Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, prašydamas panaikinti 2018 m. sausio 5 d. iškeldinimo protokolą Nr. S-18000404 ir turto aprašą Nr. S-18000405 bei nutraukti vykdomąją bylą, pripažįstant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1010613/2016 yra įvykdytas iki vykdomosios bylos pradėjimo. Nurodė, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00071 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-244-563/2015 dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016, kuriuo nuspręsta jį iškeldinti iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Neringa, rūsio patalpų.Argumentavo, jog 2018 m. sausio 5 d. buvo priverstinai iškeldintas iš kitų patalpų, nei nurodyta priverstinai vykdomame teismo sprendime, ir šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso išieškotojai I. M. K., jos nėra įteisintos bei įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, jog geranoriškai pats išsikraustė ir atlaisvino rūsio patalpas, nuosavybės teise priklausančias išieškotojai, pateikė antstolei tai patvirtinantį antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau antstolė, neatsižvelgdama į šią aplinkybę, 2018 m. sausio 5 d. iškeldino jį iš rekonstruotų rūsio patalpų, kurios nėra įregistruotos viešajame registre. Pareiškėjo teigimu, antstolė nepagrįstai, nesivadovaudama Nekilnojamojo turto registro duomenimis, padarė išvadą, jog išieškotojai priklauso visos ginčo rūsio patalpos, viršijo savo kompetencijos bei įgaliojimų ribas. Dėl naujai sukurtų ginčo rūsio patalpų tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens vyksta teisminis ginčas, byla dar nėra išnagrinėta, todėl antstolė neteisėtai jį iškeldino iš šių patalpų. Taip pat mano, kad ginčijamas 2018 m. sausio 5 d. iškeldinimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes protokole nenurodytos ir neidentifikuotos rūsio patalpos, iš kurių buvo atliekami iškeldinimo veiksmai, nenurodyti rūsio patalpų indeksai.Antstolė 2018 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-18001671 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai ir nepagrįstai teigia, jog neturi pareigos vykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad vykdomame teismo sprendime yra nurodyta iškeldinti skolininką (pareiškėją) iš visų rūsio patalpų. Pažymi, kad teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad A. R. iškeldintas iš rūsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Neringos sav., jų neskirstant į „ginčo“ patalpas ir „neginčo“ patalpas ar panašiai. Teismo nutartyse skolininkui ne kartą buvo išaiškinta, kad jis vykdomojo dokumento gera valia neįvykdė ir turi būti iškeldintas iš visų rūsio patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Neringos sav.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7102-889/2017 konstatuota, kad antstolės vykdomame vykdomajame rašte Nr. 2-244-563/2015 yra nurodyta iškeldinti pareiškėją iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, visų rūsio patalpų. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 nustatė, kad pareiškėjas atliko minėtų rūsio patalpų remontą ir konstatavo, jog ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso tik I. M. K. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas dar kartą nepagrįstai kelia ginčą dėl rūsio patalpų nuosavybės, nes šiuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl antstolė pagrįstai atliko vykdymo veiksmus (priverstinį iškeldinimą).Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie teismo sprendimo tinkamą įvykdymą iki vykdomosios bylos pradėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismas nustatė, jog iškeldinimo protokolas atitinka CPK 769 straipsnio 5 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus turinio ir formos reikalavimus, o nurodyti indeksus patalpų, iš kurių vyksta iškeldinimas, neprivaloma. Taip pat teismas nustatė, jog neegzistuoja nei vienas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas (CPK 629 straipsnis) bei netenkino pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir skundą tenkinti arba grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Argumentuoja, jog neginčija, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jis turi būti iškeldintas iš rūsio patalpų, tačiau teigia, jog tik iš tų, kurios registruotos nekilnojamojo turto registre, ir nei antstolė, nei teismas nesiaiškino, kas laikytina rūsio patalpomis pagal vykdytiną sprendimą. Teigia, jog antstolė iškeldino jį ne iš rūsio patalpų, o iš prie jų prijungto jo paties sukurto savavališkos statybos objekto, kuris nėra įteisintas ir išieškotojai nuosavybės teise nepriklauso. Argumentuoja, jog kasacinis teismas pripažino, kad R. K. nuosavybės teise priklausė tokios rūsio patalpos, kokias jis 1997-04-16 įsigijo, t. y. 117 kv. m., ir jas vėliau paveldėjo išieškotoja. Nurodo, jog iš šių patalpų geranoriškai išsikraustė, o aplinkybė, kad jis yra sukūręs naujas rūsio patalpas, prijungtas prie rūsio dalies, teismų sprendimais nebuvo nustatyta, nes nebuvo ginčo dalykas. Teigia, jog iš šių naujai sukurtų patalpų, kurios yra savavališkos statybos objektas, jis neturi išsikraustyti, nes jos išieškotojai nepriklauso. Suinteresuotas asmuo I. M. K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 konstatavo, kad pareiškėjas atliko rūsio remontą, tačiau nesukūrė atskiro nekilnojamojo turto objekto ir visos rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso jai. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 netenkino pareiškėjo prašymo dėl 2016 m. spalio 19 d. sprendimo išaiškinimo. Nurodo, jog pareiškėjas, prašydamas išaiškinti teismo sprendimą dėl iškeldinimo, taip pat argumentavo sukūręs naujas rūsio patalpas, tačiau teismas konstatavo, jog sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, atsakovas nėra ginčo rūsio bendraturtis. Mano, kad pareiškėjas iš naujo inicijuoja ginčą dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių ir dėsto analogiškus argumentus.Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodo, jog 1997 metais nebuvo inventorizuota dalis rūsio patalpų (pvz. laiptinės patalpa tarp 0-9 ir 0-8 patalpų, taip pat patalpa į dešinę nuo 0-6 ir 0-7 patalpų), dėl to rūsio plotas nurodytas 117 kv. m., tačiau 1951 metų rugpjūčio mėnesį pradėtoje ginčo pastato kadastro ir registro byloje nurodyta, kad šio pastato rūsio plotas sudaro 137,30 kv. m. Toks rūsio plotas nurodytas ir 1964 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini)pastato inventorinėse žiniose. Toks pats rūsio plotas yra ir pareiškėjo teikiamuose planuose, nes juose neinventorizuota (neišmatuota) laiptinės patalpa tarp 0-8 ir 0-9 patalpų, neįtraukta rūsio dalis į dešinę už patalpų 0-6 ir 0-7.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00071 dėl priverstinio skolininko A. R. iškeldinimo iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rūsio patalpų išieškotojos I. M. K. naudai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-706/2016 bylos dalis dėl iškeldinimo grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 nuspręsta iškeldinti pareiškėją A. R. iš pastato, adresas (duomenys neskelbtini) Neringa, rūsio patalpų konstatavus, jog šios patalpos nuosavybės teise priklauso išieškotojai. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1010-613/2016 netenkintas pareiškėjo prašymas dėl 2016 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo išaiškinimo, konstatuota, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. 2018 m. sausio 5 d. iškeldinimo protokolu Nr. S-18000404 ir turto aprašu Nr. S-18000405 pareiškėjas iškeldintas iš rūsio patalpų su visais jam priklausančiais daiktais (vykdomosios b. l. 265-268).Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas skundas dėl antstolės veiksmų, pareiškėjas iš esmės argumentuoja, jog iš teismo sprendime nurodytų rūsio patalpų yra išsikėlęs, o iškeldintas buvo iš dalies rūsio patalpų, kurios, jo teigimu, nuosavybės teise nepriklauso išieškotojai, nes šios patalpos yra sukurtos jo paties kaip nelegalios statybos objektas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus įsiteisėjusius teismų sprendimus nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kaip siekį dar kartą siekti teismo proceso. Pareiškėjas iš naujo nurodo tuos pačius argumentus, jog yra sukūręs naują daiktą, kuris nepriklauso išieškotojai ir iš kurio neturi būti iškeldintas. Šie pareiškėjo argumentai aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti nepagrįstais ir pažymėta, jog ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso tik I. M. K. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pareiškėjas turi būti iškeldintas iš visų minėto pastato rūsio patalpų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), o vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas pripažinti, kad teismo sprendimą yra įvykdęs iki vykdomosios bylos pradėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. 2YT-7102-889/2017 pareiškėjo skundas netenkintas, konstatuota, kad vykdomajame rašte Nr. 2-244-563/2015 yra nurodyta iškeldinti atsakovą A. R. iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, visų rūsio patalpų, o pareiškėjas nėra iš jų išsikėlęs. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1166-513/2017 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, iš esmės ginčija priimto teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pagrįstumą. Antstolis vykdymo procese įstatymų nustatyta tvarka vykdo teismo sprendimą, tačiau nesprendžia šalių ginčo ir nenustato kitos, nei teismo sprendime ir vykdomajame rašte nurodyta, vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas 2016 m. gruodžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė teismo sprendimą, būtent šią aplinkybę patvirtina ir jo paties pateikti procesiniai dokumentai, kuriais jis neigia privalantis išsikelti iš dalies rūsio patalpų. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad skolininkas nebuvo išsikėlęs iš rūsio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, nėra pagrindo teigti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Priešingai, iš pateiktų ginčo patalpų planų ir išieškotojos 2017 m. vasario 9 d. pareiškimo (vykdomosios b. l. 57-59) matyti, kad pareiškėjas užmūrijo praėjimą iš vienos išieškotojai priklausančios rūsio patalpos dalies į kitą dalį, tačiau tai nereiškia, jog sukūrė naują daiktą ar nuosavybės teisių objektą, kaip nepagrįstai nurodoma skunde. Juo labiau, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, jog pareiškėjas atliko rūsio patalpų remontą, yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau jais taip pat konstatuota, jog remonto atlikimas nereiškia nuosavybės ar kitų teisėto valdymo teisių įgijimo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso tik I. M. K., ir pareiškėjas privalo išsikelti iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, rūsio patalpų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir plačiau jų nekartoja, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui I. M. K. iš pareiškėjo priteistina 306,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti I. M. K. 306,66 Eur (trys šimtai šeši eurai 66 centai) bylinėjimosi išlaidų iš A. R. (A. R.).