Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-683-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2A-683-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05509-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: V. V., L. V.
Atsakovas: I. M. K., A. R., J. B.

Kategorijos

3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
3.3.1.19.7Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-683-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05509-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.19.7; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V., L. V., atsakovų I. M. K., A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir L. V. patikslintą ieškinį atsakovams I. M. K., A. R. ir J. B. dėl atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovės I. M. K. priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams A. R. ir J. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo vykdyti savavališkos statybos įteisinimo, įskaitant ir projektavimo, darbus be bendraturčių rašytinio sutikimo, pagal atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams A. R. ir I. M. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovo A. R. priešieškinį ieškovams V. V. ir L. V., atsakovams I. M. K. ir J. B. dėl leidimo įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus be kitų bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. V. ir L. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti, kad pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalyje (pažymėtoje MG (8A)) nelegalios statybos nėra. Pripažinti, kad savavališka statyba yra tik pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalyje (2020 m. sausio 17 d. topografiniame plane pažymėta 2MG), kuri nuosavybės teise priklauso ir kuria naudojasi I. M. K. ir A. R.. Leisti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui registruoti / patikslinti žymę, kad V. V. pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalyje (MG 8A) savavališkos statybos nėra. 2. Suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalyti ieškovams V. V. ir L. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią pastato – valgyklos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį, kuri nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, pagal 2020 m. liepos 7 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gistamos projektai“ atliktus patikslintus kadastrinius matavimus, pirmo aukšto patalpų plane pažymėta 6-1. 3. Leisti VĮ Registrų centrui, notarams, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlikti visus veiksmus, susijusius su ieškovams V. V. ir L. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalies (2020 m. liepos 7 d. UAB „Gistamos projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pirmo aukšto patalpų plane pažymėta 6-1) atidalijimu, registravimu kaip atskiro nekilnojamojo daikto (atskiro pastato), atskiro unikalaus numerio ir adreso suteikimu, ir kitus veiksmus, susijusius su minėtų patalpų atidalijimu ir ieškovų teise atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra. 4. Priteisti ieškovų naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas).

2. A. I. M. K. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama atidalyti I. M. K. nuosavybės teise priklausančias 6703/18989 dalis pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš viso 201,09 kv. m, iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą – patalpas rūsyje ir pirmajame aukšte, kurios VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuras“ (aut. past. – 1997 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 742 Valstybės žemės kadastro įmonė ir Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras buvo sujungti įsteigiant Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę (šiuo metu – VĮ Registrų centrą), kuriai buvo pavesta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą) atliktuose ir šiuo metu aktualiuose pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastriniuose matavimuose pažymėtos indeksais: 0-1 (10,99 kv. m), 0-2 (15,78 kv. m), 0-3 (8,75 kv. m), 0-4 (12,35 kv. m), 0-5 (9,70 kv. m), 0-6 (5,97 kv. m), 0-7 (4,31 kv. m), 0-8 (1,52 kv. m), 0-9 (33,86 kv. m), 0-10 (14,25 kv. m), 1-2 (6,02 kv. m), 1-3 (18,00 kv. m), 1-6 (42,97 kv. m) ir 1-7 (16,60 kv. m). 2. Pripažinti I. M. K. teisę įteisinti atliktus pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini),“, konstatuojant, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija“ nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos kaip I. M. K. nuosavybė be kitų pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo; leisti I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai. 3. Priteisti atsakovei I. M. K. visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus.

3. Atsakovė J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu prašydama atidalyti J. B. dalį iš pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, užimantį 104,68 kv. m ploto (nurodytą „ASD Project“ skaičiavimą projektiniame pasiūlyme), kurį sudaro patalpos 1-16,1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23 ir 1-24 minėto pastato – valgyklos plane. Kartu ir tik kartu atidalijimo metu pripažinti šias atsakovės teises: rekonstruoti naują nekilnojamąjį daiktą neperžengiant šių užstatymo tankio ir intensyvumo ribų (skaičiuojant kv. m) ir laikantis statybos techninio reglamento: užstatymo plotas – 155 kv. m su + 4 kv. m paklaida (maksimaliai 159 kv. m); bendras plotas – 302 kv. m su + 8 kv. m paklaida (maksimaliai 310 kv. m); teisę vienašališkai disponuoti, perleisti atliekamo užstatymo tankio ir intensyvumo panaudojimą iš valstybės nuomojamame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems bendraturčiams. 2. Teisę vienašališkai disponuoti, perleisti atliekamo užstatymo tankio ir intensyvumo panaudojimą iš valstybės nuomojamame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems bendraturčiams. 3. Teisę prijungti pastatą prie esamo galingumo elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų įsirengiant savo skaitiklius ir apmokant įrengimo sąnaudas bei nepadarant žalos ar sutvarkant po darbų atlikimo bendraturčių patalpas.

4. Atsakovas A. R. kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydamas pripažinti A. R. teisę kartu su I. M. K. įteisinti atliktus pastato – valgyklos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)“, be kitų pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo ir leisti A. R. kartu su I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai; priteisti iš ieškovų V. V., L. V. ir atsakovės J. B. visas atsakovo A. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovų V. V. ir L. V. patikslintą ieškinį ir atsakovų I. M. K., J. B. ir A. R. priešieškinius atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, jog visos proceso šalys sutinka, kad bendraturčiai turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovų valdoma pastato dalis yra visiškai atskirta nuo kitų pastato dalių, bendrų patalpų su bendraturčiais nėra. Tarp šalių ginčo dėl ieškovų atsidalijimo nėra.

5.2. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad per Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-618/2021 pareiškėjai I. M. K. atidėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 8 d. buvo įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015 nustatytas įpareigojimas atsakovams A. R. ir I. M. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

5.3. Teismas nurodė, kad proceso šalys neginčija kiekvienai jų priklausančių idealiųjų dalių, nors, pagal VĮ Registrų centro duomenis, sudėjus visų bendraturčių įregistruotas dalis (11/100 + 6703/189989 + 41/100 + 30/100) jos viršija 100 procentų, dalių skaičiavimus atliekant nuo skirtingo viso pastato ploto. Kol nenustatyta idealioji kiekvienam bendraturčiui priklausanti daikto dalis, nėra pagrindo spręsti dėl realiųjų šio daikto dalių.

5.4. Teismas konstatavo, jog iš į bylą pateiktų projektuotojo A. S. Projektinių pasiūlymų, 2005 m. gruodžio 1 d. proceso šalių prašymo VĮ Registrų centrui, I. M. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimo bendraturčiams dėl architektų biuro UAB „ASD Project“ parengto žemės sklypo užstatymo principo pasirinkimo, šalių paaiškinimų, juos lyginant su VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuras“ (šiuo metu – VĮ Registrų centras) atliktais ir šiuo metu aktualiais pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenimis, matyti, jog jau nuo 2001 metų vyko bendrą pastato plotą didinantys veiksniai (atsirado 2 pastato aukštas (mansarda) – neįteisintas, prasiplėtė rūsio ir 1 aukšto patalpos – dalis neįteisinta, keliamas ginčas dėl jų valdymo, iš teikiamų projektinių pasiūlymų matyti, jog dalis pastato J. B. sąskaita buvo nugriauta, tačiau A. R. pasididino savo valdomą dalį patalpų 1 aukšte ir po juo būtent ties J. B. nugriautomis patalpomis), pastato plotą mažinantys veiksniai (nugriautos 1-12, 1-13, 1-14, 1-15 patalpos), pakeistos pastato 4M1p valdomos 6703/18989 dalys, kurios priklauso I. M. K., o kitų bendraturčių prašymai pakeisti valdomas dalis nepateikti, todėl, teismo vertinimu, tarp šalių kyla ginčas ir dėl idealiųjų dalių nustatymo, kurios tiesiogiai priklauso ir nuo savavališkos statybos įteisinimo padarinių. Pagal esamą realią ginčo pastato situaciją, nulemtą per ilgą laiką jį keitusių veiksnių, tiek didinančių pastato bendrą plotą, tiek jį mažinančių, nėra nustatyta, ar dėl tam tikrų veiksnių pasikeitė, o jei pasikeitė – kaip pasikeitė bendraturčių bendrosios nuosavybės dalys.

5.5. Teismas akcentavo, kad neišsprendus klausimo dėl savavališkos statybos (įteisinus savavališką statybą ir įtraukus papildomus plotus taip gali būti padidinta bendroji dalinė nuosavybė arba priešingai – įvykdžius reikalavimą pašalinti savavališką statybą – valdomas šalių plotas keistųsi) teismas neturi pagrindo tikrinti, ar idealiosios kiekvieno bendraturčio dalys atitinka realiąsias pastato dalis, tuo labiau jog, kaip nurodyta ankstesniuose teismo motyvuose, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, kol nebus išspręstas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, statinį atidalyti iš bendrosios nuosavybės nėra teisinio pagrindo.

5.6. Teismas nusprendė, kad registro duomenys apie pastato – valgyklos įregistruotą žymą ,,savavališka statyba“ būtų keičiami ir be atskiro teismo leidimo VĮ Registrų centrui tai padaryti, kadangi registro duomenų keitimas ir taip yra VĮ Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, kuri vykdoma laikantis teisės aktų nuostatų. Ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas yra perteklinis.

5.7. Dėl atsakovų I. M. K. ir A. R. priešieškinio reikalavimų pripažinti teisę įteisinti savavališkos statybos darbus be kitų bendraturčių sutikimo teismas nustatė, kad bendraturčiai nepritaria statybų įteisinimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi neteisėtų statybų vykdytojai atsakovai I. M. K. ir A. R. siekdami įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 8 d. Atsakovė I. M. K. ir atsakovas A. R. neįrodė, jog yra pažeidžiamos jų teisės į statybą negaunant bendraturčių sutikimo būtent pagal A. S. projektinius pasiūlymus „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovai V. V. ir L. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Nepaisant to, būtų bendraturčių susitarimas ar ne, atidalyti turto be teismo sprendimo (leidimo) jie negalėtų, nes I. M. K. ir A. R. naudojamoje pastato dalyje, kuri 2017-03-23 topografiniame plane pažymėta numeriu 2 (o 2020-01-17 topografiniame plane 2MG), yra užregistruota savavališka statyba. Ieškovų dalyje savavališkos statybos nebuvo ir nėra. Ieškovų dalis nekito nuo pirkimo momento ir yra aiškiai atskirta nuo kitų dalių. Nekeista registracija ar registracijos duomenys, o plotai yra pakitę dėl ploto skaičiavimo metodikų pokyčių (kitaip skaičiuojama ir žymima įėjimo aikštelė). Ieškovų reikalavimai susiję tik su jų dalies atidalijimu. Jei ir yra skirtingi duomenys VĮ Registrų centre ar kitur, tai ne dėl ieškovų iniciatyvos ar kaltės. Byloje visos šalys pripažino, jog ieškovų dalyje nėra savavališkos statybos.

6.2. Siekdami atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato dalį ir ją suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio l dalis), ieškovai teikia 2020-07-07 UAB „Gistamos projektai“ parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su aiškinamuoju raštu (4 priedas), ja remiantis prašo atidalyti jiems priklausančią patalpų dalį. Kadastrinių matavimų byloje norimos atidalyti patalpos pažymėtos 6-1, o topografiniame plane MG 8A. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, ši pastato dalis yra visiškai atskirta nuo likusių pastato dalių, bendrų patalpų su kitais bendraturčiais nėra. Atidalijimo projekte, pagal patikslintus kadastrinius matavimus, naujai suformuoto nekilnojamojo daikto plotas – 179,59 kv. m. Pastebėtina, kad plotas yra sumažėjęs palyginti su ankstesniais kadastriniais matavimais, nes naujuose kadastriniuose matavimuose pagal galiojančius teisės aktus nėra žymima 4,53 kv. m įėjimo aikštelė. Tai nėra skirtingi duomenys, o yra apskaičiavimai pagal naują ploto skaičiavimo metodiką. Atidalytinas plotas sutampa su tuo plotu, kuriuo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir kadastro duomenis nuo 2002-03-01 naudojasi ieškovai.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Dėl priešieškinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas nenurodė jokios įstatymo ar poįstatyminės teisės normos, draudžiančios teismo sprendimu atidalyti nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju – patalpas, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, šiuo atveju – pastato, tuo atveju, jeigu pastate, kuriame yra norimos atidalyti patalpos, yra įregistruota savavališka statyba ir (ar) pastato idealiosios dalys, tenkančios kiekvienam iš bendraturčių, nėra tvarkingai įregistruotos viešajame registre.

7.2. CK 4.103 straipsnio 1 dalimi teismas rėmėsi motyvuodamas sprendimo dalį dėl negalėjimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ši įstatymo norma imperatyviai draudžia tik tokiu savavališkai pastatytu statiniu ar jo dalimi naudotis bei disponuoti, tai yra parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan. Taigi, akivaizdu, kad nėra įtvirtinta jokio draudimo atidalyti tokį daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

7.3. Teismas neįvertino to, kad nė vienas iš bendraturčių neprašė atidalyti savavališkai pastatyto statinio ar jo dalies, tai yra į naujai sukuriamą daiktą – patalpas nepateks jokia dalis savavališkai pastatytų ar nugriautų patalpų, kadangi prašymai atidalyti buvo pareikšti tik dėl teisėtai sukurto, įregistruoto ir šiuo metu egzistuojančio pastato dalių. Tai yra, visi bylos dalyviai prašė atidalyti jiems nuosavybės teise priklausančias ir jiems pagal notarines sutartis priskirtas valdyti patalpas, kurių detalūs duomenys yra įtvirtinti surinktuose ir įregistruotuose kadastriniuose matavimuose.

7.4. Teismas nepagrįstai vertino idealiųjų dalių nesutapimus kaip trukdį atidalyti kiekvieno iš bendraturčių valdomas realiąsias dalis ir suabsoliutino idealiųjų dalių reikšmę nustatant realiąsias bendraturčių valdomas dalis, kurias jie nekeldami ginčo norėjo atsidalyti. Šiuo konkrečiu atveju nėra ypatingai reikšminga aplinkybė dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančių idealiųjų dalių įregistravimo trūkumo VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašuose, svarbu, kad bylos šalys, nuosavybės teises į patalpas įgijusios 1997–1998 m. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kartu šiose notarinėse sutartyse susitarė ir dėl realiųjų dalių nustatymo, tai yra dėl to, kokiomis konkrečiai patalpomis, esančiomis pastate, naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Sutartyse nurodžius tiksliai naudojamas patalpas, nebekilo klausimų dėl naudojimosi bendru daiktu, nebent kai kurios patalpos būtų paliktos naudotis bendrai.

7.5. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio reikalingumo kelti klausimą dėl idealiųjų dalių nustatymo, kai yra aiškios ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendraturčių nuosavybės teise valdomos realiosios dalys, tai yra konkrečios ir kiekvieno bendraturčio nuosavybėn priskirtos patalpos bendrame pastate. Kadangi tarp šalių ginčo dėl atsidalijimo nebuvo kilę ir nė vienas iš bendraturčių neginčijo kito valdomų realiųjų dalių, teismas turėjo visas galimybes priimti sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimui yra svarbios tik valdomos realiosios dalys, o ne idealiosios.

7.6. Dėl priešieškinio reikalavimo leisti įsiteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčių sutikimo nė vienas iš bendraturčių neįrodinėjo, kaip pasikeis jų teisės ir interesai, gyvenimo kokybė, jeigu atsakovė įsiteisins savo atliktą rekonstrukciją. Atsakovė neužstatė daugiau žemės sklypo ploto, nei ji valdė pastato dalių iki rekonstrukcijos, nes rekonstrukciją vykdė esamame pastate, paprasčiausiai pastatydama dar vieną pastato aukštą. Šalys prieš šių rekonstrukcijos darbų atlikimą buvo išdavusios viena kitai notarinius sutikimus dėl bendraturčiams priklausančių namo dalių rekonstravimo, išdavė sutikimą atlikti rekonstrukciją, pakeičiant pastato paskirtį (iš valgyklos į gyvenamąjį namą), nurodyta, kad po rekonstrukcijos pastatas bus vieno aukšto su mansarda, iki karnizo 4,5 m.

7.7. Akivaizdu, kad atsakovės atlikta pastato rekonstrukcija neturės jokios neigiamos įtakos bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, o jų atsisakymai išduoti notarinius sutikimus, būtinus pridėti prie techninio projekto dėl savavališkų statybos darbų įteisinimo, pripažintini neteisėtais ir paneigiančiais atsakovės teisę savo nuožiūra naudotis jai priklausančia pastato dalimi, ją pakeisti, rekonstruoti.

8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Į bylą pateikti projektiniai pasiūlymai yra pakankamai informatyvūs ir tinkami pateikti bendraturčiams visą būtiną informaciją, kad jie galėtų sutikti arba argumentuotai nesutikti su kitų bendraturčių statybos ketinimais. Visi savavališkai rekonstruoto pastato, kurį siekia įteisinti atsakovai A. R. ir I. M. K., statybos darbai faktiškai buvo atlikti dar 2001–2004 metais. Visi pastato bendraturčiai buvo ir yra visapusiškai informuoti apie atliktos ir siekiamos įteisinti rekonstrukcijos apimtis, parametrus ir sprendinius.

8.2. Teismas savo sprendime visiškai nepagrįstai atsisakė remtis atsakovės I. M. K. pateiktais projektiniais pasiūlymais vien dėl to, kad sutartis su projektinius pasiūlymus parengusiu architektu A. S. buvo nutraukta, o byloje nėra duomenų, jog atsakovai l. M. K. ir A. R. būtų šalims teikę derinti naują įstatymų reikalavimus atitinkantį ir su Neringos savivaldybės architektūros skyriumi suderintą projektą ir kad dėl tokio konkretaus projekto kiti bendraturčiai nebūtų davę sutikimų.

8.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kitiems bendraturčiams atsakovai A. R. ir I. M. K. turėjo pateikti naują su Neringos savivaldybės architektūros skyriumi suderintą projektą.

8.4. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti jam patirtų išlaidų atlyginimą iš kitų proceso dalyvių, kurie savo procesiniuose dokumentuose reiškė reikalavimus atsakovui A. R., bet jų reikalavimai buvo atmesti.

Atsiliepimas

9. Ieškovai atsiliepimu į atsakovų A. R. ir I. M. K. apeliacinius skundus neprieštarauja A. R. reikalavimui pripažinti teisę kartu su I. M. K. įteisinti atliktus pastato – valgyklos savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus be kitų pastato – valgyklos bendraturčių sutikimo ir leisti A. R. kartu su I. M. K. be bendraturčių sutikimo atlikti visus būtinus veiksmus visose valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose tam, kad būtų įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbai, tačiau tai turi būti daroma taip, kad nebūtų mažinamas ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas ar jų turimas sklype užstatymo plotas. Ieškovų kaltės dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūros trukmės nėra. Kadangi yra įregistruota savavališka statyba, dėl to ieškovai negali atsidalyti jiems priklausančios pastato dalies ne teismo tvarka. Jei nebūtų A. R. ir I. M. K. dalyse savavališkos statybos, bendraturčiai būtų galėję seniai (be teismo) išspręsti Pastato dalių atidalijimo klausimus ir laisvai disponuoti savo turtu. Prašo netenkinti A. R. prašymo priteisti iš ieškovų visas atsakovų A. R. ir I. M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. A. I. M. K. atsiliepimu į A. R., V. V. ir L. V. apeliacinius skundus prašo juos tenkinti, išskyrus dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti atmesti, nes bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Visų byloje dalyvavusių šalių, galbūt tik išskyrus atsakovę J. B., pozicijos nėra skirtingos, o jų siekiamas tikslas dėl jų valdomų patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendras. Taigi, šioje byloje nėra pralaimėjusios bylą šalies, todėl kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš kitos šalies, jos nepaskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį.

11. A. J. B. atsiliepimu į ieškovų ir kitų atsakovų apeliacinius skundus nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog bendraturtis A. R. ir bendraturtė I. M. K. vykdė neteisėtą rekonstrukciją, dėl to užstatė dalį atsakovei J. B. priklausančios (pagal pirkimo–pardavimo sutartis) pastato realiosios dalies. Bendraturčių nebuvo tinkamai informuota apie tai, kokią pastato dalį jie užstatė, ir niekada neišreiškė leidimo statyti nesilaikant statybos techninio reglamento bei neturint reikalingų leidimų. Atsakovai A. R. ir I. M. K. nori pasididinti savo turto dalį, suvaržydami kitų bendraturčių teises. Taip pat atsakovė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

15. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

17. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Vadinasi, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

19. Iš byloje ieškovų pateikto 2020 m. gegužės 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas – valgykla, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų turto vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Statinys patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Juodkrantės gyvenvietės teritoriją. Minėtas pastatas pastatytas sklype, kuris ribojasi su valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijomis: poilsio namu, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini), vila, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 54 straipsnio nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas.

20. Pažymėtina, kad viešasis juridinis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos veikia pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kurio 5 straipsnio 9 dalyje nustatytos jam priskirtos konkrečios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijos, o to paties straipsnio 10 dalyje nustatyta jo veikla, išvardytos jos sritys, rūšys ir būdai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 18, 19 ir 25 punktuose taip pat numatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turi funkcijas tikrinti, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoti, ar nepažeidžiami šie teisės aktai, kontroliuoti kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, ir teikti teismui ieškinius, prašymus, skundus. Atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos sritį ir funkcijas reglamentuojančius teisės aktus, į tai, kad valstybės institucijos privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal joms priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl joms pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose.

21. Nustatyta, kad atsakovė I. M. K. priešieškiniu, be kita ko, reiškė reikalavimą pripažinti I. M. K. teisę įteisinti atliktus pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbus, užfiksuotus 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17 ir nurodytus architekto A. S. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos, (duomenys neskelbtini)“, konstatuojant, kad visos šių Projektinių pasiūlymų 44 puslapyje esančiame brėžinyje „Rūsio eksplikacija“ nurodytos rūsio patalpos po įteisinimo bus įregistruotos kaip I. M. K. nuosavybė be kitų pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo.

22. 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą, yra tikrinama, ar parengtas statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, atitinkamai statybą leidžiantis dokumentas gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu statinys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, kadangi sklypui taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, režimą. Direkcija, gavusi derinti statybos darbų projektą, tikrins jo atitiktį Tvarkymo plane, Bendrajame plane, žemės sklypo plane bei kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Reikia įvertinti projektuojamų statinių sprendinių atitiktį saugomos teritorijos ir paveldo apsaugos reikalavimams, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, taigi į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtrauktos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija. Byloje priimti sprendimai dėl projekto gali turėti įtakos vėlesniems šių institucijų sprendimams pritarti ar nepritarti atsakovės I. M. K. pateiktam projektui.

23. Iš atsakovės I. M. K. pateikto 2017 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir ieškovai bei atsakovai žemės sklypą nuomojasi iš valstybės. Nustatyta, kad, be kita ko, atsakovė J. B. patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti šias teises: rekonstruoti naują nekilnojamąjį daiktą neperžengiant šių užstatymo tankio ir intensyvumo ribų (skaičiuojant kv. m) ir laikantis statybos techninio reglamento: užstatymo plotas 155 kv. m su + 4 kv. m paklaida (maksimaliai 159 kv. m); bendras plotas 302 kv. m su + 8 kv. m paklaida (maksimaliai 310 kv. m).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei CK, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas) nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnio norma nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka, tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Pastatas yra valstybinėje žemėje, todėl tikslinga į bylą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

25. Kadangi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, darytina išvada, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Byloje būtina išsiaiškinti trečiųjų asmenų poziciją dėl pareikštų reikalavimų. To nepadarius, šioje proceso stadijoje nėra galimybės spręsti, kokias konkrečiai pasekmes teisėms ir pareigoms gali sukelti ieškinio ir priešieškinių reikalavimų išsprendimas.

26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesinė pareiga privalomai išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006).

27. Atsakovė J. B. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Tačiau, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės J. B. priešieškinio reikalavimų, padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimą, t. y. išsprendė ne visus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl atsakovės J. B. priešieškinio reikalavimo pripažinti teisę rekonstruoti naują nekilnojamąjį daiktą neperžengiant šių užstatymo tankio ir intensyvumo ribų (skaičiuojant kv. m) ir laikantis statybos techninio reglamento: užstatymo plotas 155 kv. m su + 4 kv. m paklaida (maksimaliai 159 kv. m); bendras plotas 302 kv. m su + 8 kv. m paklaida (maksimaliai 310 kv. m). Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, kurios įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir išspręsti visus reikalavimus.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių byloje įrodinėtinas aplinkybes, jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose išdėstytą poziciją, taip pat pirmosios instancijos teismo motyvus bei padarytas išvadas, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, kuriam esant laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019). Be to, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ne visus byloje pareikštus reikalavimus, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

29. Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

32. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad, panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas V. V., atsakovė I. M. K., atsakovas A. R., teikdami apeliacinius skundus, sumokėjo po 94 Eur žyminio mokesčio. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įstatyme nustatyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, ieškovui ir atsakovams sumokėtos žyminio mokesčio sumos grąžintinos. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK60814).

Grąžinti atsakovei I. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK60813).

Grąžinti atsakovui A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK60962), o advokatui L. Š. (pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) – 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK59054).

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė