Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. M. K. dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo ir bendraturčių dalių nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ­– V. V., J. B., Neringos savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtą normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, 50 p.). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė 2019 m. gegužės 29 d. papildomus paaiškinimus, 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, 2019 m. birželio 8 d. prašymą. Atsakovė pateikė (iki teismo posėdžio pradžios) 2019 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali padėti byloje priimti teisingą sprendimą, todėl minėti dokumentai (su priedais) priimami ir pridedami prie bylos.

Dėl prejudicinių nagrinėjamai bylai faktų egzistavimo

27. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M. K. dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo ir bendraturčių dalių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis anksčiau išnagrinėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Ieškovas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą ir prejudicinius faktus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.

28. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios išraiška yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas I. M. K. (atsakovės šioje byloje) ieškinį dėl A. R. (ieškovo šioje byloje) iškeldinimo iš rūsio patalpų, konstatavo (civilinė byla Nr. 3K-3-257-706/2016):

29.1. Ieškovė I. M. K. ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovą A. R. su jam priklausančiu turtu iš rūsio patalpų (pažymėtų plane indeksais 01, nuo 04 iki 09; bei rūsio laiptinės patalpos, kas atitinka UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtame plane patalpas, žymimas indeksais: 1; 1a, 1b; 1c; 4, o K. Š. firmos parengtame plane patalpas, žymimas indeksais nuo 001 iki 008) (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos, ginčo rūsys).

29.3. Byloje nustatyta, kad rūsio patalpomis naudojosi ieškovė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo lėšomis buvo atliktas rūsio patalpų, kuriomis jis naudojasi, remontas. Ieškovė teigė, kad atsakovas naudojosi rūsio patalpomis žodinės panaudos sutarties su jos sutuoktiniu pagrindu. Atsakovas teigė, kad jis naudojosi rūsio patalpomis kaip savo įsigytų patalpų dalimi.

29.4. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai neištyrė ir neišnagrinėjo aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas A. R. naudojosi rūsio patalpomis ir atliko jų remontą. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kadangi, nors byloje konstatuota, kad R. K., perleisdamas J. B. dalį valgyklos patalpų, neperleido rūsio patalpų, tai nesudaro pagrindo teigti, jog vėliau šios ginčo patalpos negalėjo būti naudojamos atsakovo A. R. kitu (nei jo nurodytu) teisėtu pagrindu, juolab kad ieškovė teigė, jog atsakovas neįleido jos į rūsio patalpas nuo 2009 m., o ji pareiškė pretenziją 2012 m., t. y. praėjus beveik trejiems metams. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė toleravo tokį A. R. elgesį gana ilgą laikotarpį, o siekdama jį iškeldinti, turi įrodyti ieškinio pagrindą bei buvusio susitarimo nutraukimo padarinius.

29.5. Neištyrus anksčiau nurodytų aplinkybių byloje negali būti priimtas teisingas sprendimas dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą A. R. iš ginčo rūsio pagrįstumo. Todėl bylos dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovą iš ginčo rūsio patalpų grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1010-613/2016 po anksčiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, 2016 m. spalio 19 d. sprendime konstatavo:

30.1. Sutiktina su ieškove (M. I. K.), jog byla dėl atsakovo reikalavimų užbaigta įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, atsakovo reikalavimai, susiję su naujo reikalavimo (dėl naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios nuosavybės) suformulavimu, kurie šioje byloje nebuvo pareikšti ir nagrinėti, atsakovo nurodomi dokumentai (kadastriniai matavimai ir patalpų planas) nepatvirtins atsakovo A. R. naudojimosi rūsio patalpomis ir jų remonto teisinio pagrindo, kurį nustatyti turi Klaipėdos apygardos teismas, ir nepaneigs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyto fakto, kad visos ginčo objekto (rūsio) patalpos priklauso ieškovei M. I. K.

30.2. Teismo posėdžio metu atsakovo [A. R.] atstovas nesutiko su ieškove [M. I. K.], jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, teigė, jog tarp šalių susiklostė bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir šiuos santykius reikia kvalifikuoti ne kaip panaudos teisinius santykius, o spręsti klausimą dėl bendraturčių bendrosios nuosavybės dalių padidėjimo.

30.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo [A. R.] argumentu, jog rūsys bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir spręstinas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių padidėjimo. <...> [A]tsakovo [A. R.] argumentas, kad spręstinas klausimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių padidėjimo, yra nepagrįstas, nes atsakovas nėra ginčo rūsio bendraturtis, rūsys priklauso ne ieškovei [M. I. K.] ir atsakovui [A. R.] bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovei nuosavybės teise.

30.4. Įvertinusi tai, jog rūsys priklauso ieškovei [M. I. K.] nuosavybės teise, tačiau atsakovas [A. R.] juo neatlygintinai naudojosi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

30.5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei [M. I. K.], į tai, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, į tai, jog ieškovė [M. I. K.] vadovaudamasi CK 6.218 straipsniu pateikdama atsakovui [A. R.] pretenziją nustatė 30 dienų terminą dėl panaudos sutarties nutraukimo, į tai, jog atsakovas [A. R.] jokių įrodymų, kad naudojasi ginčo rūsio patalpomis kitokiu teisėtu pagrindu nepateikė, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės [M.I. K.] reikalavimo dėl atsakovo [A. R.] iškeldinimo iš ginčo rūsio patalpų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės [M. I. K.] reikalavimas iškeldinti atsakovą [A. R.] iš ginčo rūsio patalpų, naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ginčo rūsio patalpų tenkintinas.

31. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-828-265/2018 konstatavo:

31.1. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas skundas dėl antstolės veiksmų, pareiškėjas iš esmės argumentuoja, jog iš teismo sprendime nurodytų rūsio patalpų yra išsikėlęs, o iškeldintas buvo iš dalies rūsio patalpų, kurios, jo teigimu, nuosavybės teise nepriklauso išieškotojai, nes šios patalpos yra sukurtos jo paties kaip nelegalios statybos objektas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus įsiteisėjusius teismų sprendimus nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kaip siekį dar kartą siekti teismo proceso.

31.2. Pareiškėjas iš naujo nurodo tuos pačius argumentus, jog yra sukūręs naują daiktą, kuris nepriklauso išieškotojai ir iš kurio neturi būti iškeldintas. Šie pareiškėjo argumentai aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti nepagrįstais ir pažymėta, jog ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso tik I. M. K.. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas turi būti iškeldintas iš visų minėto pastato rūsio patalpų.

32. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016:

32.1. A. R. ir I. M. K. buvo bylos šalimis;

32.2. byloje buvo keliamas klausimas dėl dalies rūsio patalpų priklausymo A. R. (bendrosios) nuosavybės teise;

32.3. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad visas ginčo objektas (rūsys) priklauso I. M. K..

32.4. Teismas padarė išvadą, kam rūsys priklauso sprendimo priėmimo metu. Tuo metu, t. y. 2016 metais, rūsio statybos (remonto (rekonstrukcijos) darbai jau buvo baigti. Vadinasi, minėta teismo išvada (nutarties 32.3 p.) reiškia, be kita ko, pasisakymą, kam priklauso ginčo rūsys po jame atliktų statybos darbų;

32.5. Klaipėdos apygardos teismas tenkino ieškinį, kuriuo buvo prašoma iškeldinti atsakovą iš tų pačių rūsio patalpų, į kurias ieškovas siekia įgyti teises šioje byloje (UAB „Jungtinės pajėgos“ parengtame plane žymimas indeksais: 1; 1a, 1b; 1c, o K. Š. firmos parengtame plane žymimas indeksais nuo 001 iki 008).

33. Vadovaudamasi anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika dėl prejudicinių faktų (šios nutarties 28 punktas) ir šios nutarties 29–32 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš įsiteisėjusių teismų sprendimų išplaukia, kad ieškovas nėra (ir nebuvo) ginčo rūsio bendraturtis.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra (ir nebuvo) ginčo rūsio bendraturtis, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti, be atsakovės sutikimo pagal K. Š. firmos parengtą techninį projektą Nr. 12-0525. Minėtu reikalavimu ieškovas, be kita ko, siekia įgyti teises į rūsio patalpas, žymimas indeksais nuo 001 iki 008 (žr. K. Š. firmos parengtą techninį projektą, elektroninės bylos 1 t., b. l. 118). Vadinasi, ieškovo reikalavimo patenkinimas reikštų teismų sprendimais konstatuotų atsakovės nuosavybės teisių į ginčo rūsį paneigimą.

35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra (ir nebuvo) ginčo rūsio bendraturtis, nėra pagrindo tenkinti ir jo reikalavimą nustatyti, kad ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 30/100 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti, kad ieškovas naudosis patalpomis, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jungtinės pajėgos“ projekte pažymėtomis indeksais 1, 1a, 1b, 1c, bei naujai sukurtomis rūsio patalpomis, kurios atsakovės pateiktoje rūsio schemoje žymimos indeksais 14, 141, 15. Šiuo reikalavimu ieškovas siekia pakeisti savo idealiąją bendrosios nuosavybės dalį į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), be kita ko, tuo pagrindu, kad jam priklauso dalis ginčo rūsio patalpų. Tačiau, kaip minėta, ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi neįgijo jokių rūsio patalpų. Be to, ieškovas neįgijo (bendrosios) nuosavybės teisių į rūsio patalpas (naujai sukurtas ar anksčiau buvusias) ir atlikdamas statybos darbus – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendime konstatuota, kad visas rūsys priklauso atsakovei.

36. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 29 punkte, ginčo rūsys buvo atskiras nuosavybės teisės objektas. Rūsio nei ieškovas, nei tretieji asmenys pagal pirkimo-pardavimo sutartis neįgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Vadinasi, rūsio padidinimas (pvz., sukuriant naujas rūsio patalpas) negali keisti bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių į kitą nuosavybės teisės objektą – antžeminę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

37. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atsakovė patyrė 766,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistina jos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti I. M. K. iš A. R. 766,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.