- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eA-774-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01334-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- I. M. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- A. R., V. V., J. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. R., V. V., J. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. kovo 22 d. nekilnojamo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-439 (14.5 E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. CSPR-166 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie pastatą-valgyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), t. y. apie dalis tarp bendraturčių, jas įrašant taip: I. M. K. nuosavybės teise valdo 35/100 idealiąsias dalis (201,09 kv. m) Pastato; A. R. nuosavybės teise valdo 9/100 idealiąsias dalis (52,51 kv. m.) Pastato; V. V. nuosavybės teise valdo 32/100 idealiąsias dalis (184,12 kv. m.) Pastato; J. B. nuosavybės teise valdo 24/100 idealiąsias dalis (131,95 kv. m.) Pastato.
2. Pareiškėja nurodė, kad Skyriaus sprendimu netenkintas pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d prašymas ir 2019 m. vasario 28 d. patikslintas prašymas pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 50/170523 duomenis apie kiekvienam iš bendraturčių tenkančią Pastato dalį, po to, kai į bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos, remiantis bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. prašymu (susitarimu), 2005 m. gruodžio 19 d. pastato idealiųjų dalių perskaičiavimo projektu bei teismų sprendimais, kurie patvirtino šių dokumentų pagrįstumą bei pagrindą atlikti pakeitimus. Komisijos sprendimu Skyriaus sprendimas paliktas galioti.
3. Pareiškėja paaiškino, jog Skyriaus sprendimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 registro duomenų nekeičia bei, kad Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte yra pastaba, jog pagal bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimą yra pakeista pastato 4M1p valdoma 6703/18989 dalis, kuri šiuo metu priklauso pareiškėjai, tačiau prašymo pakeisti valdomas dalis J. B., A. R. ir V. V. nepateikė. Komisijos sprendimu pritarta Skyriaus sprendime padarytai išvadai, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 23 straipsnį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o tokių prašymų Pastato bendraturčiai (J. B., A. R. ir V. V.) nebuvo pateikę. Komisija taip pat pritarė Skyriaus išvadai, jog bylose tarp Pastato bendraturčių teismų priimtuose sprendimuose (nutartyse) nėra išdėstyta jokių sprendimų, kurių pagrindu priverstine tvarka, neatsižvelgiant į bendraturčių valią, pareiškėjos prašymo pagrindu galėtų būti pakeistos visų Pastato bendraturčių nuosavybės dalys. Komisija papildomai pažymėjo, jog tokiu atveju, atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, taikytinas ir NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas bei, kad savo atsiliepimuose tretieji suinteresuoti asmenys vienodai nurodė, jog toks Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas duomenų pakeitimas mažintų jiems priklausančią įsigijimo dokumentuose nurodytą nuosavybės į Pastatą dalį, kas pažeistų jų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius.
4. Pareiškėjos nuomone, Komisija netinkamai aiškino ir taikė NTRĮ 23, 29 straipsnius, netinkamai vertino įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir jo dėstomąją bei rezoliucinę dalis, dėl ko priėmė visiškai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą bei neatliko registratoriui įstatymais pavestų vykdyti pareigų. Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių prašymas (Susitarimas) ir 2005 m. gruodžio 19 d. pastato idealiųjų (procentinių) dalių pakeitimo projektas turi būti vertinamas kaip esminis teisinis pagrindas pakeisti visų bendraturčių pastato valdomų idealiųjų dalių perskaičiavimą Nekilnojamojo turto registre, o tai patvirtino nustatyti prejudiciniai faktai Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Tai yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad ginčo atveju pareiškėja teritorinio registratoriaus neprašė įregistruoti (pakeisti) kitų bendraturčių nuosavybės teisės į Pastatą dalis, o prašė įregistruoti kitas daiktines teises, kurių įregistravimui pakanka suinteresuoto asmens prašymo. Kadangi šis pareiškėjos argumentas prieštaravo jos pačios skunde nurodytai faktinei aplinkybei, kad ji kreipėsi su prašymais pakeisti duomenis apie kiekvienam bendraturčiui priklausančią Pastato dalį po to, kai į Pastato bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos. Atsakovas nurodė, kad apie prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, ir kokias konkrečiai, nebuvo nurodyta nei pareiškėjos teiktuose prašymuose, nei skunde. Paaiškino, kad NTRĮ 23 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo pats arba per atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, yra imperatyvi teisės norma, o šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kai asmuo neturėjo teisės paduoti tokio prašymo. Tuo atveju, jei Pastato bendraturčiai atsisakydami pateikti prašymą įregistruoti nuosavybės dalių į Pastatą pakeitimą 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) pagrindu pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tai turėtų būti sprendžiamas ginčas dėl tokios teisės suteikimo teismo (priverstine) tvarka, tačiau pateiktuose teismo sprendimuose ir nutartyje tokių duomenų nebuvo. Pareiškėjos argumentai dėl 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) teisinės galios ir reikšmės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jokių abejonių nekėlė, nes šio dokumento pagrindu jau buvo pakeista pareiškėjai tenkanti nuosavybės dalis.
7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad patenkinus jos prašymą būtų ištaisyti klaidingi duomenys, nes NTRĮ 33 straipsnio 2 dalis numato tik techninių klaidų ištaisymo galimybę ir tik tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju, Pastato bendraturčiai yra nurodę, jog tarp jų yra nagrinėjami kiti civiliniai ginčai dėl Pastato savavališkos statybos, o kartu ir daiktinių teisių į Pastatą, taip pat, kad pareiškėjos prašymo patenkinimas pažeistų visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
8. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., V. V., J. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad šiuo atveju pareiškėja nei vienos iš NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų kitų daiktinių teisių į Pastatą registruoti neprašė, todėl atsakovas jos prašymą pagristai vertino kaip pateiktą dėl nuosavybės teisių į Pastatą įregistravimo. Nurodė, kad tokio prašymo tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę ar įgalioję pareiškėją tai daryti. Tretieji suinteresuoti asmenys nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pirkimo-pardavimo sutartimis pirko ir įgijo ne konkrečias patalpas, bet viso pastato su rūsio patalpomis idealiąsias dalis, nors civilinėje byloje jiems to įrodyti nepavyko. Prašymo (susitarimo), datuoto 2005 m. gruodžio 1 d. neteikė, nes pareiškėjos buvo suklaidinti dėl jo turinio ir teisinių pasekmių. Tretieji suinteresuoti asmenys manė, kad jo pagrindu atliktas duomenų pakeitimas, sumažintų šiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis, lyginant su tomis jų dalimis, kurios nurodytos jų įsigijimo dokumentuose, ir pažeistų jų teises, interesus ir teisėtus lūkesčius, nes jie pagrįstai galėjo tikėtis ir tikėjosi, kad nuosavybės teisę bei kitas su ja siejamas teises turės teisę įgyvendinti proporcingai įgytai ir jos įgijimo metu įregistruotai Pastato daliai (pvz., naudotis ar nesinaudoti rūsiu, didinti bendrą daiktą ar jo vertę ir atitinkamai savo dalį bendrame turte, išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės dalį žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti ir kt.). Be to, manė, kad tokio pobūdžio susitarimas yra nuosavybės teisių perleidimo sandoris, kuris privalo būti sudaromas notarine forma, o toks šiuo atveju sudarytas nebuvo ir kad tokia situacija susidarė dėl to, jog pareiškėjos valdomos dalys buvo pakeistos, nesant tam teisinio pagrindo. Teigė, kad pareiškėja siekia ne to, kad registre būtų įregistruoti ir išviešinti šiuo metu faktinę situaciją atitinkantys duomenys, o sumažinta kitų bendraturčių dalis, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 1 d. prašymu (susitarimu), kuris nėra pakankamas pagrindas keisti registro duomenis apie bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis, nes jame nurodytos dalys ne tik neatitinka tų, kurios nurodytos įsigijimo dokumentuose, bet ir faktinių tuo metu buvusių duomenų apie pastato bendrą plotą, patalpų skaičių, jų dydį, išdėstymą plane ir kt.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjos I. M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1. Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 26 d. duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato-valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro sudarymo ir kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. balandžio 16 d., bendras plotas 569,67 kv. m, žymėjimas plane 4M1p (1-2 punktai). Pareiškėjai I. M. K. nuosavybės teise įregistruotos 6703/18989 dalys Pastato, įregistravimo pagrindas 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. MV7-116 ir 2012 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. MV7-1062, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (4.1 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. nuosavybės teise įregistruota 11/100 dalių Pasato, įregistravimo pagrindas 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1192, 2007 m. kovo 13 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-633-451/2007, įrašas galioja nuo 2007 m. balandžio 26 d. (4.2 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. nuosavybės teise įregistruota 41/100 dalis Pasato, įregistravimo pagrindas 2002 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 16RS-1323, 2002 m. kovo 1 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 16RS-1324, įrašas galioja nuo 2002 m. balandžio 24 d. (4.3 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. nuosavybės teise įregistruota 30/100 dalių Pastato, įregistravimo pagrindas1997 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-2286, įrašas galioja nuo 1998 m. gegužės 1 d. (4.4 punktas). Taip pat įregistruotas juridinis faktas – sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, daiktas – 6703/18989 Pastato, aprašyto 2.1, 4.1 punktuose (t. y. pareiškėjai priklausanti dalis), įregistravimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (7.1 punktas). Registro pastabose ir nuorodose nurodyta, kad pagal bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimą yra pakeista pastato 4M1p valdomos dalys, prašymo įregistruoti susitarimą J. B., A. R. ir V. V. nepateikė (11 punktas).
11.2. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2019 m. vasario 4 d. sprendime Nr. SPR3-441(403.4) „Dėl registro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“ nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d. prašymas Nr. 19768953 pakeisti Pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 pagrindu ir nuspręsta prašymą atidėti. Paaiškinta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja, keičia, išregistruoja registro duomenis pateiktų dokumentų pagrindu. Nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) el. dokumentų archyve esanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 nekeičia registro duomenų, o pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d. prašyme nenurodyta kokius konkrečiai registro duomenis prašoma pakeisti. Šiuo sprendimu teritorinis registratorius prašė pareiškėjos patikslinti (sukonkretinti) savo prašymą. Nurodė, kad vadovaujantis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 29 straipsnio 2 punktu prašymo nagrinėjimas atidedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Šalies argumentai
11.3. Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. prašymo Nr. 19768953, pateikto 2019 m. sausio 22 d., patikslinimu nurodė, kad tarp bendraturčių buvo sudarytas Pastato padalinimo projektas, pagal kurį bendraturčių idealiosios (procentinės) dalys jau buvo skaičiuojamos nuo bendro ploto su rūsiu, t. y. nuo 569,67 kv. m. Teigė, kad remiantis šiuo projektu VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas perskaičiuoti Pastato bendraturčių valdomas dalis. Nurodė, kad šis bendraturčių prašymas ir pastato idealiųjų (procentinių) dalių pakeitimo projektas turi būti vertinamas kaip esminis teisinis pagrindas pakeisti visų bendraturčių pastato valdomų idealiųjų (procentinių) dalių perskaičiavimą Nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, jog tai patvirtino ir Komisijos 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 112 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-10I0-613/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Teigė, jog iki šiol tai nėra atlikta visiems bendraturčiams, nes VĮ Registrų centras be pagrindo reikalauja kiekvieno bendraturčio atskiro prašymo pakeisti idealiąsias (procentines) dalis. Pažymėjo, jog šis reikalavimas yra perteklinis. Paaiškino, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie Pastatą yra klaidingi ir neteisingi, kadangi bendraturčių valdomos dalys viršija 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, prašė anksčiau išvardintų dokumentų pagrindu ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus neteisingus duomenis.
11.4. Skundžiamu Skyriaus sprendimu išnagrinėjus 2019 m. sausio 22 d. prašymą Nr. 19768953 pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016, papildomai pateiktą 2019 m. vasario 28 d. prašymo Nr. 19768953, pateikto 2019 m. sausio 22 d., patikslinimą, vadovaujantis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu nuspręsta prašymo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą netenkinti. Nurodyta, kad NTRĮ 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Pažymėta, kad vadovaujantis NTRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo suinteresuotas jų įregistravimu, prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą. Paaiškinta, jog nagrinėjamu atveju, Pastato bendraturčiai A. R., V. V., J. B. prašymą pakeisti registre įregistruotas nuosavybės teisių dalis nepateikė. Nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja, keičia, išregistruoja registro duomenis pateiktų dokumentų pagrindu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 nekeičia registro duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Skundžiamu Komisijos sprendimu išnagrinėjus pareiškėjos atstovės advokatės L. D. 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl Skyriaus sprendimo, vadovaujantis NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, nuspręsta palikti galioti Skyriaus sprendimą ir atsisakyta pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre apie Pastatą, papildant atsisakymo pagrindą NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu. Šiame sprendime nurodyta, kad Komisija informavo bendraturčius A. R., V. V. ir J. B. apie jų teisę pateikti atsiliepimą į skundą ir kad visi bendraturčiai pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjos skundo tenkinimu nesutinka ir kad toks Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas duomenų pakeitimas mažintų jiems priklausančią įsigijimo dokumentuose nurodytą nuosavybės į Pastatą dalį, kas pažeistų jų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Konstatuota, jog pareiškėjos nurodytuose teismų sprendimuose (nutartyse) nėra priimta jokių sprendimų, kurių pagrindu priverstine tvarka, neatsižvelgiant į bendraturčių valią, pareiškėjos prašymo pagrindu galėtų būti pakeistos visų Pastato bendraturčių nuosavybės dalys. Paaiškinta, jog Skyrius pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis NTRĮ 23 straipsniu prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o tokių prašymų Pastato bendraturčiai nėra pateikę. Pažymėta, kad tokiu atveju, atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, taikytinas ir NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas.
12. Teismo vertinimu, nuosavybės teisių idealių dalių skaičius sudaro nuosavybės teisės, o ne kitų NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų daiktinių teisių, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymų turinį. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Pareiškėja nėra įsigijusi Pastato dalių, nuosavybės teise priklausančių kitiems bendraturčiams, taip pat kiti bendraturčiai nėra pateikę tokių prašymų ar įstatymų nustatyta tvarka įgalioję pareiškėją juos pateikti. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog Pastato dalis priklauso pareiškėjai, nesuteikia jai teisės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kito asmens (šiuo atveju kitų bendraturčių) nuosavybės teisių, nes tokia teisė NTRĮ imperatyviai yra įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui. Taigi, VĮ Registrų centre nuosavybės teisės idealias dalis gali įregistruoti tik kiekvieno bendraturčio ar jo įgalioto atstovo prašymu ir tik tai daliai, kuri tam bendraturčiui priklauso nuosavybės teise.
13. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčija, jog bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimas savo turiniu keičia bendraturčių nuosavybės teisių idealių dalių perskaičiavimą po kadastrinių duomenų patikslinimo ir yra pagrindas šių idealių dalių perskaičiavimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, jog pareiškėjai priklausanti Pastato dalis jau yra perskaičiuota bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimo pagrindu. Tačiau registratorius nėra kompetentingas spręsti apie sutarties šalių tarpusavio santykių turinį bei jų tikrąją valią, nes iš šių santykių kylantys ginčai laikytini civilinio teisinio ginčo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-717-08).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys skirtingai interpretuoja bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimą bei nesutaria dėl nuosavybės teisių į Pastatą apimties, todėl, teismo vertinimu, tarp šių asmenų kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į šį statinį. Tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Pareiškėja nepateikė jokio teismo sprendimo, kurio pagrindu atsakovas būtų įpareigotas pakeisti Nekilnojamojo registro duomenis apie kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis nesant jų prašymų. Be to, dokumentai, kurių pagrindu tie duomenys jau yra įrašyti, nėra nuginčyti ir teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais.
15. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis NTRĮ nuostatomis, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-407-12).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ar kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą nebuvo padaryta techninių klaidų. Šiuo atveju pareiškėja tik siekė, jog duomenys apie Pastato dalis, nuosavybės teise priklausančias kitiems bendraturčiams, būtų įrašyti bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimo pagrindu, t. y. siekė, kad būtų įrašyti nauji duomenys nauju pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina NTRĮ 33 straipsnyje nustatyta netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo procedūra.
17. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kitų bendraturčių teises į kitokias Pastato dalis nei jos jau yra įregistruotos. Skundžiami Skyriaus sprendimas ir Komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė, kad skundžiami sprendimai pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat, kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teismo atmestas.
III.
18. Pareiškėja I. M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
19. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo situacijai nepagrįstai taikė NTRĮ 11 straipsnio 1 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėja savo prašymu atsakovui nesiekė įregistruoti naujų nuosavybės teisių į Pastato dalis, kurių ji nebuvo įgijusi anksčiau, o paprasčiausiai siekė, kad viešajame registre būtų išviešinti realią situaciją atspindintys duomenys. Teismo reikalavimas pateikti kiekvieno iš bendraturčių prašymą tam, kad būtų pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie Pastato kiekvienam iš bendraturčių tenkančias idealiąsias dalis, po to kai į bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos, arba pateikti teismo sprendimą, įpareigojantį tokius duomenis registruoti, yra perteklinis, kadangi šio Pastato kadastro ir registro byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teises į naujai įregistruotas rūsio patalpas bei būtinybę patikslinti kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teise valdomą dalį Pastate. Šiuo atveju nėra prašoma įregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, o prašoma įregistruoti kitas daiktines teises, todėl pakanka ir asmens, kuris būtų suinteresuotas tokių daiktinių teisių įregistravimu, šiuo atveju vienos iš 2005 m. gruodžio 1 d. Susitarimo šalių teisių ir pareigų perėmėjos pareiškėjos, prašymo. NTRĮ 23 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o tas ir buvo padaryta, pateikiant bendraturčių Susitarimą ir 2005 m. gruodžio 1 d. A. R. (buvusi pavardė K.) prašymą VĮ Registrų centrui.
19.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 išaiškinimas ginčo klausimu iš esmės skiriasi nuo to, kurį pateikė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad nuosavybės teisių idealių dalių skaičius sudaro būtent nuosavybės teisės, o ne kitų NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų daiktinių teisių, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymų turinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad ieškovės I. M. K. sutuoktinis įgijo nuosavybės teises į 550 kv. m statinį – valgyklą su priestatais, o pardavinėjo to paties nekilnojamojo daikto dalis sutartyse nurodydamas valgyklos plotą – 452 kv. m, t. y. neįskaičiuodamas į šį plotą ginčijamo rūsio patalpų ploto, todėl pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tokie nuosavybės teisių registravimo netikslumai negali būti prilyginami bendraturčio bendro daikto padidėjimui, nes realiai daiktas buvo toks pat, tik keitėsi teisių į šį daiktą išviešinimo tvarka. Remiantis teismo išaiškinimu yra akivaizdu, kad atsakovas nevykdė savo pareigos dėl duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimo, kadangi šiuo atveju nėra pakeičiami nebeaktualūs duomenys apie Pastatą į aktualius ir faktinę situaciją atitinkančius duomenis apie viso Pastato bendraturčiams tenkančias dalis, po to kai į bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, vienareikšmiškai konstatavo, kad visos rūsio patalpos nuosavybės teise išimtinai priklauso tik I. M. K..
19.3. Kai 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčiai A. R., J. B., R. K. ir V. V. pasirašė Susitarimą (prašymą) dėl bendraturčių valdomo pastato dalių perskaičiavimo ir kai šis Susitarimas buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, atsakovas privalėjo pakeisti visus Pastato duomenis, pagal susitarime įtvirtintą bendraturčių valią. Taigi, atsakovo reikalavimas, kad kiekvienas bendraturtis turi pateikti prašymą dėl jo idealiosios dalies pakeitimo yra nepagrįstas ir perteklinis, nes kaip jau buvo minėta, persiskirsto tik pačios dalys nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato ploto (569,67 kv. m), todėl šiuo aspektu, t. y. įregistravus perskaičiuotas dalis, nei vieno bendraturčio (A. R., J. B. ir V. V.) teisės jokiu būdu nebūtų pažeistos, nes jų įsigyta nuosavybė jokiu būdu dėl to nesumažėja, todėl ir neturėtų būti reikalaujama, kad kiekvienas bendraturtis individualiai pateiktų prašymą dėl jo idealiosios dalies pakeitimo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pareiškėjos argumentas, kad ginčo atveju pareiškėja teritorinio registratoriaus neprašė išregistruoti kitų bendraturčių nuosavybės teisės į Pastatą dalis, o prašė įregistruoti kitas daiktines teises, kurių įregistravimui pakanka tik suinteresuoto asmens – jos, kaip Pastato bendraturtės, prašymo, prieštarauja jos pačios skunde nurodytai faktinei aplinkybei, kad pareiškėja kreipėsi su 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. vasario 28 d. prašymais pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančią Pastato dalį po to, kai į Pastato bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos. Apie pareiškėjos prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, ir kokias konkrečiai, nėra nurodyta nei pareiškėjos teritoriniam registratoriui teiktuose prašymuose, nei skunde teismui, nei jos pateiktuose teismų sprendimuose (nutartyje).
21.2. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad atsakovo reikalavimas pateikti kiekvienam iš Pastato bendraturčių prašymą tam, kad būtų pakeistos kiekvieno iš jų nuosavybės į Pastatą dalys arba pateikti teismo sprendimą, įpareigojantį šiuos duomenis įregistruoti, yra perteklinis, nes teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi laikytis teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principų, kurie viešojo administravimo subjektą atsakovą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires).
21.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 jokių prejudicinių faktų, susijusių su pareiškėjos reiškiamais reikalavimais bei atsakovo teisėmis ir pareigomis, nenustatė. Atsakovas nebuvo pareiškėjos nurodomo ginčo dalyvis, jokie reikalavimai, susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis šiame ginče nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami, taip pat šio ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytos Pastato bendraturčiams priklausančios ir Nekilnojamojo turto registre į Pastatą įregistruotos jų nuosavybės teisės dalys ar pareiškėjai suteikta teisė išregistruoti skunde nurodomas bendraturčių dalis, todėl jokie prejudiciniai faktai, turintys įtakos nagrinėjamo administracinio ginčo išsprendimui, nebuvo nustatyti. Pareiškėjos prašymo patenkinimas pažeistų NTRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo įregistruoti (išregistruoti) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą tvarką, kas sudarytų pagrindą tokį administracinį aktą panaikinti. Šį atsakovo argumentą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartyje Nr. A63-1512/2008 pateikti išaiškinimai.
21.4. Nekilnojamojo turto registre įrašyti Pastato duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, o trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės dalies į Pastatą išregistravimas (A. R. – 2/100, J. B. – 6/100 ir V. V. – 9/100) pareiškėjos pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 pagrindu esamomis aplinkybėmis, kai Pastato kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. balandžio 16 d., nuo 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) yra praėję 14 metų, paviešinta žyma apie Pastato savavališką statybą, tretieji suinteresuoti asmenys nurodo apie vykstančius civilinius ginčus su pareiškėja ir motyvuotai nesutinka dėl tokio jų nuosavybės teisės išregistravimo, niekaip neatitiktų pareiškėjos nurodomų prašomų įregistruoti duomenų realumo, prieštarautų imperatyviosioms NTRĮ 23 straipsnio 1 dalies, numatančios prašymų įregistruoti (išregistruoti) nuosavybės teisę pateikimo tvarką, ir NTRĮ 33 straipsnyje įtvirtintoms netikslių ir klaidingų duomenų taisymo teisės normoms. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju negali būti taikoma ir NTRĮ 33 straipsnyje numatyta netikslių ir klaidingų duomenų taisymo procedūra.
22. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje nepateiktas joks išaiškinimas apie tai. kad bendraturčiams priklausančių idealiųjų dalių skaičius sudaro ne nuosavybės teisės, o kitų NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų daiktinių teisių, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymų turinį. Nors bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pareiškėja teigė, kad prašė atsakovo registruoti ne nuosavybės, bet kitą daiktinę teisę į Pastatą, tačiau kurią būtent iš registruotinų pagal įstatymą, ji nenurodė. To nenurodo ir apeliaciniame skunde, tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, kad ji neprašė įregistruoti nei vienos iš daiktinių teisių, nurodytų NTRĮ 11 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose, o prašė pakeisti būtent duomenis, kurie sudaro nuosavybės teisės turinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, jį pagrįstai vertino kaip pateiktą dėl nuosavybės teisių įregistravimo.
Žemesnės instancijos teismas
23.2. Remiantis NTRĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nuosavybės teisės idealias dalis gali įregistruoti tik kiekvieno bendraturčio ar jo įgalioto atstovo prašymu ir tik tai daliai, kuri tam bendraturčiui priklauso nuosavybės teise.
Šalies argumentai
23.3. Pareiškėjos nurodytose civilinėse bylose klausimas dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo apie kitiems bendraturčiams priklausančias Pastato dalis, nebuvo sprendžiamas. Atsakovas ar kiti bendraturčiai minėtose (ar kitose) bylose priimtais procesiniais sprendimais teismo nebuvo įpareigoti pirmiau nurodytus duomenis pakeisti ir pareiškėja atsakovui tokio teismo sprendimo nepateikė.
23.4. Remiantis NTRĮ 4 straipsniu visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teismine tvarka (tokio pobūdžio ginčas laikytinas civilinio teisinio ginčo dalyku ir turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme). Pareiškėjos nurodomose bylose Nekilnojamojo turto registro duomenys apie kitiems bendraturčiams priklausančias Pastato dalis. įrašyti 1998 m. balandžio 17 d., 1998 m. gegužės 5 d. ir 2002 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, nebuvo ginčijami ir nėra nuginčyti iki šiol, todėl jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, o atsakovas jų keisti, nesant atitinkamo teismo sprendimo neturi teisės. Taigi, nustatęs, kad taikyti NTRĮ 33 straipsnyje nustatytą netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo procedūrą nėra pagrindo, kad pareiškėja neturėjo teisės pateikti prašymo įregistruoti pakeistas kitų bendraturčių dalis ir nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas tai padaryti, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tokį pareiškėjos prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Vadovaujantis NTRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo suinteresuotas jų įregistravimu, prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą.
25. Vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.
26. Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis inter alia įregistruotas juridinis faktas – sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, daiktas – 6703/18989 Pastato, aprašyto 2.1, 4.1 punktuose (t. y. pareiškėjai priklausanti dalis), įregistravimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimas, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (7.1 punktas). Registro pastabose ir nuorodose nurodyta, kad pagal bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimą yra pakeistos pastato 4M1p valdomos dalys, prašymo įregistruoti susitarimą J. B., A. R. ir V. V. nepateikė (taip pat žr. šios Nutarties 11.1 punktą).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 47 punkte pateikiamas 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių susitarimo teisinis vertinimas civilinėje byloje nagrinėto ginčo kontekste. Nutartyje konstatuota, kad 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių prašymas, pateiktas VĮ Registrų centrui, kuriame nurodyta, jog R. K. priklauso rūsys, savo turiniu keitė tik bendraturčių daiktinių teisių idealių dalių perskaičiavimą po kadastrinių duomenų patikslinimo. Pateikus ir įregistravus šį prašymą VĮ Registrų centrui, nepasikeitė nė vieno iš bendraturčių idealiosios dalys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.77 straipsnio nustatytais pagrindais, nes nė vienas iš minėto susitarimo dalyvių (tarp jų – R. K.) nedidino turimo daikto ir jo vertės.
28. Toje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl susitarimo – juridinio fakto registravimo teisėtumo, tokio registravimo, koks jis yra, teisėtumas nėra paneigtas (nuginčytas) įstatymo nustatyta tvarka.
29. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad šio ginčo procesinei baigčiai esminę reikšmę turi tai, kad pastato bendraturčiai A. R., V. V., J. B. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė prašymo / prašymų (susitarimo) pakeisti registre įregistruotas nuosavybės teisės dalis, kuris būtų pagrindas keisti dabar esančius registro duomenis.
30. Būtent tai suponuoja, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti registre įregistruotas nuosavybės teisės idealiąsias dalis (NTRĮ 23 str. 1 d., 29 str. 1 p.).
31. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
32. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. prašo iš pareiškėjos priteisti teisinių konsultacijų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 700 Eur. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į A. R. prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2020 m. sausio 15 d.), 2019 metų III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą dydį (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma mažintina atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, o praktika bylose dėl nuosavybės teisių ir kitų daiktinių teisių įregistravimo iš esmės yra suformuota. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos I. M. K. trečiojo suinteresuoto asmens A. R. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Nutartis neskundžiama.