- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- eI-8735-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01334-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- I. M. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- A. R., V. V., J. B.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė, Eglė Baurienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,
2019 m. lapkričio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., V. V., J. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo:
1) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovė, VĮ RC) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. kovo 22 d. nekilnojamo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-439 (14.5 E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas);
2) panaikinti VĮ RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. CSPR-166 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas);
3) įpareigoti VĮ RC pakeisti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie pastatą-valgyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), t. y. apie dalis tarp bendraturčių, jas įrašant taip: I. M. K. nuosavybės teise valdo 35/100 idealiąsias dalis (201,09 kv. m) Pastato; A. I. nuosavybės teise valdo 9/100 idealiąsias dalis (52,51 kv. m.) Pastato; V. V. nuosavybės teise valdo 32/100 idealiąsias dalis (184,12 kv. m.) Pastato; J. B. nuosavybės teise valdo 24/100 idealiąsias dalis (131,95 kv. m.) Pastato.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Skyriaus sprendimu netenkintas pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d prašymas ir 2019 m. vasario 28 d. patikslintas prašymas pakeisti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie kiekvienam iš bendraturčių tenkančią Pastato dalį, po tai kai į bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos, remiantis bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. prašymu (susitarimu), 2005 m. gruodžio 19 d. pastato idealiųjų dalių perskaičiavimo projektu bei teismų sprendimais, kurie patvirtina šių dokumentų pagrįstumą bei pagrindą atlikti pakeitimus. Teigia, kad Komisijos sprendimu Skyriaus sprendimas paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog Skyriaus sprendimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 registro duomenų nekeičia bei kad nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte yra pastaba, jog pagal bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimą yra pakeista pastato 4M1p valdoma 6703/18989 dalis, kuri šiuo metu priklauso pareiškėjai, tačiau prašymo pakeisti valdomas dalis J. B., A. R. ir V. V. nepateikė. Komisijos sprendimu pritarta Skyriaus sprendime padarytai išvadai, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 23 straipsnį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o tokių prašymų Pastato bendraturčiai (J. B., A. R. ir V. V.) nėra pateikę. Komisija taip pat pritarė Skyriaus išvadai, jog bylose tarp Pastato bendraturčių teismų priimtuose sprendimuose (nutartyse) nėra išdėstyta jokių sprendimų, kurių pagrindu priverstine tvarka, neatsižvelgiant į bendraturčių valią, pareiškėjos prašymo pagrindu galėtų būti pakeistos visų Pastato bendraturčių nuosavybės dalys. Komisija papildomai pažymėjo, jog tokiu atveju, atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, taikytinas ir NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas bei kad savo atsiliepimuose tretieji suinteresuoti asmenys vienodai nurodė, jog toks nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas duomenų pakeitimas mažintų jiems priklausančią įsigijimo dokumentuose nurodytą nuosavybės į Pastatą dalį, kas pažeistų jų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius.
Mano, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė NTRĮ 23, 29 straipsnius, netinkamai vertino įsiteisėjusį ir įvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir jo dėstomąją bei rezoliucinę dalis, dėl ko priėmė visiškai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą bei neatliko registratoriui įstatymais pavestų vykdyti pareigų. Nurodo, kad 2005 m. gruodžio 1 d. bendraturčių prašymas (Susitarimas) ir 2005 m. gruodžio 19 d. pastato idealiųjų (procentinių) dalių pakeitimo projektas turi būti vertinamas kaip esminis teisinis pagrindas pakeisti visų bendrasavininkių pastato valdomų idealiųjų dalių perskaičiavimą Nekilnojamojo turto registre, o tai patvirtina nustatyti prejudiciniai faktai Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Teigia, kad tai yra pakankamas teisinis pagrindas nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ginčo atveju pareiškėja teritorinio registratoriaus neprašė įregistruoti (pakeisti) kitų bendraturčių nuosavybės teisės į Pastatą dalis, o prašė įregistruoti kitas daiktines teises, kurių įregistravimui pakanka suinteresuoto asmens prašymo. Teigia, jog šis pareiškėjos argumentas prieštarauja jos pačios skunde nurodytai faktinei aplinkybei, kad ji kreipėsi su prašymais pakeisti duomenis apie kiekvienam bendraturčiui priklausančią Pastato dalį po to, kai į Pastato bendrą plotą buvo įtrauktos rūsio patalpos. Nurodo, kad apie prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, ir kokias konkrečiai, nėra nurodyta nei pareiškėjos teiktuose prašymuose, nei skunde. Paaiškina, kad NTRĮ 23 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo pats arba per atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, yra imperatyvi teisės norma, o šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kai asmuo neturėjo teisės paduoti tokio prašymo.
Tuo atveju, jei Pastato bendraturčiai atsisakydami pateikti prašymą įregistruoti nuosavybės dalių į Pastatą pakeitimą 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) pagrindu pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, tai turėtų būti sprendžiamas ginčas dėl tokios teisės suteikimo teismo (priverstine) tvarka, tačiau pateiktuose teismo sprendimuose ir nutartyje tokių duomenų nėra. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl 2005 m. gruodžio 1 d. prašymo (susitarimo) teisinės galios ir reikšmės nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jokių abejonių nekelia, nes šio dokumento pagrindu jau buvo pakeista pareiškėjai tenkanti nuosavybės dalis.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad patenkinus jos prašymą būtų ištaisyti klaidingi duomenys, nes NTRĮ 33 straipsnio 2 dalis numato tik techninių klaidų ištaisymo galimybę ir tik tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Paaiškina, kad nagrinėjamo ginčo atveju Pastato bendraturčiai yra nurodę, kad tarp jų yra nagrinėjami kiti civiliniai ginčai dėl Pastato savavališkos statybos, o kartu ir daiktinių teisių į Pastatą, taip pat, kad pareiškėjos prašymo patenkinimas pažeistų visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., V. V., J. B. atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad šiuo atveju pareiškėja nei vienos iš NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų kitų daiktinių teisių į Pastatą registruoti neprašė, todėl atsakovas jos prašymą pagristai vertino kaip pateiktą dėl nuosavybės teisių į Pastatą įregistravimo. Nurodo, kad tokio prašymo tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę ar įgalioję pareiškėją tai daryti. Atkreipia dėmesį į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nuosekliai laikosi pozicijos, jog pirkimo-pardavimo sutartimis pirko ir įgijo ne konkrečias patalpas, bet viso pastato su rūsio patalpomis idealiąsias dalis, nors civilinėje byloje jiems to įrodyti nepavyko. Prašymo (susitarimo), datuoto 2005 m. gruodžio 1 d. neteikė, nes pareiškėjos buvo suklaidinti dėl jo turinio ir teisinių pasekmių. Mano, kad jo pagrindu atliktas duomenų pakeitimas, sumažintų šiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis, lyginant su tomis jų dalimis, kurios nurodytos jų įsigijimo dokumentuose, ir pažeistų jų teises, interesus ir teisėtus lūkesčius, nes jie pagrįstai galėjo tikėtis ir tikėjosi, kad nuosavybės teisę bei kitas su ja siejamas teises turės teise įgyvendinti proporcingai įgytai ir jos įgijimo metu įregistruotai Pastato daliai (pvz., naudotis ar nesinaudoti rūsiu, didinti bendrą daiktą ar jo vertę ir atitinkamai savo dalį bendrame turte, išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės dalį žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti ir kt.). Be to, mano, kad tokio pobūdžio susitarimas, kaip minėta, yra nuosavybės teisių perleidimo sandoris, kuris privalo būti sudaromas notarine forma, o toks šiuo atveju sudarytas nebuvo ir kad tokia situacija susidarė dėl to, kad pareiškėjos valdomos dalys buvo pakeistos, nesant tam teisinio pagrindo. Teigia, kad pareiškėja siekia ne to, kad registre būtų įregistruoti ir išviešinti šiuo metu faktinę situaciją atitinkantys duomenys, o sumažinti kitų bendraturčių dalis, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 1 d. prašymu (susitarimu). Mano, kad jis nėra pakankamas pagrindas keisti registro duomenis apie bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis, nes jame nurodytos dalys ne tik neatitinka tų, kurios nurodytos įsigijimo dokumentuose, bet ir faktinių tuo metu buvusių duomenų apie pastato bendrą plotą, patalpų skaičių, jų dydį, išdėstymą plane ir kt.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė bei prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė bei teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimus į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė skundą atmesti atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nedalyvavusiems teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja I. M. K. kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. nekilnojamo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti Nr. SPR4-439 (14.5 E), VĮ RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. CSPR-166 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei VĮ RC įpareigojimo pakeisti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie pastatą-valgyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. apie dalis tarp bendraturčių, jas įrašant taip: I. M. K. nuosavybės teise valdo 35/100 idealiąsias dalis (201,09 kv. m) Pastato; A. R. nuosavybės teise valdo 9/100 idealiąsias dalis (52,51 kv. m.) Pastato; V. V. nuosavybės teise valdo 32/100 idealiąsias dalis (184,12 kv. m.) Pastato; J. B. nuosavybės teise valdo 24/100 idealiąsias dalis (131,95 kv. m.) Pastato.
Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 26 d. duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato-valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro sudarymo ir kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. balandžio 16 d., bendras plotas 569,67 kv. m, žymėjimas plane 4M1p (1-2 punktai). Pareiškėjai I. M. K. nuosavybės teise įregistruotos 6703/18989 dalys Pastato, įregistravimo pagrindas 2012 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. MV7-116 ir 2012 m. sausio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. MV7-1062, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (4.1 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. nuosavybės teise įregistruota 11/100 dalių Pasato, įregistravimo pagrindas 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1192, 2007 m. kovo 13 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-633-451/2007, įrašas galioja nuo 2007 m. balandžio 26 d. (4.2 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. nuosavybės teise įregistruota 41/100 dalis Pasato, įregistravimo pagrindas 2002 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 16RS-1323, 2002 m. kovo 1 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 16RS-1324, įrašas galioja nuo 2002 m. balandžio 24 d. (4.3 punktas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. nuosavybės teise įregistruota 30/100 dalių Pastato, įregistravimo pagrindas1997 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-2286, įrašas galioja nuo 1998 m. gegužės 1 d. (4.4 punktas). Taip pat įregistruotas juridinis faktas – sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, daiktas – 6703/18989 Pastato, aprašyto 2.1, 4.1 punktuose (t. y. pareiškėjai priklausanti dalis), įregistravimo pagrindas – 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimas, įrašas galioja nuo 2012 m. vasario 14 d. (7.1 punktas). Registro pastabose ir nuorodose nurodyta, kad pagal bendraturčių 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimą yra pakeista pastato 4M1p valdomos dalys, prašymo įregistruoti susitarimą J. B., A. R. ir V. V. nepateikė (11 punktas).
VĮ RC Klaipėdos filialo 2019 m. vasario 4 d. sprendime Nr. SPR3-441(403.4) „Dėl registro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“ nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d. prašymas Nr. 19768953 pakeisti Pastato duomenis nekilnojamojo turto registre Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 pagrindu ir nuspręsta prašymą atidėti. Paaiškinta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja, keičia, išregistruoja registro duomenis pateiktų dokumentų pagrindu. Nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) el. dokumentų archyve esanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 nekeičia registro duomenų, o pareiškėjos 2019 m. sausio 22 d. prašyme nenurodyta kokius konkrečiai registro duomenis prašoma pakeisti. Šiuo sprendimu teritorinis registratorius prašė pareiškėjos patikslinti (sukonkretinti) savo prašymą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 29 straipsnio 2 punktu prašymo nagrinėjimas atidedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.
Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. prašymo Nr. 19768953, pateikto 2019 m. sausio 22 d., patikslinimu nurodė, kad tarp bendraturčių buvo sudarytas Pastato padalinimo projektas, pagal kurį bendraturčių idealiosios (procentinės) dalys jau buvo skaičiuojamos nuo bendro ploto su rusiu, t. y. nuo 569,67 kv. m. Teigė, kad remiantis šiuo projektu VĮ RC buvo pateiktas prašymas perskaičiuoti Pastato bendrasavininkių valdomas dalis. Nurodė, kad šis bendraturčių prašymas ir pastato idealiųjų (procentinių) dalių pakeitimo projektas turi būti vertinamas kaip esminis teisinis pagrindas pakeisti visų bendrasavininkių pastato valdomų idealiųjų (procentinių) dalių perskaičiavimą nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, jog tai patvirtina ir Komisijos 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 112 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-10I0-613/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016. Teigė, jog iki šiol tai nėra atlikta visiems bendraturčiams, nes VĮ RC be pagrindo reikalauja kiekvieno bendraturčio atskiro prašymo pakeisti idealiąsias (procentines) dalis. Pažymėjo, jog šis reikalavimas yra perteklinis. Paaiškino, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie Pastatą yra klaidingi ir neteisingi, kadangi bendraturčių valdomos dalys viršija 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, prašė anksčiau išvardintų dokumentų pagrindu ištaisyti nekilnojamojo turto registro įregistruotus neteisingus duomenis.
Skundžiamu Skyriaus sprendimu išnagrinėjus 2019 m. sausio 22 d. prašymą Nr. 19768953 pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016, papildomai pateiktą 2019 m. vasario 28 d. prašymo Nr. 19768953, pateikto 2019 m. sausio 22 d., patikslinimą, vadovaujantis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu nuspręsta prašymo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis apie Pastatą netenkinti. Nurodyta, kad NTRĮ 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Pažymėta, kad vadovaujantis NTRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo suinteresuotas jų įregistravimu, prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą. Paaiškinta, jog nagrinėjamu atveju, Pastato bendrasavininkai A. R., V. V., J. B. prašymą pakeisti registre įregistruotas nuosavybės teisių dalis nepateikė. Nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja, keičia, išregistruoja registro duomenis pateiktų dokumentų pagrindu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 nekeičia registro duomenų.
Skundžiamu Komisijos sprendimu išnagrinėjus pareiškėjos atstovės advokatės Lauros Daumantaitės 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl Skyriaus sprendimo, vadovaujantis NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, nuspręsta palikti galioti Skyriaus sprendimą ir atsisakyti pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre apie Pastatą, papildant atsisakymo pagrindą NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu. Šiame sprendime nurodyta, kad Komisija informavo bendraturčius A. R., V. V. ir J. B. apie jų teisę pateikti atsiliepimą į skundą ir kad visi bendraturčiai pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjos skundo tenkinimu nesutinka ir kad toks nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas duomenų pakeitimas mažintų jiems priklausančią įsigijimo dokumentuose nurodytą nuosavybės į Pastatą dalį, kas pažeistų jų teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Pažymėta, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti nekilnojamojo turto registre. Konstatuota, jog pareiškėjos nurodytuose teismų sprendimuose (nutartyse) nėra priimta jokių sprendimų, kurių pagrindu priverstine tvarka, neatsižvelgiant į bendraturčių valią, pareiškėjos prašymo pagrindu galėtų būti pakeistos visų Pastato bendraturčių nuosavybės dalys. Paaiškinta, jog Skyrius pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis NTRĮ 23 straipsniu prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o tokių prašymų Pastato bendraturčiai nėra pateikę. Pažymėta, kad tokiu atveju, atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, taikytinas ir NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja NTRĮ (NTRĮ 1 straipsnis). NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis). NTRĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
NTRĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad: prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. NTRĮ 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad VĮ RC veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ RC laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ RC įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje pabrėžia, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas. Pagrindai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus numatyti NTRĮ 29 straipsnyje, jų aiškinti plečiamai galimybė nenumatyta (žr., pvz., LVAT 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005; 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosavybės teisių idealių dalių skaičius sudaro būtent nuosavybės teisės, o ne kitų NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje minimų daiktinių teisių, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymų turinį. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Pareiškėja nėra įsigijusi Pastato dalių, nuosavybės teise priklausančių kitiems bendraturčiams, taip pat kiti bendraturčiai nėra pateikę tokių prašymų ar įstatymų nustatyta tvarka įgalioję pareiškėją juos pateikti. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog Pastato dalis priklauso pareiškėjai, nesuteikia jai teisės įregistruoti nekilnojamojo turto registre kito asmens (šiuo atveju kitų bendraturčių) nuosavybės teisių, nes tokia teisė NTRĮ imperatyviai yra įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui. Taigi, VĮ RC nuosavybės teisės idealias dalis gali įregistruoti tik kiekvieno bendraturčio ar jo įgalioto atstovo prašymu ir tik tai daliai, kuri tam bendraturčiui priklauso nuosavybės teise.
Pažymėtina, jog atsakovė neginčija, kad bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimas savo turiniu keičia bendraturčių nuosavybės teisių idealių dalių perskaičiavimą po kadastrinių duomenų patikslinimo ir yra pagrindas šių idealių dalių perskaičiavimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog pareiškėjai priklausanti Pastato dalis jau yra perskaičiuota bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimo pagrindu. Tačiau registratorius nėra kompetentingas spręsti apie sutarties šalių tarpusavio santykių turinį bei jų tikrąją valią, nes iš šių santykių kylantys ginčai laikytini civilinio teisinio ginčo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-717-08).
Matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys skirtingai interpretuoja bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimą bei nesutaria dėl nuosavybės teisių į Pastatą apimties, todėl akivaizdu, kad tarp šių asmenų kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į šį statinį. Tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Pareiškėja nepateikė jokio teismo sprendimo, kurio pagrindu atsakovė būtų įpareigota pakeisti nekilnojamojo registro duomenis apie kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias Pastato dalis nesant jų prašymų. Pažymėtina, kad dokumentai, kurių pagrindu tie duomenys jau yra įrašyti, nėra nuginčyti ir teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais.
NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, LVAT yra nurodęs, kad remiantis šiomis NTRĮ nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pasinaudoti nurodytomis procedūromis galima tik tada, kai duomenys, kuriuos siekiama patikslinti, pakeisti ar papildyti, apskritai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų gali būti pripažintas tenkinamu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją NTRĮ 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ar kad įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą nebuvo padaryta techninių klaidų. Šiuo atveju pareiškėja tik siekia, jog duomenys apie Pastato dalis, nuosavybės teise priklausančias kitiems bendraturčiams, būtų įrašyti bendraturčių 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimo pagrindu, t. y. siekia, kad būtų įrašyti nauji duomenys nauju pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina NTRĮ 33 straipsnyje nustatyta netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo procedūra.
Konstatuojama, kad VĮ RC pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre kitų bendraturčių teises į kitokias Pastato dalis nei jos jau yra įregistruotos. Skundžiami Skyriaus sprendimas ir Komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė, kad skundžiami sprendimai pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., V. V., J. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.