Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

1. V. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagal 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį Nr. 187 dirbdamas UAB „I. v.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats susitarė priimti ir priėmė bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovo direktoriaus R. Z. už neteisėtą veikimą vykdant V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo, įgaliojimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį ir palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje. R. Z. pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu duoti ir V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL vertės už V. Š. neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o būtent:

V. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. UAB „I. v.“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, 2016 m. gruodžio 14 d., kaip perkančiosios organizacijos vadovas, pasirašęs rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su laimėtoju UAB ,,E“, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu savo naudai, tiesiogiai susitarė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. Z. ir taip iš jo priėmė ne mažesnės nei 1 MGL dydžio, t. y. 997,04 Eur vertės kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, kuriuos laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. V. Š. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai R. Z. nurodymu atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tokiu būdu V. Š. priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus.

1.1. Po to, jis (V. Š.), įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, pagal UAB „I. v.“ valdybos 2007 m. birželio 5 d. protokolu Nr. 4 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 8 punktą turėdamas pareigą pagal galiojančius įstatymus vadovauti gamybinei, ūkinei, finansinei ir ekonominei įmonės veiklai bei visiškai atsakyti už priimamų sprendimų padarinius, įmonės turto saugumą ir jo efektyvų panaudojimą bei įmonės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus, pagal 13 punktą užtikrinti visus įmonės įsipareigojimus valstybinėms, regioninėms ir vietinėms biudžetinėms institucijoms, valstybiniams nebiudžetiniams socialiniams fondams, tiekėjams, užsakovams ir kreditoriams, taip pat banko įstaigoms bei ūkinių ir darbų sutarčių vykdymą, būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, pagal 2011 m. gruodžio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1S-204 „Dėl viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo“ būdamas atsakingas už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi perkančiojoje organizacijoje, būdamas atsakingas už jo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos veiksmus, turėdamas būti įžvalgus ir griežtas darbuotojų atžvilgiu korupcijos pasireiškimo, netinkamo pareigų atlikimo, kompetencijos viršijimo atvejais, o kilus įtarimų dėl korupcijos apraiškų – nedelsdamas kreiptis į kompetentingas institucijas, tyčia, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, sudarydamas R. Z. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, 2018 m. sausio 10 d. Vilniuje V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 61 332, 48 Eur. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 53 000 Eur. Po to, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog taip veikdamas V. Š. savo naudai susitarė priimti ir priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. 997,04 Eur kyšį – neatlygintinus tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus V. Š. priklausančiame sklype, adresu, (duomenys neskelbtini), už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB ,,I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus bei išimtinę padėtį bei palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o R. Z. V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

2. R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus R. Z., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas direktoriumi, adresas (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, duoti ir V. Š. davė kyšį, bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o būtent:

jie nuteisti dėl to, jog 2016 m. UAB „I. v.“ atlikus supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbų pirkimo procedūras, 2016 m. gruodžio 14 d. V. Š., kaip perkančiosios organizacijos vadovui, pasirašius rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su laimėtoju UAB ,,E“, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu R. Z. tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. jam duoti ir pastarajam davė kyšį – tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, t. y. 997,04 Eur vertės, kuriuos laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d. V. Š. priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai jo (R. Z.) nurodymu atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Po to UAB „I. v.“ direktorius V. Š., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, sudarydamas jam (R. Z.) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, Bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, ir 2018 m. sausio 10 d., Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ 61 332, 48 Eur vertės, bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, 53 000 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.

3. N. A., A. Č. ir M. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, tyčia bendrais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, o M. B. jį panaudojo. N. A., pagal 2004 m. lapkričio 15 d. darbo sutartį Nr. 709 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (meistru, papildomas darbo funkcijas – santechniku, elektriku,) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atliekant statybos rangos darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ – statybos darbų vadovu, A. Č., pagal 2016 m. birželio 9 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TU15-35 dirbdamas UAB „P. B.“ FIDIC inžinieriumi ir statybų techninės priežiūros vadovu, 2016 m. liepos 1 d. UAB „P. B.“ direktoriaus įsakymu Nr. PA-139-PB paskirtas vykdyti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ („Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“) FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugas, M. B., kuris pagal 2012 m. spalio 15 d. darbo sutartį Nr. 53 dirbdamas UAB „E“ darbų vadovu, 2017 m. vasario 13 d. UAB „E“ direktoriaus įsakymu Nr. ST16/17-009 suteikiant įgaliojimus rangovo vardu veikti pagal rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, tyčia bendrais veiksmais veikdami kartu suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, o būtent:

UAB „I. v.“ 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašius rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su supaprastinto atviro konkurso laimėtoju UAB ,,E“ dėl statybos objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atlikus pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus, N. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., Ignalinoje ir (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, statybos darbų žurnale Nr. 1 tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ objekte statybos darbus laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d. atliko rangovas UAB ,,E“ ir apie tai atliko įrašus savo ranka, nors faktiškai neteisėtai darbus atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

3.1. Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, M. B. ir A. Č. žinodami, kad perkančioji organizacija UAB „I. v.“ 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. ST-20 su supaprastinto atviro konkurso laimėtoju UAB ,,E“ dėl objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“, tačiau objekte statybos darbus faktiškai neteisėtai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne statybos darbų žurnale nurodyta UAB „E“, M. B., kaip rangovo paskirtas statinio statybos darbų vadovas, privalėdamas pildyti statybos žurnalą Nr. 1, būdamas atsakingas už žurnalo pildymą apie statinio statybos darbų eigą, o A. Č., privalėdamas kontroliuoti žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., tiksliai nenustatytoje vietoje, M. B. kartu su A. Č. pasirašė statybos darbų žurnale, tokiu būdu tyčia bendrais veiksmais patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad objekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ rangos darbus atliko UAB „E“, nors faktiškai neteisėtai pagrindinius rangos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais bendrais veiksmais N. A. kartu su M. B. ir A. Č. tyčia suklastojo tikrą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1.

3.2. Po to, M. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 20 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu, Ignalinoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, užsakovui – UAB ,,I. v.“ direktoriui V. Š. perdavė žinomai suklastotą dokumentą – statybos vykdomo projekto „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ statybos darbų žurnalą Nr. 1, ir tokiu būdu panaudojo dokumentą.

Dėl šios veikos N. A., A. Č. ir M. B. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

4. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl N. A., M. B., A. Č. išteisinimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo pripažinti N. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą; pripažinti M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą; pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (tikro dokumento klastojimas), ir paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą; kitoje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Taip pat nurodo, kad teismas, nuosprendyje aptardamas nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą, nurodė, kad kaltinamųjų kaltė yra grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sutartimis, darbų priėmimo aktais, susirašinėjimais tarp atskirų ūkio subjektų dėl sutarties vykdymo, statybos žurnalu, apžiūros protokolais, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) specialisto išvada ir kriminalinės žvalgybos duomenimis, jų metu užfiksuotais kaltinamųjų pokalbiais, tačiau teismas, nurodęs, kad kaltinamųjų kaltę pagrindžia šie faktiniai duomenys, toliau padarė visiškai priešingą išvadą, jog kaltinamųjų kaltė neįrodyta, nes nenustatyta, kad jie padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nuosprendžio 26 lapas). Tuo teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teismo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo taisykles, nurodytas BPK 305 straipsnio 3 dalyje, kas lėmė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad N. A., A. Č. ir M. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.3. Pažymi, kad teismo tvirtinimas, jog 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartis tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėta, neatitinka ne tik paties teismo nuosprendyje aukščiau padarytos išvados apie šios sutarties neteisėtumą, bet prieštarauja ir faktiniams duomenims, esantiems byloje. Teismas, vertindamas VPT specialisto išvadą, nurodė, jog išvadoje yra kritikuojamas ne atliktų darbų teisėtumas, o neteisėtas subrangovo pasitelkimas, todėl nėra įrodymų, kad sutartis neteisėta, vertinant ne VPĮ aspektu. Toks teismo tvirtinimas neatitinka tikrovės. 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 4S-743 yra nurodyta, kad pagrindinius darbus (tranšėjų kasimo bei užpylimo darbus) tiekėjas turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „I. v.“ ir UAB „E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunkčiu, keičiami/įsitraukiami nauji subrangovai negali atlikti tų pagrindinių darbų, kuriuos pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalis nurodo, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Specialistė konstatavo, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas UAB „E“ pagrindinę dalį sutartinių įsipareigojimų – pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus perdavė tretiesiems asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perduotų darbų dalis sudaro 88,02 % sutarties vertės, tai yra subrangovui buvo perleista beveik visa sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomas subrangovu, kuris turėjo būti išviešintas, teikiant pasiūlymą, tai yra dar vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Tačiau tiekėjo pasiūlyme buvo nurodytas tik vienas subrangovas - UAB „G“. Pažymėtina, kad UAB „E“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlymo rašte nurodyto subrangovo UAB „G“ darbų dalis numatyta 1 % (t. 4, b. l. 72–73). Tai reiškia, kad 99 % darbų privalėjo atlikti UAB „E“. Specialistė nustatė, kad į sutartį įtraukus subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitelkus jį atlikti pagrindiniams darbams, tuo faktiškai perleidus sutartį vykdyti subrangovui, buvo atliktas esminis sutarties pakeitimas, dėl to perkančioji organizacija turėjo teisę nutraukti sutartį. Taigi, pagal aukščiau paminėtas sutarties sąlygas užduotį privalėjo įvykdyti pats rangovas, o ne sutarties vykdymo metu pasitelktas neišviešintas subrangovas. Kadangi subrangovo pasitelkimas yra prieštaraujantis sutarties imperatyviosioms nuostatoms, jis yra neteisėtas. Vadovaujantis rangos sutarties 7 punktu, sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Šiuo atveju perkančioji organizacija UAB „I. v.“ netinkamai vykdė sutarties priežiūrą, tuo pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Specialistė R. V. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, konstatavo konkrečius VPĮ, Konkrečiųjų sutarties sąlygų pažeidimus. Esant teisės aktų, rangos sutarties nuostatų esminiams pažeidimams, subrangos sutartis negali būti laikoma teisėta ne tik VPĮ kontekste, bet ir kitais aspektais. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 5 d. statybos rangos sutarties tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymas ir vykdymas turi būti vertinamas visumoje su kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, nuosprendyje aptardamas kyšininkavimo ir papirkimo epizodą, konstatavo, kad ši sutartis yra neteisėta, jos sudarymą inicijavo perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ direktorius V. Š., sudarydamas R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas palankumą ir palaikydamas gerus santykius. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir jų teisiniam vertinimui, remiantis VPT specialisto išvada ir kitais faktiniais duomenimis, nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad neįrodyta kaltinimo dalis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai atliko pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, iš esmės pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir Rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktyje, 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, ir toks darbų atlikimas negali būti laikomas teisėtu.

4.4. Nurodo, kad teismo nurodytas motyvas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal turimus atestatus ir kvalifikacinius reikalavimus turėjo teisę atlikti darbus, dėl kurių atlikimo buvo sudaryta subrangos sutartis, aptariamu atveju, sprendžiant N. A., M. B. ir A. Č. kaltės klausimą, reikšmės neturi.

4.5. Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad statybos darbus atliko ne UAB „E“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. A. pildė statybos darbų žurnalą, padarydamas įrašus apie atliktus darbus, M. B. ir A. Č. savo parašais patvirtino šiuos įrašus apie atliktus darbus. Teismas pripažino ir aplinkybę, kad statybos darbų žurnale nebuvo įrašyti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka darbus (duomenys neskelbtini) vandentiekio rekonstrukcijos projekte, dirbdamas kaip UAB „E“ subrangovas. Tačiau teismas, konstatavęs šias reikšmingas faktines aplinkybes, padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad tokie N. A., M. B. ir A. Č. veiksmai negali būti pripažinti dokumento klastojimu.

4.6. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog už statybos žurnalo pildymą yra atsakingas rangovas, šiuo atveju – UAB „E“ atstovas - M. B.. Teismo tvirtinimu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko subrangos pagrindu, turėjo teisę žurnalą pildyti ir subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. A.. Pažymi, kad kaip jau buvo paminėta aukščiau, ši subrangos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų ir 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties reikalavimus, siekiant įgyvendinti nusikalstamą V. Š., R. Z. sumanymą – susitariant ir priimant kyšį tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbais, sudarant R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodant palankumą ir palaikant gerus santykius, todėl sutartis negali būti laikoma teisėta. Analogiškai UAB „E“, esant šiai faktinei situacijai, negali būti laikoma generaliniu rangovu CK 6.650 straipsnio prasme, kadangi oficialiai užsakovui UAB „I. v.“ apie generalinę rangą ar subrangą nebuvo žinoma, užsakovui jokie dokumentai, pagrindžiantys ir parodantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą, atliekant vandentiekio rekonstravimo darbus, nebuvo pateikti. Sutarties laisvės principas nesuteikia teisės šalims sudaryti neteisėtą sutartį. Pastaruoju atveju užsakovas juridinis asmuo UAB „I. v.“, kaip viena iš civilinių teisinių santykių šalis, buvo apgauta nesąžiningais kitos civilinių teisinių santykių šalies - UAB „E“, sudariusios neteisėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingų asmenų veiksmais. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad statybos darbų žurnalą rangovui pateikia užsakovas, o žurnalas yra pildomas rangovo vardu. Ir šiuo atveju statybos darbų žurnalas buvo pildomas UAB „E“ vardu, nors faktiškai darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamiesiems pagal savo darbo pobūdį žinant statybos rangą apibrėžiančius reikalavimus, suprantant, kad pagrindinius darbus (tranšėjų kasimo bei užpylimo darbus) rangovas (UAB „E“) turi atlikti pats ir jie negali būti perduoti subrangovams, kad subrangos sutartis yra neteisėta, parodyti statybos darbų žurnale, kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo galima. Kaltinamieji, suvokdami subrangos sutarties ir savo vykdomų darbų neteisėtumą, tyčia, sąmoningai pildė žurnalą UAB „E“ vardu, sudarydami vaizdą, kad darbus atlieka būtent UAB „E“, siekdami nuslėpti faktą, kad darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai tikintis, kad apie šios bendrovės dalyvavimą rekonstruojant vandentiekį Rimšėje niekas nesužinos. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog A. Č., atlikdamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, turėdamas pareigą tikrinti atliekamų darbų kokybę ir juos kontroliuoti, žinojo, kad objekte, kurio techninę priežiūrą jis vykdė, darbus atliko pastaroji bendrovė, tačiau savo parašais patvirtino faktą, kad darbus atliko UAB „E“, tuo aplaidžiai atliko savo pareigas. M. B., rangovo UAB „E“ statybos darbų vadovas, N. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, šią aplinkybę neabejotinai žinojo, kadangi pastarasis faktiškai vadovavo statybos darbams objekte ir, vengdamas pasirašyti savo vardu, pildė, įrašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, statybos darbų žurnalą, o M. B. pagal 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį privalėjo vadovauti darbams, tačiau to nedarė, o tik pasirašydavo statybos darbų žurnale, savo parašais patvirtindamas žinomai neteisingą faktą, kad darbus atlieka UAB „E“. Visiškai nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad kaltinamieji nenurodė jokių žinomai neteisingų duomenų ir tyčia žurnalo neklastojo. Byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad statybos darbų žurnale padaryti įrašai ir parašai, nurodant, kad statybos darbus atliko UAB „E“, neatitinka tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. Z. atžvilgiu buvo galima taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus todėl, kad buvo gauta informacija, jog jis galimai daro sunkų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutarties pagrindu pradėti pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Z. atžvilgiu. Pastarąja nutartimi leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje 2018 m. rugpjūčio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. lapkričio 21 d. R. Z. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje padarymu (du nusikalstamos veikos epizodai) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu (epizodas susijęs su tariamo kyšio davimu iškasant tvenkinį V. Š.). 2020 m. birželio 3 d. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-7-00005-18 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00001-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Būtent atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-7-00001-20 buvo tęsiamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo (epizodas susijęs su tariamo kyšio davimu iškasant tvenkinį V. Š.), 2020 m. liepos 24 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo R. Z. (taip pat ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo kaltinamas nurodytos veikos padarymu ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-879/2023 buvo priimtas skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 (kuriame buvo tęsiamas tyrimas dėl R. Z. inkriminuotų dvejų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, epizodų) dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-18 vyko nepateisinamai ilgai, taip pažeidžiant įtariamųjų teisę į neuždelstą procesą. Taigi, nepasitvirtino įtarimai, kad R. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, nes įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuotas šių nusikalstamų veikų padarymas. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi techninių priemonių naudojimas buvo sankcionuotas renkant duomenis dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje (kurios nepasitvirtino), padarymo, o ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartimi nebuvo leista naudoti technines priemones prieš R. Z. renkant duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutartį R. Z. rengėsi, darė ar padarė nusikalstamas veikas, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą taikyti kriminalinės žvalgybos priemones. Todėl konstatuotina, kad duomenys, kurie naudojant kriminalinės žvalgybos priemones buvo surinkti dar iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00005-18 pradėjimo, šioje baudžiamojoje byloje dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, laikytini surinktais nesant faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir negali būti pripažinti leistinais įrodymais R. Z., o kartu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje.

5.3. Taip pat nurodo, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, todėl nepagrįstai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį R. Z. atžvilgiu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad už tai, jog būtų laikomasi sutarčių su subrangovais sudarymo tvarkos vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį, yra atsakinga ne perkančioji organizacija UAB „I. v.“ ar tuometinis jos direktorius V. Š., taip pat ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos tuometinis direktorius R. Z., o viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas UAB „E“. Todėl ne UAB „I. v.“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent UAB „E“ pažeidė procedūrinius reikalavimus pasitelkiant subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti pasitelktas subrangovu, nes turi reikiamus kvalifikacijos atestatus darbams atlikti ir viešojo pirkimo sutartyje buvo numatyta galimybė samdyti subrangovus ir keisti subrangovus, tačiau UAB „E“ turėjo laikytis nustatytos subrangovo pasitelkimo procedūros. Todėl pareikštas kaltinimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. papirko UAB „I. v.“ direktorių V. Š. už tai, jog jis neteisėtai leistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti pagrindinius vandentiekio rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriuos pagal viešojo pirkimo sutartį turėjo atlikti UAB „E“, yra ne tik kad nepagrįstas ir neįrodytas, bet ir tuo pačiu nelogiškas. Objektyviai neįmanoma papirkti valstybės tarnautojo tam, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus, kurie nėra jo kompetencijos ribose ir tokių veiksmų valstybės tarnautojas net negali atlikti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sąlygas pagal BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad R. Z. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.4. Taip pat nurodo, kad nors inkriminuojama, jog tariamai kyšis duotas už V. Š. palankumą, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, kas suponuoja išvadą, kad tai turėtų būti nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tačiau byloje įrodinėjamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su tuo, jog tariamai V. Š. paprašė UAB „E“ direktoriaus E. B., kad šis leistų darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajame akte nėra nurodyta jokių kitų epizodų, kad V. Š. veiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Tokių epizodų nėra nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje. Todėl byloje visiškai nepagrįstai inkriminuotas tariamas nuolatinis ir sistemingas V. Š. veikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog tvenkinio kasimas yra kyšis motyvuojant tuo, kad iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė PVM sąskaitos – faktūros už tvenkinio kasimo darbus, o V. Š. neatliko mokėjimo už tvenkinio kasimo darbus. Teismas nepagrįstai atmetė nuoseklią R. Z. ir V. Š. versiją, kad už tvenkinio kasimo darbus iš karto po jų vykdymo mokėjimas nebuvo atliktas, nes darbai nebuvo užbaigti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. Š. 2017 metais ne kartą prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų R. Z. ir R. Ž., jog iškastų tvenkinį, o šie nesutiko, nes neturėjo laisvos technikos. Todėl vien tai, kad tam tikrą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvažiavo užbaigti tvenkinio kasimo darbų ir sutvarkyti aplinkos, nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošė to daryti, taip pat nepatvirtina fakto, jog tvenkinys buvo iškastas nemokamai ir jog tai buvo kyšis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir V. Š. pareiškus, kad jis nebepageidauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigtų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Kita vertus, jeigu teismas manė, kad pažeista PVM sąskaitos faktūros išrašymo tvarka, tai galėtų būti tik buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau jokiu būdu tai negali patvirtinti byloje inkriminuojamos kyšininkavimo veikos.

5.8. Pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismo nustatytas faktas, V. Š. prašė UAB „E“ pasitelkti subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinas kaip neteisėtas veikimas, už kurį V. Š. buvo duotas kyšis. Tačiau tokie V. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas veikimas BK 227 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmiausia, faktas, kad V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., jog UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Antra, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad byloje pakanka įrodymų tokiam faktui nustatyti, netgi jei V. Š. paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, subrangovų pasitelkimas nebuvo V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, kompetencijos ribose ir toks prašymas dėl subrangovo pasitelkimo negali būti kvalifikuojamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtas veikimas BK 227 straipsnio 2 d. prasme. Tai gali būti nebent rekomendacija, tačiau jokiu būdu tai nėra privalomas nurodymas, turintis juridinę galią. Trečia, pasitelkus subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pakeista viešojo pirkimo sutartis ir nebuvo pažeisti viešojo pirkimo principai. Buvo tik pažeista sutarties su subrangovu sudarymo procedūra. Tai, kas laikoma viešojo pirkimo sutarties keitimu, yra aiškiai nustatyta VPĮ 89 straipsnyje, iš kurio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad naujo subrangovo pasitelkimas nėra viešojo pirkimo sutarties keitimas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, kad buvo pakeistos esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos.

5.9. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., jog UAB „E“ leistų darbus atlikti subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoju apklaustas E. B. tai kategoriškai paneigė ir nurodė, kad jam niekas nenurodė, kad subrangovu reikia pasitelkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo niekada niekas to neprašė. Jis tai sugalvojo pats. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad V. Š. ir R. Z. kalbėtų apie tai, jog V. Š. prašys rangovo UAB „E“ pasitelkti subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jog jie tokius veiksmus būtų derinę tarpusavyje.

5.10. Nurodo, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, viešojo pirkimo procedūros baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. Pagal bylos duomenis, tarp UAB „I. v.“ ir UAB „E“ viešojo pirkimo sutartis, t. y. rangos sutartis Nr. ST-20 buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 14 d. Tai reiškia, kad 2016 m. gruodžio 14 d. sudarius sutartį (ir UAB „E“ pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą), baigėsi viešojo pirkimo procedūros. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, V. Š. jau objektyviai negalėjo veikti kaip perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ vadovas ir atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus viešojo pirkimo procedūrose, kurios jau buvo pasibaigusios.

5.11. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „E“, pasitelkdama subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė VPĮ ir viešųjų pirkimų sutartyje nustatytos subrangovo pasitelkimo procedūros. Tačiau nustatyti procedūriniai pažeidimai yra formalūs, jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė. Šis civilinis pažeidimas negali būti kriminalizuojamas.

5.12. Pasak nuteistosios atstovo, iš bylos matyti, jog kilo daug nesutarimų, ar subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti pagrindiniai darbai. Inkriminuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste nėra teisiškai reikšminga, ar subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pagrindinius ar papildomus darbus, nes kaltinamajame akte įrodinėjama, kad kyšis duotas už neteisėtą veikimą, susijusį su subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimu, o ne su subrangovo atliktų darbų pobūdžiu. Nors subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo išviešintas bei suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal bylos įrodymus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikiamą kvalifikaciją ir atestatus darbams vykdyti, tinkamai ir kokybiškai atliko darbus (nėra ginčo dėl darbų kokybės), darbai buvo užbaigti, objektas buvo užbaigtas, priduotas ir eksploatuojamas. Darbų kaina nedidėjo, t. y. už darbus sumokėta sutartyje numatyta darbų kaina. Darbams taikomos teisės aktuose nustatytos garantijos. Todėl, išskyrus formaliai pažeistą subrangovo pasitelkimo procedūrą, perkančiosios organizacijos UAB „I. v.“ teisės ir teisėti interesai niekaip nebuvo pažeisti, jokia žala nepadaryta. Tai, be kita ko, įrodo ir tas faktas, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

5.13. Nuteistosios atstovo teigimu, subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimas galėjo sukelti civilines teisines pasekmes – tai galėjo būti pagrindu perkančiajai organizacijai pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punktą nutraukti sutartį. Tačiau tai yra tik perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga. Tačiau, kaip jau nurodyta, šiuo konkrečiu atveju jokie nuostoliai nebuvo patirti, prokurorė nei kaltinamajame akte, nei baigiamojoje kalboje jokių nuostolių neįrodinėja, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju subrangovo pasitelkimo procedūrų pažeidimas ne tik, kad nepadarė žalos perkančiajai organizacijai UAB „I. v.“, bet priešingai – netgi atnešė naudą. Kaip matyti iš UAB „E“ direktoriaus E. B. parodymų, UAB „E“ neturėjo pajėgumų atlikti darbus, pasitelktas pradinis subrangovas bankrutavo ir todėl UAB „E“ turėjo pasitelkti naują subrangovą, nes kitaip darbai nebūtų buvę atlikti.

5.14. Pažymi, kad kaltinamajame akte netinkamai vertinami teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „E“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai nurodant, kad tariamai UAB „E“ perleido pagrindinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „E“ neperleido darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasitelkė darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip subrangovą. Galimybę pirkimą laimėjusiam tiekėjui UAB „E“ pasitelkti subrangovą numato tiek pirkimo dokumentų (apklausos sąlygų) 3.4 punktas, tiek Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.4 punktas, tiek VPĮ 96 straipsnis. Todėl pats subrangovo pasitelkimo faktas negali būti laikomas neteisėta veika ir negali būti kriminalizuojamas.

5.15. Taip pat pažymi, kad jeigu šioje byloje liktų galioti pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. Z. atžvilgiu, tai savaime nereiškia, jog turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgu. Įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Byloje neįrodytos būtinos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010).

5.16. Nuteistosios gynėjo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, turintys sprendžiamo balso teisę, žinojo apie direktoriui R. Z. inkriminuotų veikų darymą ir suvokė ar skatino šias veikas, kad tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant subrangos sutartį su UAB „E“ ir atliekant subrangos darbus objekte „Vandentiekio tinklų rekonstravimą (duomenys neskelbtini) miestelyje“. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai neužtikrino direktoriaus R. Z. kontrolės, tačiau nenurodė, kokių konkrečius veiksmus įmonės akcininkai turėjo atlikti, tačiau neatliko, kokius konkrečius Akcinių bendrovių įstatymo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų punktų reikalavimus pažeidė, kuo konkrečiai pasireiškia netinkamas akcininkų veikimas jų kompetencijos ribose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. neturėjo pareigos, prieš sudarant subrangos sutartį ar jos vykdymo metu, atlikti kokius nors papildomus veiksmus, pvz., kreiptis į perkančiąją organizaciją UAB „I. v.“ dėl leidimo vykdyti subrangos darbus ir pan. Byloje nustatyta, kad darbų eigoje statybos darbų žurnalas buvo tinkamai pildomas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Z. jokių pažeidimų nepadarė ir užtikrino tinkamą subrangos sutarties vykdymą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai negalėjo pažeisti ir nepažeidė viešojo pirkimo procedūrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai negali būti kaltinami netinkama direktoriaus R. Z. kontrole.

5.17. Galiausiai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ar galėjo gauti kokią nors naudą dėl R. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kas paneigia galimybę juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Pareikšto kaltinimo esmė yra ta, kad tariamai buvo atliktos R. Z. neteisėtos veikos, dėl kurių objekte subrangovu pasitelktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kokią nors finansinę naudą. Pagal sudarytą subrangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko subrangos darbus už sutartinę kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą gavo už faktiškai atliktus darbus, o ne dėl direktoriaus R. Z. kokių nors neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad subrangos sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu darbų kaina buvo neteisėtai padidinta, jog buvo traktuojami neatlikti darbai, jog nebuvo fiksuojami kokie nors darbų defektai (t. y. kad priimti netinkamai atlikti darbai, nefiksuojant defektų, ir apmokėti) ar kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kokią nors kitokią finansinę naudą, išskyrus teisėtai gautą atlyginimą už atliktus subrangos darbus. Tai reiškia, kad byloje neįrodyta, kad R. Z. inkriminuota veika padaryta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar jo interesais.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Nuteistojo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog tokius nuteistųjų ir kitų asmenų teiginius, patvirtintus pridėtais ir pridedamais objektyviais duomenimis, atmeta todėl, kad V. Š. po darbų atlikimo nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų trūkumo, dėl to, kad darbai yra gerai atlikti, pats nurodė 2018 m. sausio 12 d. pokalbyje su R. Z., taip pat jokių darbų trūkumų nėra fiksuota 2018 m. lapkričio 18 d. tvenkinio apžiūros protokole, taip pat remiamasi liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad V. Š. nesikreipė dėl papildomų darbų. Apelianto teigimu, 2018 m. sausio 12 d. pokalbyje su R. Z. jis negalėjo nurodyti tvenkinio iškasimo ir aplinkos sutvarkymo darbų trūkumo dėl to, kad po darbų atlikimo tamsiu paros metu ir sudėtingomis sąlygomis negalėjo tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybės, o vėliau pamatęs trūkumus, jis juos iš karto nurodė. Tai patvirtino ir R. Z. su R. Ž., tačiau šių asmenų parodymai teismo nuosprendyje liko neįvertinti.

6.5. Pažymi, kad jis (V. Š.) neturėjo jokio pagrindo išsakyti pretenzijas eiliniam ekskavatoriaus valdytojui A. M., šias pretenzijas apeliantas pasakė jo vadovams. Kita vertus, teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teismo nuosprendyje kaip atskiru įrodymų šaltiniu pasirėmė ikiteisminiame tyrime apklausto liudytojo A. M. parodymais, nes šis liudytojas teismo posėdyje ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nebuvo, todėl teismas negalėjo jo parodymų perskaityti ir jais remtis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu (kaip buvo padaryta). Jo parodymus teismas galėjo perskaityti tik BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu kitiems įrodymams patikrinti. Taip pat pažymi, kad ir be teisinio pagrindo teismui pasirėmus minėto liudytojo parodymais, kaip atskiru įrodymų šaltiniu, teismas šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iškraipė, nes liudytojas nurodė, kad jis nebuvo gavęs kažkokių nurodymų, prašymų dėl darbų tame sklype, nebent kažkas netiko V. Š.. Taigi, liudytojas, skirtingai, nei jo parodymus nuosprendyje išdėstė teismas, nėra nurodęs, kad jis (V. Š.) tikrai nesikreipė dėl papildomų darbų atlikimo.

6.6. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodymu, patvirtinančiu kokybiškai atliktus darbus, laikė 2018 m. lapkričio 23 d. Vietovės – žemės sklypo apžiūros protokolą (teismo nuosprendyje šis dokumentas pavadintas Tvenkinio apžiūros protokolu). Šį protokolą surašė STT tyrėja, kuri neturi specialių žinių įvertinti žemės darbų kokybės, ji nevertino tvenkinio šlaitų sutvarkymo kokybės, tik nufotografavo žemės sklypą, nedalyvaujant kitiems specialistams.

6.7. Pasak nuteistojo, tai, kad po darbų atlikimo jis domėjosi suteiktų paslaugų kaina (ko tikrai nebūtų, jei jis būtų susitaręs ir priėmęs kyšį neatlygintinomis paslaugomis), patvirtina 2018 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po darbų atlikimo, V. Š. telefoninių pokalbių su R. Z. bei R. Ž. turinys. Šiuose pokalbiuose girdima, kad jis teiraujasi R. Z., kur jo sąmata, ir šis nurodo, kad pas R. Ž., o tuomet R. Ž. teiraujasi, kur ekskavatoriaus išlaidų sąmata. Nebūtų prasminga ieškoti ekskavatoriaus išlaidų sąmatos, neturint tikslo išsiaiškinti, kiek reikės sumokėti už paslaugas, todėl šie bylos duomenys paneigia teismo nuosprendyje spėjimu pagrįstą teiginį apie susitarimą priimti kyšį neatlygintinomis paslaugomis.

6.8. Nuteistojo įsitikinimu, jo išdėstytos aplinkybės paneigia teismo nuosprendyje tik spėjimu, bet ne konkrečiais bylos duomenimis pagrįstą išvadą apie jo (V. Š.) susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Z. dėl kyšio priėmimo. Apeliantas kategoriškai neigia, kad neteisėtai įtakojo UAB „E“ vadovą E. B. darbus pagal laimėtą viešąjį pirkimą perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas padarė išvadą, kad jis šio asmens 2018 m. sausio 10 d. neteisėtai paprašė leisti rangos darbus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokias aplinkybes teismo posėdyje paneigė ne kartą apklaustas liudytojas E. B., parodęs, kad su juo dėl vandentiekio rekonstrukcijos darbų Rimšėje perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nėra kalbėjęs, tačiau šių liudytojo parodymų teismas nevertino. Apelianto vertinimu, tokį tariamą jo prašymą visiškai paneigia vėlesni jo veiksmai, kuomet po tariamai išsakyto jo prašymo E. B. ir susitarimo dėl jo patenkinimo, apeliantas ne kartą inicijavo baudų E. B. vadovaujamai įmonei UAB „E“ skyrimą už delsimą vykdyti darbus. Suprantama, kad būdamas užsakovo UAB „I. v.“ vadovu, jis buvo suinteresuotas, kad rangos sutartis dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo (duomenys neskelbtini) miestelyje būtų įvykdyta laiku ir tinkamai, todėl neprieštaravo, kad tuos darbus atliktų subrangovas, jei rangovas tokių galimybių neturėjo. Dėl to jis neinicijavo rangos sutarties su paslaugų tiekėju nutraukimo, nors tokią teisę, bet ne pareigą, turėjo. Taip elgdamasis jis nepadarė didelės žalos valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (tokios žalos padarymu ir nebuvo apkaltintas). Jis elgėsi taip, kaip reikalavo jo pareiginiai nuostatai, bet jokiu būdu ne juos pažeisdamas, kaip yra nurodyta teismo nuosprendyje. Inicijavus sutarties nutraukimą, darbai nebūtų atlikti, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojams būtų sutrikdytas tinkamas vandentiekio darbas. Tuo tarpu darbus tęsiant, rangos sutartis buvo tinkamai įvykdyta netgi mažesnėmis sąnaudomis.

6.9. Apelianto vertinimu, nebūtų teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį netgi tuo atveju, jei jis būtų susitaręs priimti kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Z. ir būtų jį priėmęs. Veika pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama tada, kai kyšį susitariama priimti ir jis priimamas už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Jokie įstatymai ar norminiai aktai nedraudė jam, kaip užsakovo vadovui, prašyti rangovo vykdyti įsipareigojimus, o neturint tokių galimybių – naudotis subrangovo paslaugomis. Jokie norminiai aktai nedraudė siūlyti netgi konkrečią įmonę, jei tik ji atitinka tokiems darbams keliamus reikalavimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tam reikiamą kvalifikaciją ir tai pripažino teismas (nuosprendžio 22 lapas). Tačiau, kaip šiame skunde pirmiau nurodyta, apie tariamą susitarimą dėl neatlygintinų paslaugų iškasant V. Š. tvenkinį ir sutvarkant aplinką teikimą teismas sprendė remdamasis vien tik spėjimais ir prielaidomis, bet ne konkrečiais faktiniais bylos duomenimis pagrįstomis išvadomis, todėl jo (V. Š.) atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti naikinamas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinis skundas atmetamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato E. S., nuteistųjų V. Š. ir R. Z. apeliaciniai skundai tenkinami.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino N. A., M. B., A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, V. Š. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, R. Z. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Š., R. Z. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, pastaruosius dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinant, nes nepadarytos veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl V. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, R. Z. veikos kvalifikavimo pagal 227 straipsnio 2 dalį teisėtumo ir pagrįstumo

12. V. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, pažeisdamas jam inkriminuotus teisės aktų reikalavimus, dirbdamas UAB „I. v.“, direktoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu savo naudai susitarė priimti ir priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. Z. –997,04 Eur kyšį – neatlygintinus tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus V. Š. priklausančiame sklype už neteisėtą veikimą vykdant jo, kaip UAB ,,I. v.“ direktoriaus ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus bei išimtinę padėtį bei palankumą R. Z. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje, o R. Z. V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

13.10. Pirmosios instancijos teismas V. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, iš esmės grindė 2018 m. spalio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau tekste ir – Tarnyba) Priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės R. V. 2019 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 4S-743 (t. 5, b. l. 25, 26); BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perskaitytais liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei 2018 m. lapkričio 23 d. STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. vietovės – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78).

Žemesnės instancijos teismas

13.12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas V. Š., R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir reikalavimų ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, įvertino tik dalį surinktų įrodymų, be to, ir vertindamas šiuos įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, specialisto išvadai suteikdamas didesnę įrodomąją vertę, o kitus įrodymus vertindamas selektyviai, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 2 dalies, 227 straipsnio 2 dalies) taikymą.

13.13. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. Z. ir V. Š. susitarimą dėl kyšininkavimo, byloje nėra. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, kada konkrečiai jie susitarė dėl kyšio, jo dydžio, priėmimo laiko, būdo, tik nurodyta, jog dėl kyšio davimo tariamai R. Z. su V. Š. susitarė 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio metu. Tokį susitarimą paneigia byloje esantis šio pokalbio garso įrašas ir kiti bylos įrodymai. Kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad toks susitarimas sudarytas 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. tarp R. Z. ir V. Š. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. l, b. l. 113–115). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kaltinamajame akte, tiek prokurorės baigiamojoje kalboje nurodytas telefoninis pokalbis netinkamai įvertintas, iškraipant jo turinį, dėl to buvo padarytos klaidingos išvados.

13.14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje, 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. telefoninio pokalbio turinys paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus, kad šio pokalbio metu buvo susitarta dėl neatlygintino tvenkinio kasimo už V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, neteisėtą veikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais (kyšio), nes aptariamo pokalbio metu kalbama ir tariamasi dėl tvenkinio iškasimo V. Š., kaip fiziniam asmeniui, jo sklype, deramasi dėl darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas, perrašydamas kaltinamojo akto argumentus, nevertino, kad šio pokalbio metu nėra kalbos nei apie UAB „I. v.“, nei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei apie Vandentiekio tinklų rekonstravimą (duomenys neskelbtini) miestelyje, tai yra iš pokalbio turinio negalima teigti, kad tvenkinio kasimas tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs su Vandentiekio tinklų rekonstravimu (duomenys neskelbtini) miestelyje ir/ar UAB „E“, kuri buvo laimėjusi viešąjį pirkimą nurodytiems darbams atlikti. Taip pat pokalbio metu R. Z. neprašo, kad V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktorius, atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus ar susilaikytų nuo kokių nors veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų pokalbių įrašų ar kitų įrodymų, kad R. Z. prašytų, jog V. Š., kaip UAB „I. v.“ direktorius, atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus ar susilaikytų nuo kokių tai veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, taip pat jog tartųsi, kad už tokį V. Š. veikimą ar neveikimą jo naudai bus neatlygintinai iškastas tvenkinys.

13.15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 2018 m. sausio 5 d. Kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys rodo, jog V. Š. dėl tvenkinio iškasimo dar 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą asmenį R. Ž., kurio teiravosi, ar neturi didžiojo ekskavatoriaus kūdrai iškasti, prašo darbus atlikti bent iki Kalėdų, bet R. Ž. neprižadėjo dėl technikos užimtumo (t 1, b. l. 98–100). Iš 2018 m. sausio 5 d. V. Š. ir R. Z. pokalbio, matyti, kad R. Z. pats skambina V. Š. ir sako, kad žiemą jam kilo mintis iškasti „balą‘‘, pirmadienį pas V. Š. galėtų atvežti ekskavatorių, pažada duoti darbuotojo telefoną, klausia, koks tvenkinio dydis, nes reikia skaičiuoti kurą. Jie sutaria pirmadienį susiskambinti. Iš pokalbio matyti, kad nebuvo sutarta, jog V. Š. turės susimokėti už paslaugą pagal įkainius, nes pokalbio pabaigoje V. Š. prašo R. Z. „ <...>nu tai tik labai neužplėšk man, būk žmogus<...>“, o R. Z. atsako „<...> tai tu, apie šitą temą dar iš vis nenagrinėjom<...>“. Kaip galima suprasti iš tolesnio pokalbio konteksto, jie sutaria, jog pirma reikia padaryti, o paskui galvoti dėl atsiskaitymo, ir V. Š. sutinka, kad tai yra „kita kalba“. (t 1, b. l. 113–115). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, jog 2018 m. sausio 5 d. 12.36 val. užfiksuoto V. Š. ir R. Z. pokalbio metu V. Š. siekia nusiderėti darbų kainą, tarmiškai prašydamas: „tik labai neužplėšk labai man, būk žmogus“. Teismo posėdžio kaltinamieji V. Š. ir R. Z. patvirtino, kad buvo kalbama apie atlygintiną tvenkinio kasimą.

13.16. Pirmosios instancijos teismas V. Š. ir R. Z. kaltę, be kita ko, grindė tuo, jog liudytojas R. L. patvirtino, kad R. Ž. nurodymu A. M. ir ekskavatorių nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko V. Š., ten vyko du kartus, t. y. nuvežė ir parvežė ekskavatorių. Mechanizmo IS-220 LR, kuriuo dirbo A. M., darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei R. L. išduoti automobilio kelionės lapai patvirtina liudytojų parodymus, kad tvenkinys buvo kasamas 2018 m. sausio pradžioje, 2018 m. sausio 10 d. vilkiku (duomenys neskelbtini) kaimą buvo vežtas krovinys, nurodyta V. Š. pavardė (t 2, b.l. 172–175), tą taip pat patvirtina A. M., R. Z., R. Ž. ir R. L. telefoniniai pokalbiai (t 1, b.l. 115, 111, 116). Kita vertus, šie įrodymai tik patvirtina tvenkinio iškasimo faktą, kuris nėra ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip šie įrodymai susiję su neatlygintinais darbais, nes, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, jie tik patvirtina, kad nebuvo jokių bandymų nuslėpti atliekamus darbus ar jų neatlygintinumą – buvo išrašyti kelionės lapai, užpildytas A. M. darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

13.17. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisme perskaitytais liudytojo A. M. parodymais apie tai, kad jis dirbo savo darbo laiku. Nurodymus dėl darbų paprastai duoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas R. Ž.. Jis darbus atliko iki pabaigos, tai buvo pabaigti darbai. Žemės ribas parodė pats V. Š.. Daugiau nurodymų dėl darbų (duomenys neskelbtini) pas V. Š. nebuvo gavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas fiziniams asmenims. Daugiausia privatiems asmenims kasa tvenkinius. Apmokėjimo tvarka jam nėra žinoma. Įkainis vertinamas valandomis. Jo darbo valanda kainuoja 64 Eur plius PVM. Jis dirbo gal dieną ir kitos dienos dar 3–4 valandas. Vilkiko vairuotojo darbo įkainių nežino. Apmokėjimo už darbus (duomenys neskelbtini) aplinkybių nežino. Jie pildo kelionės lapus, kuriuose rašo, kiek kuro sunaudota. Po darbų (duomenys neskelbtini) pildė kelionės lapą, nurodydamas tik kuro sąnaudas. Kai grįžo po tvenkinio iškasimo, kažkuriam asmeniui pasakė, kad baigė darbus. Įprastai laukia užsakovo nuomonės, ar viskas gerai, ar jau gali važiuoti, bet šiuo atveju nesulaukė, todėl A. M. manymu, darbai buvo baigti (t. 8, b.l. 58–60).

13.18. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022, Nr. 2K-157-976/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. parodymai, kaip jau buvo minėta, tik patvirtina tvenkinio iškasimo, bet ne šlaitų sutvirtinimo ir aplinkos sutvarkymo faktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. parodymai buvo įvertinti selektyviai, ignoruojant tai, kad tvenkinys buvo kasamas žiemą. Pasak A. M., iškasti reikėjo, kad vanduo nubėgtų iš žemumos, nes buvo visiškai šlapia vieta. Pasitikęs jį V. Š. parodė, kur jis gali dėti iškastas žemes, jam sakęs, kad sodyba užsiima vaikai, tvenkinys jam nereikalingas. Daugiau jo (V. Š.) nematė iki tvenkinio iškasimo dienos. Apie baigtą darbą informavo R. Ž. ar kitą asmenį, neatsimena. E. B. nepažįsta, R. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, santykiai su juo darbiniai, apie apmokėjimo už darbus (duomenys neskelbtini) V. Š. sklype aplinkybes nežino.

Žemesnės instancijos teismas

13.20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino patį faktą, kad mokėjimas iš karto nebuvo atliktas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog laikotarpiu nuo tvenkinio iškasimo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltinamieji tiesiogiai ar netiesiogiai būtų kalbėję apie tai, kad nereikės mokėti už tvenkinio kasimo darbus. Abu kaltinamieji teisme viso proceso metu laikėsi tos pačios nuoseklios pozicijos ir paaiškino, kad neatsiskaityta buvo dėl to, jog nebuvo pabaigtas kasti tvenkinys. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytojas R. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamojo V. Š. versiją, kad darbai buvo nepabaigti, paneigia faktinė aplinkybė, jog per 11 mėnesių niekas jokių tvenkinio kasimo ar kitokių su jo kasimu susijusių darbų nedarė ir nėra duomenų, kad V. Š. būtų prašęs bendrovės darbuotojų atlikti papildomus tvenkinio kasimo darbus. Toks teismo vertinimas yra neteisingas, nes iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims kasimo darbus atlieka tik tuomet, kai turi laisvos technikos. Bylos įrodymai patvirtina, kad V. Š. 2017 metais ne kartą prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų R. Z. ir R. Ž., kad iškastų tvenkinį, o šie nesutiko, nes neturėjo laisvos technikos. Todėl vien tai, kad tam tikrą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvažiavo užbaigti tvenkinio kasimo darbų ir sutvarkyti aplinkos, nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošė to daryti, taip pat nepatvirtina fakto, jog tvenkinys buvo iškastas nemokamai ir tai buvo kyšis. Teismas taip pat netinkamai įvertino teismo posėdžio metu R. Z. duotus parodymus, kad tvenkinys buvo kasamas atlygintinai, tik dėl konkrečių apmokėjimo sąlygų jie nesitarė, sąskaita nebuvo išrašyta, nes darbai dar buvo nepabaigti, o skolininkus jie „gaudydavo“ prieš Šv. Kalėdas ir metų pabaigoje išieškodavo skolas. Pirmosios instancijos teismas tokius R. Z. parodymus nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo laikytis griežtų apskaitos reikalavimų ir pabaigus darbus juos įforminti išrašant PVM sąskaitą faktūrą, o gavus pagal ją apmokėjimą, ūkinę finansinę operaciją įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o tai nebuvo padaryta. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su byloje inkriminuotomis veikomis. Byloje R. Z. ar kam nors kitam nėra inkriminuotas aplaidus ar apgaulingas įmonės apskaitos vedimas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio nuostatas PVM sąskaita faktūra išrašoma įvykus prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, šios bylos kontekste tai reikštų, kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma užbaigus tvenkinio kasimo darbus ir aplinkos sutvarkymo darbus. Kadangi šie darbai nebuvo baigti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo prievolės išrašyti PVM sąskaitos faktūros. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir V. Š. pareiškus, kad jis nebepageidauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigtų tvenkinio kasimo ir aplinkos sutvarkymo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą už darbus, kuriuos realiai atliko. Kita vertus, jeigu teismas manė, kad pažeista PVM sąskaitos faktūros išrašymo tvarka, tai galėtų būti tik buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau jokiu būdu tai negali patvirtinti byloje inkriminuojamos kyšininkavimo veikos.

13.21. V. Š. argumentus patvirtina 2022 m. lapkričio 24 d. teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo R. Ž. parodymai apie tai, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju gamybai, paskambino V. Š. ir paprašė atlikti paslaugą, tuo metu jis (R. Ž.) buvo atsakingas už techniką ir mechanizmus. Jam sakė laukti, kada atsilaisvins, tai buvo prieš pusę metų iki STT apsilankymo, galėjo būti lapkričio mėnuo, metų pabaiga. Perklausęs garso įrašą Nr. 3325 (t. 6, b. l. 34–35), pokalbio neprisiminė, kadangi jau 3 metus nebedirba, sunku prisiminti pokalbį. Pokalbio metu V. Š. klausė, kur sąmata, jis nurodė, kur guli mechanizmo nuomos sąrašas. Jei nori išsinuomoti mechanizmą, kainą galima susižinoti. Tada V. Š. nesakė, kad kas tvenkinį. Sąmata – tai darbų kiekiai ir įkainiai. Negali patvirtinti ar paneigti, kad ta sąmata buvo susijusi su V. Š. tvenkinio kasimu. Norint išsinuomoti iš įmonės mechanizmą, fizinis asmuo skambina, atvažiuoja, asmuo informuojamas apie kainas ir važiuoja. Užsako tik vietiniai, o kai yra užsiėmę kituose objektuose, įrenginių nenuomoja, tai buvo vienintelis atvejis, kai V. Š. prašė atlikti paslaugą. Sutaria kainą, bet sutarties su privačiais asmenimis nesudaro, kartais padaro nuolaidą, jei ilgesnį laiką dirbama. Įmonė turėjo nusistačius įkainius. Kai atlieka paslaugą, ant lapo parašo, koks žmogus, kiek dirbo valandų, kainą ir bendrą sumą, po to žmogus apmoka. Sąskaita išrašoma, su žmogumi suderinama. Žiemą kasė, nes nebuvo darbo, žiemos laiku kokybiškai darbų negalima atlikti, klausė ekskavatorininko, ar baigė darbus, jis sakė, kad žiema ir negali baigti. Vėliau siūlė atvažiuoti ir pabaigti darbus. Kai atsilaisvino ekskavatorius, kalbėjo su V. Š. telefonu, bet šis atsisakė, kad jie baigtų darbus, sakė nevežti ekskavatoriaus, tada pastarajam buvo išrašyta sąskaita ir jis sumokėjo. Ekskavatorius pas V. Š. važiavo vieną kartą. Už tvenkinio kasimą buvo sumokėti pinigai už darbą. Nurodymo neatlygintinai iškasti, nefiksuoti valandų nebuvo.

13.22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nemano, jog kaltinamųjų parodymai bei liudytojų parodymai, patvirtinantys kaltinamųjų parodymus, turėtų būti vertinami kritiškai, jeigu jie yra nuoseklūs, logiški, papildo vienas kitą bei patvirtina ar paneigia bent vieną reikšmingą bylai aplinkybę, todėl atmeta kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl kritiško nuteistųjų bei liudytojo R. Ž. parodymų vertinimo, nes neva jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl teisiamajame posėdyje apklausto ir davusio priesaiką R. Ž. parodymai yra ignoruojami vien dėl to, kad jis pavaldus R. Z., nors su V. Š. asmeninių reikalų neturėjo, kai tuo tarpu A. M. parodymų atrinkta dalimi remiamasi, nors jis taip pat yra pavaldus ir R. Ž., ir R. Z.. Pabrėžtina, kad šis liudytojas (A. M.) nebuvo apklaustas nei teismo posėdyje, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

13.23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, buvo visur išrausta, darbas buvo pradėtas, bet nebaigtas – nesutvarkyti šlaitai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šiuos V. Š. parodymus paneigia vietovės – žemės sklypo su statiniais apžiūros protokolas su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. vietovės – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu su fotolentele (t. 8, b. l. 62–78), teisėjų kolegija sprendžia, jog šis dokumentas nėra pakankami informatyvus, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą apie tinkamai sutvarkytą aplinką. Vertinant minėto apžiūros protokolo turinį, konstatuotina, jog jame yra aprašyti sklype esantys statiniai bei keli vandens telkiniai, nevertinant tvenkinio šlaitų sutvarkymo kokybės. Fotolentelėje esančiose nuotraukose didesnis dėmesys yra skirtas pastatams, tvenkiniai nufotografuoti pakankamai iš toli, todėl neįmanoma spręsti apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pateikė fotonuotraukas (t. 12, b. l. 29–31), kurios paneigia skundžiamo nuosprendžio argumentus apie tinkamą tvenkinio šlaitų sutvarkymą. Proceso dalyviams apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl šių nuotraukų klausimų nekilo.

13.24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. parodė, jog (duomenys neskelbtini). yra senelio ir jos tėvo pastatyti namai, jie ten gyveno, todėl tie namai jai brangūs. Bėda ta, jog vieta yra vandeninga. Supuvo tvarto priestatas, garažas, taip pat rūsyje rinkosi vanduo. Tėvas pasiūlė iškasti tvenkinį ir taip nusausinti šitą teritoriją. Jie ne vienerius metus laukė technikos ir galimai 2017 metų pabaigoje tėvas pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka iškasti tvenkinį, sutvarkyti visą aplinką. Tėvas atsakė, kad kainuos apie 1200 Eur. Tėvas pasakė, kad įmonė iškas, sutvarkys, apskaičiuos ir pateiks sąskaitą ir tik tada jie turės sumokėti. Apskaičiavę savo pajamas, nusprendė kasti. Sausio mėnesį iškasė kūdrą. Ji tą pačią dieną negalėjo nuvažiuoti pasižiūrėti ir tik grįžusi vėlai vakare pasiteiravo tėvo apie darbus. Tėvas pasakė, kad buvo tamsu ir nieko nematė. Pasakė, kad kai bus šviesu, nuvažiuos. Atėjus savaitgaliui su tėvu nuvažiavo ir pamatė, kad ten buvo ne tvenkinys, o bala, nebaigta kasti, o apie sutvarkymo darbus, kuriuos žadėjo padaryti, nebuvo net kalbos: šlaitas nesuformuotas, vanduo bėgo per viršų, matėsi vandens upeliuko išgraužos, einantis ilgasis šlaitas ir visa žemė nuėjusi bangomis, iki šiol vasarą prasmenga kojos, susidarė didelės išgraužos, vanduo prie ūkinio pastato laikosi, neįmanoma net kastuvu prakasti. Pirtelės pamatai apdrėbti žemėmis, įdubos nuo ekskavatoriaus ratų iki šiol išlikę. Paklausė, už ką turi mokėti tokius pinigus. Tėvas pasakė, kad jie įsipareigojo sutvarkyti ir pabaigs šitą darbą, sutvarkys aplinką, viskas bus tvarkinga, ir tik tada sumokės. Kovo mėnesį ji padarė nuotraukas, kurios teismui pateiktos kaip įrodymas, atliko ir vaizdo įrašą, ir jau balandžio pabaigoje sakė tėvui, kad reikia įmonę vėl spausti, jog baigtų darbą – kastų kūdrą ir sutvarkytų aplinką ir paprašė tėvo paimti sąmatą. Po kiek laiko tėvas pasakė, kad kalbėjo su įmonės atstovais, pasakė, kad ji nepergyventų, kad jie žino, jog reikia pabaigti iškasti kūdrą ir sutvarkyti aplinką, bet šiuo metu transporto priemonė, kuri kasa, yra kitame objekte, kai ten baigs darbus, atvažiuos pas juos, tada išrašys sąskaitą faktūrą ir jie susimokės. Vėliau jai prasidėjo rimtos sveikatos problemos, lankėsi medicinos įstaigose, tėvą ištiko infarktas. Tuomet jiems kūdra nerūpėjo, grėsė pavojus sveikatai. Nutarė sumokėti tik už atliktus darbus. Kai atvežė sąskaitą, pinigai buvo pervesti įmonei. Šie liudytojos parodymai papildo ir patvirtina nuteistųjų bei liudytojų parodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo versiją apie darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), neatlygintinumą.

13.25. Be to, V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutarties Nr. ST-20 Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.4 punkto 5 papunktį, bendrųjų sutarties sąlygų 7 punktą, 15.2 punkto (d) dalį, sudarydamas R. Z. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išimtinę padėtį, rodydamas jiems palankumą ir palaikydamas gerus santykius, ir 2018 m. sausio 10 d. Vilniuje V. Š. neteisėtai paprašė rangovo UAB „E“ direktoriaus E. B., kad UAB ,,E“ leistų atlikti rangos darbus pagal 2016 m. gruodžio 14 d. UAB ,,I. v.“ ir UAB ,,E“ rangos sutartį Nr. ST-20 „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 61 332, 48 Eur. E. B. sutikus, UAB ,,E“ neteisėtai 2018 m. kovo 5 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IGN/(duomenys neskelbtini)/001MBI su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB ,,E“ perleido pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 53 000 Eur. Po to, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 18 d., pažeidžiant aukščiau paminėtas 2016 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. ST-20 sąlygas, V. Š. neteisėtai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pagrindinius darbus – vandentiekio rekonstravimo darbus „Vandentiekio tinklų rekonstravimas (duomenys neskelbtini) miestelyje“.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo kaltinami pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus R. Z., užimančio vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal 1997 m. vasario 13 d. darbo sutartį Nr. 25 dirbdamas direktoriumi, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas jo naudai ir interesais, kad UAB „I. v.“, kaip užsakovas, teiktų pasiūlymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų atlikimo, užtikrintų rangos sutarčių sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vykdymą, tiesiogiai susitarė su UAB „I. v.“ direktoriumi V. Š. – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu duoti, ir V. Š. davė kyšį bendros ne mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės, už V. Š. neteisėtą veikimą, vykdant jo, kaip UAB „I. v.“ direktoriaus, perkančiosios organizacijos vadovo įgaliojimus, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. atstovaujamos bendrovės interesų patenkinimą bei išimtinę padėtį, palankumą jam (R. Z.) bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gerų santykių palaikymą ir palankių sprendimų priėmimą ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

15.7. Siekiant išsamiai atsakyti į pirmiau nurodytus apeliacinių skundų argumentus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, patenkinus advokato R. Boiko prašymą, buvo išreikalauti papildomi duomenys – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – STT) pažymos ir prašymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo (t. 13, b. l. 4–109).