Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-4570-901/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-10-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-01-06Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-26Klaipėdos apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2018-05-16Klaipėdos apylinkės teismas
  6. e2VP-7572-824/2019Nutartis · 2019-12-31Klaipėdos apylinkės teismas
  7. e2VP-4570-901/2022Nutartis · 2022-07-14Klaipėdos apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-13Klaipėdos apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2022-11-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. KasacijaNutartis · 2023-02-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2VP-4570-901/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00889-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Pareiškėjas
I. M. K.
Suinteresuotas asmuo
A. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Vytautas Breimelis, Justė Stonkutė
Kategorijos
  • 3.2.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-4570-901/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00889-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.8.; 3.2.7.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Mildai Gricienei ir Beatričei Žabarauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos I. M. K. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,suinteresuoto asmens A. R. atstovei advokato padėjėjai Justei Stonkutei,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) I. M. K. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (ieškovė, toliau - Statybų inspekcija), A. R. (atsakovas), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcija, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, V. V. ir J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. balandžio 11 d. teisme gautas atsakovės I. M. K. pareiškimas atidėti 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 vykdymą dalyje, kuria atsakovai A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Nurodo, kad terminas pareiškėjai pašalinti savavališkos statybos padarinius baigiasi 2022 m. balandžio 8 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021). Pareiškėjos atstovas nurodė, kad sprendimo I. M. K. faktiškai vykdyti negalėjo, kadangi iki šiol nėra užbaigtas ginčas tarp bendraturčių dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų. Kadangi yra keturi namo bendraturčiai ir visi jie kartu turi rūpintis statybos įteisinimu, projektavimo sąlygų ir statybą leidžiančio dokumento gavimu, todėl būtinas dar ne mažiau dvylikos mėnesių terminas, kad būtų gauti visi reikiami leidimai. Pažymima, kad tik 2016 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuris suteikė galimybę pradėti statybos įteisinimo procedūrą, be to reikia gauti ne vienos institucijos pritarimą, o kiekvienam institucijos atsakymui reikalingas tam tikras laiko tarpas. Pastato - valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai iš esmės neprieštaravo pareiškėjos pasirinktam savavališkos statybos padarinių šalinimo būdui, t. y. atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, šių patalpų rekonstrukcijai ir kt. Šiuo tikslu buvo parengti architekto A. S. projektiniai pasiūlymai, 2019 m. sausio 9 d. vyko viešas svarstymas, 2019 m. balandžio 15 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis su architektu A. S., kuria šis architektas įsipareigojo atlikti minėto pastato paskirties keitimo į poilsio paskirtį, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus, pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimo ir parengto projekto suderinimo su atitinkamomis institucijomis darbus. Pareiškėjos atstovas pažymi, kad sutartį pradžiai pasirašė visi keturi pastato bendraturčiai, tačiau vėliau dalis jų persigalvojo ir 2019 m. balandžio 15 d. minėta projektavimo sutartis nutraukta. 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kuria ši bendrovė įsipareigojo atlikti pastato esančio (duomenys neskelbtini), pradinę analizę, plotų skaičiavimą ir padalijimą bendraturčiams. 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarytas bendraturčių susitarimas, kuriuo šalys susitarė pasidalyti maksimalų leistiną žemės sklypo plotą pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktos analizės 1 principą; išsprendus galimo užstatymo kompensavimo/perleidimo klausimus, rengiant pastato - valgyklos paskirties keitimo į poilsio ir rekonstravimo projektą, pastate būtų formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos) susitarime nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. vyko derybos tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. B. bei V. V. dėl notarinių sutikimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo savarankiškai, be kitų bendraturčių sutikimo, rengti naujų statinių projektus bei įteisinti atliktus statybos darbus išdavimo. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-73-1067/2022 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams I. M. K., J. B. ir A. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėja šioje civilinėje byloje 2020 m. spalio 1 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią pastato - valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pripažinti pareiškėjos teise įteisinti atliktus šio pastato savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose, konstatuojant, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija" nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos kaip I. M. K. nuosavybė, be kitų bendraturčių sutikimo, leisti pareiškėjai be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, esant santykiams su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai. Sprendimu minėtoje byloje atmesti visi ginčo šalių reikalavimai dėl atidalijimo taip pat ir dėl pareiškėjos reikalavimo siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius kaip kad nurodė pareiškėjos atstovas pakankamai formaliai, net neįsigilinus į problemos esmę. Tikimasi palankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo, po kurio reikėtų tam tikro laiko pareiškėjai atlikti tam tikrus veiksmus siekiant įteisinti statybą (parengti techninį projektą, viešo svarstymo ir kt.). Pareiškėja aktyviai vykdė veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių ir aplinkybių, kurių ji negalėjo įtakoti, šiai dienai dar nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento. Minėtos bylos nagrinėjimo metu I. M. K. buvo ypatingai rūpestinga ir rūpinosi kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu, tai yra, laiku teikė procesinius dokumentus, netikslino savo pareikšto priešieškinio, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir niekada jų neprašė atidėti. Šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl Covid-19 situacijos ir teismo sprendimo nerengti nuotolinio posėdžio bylos nagrinėjimui iš esmės, taip pat, dėl kitų proceso šalių daugkartinių savo pateiktų procesinių prašymų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra rašytinio proceso tvarka vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, bei Departamento atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant posėdžiuose.

Suinteresuotas asmuo Statybų inspekcija atsiliepime į prašymą nurodė, jog su 2015 m. liepos 3 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimu nesutinka, prašo prašymą atmesti. Pažymima, kad net keturis kartus sprendimo vykdymas buvo atidėtas vieno ar kito atsakovo prašymu faktiškai iki 2022 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kuo trumpesnį laiką ir kiek galima ekonomiškiau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Taigi, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teisminėje praktikoje pateikiamas detalus išaiškinimas, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir turinčios reikšmės sprendžiant asmens prašymą dėl termino reikalavimams įvykdyti pratęsimo. Įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos. Inspekcijos atstovės įsitikinimui atsakovams A. R. ir I. M. K. terminas teismo sprendimui įvykdyti buvo daugiau nei pakankamas, savavališka statyba konstatuota dar 2004 m. birželio 15 d., sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įsiteisėjo 2016 m. sausio 6 d., iki šiol veiksmai, tiesiogiai susiję su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, neatliekami, daugelį metų sprendžiami ginčai susiję su nuosavybės teisių gynimu, turto padalijimu ar kt. Pažymima, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-73-1067/2022, kuriuo nuspręsta tiek V. ir L. V. ieškinį, tiek ir I. M. K., J. B. ir A. R. priešieškinius atmesti, aiškiai nurodoma, kad neišsprendus klausimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teismas, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, statinio atidalinti iš bendrosios nuosavybės neturi teisinio pagrindo. Taikos sutartys ar susitarimai tarp bendraturčių, kad bendroji dalinė nuosavybė būtų atidalinta ir, kad kiekvienas iš bendraturčių projektuotųsi naujus statinius ar įsiteisintų jau atliktą statybą, draudžiami, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės pareiškėjos pareiškimo dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo pagrįstumui. I. M. K. pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės, įrodančios veiksmus, kuriais neva siekiama savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir dėl kurių būtų galimas nukrypimas nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos bei šiuo pagrindu būtų galimas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas. Be to, pareiškėja nepagrindė, kodėl prašo sprendimo įvykdymo terminą atidėti 12 mėn. terminui, kokiems konkretiems, su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susijusiems veiksmams atlikti reikalingas tok ilgas terminas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja I. M. K. pareiškimui, jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Nurodė, kad savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3-4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį - sunaikinti nuosavybės teisės objektą - yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201- 695/2018, 58, 59 punktai). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą, įvertinus visas šalių nurodomas (įrodinėjamas) aplinkybes. Savavališkos statybos įteisinimas (duomenys neskelbtini), iš esmės yra galimas. Šiuo atveju reikia vertinti, ar atsakovė I. M. K. per paskutinįjį pratęsimo laikotarpį (iki 2022 m. balandžio 8 d.) atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama įteisinti savavališkas statybas, be to pareiškėja turi pagrįsti savo nurodomą teismo sprendimo vykdymo pratęsimo terminą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. M. K. ir toliau imasi aktyvių veiksmų susitvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją ir įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl atsakovės pareiškime nurodytų aplinkybių šis procesas objektyviai užtruko.

Suinteresuotas asmuo J. B. su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nesutinka. Nurodo, kad pareiškime vienintelis nurodytas pasikeitimas nuo paskutinio sprendimo vykdymo atidėjimo yra taikos sutarties aptarimas su A. R. bei V. V., kai tuo tarpu J. B. buvo ignoruojama. Be to 2020 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku D. K. (I. M. K. sūnus) išsiuntinėjus taikos susitarimus, skirtus J. B. ir V. V., A. R. buvo ignoruojamas. A. R. pasitraukus iš bedraturčių susitarimo, neteisėtai rekonstruotai pastato daliai pritrūks bent jau 159-140 = 19 m2, kuriuos bylos e2-73-1067/2022 eigoje galimai tikėjosi perimti iš J. B. be kompensacijos natūra ar pinigais, t.y gauti teismo leidimą įsiteisinti pagal faktinę situaciją. Teismas yra konstatavęs, jog ginčas yra ir kad neteisėta rekonstrukcija buvo atlikta J. B. priklausančių patalpų ribose. I. M. K. ir A. R. bylos eigoje ginčijosi apie tai kam priklauso naujai sukurtos patalpos. Nei A. R., nei I. M. K. negali įteisinti neteisėtos statybos, kol jie neišspredžia trūkstamų užstatymo m2 problemos. Šiuo metu nėra jokių duomenų jog bendraturčiai V. V., I. M. K. ar J. B. sutiktų susimažinti savo valdomas pastato dalis A. R. naudai, kuriam trūksta užstatymo ploto. I. M. K. šią problemą toliau ignoruoja ir nei nei A. R. net nesiruošia šios problemos spręsti. Šiuo metu atsakovai I. M. K. ir A. R. neturi galimybių įsiteisinti esamas patalpas ko pasekoje negali įvykdyti teismo sprendimo.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko direkcija atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis, o jo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti iš karto. Aiškinant CPK 284 straipsnio pirmosios dalies nuostatas sistemiškai su kitomis CPK normomis, yra svarbu, kad, sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, nebūtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, jog būtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, kad, svarstant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai (CPK 18 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendimu atsakovai A. R. ir I. M. K. buvo pareigoti per 1 me?nesi? savo le?s?omis pas?alinti savavalis?kos statybos padarinius, t.y. is?ardyti statinio, u/n (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), savavalis?kai paklota? stogo danga? ir stoga? laikanc?ias konstrukcijas bei sutvarkyti statybviete?. Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriuo yra grindžiamas I. M. K. pareiškimas - teisme nagrinėta civilinė byla de?l valgyklos, esanc?ios (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo is? bendrosios daline?s nuosavybe?s, kurioje pareiškėja buvo pareiškusi priešieškinį. Be to pareiškėja priešieškiniu prašė teismo pripaz?inti jos teise? i?teisinti atliktus minėtos valgyklos savavalis?kos statybos (rekonstrukcijos) darbus, leiddžiant pareis?ke?jai be bendraturc?iu? sutikimo atlikti visus bu?tinus veiksmus valstybe?s ir (ar) savivaldybe?s institucijose, i?staigose ir organizacijose, esant santykiams su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad bu?tu? i?teisinti savavalis?kos statybos (rekonstrukcijos) darbai. Kaip nurodė A. R. atstovė prie tokio reikalavimo byloje prisijungė ir A. R., kuris taip pat suinteresuotas įteisinti statybą. 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-73-1067/2022 visų bylos šalių ieškiniai bei priešieškiniai atmesti, apeliaciniai skundai dar nėra išnagrinėti. Taigi tiek pareiškėja, tiek A. R. imasi aktyvių veiksmų, kad teisės aktu? nustatyta tvarka būtų parengti reikalingi dokumentai ir gauti statyba? leidžiantys dokumentai. Tačiau tarp bendraturčių vyksta ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės, tiek dėl patalpų naudojimosi, tiek ir jų atidalinimo, t.y. A. R. nesutinka su pareiškėjos I. M. K. siekiu ir tikslais užvaldyti jam priklausančią ginčo turto dalį. Todėl kol nėra išspręstas ginčas nėra galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinių, t.y. gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Suinteresuotas asmuo V. V. nustatytu terminu atsiliepimų į prašymą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį informuotas tinkamai, neatvyko.

Prašymas vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, tam pritariant atvykusiems į posėdį proceso dalyviams, nagrinėtas neatvykusiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 atsakovai A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr.17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.17, padarinius - išardyti statinio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Sprendime taip pat nurodyta, kad jei atsakovai per teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimų, skirti atsakovams po 14,48 Eur baudą kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius pabaigos baudą sumokant į Statybų inspekcijos sąskaitą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016 2015 m. liepos 3 d. apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiam sprendimui įsiteisėjus atsakovai privalėjo iki 2017 m. sausio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Kaip teisingai pažymi Statybų inspekcijos atstovė 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas net keturis kartus - atsakovo A. R. prašymu buvo atidėtas du kartus, abu kartus sprendimo vykdymą pratęsiant 12 mėnesių laikotarpiui (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1965-901/2017 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3506-901/2018). Trečią kartą sprendimo įvykdymo terminas atidėtas pareiškėjų A. R. ir I. M. K. pateiktų prašymų pagrindu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7572-824/2019 sprendimo įvykdymo terminą atidedant dar 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ketvirtą kartą sprendimo įvykdymo terminas atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021, panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-1568-965/2021, kuria buvo atmestas I. M. K. prašymas ir tenkinus pareiškėjos I. M. K. prašymą, sprendimo vykdymą atidedant dar 12 mėnesių terminui. Faktiškai 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas atidėtas iki 2022 m. balandžio 8 d. Su dar vienu 2022 m. balandžio 8 d. pareiškimu dėl minėto sprendimo vykdymo atidėjimo šį kartą 2022 m. balandžio 11 d. į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus kreipėsi I. M. K..

2004 m. birželio 15 d. A. R. (ankstesnė pavardė K.), kaip statytojui, buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.17 ir bei administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.17, už tai, kad neturėdamas suderinto projekto ir nustatyta tvarka gauto leidimo statybai savavališkai jis vykdė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus – rekonstravo namo antrą aukštą (naujai perklojo stogo dangą ir medines laikančias konstrukcijas), pateikdamas tik parengtą, bet nesuderintą projektą (tomas I, b.l. 10, 11). Faktas apie savavališką statybą Statybos inspekcijai buvo žinomas jau 2001 m. birželio 29 d., tiek A. R. tiek kartu rekonstravimo darbus vykdžiusiam R. K. ir 2001 m. liepos 16 d. Statybos inspekcijos buvo surašytas privalomasis nurodymas baigti ruošti poilsinės (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) perplanavimo projektą, nustatyta tvarka jį suderinti ir gauti leidimą statybai per 8 mėnesius nuo šio nurodymo gavimo dienos (tomas II, b.l. 151). Faktiškai ši rekonstrukcija neįteisinta iki šiol.

Po R. K. mirties 2012 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu I. M. K. įgijo nuosavybę į 6703/18989 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (tomas II, b.l.85-88). Šiuo metu minėtas pastatas priklauso dar trims savininkams - suinteresuotam asmeniui V. V. - 41/100 dalis, suinteresuotam asmeniui A. R. - 11/100 dalių, o suinteresuotam asmeniui J. B. - 30/100 dalių pastato - valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 panaikinus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-7, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, taip pat buvo panaikintas ir jo pagrindu A. R. ir R. K. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. (o kitiems bendrasavininkams 2003 m. vasario 10 d.) išduotas projektavimo sąlygų sąvadas valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai iki šiol nėra gavę statybos leidimo atliktiems ginčo pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822 – 1678/2008 yra pažymėjęs, kad detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai 1-F, 9-N), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą (sklypas Nr. 4-J) akivaizdžiai prieštarauja (duomenys neskelbtini) zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo plečiamos aptarnavimo įstaigų teritorijos (sklypas Nr. 5-1), nes naujai suformuotas komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypas su numatoma komercinio pastato statyba, prieštarauja (duomenys neskelbtini) zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Kartu su (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai, kurių 10 punkte nustatyta, kad jog urbanistiniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalųjį planą.

2016 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas naujas detalusis planas. Pareiškėjos atstovo teigimu tik patvirtinus šį Detalųjį planą atsirado reali galimybė pradėti statybos įteisinimo procedūrą – I. M. K. užbaigė valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo iš gyvenamosios į rekreacinę procedūrą ir taip įgyvendino naujai priimto Detaliojo plano sprendinius. Ji taip pat užbaigė valstybinės žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), naujų kadastrinių duomenų nustatymo ir įregistravimo VĮ „Registrų centras“, valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jos įregistravimo VĮ „Registrų centras“ procedūras. Kadangi leidimą savavališkos statybos padarinių pašalinimui išduodančios institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams išdėstė kategorišką reikalavimą, kad atsižvelgiant į tai, jog pastatas – valgykla, adresu: (duomenys neskelbtini), yra vienas nekilnojamojo turto objektas bei į tai, jog architektūriškai ir visai kitaip vertinama kaip vienas statinys, turi būti rengiamas 1 (vienas) bendras techninis projektas ir gaunamas vienas bendras dokumentas, atsakovė I. M. K. surado architektą A. S., su kuriuo sutiko bendradarbiauti ir kiti pastato bendraturčiai. Todėl 2019 m. balandžio 15 d. visų pastato bendraturčių įgaliotas asmuo V. V. pasirašė Projektavimo darbų sutartį su architektu A. S., pagal kurią architektas visiems pastato bendraturčiams teiks projektavimo paslaugas, t.y. parengs techninį projektą dėl pastato paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbų įteisinimo, bei pateiks šį techninį projektą derinti su visomis atitinkamomis institucijomis. Šios Projektavimo darbų sutarties pagrindu architektas A. S. parengė Projektinius pasiūlymus „Valgyklos pastato (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto, kurie dar 2019 m. sausio 9 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini) kultūros centre, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo apsvarstyti su visuomene. 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. B., A. R. ir V. V. elektroniniu pranešimu susitarta pranešti architektui A. S., kad 2019 m. balandžio 15 d. sutartis yra nutraukta šiam sutartais terminais nevykdant pasirašytos sutarties, nebendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju architektu. 2019 m. rugpjūčio 27 d. tarp V. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Projektavimo darbų sutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastato esančio (duomenys neskelbtini), pradinę analizę, plotų skaičiavimą ir padalijimą bendraturčiams. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp V. V., pareiškėjos I. M. K., A. R. ir J. B. sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė pasidalyti maksimalų leistiną žemės sklypo plotą pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktos analizės 1 principą; išsprendus galimo užstatymo kompensavimo/ perleidimo klausimus, rengiant pastato - valgyklos paskirties keitimo į poilsio ir rekonstravimo projektą, pastate būtų formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos) susitarime nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog derybos, sutikimų davimas nutrūko I. M. K. kreipusis į teismą su reikalavimu VĮ „Registrų centrui“ dėl įpareigojimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre registro apie pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis administracinėje byloje Nr. eI-8735-386/2019. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8735-386/2019 atmetė pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre registro apie pastato - valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Buvo ir daugiau teisminių procesų, kuriuo vienas iš bendraturčių siekė atsidalinti, įteisinti statybas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-639/2018 atmetė ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. M. K., kuriuo ieškovas A. R. prašė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisiniti pagal K. Š. firmos techninį projektą Nr. 12-0525 be atsakovės I. M. K. sutikimo, nustatyti, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 30/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad jis naudosis patalpomis UAB (duomenys neskelbtini) projekte, pažymėtomis indeksais 1, 1a, 1b, 1c, ir naujai sukurtomis rūsio patalpomis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-1092/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-73-1067/2022 visi bendraturčiai buvo pareiškę reikalavimus dėl savo dalies atidalijimo, o I. M. K. ir A. R. priešieškiniuose kartu prašė ir pripažinti jų teisę įteisinti atliktus pastato–valgyklos, (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, fiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 bei nurodytus architekto A. S. parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto“, be kitų pastato–valgyklos, (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo bei leisti I. M. K. jiems be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir/ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai. I. M. K. be to priešieškiniu prašė konstatuoti, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija“ nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos jos nuosavybėn. 2022 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu šioje byloje visi proceso dalyvių reikalavimai buvo atmesti, nurodant, kad neišsprendus klausimo dėl savavališkos statybos teismas neturi pagrindo tikrinti ar idealiosios kiekvieno bendraturčio dalys atitinka realiąsias pastato dalis, tuo labiau, jog kaip nurodyta ankstesniuose teismo motyvuose, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, kol nebus išspręstas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, statinį atidalinti iš bendrosios nuosavybės nėra teisinio pagrindo (įteisinus savavališką statybą ir įtraukus papildomus plotus taip gali būti padidinta bendroji dalinė nuosavybė arba priešingai – įvykdžius reikalavimą pašalinti savavališką statybą – valdomas šalių plotas keistųsi). Tik išsprendus šį ginčą ir pašalinus teismo konstatuotus bendraturčių valdymo teisės pažeidimus, gali būti įgyvendinama bendraturčio nuosavybės teisė į atidalinimą. Teismo taip pat pažymėta, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia naudotis ar disponuoti statiniu (jo dalimi), jeigu šis yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Todėl jokios taikos sutartys ar susitarimai tarp bendraturčių, kad bendroji dalinė nuosavybė būtų atidalinta ir, kad kiekvienas iš bendraturčių projektuotųsi naujus statinius ar įsiteisintų jau atliktą statybą, draudžiami, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės pareiškimo dėl teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo pagrįstumui. Priešingai, - kol savavališka statyba nepašalinta, jokie susitarimai susiję su šiuo neteisėtai pastatytu objektu ar jo dalimi yra negalimi. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliaciniai skundai nėra išnagrinėti. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis byla Klaipėdos apygardos teismui išsiųsta 2022 m. birželio 15 d., skundus nagrinėsianti kolegija dar nepaskirta.

I. M. K. atstovas tikisi jo atstovaujamajai palankaus sprendimo, po kurio siekiant be bendraturčių sutikimo įteiksinti statybą dar reikėtų atlikti eilę veiksmų – parengti techninį projektą, jį suderinti, reikės vėl viešo svarstymo visuomenėje ir t.t., o tam reikia dar metų atidėti spredimo vykdymą. Su tokia pozicija nesutinka Statybos inspekcijos atstovė, kuri teigia, kad net ir esant palankaus sprendimo pareiškėjai atveju pagal A. S. parengtus Projektinius pasiūlymus vargu ar pareiškėja galės įteisinti savavališką statybą, šiuo atveju ji turėtų rengti akskirą projektą, prašyti bendraturčių pritarimo, o jiems nepritarus kreiptis į teismą dėl dokumentų derinimo be jų sutikimo.

Pažymėtina, kad teismai bylas nagrinėja vadovaujantis teisėjų neprikausomumo, nešališkumo ir teisingumo principais. Nagrinėjant dar vieną pareiškėjos prašymą dėl dar 2015 m. priimto sprendimo vykdymo atidėjimo prognozuoti ir laukti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo rezultato nėra jokio pagrindo. Reikia pažymėti ir tai, kad Statybos inspekcija pakankamai ilgą laiką nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius laukdami, kol A. R. ir I. M. K. galės susitvarkyti statybą leidžiančius dokumentus ir tik 2011 m. gruodžio 7 d Statybos inspekcijai surašius Faktinių duomenų patikrinimo vietoją aktą, paėmus iš statytojų paaiškinimus buvo kreiptasi į teismą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurioje 2015 m. liepos 3 d. priimtas sprendimas, kurio vykdymo prašoma atidėti jau praktiškai aštuntiems metams, savavališka statyba valstybės saugomoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) tęsiasi daugiau nei 18 metų.

Iš pateiktų į bylą dokumentų, proceso dalyvių procesinių dokumentų, atstovų paaiškinimų nėra duomenų, jog atsakovai I. M. K. ir A. R. būtų teikę bendraturčiams derinti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, su (duomenys neskelbtini) savivaldybės architektūros skyriumi suderintą, projektą bei, kad dėl tokio konkretaus projekto kiti bendraturčiai nebūtų davę sutikimų. Byloje taip pat nėra duomenų kokių konkrečių veiksmų be priešieškinių pareiškimo byloje, kurioje jų reikalavimai atmesti, ėmėsi neteisėtų statybų vykdytojai atsakovai I. M. K. ir A. R. ketvirtą kartą teismui atidėjus sprendimo vykdymą (sudarant galimybes įteisinti statybą), siekdami įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 8 d. (CPK 284 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pažymėtina, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

Visą nurodytą įvertinęs teismas nenustatė, kad šiuo atveju būtų galimybė įteisinti dar 2004 m. konstatuotos savavališkos statybos padarinius įteisinant atliktus savavališkos statybos darbus tiek dėl nesibaigiančių bendraturčių ginčų tiek dėl to, kad realiai daugiau jokių dokumentų derinimo veiksmų pareiškėja po dar vieno sprendimo vykdymo atidėjimo neatliko ir neaišku ar ketina atlikti.

Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo dar metams atidėti 2015 m. liepos 3 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 vykdymą, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 8 d., todėl I. M. K. prašymas netenkintinas, o 2015 m. liepos 3 d. priimtas sprendimas privalo būti vykdomas (CPK 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 284, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

I. M. K. pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 vykdymo atidėjimo netenkinti.

Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjos atstovui ir suinteresuotiems asmenims (jų atstovams).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė