pareiškėja nurodo, jog jai nesuprantamas teismo reikalavimas bendraturčiams pateikti derinti naują projektą ir antrą kartą prašyti bendraturčių sutikimų, kai jie vieną kartą tokių sutikimų jau nedavė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad įteisintų statybas ir įvykdytų sprendimą, taigi turėtų stengtis išspręsti su bendraturčiais nesutarimus ir suderinti naują visų interesus atitinkantį projektą, ypač turint omenyje tą faktą, jog, kaip jau minėta, esminė kliūtis įteisinti statybą yra bendraturčių nesutarimas, taigi šioje situacijoje egzistuoja subjektyvus faktorius.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog Statybų inspekcija, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius juos nugriaunant, turėtų pareikšti naują ieškinį ir prašyti leisti šiuos darbus atlikti pačiai Statybų inspekcijai, taigi daug racionalesnis ir ekonomiškesnis sprendimas būtų sudaryti visas galimybes pareiškėjai įsiteisinti savavališką statybą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendime, kurio vykdymą pareiškėja prašo atidėti, yra numatyta alternatyva įteisinimui – A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi pareiškėjos argumentas, jog įteisinti būtų racionaliau nei nugriauti, teisinės reikšmės, nusprendžiant dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo, neturi, nes bet kokiu atveju sprendimas turi būti įvykdytas – statyba įteisinta arba jos padariniai pašalinti.

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes taip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas, kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

29. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog šiuo atveju būtų galimybė įteisinti dar 2004 metais konstatuotus savavališkos statybos padarinius tiek dėl nesibaigiančių bendraturčių ginčų, tiek dėl to, kad realiai pareiškėja daugiau jokių dokumentų derinimo veiksmų dar kartą atidėjus sprendimo vykdymą neatliko, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Dar kartą atidėjus sprendimo vykdymą būtų paneigtas sprendimo vykdymo privalomumo principas, pažeista išieškotojos ir skolininkės interesų pusiausvyra, ypač turint omenyje šioje situacijoje egzistuojantį viešojo intereso elementą. Iš esmės pareiškėja galimybę įteisinti savavališką statybą sieja tik su vykstančio teisinio proceso rezultatu, tačiau, kaip jau minėta, nei jo trukmė, nei jo eiga, nei rezultatas neprognozuotini, todėl tai nelaikytina ta išskirtine aplinkybe, kuri pateisintų teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimą.

30. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.