- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-40-851/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-7-00001-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- V. Š., R. Z.
- Kaltinamasis
- M. B., N. A., A. Č.
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas, Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 2.4.6.5.3Kai pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 3 p.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.47pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) („duomenys neskelbtini“) atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės, nuteistosios UAB („duomenys neskelbtini“) atstovo advokato E. S., nuteistųjų V. Š. ir R. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda. Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatytas dvylikos mėnesių laikotarpis, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir R. Z. paskirta galutinė bausmė – 196 MGL dydžio (9 800 Eur) bauda. Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatytas dvylikos mėnesių laikotarpis, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda. Nustatyta nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 43 straipsnio 2 dalimi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą bausmę paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
N. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
A. Č., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
M. B., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Išteisintajam A. Č. iš Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteista 735 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagal 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį Nr. 187 dirbdamas UAB „I. v.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats susitarė priimti ir priėmė bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovo direktoriaus R. Z. už neteisėtą veikimą vykdant V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo, įgaliojimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį ir palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje. R. Z. pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu duoti ir V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL vertės už V. Š. neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o būtent:
V. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. UAB „I. v.“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, 2016 m. gruodžio 14 d., kaip perkančiosios organizacijos vadovas, pasirašęs rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su laimėtoju UAB ,,E“, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu savo naudai, tiesiogiai susitarė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. Z. ir taip iš jo priėmė ne mažesnės nei 1 MGL dydžio, t. y. 997,04 Eur vertės kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, kuriuos laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. V. Š. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai R. Z. nurodymu atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tokiu būdu V. Š. priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus.
1.1. Po to, jis (V. Š.), įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, pagal UAB „I. v.“ valdybos 2007 m. birželio 5 d. protokolu Nr. 4 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 8 punktą turėdamas pareigą pagal galiojančius įstatymus vadovauti gamybinei, ūkinei, finansinei ir ekonominei įmonės veiklai bei visiškai atsakyti už priimamų sprendimų padarinius, įmonės turto saugumą ir jo efektyvų panaudojimą bei įmonės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus, pagal 13 punktą užtikrinti visus įmonės įsipareigojimus valstybinėms, regioninėms ir vietinėms biudžetinėms institucijoms, valstybiniams nebiudžetiniams socialiniams fondams, tiekėjams, užsakovams ir kreditoriams, taip pat banko įstaigoms bei ūkinių ir darbų sutarčių vykdymą, būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, pagal 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1S-204 „Dėl viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo“ būdamas atsakingas už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, būdamas atsakingas už jo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus, turėdamas būti įžvalgus ir griežtas darbuotojų atžvilgiu korupcijos pasireiškimo, netinkamo pareigų atlikimo, kompetencijos viršijimo atvejais, o kilus įtarimų dėl korupcijos apraiškų – nedelsdamas kreiptis į kompetentingas institucijas, tyčia, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, sudarydamas R. Z. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, 2018 m. sausio 10 d. Vilniuje V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 61 332, 48 Eur. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 53 000 Eur. Po to, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog taip veikdamas V. Š. savo naudai susitarė priimti ir priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. 997,04 Eur kyšį – neatlygintinus tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus V. Š. priklausančiame sklype, adresu, (duomenys neskelbtini), už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB ,,I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus bei išimtinę padėtį bei palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o R. Z. V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.
2. R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus R. Z., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas direktoriumi, adresas (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, duoti ir V. Š. davė kyšį, bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o būtent:
jie nuteisti dėl to, jog 2016 m. UAB „I. v.“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, 2016 m. gruodžio 14 d. V. Š., kaip perkančiosios organizacijos vadovui, pasirašius rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su laimėtoju UAB ,,E“, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu R. Z. tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. jam duoti ir pastarajam davė kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, t. y. 997,04 Eur vertės, kuriuos laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. V. Š. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai jo (R. Z.) nurodymu atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Po to UAB „I. v.“ direktorius V. Š., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, sudarydamas jam (R. Z.) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, Bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, ir 2018 m. sausio 10 d., Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ 61 332, 48 Eur vertės, bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, 53 000 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.
3. N. A., A. Č. ir M. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, tyčia bendrais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, o M. B. jį panaudojo. N. A., pagal 2004 m. lapkričio 15 d. darbo sutartį Nr. 709 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (meistru, papildomas darbo funkcijas – santechniku, elektriku,) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atliekant statybos rangos darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ – statybos darbų vadovu, A. Č., pagal 2016 m. birželio 9 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TU15-35 dirbdamas UAB „P. B.“ FIDIC inžinieriumi ir statybų techninės priežiūros vadovu, 2016 m. liepos 1 d. UAB „P. B.“ direktoriaus įsakymu Nr. PA-139-PB paskirtas vykdyti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ („Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“) FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugas, M. B., kuris pagal 2012 m. spalio 15 d. darbo sutartį Nr. 53 dirbdamas UAB „E“ darbų vadovu, 2017 m. vasario 13 d. UAB „E“ direktoriaus įsakymu Nr. ST16/17-009 suteikiant įgaliojimus rangovo vardu veikti pagal rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, tyčia bendrais veiksmais veikdami kartu suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, o būtent:
UAB „I. v.“ 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašius rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su supaprastinto atviro konkurso laimėtoju UAB ,,E“ dėl statybos objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atlikus pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus, N. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., Ignalinoje ir (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, statybos darbų žurnale Nr. 1 tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ objekte statybos darbus laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d. atliko rangovas UAB ,,E“ ir apie tai atliko įrašus savo ranka, nors faktiškai neteisėtai darbus atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
3.1. Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, M. B. ir A. Č. žinodami, kad perkančioji organizacija UAB „I. v.“ 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su supaprastinto atviro konkurso laimėtoju UAB ,,E“ dėl objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, tačiau objekte statybos darbus faktiškai neteisėtai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne statybos darbų žurnale nurodyta UAB „E“, M. B., kaip rangovo paskirtas statinio statybos darbų vadovas, privalėdamas pildyti statybos žurnalą Nr. 1, būdamas atsakingas už žurnalo pildymą apie statinio statybos darbų eigą, o A. Č., privalėdamas kontroliuoti žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, M. B. kartu su A. Č. pasirašė statybos darbų žurnale, tokiu būdu tyčia bendrais veiksmais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbus atliko UAB „E“, nors faktiškai neteisėtai pagrindinius rangos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais bendrais veiksmais N. A. kartu su M. B. ir A. Č. tyčia suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1.
3.2. Po to, M. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 20 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu, Ignalinoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, užsakovui – UAB ,,I. v.“ direktoriui V. Š. perdavė žinomai suklastotą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, ir tokiu būdu panaudojo dokumentą.
Dėl šios veikos N. A., A. Č. ir M. B. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl N. A., M. B., A. Č. išteisinimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo pripažinti N. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą; pripažinti M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą; pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą; kitoje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Prokurorė nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, pagrįsta prielaidomis. Nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai nustatė ir įvertino UAB „I. v.“ direktoriaus V. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. veiksmus kaip nusikalstamus bei kaltinimo dalį dėl V. Š., R. Z. ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jas nurodė nuosprendyje. Tačiau teismas, vertindamas statybos darbų žurnalo (toliau – ir žurnalas), pildyto šiame objekte, klastojimo aplinkybes, prieštaraudamas savo anksčiau išdėstytiems teiginiams ir nustatytiems faktams, nurodė, kad nėra įrodymų, jog 2018 m. kovo 5 d. subrangos sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisėta, vertinant ją ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) aspektu, o taip pat nurodė, kad neįrodyta kaltinimo dalis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atliko pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus. Tuo teismas tame pačiame nuosprendyje, vertindamas tuos pačius faktinius duomenis dėl atskirų nusikalstamų veikų, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismas, spręsdamas, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, tuos pačius įrodymus vertino atsietai, jų nesusiedamas į vieną visumą ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, papirkimas ir dokumentų klastojimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nusikalstama veika - dokumentų klastojimas turi loginį priežastinį ryšį su kyšininkavimo ir papirkimo veikomis.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Taip pat nurodo, kad teismas, nuosprendyje aptardamas nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, nurodė, kad kaltinamųjų kaltė yra grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sutartimis, darbų priėmimo aktais, susirašinėjimais tarp atskirų ūkio subjektų dėl sutarties vykdymo, statybos žurnalu, apžiūros protokolais, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) specialisto išvada ir kriminalinės žvalgybos duomenimis, jų metu užfiksuotais kaltinamųjų pokalbiais, tačiau teismas, nurodęs, kad kaltinamųjų kaltę pagrindžia šie faktiniai duomenys, toliau padarė visiškai priešingą išvadą, jog kaltinamųjų kaltė neįrodyta, nes nenustatyta, kad jie padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nuosprendžio 26 lapas). Tuo teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teismo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo taisykles, nurodytas BPK 305 straipsnio 3 dalyje, kas lėmė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad N. A., A. Č. ir M. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.3. Pažymi, kad teismo tvirtinimas, jog 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėta, neatitinka ne tik paties teismo nuosprendyje aukščiau padarytos išvados apie šios sutarties neteisėtumą, bet prieštarauja ir faktiniams duomenims, esantiems byloje. Teismas, vertindamas VPT specialisto išvadą, nurodė, jog išvadoje yra kritikuojamas ne atliktų darbų teisėtumas, o neteisėtas subrangovo pasitelkimas, todėl nėra įrodymų, kad sutartis neteisėta, vertinant ne VPĮ aspektu. Toks teismo tvirtinimas neatitinka tikrovės. 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-743 yra nurodyta, kad pagrindinius darbus (tranšėjų kasimo bei užpylimo darbus) tiekėjas turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „I. v.“ ir UAB „E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunkčiu, keičiami/įsitraukiami nauji subrangovai negali atlikti tų pagrindinių darbų, kuriuos pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalis nurodo, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Specialistė konstatavo, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas UAB „E“ pagrindinę dalį sutartinių įsipareigojimų – pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus perdavė tretiesiems asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perduotų darbų dalis sudaro 88,02 % sutarties vertės, tai yra subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomas subrangovu, kuris turėjo būti išviešintas, teikiant pasiūlymą, tai yra dar vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Tačiau tiekėjo pasiūlyme buvo nurodytas tik vienas subrangovas - UAB „G“. Pažymėtina, kad UAB „E“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlymo rašte nurodyto subrangovo UAB „G“ darbų dalis numatyta 1 % (t. 4, b. l. 72–73). Tai reiškia, kad 99 % darbų privalėjo atlikti UAB „E“. Specialistė nustatė, kad į sutartį įtraukus subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkus jį atlikti pagrindiniams darbams, tuo faktiškai perleidus sutartį vykdyti subrangovui, buvo atliktas esminis sutarties pakeitimas, dėl to perkančioji organizacija turėjo teisę nutraukti sutartį. Taigi, pagal aukščiau paminėtas sutarties sąlygas užduotį privalėjo įvykdyti pats rangovas, o ne sutarties vykdymo metu pasitelktas neišviešintas subrangovas. Kadangi subrangovo pasitelkimas yra prieštaraujantis sutarties imperatyviosioms nuostatoms, jis yra neteisėtas. Vadovaujantis rangos sutarties 7 punktu, sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Šiuo atveju perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutarties priežiūrą, tuo pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Specialistė R. V. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, konstatavo konkrečius VPĮ, Konkrečiųjų sutarties sąlygų pažeidimus. Esant teisės aktų, rangos sutarties nuostatų esminiams pažeidimams, subrangos sutartis negali būti laikoma teisėta ne tik VPĮ kontekste, bet ir kitais aspektais. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutarties tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymas ir vykdymas turi būti vertinamas visumoje su kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, nuosprendyje aptardamas kyšininkavimo ir papirkimo epizodą, konstatavo, kad ši sutartis yra neteisėta, jos sudarymą inicijavo perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ direktorius V. Š., sudarydamas R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas palankumą ir palaikydamas gerus santykius. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir jų teisiniam vertinimui, remiantis VPT specialisto išvada ir kitais faktiniais duomenimis, nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad neįrodyta kaltinimo dalis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atliko pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, iš esmės pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir Rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktyje, 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, ir toks darbų atlikimas negali būti laikomas teisėtu.
4.4. Nurodo, kad teismo nurodytas motyvas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal turimus atestatus ir kvalifikacinius reikalavimus turėjo teisę atlikti darbus, dėl kurių atlikimo buvo sudaryta subrangos sutartis, aptariamu atveju, sprendžiant N. A., M. B. ir A. Č. kaltės klausimą, reikšmės neturi.
4.5. Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad statybos darbus atliko ne UAB „E“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. A. pildė statybos darbų žurnalą, padarydamas įrašus apie atliktus darbus, M. B. ir A. Č. savo parašais patvirtino šiuos įrašus apie atliktus darbus. Teismas pripažino ir aplinkybę, kad statybos darbų žurnale nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka darbus (duomenys neskelbtini) vandentiekio rekonstrukcijos projekte, dirbdamas kaip UAB „E“ subrangovas. Tačiau teismas, konstatavęs šias reikšmingas faktines aplinkybes, padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad tokie N. A., M. B. ir A. Č. veiksmai negali būti pripažinti dokumento klastojimu.
4.6. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog už statybos žurnalo pildymą yra atsakingas rangovas, šiuo atveju – UAB „E“ atstovas - M. B.. Teismo tvirtinimu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko subrangos pagrindu, turėjo teisę žurnalą pildyti ir subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. A.. Pažymi, kad kaip jau buvo paminėta aukščiau, ši subrangos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų ir 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties reikalavimus, siekiant įgyvendinti nusikalstamą V. Š., R. Z. sumanymą – susitariant ir priimant kyšį tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbais, sudarant R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodant palankumą ir palaikant gerus santykius, todėl sutartis negali būti laikoma teisėta. Analogiškai UAB „E“, esant šiai faktinei situacijai, negali būti laikoma generaliniu rangovu CK 6.650 straipsnio prasme, kadangi oficialiai užsakovui UAB „I. v.“ apie generalinę rangą ar subrangą nebuvo žinoma, užsakovui jokie dokumentai, pagrindžiantys ir parodantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą, atliekant vandentiekio rekonstravimo darbus, nebuvo pateikti. Sutarties laisvės principas nesuteikia teisės šalims sudaryti neteisėtą sutartį. Pastaruoju atveju užsakovas juridinis asmuo UAB „I. v.“, kaip viena iš civilinių teisinių santykių šalis, buvo apgauta nesąžiningais kitos civilinių teisinių santykių šalies - UAB „E“, sudariusios neteisėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingų asmenų veiksmais. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad statybos darbų žurnalą rangovui pateikia užsakovas, o žurnalas yra pildomas rangovo vardu. Ir šiuo atveju statybos darbų žurnalas buvo pildomas UAB „E“ vardu, nors faktiškai darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamiesiems pagal savo darbo pobūdį žinant statybos rangą apibrėžiančius reikalavimus, suprantant, kad pagrindinius darbus (tranšėjų kasimo bei užpylimo darbus) rangovas (UAB „E“) turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams, kad subrangos sutartis yra neteisėta, parodyti statybos darbų žurnale, kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo galima. Kaltinamieji, suvokdami subrangos sutarties ir savo vykdomų darbų neteisėtumą, tyčia, sąmoningai pildė žurnalą UAB „E“ vardu, sudarydami vaizdą, kad darbus atlieka būtent UAB „E“, siekdami nuslėpti faktą, kad darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai tikintis, kad apie šios bendrovės dalyvavimą rekonstruojant vandentiekį Rimšėje niekas nesužinos. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog A. Č., atlikdamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, turėdamas pareigą tikrinti atliekamų darbų kokybę ir juos kontroliuoti, žinojo, kad objekte, kurio techninę priežiūrą jis vykdė, darbus atliko pastaroji bendrovė, tačiau savo parašais patvirtino faktą, kad darbus atliko UAB „E“, tuo aplaidžiai atliko savo pareigas. M. B., rangovo UAB „E“ statybos darbų vadovas, N. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, šią aplinkybę neabejotinai žinojo, kadangi pastarasis faktiškai vadovavo statybos darbams objekte ir, vengdamas pasirašyti savo vardu, pildė, įrašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, statybos darbų žurnalą, o M. B. pagal 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį privalėjo vadovauti darbams, tačiau to nedarė, o tik pasirašydavo statybos darbų žurnale, savo parašais patvirtindamas žinomai neteisingą faktą, kad darbus atlieka UAB „E“. Visiškai nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad kaltinamieji nenurodė jokių žinomai neteisingų duomenų ir tyčia žurnalo neklastojo. Byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad statybos darbų žurnale padaryti įrašai ir parašai, nurodant, kad statybos darbus atliko UAB „E“, neatitinka tikrovės.
4.7. Nurodo, kad statybos darbų žurnalo užpildymas, nurodant žinomai neteisingus duomenis apie darbus atlikusį rangovą, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Tai yra prieš tai buvusių įvykių – neteisėto V. Š. prašymo E. B. perleisti rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinys. Neabejotina, kad tai, jog darbus atlieka ne UAB „E“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, žurnalas yra pildomas ir užpildytas UAB „E“ vardu, žinojo ir užsakovo atstovas V. Š., nes pastarojo atstovaujama UAB „I. v.“ sudarė sutartį su UAB „E“ ir pateikė statybos darbų žurnalą būtent UAB „E“, turėjusiai atlikti darbus. N. A. kaltė pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko įrašus statybos darbų žurnale UAB „E“ vardu, sąmoningai nenurodydamas nei savo vardo ir pavardės, nei bendrovės, kuri tikrovėje atliko darbus. M. B. ir A. Č. kaltė dokumentų suklastojime pasireiškė tuo, kad jie savo parašais patvirtino N. A. surašytą dokumentą – statybos darbų žurnalą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. M. B. šį žurnalą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, panaudojo, jį perduodamas užsakovo atstovui V. Š.. Pastarieji žinojo, kad žurnale yra nurodytas tyčia klaidinantis faktas, jog darbus atlieka UAB „E“, savo įrašais ir parašais tą faktą patvirtino ir suprato, kad taip yra iškraipomas juridiškai reikšmingas faktas.
4.8. Pažymi, kad teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo ir tuo, kad neišviešinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų subrangos statybos darbų objekte „Vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje“, kur užsakovas UAB „I. v.“, o rangovas UAB „E“ statybos darbų žurnale, neigiamų padarinių nekilo. Prokurorės vertinimu, sprendžiant dėl kilusių neigiamų padarinių, esminę reikšmę turi pagrindinis statybos dokumentas – statybos darbų žurnalas, kurio pildymą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas (toliau – STR) „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Prokurorės vertinimu, šio dokumento reikšmė statybos metu yra didžiulė ir neabejotinai, jame įrašius neteisingus duomenis, kyla teisiškai reikšmingi padariniai.
4.9. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į aplinkybę, kad N. A., M. B., A. Č. yra kaltinami tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra neteisti, dirba. Pastarųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas – dokumentų klastojimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe. Dokumento klastojimas buvo padarytas jų bendrais veiksmais, siekiant vieningo rezultato – oficialiame dokumente atvaizduoti, kad darbus atliko būtent UAB „E“. N. A., M. B., A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jiems yra skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda.
5. Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas E. S. (toliau tekste ir – nuteistosios atstovas) prašo panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.
5.1. Nuteistosios atstovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo bei mano, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Z. atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti įrodymai turi būti pripažinti neleistinais įrodymais, kurias negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nurodytos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. Z. atžvilgiu buvo galima taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus todėl, kad buvo gauta informacija, jog jis galimai daro sunkų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutarties pagrindu pradėti pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu. Pastarąja nutartimi leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje 2018 m. rugpjūčio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. lapkričio 21 d. R. Z. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje padarymu (du nusikalstamos veikos epizodai) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu (epizodas susijęs su tariamo kyšio davimu iškasant tvenkinį V. Š.). 2020 m. birželio 3 d. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-7-00005-18 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00001-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Būtent atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-7-00001-20 buvo tęsiamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo (epizodas susijęs su tariamo kyšio davimu iškasant tvenkinį V. Š.), 2020 m. liepos 24 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo R. Z. (taip pat ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo kaltinamas nurodytos veikos padarymu ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-879/2023 buvo priimtas skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 (kuriame buvo tęsiamas tyrimas dėl R. Z. inkriminuotų dvejų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, epizodų) dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 vyko nepateisinamai ilgai, taip pažeidžiant įtariamųjų teisę į neuždelstą procesą. Taigi, nepasitvirtino įtarimai, kad R. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, nes įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuotas šių nusikalstamų veikų padarymas. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi techninių priemonių naudojimas buvo sankcionuotas renkant duomenis dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje (kurios nepasitvirtino), padarymo, o ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi nebuvo leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartį R. Z. rengėsi, darė ar padarė nusikalstamas veikas, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones. Todėl konstatuotina, kad duomenys, kurie naudojant kriminalinės žvalgybos priemones buvo surinkti dar iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00005-18 pradėjimo, šioje baudžiamojoje byloje dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, laikytini surinktais nesant faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir negali būti pripažinti leistinais įrodymais R. Z., o kartu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje.
5.3. Taip pat nurodo, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, todėl nepagrįstai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį R. Z. atžvilgiu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad už tai, jog būtų laikomasi sutarčių su subrangovais sudarymo tvarkos vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį, yra atsakinga ne perkančioji organizacija UAB „I. v.“ ar tuometinis jos direktorius V. Š., taip pat ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos tuometinis direktorius R. Z., o viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas UAB „E“. Todėl ne UAB „I. v.“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent UAB „E“ pažeidė procedūrinius reikalavimus pasitelkiant subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti pasitelktas subrangovu, nes turi reikiamus kvalifikacijos atestatus darbams atlikti ir viešojo pirkimo sutartyje buvo numatyta galimybė samdyti subrangovus ir keisti subrangovus, tačiau UAB „E“ turėjo laikytis nustatytos subrangovo pasitelkimo procedūros. Todėl pareikštas kaltinimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. papirko UAB „I. v.“ direktorių V. Š. už tai, jog jis neteisėtai leistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriuos pagal viešojo pirkimo sutartį turėjo atlikti UAB „E“, yra ne tik kad nepagrįstas ir neįrodytas, bet ir tuo pačiu nelogiškas. Objektyviai neįmanoma papirkti valstybės tarnautojo tam, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus, kurie nėra jo kompetencijos ribose ir tokių veiksmų valstybės tarnautojas net negali atlikti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sąlygas pagal BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad R. Z. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.4. Taip pat nurodo, kad nors inkriminuojama, jog tariamai kyšis duotas už V. Š. palankumą, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, kas suponuoja išvadą, kad tai turėtų būti nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tačiau byloje įrodinėjamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su tuo, jog tariamai V. Š. paprašė UAB „E“ direktoriaus E. B., kad šis leistų darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajame akte nėra nurodyta jokių kitų epizodų, kad V. Š. veiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Tokių epizodų nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje. Todėl byloje visiškai nepagrįstai inkriminuotas tariamas nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais.
5.5. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp R. Z. ir V. Š. buvo sudarytas susitarimas dėl kyšininkavimo. Skundžiamame nuosprendyje tik abstrakčiai teigiama, kad jie susitarė dėl kyšio, tačiau nėra nustatyta, kada konkrečiai jie susitarė dėl kyšio, jo dydžio, priėmimo laiko, būdo, vietos. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad dėl kyšio davimo tariamai R. Z. su V. Š. susitarė 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu. Tačiau tokį susitarimą paneigia byloje esantis šio pokalbio garso įrašas ir kiti bylos įrodymai. Aptariamo pokalbio metu R. Z. neprašo, kad V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktorius, atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus ar susilaikytų nuo kokių nors veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų pokalbių įrašų ar kitų įrodymų, jog nuteistieji tartųsi dėl neatlygintino tvenkinio iškasimo.
5.6. Pažymi, kad kitas ypatingai svarbus faktas yra tai, kad aptariamo 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. pokalbio metu V. Š. ir R. Z. kalba apie tvenkinio kasimo kainą, t. y. kalba apie atlygintiną tvenkinio kasimą, kas savaime paneigia prokurorės įrodinėjamą faktą, kad šio pokalbio metu buvo susitarta dėl kyšio davimo. Pokalbio metu V. Š. siekia išsiaiškinti, kiek jam kainuos tvenkinio kasimas. R. Z. negalėjo nurodyti tikslios darbų kainos, nes nebuvo aišku, kiek laiko užtruks tvenkinio kasimo darbai. Teismo posėdžio metu nurodyto pokalbio dalyviai – V. Š. ir R. Z. taip pat aiškino, kad buvo kalbama apie atlygintiną tvenkinio kasimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog tvenkinio kasimas yra kyšis motyvuojant tuo, kad iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė PVM sąskaitos – faktūros už tvenkinio kasimo darbus, o V. Š. neatliko mokėjimo už tvenkinio kasimo darbus. Teismas nepagrįstai atmetė nuoseklią R. Z. ir V. Š. versiją, kad už tvenkinio kasimo darbus iš karto po jų vykdymo mokėjimas nebuvo atliktas, nes darbai nebuvo užbaigti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. Š. 2017 metais ne kartą prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų R. Z. ir R. Ž., jog iškastų tvenkinį, o šie nesutiko, nes neturėjo laisvos technikos. Todėl vien tai, kad tam tikrą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvažiavo užbaigti tvenkinio kasimo darbų ir sutvarkyti aplinkos, nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošė to daryti, taip pat nepatvirtina fakto, jog tvenkinys buvo iškastas nemokamai ir jog tai buvo kyšis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir V. Š. pareiškus, kad jis nebepageidauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigtų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Kita vertus, jeigu teismas manė, kad pažeista PVM sąskaitos faktūros išrašymo tvarka, tai galėtų būti tik buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau jokiu būdu tai negali patvirtinti byloje inkriminuojamos kyšininkavimo veikos.
5.8. Pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismo nustatytas faktas, V. Š. prašė UAB „E“ pasitelkti subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinas kaip neteisėtas veikimas, už kurį V. Š. buvo duotas kyšis. Tačiau tokie V. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas veikimas BK 227 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmiausia, faktas, kad V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., jog UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Antra, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad byloje pakanka įrodymų tokiam faktui nustatyti, netgi jei V. Š. paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, subrangovų pasitelkimas nebuvo V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, kompetencijos ribose ir toks prašymas dėl subrangovo pasitelkimo negali būti kvalifikuojamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtas veikimas BK 227 straipsnio 2 d. prasme. Tai gali būti nebent rekomendacija, tačiau jokiu būdu tai nėra privalomas nurodymas, turintis juridinę galią. Trečia, pasitelkus subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pakeista viešojo pirkimo sutartis ir nebuvo pažeisti viešojo pirkimo principai. Buvo tik pažeista sutarties su subrangovu sudarymo procedūra. Tai, kas laikoma viešojo pirkimo sutarties keitimu, yra aiškiai nustatyta VPĮ 89 straipsnyje, iš kurio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad naujo subrangovo pasitelkimas nėra viešojo pirkimo sutarties keitimas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, kad buvo pakeistos esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos.
5.9. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., jog UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoju apklaustas E. B. tai kategoriškai paneigė ir nurodė, kad jam niekas nenurodė, kad subrangovu reikia pasitelkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo niekada niekas to neprašė. Jis tai sugalvojo pats. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad V. Š. ir R. Z. kalbėtų apie tai, jog V. Š. prašys rangovo UAB „E“ pasitelkti subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jog jie tokius veiksmus būtų derinę tarpusavyje.
5.10. Nurodo, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešojo pirkimo procedūros baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. Pagal bylos duomenis, tarp UAB „I. v.“ ir UAB „E“ viešojo pirkimo sutartis, t. y. rangos sutartis Nr. ST-20 buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 14 d. Tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 14 d. sudarius sutartį (ir UAB „E“ pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą), baigėsi viešojo pirkimo procedūros. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, V. Š. jau objektyviai negalėjo veikti kaip perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ vadovas ir atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus viešojo pirkimo procedūrose, kurios jau buvo pasibaigusios.
5.11. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „E“, pasitelkdama subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė VPĮ ir viešųjų pirkimų sutartyje nustatytos subrangovo pasitelkimo procedūros. Tačiau nustatyti procedūriniai pažeidimai yra formalūs, jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė. Šis civilinis pažeidimas negali būti kriminalizuojamas.
5.12. Pasak nuteistosios atstovo, iš bylos matyti, jog kilo daug nesutarimų, ar subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti pagrindiniai darbai. Inkriminuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste nėra teisiškai reikšminga, ar subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pagrindinius ar papildomus darbus, nes kaltinamajame akte įrodinėjama, kad kyšis duotas už neteisėtą veikimą, susijusį su subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimu, o ne su subrangovo atliktų darbų pobūdžiu. Nors subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo išviešintas bei suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal bylos įrodymus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikiamą kvalifikaciją ir atestatus darbams vykdyti, tinkamai ir kokybiškai atliko darbus (nėra ginčo dėl darbų kokybės), darbai buvo užbaigti, objektas buvo užbaigtas, priduotas ir eksploatuojamas. Darbų kaina nedidėjo, t. y. už darbus sumokėta sutartyje numatyta darbų kaina. Darbams taikomos teisės aktuose nustatytos garantijos. Todėl, išskyrus formaliai pažeistą subrangovo pasitelkimo procedūrą, perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ teisės ir teisėti interesai niekaip nebuvo pažeisti, jokia žala nepadaryta. Tai, be kita ko, įrodo ir tas faktas, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.
5.13. Nuteistosios atstovo teigimu, subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimas galėjo sukelti civilines teisines pasekmes – tai galėjo būti pagrindu perkančiajai organizacijai pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punktą nutraukti sutartį. Tačiau tai yra tik perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga. Tačiau, kaip jau nurodyta, šiuo konkrečiu atveju jokie nuostoliai nebuvo patirti, prokurorė nei kaltinamajame akte, nei baigiamojoje kalboje jokių nuostolių neįrodinėja, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimas ne tik, kad nepadarė žalos perkančiajai organizacijai UAB „I. v.“, bet priešingai – netgi atnešė naudą. Kaip matyti iš UAB „E“ direktoriaus E. B. parodymų, UAB „E“ neturėjo pajėgumų atlikti darbus, pasitelktas pradinis subrangovas bankrutavo ir todėl UAB „E“ turėjo pasitelkti naują subrangovą, nes kitaip darbai nebūtų buvę atlikti.
5.14. Pažymi, kad kaltinamajame akte netinkamai vertinami teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai nurodant, kad tariamai UAB „E“ perleido pagrindinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „E“ neperleido darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasitelkė darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip subrangovą. Galimybę pirkimą laimėjusiam tiekėjui UAB „E“ pasitelkti subrangovą numato tiek pirkimo dokumentų (apklausos sąlygų) 3.4 punktas, tiek Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.4 punktas, tiek VPĮ 96 straipsnis. Todėl pats subrangovo pasitelkimo faktas negali būti laikomas neteisėta veika ir negali būti kriminalizuojamas.
5.15. Taip pat pažymi, kad jeigu šioje byloje liktų galioti pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. Z. atžvilgiu, tai savaime nereiškia, jog turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgu. Įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Byloje neįrodytos būtinos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010).
5.16. Nuteistosios gynėjo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, turintys sprendžiamo balso teisę, žinojo apie direktoriui R. Z. inkriminuotų veikų darymą ir suvokė ar skatino šias veikas, kad tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant subrangos sutartį su UAB „E“ ir atliekant subrangos darbus objekte „Vandentiekio tinklų rekonstravimą (duomenys neskelbtini) miestelyje“. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai neužtikrino direktoriaus R. Z. kontrolės, tačiau nenurodė, kokių konkrečius veiksmus įmonės akcininkai turėjo atlikti, tačiau neatliko, kokius konkrečius Akcinių bendrovių įstatymo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų punktų reikalavimus pažeidė, kuo konkrečiai pasireiškia netinkamas akcininkų veikimas jų kompetencijos ribose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. neturėjo pareigos, prieš sudarant subrangos sutartį ar jos vykdymo metu, atlikti kokius nors papildomus veiksmus, pvz., kreiptis į perkančiąją organizaciją UAB „I. v.“ dėl leidimo vykdyti subrangos darbus ir pan. Byloje nustatyta, kad darbų eigoje statybos darbų žurnalas buvo tinkamai pildomas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. jokių pažeidimų nepadarė ir užtikrino tinkamą subrangos sutarties vykdymą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai negalėjo pažeisti ir nepažeidė viešojo pirkimo procedūrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai negali būti kaltinami netinkama direktoriaus R. Z. kontrole.
5.17. Galiausiai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ar galėjo gauti kokią nors naudą dėl R. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kas paneigia galimybę juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Pareikšto kaltinimo esmė yra ta, kad tariamai buvo atliktos R. Z. neteisėtos veikos, dėl kurių objekte subrangovu pasitelktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kokią nors finansinę naudą. Pagal sudarytą subrangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko subrangos darbus už sutartinę kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą gavo už faktiškai atliktus darbus, o ne dėl direktoriaus R. Z. kokių nors neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad subrangos sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu darbų kaina buvo neteisėtai padidinta, jog buvo traktuojami neatlikti darbai, jog nebuvo fiksuojami kokie nors darbų defektai (t. y. kad priimti netinkamai atlikti darbai, nefiksuojant defektų, ir apmokėti) ar kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kokią nors kitokią finansinę naudą, išskyrus teisėtai gautą atlyginimą už atliktus subrangos darbus. Tai reiškia, kad byloje neįrodyta, kad R. Z. inkriminuota veika padaryta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar jo interesais.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. (toliau tekste ir – nuteistasis, apeliantas) prašo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį jį išteisinti.
6.1. Nurodo, jog kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jis susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Z. priimti kyšį jo ar jo vadovaujamos įmonės interesais ir kad tokį kyšį neatlygintinomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis gavo. Pažymi, kad lygiai taip pat kaltę dėl papirkimo paneigė ir nuteistasis R. Z.. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantui pritaikyto baudžiamojo įstatymo konstrukcija ir principiniai baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai įpareigojo kaltintoją pateikti jokių abejonių nepaliekančius įrodymus, kad jis iš tiesų už savo veikimą vykdant UAB „I. v.“ direktoriaus pareigas ir būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. Z. ir taip iš jo priėmė ne mažesnės nei 1 MGL, t. y. 997,04 Eur vertės kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbais, kuriuos neatlygintinai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jis yra įsitikinęs, kad kaltintojas tokių įrodymų nepateikė.
6.2. Nuteistojo vertinimu, teismas savo deklaratyvų teiginį, jog buvo įrodyta kaltinamųjų kaltė, grindė 2018 m. sausio 5 d. V. Š. ir nuteistojo R. Z. telefoninio pokalbio duomenimis. Apelianto teigimu, šiame pokalbyje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad buvo susitarta dėl kyšio paslaugomis perdavimo ir priėmimo. Priešingai – iš pokalbio turinio aiškiai girdimas susitarimas dėl atlygintinų paslaugų suteikimo ir susitarimas paslaugų kainą apskaičiuoti vėliau – atlikus darbus bei apskaičiavus sąnaudas.
6.3. Be to, nurodo, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytą teiginį, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. Z. minėto telefoninio pokalbio, fiksuoto 2018 m. sausio 5 d., metu, tiesiogiai susitarė ir priėmė nurodytomis paslaugomis kyšį, pagrindė teiginiu, kad už gautas paslaugas V. Š. nesumokėjo iki 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Nuteistojo teigimu, tiek jis (V. Š.), tiek ir nuteistasis R. Z. nuosekliai aiškino, jog už suteiktas paslaugas nebuvo atsiskaityta todėl, kad keičiantis meteorologinėms sąlygoms išaiškėjo suteiktų paslaugų trūkumai ir buvo deramasi dėl jų pašalinimo. Tokius nuteistųjų teiginius patvirtino ir liudytoju apklaustas R. Ž.. Atliktų darbų trūkumams patvirtinti nuteistasis R. Z. teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose stebimi tvenkinio šlaitų sutvarkymo trūkumai, taip pat jas prideda ir apeliantas.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Nuteistojo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog tokius nuteistųjų ir kitų asmenų teiginius, patvirtintus pridėtais ir pridedamais objektyviais duomenimis, atmeta todėl, kad V. Š. po darbų atlikimo nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų trūkumo, dėl to, kad darbai yra gerai atlikti, pats nurodė 2018 m. sausio 12 d. pokalbyje su R. Z., taip pat jokių darbų trūkumų nėra fiksuota 2018 m. lapkričio 18 d. tvenkinio apžiūros protokole, taip pat remiamasi liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad V. Š. nesikreipė dėl papildomų darbų. Apelianto teigimu, 2018 m. sausio 12 d. pokalbyje su R. Z. jis negalėjo nurodyti tvenkinio iškasimo ir aplinkos sutvarkymo darbų trūkumo dėl to, kad po darbų atlikimo tamsiu paros metu ir sudėtingomis sąlygomis negalėjo tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybės, o vėliau pamatęs trūkumus, jis juos iš karto nurodė. Tai patvirtino ir R. Z. su R. Ž., tačiau šių asmenų parodymai teismo nuosprendyje liko neįvertinti.
6.5. Pažymi, kad jis (V. Š.) neturėjo jokio pagrindo išsakyti pretenzijas eiliniam ekskavatoriaus valdytojui A. M., šias pretenzijas apeliantas pasakė jo vadovams. Kita vertus, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teismo nuosprendyje kaip atskiru įrodymų šaltiniu pasirėmė ikiteisminiame tyrime apklausto liudytojo A. M. parodymais, nes šis liudytojas teismo posėdyje ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nebuvo, todėl teismas negalėjo jo parodymų perskaityti ir jais remtis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu (kaip buvo padaryta). Jo parodymus teismas galėjo perskaityti tik BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu kitiems įrodymams patikrinti. Taip pat pažymi, kad ir be teisinio pagrindo teismui pasirėmus minėto liudytojo parodymais, kaip atskiru įrodymų šaltiniu, teismas šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iškraipė, nes liudytojas nurodė, kad jis nebuvo gavęs kažkokių nurodymų, prašymų dėl darbų tame sklype, nebent kažkas netiko V. Š.. Taigi, liudytojas, skirtingai, nei jo parodymus nuosprendyje išdėstė teismas, nėra nurodęs, kad jis (V. Š.) tikrai nesikreipė dėl papildomų darbų atlikimo.
6.6. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodymu, patvirtinančiu kokybiškai atliktus darbus, laikė 2018 m. lapkričio 23 d. Vietovės – žemės sklypo apžiūros protokolą (teismo nuosprendyje šis dokumentas pavadintas Tvenkinio apžiūros protokolu). Šį protokolą surašė STT tyrėja, kuri neturi specialių žinių įvertinti žemės darbų kokybės, ji nevertino tvenkinio šlaitų sutvarkymo kokybės, tik nufotografavo žemės sklypą, nedalyvaujant kitiems specialistams.
6.7. Pasak nuteistojo, tai, kad po darbų atlikimo jis domėjosi suteiktų paslaugų kaina (ko tikrai nebūtų, jei jis būtų susitaręs ir priėmęs kyšį neatlygintinomis paslaugomis), patvirtina 2018 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po darbų atlikimo, V. Š. telefoninių pokalbių su R. Z. bei R. Ž. turinys. Šiuose pokalbiuose girdima, kad jis teiraujasi R. Z., kur jo sąmata, ir šis nurodo, kad pas R. Ž., o tuomet R. Ž. teiraujasi, kur ekskavatoriaus išlaidų sąmata. Nebūtų prasminga ieškoti ekskavatoriaus išlaidų sąmatos, neturint tikslo išsiaiškinti, kiek reikės sumokėti už paslaugas, todėl šie bylos duomenys paneigia teismo nuosprendyje spėjimu pagrįstą teiginį apie susitarimą priimti kyšį neatlygintinomis paslaugomis.
6.8. Nuteistojo įsitikinimu, jo išdėstytos aplinkybės paneigia teismo nuosprendyje tik spėjimu, bet ne konkrečiais bylos duomenimis pagrįstą išvadą apie jo (V. Š.) susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z. dėl kyšio priėmimo. Apeliantas kategoriškai neigia, kad neteisėtai įtakojo UAB „E“ vadovą E. B. darbus pagal laimėtą viešąjį pirkimą perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas padarė išvadą, kad jis šio asmens 2018 m. sausio 10 d. neteisėtai paprašė leisti rangos darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokias aplinkybes teismo posėdyje paneigė ne kartą apklaustas liudytojas E. B., parodęs, kad su juo dėl vandentiekio rekonstrukcijos darbų Rimšėje perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nėra kalbėjęs, tačiau šių liudytojo parodymų teismas nevertino. Apelianto vertinimu, tokį tariamą jo prašymą visiškai paneigia vėlesni jo veiksmai, kuomet po tariamai išsakyto jo prašymo E. B. ir susitarimo dėl jo patenkinimo, apeliantas ne kartą inicijavo baudų E. B. vadovaujamai įmonei UAB „E“ skyrimą už delsimą vykdyti darbus. Suprantama, kad būdamas užsakovo UAB „I. v.“ vadovu, jis buvo suinteresuotas, kad rangos sutartis dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje būtų įvykdyta laiku ir tinkamai, todėl neprieštaravo, kad tuos darbus atliktų subrangovas, jei rangovas tokių galimybių neturėjo. Dėl to jis neinicijavo rangos sutarties su paslaugų tiekėju nutraukimo, nors tokią teisę, bet ne pareigą, turėjo. Taip elgdamasis jis nepadarė didelės žalos valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (tokios žalos padarymu ir nebuvo apkaltintas). Jis elgėsi taip, kaip reikalavo jo pareiginiai nuostatai, bet jokiu būdu ne juos pažeisdamas, kaip yra nurodyta teismo nuosprendyje. Inicijavus sutarties nutraukimą, darbai nebūtų atlikti, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams būtų sutrikdytas tinkamas vandentiekio darbas. Tuo tarpu darbus tęsiant, rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta netgi mažesnėmis sąnaudomis.
6.9. Apelianto vertinimu, nebūtų teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį netgi tuo atveju, jei jis būtų susitaręs priimti kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z. ir būtų jį priėmęs. Veika pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama tada, kai kyšį susitariama priimti ir jis priimamas už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Jokie įstatymai ar norminiai aktai nedraudė jam, kaip užsakovo vadovui, prašyti rangovo vykdyti įsipareigojimus, o neturint tokių galimybių – naudotis subrangovo paslaugomis. Jokie norminiai aktai nedraudė siūlyti netgi konkrečią įmonę, jei tik ji atitinka tokiems darbams keliamus reikalavimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tam reikiamą kvalifikaciją ir tai pripažino teismas (nuosprendžio 22 lapas). Tačiau, kaip šiame skunde pirmiau nurodyta, apie tariamą susitarimą dėl neatlygintinų paslaugų iškasant V. Š. tvenkinį ir sutvarkant aplinką teikimą teismas sprendė remdamasis vien tik spėjimais ir prielaidomis, bet ne konkrečiais faktiniais bylos duomenimis pagrįstomis išvadomis, todėl jo (V. Š.) atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti naikinamas.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. (toliau tekste ir – nuteistasis) prašo Panevėžio apygardos 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
7.1. Nuteistojo teigimu, teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, praktiškai visa apimtimi rėmėsi kaltinamajame akte prokuroro suformuotais ir išdėstytais teiginiais. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės iš kaltinamojo akto perrašytas įrodymų išdėstymas, nepasisakyta apie įrodymų leistinumą ir patikimumą, o dėl įrodymų gautų operatyvinėmis priemonėmis ir kriminalinės žvalgybos veiksmais teisėtumo ir pagrįstumo, nors ir pasisakyta, tačiau tik deklaratyviai, išdėstant atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, o po to nurodant, kad teismas patikrino kriminalinės žvalgybos duomenų gavimo teisėtumą, tai yra, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Teismas sprendė, kad kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai R. Z. ir V. Š. atžvilgiu atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingai pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veiklas, jie nevaržė kaltinamųjų laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Apelianto teigimu, nusikaltimų, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, jis nepadarė, teismas jo kaltę grindžia tik abejotinais netiesioginiais įrodymais, neteisėtais kriminalinės žvalgybos ir slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais.
7.2. Nurodo, kad V. Š. dėl tvenkinio kasimo darbų 2017 m. lapkričio 9 d. telefonu kalbėjosi su R. Ž.. V. Š. prašė iškasti tvenkinį jo sodyboje, tačiau R. Ž. tokių darbų atlikti negalėjo, nes kasimo darbams reikalinga technika buvo užimta. Tokią techniką, kuria būtų galima iškasti tvenkinį, rajone turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl V. Š. ir kreipėsi dėl tvenkinio iškasimo į direktoriaus pavaduotoją R. Ž., kuris apie tokį V. Š. prašymą informavo ir jį (R. Z.). 2017 m. gruodžio pabaigoje baigėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų sezonas ir atsilaisvino ekskavatorius, todėl 2018 m. sausio mėnesio pradžioje R. Z., kalbėdamasis telefonu su V. Š., nurodė, kad jie galėtų iškasti tvenkinį jo sodyboje. Susitarė, kad 2018 m. sausio 8 d. pradės darbus. Ekskavatoriaus valdytojas A. M. dirbo dvi dienas, sakė, kad pagrindinius darbus pabaigė. Kadangi sausio mėnesį dar yra įšalas, visų grunto darbų atlikti kokybiškai nėra galimybės, todėl darbas nebuvo užbaigtas taip, kaip turėtų būti pagal reikalavimus. Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino R. M. paaiškinimus, kad žiemos metu negalima tinkamai atlikti ir baigti žemės darbų. V. Š., jam skambindamas 2018 m. sausio 12 d. pokalbio metu pasakė, kad viskas sutvarkyta, taip pateikdamas tik savo pirmąjį įspūdį apie tvenkinio kasimo darbus, tai yra, pasakė kad tvenkinys iškastas. Tačiau vėlesnio susitikimo su R. Z. metu, V. Š. jau nurodė pastabas dėl nepilnai sutvarkytos aplinkos, neišlygintų tvenkinio šlaitų, per žemo vienos pusės tvenkinio krašto, pro kurį, užsipildžius tvenkiniui vandeniu, vanduo prateka per viršų. Esant tokioms aplinkybėms R. Z. pažadėjo, kad jie pabaigs tvenkinio tvarkymo darbus, kai atsilaisvins nuo darbų, o po to, kai viską užbaigs, V. Š. už visą darbą ir atsiskaitys.
7.3. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamųjų veiksmai iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat patvirtina, kad V. Š. nebandė susisiekti ir apmokėti už darbus, o R. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jam nesiūlė susimokėti. Priešingai, po pagrindinių tvenkinio kasimo darbų atlikimo, likus nebaigtiems aplinkos tvarkymo darbams, vėlesnio susitikimo su V. Š. metu, šis nurodė ir kitus tvenkinio kasimo darbų trūkumus, todėl ir apmokėjimo už darbą terminas buvo nukeltas vėlesniam laikui – t. y. po visų darbų atlikimo. Tokia praktika, atliekant darbus fizinių asmenų prašymu, bendrovėje buvo nusistovėjusi. Teismas daro prielaidą, kad iš 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 12 d. užfiksuotų R. Z. ir V. Š. telefoninių pokalbių aišku, kad tvenkinio kasimo darbus jie susitarė atlikti nemokamai, tačiau akivaizdu, kad 2018 m. sausio 5 d. telefoninio pokalbio metu nėra kalbama apie būsimų tvenkinio kasimo darbų neapmokėjimą, o V. Š. pasakyta frazė „tik labai neužplėšk man, būk žmogus“ tik patvirtina, kad tai nėra susitarimas dėl nemokamų paslaugų, o tai yra tam tikra V. Š. išsakyta derybų forma dėl kainos už tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus.
7.4. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai daro prielaidą, kad tvenkinio iškasimas neatlygintinai, turėjo įtakos vėlesniems V. Š. veiksmams, sudarant palankias sąlygas ir galimybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus UAB „I. v.“ vykdant projektą „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“. Tai, kad UAB „E“ skambino jam (R. Z.) ir prašė pasirašyti subrangos darbų sutartį dėl darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje ir vėliau tokia sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „E“ buvo pasirašyta ir pagal šią sutartį buvo atlikti darbai, yra ne jam (R. Z.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daroma nauda, kurią neva iniciavo V. Š., o tik noras padėti UAB „E“ atlikti labai vėluojančius darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tokiais veiksmais jis (R. Z.) nesiekė gerų santykių ar V. Š., kaip UAB „I. v.“ vadovo, palankumo ateityje, priimant bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankius sprendimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. galimai siekė su juo (R. Z.) palaikyti gerus santykius, o ne priešingai, nes tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir yra (duomenys neskelbtini) rajone bendrovė, kuri gali atlikti praktiškai visus statybos, melioravimo ir kt. darbus.
7.5. Galiausiai nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje jo (R. Z.) kaltę grindžia ir abejotino teisėtumo kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, klausantis telefoninių pokalbių. Kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo siekiama surinkti duomenų apie galimai rengiamas, daromas, padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš jį (R. Z.) pradėtas 2017 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Teigia, jog jis nėra apkaltintas veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl kurios ir buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai jo ir kitų asmenų atžvilgiu, todėl manytina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jo atžvilgiu atlikti neteisėtai, nesant tam faktinio pagrindo. Duomenys, gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, tačiau tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Pripažinus kriminalinės žvalgybos ir slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais jų pradžioje, tokie veiksmai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais darant juos vėliau, kai terminas tokių veiksmų atlikimui teisme pratęsiamas, nes iš neteisėto veikimo negali kilti teisėtas veikimas. Pripažinus kriminalinės žvalgybos ir slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais, nuosprendis galėtų būti grindžiamas kitais leistinais įrodymais, tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neabejotinų įrodymų apie tai, kad jis (R. Z.) padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą A. Č. gynėjas Jurius Petreikis prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. Č. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, palikti nepakeistą ir A. Č. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad užsakovo UAB „I. v.“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi UAB „E“ rangos sutartyje ST-20 numatytiems darbams atlikti pasamdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš užsakovą UAB „I. v.“ tapo generaliniu rangovu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – rangovu. Akivaizdu, jog tarp UAB „I. v.“, UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami, be kita ko, VPĮ ir CK nuostatomis.
8.2. Pažymi, kad nekyla jokių abejonių, jog, nepaisant 2018 m. kovo 5 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „E“ sudarytos statybos rangos sutarties, prieš užsakovą UAB „I. v.“ atsakingas išliko generalinis rangovas UAB „E“. CK ir kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai atskirtos generalinio rangovo ir rangovo (subrangovo) atsakomybės prieš užsakovą ir vienas kitą ribos. Teigia, jog pati prokurorė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad UAB „E“ atlikus 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 pakeitimą (dalį darbų perleidus vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“), užsakovė UAB „I. v.“ savo teises galėjo ginti nutraukdama sutartį. Kita vertus, CK 6.650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Kadangi numatytomis gynybos priemonėmis UAB „I. v.“ nesinaudojo, nėra pagrindo teigti, kad užsakovo interesai buvo pažeisti. Aplinkybė, kad generaliniam rangovui UAB „E“ pasitelkiant subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo preciziškai laikomasi subrangovo išviešinimo tvarkos, jokiu būdu nereiškia, kad ir 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai yra neteisėti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikiamą kvalifikaciją tiems darbams atlikti ir nei užsakovas UAB „I. v.“, nei techninę priežiūrą vykdęs A. Č. nebūtų prieštaravęs šio subrangovo pasitelkimui. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad, pasitelkus subrangovą, neišaugo nei darbų apimtys, nei jų kaina, darbai atlikti kokybiškai ir laiku, užsakovė UAB „I. v.“ jokių pretenzijų dėl darbų nereiškė. Formalūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo neteisėta pripažinti jau įvykdytą sutartį, nesant sutarties šalių pretenzijų dėl sutarties įvykdymo, kaip ir nesudaro pagrindo pačius pažeidimus vertinti per baudžiamosios teisės prizmę. Būtent tai ir konstatavo nuosprendį priėmęs teismas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdant 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. ST-20 ir 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartį tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriems turi būti taikomos civilinės, o ne baudžiamosios, teisės normos, atitinka aukščiau cituotą kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Prokurorės siekis tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius vertinti per baudžiamojo įstatymo prizmę yra nepagrįstas kišimasis į sutartinius santykius, kuris netoleruotinas demokratinėje ir teisinėje valstybėje.
Šalies argumentai
8.3. Teigia, jog prokurorė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos darbų žurnalo užpildymas, nurodant žinomai neteisingus duomenis apie darbus atlikusį rangovą, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir statybos darbų žurnale įrašius, kad darbus atliko UAB „E“, buvo iškraipytas juridiškai reikšmingas faktas, dėl ko kyla teisiškai reikšmingi padariniai. Tai, kad statybos darbų žurnale buvo įrašyta, jog rangovas yra UAB „E“, tačiau nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra subrangovas, atlikęs dalį 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartyje ST-20 numatytų darbų, jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama veika – dokumento suklastojimas.
8.4. Nurodo, kad teisės aktai aiškiai ir imperatyviai nereglamentuoja, kad darbus atliekant kelioms įmonėms, statybos darbų žurnalo F-7 formos apačioje, grafoje rangovas (subrangovas) turi būti įrašomas tik faktiškai darbus atlikusios įmonės pavadinimas ir negali būti įrašomas tik generalinio rangovo, nešančio visą atsakomybę prieš užsakovą, pavadinimas. Vadinasi, pasirašydamas statybos darbų žurnale, kuriame UAB „E“ įvardinta rangovu, A. Č. savo parašu ir vardiniu antspaudu neįtvirtino jokių melagingų duomenų ir tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, aprašytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pažymi, jog nei užsakovė UAB „I. v.“, nei šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė neginčijo, kad A. Č., kaip statybos techninio prižiūrėtojo, statybos darbų žurnale nurodyti ir jo parašu priimti statybos darbų kiekiai atitiko statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus. Būtent taip nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas aiškino statybos darbų žurnalo pildymą reglamentuojančias nuostatas.
8.5. Taip pat nurodo, kad hipotetiniai ir absoliučiai nepagrįsti prokurorės svarstymai apie galimus reikšmingus neigiamus padarinius ateityje yra CK 6.650 ir 6.698 straipsnių nuostatų ignoravimo pasekmė. Šiuose straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad generaliniam rangovui išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis ne tik visą statybos laiką nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties, bet ir per visą atliktiems darbams taikomą garantinį terminą. Prokurorės hipotezės apie tai, kad jeigu UAB „E“ taptų nemoki, bankrutuotų ar būtų likviduota, užsakovė UAB „I. v.“ netektų galimybės reikalauti iš jos atsakomybės, yra nepagrįstos nei atitinkamomis CK normomis, nei aktualia teismų praktika, todėl jos negali būti vertinamos kaip tikėtini (galimi) reikšmingi neigiami padariniai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą M. B. gynėjas advokatas Edmundas Rusinas prašo atmesti apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų neteisėtumą. Neteisėtas subrangovo pasitelkimas nėra tapatus ir negali būti prilyginamas darbų atlikimo neteisėtumui, kadangi specialioje CK 6.650 straipsnio dispozicijoje numatyta neteisėto subrangovų pasitelkimo pasekmė – rangovas atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė sutartį vykdydami subrangovai. Tačiau jokiomis nei viešosios, nei privatinės teisės nuostatomis nėra nustatyta, jog neteisėtas subrangovo pasitelkimas šalių sudarytą sutartį daro negaliojančia ar sudaryta sutartis pripažįstama neteisėta. Pažymi, jog byloje nekilo ginčas, kad užsakovas nepatyrė jokių nuostolių dėl subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkimo. Priešingai – darbų kaina neišaugo, darbai atlikti laiku ir kokybiškai. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, tokio pobūdžio veiksmai, kuomet darbus atlikti pažeidžiant įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles buvo pasitelktas subrangovas, o užsakovas dėl to nepatyrė jokios žalos, neužtraukia net civilinės atsakomybės. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl subrangovų pasitelkimo pažeidžiant įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles ir konkrečios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad civilinė atsakomybė konkrečiu atveju neatsirado. Nesant civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė), kilti negali. Analogiškos pozicijos laikėsi ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
9.2. Taip pat nurodo, kad UAB „I. v.“ ir UAB „E“ pasirašytos 2016 m. gruodžio 14 d. Rangos sutarties Nr. ST-20 7 punkte įtvirtinta nuostata, jog rangos sutarties sąlygos sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Sutarties sąlygų keitimu nelaikomas šios sutarties klaidų ir neatitikimų taisymas bei jos sąlygų koregavimas joje nustatyta tvarka. Tokiu būdu, negalima sutikti su prokurorės teiginiais, kad sutartis apskritai negalėjo būti keičiama. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas VPT sutikimas. VPT sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkte nustatyta, kad rangovas turi teisę siūlyti pakeisti subrangovą, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, būtina padidinti darbų spartą dėl darbų atlikimui nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų pagrįstų nenumatytų aplinkybių (2.3 punktas). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad: 1) pirkimas buvo mažos vertės, 2) sutarties keitimui VPT sutikimas nebuvo reikalingas, 3) finansavimas projektui buvo gautas ženkliai vėliau nei pasirašyta rangos sutartis, todėl dėl rangovo UAB „E“ kitų prisiimtų įsipareigojimų nuosavais resursais operatyviai įvykdyti sutarties galimybės nebuvo, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, subrangovo pakeitimas buvo formalus veiksmas. Konkrečiųjų sąlygų 4.4 punkte nurodoma, jog kartu su prašymu pakeisti sutartyje nurodytą subrangovą, rangovas inžinieriui turi pateikti dokumentus kurie įrodo, kad siūlomas subrangovas atitinka konkurso sąlygose subrangovams keliamus reikalavimus (3 punktas). Tiek posėdžio metu apklausiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Z., tiek specialistė (Specialisto išvados 3 puslapis) patvirtino, kad vandentiekio tinklų rekonstravimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti teisę turėjo. Tai nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, naujojo subrangovo nesuderinimas su techniniu prižiūrėtoju vertintinas ne kaip VPĮ principų, o neesminių procedūrų pažeidimas. Pasitelkus subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakeista viešojo pirkimo sutartis ir nebuvo pažeisti viešojo administravimo principai, o pažeista sutarties su subrangovu sudarymo procedūra.
9.3. Išteisintojo M. B. gynėjo vertinimu, prokurorės apeliacinio skundo išvada, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas UAB „E “ pagrindinę dalį sutartinių įsipareigojimų – pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduotų darbų dalis sudaro 88,02 proc. sutarties vertės, tai yra subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis <...>, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę nutraukti sutartį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje Apklausos sąlygų 3.5 punkte nustatyta, jog pagrindiniai darbai – tai tranšėjų kasimo bei užpylimo darbai. Šiuos darbus tiekėjas turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, galiojusio Rangos sutarties sudarymo dieną, 1 priede „Statybos darbų sritys“ nurodoma, jog statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Pagal šį skirstymą, tranšėjų kasimas ir užpylimas yra laikomi bendraisiais žemės darbais (1.1.1 punktas), betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas yra laikomas specialiaisiais mechanikos darbais (1.2.1 punktas). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Lokalinės sąmatos, tranšėjų kasimas ir užpylimas apskritai nebuvo atliekamas, kadangi inžineriniai tinklai buvo tiesiami mechaniniu betranšėjiniu būdu. Pagrindiniai darbai – tranšėjų kasimo bei užpylimo darbai (o ne kaip nurodo prokurorė – vandentiekio rekonstravimo darbai) subrangovui net nebuvo perduoti, kadangi darbai buvo atlikti betranšėjiniu būdu. Pažymi, kad ir Apklausos sąlygose buvo numatyta, kad rangovui, įvertinant galimą tinklų klojimo poveikį gyventojams ir aplinkai bei statybos darbų vietą, rekomenduojama rekonstravimui naudoti priverstinio įtraukimo būdą, kuomet į seną vamzdį įtraukiamas naujas, pastarąjį laužant, kitaip tariant, naudojant betranšėjinį būdą.
9.4. Be to, išteisintojo M. B. gynėjo teigimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, Rangos sutarties keitimo galimybė buvo numatyta sutarties 7 punkte. Subrangovų keitimas laikantis Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punktu, taip pat buvo galimas. Nei CK, nei Rangos sutartyje, nei Bendrosiose ar Konkrečiosiose sutarties sąlygose nėra numatytas imperatyvas perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį jei pakeičiamas subrangovas. Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkte nurodoma, jog užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti sutarti, jeigu rangovas negavęs reikiamo sutikimo visus darbus paveda vykdyti subrangovui, sudarydamas su juo subrangos sutartį, arba perleidžia sutartį. 2019 m. birželio 19 d. VPT specialisto išvadoje konstatuota, kad tiekėjas pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus, kurių dalį – 88,02 proc. perdavė subrangovui, t. y. subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis. Jau vien dėl šios priežasties, kad subrangovui buvo perleisti ne visi darbai, o, kaip nurodė VPT, 88,02 proc. darbų, perkančioji organizacija neįgijo teisės pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktą nutraukti sutartį. Be to, kaip minėta, sutarties nuostatose įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga nutraukti sutartį. Pažymi, kad posėdžio metu apklausiama ekspertė R. V. patvirtino, kad nurodytas teisinis reglamentavimas perkančiajai organizacijai suteikia ne pareigą, bet teisę nutraukti sutartį. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde daromos išvados apie perleistus pagrindinius darbus bei perleidimo neteisėtumą yra nepagrįsti.
9.5. Nurodo, kad prokurorės teiginiai, kad byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad statybos darbų žurnale padaryti įrašai ir parašai, nurodant, kad statybos darbus atliko UAB „E“, neatitinka tikrovės, kaltinamieji suvokdami subrangos sutarties ir savo vykdomų darbų neteisėtumą, tyčia, sąmoningai pildė žurnalą UAB „E “ vardu, sudarydami vaizdą, kad darbus atlieka būtent UAB „E“, siekdami nuslėpti faktą, kad darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik vertintini kaip prielaidos, bet ir kaip prieštaraujantys teisės aktų, reglamentuojančių statinio statybos darbų atlikimo bei jų fiksavimo, nuostatoms.
9.6. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 14 d. tarp UAB „E“ ir UAB „I. v.“ buvo pasirašyta Rangos darbų sutartis Nr. ST- 20, M. B. UAB „E“ direktoriaus įsakymu Nr. ST16/17-009 buvo paskirtas statinio statybos darbų vadovu, suteikiant jam įgalinimus veikti rangovo UAB „E“ vardu. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, galiojusio žurnalo pildymo metu, 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 punkte nurodoma, jog statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Įvertinus nurodytas Aprašo nuostatas, darytina pagrįsta išvada, kad pagrindinis žurnalo tikslas – fiksuoti statybos darbų eigą bei jų kokybę, o jo saugotoju bei jį pasirašančiu asmeniu yra rangovo įgaliotas asmuo, konkrečiu atveju – M. B.. Tokiu būdu, kaltinimas, jog M. B. pasirašė statybos darbų žurnale kartu su A. Č., nėra ne tik neteisėtas, bet sudaro jo, kaip statinio statybos vadovo ir rangovo įgalioto asmens, įstatyminę pareigą.
9.7. Teigia, jog Statybos darbų žurnalas turi atitinkamas formas ir grafas, kurios pildomos pagal Apraše numatytas taisykles ir praktiką. M. B. ranka įrašęs žurnalo F-7 formos apačioje esančioje grafoje „Rangovas (subrangovas)“ pavadinimą – UAB „E“, prokurorės teigimu, patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie darbus atlikusį rangovą, tačiau šiuos prokurorės argumentus paneigia STR 1.06.01:2016 nustatytas teisinis reguliavimas, kuris patvirtina, kad statybos žurnalas nėra tas dokumentas, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, kuris turi patvirtinti, kas faktiškai atliko darbus. O vadovaujantis 18.1 punktu, parašai formos F-7 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti. Taigi, parašai statybos žurnale nesusiję su patvirtinimu, kas atliko darbus, o jų paskirtis ir reikšmė yra aiškiai reglamentuota STR. F-7 formoje net nėra grafos, kurioje pagal Aprašo nustatytas sąlygas būtų būtina patvirtinti, kas atliko darbus, joje fiksuojami tik statybos darbų eigos aprašymai ir darbų priėmimas. Todėl kaltinimas, jog M. B. patvirtino duomenis, kurių tvirtinimas Apraše net nenumatytas, vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad ekspertas E. L. Ekspertinio tyrimo išvadoje taip pat nurodė, jog F-7 formos apačioje esančioje grafoje „Rangovas (subrangovas)“ gali pasirašyti ir Generalinis rangovas.
9.8. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai akcentuoja, jog žurnale buvo nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie darbus atlikusį rangovą, kas ir sudaro šio nusikaltimo sudėtį. Tokie teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje ginčas, jog UAB „I. v.“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, 2016 m. gruodžio 14 d. su laimėtoju UAB „E“ pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. ST-20, nekilo. Tokiu būdu, tarp užsakovo (UAB „I. v.“) ir rangovo (UAB „E“) susiklostė rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo, arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ rangos teisinių santykių nereglamentuoja, taikytinos CK įtvirtintos rangos teisinių santykių nuostatos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykyje su užsakovu UAB „I. v.“ nėra ir niekada nebuvo rangovas. Statybos darbų žurnalas nesukuria ir nemodifikuoja tarp užsakovo ir rangovo susiklostančių teisinių santykių, teisinių santykių atsiradimo pagrindas visais atvejais yra tarp šalių sudaryta sutartis. UAB „E“ laimėjus viešąjį konkursą ir su užsakovu sudarius rangos sutartį, atsakomybės subjektu, nepriklausomai nuo to, ar sutarčiai vykdyti bus pasitelkti subrangovai, visuomet liks ji pati. Tokiu būdu, įvertinus aplinkybes, kad rangos teisiniai santykiai atsiranda ne statybos žurnalo, o rangos sutarties pagrindu, UAB „E“ kaip rangovo statusas niekuomet nekito ir nekis. Savo ruožtu faktiškai darbus atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo statusas buvo ir liks viso sutarties galiojimo metu. Atkreipia dėmesį, kad net 2019 m. birželio 19 d. VPT specialisto išvadoje (2 puslapis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įvardintas ne kaip rangovas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet kaip subrangovas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistieji V. Š., R. Z. ir jų gynėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas E. S. prašė jų pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų V. Š., R. Z., nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti, jos pateiktą apeliacinį skundą – tenkinti. Išteisintieji N. A., M. B., A. Č. ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinis skundas atmetamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. S., nuteistųjų V. Š. ir R. Z. apeliaciniai skundai tenkinami.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino N. A., M. B., A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, V. Š. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, R. Z. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Š., R. Z. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, pastaruosius dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinant, nes nepadarytos veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl V. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. Z. veikos kvalifikavimo pagal 227 straipsnio 2 dalį teisėtumo ir pagrįstumo
12. V. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, pažeisdamas jam inkriminuotus teisės aktų reikalavimus, dirbdamas UAB „I. v.“, direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu savo naudai susitarė priimti ir priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. –997,04 Eur kyšį – neatlygintinus tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus V. Š. priklausančiame sklype už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB ,,I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus bei išimtinę padėtį bei palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o R. Z. V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.
13.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. savo kaltės nepripažįsta ir kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Z. priimti kyšį jo ar jo vadovaujamos įmonės interesais ir kad tokį kyšį neatlygintinomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis gavo. Pažymi, kad lygiai taip pat kaltę dėl papirkimo paneigė ir nuteistasis R. Z.. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantui pritaikyto baudžiamojo įstatymo konstrukcija ir principiniai baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai įpareigojo kaltintoją pateikti jokių abejonių nepaliekančius įrodymus, kad jis iš tiesų už savo veikimą vykdant UAB „I. v.“ direktoriaus pareigas ir būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. Z. ir taip iš jo priėmė ne mažesnės nei 1 MGL, t. y. 997,04 Eur vertės kyšį – už tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, kuriuos neatlygintinai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jis yra įsitikinęs, kad kaltintojas tokių įrodymų nepateikė, todėl teismo nuosprendyje deklaratyviai išdėstytas byloje surinktų duomenų vertinimas negali būti pripažintas teisingu.
13.2. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su V. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo byloje nėra.
13.3. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
13.4. Formuojamoje teismų praktikoje kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-138/2012, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-536/2013, Nr. 2K-83/2014, Nr. 2K-13-697/2015, Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016). Kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).
13.5. Kaip nurodyta teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-788/2018, Nr. 2K-94-788/2022), kyšininkavimo teisinė koncepcija nebekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Antai situacijoje, kai valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą su juridiniais ar fiziniais asmenimis sieja teisiniai ir finansiniai santykiai, buvo konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės vykdomo projekto laimėtojai, rangovai ir subrangovai yra suinteresuoti darbų užsakovo palankumu ir supranta finansines rizikas, kurios gali kilti dėl nesutarimų su šiuos projektus prižiūrinčiais tarnautojais. Kai tokie valstybės tarnautojai reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, jų palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindą manyti, kad, atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, ieškiniais, praras galimybę ateityje laimėti projektą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-788/2022). Ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai yra nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad tiek V. Š., tiek R. Z. veikdami tiesiogine tyčia suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
13. 6. BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintų papirkimo požymių turinys analizuotas ir atskleistas ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad BK 227 straipsnyje nustatytos veikos neatsiejamos nuo veikų, nustatytų BK 225 straipsnyje („Kyšininkavimas“) ir 226 straipsnyje („Tarpininko kyšininkavimas“). Tik sisteminis šiuose BK straipsniuose įtvirtintų nuostatų visumos aiškinimas atskleidžia minėtų kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį – nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia, inter alia, užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, ir apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
13.7. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, kaip ir pagal BK 225 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Papirkimas, kaip ir kyšio priėmimas, padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-88-303/2020, Nr. 2K-276-693/2018, Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-260/2014, Nr.2K-83/2014, Nr. 2K-540/2013). Taikant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą būtina nustatyti, jog siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-260/2014). Tai, kad inkriminuojant papirkimą svarbu nustatyti, ko konkrečiai siekė kaltininkas, pažymėta, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016:
13.8. Tam, kad kiltų atsakomybė tiek pagal 225 straipsnio 2 dalį, tiek 227 straipsnio 2 dalį, būtini visi šių nusikalstamų veikų sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.
13.9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais pagrindė BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – kyšio priėmimą už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei BK 227 straipsnio 2 dalyje būtinąjį požymį – kyšio davimą už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekiant išimtinės padėties ir šio asmens palankumo ateityje, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimais ir nepagrįstai konstatavo, kad V. Š. veikoje yra visi kyšininkavimo požymiai. Objektyvūs bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą ne tik dėl išskirtinio V. Š. palankumo R. Z. ar jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir atliktų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbų V. Š. priklausančiame sklype, adresu, (duomenys neskelbtini), neatlygintinumo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
13.10. Pirmosios instancijos teismas V. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, iš esmės grindė 2018 m. spalio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau tekste ir – Tarnyba) Priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės R. V. 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 4S-743 (t. 5, b. l. 25, 26); BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perskaitytais liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei 2018 m. lapkričio 23 d. STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. vietovės – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78).
13.11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, Nr. 2K-93-387/2023 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13.12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas V. Š., R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir reikalavimų ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, įvertino tik dalį surinktų įrodymų, be to, ir vertindamas šiuos įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, specialisto išvadai suteikdamas didesnę įrodomąją vertę, o kitus įrodymus vertindamas selektyviai, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 2 dalies, 227 straipsnio 2 dalies) taikymą.
13.13. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. Z. ir V. Š. susitarimą dėl kyšininkavimo, byloje nėra. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, kada konkrečiai jie susitarė dėl kyšio, jo dydžio, priėmimo laiko, būdo, tik nurodyta, jog dėl kyšio davimo tariamai R. Z. su V. Š. susitarė 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu. Tokį susitarimą paneigia byloje esantis šio pokalbio garso įrašas ir kiti bylos įrodymai. Kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad toks susitarimas sudarytas 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. tarp R. Z. ir V. Š. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. l, b. l. 113–115). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kaltinamajame akte, tiek prokurorės baigiamojoje kalboje nurodytas telefoninis pokalbis netinkamai įvertintas, iškraipant jo turinį, dėl to buvo padarytos klaidingos išvados.
13.14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio turinys paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus, kad šio pokalbio metu buvo susitarta dėl neatlygintino tvenkinio kasimo už V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, neteisėtą veikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais (kyšio), nes aptariamo pokalbio metu kalbama ir tariamasi dėl tvenkinio iškasimo V. Š., kaip fiziniam asmeniui, jo sklype, deramasi dėl darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas, perrašydamas kaltinamojo akto argumentus, nevertino, kad šio pokalbio metu nėra kalbos nei apie UAB „I. v.“, nei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei apie Vandentiekio tinklų rekonstravimą (duomenys neskelbtini) miestelyje, tai yra iš pokalbio turinio negalima teigti, kad tvenkinio kasimas tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su Vandentiekio tinklų rekonstravimu (duomenys neskelbtini) miestelyje ir/ar UAB „E“, kuri buvo laimėjusi viešąjį pirkimą nurodytiems darbams atlikti. Taip pat pokalbio metu R. Z. neprašo, kad V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktorius, atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus ar susilaikytų nuo kokių nors veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų pokalbių įrašų ar kitų įrodymų, kad R. Z. prašytų, jog V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktorius, atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus ar susilaikytų nuo kokių tai veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, taip pat jog tartųsi, kad už tokį V. Š. veikimą ar neveikimą jo naudai bus neatlygintinai iškastas tvenkinys.
13.15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 2018 m. sausio 5 d. Kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys rodo, jog V. Š. dėl tvenkinio iškasimo dar 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą asmenį R. Ž., kurio teiravosi, ar neturi didžiojo ekskavatoriaus kūdrai iškasti, prašo darbus atlikti bent iki Kalėdų, bet R. Ž. neprižadėjo dėl technikos užimtumo (t 1, b. l. 98–100). Iš 2018 m. sausio 5 d. V. Š. ir R. Z. pokalbio, matyti, kad R. Z. pats skambina V. Š. ir sako, kad žiemą jam kilo mintis iškasti „balą‘‘, pirmadienį pas V. Š. galėtų atvežti ekskavatorių, pažada duoti darbuotojo telefoną, klausia, koks tvenkinio dydis, nes reikia skaičiuoti kurą. Jie sutaria pirmadienį susiskambinti. Iš pokalbio matyti, kad nebuvo sutarta, jog V. Š. turės susimokėti už paslaugą pagal įkainius, nes pokalbio pabaigoje V. Š. prašo R. Z. „ <...>nu tai tik labai neužplėšk man, būk žmogus<...>“, o R. Z. atsako „<...> tai tu, apie šitą temą dar iš vis nenagrinėjom<...>“. Kaip galima suprasti iš tolesnio pokalbio konteksto, jie sutaria, jog pirma reikia padaryti, o paskui galvoti dėl atsiskaitymo, ir V. Š. sutinka, kad tai yra „kita kalba“. (t 1, b. l. 113–115). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, jog 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. užfiksuoto V. Š. ir R. Z. pokalbio metu V. Š. siekia nusiderėti darbų kainą, tarmiškai prašydamas: „tik labai neužplėšk labai man, būk žmogus“. Teismo posėdžio kaltinamieji V. Š. ir R. Z. patvirtino, kad buvo kalbama apie atlygintiną tvenkinio kasimą.
13.16. Pirmosios instancijos teismas V. Š. ir R. Z. kaltę, be kita ko, grindė tuo, jog liudytojas R. L. patvirtino, kad R. Ž. nurodymu A. M. ir ekskavatorių nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko V. Š., ten vyko du kartus, t. y. nuvežė ir parvežė ekskavatorių. Mechanizmo IS-220 LR, kuriuo dirbo A. M., darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei R. L. išduoti automobilio kelionės lapai patvirtina liudytojų parodymus, kad tvenkinys buvo kasamas 2018 m. sausio pradžioje, 2018 m. sausio 10 d. vilkiku (duomenys neskelbtini) kaimą buvo vežtas krovinys, nurodyta V. Š. pavardė (t 2, b.l. 172–175), tą taip pat patvirtina A. M., R. Z., R. Ž. ir R. L. telefoniniai pokalbiai (t 1, b.l. 115, 111, 116). Kita vertus, šie įrodymai tik patvirtina tvenkinio iškasimo faktą, kuris nėra ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip šie įrodymai susiję su neatlygintinais darbais, nes, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, jie tik patvirtina, kad nebuvo jokių bandymų nuslėpti atliekamus darbus ar jų neatlygintinumą – buvo išrašyti kelionės lapai, užpildytas A. M. darbo laiko apskaitos žiniaraštis.
13.17. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisme perskaitytais liudytojo A. M. parodymais apie tai, kad jis dirbo savo darbo laiku. Nurodymus dėl darbų paprastai duoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas R. Ž.. Jis darbus atliko iki pabaigos, tai buvo pabaigti darbai. Žemės ribas parodė pats V. Š.. Daugiau nurodymų dėl darbų (duomenys neskelbtini) pas V. Š. nebuvo gavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas fiziniams asmenims. Daugiausia privatiems asmenims kasa tvenkinius. Apmokėjimo tvarka jam nėra žinoma. Įkainis vertinamas valandomis. Jo darbo valanda kainuoja 64 Eur plius PVM. Jis dirbo gal dieną ir kitos dienos dar 3–4 valandas. Vilkiko vairuotojo darbo įkainių nežino. Apmokėjimo už darbus (duomenys neskelbtini) aplinkybių nežino. Jie pildo kelionės lapus, kuriuose rašo, kiek kuro sunaudota. Po darbų (duomenys neskelbtini) pildė kelionės lapą, nurodydamas tik kuro sąnaudas. Kai grįžo po tvenkinio iškasimo, kažkuriam asmeniui pasakė, kad baigė darbus. Įprastai laukia užsakovo nuomonės, ar viskas gerai, ar jau gali važiuoti, bet šiuo atveju nesulaukė, todėl A. M. manymu, darbai buvo baigti (t. 8, b.l. 58–60).
13.18. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022, Nr. 2K-157-976/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. parodymai, kaip jau buvo minėta, tik patvirtina tvenkinio iškasimo, bet ne šlaitų sutvirtinimo ir aplinkos sutvarkymo faktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. parodymai buvo įvertinti selektyviai, ignoruojant tai, kad tvenkinys buvo kasamas žiemą. Pasak A. M., iškasti reikėjo, kad vanduo nubėgtų iš žemumos, nes buvo visiškai šlapia vieta. Pasitikęs jį V. Š. parodė, kur jis gali dėti iškastas žemes, jam sakęs, kad sodyba užsiima vaikai, tvenkinys jam nereikalingas. Daugiau jo (V. Š.) nematė iki tvenkinio iškasimo dienos. Apie baigtą darbą informavo R. Ž. ar kitą asmenį, neatsimena. E. B. nepažįsta, R. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, santykiai su juo darbiniai, apie apmokėjimo už darbus (duomenys neskelbtini) V. Š. sklype aplinkybes nežino.
13.19. Apeliaciniame skunde V. Š. taip pat ginčija teismo išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. neatsiskaitė po to, kai buvo atlikti pagrindiniai tvenkinio kasimo darbai, o atsiskaitė tik 2018 m. gruodžio 3 d., reiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio kasimo darbai buvo atlikti nemokamai, o R. Z. ir V. Š. buvo susitarę dėl nemokamų darbų atlikimo, abu siekdami tam tikros materialinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia teismo išvada grindžiama tik prielaidomis. Tiek R. Z., tiek ir V. Š. teismui paaiškino, kad už darbus nebuvo sumokėta ilgesnį laiko tarpą, nes nebuvo užbaigti visi tvenkinio kasimo ir aplinkos tvarkymo darbai, nepašalinti darbų trūkumai, kuriuos vėlesnio susitikimo metu nurodė V. Š.. Papildomi darbai V. Š. sodyboje nebuvo atlikti ilgesnį laiko tarpą dėl bendrovės vykdomų kitų darbų pirmumo ir svarbos. Ilgesnis neatsiskaitymas neleidžia teigti, kad nebus atsiskaityta ateityje. Tai (atsiskaitymas už atliktus darbus) ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 3 d. Bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, kad iš visų bendrovės skolininkų yra reikalaujama apmokėjimo artėjant einamųjų metų pabaigai. Apie tokią bendrovėje taikomą praktiką buvo nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę tyrėjai ir bylą kontroliavę prokurorai pateiktų duomenų teisingumo nepatikrino, todėl tokie duomenys turi būti vertintini V. Š. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
13.20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino patį faktą, kad mokėjimas iš karto nebuvo atliktas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog laikotarpiu nuo tvenkinio iškasimo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltinamieji tiesiogiai ar netiesiogiai būtų kalbėję apie tai, kad nereikės mokėti už tvenkinio kasimo darbus. Abu kaltinamieji teisme viso proceso metu laikėsi tos pačios nuoseklios pozicijos ir paaiškino, kad neatsiskaityta buvo dėl to, jog nebuvo pabaigtas kasti tvenkinys. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytojas R. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamojo V. Š. versiją, kad darbai buvo nepabaigti, paneigia faktinė aplinkybė, jog per 11 mėnesių niekas jokių tvenkinio kasimo ar kitokių su jo kasimu susijusių darbų nedarė ir nėra duomenų, kad V. Š. būtų prašęs bendrovės darbuotojų atlikti papildomus tvenkinio kasimo darbus. Toks teismo vertinimas yra neteisingas, nes iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims kasimo darbus atlieka tik tuomet, kai turi laisvos technikos. Bylos įrodymai patvirtina, kad V. Š. 2017 metais ne kartą prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų R. Z. ir R. Ž., kad iškastų tvenkinį, o šie nesutiko, nes neturėjo laisvos technikos. Todėl vien tai, kad tam tikrą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvažiavo užbaigti tvenkinio kasimo darbų ir sutvarkyti aplinkos, nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošė to daryti, taip pat nepatvirtina fakto, jog tvenkinys buvo iškastas nemokamai ir tai buvo kyšis. Teismas taip pat netinkamai įvertino teismo posėdžio metu R. Z. duotus parodymus, kad tvenkinys buvo kasamas atlygintinai, tik dėl konkrečių apmokėjimo sąlygų jie nesitarė, sąskaita nebuvo išrašyta, nes darbai dar buvo nepabaigti, o skolininkus jie „gaudydavo“ prieš Šv. Kalėdas ir metų pabaigoje išieškodavo skolas. Pirmosios instancijos teismas tokius R. Z. parodymus nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo laikytis griežtų apskaitos reikalavimų ir pabaigus darbus juos įforminti išrašant PVM sąskaitą faktūrą, o gavus pagal ją apmokėjimą, ūkinę finansinę operaciją įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o tai nebuvo padaryta. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su byloje inkriminuotomis veikomis. Byloje R. Z. ar kam nors kitam nėra inkriminuotas aplaidus ar apgaulingas įmonės apskaitos vedimas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio nuostatas PVM sąskaita faktūra išrašoma įvykus prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, šios bylos kontekste tai reikštų, kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma užbaigus tvenkinio kasimo darbus ir aplinkos sutvarkymo darbus. Kadangi šie darbai nebuvo baigti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo prievolės išrašyti PVM sąskaitos faktūros. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir V. Š. pareiškus, kad jis nebepageidauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigtų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą už darbus, kuriuos realiai atliko. Kita vertus, jeigu teismas manė, kad pažeista PVM sąskaitos faktūros išrašymo tvarka, tai galėtų būti tik buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau jokiu būdu tai negali patvirtinti byloje inkriminuojamos kyšininkavimo veikos.
13.21. V. Š. argumentus patvirtina 2022 m. lapkričio 24 d. teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo R. Ž. parodymai apie tai, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju gamybai, paskambino V. Š. ir paprašė atlikti paslaugą, tuo metu jis (R. Ž.) buvo atsakingas už techniką ir mechanizmus. Jam sakė laukti, kada atsilaisvins, tai buvo prieš pusę metų iki STT apsilankymo, galėjo būti lapkričio mėnuo, metų pabaiga. Perklausęs garso įrašą Nr. 3325 (t. 6, b. l. 34–35), pokalbio neprisiminė, kadangi jau 3 metus nebedirba, sunku prisiminti pokalbį. Pokalbio metu V. Š. klausė, kur sąmata, jis nurodė, kur guli mechanizmo nuomos sąrašas. Jei nori išsinuomoti mechanizmą, kainą galima susižinoti. Tada V. Š. nesakė, kad kas tvenkinį. Sąmata – tai darbų kiekiai ir įkainiai. Negali patvirtinti ar paneigti, kad ta sąmata buvo susijusi su V. Š. tvenkinio kasimu. Norint išsinuomoti iš įmonės mechanizmą, fizinis asmuo skambina, atvažiuoja, asmuo informuojamas apie kainas ir važiuoja. Užsako tik vietiniai, o kai yra užsiėmę kituose objektuose, įrenginių nenuomoja, tai buvo vienintelis atvejis, kai V. Š. prašė atlikti paslaugą. Sutaria kainą, bet sutarties su privačiais asmenimis nesudaro, kartais padaro nuolaidą, jei ilgesnį laiką dirbama. Įmonė turėjo nusistačius įkainius. Kai atlieka paslaugą, ant lapo parašo, koks žmogus, kiek dirbo valandų, kainą ir bendrą sumą, po to žmogus apmoka. Sąskaita išrašoma, su žmogumi suderinama. Žiemą kasė, nes nebuvo darbo, žiemos laiku kokybiškai darbų negalima atlikti, klausė ekskavatorininko, ar baigė darbus, jis sakė, kad žiema ir negali baigti. Vėliau siūlė atvažiuoti ir pabaigti darbus. Kai atsilaisvino ekskavatorius, kalbėjo su V. Š. telefonu, bet šis atsisakė, kad jie baigtų darbus, sakė nevežti ekskavatoriaus, tada pastarajam buvo išrašyta sąskaita ir jis sumokėjo. Ekskavatorius pas V. Š. važiavo vieną kartą. Už tvenkinio kasimą buvo sumokėti pinigai už darbą. Nurodymo neatlygintinai iškasti, nefiksuoti valandų nebuvo.
13.22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nemano, jog kaltinamųjų parodymai bei liudytojų parodymai, patvirtinantys kaltinamųjų parodymus, turėtų būti vertinami kritiškai, jeigu jie yra nuoseklūs, logiški, papildo vienas kitą bei patvirtina ar paneigia bent vieną reikšmingą bylai aplinkybę, todėl atmeta kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl kritiško nuteistųjų bei liudytojo R. Ž. parodymų vertinimo, nes neva jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl teisiamajame posėdyje apklausto ir davusio priesaiką R. Ž. parodymai yra ignoruojami vien dėl to, kad jis pavaldus R. Z., nors su V. Š. asmeninių reikalų neturėjo, kai tuo tarpu A. M. parodymų atrinkta dalimi remiamasi, nors jis taip pat yra pavaldus ir R. Ž., ir R. Z.. Pabrėžtina, kad šis liudytojas (A. M.) nebuvo apklaustas nei teismo posėdyje, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
13.23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, buvo visur išrausta, darbas buvo pradėtas, bet nebaigtas – nesutvarkyti šlaitai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuos V. Š. parodymus paneigia vietovės – žemės sklypo su statiniais apžiūros protokolas su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. vietovės – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78), teisėjų kolegija sprendžia, jog šis dokumentas nėra pakankami informatyvus, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą apie tinkamai sutvarkytą aplinką. Vertinant minėto apžiūros protokolo turinį, konstatuotina, jog jame yra aprašyti sklype esantys statiniai bei keli vandens telkiniai, nevertinant tvenkinio šlaitų sutvarkymo kokybės. Fotolentelėje esančiose nuotraukose didesnis dėmesys yra skirtas pastatams, tvenkiniai nufotografuoti pakankamai iš toli, todėl neįmanoma spręsti apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pateikė fotonuotraukas (t. 12, b. l. 29–31), kurios paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Proceso dalyviams apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl šių nuotraukų klausimų nekilo.
13.24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. parodė, jog (duomenys neskelbtini). yra senelio ir jos tėvo pastatyti namai, jie ten gyveno, todėl tie namai jai brangūs. Bėda ta, jog vieta yra vandeninga. Supuvo tvarto priestatas, garažas, taip pat rūsyje rinkosi vanduo. Tėvas pasiūlė iškasti tvenkinį ir taip nusausinti šitą teritoriją. Jie ne vienerius metus laukė technikos ir galimai 2017 metų pabaigoje tėvas pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka iškasti tvenkinį, sutvarkyti visą aplinką. Tėvas atsakė, kad kainuos apie 1200 Eur. Tėvas pasakė, kad įmonė iškas, sutvarkys, apskaičiuos ir pateiks sąskaitą ir tik tada jie turės sumokėti. Apskaičiavę savo pajamas, nusprendė kasti. Sausio mėnesį iškasė kūdrą. Ji tą pačią dieną negalėjo nuvažiuoti pasižiūrėti ir tik grįžusi vėlai vakare pasiteiravo tėvo apie darbus. Tėvas pasakė, kad buvo tamsu ir nieko nematė. Pasakė, kad kai bus šviesu, nuvažiuos. Atėjus savaitgaliui su tėvu nuvažiavo ir pamatė, kad ten buvo ne tvenkinys, o bala, nebaigta kasti, o apie sutvarkymo darbus, kuriuos žadėjo padaryti, nebuvo net kalbos: šlaitas nesuformuotas, vanduo bėgo per viršų, matėsi vandens upeliuko išgraužos, einantis ilgasis šlaitas ir visa žemė nuėjusi bangomis, iki šiol vasarą prasmenga kojos, susidarė didelės išgraužos, vanduo prie ūkinio pastato laikosi, neįmanoma net kastuvu prakasti. Pirtelės pamatai apdrėbti žemėmis, įdubos nuo ekskavatoriaus ratų iki šiol išlikę. Paklausė, už ką turi mokėti tokius pinigus. Tėvas pasakė, kad jie įsipareigojo sutvarkyti ir pabaigs šitą darbą, sutvarkys aplinką, viskas bus tvarkinga, ir tik tada sumokės. Kovo mėnesį ji padarė nuotraukas, kurios teismui pateiktos kaip įrodymas, atliko ir vaizdo įrašą, ir jau balandžio pabaigoje sakė tėvui, kad reikia įmonę vėl spausti, jog baigtų darbą – kastų kūdrą ir sutvarkytų aplinką ir paprašė tėvo paimti sąmatą. Po kiek laiko tėvas pasakė, kad kalbėjo su įmonės atstovais, pasakė, kad ji nepergyventų, kad jie žino, jog reikia pabaigti iškasti kūdrą ir sutvarkyti aplinką, bet šiuo metu transporto priemonė, kuri kasa, yra kitame objekte, kai ten baigs darbus, atvažiuos pas juos, tada išrašys sąskaitą faktūrą ir jie susimokės. Vėliau jai prasidėjo rimtos sveikatos problemos, lankėsi medicinos įstaigose, tėvą ištiko infarktas. Tuomet jiems kūdra nerūpėjo, grėsė pavojus sveikatai. Nutarė sumokėti tik už atliktus darbus. Kai atvežė sąskaitą, pinigai buvo pervesti įmonei. Šie liudytojos parodymai papildo ir patvirtina nuteistųjų bei liudytojų parodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo versiją apie darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), neatlygintinumą.
13.25. Be to, V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, sudarydamas R. Z. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, ir 2018 m. sausio 10 d. Vilniuje V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 61 332, 48 Eur. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 53 000 Eur. Po to, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.
13.26. Detalizuojant šį R. Z. ir V. Š. skundžiamame nuosprendyje pareikštą kaltinimą, jiems inkriminuojama ir tai, kad kyšis duotas už V. Š. palankumą, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, kas suponuoja išvadą, kad tai turėtų būti nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tačiau byloje įrodinėjamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su tuo, kad tariamai V. Š. paprašė UAB „E“ direktoriaus E. B., kad šis leistų darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajame akte nėra nurodyta jokių kitų epizodų, kad V. Š. veiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Tokių epizodų nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje. Todėl byloje visiškai nepagrįstai inkriminuotas tariamas nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tačiau byloje nėra jokių konkretesnių duomenų apie tai, kada, kokiu būdu, kokiomis formomis, kokiose bendravimo ar bendradarbiavimo srityse V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, palankumas R. Z. ar jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti išreikštas po to, kai (duomenys neskelbtini), buvo iškastas tvenkinys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis UAB „I. v.“ 2019 m. birželio 28 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. VP-10, nuo 2019 m. liepos 1 d. su V. Š. nutraukta darbo sutartis (t. 6, b. l. 191–192), o kaltinamojo akto surašymo metu (2020 m. liepos 24 d.) V. Š. jau buvo senatvės pensininkas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog jis (V. Š.) galėtų ateityje priimti palankius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus.
13.27. Be to, kaltinamajame akte ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu sudarytas susitarimas dėl tvenkinio kasimo nepagrįstai siejamas su tuo, kad vėliau šio susitarimo pasėkoje UAB „E“, kaip subrangovą, darbams atlikti pasisamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tokiam susiejimui nėra jokio faktinio pagrindo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, įskaitant daugybę fiksuotų kaltinamųjų pokalbių garso įrašų, patvirtinančių, jog V. Š. ar R. Z. tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nurodę, kad tvenkinys bus iškastas/kasamas/buvo iškastas dėl V. Š. kokių nors konkrečių veiksmų objekte „Vandentiekio tinklų rekonstravimą (duomenys neskelbtini) miestelyje“ ar kitokio palankumo juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp tvenkinio kasimo ir fakto, kad vėliau UAB „E“ subrangovu pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokio teisiškai reikšmingo ryšio, kuris galėtų patvirtinti kyšininkavimo veikos požymius.
13.28. Šiame kontekste pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t.t.). Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Taikant BK 225 ir 227 straipsnius, taip pat ne mažiau svarbu, kad pažadas duoti kyšį būtu pagristas realiomis galimybėmis - tai turi suprasti ir kyšį siūlantis, ir tas asmuo, kuriam kyšis siūlomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2014). Todėl veiksmų realumas, dėl kurių atlikimo paperkamas valstybės tarnautojas, turi būti akivaizdus ir, svarbiausia, įgyvendinamas. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas už tokių veiksmų atlikimą, kurie nebuvo jo galimybių ribose (V. Š. buvo UAB „I. v.“ direktorius ir neturėjo įgalinimų veikti UAB „E“ vardu, su šia bendrove nebuvo susijęs pavaldumo ar kitais santykiais), todėl tokių įvykių teisinė interpretacija, sutinkamai su teismų praktika, negali būti nei papirkimu, nei kyšininkavimu. Be to, iš 2018 m. sausio 15 d. garso įrašo, kuriame fiksuotas tarp E. B. ir R. Z. vykęs pokalbis, nustatyta, kad E. B. klausė, ar R. Z. nenori padėti atlikti darbus. Iš pokalbio matyti, jog šis pasiūlymas R. Z. ne itin domina, jis nurodo, kad dabar žiema, jis neplanuoja dirbti, taip pat nurodo, kad viskas priklauso nuo kainos, ir tik pasiūlius tinkamą kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų svarstyti, ar atlikti darbą. Būtina pažymėti ir tai, kad 2018 m. sausio 15 d. pokalbio metu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra jokių užuominų apie tai, kad V. Š. liepė/nurodė/paprašė subrangovu pasitelkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neįžvelgia V. Š. ir R. Z. veiksmuose jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių.
13.29. Be kita ko, V. Š. buvo inkriminuoti ne tik rangos santykių, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimai, numatyti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. Š. kaltė grindžiama tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. birželio 19 d. išvada Nr. 4S-743.
13.30. Šiame kontekste pažymėtina, jog UAB „I. v.“ direktorius V. Š. ir UAB „E“ direktorius E. B. 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ (toliau tekste ir – Sutartis), pagal kurią rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 18 mėn. Bylos įrodymai patvirtina, kad bendrieji statybos darbai nebuvo pradėti vykdyti iki 2018 m. balandžio 30 d., tą patvirtina V. Š., A. Č. parodymai, susirinkimo protokolai ir raštai dėl baudų UAB „E“ taikymo (t. 4, b. l 76–124). Rangos sutarties 7 punkte įtvirtinta nuostata, jog rangos sutarties sąlygos sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Sutarties sąlygų keitimu nelaikomas šios sutarties klaidų ir neatitikimų taisymas bei jos sąlygų koregavimas joje nustatyta tvarka. Pagal UAB „I. v.“ ir UAB „E“ 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, keičiami ar įtraukiami nauji subrangovai negali atlikti tų pagrindinių darbų, kuriuos pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija; Vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje Apklausos sąlygų 3.5 punkte nurodoma, jog pagrindiniai darbai – tai tranšėjų kasimo bei užpylimo darbai. Šiuos darbus tiekėjas turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, galiojusio Rangos sutarties sudarymo dieną, 1 priede „Statybos darbų sritys“ nurodoma, jog statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Pagal šį skirstymą, tranšėjų kasimas ir užpylimas yra laikomi bendraisiais žemės darbais (1.1.1 punktas), betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas yra laikomas specialiaisiais mechanikos darbais (1.2.1 punktas). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos Lokalinės sąmatos, tranšėjų kasimas ir užpylimas apskritai nebuvo atliekamas, kadangi inžineriniai tinklai buvo tiesiami mechaniniu betranšėjiniu būdu. Pagrindiniai darbai – tranšėjų kasimo bei užpylimo darbai (o ne kaip nurodo prokurorė – vandentiekio rekonstravimo darbai) subrangovui net nebuvo perduoti, kadangi darbai buvo atlikti betranšėjiniu būdu. Apklausos sąlygose buvo numatyta, kad rangovui, įvertinant galimą tinklų klojimo poveikį gyventojams ir aplinkai bei statybos darbų vietą, rekomenduojama rekonstravimui naudoti priverstinio įtraukimo būdą, kuomet į seną vamzdį įtraukiamas naujas, pastarąjį laužant, kitaip tariant, naudojant betranšėjinį būdą.
13.31. Taigi, Rangos sutarties keitimo galimybė buvo numatyta sutarties 7 punkte. Subrangovų keitimas, laikantis Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto, taip pat buvo galimas. Nei CK, nei Rangos sutartyje, nei Bendrosiose ar Konkrečiosiose sutarties sąlygose nėra numatytas imperatyvas perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį, jei pakeičiamas subrangovas. Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punkte nurodoma, jog užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti sutartį, jeigu rangovas, negavęs reikiamo sutikimo, visus darbus paveda vykdyti subrangovui, sudarydamas su juo subrangos sutartį, arba perleidžia sutartį. 2019 m. birželio 19 d. VPT specialistės išvadoje konstatuota, kad tiekėjas pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus, kurių dalį – 88,02 proc. perdavė subrangovui, t. y. subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis. Jau vien dėl šios priežasties, kad subrangovui buvo perleisti ne visi darbai, o, kaip nurodė VPT specialistė – 88,02 proc. darbų, perkančioji organizacija neprivalėjo pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktą nutraukti sutartį, juolab, kad posėdžio metu apklausiama ekspertė R. V. patvirtino, kad nurodytas teisinis reglamentavimas perkančiajai organizacijai suteikia ne pareigą, bet teisę nutraukti sutartį.
13.32. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. 4S-743 matyti, jog dėl UAB „I. v.“ vykdyto supaprastinto pirkimo apklausos būdu „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ (toliau–Pirkimas) ir jo pagrindu 2016 m. gruodžio 14 d. sudarytos Rangos sutarties Nr. ST-20 su UAB „E“ (toliau–Sutartis) vertinimo nustatyta, kad Sutarties vykdymo metu 2018 m. kovo 5 d. UAB „E“ (toliau–Tiekėjas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI (toliau–Subrangos sutartis) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau–Subrangovas). Subrangos sutartyje nustatyta, kad Subrangovas savo jėgomis ir rizika atlieka Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini) g., Žalioji g., (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) r. rekonstravimo darbus pagal supaprastintą projektą Nr. AT-171-1049/8. Konstatuojama, kad Sutarties vykdymo metu Tiekėjas pagrindinę dalį sutartinių įsipareigojimų, t. y. pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus, perdavė tretiesiems asmenims – Subrangovui. Subrangovui perduoti darbai sudaro 88,02 %, sutarties vertės, t. y. subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties vykdymo metu Tiekėjas sutartyje numatytų darbų vykdymą perdavė tretiesiems asmenims, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ vykdė didžiąją dalį Tiekėjo prievolių pagal sutartį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomas Tiekėjo subrangovu sutartyje, kuris turėjo būti išviešintas teikiant pasiūlymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju subrangovas Tiekėjo pasiūlyme nebuvo nurodytas, išviešintas. Apibendrinant aukščiau nurodytą, konstatuojama, kad sutarties vykdymo metu į sutartį faktiškai įtraukus subrangovą, buvo pakeistos sutarties sąlygos. Pažymima, kad šiuo atveju Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 4.4 punkte buvo numatyta galimybė, kad Rangovas turi teisę siūlyti pakeisti/įtraukti naują subrangovą, tačiau subrangovai negali atlikti tų pagrindinių darbų, kuriuos Pirkimo dokumentuose nustatė Perkančioji organizacija. Sutarties vykdymo metu Tiekėjas neteisėtai pasitelkė subrangovą pagrindiniams darbams atlikti, tuo pakeisdamas Sutartyje nustatytas sutarties sąlygas ir faktiškai perleido Sutartį vykdyti Subrangovui, kuo buvo atliktas esminis sutarties pakeitimas, ir vadovaujantis Bendrųjų Sutarties sąlygų 15.2 punkto (Darbų nutraukimas Užsakovo iniciatyva) (d) dalimi Perkančioji organizacija turėjo nutraukti Sutartį. Vadovaujantis sutarties 7 punktu, sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Šiuo atveju, Perkančioji organizacija netinkamai vykdė sutarties priežiūrą, nenutraukė sutarties su Tiekėju ir tuo pačiu pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimo įstatymo (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. ) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sutarties vykdymo į sutartį neteisėtai įtraukus subrangovą ir jam perleidus beveik visos sutarties vykdymą, buvo faktiškai pakeistos sutarties sąlygos ir Perkančioji organizacija netinkamai vykdydama sutarties priežiūrą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutarties priežiūrą, nekontroliavo, kokia įmonė atlieka vandentiekio tinklų rekonstravimo darbus statybos darbų vietoje. Atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 20 d. įtariamojo V. Š. apklausos protokolą, Perkančiosios organizacijos direktorius žinojo, kad realiai darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtam tokių darbų vykdymui (t. 5, b.l 25, 26).
13.33. Specialistė R. V. pateiktą išvadą pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad ruošdama išvadą vadovavosi Pirkimų priežiūros taisyklėmis, kurios patvirtintos 2019 m. vasario 1 d., o užduotis pateikta atlikti 2019 m. gegužės 21 d. UAB „I. v.“ pirkimas buvo vykdomas 2015 metais pagal Viešųjų pirkimų taisykles, kurios tuo metu galiojo. Kai pirkimas buvo paskelbtas, galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija 2016 m. sausio 1 d. Taip pat vadovavosi UAB „I. v.“ patvirtintomis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios buvo patvirtintos 2015 metais. Atliekant tyrimą, vadovavosi būtent šituo įstatymu ir šitomis taisyklėmis, o perduodant išvadą, pagal kurią dirbo, pirkimų taisyklės Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus buvo patvirtintos 2019 m. vasario 1 d. Ikiteisminio tyrimo perduotoje medžiagoje nagrinėjo rangos sutartį tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pridėtą sąmatą. Sąmatoje matė, kad buvo grunto kasimo darbai ir užpylimo darbai, visi pagrindiniai darbai buvo perleisti, kas nebuvo numatyta sutartyje, sutiko, kad dalis darbų buvo atlikta uždaro perėjimo būdu, bet buvo atliekami ir kasimo, ir užpylimo darbai. Vertinant sutarties kontekste, kokia buvo sudaryta sutartis, jos vertė, vertinant sumą, kurią sudarė vandentiekio rekonstravimo darbai sutarties apimtyje, tai būtent vandentiekio rekonstravimo darbai sudarė 88 %. Pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti, pagal pateiktą sutartį tarp bendrovių „E“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vandentiekio rekonstravimo darbai, būtent tie pagrindiniai visi darbai, kurie buvo numatyti sutartyje, buvo perleisti subrangovui. Įvertinus visą pateiktą medžiagą, nustatė, kad perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutartį, nesivadovavo sutarties sąlygomis, neprižiūrėjo rangovo ir būtent tuo buvo pažeistas įstatymas. Viešųjų pirkimų tarnyba tiekėjų veiksmų nevertina, ji žiūri, ką nustatė perkančioji organizacija, kaip ji vykdo sutartį pagal įstatymą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas, negavęs reikiamo sutikimo, visus darbus paveda vykdyti subrangovui, sudarydamas su juo subrangos sutartį, arba perleidžia sutartį. Pagal tai, už kokią sumą buvo perduota vykdyti darbus, buvo sprendžiama, jog didžioji dalis darbų vis dėlto buvo perleista subrangovui. Tai buvo mažos vertės pirkimas, kuris buvo vykdomas apklausos būdu, net neskelbiamas. Apklausos sąlygose, pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad subrangovai turi būti išviešinti, jeigu jie yra pasitelkiami. Pasiūlymo pateikimo metu subrangovas nebuvo išviešintas, tiekėjas UAB „E“ nurodė, kad jis vykdys visus darbus, visą sutartį ir pasitelkė tik vieną subrangovą UAB „G“. Buvo išviešintas tik vienas subrangovas, kuris turėjo atlikti dalį darbų dėl inžinerinių tyrinėjimų. Išviešinant subrangovą, reikėjo pateikti subrangovo kvalifikacijos dokumentus. Šitų dokumentų tiekėjas nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokius rangos darbus atlikti galėjo.
13.34. Formuojamoje teismų praktikoje Ekspertizės aktas (taip pat ir specialisto konsultacinė išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K-537-303/2015, Nr. 2K-129-495/2020). Ekspertizės akto ar specialisto konsultacinės išvados duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Nors ekspertizės aktas ar konsultacinė išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, Nr. 2K-191-942/2021).
13.35. Teisiamajame posėdyje teikusi išvadą specialistė R. V., atsakinėdama į klausimus, ne kartą pažymėjo, jog ji neturėjo įgaliojimų spręsti apie tiekėjų (rangovų ir subrangovų) veiksmų teisėtumą, ji vertino tik perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ veiksmus – kaip perkančioji organizacija vykdė sutartį. Jos manymu, perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutartį, nesivadovavo sutarties sąlygomis, neprižiūrėjo rangovo, tuo ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, kadangi sutarties vykdymo metu į sutartį faktiškai įtraukus subrangovą, iš esmės buvo pakeistos sutarties sąlygos. Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste būtent perkančioji organizacija turi tinkamai vykdyti sutarties priežiūrą, to tinkamai neatlikusi, ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Daugiau ji nieko negali komentuoti, nes žiūri iš Viešųjų pirkimų įstatymo pusės. Į klausimą, kokių pagrindinių darbų pagal Sutarties 4.4 punktą ir 5 dalį negali atlikti subrangovai, specialistė atsakė, kad šie darbai yra nurodyti sutarties 3.5 punkte, tai yra tranšėjų kasimo bei užpylimo darbai negali būti perduoti subrangovams. Specialistė, atsakydama į išteisintojo M. B. gynėjo klausimus, negalėjo paaiškinti, kodėl tranšėjų kasimo bei užpylimo darbus (Apklausos sąlygų 3.5 punkte jie nurodyti kaip pagrindiniai žemės darbai, kurių negalima perduoti subrangovui ir kurie tesudarė tik nedidelę dalį (1-2%) nuo visų bendrųjų vandentiekio rekonstrukcinių darbų) ji nepagrįstai sutapatino su specialiaisiais mechaniniais ne žemės darbais (t. y. betranšėjinių inžinerinių tinklų tiesimu) ir savo išvados 2 puslapyje juos visus įvardijo kaip pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus, – dalis kurių 88,02 %, anot specialistės, pažeidžiant sutarties sąlygas, buvo perduota subrangovui. Taip pat specialistė patvirtino, jog nagrinėjamu atveju pasitelktas subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu būtų išviešintas, pagal kvalifikacijos atestatą sutartyje numatytus rangos darbus atlikti galėjo, buvo pateikti dokumentai, darbų priėmimo–perdavimo aktai. Patvirtino ir tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, darbai buvo perduoti perkančiajai organizacijai, viskas tilpo į sutarties terminus, viskas buvo atlikta teisingai. Dėl pačios sumos, kalbant apie vandentiekio rekonstravimo darbus, būtent tie, kurie buvo perduoti subrangovui, tai jie buvo perduoti už šiek tiek mažesnę sumą, nei tiekėjas buvo nurodęs savo pasiūlyme. Į gynėjo V. K. klausimą, ar būtų ta sutartis įvykdyta tais terminais, tomis sąlygomis, jeigu perkančioji organizacija būtų pasinaudojusi savo teise nutraukti sutartį, specialistė atsakė, kad tuomet turėtų būti skelbiamas naujas pirkimas. Ar tuomet projektas būtų tinkamai įgyvendintas, atsakyti negali.
13.36. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ne visais atvejais viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia, nors ir nustatomi neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai. Nors viešojo pirkimo santykiai yra visuomeninės svarbos, tačiau kartais būtina išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį, siekiant išvengti dar didesnės žalos viešajam interesui. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Pagal kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo. Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei tik tam tikromis išskirtinėmis situacijomis. Kasacinės instancijos formuojamoje praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog viešieji pirkimai neturi būti laikomi išimtinai formaliomis procedūromis, atliekamomis be savo vidinių turiningųjų tikslų (pvz., konkurencijos skatinimo) siekimo. Dėl viešųjų pirkimų santykių formalizavimo ribojimo, atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą, teismų praktikoje kilo objektyvus poreikis išskirti atvejus, kai perkančiosios organizacijos veiksmai, pro forma neatitinkantys VPĮ ar konkretaus pirkimo dokumentų nuostatų, nepripažintini viešųjų pirkimų principų pažeidimu, todėl teismų neturi būti kvalifikuojami neteisėtais ir naikinami. Vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos bei apie tai neinformavo dalyvių, per se nereiškia, jog buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis šių pažeidimo prielaida ir padariniais. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (žr., pvz., Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, ir joje nurodytą praktiką) Dėl viešųjų pirkimų principų svarbos viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, jo aiškinimui ir taikymui, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, viešuosiuose pirkimuose reiškiančio, kad ne kiekvienas VPĮ nuostatų ar pirkimo sąlygų pažeidimas kvalifikuotinas esminiu, perkančiųjų organizacijų veiksmai, be konkrečių atitinkamų VPĮ normų, vertintini ir viešųjų pirkimų principų laikymosi aspektu.
13.37. Bylos duomenimis UAB „I. v.“ direktorius V. Š. ir UAB „E“ direktorius E. B. 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašė sutartį „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, pagal kurią rangovas įsipareigojo darbus atlikti per 18 mėn., tačiau bendrieji statybos darbai nebuvo pradėti vykdyti iki 2018 m. balandžio 30 d., tą patvirtina aukščiau nurodyti duomenys (t.4, b.l 76–124).
13.38. V. Š. neneigia, jog būdamas perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ vadovu, jis buvo suinteresuotas, kad rangos sutartis dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje būtų įvykdyta laiku ir tinkamai, todėl neprieštaravo, kad darbus atliktų subrangovas, jei rangovas tokių galimybių neturėjo. Jokie norminiai aktai nedraudė siūlyti netgi konkrečią įmonę, jei tik ji atitinka tokiems darbams keliamus reikalavimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tam reikiamą kvalifikaciją ir tai pripažino teismas (nuosprendžio 22 lapas). Dėl to jis neinicijavo rangos sutarties su paslaugų tiekėju nutraukimo, nors turėjo tokią teisę. Elgėsi taip, kaip reikalavo jo pareiginiai nuostatai, nes inicijavus sutarties nutraukimą, darbai nebūtų atlikti, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams būtų sutrikdytas vandens tiekimas. Dėl to, kad darbai nebuvo nutraukti, rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta netgi mažesnėmis sąnaudomis. Netikėti tokiais V. Š. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys įrodymai bei šių įrodymų pagrindu patvirtintos faktinės bylos aplinkybės. Specialistė R. V. taip pat patvirtino, jog nagrinėjamu atveju pasitelktas subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu būtų išviešintas, pagal kvalifikacijos atestatą sutartyje numatytus rangos darbus atlikti galėjo, buvo pateikti dokumentai, darbų priėmimo–perdavimo aktai. Patvirtino ir tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, darbai buvo perduoti perkančiajai organizacijai, viskas tilpo į sutarties terminus, viskas buvo atlikta teisingai.
13.39. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas susiklosčiusią situaciją vertino formaliai, netaikydamas turinio viršenybės prieš formą principo, nesigilindamas į susiklosčiusią situaciją, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neišviešinus tiekėjo pasitelktą subrangovą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, tai yra tinkamai neįvertino, kad viešasis interesas kaip visuomenės suinteresuotumas pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu.
13.40. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad V. Š. tyčia pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad V. Š. inkriminuota veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą negali būti laikoma pavojinga veika, dėl to negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika bei užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokia veika tiek pagal savo pobūdį (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek pagal subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.
13.41. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra įrodytas. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas.
13.42. Patikrinusi baudžiamąją bylą pagal V. Š. ir R. Z. apeliacinius skundus, teisėjų kolegija sprendžia, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir R. Z. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė prielaidomis, specialisto išvadai suteikė didesnę įrodomąją vertę, o kitus įrodymus vertino selektyviai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, R. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, naikinama. V. Š. ir R. Z. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. S. apeliacinio skundo argumentų
39. Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir bendrovę išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.
14.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo bei mano, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Z. atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymo, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti įrodymai turi būti pripažinti neleistinais įrodymais, kurias negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nurodytos veikos.
14.2. Be kitų pagrindų, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
14.3. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi, norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika.“ Taigi, BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2010, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-168-594/2023).
Žemesnės instancijos teismas
14.4. R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo kaltinami pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus R. Z., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas direktoriumi, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu duoti, ir V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.
14.5. Kadangi R. Z. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nekartojant pirmiau išdėstytų argumentų.
14.6. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose, be kita ko, ginčijo ir jų atžvilgiu taikomų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Nors šiuo konkrečiu atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų vertinimas priimtiems sprendimams įtakos neturėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aktualiu klausimu yra tikslinga pasisakyti plačiau.
Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
2. Apeliaciniuose skunduose keliama abejonė dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, leistinumo. Tokie argumentai buvo formuluojami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones, gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse, šio teismo plenarinėje sesijoje buvo sprendžiamas klausimas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo sankcionuotas neviešo pobūdžio tyrimo priemonių panaudojimas ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių panaudojimas. Kasacinėse nutartyse nuosekliai nurodoma, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme ar BPK, galiojusiame veiksmų atlikimo metu) ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant neviešo pobūdžio veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015).
15.1. Be to, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, nuteistojo V. Š. gynėjo bei nuteistojo R. Z. apeliaciniuose skunduose ginčijamas nuteistųjų atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumas bei nurodoma, kad teismai savo sprendimus priėmė remdamiesi tik kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, kurie neatitinka leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tokia išvada argumentuojama tuo, kad asmenų ir objektų sekimas bei techninių priemonių panaudojimas sekimo metu buvo vykdomi nesilaikant teismo nutartyse nustatytų taikymo ribų, taip pat galimai provokuojant nuteistuosius nusikalsti, be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir tuo metu, kai jau buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai yra minėtuose apeliaciniuose skunduose bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo bei mano, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. Z. atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti įrodymai turi būti pripažinti neleistinais įrodymais, kurias negalima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nurodytos veikos. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. S. skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutarties pagrindu pradėti pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu. Pastarąja nutartimi leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi techninių priemonių naudojimas buvo sankcionuotas renkant duomenis dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios nepasitvirtino, padarymo, o ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi nebuvo leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartį R. Z. rengėsi, darė ar padarė nusikalstamas veikas, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones. Todėl konstatuotina, kad duomenys, kurie naudojant kriminalinės žvalgybos priemones buvo surinkti dar iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00005-18 pradėjimo, laikytini surinktais nesant faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas, ir negali būti pripažinti leistinais įrodymais R. Z., o kartu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje.
15.2. Panašios pozicijos laikosi ir nuteistasis R. Z., apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš jį (R. Z.) pradėtas 2017 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Teigia, kad jis nebuvo ir nėra apkaltintas veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl kurios ir buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai jo ir kitų asmenų atžvilgiu, todėl, nuteistojo manymu, kriminalinės žvalgybos veiksmai jo atžvilgiu atlikti neteisėtai, nesant tam faktinio pagrindo.
15.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta „atsitiktinio radinio“ situacija, kai vykdant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl vienos galimai padarytos nusikalstamos veikos, realiai gaunami duomenys apie kitą to asmens daromą nusikalstamą veiką. Pripažįstant tokius „atsitiktinai“ gautus duomenis leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistos nusikalstamos veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti slaptus tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-286-746/2015, Nr. 2K-48-788/2018, Nr. 2K-123-788/2018). Tačiau įrodinėjimo tvarkos pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų, atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tokiose situacijose šios kitos nusikalstamos veikos patenka į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-31-654/2024). Nagrinėjamu atveju tiek nusikalstamos veikos, dėl kurių pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas R. Z. ar V. Š. atžvilgiu, tiek šioje byloje aptariamos atskleistos jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip veikos, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš nuteistuosius neproporcingumą siekiamam teisėtam tikslui, t. y. atskleisti jų dalyvavimą korupciniame nusikaltime arba jį paneigti (2K-7-1-788/2024). Pagal kriminalinės žvalgybos atlikimo metu galiojusią BK redakciją, BK 228 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis ir 225 straipsnio 2 dalis yra priskirtos tai pačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi šioje byloje, remiantis formuojama teismų praktika, nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, Nr. 2K-246/2013, Nr. 2K-194/2014).
15.4. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje atsakydamas į šiuos gynybos argumentus, konstatavo, jog pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu sankcionuoti, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Donato Jatužio nutartimi Nr. S6-359, kuria sankcionuotas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. kovo 14 d. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – R. Z. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, 2018 m. spalio 8 d. surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b.l. 108, 109, 113–123). Į Panevėžio apygardos teismą buvo kreiptasi turint informaciją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimami naudingi sprendimai jam sudarant išskirtines sąlygas dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursus, renkama informacija apie galimai R. Z. vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis 2018 m. vasario 1 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Donato Jatužio nutartimi Nr. S6-33, k sankcionuotas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka V. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas. (t. 1, b. l. 126–137), manant, kad jis galimai vykdo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vėliau Panevėžio apygardos teismo nutartimis KŽĮ veiksmų taikymas buvo tęsiamas.
15.5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai R. Z. ir V. Š. atžvilgiu atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas, jie nevaržė kaltinamųjų laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys pripažintini įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje atsakydamas į teisiamajame posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus dėl šioje byloje taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš R. Z. buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi gavus informacijos, kad jis galimai daro nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje. Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. Š. buvo pradėtas 2018 m. vasario 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, gavus informacijos, kad jis galimai daro nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams, todėl kriminalinės žvalgybos subjektas turėjo teisę pradėti ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą KŽĮ 8 straipsnio pagrindu. Byloje yra iš dalies išslaptinti prokurorų teikimai, Panevėžio apygardos teismo teisėjų nutartys, kuriomis sankcionuojami elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pratęsimas, o kai kurie reikšmingi faktiniai duomenys buvo gauti kriminalinės žvalgybos metu. Visi slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirtos ir išanalizuotos teismų nutartys taikyti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bei ištirtas teisinis ir faktinis taikymo pagrindas. Jokių įstatymo pažeidimų, taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nėra nustatyta, duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, yra gauti teisėtai, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl pagrįstai ir pripažintini įrodymais.
15.6. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikeitė nuteistojo V. Š. gynėjas, kuris, ginčydamas kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, pateikė naujus argumentus, t. y. kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu buvo vykdomi, pažeidžiant proporcingumo principą, nepateisimai ilgai, o jo ginamojo V. Š. atžvilgiu buvo taikoma pasyvioji provokacija. Nurodo, kad byloje yra išslaptintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. birželio 7 d. teikimas Nr. S5-14RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į tarnybines ar kitas patalpas bei sekimo sankcionavimo. Šiuo teikimu buvo prašoma Panevėžio apygardos teismo sankcionuoti (pratęsti) Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 ir 15 straipsnyje numatytus slaptus veiksmus M. V., R. Z., A. M., D. V., R. Ž., R. Š., G. P., A. K., R. P. atžvilgiu. Teikimo grafoje Nr. 2 (informacija apie asmenis, dėl kurių prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir dėl jų anksčiau byloje sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų, tiksliau teikimo grafoje Nr. 2.3 – 3.6 nurodyta, kad R. Z. atžvilgiu anksčiau jau buvo taikyti kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatyti veiksmai. Šie veiksmai buvo pradėti taikyti nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatyti veiksmai buvo pradėti taikyti pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį Nr. S6-193. Vėliau šie slapti veiksmai buvo tęsiami pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį Nr. S6-271, dar vėliau – pagal apkaltinamajame nuosprendyje nurodytą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį Nr. S6-359.
Žemesnės instancijos teismas
15.7. Siekiant išsamiai atsakyti į pirmiau nurodytus apeliacinių skundų argumentus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, patenkinus advokato R. Boiko prašymą, buvo išreikalauti papildomi duomenys – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – STT) pažymos ir prašymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo (t. 13, b. l. 4–109).
15.8. Nuteistojo V. Š. gynėjas R. Boiko apeliacinės instancijos teisme posėdyje pareiškė, jog apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti dokumentai nėra informatyvūs, STT Panevėžio apygardos valdybos 2017 m. birželio 12 d. prašymo grafuose naudojami skliausteliai parodo, kad šie duomenys nebuvo išviešinti STT pareigūnų. Anot nuteistojo gynėjo, dirbtiniu būdu, pasitelkus skliaustelius, STT Panevėžio apygardos valdybos 2017 m. birželio 12 d. prašyme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka M. V. ir R. Z. atžvilgiu nenurodyta, tai yra nutylėta esminė informacija, leidžianti patikrinti jos faktinio pagrindo buvimą, o būtent: nenurodyta KŽ pradėjimo data (prašymo 1.5 punktas), neatskleisti asmenys, kurių atžvilgiu STT taip pat taikė šiuos veiksmus (atskleisti tik du asmenys - M. V. (suteiktas Nr. 2.6) ir R. Z. (suteiktas Nr. 2.9), nors pagal nurodytą numeraciją, slapti veiksmai buvo taikomi dar 7 neįvardintų asmenų atžvilgiu. Taip pat teigia, jog šiame 2017 m. birželio 12 d. prašyme, kuris turėjo būti atskaitos tašku dėl taikytos kriminalinės žvalgybos proporcingumo, atsižvelgus į slapta taikytų veiksmų laikotarpius, vėl pareigūnų sąmoningai nėra nurodyta informacija, ar šių asmenų atžvilgiu dar iki 2017 m. birželio 12 d. buvo taikomi tokie pat slapti ir KŽĮ numatyti veiksmai, tai yra kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo laikotarpis taip ir lieka neatskleistas. Iš nuteistojo gynėjo argumentų matyti, jog jis iš esmės ginčija įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-449/2022 pripažintus įrodymus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo kontroliuojami R. Z. pokalbiai telefonu, turint duomenų, kad jis daro korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Būtent už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis yra nuteistas nagrinėjamoje byloje. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu buvo atsiradęs pagrindas manyti, kad R. Z. galbūt padarė kitą, ne mažiau pavojingą, nusikaltimą – sukurstė D. Z. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. pasinaudojant tarnybine padėtimi galbūt duoti neteisėtą nurodymą pavaldiems darbuotojams suklastoti dokumentą (išduoti elektroninį laikino nedarbingumo pažymėjimą). Remdamasis šia informacija, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras 2017 m. rugsėjo 12 d. teikimu Nr. S4-227RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo kreipėsi į Panevėžio apygardos teismo pirmininką, o 2017 m. rugsėjo 13 d. šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas priėmė nutartį dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimo D. Z. sankcionavimo laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-62-449/2022 t. 1, b. l. 86–90, 91–92). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Z. padarytas nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su R. Z. neteisėtais veiksmais, todėl byloje užfiksuoti R. Z. pokalbiai telefonu su D. Z. laikytini leistinais įrodymais. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. ir D. Z. buvo taikyti paisant proporcingumo reikalavimų, išlaikant įstatymų reikalavimus atitinkančią proporciją tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Teisėjų kolegija nepritarė apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išsakytiems gynėjo argumentams, kad R. Z. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami neproporcingai ilgai (beveik vienerių metų laikotarpį). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo metu informacija, dėl kurios buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tvirtinosi – paaiškėdavo vis naujos faktinės aplinkybės; buvo sankcionuojamas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas kitų galbūt nusikalstamas veikas vykdžiusių asmenų atžvilgiu; atskleisti kitų asmenų korupcinio pobūdžio galbūt neteisėti veiksmai; surinkus pakankamai duomenų, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, jog apeliacinės instancijos teismo turimais duomenimis (teismų informacinė sistema Liteko), šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje R. Z. kaltinamas tuo pačiu laikotarpiu galbūt kitos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. Z. atžvilgiu užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais bei pertekliniais.
15.9. Kadangi Lietuvos apeliaciniam teismui įstatymai nesuteikia kompetencijos tikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netirs ir nevertins įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame nuosprendyje teismas, pasisakydamas dėl tariamos pasyvios provokacijos, remdamasis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, išaiškino, jog KŽĮ nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos gali vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, nėra nustatyta ir jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019). Taigi neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Pažymėtina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi dėl ilgalaikės, užmaskuotos galimai nusikalstamos veikos, susijusios su galimu piktnaudžiavimu organizuojant viešuosius pirkimus net keliose – (duomenys neskelbtini) rajonų savivaldybėse ir savivaldybių įmonėse, tame tarpe ir UAB „I. v.“, kuriai tuo metu vadovavo V. Š.. Galimai nusikalstama veika apėmė platų valstybės tarnautojų bei juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „M. keliai“, UAB „B.“, UAB „A. t.“ atstovų veikimą, finansines schemas ir užmaskuotas operacijas. Pažymėtina ir tai, jog šio ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai: Nr. 06-7-00004-18, Nr. 06-7-00005-18 ir Nr. 06-7-00001-20 (atskirtas iš Nr. 06-7-00005-18), kuris yra susijęs su nagrinėjama baudžiamąją byla ir su šioje byloje nustatomomis aplinkybėmis. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kriminalinės žvalgybos veiksmai, slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos ir atliekamos ne tik prieš R. Z., V. Š., bet ir prieš kitus asmenis, siekiant surinkti duomenų apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 d., kurių padaryme galimai dalyvavo ir R. Z., ir kiti asmenys.
Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų perkėlimo į ikiteisminio tyrimo bylą
3. Esant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ (toliau tekste ir – Rekomendacijos) III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00005-18 į atskirtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00001-20 jame jau esanti kriminalinės žvalgybos tyrimo bei ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija buvo perduota aukštesniojo prokuroro nutarimu (tomas 1, b. l. 76-79). Tuo tarpu iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos (ikiteisminiame tyrime nepanaudota) informacija nustatyta tvarka kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Minėtų Rekomendacijų 15 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-7-00001-20 tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, kurios nustatytos minėtame kriminalinės žvalgybos tyrime. Tokios kriminalinės žvalgybos informacijos, priešingai nei teigia V. Š. gynėjas, teisės aktai neįpareigoja išskirti prokuroro nutarimu. Neesminiai procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo abejoti šioje byloje taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu bei slapto tyrimo metu gauta informacija.
Dėl įslaptintos informacijos „RIBOTO NAUDOJIMO, IPSS“ išslaptinimo
4. Nuteistojo V. Š. gynėjas R. Boiko apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat pareiškė, jog prokuroro pateikti kriminalinės žvalgybos dokumentai nebuvo išslaptinti visa apimtimi, veiksmai tęsėsi neproporcingai ilgai, todėl gynėjo teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, todėl jų metu surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodymų sampratos. Šie nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.
17.1. KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta: ,,Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą.“ Taigi įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžia, kokia kriminalinės žvalgybos informacija turi būti įslaptinta, todėl kasatoriaus teiginys, kad turėjo būti išslaptinta visa apimtimi minėtuose dokumentuose nurodyta informacija, yra nepagrįstas.
17.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog, iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnyje apibrėžta procedūra, pagal kurią pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui tam tikra informacija laikoma išslaptinta automatiškai, be papildomų sprendimų priėmimo. Kiekvienai įslaptintai informacijai yra nustatomas galiojimo laikas. Kai tas laikas pasibaigia, informacija su slaptumo žyma „RIBOTO NAUDOJIMO“ tampa vieša ir nereikia priimti atskiro sprendimo ją išslaptinti. Išimtis nustatyta 10 straipsnio 4 punkte, jei informacijoje yra nuoroda „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu), tai reiškia, kad informacija nebus laikoma išslaptinta pasibaigus teisės akte nurodytam įslaptinimo terminui, ir turi būti priimtas paslapčių subjekto konkretus sprendimas dėl jos išslaptinimo. Būtent tokia informacija su slaptumo žyma „RIBOTO NAUDOJIMO, IPSS“ ir buvo pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris, išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatęs, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos neesminiai procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui – juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės, – sprendžia, jog šie duomenys yra teisėti, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), todėl pripažintini įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-168-139/2017, Nr. 2K-20-303/2018 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto ir tinkamai nepanaudojo patvirtinti arba atmesti bylai reikšmingas aplinkybes, savaime nedaro šių įrodymų neteisėtais.
Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinio skundo argumentų
5. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė prašo panaikinti dalį skundžiamo nuosprendžio, ir pripažinti N. A., M. B., A. Č. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 2016 m. gruodžio 14 d. dienos Rangos sutarties Nr. ST-20 nutraukimo
18.1. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „I. v.“ ir UAB „E“ rangos sutarties Nr. ST-20 ir 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutarties tarp UAB “E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumą bei nurodo, kad vadovaujantis rangos sutarties 7 punktu, sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Šiuo atveju perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutarties priežiūrą, tuo pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Esant teisės aktų, rangos sutarties nuostatų esminiams pažeidimams, subrangos sutartis negali būti laikoma teisėta ne tik VPĮ kontekste, bet ir kitais aspektais.
18.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokurorės argumentai nėra pagrįsti. Jau minėta, kad priešingai, nei nurodo prokurorė, Rangos sutarties keitimo galimybė buvo numatyta Sutarties 7 p. Subrangovų keitimas laikantis Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 p. yra galimas. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei Rangos sutartyje, nei Bendrosiose ar Konkrečiosiose sutarties sąlygose nėra numatytas imperatyvas Perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį, jei pakeičiamas subrangovas. Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 p. nurodoma, jog „Užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti Sutartį, jeigu Rangovas, negavęs reikiamo sutikimo, visus darbus paveda vykdyti Subrangovui, sudarydamas su juo Subrangos sutartį arba perleidžia sutartį. 2019 m. birželio 19 d. VPT specialisto išvadoje konstatuota, kad „<...> Tiekėjas pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus, kurių dalis 88,02 % perdavė Subrangovui, t. y. Subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis“. Jau vien dėl šios priežasties, kad Subrangovui buvo perleisti ne visi darbai, o kaip nurodė VPT, 88,02 % darbų, Perkančioji organizacija neįgijo teisės pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 p nutraukti Sutartį. Be to, kaip minėta, sutarties nuostatose įtvirtinta Perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad posėdžio metu apklausiama ekspertė R. V. pakeitė savo pačios išvadoje nurodytas nuostatas iš imperatyvių į dispozityvias, patikslindama, kad nurodytas teisinis reglamentavimas Perkančiajai organizacijai suteikia ne pareigą, bet teisę nutraukti sutartį, kas iš esmės paneigia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, į ką pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, o prokurorė apeliaciniame skunde neatsižvelgė.
18.3. Be to, pažymėtina ir tai, kad teikusi išvadą specialistė R. V., teisiamajame posėdyje atsakydama į klausimus, ne kartą pažymėjo, jog ji neturėjo įgaliojimų spręsti apie tiekėjų (rangovų ir subrangovų) veiksmų teisėtumą, ji vertino tik perkančiosios organizacijos - UAB „I. v.“ veiksmus – kaip perkančioji organizacija vykdė sutartį. Specialistė taip pat patvirtino, jog nagrinėjamu atveju pasitelktas subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kvalifikacijos atestatą sutartyje numatytus rangos darbus atlikti galėjo, o Sutartis buvo visiškai įvykdyta.
18.4. Prokurorės teiginys, kad Tiekėjas pasitelkė subrangovą pagrindiniams darbams atlikti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems duomenims. Teisėjų kolegija šiuo aspektu jau pasisakė pirmiau, todėl argumentų nekartoja. Pažymėtina tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog tranšėjų kasimo ir užpylimo darbus rangovas (UAB „Eigesta“) turėjo atlikti pats ir negalėjo jų perduoti subrangovams, tačiau byloje esančioje sąmatoje tokie darbai nurodyti tik 2 pozicijose ir sudarė tik nedidelę dalį (1-2%) nuo visų bendrųjų vandentiekio rekonstrukcinių darbų. Darbų pagrindą sudaro specialieji mechaniniai darbai, nesusiję su tranšėjų kasimu ar užpylimu (inžineriniai tinklai buvo tiesiami mechaniniu betranšėjiniu) būdu. Taigi, iš prokurorės apeliacinio skundo iš viso nėra aišku, kas ir kokia apimtimi atliko tranšėjų kasimo ir užpylimo darbus.
18.5. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad V. Š. paprašė UAB „E“ direktoriaus E. B., kad šis subrangovu pasamdytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra joks teisės pažeidimas, netgi civilinės teisės pažeidimas, tuo labiau nėra nusikalstama veika. Subrangovo samdymas yra teisės aktais ir Sutartimi reglamentuota procedūra, įprasta statybos teisiniuose santykiuose. Daugumoje statybų yra samdomi subrangovai. Todėl prašymas ar rekomendacija samdyti subrangovą, ar netgi konkretų subrangovą, nėra nusikalstama veika. Jokie teisės aktai nedraudžia užsakovui (perkančiajai organizacijai), matant, kad rangovas (tiekėjas) nespėja ar nespės laiku atlikti darbų, prašyti, siūlyti ar rekomenduoti samdyti subrangovą ar net konkretų subrangovą. Sprendimą dėl subrangovo samdymo priima rangovas. Todėl, netgi jei šiuo atveju V. Š. ir būtų paprašęs E. B. samdyti subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nėra pažeidimas, o būtent UAB „E“ direktorius E. B. buvo atsakingas už tai, kad subrangovas būtų pasitelktas Sutartyje nustatyta tvarka (suderintas ir pan.).
18.6. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog, išteisinus V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir R. Z. pagal 227 straipsnio 2 dalį, atskiri prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kaip antai „ <...>subrangos sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant teisės aktų ir 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties reikalavimus, sudaryta, siekiant įgyvendinti nusikalstamą V. Š., R. Z. sumanymą – susitariant ir priimant kyšį tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbais, sudarant R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodant palankumą ir palaikant gerus santykius, todėl sutartis negali būti laikoma teisėta <...>“ iškrenta iš konteksto ir praranda prasmę. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodė, jog vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija nukrypo nuo konkurso vykdymo tvarkos bei apie tai neinformavo dalyvių, per se (savaime) nereiškia, jog buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis šių pažeidimo prielaida ir padariniais. Vien dėl to, kad buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovo išviešinimo procedūra, nereiškia, kad V. Š. privalėjo nutraukti Rangos sutartį Nr. ST 20, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad to nepadaręs, jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. 14 UAB „I. v.“ ir UAB „E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, Bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės, kurias ex officio (pagal pareigas) privalėjo įvertinti ir prokurorė, leidžia teigti, kad V. Š. inkriminuota veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą negali būti laikoma pavojinga veika, dėl to negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika bei užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokia veika tiek pagal savo pobūdį (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek pagal subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių ultima ratio (kraštutinių priemonių) taikymas. Esant šioms aplinkybėms, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „I. v.“ ir UAB „E“ rangos sutartis Nr. ST-20 yra neteisėta, nes jos sudarymą inicijavo perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ direktorius V. Š., sudarydamas R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas palankumą ir palaikydamas gerus santykius; kad 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) yra neteisėta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, iš esmės pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir Rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktyje, 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir toks darbų atlikimas negali būti laikomas teisėtu; kad perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutarties priežiūrą ir tuo pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų prokurorės apeliacinio skundo argumentų
18.7. Prokurorė, apeliaciniame skunde prašydama pripažinti N. A., M. B. ir A. Č. kaltais pagal 300 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad statybos darbus atliko ne UAB „E“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. A. pildė statybos darbų žurnalą, atlikdamas įrašus apie atliktus darbus, M. B. ir A. Č. savo parašais patvirtino šiuos įrašus apie atliktus darbus. Teismas pripažino ir aplinkybę, kad statybos darbų žurnale nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka darbus (duomenys neskelbtini) vandentiekio rekonstrukcijos projekte dirbdamas kaip UAB „E“ subrangovas. Tačiau teismas, konstatavęs šias reikšmingas faktines aplinkybes, padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad tokie N. A., M. B. ir A. Č. veiksmai negali būti pripažinti dokumento klastojimu.
18.8. Pažymi, kad Sutarties laisvės principas nesuteikia teisės šalims sudaryti neteisėtą sutartį. Pastaruoju atveju užsakovas juridinis asmuo UAB „I. v.“, kaip viena iš civilinių teisinių santykių šalis, buvo apgauta nesąžiningais kitos civilinių teisinių santykių šalies - UAB „E“, sudariusios neteisėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingų asmenų veiksmais. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad statybos darbų žurnalą rangovui pateikia užsakovas, o žurnalas yra pildomas rangovo vardu. Ir pastaruoju atveju statybos darbų žurnalas buvo pildomas UAB „E“ vardu, nors faktiškai darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.
18.9. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat ginčija ir šioje byloje susiformavusius rangos teisinius santykius, kelia hipotetinį klausimą apie galimų reikšmingų neigiamų padarinių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės skundą palaikęs prokuroras nurodė, jog pagal statybos darbų žurnale esančius įrašus darbus atliko rangovas UAB „E“. Tai reiškia, kad teisinėje dokumentų apyvartoje yra įtvirtintas teisiškai reikšmingas faktas, kad vandentiekio rekonstravimo darbus atliko būtent ši įmonė. Prokuroro teigimu, dokumentas – statybos darbų žurnalas gali būti panaudotas ateityje, sprendžiant ginčus tarp juridinių asmenų. Dokumento klastojimo sudėtis yra formali – pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas kilti baudžiamajai atsakomybei, pakanka pagrįsto manymo, kad dėl pavojingų veiksmų padarymo ateityje gali atsirasti žalingų padarinių. Toks manymas šios bylos kontekste yra realus ir įrodytas, nes statybos darbų žurnale, kaip pagrindiniame statybų dokumente, įrašytas tikrovės neatitinkantis faktas turi teisinę reikšmę, t. y. gali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises bei sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.
18.10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas). Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014 ir kt.).
18.12. Dokumentų klastojimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Teismų praktikoje konstatuota, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus – dokumento klastojimo būdą, panaudotas priemones, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.
18.13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos darbų žurnalo užpildymas, nurodant duomenis apie darbus atlikusį rangovą, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir statybos darbų žurnale įrašius, kad darbus atliko UAB „E“, buvo iškraipytas juridiškai reikšmingas faktas, dėl ko kyla teisiškai reikšmingi padariniai. Tai, kad statybos darbų žurnale buvo įrašyta, jog rangovas yra UAB „E“, tačiau nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra subrangovas, atlikęs dalį 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartyje ST-20 numatytų darbų, jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama veika – dokumento suklastojimas.
18.14. Šiame kontekste pažymėtina, jog Statybos darbų žurnalas pildomas vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. STR 8 punkte nustatyta, kad statybos darbų eiga <...> aprašoma statybos darbų žurnale (STR 4 priedas) <...> Statybos darbų žurnalo forma ir pildymo tvarka nustatyta STR 4 priede. STR 4 priedo 10 punkte nustatyta, kad pagrindinį žurnalą pildo: 10.1. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas, — kai statyba vykdoma nesamdant subrangovų; 10.2. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas ir subrangovų paskirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovai, — kai statybos apimtys nedidelės ir papildomus žurnalus pildyti netikslinga. STR 4 priedo 15 punkte nustatyta, kad statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) privalo kontroliuoti žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims. STR 4 priedo 18 punkte nustatyta, kad žurnalo II skyriuje nurodoma faktinė statybos darbų pradžia, pabaiga ir papildomos šios formos: 18.1. Forma F-7. Bendrųjų statybos darbų vykdymas. Tai pagrindinė žurnalo forma, kurioje kiekvieną dieną (pamainą) chronologine tvarka surašomi visi statinio statyboje atlikti darbai ir jų kiekiai, neatsižvelgiant į tai, ar pildomos kitos žurnalo formos. Kitos žurnalo formos tik papildo šią formą specialiais duomenimis, kurių nėra galimybės joje įrašyti. Parašai formos F-7 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti. Byloje esančioje Ekspertinio tyrimo Nr. 2020/12/29 išvadoje teismo ekspertas E. L., atsakydamas į užduotą klausimą, ar statinio statybos vadovas gali F-7 formos apačioje „Rangovas (subrangovas)“ įrašyti rangovo įmonės pavadinimą, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai atliko statybos darbus, nurodė, jog galima teigti (teisės aktai tiksliai to nereglamentuoja), kad esant mažoms darbų apimtims, kai nėra tikslinga pildyti atskiro žurnalo vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 10 punkte subrangovas turi būti nurodytas F-l formoje, atsakingas subrangovo atstovas turi būti nurodytas F-3 formoje, o F-7 formos apačioje turėtų būti nurodyta ta įmonė, kuri faktiškai atliko konkrečiame puslapyje nurodytus darbus. Tačiau jei darbai yra pildomi kelių rangovų, gali būti nurodytas pagrindinis generalinis rangovas, kuris neša galutinę atsakomybę už atliekamų darbų kokybę. Taigi, teisės aktai aiškiai ir imperatyviai nereglamentuoja, kad statybos darbų žurnalo F-7 formos apačioje, grafoje rangovas (subrangovas) turi būti įrašomas tik faktiškai darbus atlikusios įmonės pavadinimas ir negali būti įrašomas tik generalinio rangovo, nešančio visą atsakomybę prieš užsakovą, pavadinimas.
18.15. Iš esmės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui bei jų pagrindu M. B., N. A. A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinančioms išvadoms. Taip pat pritaria, jog statinio darbų vadovas M. B., žinodamas, kad darbus pagal subrangos sutartį atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo statybos žurnale nurodyti subrangovą, taip jį išviešindamas. Tačiau to nenurodydamas, o statybos žurnale patvirtindamas, kad rangos darbus atliko UAB „E“, nors dalį darbų faktiškai atliko subrangovas, jokių žinomai neteisingų duomenų nenurodė ir tyčia statybos žurnalo nesuklastojo, nes UAB „E“ kaip buvo, taip ir liko rangovu teisiniame santykyje su užsakovu UAB „I. v.“. M. B., perduodamas šį žurnalą užsakovo atstovui V. Š., taip pat nepanaudojo suklastoto dokumento.
18.16. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorė apeliacinio skundo argumentus grindžia per V. Š. ir R. Z. pareikštų kaltinimų prizmę, teigdama jog subrangos sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant teisės aktų ir 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties reikalavimus, siekiant įgyvendinti nusikalstamą V. Š., R. Z. sumanymą – susitariant ir priimant kyšį tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbais, sudarant R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodant palankumą ir palaikant gerus santykius, todėl sutartis negali būti laikoma teisėta. Prokurorės įsitikinimu, analogiškai ir UAB „E“, esant šiai faktinei situacijai, negali būti laikoma generaliniu rangovu CK 6.650 straipsnio prasme, kadangi oficialiai užsakovui UAB „I. v.“ apie generalinę rangą ar subrangą nebuvo žinoma, užsakovui jokie dokumentai, pagrindžiantys ir parodantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą, atliekant vandentiekio rekonstravimo darbus, nebuvo pateikti, todėl kaltinamieji, suvokdami subrangos sutarties ir savo vykdomų darbų neteisėtumą, tyčia, sąmoningai pildė žurnalą UAB „E“ vardu, sudarydami vaizdą, kad darbus atlieka būtent UAB „E“, siekdami nuslėpti faktą, kad darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai tikintis, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą rekonstruojant vandentiekį Rimšėje niekas nesužinos. Prokurorės manymu, statybos darbų žurnalo užpildymas, nurodant žinomai neteisingus duomenis apie darbus atlikusį rangovą, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėtį, ir tai yra prieš tai buvusių įvykių – neteisėto V. Š. prašymo E. B. perleisti rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsinys.
18.17. Prokurorės apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog išteisinus V. Š. ir R. Z. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad, jos manymu, M. B., N. A. ir A. Č. veiksmai pildant statybos darbų žurnalą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, praranda bet kokią prasmę
18.18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nei N. A., nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, nei M. B., kaip rangovo UAB „E“ atstovas juos patvirtindamas savo parašu, nepažeidė aptariamo teisės akto reikalavimo dėl žurnale nurodytų duomenų pildymo tokioje apimtyje, kad jų atžvilgiu turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
18.19. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal Reglamento 4 priedo 15 dalį Statytojo atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) privalo kontroliuoti žurnalo pildymą ir juose pateiktų duomenų atitikimą faktiniams duomenis. A. Č. negalėjo nežinoti ir nesuprasti, jog darbus jo prižiūrimame objekte vykdo ne rangovas UAB „E“, o subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio įtraukimo į darbų vykdymą į jį, kaip į priežiūrą vykdantį asmenį, nebuvo kreiptasi ir nebuvo gautas leidimas leisti subrangovui dirbti objekte, tai yra A. Č., neįsitikęs subrangovo tinkamumu, galimai aplaidžiai vykdė savo, kaip techninio prižiūrėtojo pareigas. A. Č. nurodė, kad tokį leidimą būtų davęs, jei į jį būtų kreipęsis rangovas, o iš byloje esančių dokumentų ir specialistės paaiškinimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai turėjo teisę ir tinkamą kvalifikaciją atlikti numatytus darbus, todėl nėra ginčo, kad statybos žurnale Formoje F-3 „Statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ir statinio statybos rangovo atsakingųjų asmenų sąrašas“ atsakingu asmeniu nurodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą N. A., o ir F-7 „Bendrųjų statybos darbų vykdymas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardijus kaip darbus atlikusį subrangovą, būtų įneštas didesnis teisinis aiškumas visiems suinteresuotiems asmenims, t. y. užsakovui, rangovui, techniniam prižiūrėtojui ir tuo metu objektą galėjusioms kontroliuoti valstybės institucijoms, tačiau to neįrašius, priešingai nei teigia valstybinis kaltintojas, objekte nebuvo dvivaldystės, nes rangovo ir subrangovo teisiniai santykiai išliko reglamentuoti civilinio proceso normų. Visa tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą jog A. Č., statybos darbų žurnale savo parašu patvirtinęs, kad jo prižiūrimo objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbus atliko UAB „E“, galimai aplaidžiai kaip statybos techninis prižiūrėtojas atliko savo pareigas, tačiau jokių žinomai neteisingų duomenų nenurodė ir tyčia statybos žurnalo nesuklastojo, o dėl galimai aplaidaus pareigų atlikimo kaltinimai jam nėra pareikšti.
18.20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, ar dėl N. A., M. B. ir A. Č. veiksmų, neišviešinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų vandentiekio rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje, bus pakenkta valstybei reikšmingoms visuomeninėms vertybėms, ar UAB „I. v.“ turtinėms ar neturtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra įvertinęs, kad UAB „E“ buvo įsipareigojusi UAB „I. v.“ atlikti darbus už viešojo pirkimo sutartyje nustatytą kainą, o dalį darbų atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų kaina nepadidėjo, pretenzijų dėl darbų atlikimo užsakovas nereiškė, duomenų dėl darbų nekokybiško atlikimo ar paslėptų trūkumų nėra, jokių nenumatytų įvykių statybos eigoje nebuvo, atlikti darbai yra priimti, statybos žurnalas yra perduotas užsakovui, ateityje galimų ginčų tarp užsakovo ir rangovo išsprendimas yra reglamentuojamas civilinės teisės normomis, valstybės dokumentų apyvartoje statybos darbų žurnalo privalomos teisinės registracijos atsakingose institucijose nėra, ateityje jo panaudojimas galimas tik ginčo tarp dviejų juridinių asmenų sprendime, padarė išvadą, aptariamu atveju, neišviešinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų subrangos statybos darbų „Vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur užsakovas - UAB „I. v.“, o rangovas - UAB „E“ statybos darbų žurnale, neigiamų padarinių nekilo.
18.21. Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-413-895/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikros veikos, susijusios su dokumento suklastojimu ir tokio dokumento panaudojimu, užtraukia ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 55–58 straipsniai, 75 straipsnio 3 ir 4 dalys, 100 straipsnis, 148 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 187 straipsnio 2, 4 dalys, 193 straipsnis, 221 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis ir kt.). Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, N. A., A. Č. ir M. B. išteisindamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 20 straipsnio reikalavimų ir formuojamos teismų praktikos nepažeidė. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį.
18.22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu yra tikslinga aptarti ir prokuroro apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje keliamą hipotetinį klausimą dėl galimų reikšmingų neigiamų padarinių atlyginimo. Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, jog santykiams tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo reguliuoti yra skirta tik viena, tačiau pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, kurios draudžia užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams
18.23. CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).
18.24. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas ir kt.).
18.25. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas)
18.26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
18.27. Aptartos CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo–subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šaliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
19. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 2 d. gauti nuteistojo V. Š. gynėjo advokato R. Boiko prašymas priteisti V. Š. 1835 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini) atstovo E. Skurvydo prašymas priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3267 Eur patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti. Prie prašymų pridėti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, jog BP 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime taip pat pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
19.1. Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.
19.2. Aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalyje, taip pat Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmę, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju tampa tas, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-719/2023).
19.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išteisintajam V. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti atlygintos procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip šių asmenų gynėjai, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar prašoma atlyginti V. Š. 1835,16 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3267 Eur išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra pagrįsta, atsižvelgia į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (apeliaciniai skundai tenkinti), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama keliuose posėdžiuose, buvo atliekamas įrodymų tyrimas), išteisintųjų gynėjų advokatų darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, ir konstatuoja, jog prašoma atlyginti išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga, todėl prašymai tenkinami visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš valstybės V. Š. 1835,16 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 3267 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms advokato darbui apmokėti.