Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Z. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir statinių teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys – valstybinė įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė Nekilnojamojo turto fondas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas, ar asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, turi teisę teismine tvarka ginčyti varžytynių aktą, kurio pagrindu žemės sklype, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, kito asmens nuosavybe įregistruoti statiniai, bei šių statinių teisinę registraciją, taip pat ar statiniai buvo perleisti varžytynių aktu ir ar jie atitinka nekilnojamojo daikto požymius.

740 vnt. antžeminių rezervuarų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų c1–c40, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir panaikinti šių statinių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Jis nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į tėvo J. Ž. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemė užimta statiniais – rezervuarais, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčijamo varžytynių akto pagrindu kaip atsakovo nuosavybė. Ieškovo teigimu, 2003 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akte antžeminiai rezervuarai neįvardyti, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti į juos nuosavybės teisės. 2001 m. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo 4.13 punkte nurodyta, kad ginčo rezervuarai – AB „Vievio melioracija“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio kadastro duomenys nustatyti 1997 m.; atsakovo vardu šie rezervuarai įregistruoti tik 2005 m. nurodant, jog jų kadastro duomenys nustatyti 2005 m. rugpjūčio 22 d., tai, ieškovo nuomone, reiškia, kad iki 2005 m. atsakovas žinojo, jog jis rezervuarų varžytynių akto pagrindu neįgijo. Ieškovas pažymėjo, kad varžytynių metu rezervuarų, kaip nekilnojamojo turto objektų, jau nebuvo, nes AB „Vievio melioracija“ bankroto procese jų cisternos parduotos ir žemės sklype liko tik cisternų atramos.