Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-401-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: e2S-401-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05587-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas: I. M. K.
Suinteresuotas asmuo: A. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, V. V., J. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-401-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05587-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.6; 3.2.6.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, V. V. ir J. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. M. K. kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 įvykdymą 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

1.1. Nurodė, kad teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu įpareigojo ją ir suinteresuotą asmenį A. R. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

1.2. Teismo sprendimo įvykdymo terminas teismų buvo ne kartą atidėtas ir baigiasi 2021 m. sausio 8 d. Nors pareiškėja aktyviai vykdė veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau to padaryti iki šiol nepavyko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja pastaruoju metu tęsė procedūras su VĮ Registrų centru dėl bendraturčiams priskirtų idealiųjų bendro pastato dalių perskaičiavimo pagal naujai inventorizuotą rūsio patalpų plotą, kadangi, jos manymu, dalių paskirstymas yra neteisingas, o tai kliudo rengti projektą. Be to, tarp bendraturčių vyksta derybos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės atsakomybės, pareiškėja aktyviai bendrauja su architektu, tačiau šalių ginčas dėl turto atidalijimo šiuo metu nagrinėjamas teisme. Šalims išsprendus ginčą ir atsidalijus turtą į atskirtus turtinius vienetus, bus lengviau įteisinti neteisėtas statybas ir be bendraturčių sutikimo įgyvendini projektinius sprendinius. Pažymi, kad minėtoje byloje pareiškėja pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo leisti be bendraturčių sutikimo įteisinti savavališkos statybos padarinius. Esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja visi įstatyme numatyti pagrindai dar kartą vieneriems metams atidėti teismo sprendimo vykdymą. Mano, kad kitų asmenų teisės nebus pažeistos, nes visos institucijos pripažįsta, kad tokia statyba yra galima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.

2.1. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 3 d. sprendimu nustatydamas atsakovams 12 mėnesių terminą savavališkų statybų padariniams pašalinti, teismas įvertino tokių veiksmų atlikimo galimybes per vienerius metus ir manė, kad toks terminas yra pakankamas. Nepaisant to, atsakovams dar net keletą kartų teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas.

2.2. Teismas nurodė, jog nors pareiškėja teigia, kad ji negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, kadangi užtruko detaliojo plano tvirtinimas (iki 2016 m. lapkričio mėn.), tačiau dar 2015 m. liepos 3 d. sprendime teismas išaiškino, kad, nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitus šio klausimo reglamentavimui pagal įstatymą, atsakovai gali, net ir nesant patvirtintam teritorijos detaliajam planui, tvarkytis dokumentus dėl savavališkos statybos įteisinimo.

2.3. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos teiginiai, kad įteisinti savavališką statybą kliudo nuo 2019 m. gruodžio 31 d. tarp bendraturčių vykstantys teisminiai ginčai, yra vertintini kaip nepagrįsti, kadangi minėtais teisminiais ginčais šalys sprendžia klausimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir patalpų dalių, kurie nesusiję su atsakovams nustatytais teismo įpareigojimais.

2.4. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendraturčių sprendimas vienu projektu išspręsti visus bendrosios nuosavybės klausimus galėtų būti pateisinamas, jei nesukeltų papildomų ginčų, o įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas neužtruktų neapibrėžtai ilgą laiką.

2.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog po 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos atlikti veiksmai apėmė tik teisminių procesų dėl duomenų apie bendraturčių valdomo pastato realiąsias dalis įregistravimo VĮ Registrų centre iniciavimą ir ginčo teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, iškėlimą, kurie išimtinai susiję su asmenine nauda, nesilaikant prioriteto pirmiausia pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nurodė, jog, bendraturčiams nepritarus pareiškėjos pateiktiems 2017 m. projektiniams sprendiniams, ji nedelsdama galėjo kreiptis į teismą dėl leidimo įteisinti statybą be bendraturčių sutikimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėja I. M. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 įvykdymą dvylikai mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad detaliojo plano patvirtinimas, atliktas 2016 m. lapkričio 17 d., nebuvo būtinas siekiant įteisinti ginčo savavališkas statybas. Neringos savivaldybė net kelis kartus atsisakė išduoti A. R. specialiuosius architektūros reikalavimus. Be to, detaliuoju planu buvo pakeistos žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjai priklausantis statinys, ribos ir plotas, nustatyta žemės sklypo paskirtis ir naujas sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, todėl akivaizdu, kad nesant galiojančio detaliojo plano Neringos savivaldybė pagrįstai negalėjo išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų.

3.2. Pastatas – valgykla, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams, todėl pareiškėja be jų sutikimo negali pastato rekonstruoti ar įteisinti atliktos rekonstrukcijos. Siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėja net du kartus buvo pradėjusi projektavimo darbus kartu su kitais bendraturčiais. Pirmąjį kartą projektavimo darbus atliko architektas A. S., jis 2017 m. parengė projektinius pasiūlymus „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projekto“. Antrąją kartą projektą rengė UAB „ASD Project“ architektas E. S. pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. bendraturčių susitarimą dėl esminių projektavimo principų. Pareiškėja buvo sąžininga, dalyvaudavo susitikimuose su architektais, apmokėjo PVM sąskaitas – faktūras už konsultacijas ir projektavimo principų parengimą, siekė kartu su bendraturčiais įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to padaryti nepavyko būtent dėl besikeičiančios kitų bendraturčių pozicijos.

3.3. Nagrinėjamu atveju siekiant įteisinti pareiškėjos atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją) būtina ne tik turėti kitų bendraturčių rašytinius sutikimus, tačiau ir rekonstruoti jau atidalytą atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Pareiškėja, suprasdama, kad architekto E. S. projektavimo darbai vyksta pernelyg lėtai, kreipėsi į bendraturčius V. V.ir J. B., siūlydama išduoti vieni kitiems notarinius sutikimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo savarankiškai, be kitų bendraturčių sutikimo, rengti naujų statinių projektus bei įteisinti atliktus statybos darbus, tačiau J. B. su pareiškėjos pasiūlymu nesutiko, o V. V. sutiko tartis tik dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei pastato paskirties keitimo. Galiausiai suinteresuotas asmuo V. V. nutraukė bendrus projektavimo darbus ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėja minėtoje civilinėje byloje pateikė priešieškinį, prašydama atidalyti jai nuosavybės teise priklausančias 6703/18989 dalis pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pripažinti pareiškėjos teisę įteisinti atliktus pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimus, ji galėtų ne tik rengti savavališkos statybos įteisinimo projektą atskirai nuo kitų bendraturčių, tačiau ir be jų rašytinių sutikimų atlikti visus būtinus veiksmus valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, esant santykiams su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai.

3.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, žinodama apie jai priimtą 2015 m. liepos 3 d. teismo sprendimą ir nustatytą terminą įpareigojimams įvykdyti, su 2017 m. parengtais projektiniais pasiūlymais į teismą kreipėsi tik 2020 m., taigi, elgėsi nepateisinamai, neįvertino visų byloje esančių duomenų. 2019 m. sausio 6 d. įvyko viešas visuomenės susirinkimas dėl „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)projekto“ projektinių pasiūlymų svarstymo. Dėl šios priežasties 2019 m. balandžio 4 d. bendraturčių įgaliotas asmuo V. V. sudarė projektavimo darbų sutartį su architektu A. S., sutartimi architektas įsipareigojo teikti projektavimo paslaugas visiems pastato bendraturčiams, t. y. rengti techninį projektą dėl pastato paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbų įteisinimo, pateikti šį techninį projektą derinti atitinkamoms institucijomis. Vis dėlto suinteresuotas asmuo V. V. buvo nepatenkintas architekto A. S. darbu ir nutraukė su juo sudarytą sutartį, todėl pareiškėja sutiko pradėti projektavimo darbus su V. V. pasiūlytu architektu E. S. ir sudarė su juo projektavimo darbų sutartį bei pasirašė 2019 m. rugsėjo 27 d. bendraturčių susitarimą dėl esminių projektavimo principų. Taigi, pareiškėja siekė kartu su bendraturčiais parengti bendrą projektą ir įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, o ne inicijuoti teisminius ginčus. Tik po to, kai suinteresuotas asmuo V. V. nutraukė bendrus projektavimo darbus ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo patalpų dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškėja suprato, kad bendras projektavimas tapo iš esmės nebegalimas, ir ėmėsi veiksmų, kurie leistų jai veikti individualiai.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja atskirojo skundo motyvus grindžia detaliojo plano ginčo teritorijoje tvirtinimo būtinybe, tačiau teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226, todėl nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja negalėjo įvykdyti teismo sprendimo.

4.2. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi teismo sprendimui įvykdyti po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria teismas trečią kartą pareiškėjai pratęsė teismo sprendimo įvykdymo terminą, priėmimo, ir kokios objektyvios kliūtys įvykdyti sprendimą egzistuoja šiuo metu. Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji tik inicijavo teisminius procesus dėl duomenų apie bendraturčių valdomas pastato realiąsias dalis įregistravimo VĮ Registrų centre ir, nepasiekus bendraturčių susitarimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pradėtas ginčas teisme šiuo klausimu. Vis dėlto, esant nepašalintiems savavališkos statybos padariniams negali būti sprendžiami klausimai dėl nuosavybės atidalijimo.

5. Daugiau atsiliepimų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

10. Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti trumpiausio ir ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

11. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020; 2019 m. gegužės 30 d. e2-477-302/2019).

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 įpareigojo atsakovus A. R. ir I. M. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, A. R. ir I. M. K. įpareigoti per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2004 m. birželio 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, padarinius – išardyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę; teismas nurodė, kad, atsakovams teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimų, atsakovams A. R. ir I. M. K. skirtina po 14,48 Eur bauda kiekvienam atsakovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pabaigos. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 8 d. Taigi, teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. sausio 8 d. (CPK 18 straipsnis). Byloje ginčo nėra, kad iki šios dienos teismo sprendimas nėra įvykdytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo grindžia aplinkybe, kad ji neturėjo galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinių, kadangi nebuvo patvirtintas detalusis planas. Bylos duomenimis nustatyta, kad teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226, t. y. prieš daugiau nei ketverius metus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymas pareiškėjai buvo pratęstas tris kartus, t. y. iki 2021 m. sausio 8 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkybės, susijusios su detaliojo plano patvirtinimu, neužkirto kelio pareiškėjai teismo nustatytu terminu pašalinti savavališkos statybos padarinių.

16. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčo statinys nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams, todėl atliekant pastato rekonstrukciją, kuria siekiama pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Pareiškėja buvo sąžininga, aktyvi, siekė kartu su bendraturčiais įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to padaryti nepavyko būtent dėl besikeičiančios kitų bendraturčių pozicijos.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja atliktais veiksmais siekia išspręsti ne klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o klausimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Pareiškėjos siekis vienu projektu išspręsti visus bendrosios nuosavybės klausimus galėtų būti pateisinamas, jei nesukeltų papildomų ginčų, o įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas neužtruktų neapibrėžtai ilgą laiką.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 6703/18989 dalys pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. V. nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis, suinteresuotam asmeniui A. R. – 11/100 dalių, suinteresuotam asmeniui J. B. – 30/100 dalių pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini). 2017 m. buvo parengti architekto A. S. projektiniai pasiūlymai „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini) projektas“, 2019 m. sausio 9 d. surengtas viešas susirinkimas dėl minėtų projektinių pasiūlymų viešo svarstymo, 2019 m. balandžio 15 d. tarp V. V. ir architekto A. S. sudaryta Projektavimo darbų sutartis, kuria architektas A. S. įsipareigojo atlikti pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į poilsio paskirtį, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus, pastato rekonstrukcijos techninio projekto rengimo ir parengto projekto suderinimo su atitinkamomis institucijomis darbus. 2019 m. liepos 16 d. pareiškimu J. B., A. R. ir V. V. nustatė architektui A. S. terminą iki 2019 m. liepos 31 d. pateikti antro etapo darbų paketą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. J. B., A. R. ir V. V. elektroniniu pranešimu susitarė pranešti architektui A. S., kad 2019 m. balandžio 15 d. sutartis yra nutraukiama. 2019 m. rugpjūčio 27 d. tarp V. V. ir UAB „ASD Project“ sudaryta Projektavimo darbų sutartis, kuria UAB „ASD Project“ įsipareigojo atlikti pastato esančio (duomenys neskelbtini), pradinę analizę, plotų skaičiavimą ir padalijimą bendraturčiams. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp V. V., pareiškėjos I. M. K., A. R. ir J. B. sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė pasidalyti maksimalų leistiną žemės sklypo plotą pagal UAB „ASD Project“ atliktos analizės 1 principą; išsprendus galimo užstatymo kompensavimo/perleidimo klausimus, rengiant pastato – valgyklos paskirties keitimo į poilsio ir rekonstravimo projektą, pastate būtų formuojami atskiri keturi nekilnojamojo kadastro objektai (patalpos) susitarime nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-695-639/2018 atmetė ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. M. K., kuriuo ieškovas A. R. prašė pripažinti jam teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisiniti pagal K. Š. firmos techninį projektą Nr. 12-0525 be atsakovės I. M. K. sutikimo, nustatyti, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 30/100 dalių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad jis naudosis patalpomis UAB „Jungtinės pajėgos“ projekte, pažymėtomis indeksais 1, 1a, 1b, 1c, ir naujai sukurtomis rūsio patalpomis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-1092/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8735-386/2019 atmetė pareiškėjos I. M. K. skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre registro apie pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-774-415/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėja pateikė pranešimą UAB „ASD Project“ ir suinteresuotiems asmenims J. B., A. R. bei V. V., kuriame nurodė savo pateikiamą projektavimo užduotį. 2020 m. birželio 4 d. pranešimu pareiškėja kreipėsi į suinteresuotus asmenis J. B. ir V. V. siūlydama išduoti vieni kitiems notarinius sutikimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo savarankiškai, be kitų bendraturčių sutikimo, rengti naujų statinių projektus bei įteisinti atliktus statybos darbus. 2020 m. birželio 24 d. pareiškėja pateikė suinteresuotiems asmenims J. B. ir V. V. notarinių sutikimų projektus.

19. Atsižvelgus į nutarties 18 punkte nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja atliktais veiksmais siekia išspręsti klausimą ne tik išimtinai susijusį su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendime nustatytų savavališkos statybos padarinių – stogo dangos ir stogą laikančių konstrukcijų – šalinimu, tačiau ir klausimus dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šių patalpų rekonstrukcijos ir kt. Vis dėlto, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

21. Kaip matyti iš nutarties 18 punkte nustatytų aplinkybių, pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai iš esmės neprieštaravo pareiškėjos pasirinktam savavališkos statybos padarinių šalinimo būdui, t. y. atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, šių patalpų rekonstrukcijai ir kt. Šiuo tikslu buvo parengti architekto A. S. projektiniai pasiūlymai, 2019 m. sausio 9 d. vyko viešas svarstymas, 2019 m. balandžio 15 d. sudaryta Projektavimo darbų sutartis su architektu A. S., 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta Projektavimo darbų sutartis su UAB „ASD Project“, 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarytas bendraturčių susitarimas, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. vyko derybos tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. B. bei V. V. dėl notarinių sutikimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo savarankiškai, be kitų bendraturčių sutikimo, rengti naujų statinių projektus bei įteisinti atliktus statybos darbus išdavimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja buvo aktyvi, įgyvendindama sprendinius, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, patalpų rekonstrukcija, bendradarbiavo ir veikė kartu su kitais bendraturčiais, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, kad savavališkos statybos padarinius pavyks pašalinti vienu projektu, kartu išsprendžiant ir kitus klausimus dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo bendrąja daline nuosavybe, įskaitant atidalijimą iš jos.

22. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-380-1067/2021 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams I. M. K., J. B. ir A. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ieškovas V. V. prašo pripažinti, kad savavališka statyba yra pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ir kuria naudojasi atsakovai I. M. K. ir A. R., atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui V. V. nuosavybės teise priklausančią pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį. Suinteresuotas asmuo J. B. šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti, kad savavališka statyba yra pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ir kuria naudojasi atsakovai I. M. K. ir A. R., atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės J. B. nuosavybės teise priklausančią pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėja šioje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, pripažinti pareiškėjos teisę įteisinti atliktus pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose, konstatuojant, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija“ nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos kaip I. M. K. nuosavybė, be kitų bendraturčių sutikimo, leisti pareiškėjai be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, esant santykiams su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai.

23. Taigi, tik suinteresuotam asmeniui V. V. pareiškus ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, kad pašalinti savavališkos statybos padarinių jos siekiamu būdu, t. y. vienu projektu išsprendžiant visus bendrosios nuosavybės klausimus, nepavyks. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotiems asmenims V. V. ir J. B. civilinėje byloje Nr. e2-380-1067/2021 pareiškus reikalavimus pripažinti, kad savavališka statyba yra pastato – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ir kuria naudojasi atsakovai I. M. K. ir A. R., minėtas teismo sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą, kadangi pastarieji siekia nustatyti, jog savavališkos statybos padarinių jų valdomose pastato dalyse nėra, t.y. savavališkos statybos padariniai yra ne visame pastate. Be to, pareiškėjai siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, ji turi gauti bendraturčių sutikimą dėl pasiūlyto projekto, o jo negavusi, turi kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, be bendraturčių sutikimo. Šiuo atveju pareiškėja nurodytus veiksmus atliko pareikšdama priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-380-1067/2021.

24. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo buvo aktyvi, siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

25. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, teismo sprendimo įvykdymo terminas pratęstinas.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, ir nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą atidėti 12 mėnesių terminui, t. y. iki 2022 m. balandžio 8 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. M. K. prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymą 12 mėnesių terminui, t. y. iki 2022 m. balandžio 8 d., tenkinti.

Teisėja Larisa Šimanskienė