- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-11-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00946-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Kaltinamasis
- V. Č., A. K., L. R.
- Civilinis ieškovas
- UAB „V.“
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Gintaras Algirdas Perednis, Darius Katauskas, Dalius Mecelica, Mindaugas Dūda
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,
Žemesnės instancijos teismas
civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ atstovui advokatui Daliui Mecelicai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. Jakučionės, nukentėjusiosios R. S., civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini)“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ atstovo advokato D. Mecelicos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
J. K. (D.) (toliau, siekiant nuoseklumo ir aiškumo, tekste bus naudojama D. pavardė) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jai paskirta 500 MGL (18 830 EUR) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.);
J. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jai paskirta 150 MGL (5 649 EUR) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.));
J. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)), ir jai paskirta 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.));
J. D. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios, 500 MGL dydžio baudos, bausmės, pridėjus 30 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir 50 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir J. D. paskirta subendrinta 580 MGL (21 842,80 EUR) dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
Į šiuo nuosprendžiu J. D. paskirtą bausmės laiką įskaitytas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (89 dienos), vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033), ir į bausmės laiką įskaityta 534 MGL (20 110,44 EUR) dydžio bauda, nustatant, kad J. D. neatliktos bausmės dalis yra 46 MGL (1 732,36 EUR).
V. Č. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamų veikų daugetą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.);
V. Č. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060));
Nuosprendį paskelbus nuspręsta panaikinti V. Č. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. (L.) (toliau, siekiant nuoseklumo ir aiškumo, tekste bus naudojama K. pavardė) išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.);
A. K. (L.) išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 liepos 5 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XIV-692));
A. K. (L.) išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060)).
L. R. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.);
L. R. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XIV-692));
L. R. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalį, požymių (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060)).
Pripažinta civiliniams ieškovams Č. B., UAB „T.“ (vietoje UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“), UAB „E.“, UAB „B.“, N. L., UAB „D.“, UAB „G.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, UAB „F.“, UAB „O.“ R. S. teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuo 2025 m. liepos 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui:
Žemesnės instancijos teismas
1) 84/13045 dalies žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkai: J. D. ir G. D.;
2) 1/14 dalies automobilių stovėjimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkai: J. D. ir G. D..
Nuo 2025 m. liepos 12 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas J. D. turtui – 25 banknotams po 200 Lt; 10 banknotų po 100 Lt; 1 banknotui 50 Lt; 3 banknotams po 20 Lt; 2 banknotams po 10 Lt; 3 banknotams po 20 EUR; 1 banknotui 50 EUR (iš viso buvo rasta ir paimta 6 130 Lt ir 110 EUR); metalo dirbiniams: balto metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle kartoninėje dėžutėje; balto metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle, kartoninėje dėžutėje; geltono metalo JAV proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginei monetai „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo stačiakampio formos 999.9 prabos, 100 g svorio aukso luitui, pažymėtam „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame dėkle; geltono metalo grandinėlei, plokščio storo pynimo, 49 cm ilgio; geltono metalo grandinėlei, plono pynimo, 42 cm ilgio; geltono metalo grandinėlei, plono pynimo, 47 cm ilgio; geltono metalo grandinėlei, plono pynimo, 50 cm ilgio; geltono metalo grandinėlei (apyrankei), plono pynimo, 19,5 cm ilgio su etikete (kurioje nurodyta „(duomenys neskelbtini), auksas 585, dydis – 19,5 cm, svoris, 0,72 g); geltono metalo auskarams žiedelio formos, 1 cm diametro; geltono metalo žiedui su prabos ženklu 585 ir juodos spalvos akute (akmenuku); geltono metalo žiedui delfino formos su smulkiomis baltomis akutėmis.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas J. D. turtui, t. y. piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. D. turtui, t. y. traktoriui „Zetor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas J. D. turtui:
1) automobiliui BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos;
2) J. D. ir G. D. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
Nuo 2025 m. liepos 7 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas L. R. turtui – automobiliui KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitros“ duomenimis automobilio KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas į valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nuo 2025 m. liepos 7 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. K. (L.) turtui – automobiliui SEAT IBIZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. K. (L.) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), paliekant nustatytas apribojimo sąlygas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. D. pripažinta kalta dėl to, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d. faktiškai valdžiusi UAB „L.“, kurios direktore buvo nuo 2008 m. sausio 23 iki 2012 m. spalio 3 d., akcininke – nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d., ir nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 24 d. būdama VšĮ „M.“ direktore, žinodama, kad UAB „L.“ ir VšĮ „M.“ naudojamos nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, apgaule, už tariamą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą ir už žemės sklypo [UAB „V.“ (duomenys neskelbtini)] paskirties pakeitimą, savo naudai įgijo labai didelės 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 EUR) vertės svetimą turtą:
piktnaudžiaudama UAB „J.“ direktoriaus T. B. ir šią bendrovę asmeninėmis lėšomis finansavusio A. S. pasitikėjimu, 2010 m., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derantis su pastaraisiais dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) finansavimas pasibaigęs 2009 m. spalio 22 d. ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateiktą projektinę dokumentaciją atmes, melagingai įtikino A. S. ir T. B., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka, pagal minėtą programos priemonę jos parengtam UAB „J.“ verslo projektui – (duomenys neskelbtini) įkūrimui (duomenys neskelbtini), bus gautas 90 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip pastaruosius suklaidinusi, siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą, dirbtinai padidino pirminę projekto vertę nuo 2 000 000 Lt (579 240,04 EUR) iki 20 000 000 Lt (5 792 400,37 EUR), UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1.1. punkte sąmoningai nenurodžiusi darbų vykdymo terminų, įsipareigojo pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), minėtam (duomenys neskelbtini) kompleksui parengti verslo planą bei užpildyti paraišką. 2011 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini), nenustatytoje tikslioje vietoje su UAB „J.“ direktoriumi T. B. šią sutartį pasirašė, o A. S. suteikus finansavimą bei T. B. pasirašytos sutarties pagrindu vykdant finansinius įsipareigojimus iš UAB „J.“ AB DnB Nord banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2011 m. birželio 22 d. – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2011 m. birželio 28 d. – 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2011 m. liepos 5 d. – 40 221,11 Lt (11 648,84 EUR), 2011 m. liepos 12 d. – 42 000 Lt (12 164,04 EUR), t. y. viso pervedus 164 000 Lt (47 497,68 EUR) avansą, ji 2012 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neketindama grąžinti pinigų, A. S. pateikė klaidinančią informaciją, jog, neva, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), finansavimo intensyvumas mažėja nuo 90 iki 35 procentų, įtikino A. S. 2011 m. kovo 23 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ir (duomenys neskelbtini) įkūrimui (duomenys neskelbtini) pasirašyti naują sutartį, bet šį kartą su fiziniu asmeniu – T. B., žodžiu garantavo A. S., kad sumokėtas 164 000 Lt (47 497,68 EUR) avansas bus įskaitytas į naujos sutarties avanso apmokėjimą, o A. S. tuo patikėjus ir sutikus nutraukti seną sutartį, ji parengė 2012 m. balandžio 5 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – kaip sutarties nutraukimo priežastį nurodė tariamai nepalankių sąlygų susiklostymą, iš anksto žinodama, kad esant šiai priežasčiai, pagal nutraukiamos sutarties sąlygas, įmokėtas avansas negrąžintinas, po ko, 2012 m. nenustatytu tiksliu laiku, NMA (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje, (duomenys neskelbtini), su UAB „J.“ direktoriumi T. B. minėtą priedą pasirašė, taip apgaule įgijo 164 000 Lt (47 497,68 EUR) vertės svetimą – A. S. turtą - pinigines lėšas.
Tęsdama nusikalstamą veiką ji, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, 2012 m. antroje pusėje, nenustatytu tiksliu laiku, piktnaudžiaudama A. S. ir T. B. pasitikėjimu, iš anksto žinodama, kad pagal 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ finansavimas yra sustabdytas ir NMA pateiktos projektinės dokumentacijos nevertins dėl šios programos priemonės neatitikimo nustatytiems pirmumo kriterijams, melagingai garantavo ir įtikino A. S. bei T. B., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka, pagal minėtą programos priemonę jos naujai parengtam verslo projektui – (duomenys neskelbtini) įkūrimui (duomenys neskelbtini) bus gautas finansavimas, sąmoningai nenurodant priemonės veiklos srities, UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria per du mėnesius pagal 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo parengti verslo projektą bei užpildyti paraišką, po ko A. S., 2012 m. vasaros antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nenustatytoje tikslioje vietoje, pagal jos išduotą 2012 m. balandžio 26 d. UAB „L.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 20120426, perdavus jai 12 100 Lt (3 504,40 EUR) grynaisiais pinigais kaip avansą, įsipareigojimų neįvykdė.
Apgaule savo naudai įgijo bendros 176 100 Lt (51 002,09 EUR) vertės svetimą, A. S., turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „O.“ direktoriaus V. S. ir pastarojo verslo partnerių – Lenkijos Respublikos piliečių, S. A. M. bei K. Z. T. pasitikėjimu, 2012 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derantys su pastaraisiais dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) maksimali finansuojama suma sudaro 4 000 000 Lt (1 158 480,07 EUR) ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra projektinę dokumentaciją atmes, jei suma viršys nustatytą limitą, garantavo ir melagingai įtikino V. S., S. A. M. bei K. Z. T., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka pagal minėtą programos priemonę jos parengtam UAB „O.“ verslo projektui „UAB „O.“ (duomenys neskelbtini)“ bus gautas Europos Sąjungos finansavimas, ir taip pastaruosius suklaidinusi bei siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai padidinusi pirminę projekto vertę nuo 15 000 000 Lt (4 344 300,28 EUR) iki 30 000 000 Lt (8 688 600,56 EUR), UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, žinodama, jog minėtos priemonės finansavimas pasibaigs 2012 m. vasario 21 d., įsipareigojo per keturis mėnesius, t. y. iki 2012 m. gegužės 25 d., parengti verslo planą bei užpildyti paraišką, po ko 2012 m. sausio 25 d., nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „O.“ direktoriumi V. S. šią sutartį pasirašė, o UAB „O.“ verslo partneriui S. A. M. pasirašytos sutarties pagrindu: 2012 m. sausio 25 d. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), grynais pinigais jai padavus 69 056 Lt (20 000 EUR), 2012 m. vasario 23 d. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), grynais pinigais jai padavus 16 000 Lt (4 633,92 EUR) bei 2012 m. vasario 28 d. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), grynais pinigais jai padavus 18 528 Lt (5 366,08 EUR) avanso įmoką, t. y. viso S. A. M. perdavus jai 103 584 Lt (30 000 EUR), ji įsipareigojimų neįvykdė.
Apgaule savo naudai įgijo 103 584 Lt (30 000 EUR) vertės svetimą, UAB „O.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „F.“ atstovės V. P. ir šios bendrovės direktoriaus P. S. pasitikėjimu, 2012 m. pirmoje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derantis su V. P. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) finansavimas turėjo pasibaigti 2012 m. vasario 14 d., melagingai įtikino UAB „F.“ atstovę V. P., kad pagal minėtą priemonę UAB „F.“ projektas „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau patvirtintas LVPA suteikiant 60 % finansavimo intensyvumą, yra netinkamai parengtas ir garantavo, kad dėka turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) jos [J. D.] naujai parengtam UAB „F.“ verslo projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 70 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinusi V. P. bei P. S., siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai padidinusi pradinę (LVPA patvirtintą) projekto vertę nuo 8 500 000 Lt (2 461 770,16 EUR) iki 55 000 000 Lt (15 929 101,02 EUR), UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo UAB „F.“ minėtam projektui parengti naują verslo planą bei užpildyti paraišką, po ko 2012 m. kovo 30 d., nenustatytu tiksliu laiku, su UAB „F.“ direktoriumi P. S., (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį pasirašė bei pareikalavo UAB „F.“ atstovės V. P. pagal sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką bendrai sumokėti 229 783,84 Lt (66 550 EUR) avansą.
Tapusi UAB „F.“ direktore, V. P. pasirašytos sutarties pagrindu 2012 m. balandžio 6 d. iš UAB „F.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Lt (8 688,60 EUR);
Piktnaudžiaudama UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultanto bei įgaliotojo atstovo R. L. ir šios bendrovės direktorės D. Č. pasitikėjimu, 2012 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su R. L. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes UAB „V.“ norimam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė, garantavo ir melagingai įtikino R. L. bei D. Č., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos parengtam minėtos bendrovės projektui „(duomenys neskelbtini)“ ir užpildytai paraiškai, kuriuos ji tiesiogiai perduos Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, tokiu būdu suklaidinusi R. L. bei D. Č., siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai nustačiusi 278 295 925 Lt (80 600 070,96 EUR) projekto vertę, UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, sąmoningai nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės, įsipareigojo minėtam projektui parengti verslo planą, investicinį projektą, galimybių studiją bei kitus dokumentus, po ko 2012 m. birželio 12 d., nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) direktore D. Č. šią sutartį pasirašė, o UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) vykdant sutartinius finansinius įsipareigojimus iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pervedus: 2012 m. liepos 2 d. – 450 000 Lt (130 329 EUR), 2012 m. gruodžio 13 d. – 220 000 Lt (63 716,40 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 180 000 Lt (52 131,60 EUR), t. y. viso pervedus 850 000 Lt (246 177,02 EUR), ji įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 850 000 Lt (246 177,02 EUR) vertės svetimą, UAB „V.“, (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultanto bei įgaliotojo atstovo R. L. ir šios bendrovės laikinai einančios direktorės pareigas I. Š. pasitikėjimu, 2012 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su R. L. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad garantuoto intensyvumo finansavimas suteiktas nebus, nes LVPA pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) gali suteikti tik 25 % finansavimą, melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose bei patirties dėka parengtam UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) projektui, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 90 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, tokiu būdu suklaidinusi R. L. bei I. Š., siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai nustačiusi 49 023 463 Lt (14 198 176,26 EUR) projekto vertę, UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, sąmoningai nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės projekto pavadinimo, įsipareigojo parengti verslo planą, investicinį projektą, galimybių studiją bei kitus dokumentus, po ko 2012 m. liepos 4 d., nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančia direktorės pareigas I. Š. šią sutartį pasirašė, o UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) vykdant sutartinius finansinius įsipareigojimus iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pervedus: 2012 m. rugsėjo 6 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2012 m. lapkričio 5 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 8 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 13 d. – 14 500 Lt (4 199,49 EUR), 2012 m. lapkričio 19 d. – 75 500 Lt (21 866,31 EUR), t. y. viso pervedus 350 000 Lt (101 367,01 EUR), ji įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 350 000 Lt (101 367,01 EUR) vertės, svetimą, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), turtą – pinigines lėšas;
Ji, 2012 m. spalio mėnesį derėdamasi su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultantu ir įgaliotuoju atstovu R. L. dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirties pakeitimo, garantavo ir melagingai įtikino R. L., kad sudarius sutartį su jai priklausančia VšĮ „M.“, turimų pažinčių dėka minėto žemės sklypo paskirtis bus pakeista per 6 mėnesius. Suklaidintam R. L. sutikus sudaryti sandorį, ji melagingai įtikinusi M. M. (M. M.), kad šis yra VšĮ „M.“ direktoriumi, 2012 m. spalio mėnesį, nenustatytu tiksliai laiku ir vietoje, VšĮ „M.“ vardu paruošė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „V.“ priklausančio žemės sklypo prie statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo, detaliojo plano parengimo, techninių sąlygų išėmimo bei parengto techninio projekto derinimo bei darbų atlikimo, ir, M. M. pasirašytą sutartį, 2012 m. spalio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikus UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas S. V. K. ir pastarajai sutartį pasirašius bei R. L. vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2012 m. spalio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavus M. M. pirmąjį 12 000 Lt (3 475,44 EUR) avansą grynais pinigais, o M. M. šiuos pinigus perdavus jai (J. D.), po ko UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pasirašytos sutarties pagrindu iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „M.“ AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta bendra 65 000 Lt (18 825,30 EUR) suma: 2012 m. lapkričio 29 d. – 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 25 000 Lt (7 240,50 EUR), viso, sumokėta bendra 77 000 Lt (22 300,74 EUR) suma.
UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) sutartinius finansinius įsipareigojimus perėmus UAB „G.“ ir, nekeičiant aukščiau minėtos sutarties objekto bei įkainių, su VšĮ „M.“ sudarius naują – 2013 m. balandžio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 23 d., nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), iš įgaliotojo UAB „G.“ atstovo R. L. pasirašytos antros sutarties pagrindu gavusi grynais pinigais likusią 73 000 Lt (21 142,26 EUR) avanso dalį, ji, savo įsipareigojimų neįvykdė.
Apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „G.“, bendros 150 000 Lt (43 443 EUR) vertės turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „D.“ direktoriaus pavaduotojo B. Š. pasitikėjimu, 2012 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su pastaruoju dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) Centrinė projektų valdymo agentūra bei Sveikatos apsaugos ministerija parengtą projektinę dokumentaciją atmes kaip neatitinkančią reikalavimų, nes į tokios paramos gavimą gali pretenduoti tik viešosios įstaigos ir priemonę administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, melagingai įtikino B. Š. ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) jos parengtam verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) atnaujinimo bei papildomo (duomenys neskelbtini) filialo įkūrimo (duomenys neskelbtini), kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 70 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, taip suklaidinusi B. Š., UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, sąmoningai nenurodant projekto tikslų, įsipareigojo per keturis mėnesius, t. y. iki 2012 m. lapkričio 12 d., parengti minėtam UAB „D.“ projektui verslo planą ir užpildyti paraišką, po ko 2012 m. liepos 12 d., nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „D.“ direktore Z. Š. sutartį pasirašė, o UAB „D.“ pasirašytos sutarties pagrindu iš UAB „D.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip avansą: 2012 m. liepos 30 d. – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2012 m. spalio 5 d. – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012 m. spalio 8 d. – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012 m. spalio 23 d. – 32 668,32 Lt (9 461,40 EUR), 2013 m. kovo 1 d. – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), viso pervedus 146 226,08 Lt (42 350 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 146 226,08 Lt (42 350 EUR) vertės svetimą, UAB „D.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama M. L., T. L. ir N. L. pasitikėjimu, 2012 m., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su pastaraisiais dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) finansavimas pasibaigęs 2010 m. rugsėjo 30 d., garantavo ir melagingai įtikino pastaruosius [L.], kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka, pagal minėtą programos priemonę jos parengtam verslo projektui dėl (duomenys neskelbtini) įsteigimo bei užpildytai paraiškai bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, taip suklaidinusi T. L., M. L. ir N. L., UAB „L.“ vardu parengė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, sąmoningai nenurodant veiklos priemonės srities, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) įsipareigojo paruošti (duomenys neskelbtini) įsteigti reikiamą verslo planą ir užpildyti paraišką, po ko 2012 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), nenustatytoje tiksliai vietoje su VšĮ „U.“ direktoriumi T. L. šią sutartį pasirašė, o VšĮ „U.“ finansavusiai N. L.: 2012 m. rugpjūčio 6 d., nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 7 d., nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. rugpjūčio 22 d., nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrai grynais pinigais perdavus jai 100 000 Lt (28 962 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė.
Apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. L., 100 000 Lt (28 962 EUR) vertės turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „B.“ akcininko V. S. pasitikėjimu, 2013 m. pirmoje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su pastaruoju dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes norimam UAB „B.“ verslo projektui nėra paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė, garantavo ir melagingai įtikino S. V., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos administruojamam ir kuruojamam, UAB „P.“ parengtam UAB „B.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ verslo planui, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, taip šį suklaidino, po ko, kaip UAB „L.“ akcininkė, 2013 m. vasario 5 d., nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ direktorei S. S. pateikė savo parengtą, UAB „L.“ direktorės L. R. pasirašytą, Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „B.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano, investicinio projekto ir kitų dokumentų parengimo, kurią S. S. pasirašius ir 2013 m. vasario 19 d. vykdant sutarties 4.2.1. punktą iš UAB „B.“ AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 250 673,28 Lt (72 600 EUR) avansą, ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 250 673,28 Lt (72 600 EUR) vertės svetimą, UAB „B.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „E.“ steigėjo UAB „S.“ akcininkų R. B., D. V. ir UAB „E.“ konsultanto ir derybininko J. B. pasitikėjimu, 2013 m. pirmoje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su pastaraisiais dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad UAB „E.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“ finansavimas suteiktas nebus, nes Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija nėra parengusi ir nėra paskelbusi Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės, kartu su V. Č. melagingai įtikino R. B., D. V. ir J. B. bei garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos administruojamam, kuruojamam ir įgyvendinamam, UAB „P.“ parengtam UAB „E.“ projekto verslo planui, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip pastaruosius suklaidinusi, siekdama gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai padidinusi pirminę projekto vertę nuo 35 000 000 Lt (10 136 700,64 EUR) iki 50 000 000 Lt (14 481 000,93 EUR), kaip UAB „L.“ akcininkė, 2013 m. vasario 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, UAB „E.“ direktoriui V. G. pateikė jos parengtą, UAB „L.“ direktorės L. R. pasirašytą, Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ verslo plano, investicinio projekto „(duomenys neskelbtini)“ ir galimybių studijos administravimo, kurią V. G. pasirašius ir šios sutarties pagrindu iš UAB „E.“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pervedus: 2013 m. kovo 8 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2013 m. kovo 20 d. – 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR), 2013 m. balandžio 17 d. – 94 002,48 Lt (27 225 EUR), t. y. viso pervedus 376 009,92 Lt (108 900 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 376 009,92 Lt (108 900 EUR) vertės svetimą, UAB „E.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama UAB „A.“ akcininko A. N., bendrovės direktoriaus E. N. bei paskirto projekto derintojo A. B. (A. B.) pasitikėjimu, 2013 m. pirmoje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, iš anksto žinodama, kad UAB „A.“ verslo projektui „(duomenys neskelbtini)“ finansavimas suteiktas nebus, nes nepaskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė, pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka minėtam projektui, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, taip suklaidinusi A. N., E. N. ir A. B., siekiant gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai nustačius 300 000 000 Lt (86 886 005,56 EUR) projekto vertę, po ko 2013 m. balandžio 25 d., nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), pateikus UAB „A.“ direktoriui E. N. jos (J. D.) parengtą, UAB „L.“ direktorės A. L. pasirašytą, Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ investicinio projekto ir galimybių studijos bei kitų dokumentų paruošimo, E. N. sutartį pasirašius ir šios sutarties pagrindu iš UAB „A.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pervedus: 2013 m. gegužės 7 d. – 960 914,24 Lt (278 300 EUR), 2013 m. gegužės 30 d. – 346 000 Lt (100 208,53 EUR), 2013 m. birželio 7 d. – 134 457,12 Lt (38 941,47 EUR), viso 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo didelės – 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR) – vertės svetimą, UAB „A.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama VšĮ „Š.“ direktoriaus A. N. ir paskirto projekto derintojo A. B. pasitikėjimu, 2013 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, derėdamasi su A. N. ir A. B. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad VšĮ „Š.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, finansavimas suteiktas nebus, nes nepaskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė, pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka minėtam projektui, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 100 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinusi A. N., siekiant gauti didesnį avanso mokėjimą dirbtinai nustačius 70 000 000 Lt (20 273 401,29 EUR) minėto projekto vertę, po ko 2013 m. birželio 18 d. nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikus VšĮ „Š.“ direktoriui A. N. UAB „L.“ vardu parengtą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“, investicinio projekto ir galimybių studijos bei kitų dokumentų paruošimo, o VšĮ „Š.“ vykdant sutarties 4.2. punktą iš VšĮ „Š.“ AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą 2013 m. liepos 2 d. pervedus 183 000 Lt (53 000,46 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 183 000 Lt (53 000,46 EUR) vertės svetimą, VšĮ „Š.“, turtą – pinigines lėšas;
Piktnaudžiaudama VšĮ „K.“ steigėjo ir finansuotojo Č. B. bei šios įstaigos įgaliotojo atstovo advokato A. T. pasitikėjimu, 2013 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, derėdamasi su pastaraisiais dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo, iš anksto žinodama, kad finansavimas suteiktas nebus, nes nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos struktūriniuose paramos fonduose nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė, garantavo ir melagingai įtikino Č. B. bei A. T., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka jos administruojamam, individualią veiklą vykdančio M. S. parengtam VšĮ „K.“ verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) įkūrimo (duomenys neskelbtini), kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 95 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, melagingai įtikinus ir suklaidinus Č. B., kad tokio dydžio suma, neva, jau rezervuota Briuselyje, ji, 2013 m. birželio 18 d,, nenustatytu tiksliai laiku, (duomenys neskelbtini), pramogų ir verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „K.“ įgaliotam atstovui A. T. pateikė pasirašyti UAB „L.“ direktorės A. L. pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės ir projekto pavadinimo, o A. T. šią sutartį pasirašius ir VšĮ „K.“ finansuotojui Č. B. vykdant sutarties 4.2. punktą iš kredito unijos „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą 2013 m. birželio 26 d. pervedus 459 567,68 Lt (133 100 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Apgaule savo naudai įgijo 459 567,68 Lt (133 100 EUR) vertės svetimą, Č. B., turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais J. D. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
2. Be to, J. D. pripažinta kalta dėl to, kad turėdama vieningą sumanymą – gaminant jos valdomos įmonės – UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), netikrus dokumentus bei pastaruosius pateikus Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimo siekiantiems asmenims, apgaule įgyti svetimą turtą, žinodama, kad minėta įmonė tokios veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus – apgaule įgytas svetimas – labai didelės 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 EUR), vertės turtas:
A. S. priklausantis didelės vertės turtas – 176 100 Lt (51 002,09 EUR),
UAB „O.“ priklausantis didelės vertės turtas – 103 584 Lt (30 000 EUR),
UAB „F.“ priklausantis turtas – 30 000 Lt (8 688,60 EUR),
UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantis didelės vertės turtas – 850 000 Lt (246 177,02 EUR), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantis didelės vertės turtas – 350 000 Lt (101 367,01 EUR),
UAB „G.“ priklausantis didelės vertės turtas – 150 000 Lt (43 443 EUR),
UAB „D.“ priklausantis didelės vertės turtas – 146 226,08 Lt (42 350 EUR),
N. L. priklausantis didelės vertės turtas – 100 000 Lt (28 962 EUR),
UAB „B.“ priklausantis didelės vertės turtas – 250 673,28 Lt (72 600 EUR),
UAB „E.“ priklausantis didelės vertės turtas – 376 009,92 Lt (108 900 EUR),
UAB „A.“ priklausantis didelės vertės turtas – 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR),
Č. B. priklausantis didelės vertės turtas – 459 567,68 Lt (133 100 EUR):
2011 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, garantavusi A. S. ir T. B. Europos Sąjungos 90 % intensyvumo struktūrinę paramą jos valdomos bendrovės „L.“ parengtam UAB „J.“ verslo projektui pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), iš anksto žinodama, kad minėtos priemonės finansavimas pasibaigęs 2009 m. spalio 22 d., taip pat žinodama, kad UAB „L.“ verslo plano neruoš ir nepildys paraiškos, 2011 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2011 m. kovo 23 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad UAB „L.“ įsipareigoja paruošti verslo planą (tame tarpe ir užpildyti paraišką) pagal ES struktūrinės paramos minėtą 2007 – 2013 m. programos priemonę, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „J.“ direktoriui T. B., o pastarajam pasirašius dokumentą ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įsipareigojimus iš UAB „J.“ AB DnB Nord banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai kaip avansinius mokėjimus pervedus 164 000 Lt (47 497,68 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2012 m. antroje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, garantavusi A. S. ir T. B., kad turimų pažinčių dėka jos parengtam verslo projektui bei užpildytai paraiškai pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) įkūrimo (duomenys neskelbtini) bus gautas Europos Sąjungos finansavimas, iš anksto žinodama, kad minėtos priemonės finansavimas sustabdytas, o verslo projektas bei paraiška nebus vertinami dėl neatitikimo šios programos priemonės nustatytų pirmumo kriterijų, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ verslo plano neruoš ir nepildys paraiškos, 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. netikrą sandorio datą bei, kad UAB „L.“ įsipareigoja paruošti verslo planą (tame tarpe ir užpildyti paraišką) pagal ES struktūrinės paramos minėtą 2007 – 2013 m. programos priemonę, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti T. B., o pastarajam sutartį pasirašius bei A. S. šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku perdavus jai grynais pinigais 12 100 Lt (3 504,40 EUR) avansą, ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2012 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, garantavusi UAB „O.“ direktoriui V. S. ir pastarojo verslo partneriams – Lenkijos Respublikos piliečiams S. A. M. bei K. Z. T., kad turimų pažinčių ir patirties dėka jos parengtam verslo planui bei užpildytai paraiškai pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) bendrovės projektui „(duomenys neskelbtini)“ bus gautas Europos Sąjungos finansavimas, iš anksto žinodama, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra projektinę dokumentaciją atmes, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ verslo plano neruoš ir neteiks paraiškos, 2012 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. sausio 25 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad UAB „L.“ įsipareigoja paruošti verslo planą (tame tarpe ir užpildyti paraišką) pagal ES struktūrinės paramos minėtą 2007 – 2013 m. programos priemonę, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „O.“ direktoriui V. S., o pastarajam dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus S. A. M. bendrai perdavus jai į rankas 103 584 Lt (30 000 EUR) grynųjų pinigų, ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2012 m. kovo mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, melagingai garantavusi UAB „F.“ atstovei V. P., kad dėka turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose jos parengtam verslo planui ir užpildytai paraiškai pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) UAB „F.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gauta Europos Sąjungos 70 % intensyvumo struktūrinė parama, iš anksto žinodama, kad projektui nebus suteikiamas finansavimas, nes šios priemonės finansavimas buvo pasibaigęs 2012 m. vasario 14 d., taip pat žinodama, kad UAB „L.“ neruoš verslo plano, nepildys paraiškos bei neteiks jų tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2012 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. kovo 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad UAB „L.“ paruoš verslo planą (tame tarpe ir užpildys paraišką) pagal ES struktūrinės paramos minėtą 2007 – 2013 m. programos priemonę, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „F.“ direktoriui P. S., po ko pastarajam dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus 2012 m. balandžio 6 d. tuometinei UAB „F.“ direktorei V. P. iš UAB „F.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 30 000 Lt (8 688,60 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2012 m. birželio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, melagingai garantavusi UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovui R. L., kad dėka turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose jos parengtam UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) sukūrimo, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gauta Europos Sąjungos 80 % intensyvumo struktūrinė parama, iš anksto žinodama, kad šis finansavimas suteikiamas nebus, nes iš viso nebuvo šaukimo tokiai paramai gauti, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ neruoš verslo plano ir nepildys paraiškos bei neteiks jų tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2012 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. birželio 12 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad UAB „L.“ įsipareigoja paruošti verslo planą (tame tarpe ir užpildyti paraišką), investicinį projektą, galimybių studiją ir kitus dokumentus pagal ES struktūrinės paramos jos pačios sugalvotą programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) direktorei D. Č., o pastarajai dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2012 m. liepos 2 d. – 450 000 Lt (130 329 EUR), 2012 m. gruodžio 13 d. – 220 000 Lt (63 716,40 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 180 000 Lt (52 131,60 EUR), viso pervedus 850 000 Lt (246 177,02 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2013 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), realiai veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, o 2012 m. birželio 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp UAB „L.“ ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), pagrindu nurodyti darbai nevykdomi, t. y. neruošiamas verslo planas, investicinis projektas, galimybių studija ir kiti dokumentai pagal ES struktūrinės paramos jos pačios sugalvotą programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“, ir šie dokumentai neperduoti Europos Sąjungos Komisijai Briuselyje, kaip patvirtinimą apie tariamą, neva, paruoštų dokumentų perdavimą Briuselyje esančioms kompetentingoms institucijoms, kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2013 m. balandžio 12 d. Europos Komisijos Preliminaraus vertinimo (anglų kalba) pranešimą, į kurį kompiuterine technika įrašė žinomai netikrus duomenis: netikrą dokumento datą „2013 m. balandžio 12 d.“, netikrą registravimo numerį „(duomenys neskelbtini)“, pranešimą pasirašiusio asmens duomenis „M. B.“, o taip pat, kad Europos Komisijos Preliminarus vertinimas dėl VšĮ „C.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ yra adresuojamas UAB „L.“ ir šiuo pranešimu yra informuojama, kad tolimesniam paraiškos administracinio atitikimo bei tinkamumo finansavimo vertinimui prašoma iki 2013 m. balandžio 30 d. pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, siunčiant juos EK paštu ir/arba per kurjerį, arba pristatant asmeniškai, o nepateikus dokumentų ir/arba duomenų, arba pateikus tik jų dalį, EK turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Po ko šį dokumentą, kaip originalų, ji, 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, pateikė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovui R. L.;
2012 m. birželio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, melagingai garantavusi UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovui R. L., kad dėka turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose jos parengtam UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) verslo planui pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir tiesiogiai pateiktam Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gauta Europos Sąjungos 90 % intensyvumo struktūrinė parama, iš anksto žinodama, kad LVPA pagal paskelbtą minėtą priemonę gali suteikti tik 25 % finansavimą, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ neruoš verslo plano ir nepildys paraiškos bei neteiks jų tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2012 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. liepos 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad UAB „L.“ paruoš verslo planą (tame tarpe ir užpildys paraišką) pagal minėtą Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę, taip pat investicinį projektą, galimybių studiją ir kitus dokumentus, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas I. Š., po ko pastarajai dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2012 m. rugsėjo 6 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2012 m. lapkričio 5 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 8 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 13 d. – 14 500 Lt (4 199,49 EUR), 2012 m. lapkričio 19 d. – 75 500 Lt (21 866,31 EUR), viso pervedus 350 000 Lt (101 367,01 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), realiai veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, o 2012 m. liepos 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp UAB „L.“ ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), pagrindu nurodyti darbai nevykdomi, t. y. neruošiamas verslo planas, investicinis projektas, galimybių studija ir kiti dokumentai pagal ES struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), ir šie dokumentai neperduoti Europos Sąjungos Komisijai Briuselyje, kaip patvirtinimą apie tariamą, neva, paruoštų dokumentų perdavimą Briuselyje esančioms kompetentingoms institucijoms, kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2013 m. balandžio 12 d. Europos Komisijos Preliminaraus vertinimo (anglų kalba) pranešimą, į kurį kompiuterine technika įrašė žinomai netikrus duomenis: netikrą dokumento datą „2013 m. balandžio 12 d.“, netikrą registravimo numerį „(duomenys neskelbtini)“, pranešimą pasirašiusio asmens duomenis „M. B.“, o taip pat, kad Europos Komisijos Preliminarus vertinimas dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) projekto „(duomenys neskelbtini)“ adresuojamas UAB „L.“ ir šiuo pranešimu yra informuojama, kad tolimesniam paraiškos administracinio atitikimo bei tinkamumo finansavimo vertinimui prašoma iki 2013 m. gegužės 15 d. pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, siunčiant juos EK paštu ir/arba per kurjerį, arba pristatant asmeniškai, o nepateikus dokumentų ir/arba duomenų, arba pateikus tik jų dalį, EK turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Po ko ji šį dokumentą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, pateikė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovui R. L.;
2012 m. liepos mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, melagingai garantavo UAB „D.“ direktoriaus pavaduotojui B. Š., kad dėka turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose jos parengtam verslo planui bei užpildytai paraiškai pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) UAB „D.“ projektui dėl (duomenys neskelbtini) atnaujinimo bei papildomo (duomenys neskelbtini) filialo įkūrimo (duomenys neskelbtini), kuriuos ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 70 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad pagal šios programos priemonę Centrinė projektų valdymo agentūra bei Sveikatos apsaugos ministerija parengtą projektinę dokumentaciją atmes kaip neatitinkančią reikalavimų, nes į tokios paramos gavimą gali pretenduoti tik viešosios įstaigos ir priemonę administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano neruoš ir nepildys paraiškos bei tiesiogiai jų neteiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2012 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. liepos 12 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašiusi žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ per keturis mėnesius, t. y. iki 2012 m. lapkričio 12 d., parengs minėtam UAB „D.“ projektui verslo planą bei užpildys paraišką, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti UAB „D.“ direktorei Z. Š., o pastarajai dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „D.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2012 m. liepos 30 d. – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2012 m. spalio 5 d. – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012 m. spalio 8 d. – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012 m. spalio 23 d. – 32 668,32 Lt (9 461,40 EUR), 2013 m. kovo 1 d. – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), realiai veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, o 2012 m. liepos 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp UAB „L.“ ir UAB „D.“, pagrindu nurodyti darbai nevykdomi, t. y. neruošiamas UAB „D.“ projekto pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) verslo planas ir dokumentai neperduoti Europos Sąjungos Komisijai Briuselyje, kaip patvirtinimą apie tariamą, neva, paruoštų dokumentų perdavimą Briuselyje esančioms kompetentingoms institucijoms, kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2013 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos Preliminaraus vertinimo (anglų kalba) pranešimą, į kurį kompiuterine technika įrašė žinomai netikrus duomenis, t. y. dokumento datą „2013 m. balandžio 25 d.“ ir tai, kad preliminarus vertinimas atliekamas dėl UAB „D.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ bei tai, kad šiuo pranešimu yra informuojama, jog tolimesniam paraiškos administracinio atitikimo bei tinkamumo finansavimo vertinimui iki 2013 m. birželio 15 d. prašoma pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, siunčiant juos EK paštu ir/arba per kurjerį, arba pristatant asmeniškai, o nepateikus dokumentų ir/arba duomenų, arba pateikus tik jų dalį, EK turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Po ko šį dokumentą ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, pateikė UAB „D.“ direktoriaus pavaduotojui B. Š.;
2012 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama UAB „L.“ vardu, melagingai garantavo M. L., T. L. bei N. L., kad turimų pažinčių ir patirties dėka, L. šeimai įsteigtos viešosios įstaigos jos parengtam verslo planui bei užpildytai paraiškai pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuriuos ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos minėtos programos priemonės finansavimas pasibaigęs 2010 m. rugsėjo 30 d. ir, kad šiam projektui finansavimas suteiktas nebus, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano neruoš ir nepildys paraiškos bei neteiks jų tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2012 m. rugpjūčio 2 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ parengs minėtai priemonei verslo planą bei užpildys paraišką, po ko pateikė šią sutartį pasirašyti VšĮ „U.“ direktoriui T. L., o pastarajam dokumentą pasirašius ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus N. L. bendrai jai į rankas perdavus 100 000 Lt (28 962 EUR) grynųjų pinigų, ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2012 m. spalio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 24 d. būdama VšĮ „M.“ direktore, bei vesdama derybas su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultantu ir įgaliotuoju atstovu R. L. dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties pakeitimo, melagingai įtikino R. L., kad parengs minėto žemės sklypo paskirties keitimui reikiamus dokumentus ir šio sklypo paskirtis jos turimų pažinčių dėka bus pakeista per 6 mėnesius, o taip pat melagingai įtikinusi M. M., kad jis yra VšĮ „M.“ direktoriumi, iš anksto žinodama, kad VšĮ „M.“ nevykdo veiklos dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo, o taip pat tai, kad minėtas žemės sklypas nebus formuojamas ir nebus ruošiamas jo detalusis planas, nebus išimtos techninės sąlygos bei nebus derinamas techninis projektas, 2012 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip šį sandorį patvirtinantį, dokumentą – Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, t. y. kad VšĮ „M.“ įsipareigoja už piniginį atlygį paruošti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo prie statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nustatant teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį bei tvarkymo naudojimą ir režimą, parengti planuojamų pastatų projektus, išimti technines sąlygas bei suderinti parengtą techninį projektą, po ko M. M. šią sutartį pasirašius, ir sutartį 2012 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini), pateikus UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas S. V. K., po ko pastarajai šią patvirtinus įmonės vardu ir šios sutarties pagrindu vykdant finansinius įsipareigojimus įgaliotajam atstovui R. L. perdavus M. M. pirmąjį 12 000 Lt (3 475,44 EUR) avanso mokėjimą grynais, šiuos pinigus perdavus jai (J. D.), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „M.“ AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrai pervedus 65 000 Lt (18 825,30 EUR), po ko UAB „G.“ perėmus UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) sutartinius finansinius įsipareigojimus ir R. L. 2013 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), jos (J. D.) reikalavimu perdavus V. Č. į rankas likusius 73 000 Lt (21142,26 EUR) avanso, ji šiuos pinigus, pasisavino ir savo įsipareigojimų neįvykdė;
2013 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, melagingai garantavo UAB „B.“ akcininkui S. V., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos administruojamam ir kuruojamam, UAB „P.“ parengtam verslo planui, bei jos pačios užpildytai paraiškai UAB „B.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad minėtam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, taip pat žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano nekoordinuos ir nekuruos bei neteiks jų tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2013 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. vasario 5 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ administruos ir kuruos UAB „B.“ verslo planą bei užpildys paraišką, po ko šią sutartį pateikė pasirašyti jos pačios 2012 m. spalio 3 d. akcininko sprendimu į UAB „L.“ direktorės pareigas paskirtai L. R., o pastarajai šią sutartį pasirašius, ji, šią sutartį pateikė UAB „B.“ direktorei S. S., kuri pasirašiusi dokumentą ir šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „B.“ AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 250 673,28 Lt (72 600 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2013 m. vasario mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, melagingai garantavo UAB „E.“ konsultantui ir derybininkui J. B., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos administruojamam, kuruojamam bei įgyvendinamam, UAB „P.“ parengtam verslo planui, bei jos užpildytai paraiškai UAB „E.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad minėtam verslo projektui Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, taip pat žinodama, kad privačiame versle gamybos srityje didžiausia finansuojama suma gali siekti ne daugiau 50 % finansavimo, žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano neadministruos, nekuruos bei neteiks tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, 2013 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. vasario 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ administruos ir kuruos UAB „E.“ verslo planą bei užpildys paraišką, po ko šią sutartį pateikė pasirašyti jos pačios 2012 m. spalio 3 d. akcininko sprendimu į UAB „L.“ direktorės pareigas paskirtai L. R., o pastarajai šią sutartį pasirašius, šią pasirašytą sutartį pateikė pasirašyti UAB „E.“ direktoriui V. G., kuriam dokumentą pasirašius bei šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „E.“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2013 m. kovo 8 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2013 m. kovo 20 d. – 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR), 2013 m. balandžio 17 d. – 94 002,48 Lt (27 225 EUR), viso pervedus 376 009,92 Lt (108 900 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama, kad UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), realiai veiklos nevykdo ir naudojama tik nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, o 2013 m. vasario 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp UAB „L.“ ir UAB „E.“, pagrindu nurodyti darbai nevykdomi, t. y. neadministruojamas ir nekuruojamas UAB „E.“ projektas „(duomenys neskelbtini)“ ir dokumentai neperduoti Europos Sąjungos Komisijai Briuselyje, kaip patvirtinimą apie tariamą, neva, paruoštų dokumentų perdavimą Briuselyje esančioms kompetentingoms institucijoms, kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2013 m. balandžio 12 d. Europos Komisijos Preliminaraus vertinimo (anglų kalba) pranešimą, į kurį kompiuterine technika įrašė žinomai netikrus duomenis: netikrą dokumento datą „2013 m. balandžio 12 d.“, netikrą dokumento registracijos numerį „(duomenys neskelbtini)“, tai, kad dokumentas adresuojamas UAB „L.“, o taip pat tai, kad preliminarus UAB „E.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) dėl visų tiesioginių reikalavimų atitinkančių išlaidų sumos ir finansavimo sumos (34 334 535 Lt (9 943 968,66 EUR)) vertinimas išnagrinėtas ir bus patenkintas, jei iki 2013 m. birželio 15 d. UAB „E.“ pateiks Europos Komisijai trūkstamus dokumentus, po ko šį dokumentą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) persiuntė į UAB „P.“ elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), iš kurios minimas vertinimas 2013 m. balandžio 26 d. 10.16 val. elektroniniu laišku, buvo išsiųstas UAB „E.“ direktoriaus pavaduotojui J. B. adresu (duomenys neskelbtini);
2013 m. balandžio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, melagingai garantavo UAB „A.“ akcininkui A. N. ir bendrovės direktoriui E. N., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka parengtam šios bendrovės projektui „(duomenys neskelbtini)“, ir užpildytai paraiškai, kuriuos ji tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad minėtam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, žinodama, kad UAB „L.“ neruoš projektinės dokumentacijos (investicinio projekto ir galimybių studijos), jos neteiks atsakingoms institucijoms ir projekto nekoordinuos, 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. balandžio 25 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ parengs UAB „A.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“ investicinį projektą ir galimybių studiją ir koordinuos projektą iki Europos Sąjungos finansavimo gavimo, po ko šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „L.“ direktorei A. L., o pastarajai šią sutartį pasirašius, šią sutartį 2013 m. balandžio 25 d. pateikė pasirašyti UAB „A.“ direktoriui E. N.; pastarajam dokumentą pasirašius bei šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2013 m. gegužės 7 d. – 960 914,24 Lt (278 300 EUR), 2013 m. gegužės 30 d. – 346 000 Lt (100 208,53 EUR), 2013 m. birželio 7 d. – 134 457,12 Lt (38 941,47 EUR), viso pervedus 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2013 m. birželio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, melagingai garantavo VšĮ „K.“ steigėjui ir finansuotojui Č. B. bei šios įstaigos įgaliotajam atstovui advokatui A. T., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka jos administruojamam, individualią veiklą vykdančio M. S. parengtam VšĮ „K.“ verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) įkūrimo (duomenys neskelbtini), kurį ji, užpildžiusi paraišką tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims bus gautas 95 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, iš anksto žinodama, kad minėtam verslo projektui nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos struktūriniuose paramos fonduose nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, žinodama, kad UAB „L.“ neruoš jokių dokumentų, būtinų paramai gauti VšĮ „K.“ projektui, netarpininkaus santykiuose su trečiaisiais asmenimis gaunant šią paramą ir nevykdys paramos panaudojimo priežiūros, 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kompiuterine technika pagamino netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. birželio 18 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašydama žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ paruoš dokumentų rinkinį, būtiną VšĮ „K.“ projekto dėl paramos, skirtos įrengti Lietuvoje centrą, kuriame bus teikiamos (duomenys neskelbtini), paslaugos suteikimo, atstovaus VšĮ „K.“ ir tarpininkaus santykiuose su trečiaisiais asmenimis gaunant minėtą paramą bei vykdys paramos panaudojimo priežiūrą, po ko šią sutartį pateikė pasirašyti UAB „L.“ direktorei A. L., o pastarajai šią sutartį pasirašius, ji sutartį pateikė pasirašyti VšĮ „K.“ įgaliotam atstovui A. T., kuriam dokumentą pasirašius, o VšĮ „K.“ finansuotojui Č. B. šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš kredito unijos „N.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 26 d. pervedus 459 567,68 Lt (133 100 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, J. D. pripažinta kalta dėl to, kad apgaulingai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d.:
ji, nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, (Nr. X-1178, 2007 m. birželio 7 d., Žin., Nr. 68-2654 (2007 m. birželio 21 d.); Nr. XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, pagal kuriuos „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); taip pat pažeisdama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų,
turėdama vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą – už tariamai teikiamas paslaugas gaunant Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, žinodama, kad jos vadovaujama įmonė tokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams – nuslėpti, nepagrįsdama ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais:
- iš UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini):
į UAB „H.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 4 d. bendrai pervedė 130 000 Lt (37 650,60 EUR);
į UAB „P.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 12 d. pervedė 10 000 Lt (2 896,20 EUR) ir 2012 m. rugsėjo 27 d. pervedė 20 000 Lt (5 792,40 EUR);
į UAB „Y.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 14 d. pervedė 76 200 Lt (22 069,05 EUR) ir 2012 m. rugsėjo 14 d. pervedė 177 800 Lt (51 494,44 EUR);
2011 m. sausio 11 d. – 20 000 Lt (5 792,40 EUR), 2011 m. balandžio 11 d. – 24 000 Lt (6 950,88 EUR), 2011 m. birželio 23 d. bendrai išgrynino 123 000 Lt (35 623,26 EUR), 2011 m. birželio 29 d. 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2011 m. liepos 8 d. 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2011 m. liepos 13 d. 40 000 Lt (11 584,80 EUR), bendrai nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 13 d. išgrynino 287 000 Lt (83 120,95 EUR);
į savo asmeninę AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai, nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d., pervedė 485 000 Lt (140 465,71 EUR): 2012 m. sausio 18 d. 10 000 Lt (2 896,20 EUR), 2012 m. sausio 30 d. 7 000 Lt (2 027,34 EUR), 2012 m. vasario 22 d. 5 000 Lt (1 448,10 EUR), 2012 m. vasario 28 d. 5 000 Lt (1 448,10 EUR), 2012 m. vasario 29 d. 6 000 Lt (1 737,72 EUR), 2012 m. kovo 27 d. 5 000 Lt (1 448,10 EUR), 2012 m. balandžio 3 d. 1 000 Lt (289,62 EUR), 2012 m. balandžio 6 d. 20 000 Lt (5 792,40 EUR), 2012 m. balandžio 10 d. bendrai pervedė 90 000 Lt (26 065,80 EUR), 2012 m. balandžio 12 d. 20 000 Lt (5 792,40 EUR), 2012 m. balandžio 13 d. 30 000 Lt (8 688,60 EUR), 2012 m. gegužės 13 d. 6 000 Lt (1 737,72 EUR), 2012 m. birželio 8 d. bendrai pervedė 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012 m. liepos 2 d. 25 000 Lt (7 240,50 EUR), 2012 m. liepos 4 d. 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. liepos 9 d. 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2012 m. liepos 30 d. 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2012 m. rugpjūčio 2 d. 40 000 Lt (11584,80 EUR), 2012 m. rugsėjo 12 d. 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. rugsėjo 28 d. 20 000 Lt (5 792,40 EUR);
po ko, siekdama, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, įstatymų nustatyta tvarka nenustatė bendrovėje apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos dėl ko nebuvo išsaugoti visi UAB „L.“ sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai bei atsakingų asmenų avansinės ataskaitos, ko pasėkoje buvo prarasta galimybė nustatyti ar visi apskaitos dokumentų (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, banko ir kasos dokumentai, darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai) duomenys buvo įrašyti į balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas ir šių dokumentų duomenų pagrindu nustatyti UAB „L.“ veiklą, turtą, įsipareigojimus, pajamas bei sąnaudas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
4. Be to, J. D. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 3 d. aplaidžiai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą:
ji nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų,
suvokdama, kad neišsaugojus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebus įmanoma nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatė bendrovėje tvarkos, numatančios priemones, kuriomis būtų užtikrintas dokumentų saugumas ir dalies šių dokumentų nesaugojo, ko pasėkoje atlikus ūkinės finansinės UAB „L.“ veiklos tyrimą negalima buvo iš dalies nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Tokiais savo veiksmais J. D. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 liepos 5 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XIV-692)).
5. V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo UAB „L.“ direktore, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2012 m. pirmąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, piktnaudžiaudamas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultanto bei įgaliotojo atstovo R. L., o taip pat šios bendrovės direktorės D. Č. pasitikėjimu, derybų su R. L. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka, J. D. parengtam šios bendrovės projektui dėl (duomenys neskelbtini), kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinęs R. L. bei UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) direktorę D. Č., iš anksto žinodamas, kad tokiam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, J. D. dirbtinai nustačius 278 295 925 Lt (80 600 070,96 EUR) minėto projekto vertę, jis, 2012 m. birželio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), J. D. UAB „L.“ vardu su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pasirašius J. D. parengtą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) projekto „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano, investicinio projekto, galimybių studijos ir kitų dokumentų paruošimo, sutartyje sąmoningai nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės pavadinimo, melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) direktorei D. Č., po to, kai sutartis buvo pasirašyta, vykdant sutarties 4.2. punktą iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2012 m. liepos 2 d. – 450 000 Lt (130 329 EUR), 2012 m. gruodžio 13 d. – 220 000 Lt (63 716,40 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 180 000 Lt (52 131,60 EUR), t. y. viso pervedus 850 000 Lt (246 177,02 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 850 000 Lt (246 177,02 EUR) vertės, svetimą – UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
6. Be to, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo UAB „L.“ direktore ir nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d. buvo šios bendrovės akcininkė, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2012 m. antrąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, piktnaudžiaudamas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultanto bei įgaliotojo atstovo R. L., o taip pat šios bendrovės laikinai einančios direktorės pareigas I. Š. pasitikėjimu, derybų su R. L. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka, pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007 – 2013 m. programos priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) J. D. parengtam projektui, kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 90 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinęs R. L. bei UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančią direktorės pareigas I. Š., iš anksto žinodamas, kad garantuoto 90 % finansavimo intensyvumas suteiktas nebus, nes LVPA pagal paskelbtą minėtą priemonę gali suteikti tik 25 % finansavimą, J. D. dirbtinai nustačius 49 023 463 Lt (14 198 176,26 EUR) šio projekto vertę, jis, 2012 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), J. D. UAB „L.“ vardu su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), atstovaujančia laikinai einančia direktorės pareigas I. Š. pasirašius J. D. parengtą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl verslo plano, investicinio projekto, galimybių studijos ir kitų dokumentų paruošimo, sutartyje sąmoningai nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės projekto pavadinimo, melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas I. Š., po to, kai sutartis buvo pasirašyta, vykdant sutarties 4.2. punktą, iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2012 m. rugsėjo 6 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2012 m. lapkričio 5 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 8 d. – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012 m. lapkričio 13 d. – 14 500 Lt (4 199,49 EUR), 2012 m. lapkričio 19 d. – 75 500 Lt (21 866,31 EUR), t. y. viso pervedus 350 000 Lt (101 367,01 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 350 000 Lt (101 367,01 EUR) vertės, svetimą – UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
7. Be to, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 24 d. buvo VšĮ „M.“ direktore, nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. – UAB „L.“ direktore ir nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d. buvo UAB „L.“ akcininke, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2012 m. antrąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, piktnaudžiaudamas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) konsultanto bei įgaliotojo atstovo R. L. pasitikėjimu, derybų su pastaruoju dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties pakeitimo metu, melagingai įtikino R. L., kad parengs minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo dokumentus bei garantavo, jog turimų pažinčių dėka šio sklypo paskirtis bus pakeista per 6 mėnesius, po ko R. L. juo patikėjus, o J. D. suklaidintam M. M. VšĮ „M.“ vardu pasirašius Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo prie statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo, detaliojo plano parengimo, techninių sąlygų išėmimo bei parengto techninio projekto derinimo ir darbų atlikimo, jis (V. Č.) 2012 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), šią sutartį pateikė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas S. V. K., kuriai sutartį pasirašius, o R. L. vykdant sutartinius finansinius įsipareigojimus bei jo (V. Č.) reikalavimą 2012 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavus M. M. pirmąjį 12 000 Lt (3 475,44 EUR) avansinį mokėjimą grynais pinigais, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „M.“ AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus: 2012 m. lapkričio 29 d. – 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 25 000 Lt (7 240,50 EUR), po ko UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) sutartinius finansinius įsipareigojimus perėmus UAB „G.“ ir, nekeičiant aukščiau minėtos sutarties objekto, su VšĮ „M.“ sudarius naują – 2013 m. balandžio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis, J. D. nurodymu, 2013 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), iš įgaliotojo UAB „G.“ atstovo R. L., pasirašytos minėtos sutarties pagrindu paėmė 73 000 Lt (21 142,26 EUR) grynųjų pinigų ir savo įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 150 000 Lt (43 443 EUR) vertės, svetimą – UAB „G.“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
8. Be to, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d. buvo UAB „L.“ akcininke ir faktine valdytoja, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2013 m. pirmąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, piktnaudžiaudamas UAB „E.“ steigėjo UAB „S.“ akcininkų R. B. ir D. V. bei UAB „E.“ konsultanto ir derybininko J. B. pasitikėjimu, derybų dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jo ir J. D. administruojamam, kuruojamam ir įgyvendinamam, UAB „P.“ parengtam UAB „E.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinę J. B., R. B., D. V. ir UAB „E.“ direktorių V. G., iš anksto žinodamas, kad minėtam verslo projektui Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, o taip pat iš anksto žinodamas, kad privačiame versle gamybos srityje didžiausia finansuojama suma gali siekti ne daugiau 50 % finansavimo, J. D. dirbtinai padidinus pirminę minėto projekto vertę nuo 35 000 000 Lt (10 136 700,64 EUR) iki 50 000 000 Lt (14 481 000,93 EUR), jis, 2013 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, J. D. UAB „E.“ atstovaujančiam direktoriui V. G. pateikus pasirašyti jos pačios parengtą ir iš anksto jos, kaip UAB „L.“ akcininkės, 2012 m. spalio 3 d. akcininko sprendimu į UAB „L.“ direktorės pareigas paskirtos L. R. pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ verslo plano, investicinio projekto „(duomenys neskelbtini)“ ir galimybių studijos administravimo bei paraiškos užpildymo, melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o UAB „E.“ direktoriui V. G. šią sutartį pasirašius ir vykdant sutarties 4.2. punktą iš UAB „E.“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2013 m. kovo 8 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2013 m. kovo 20 d. – 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR), 2013 m. balandžio 17 d. – 94 002,48 Lt (27 225 EUR), t. y. viso pervedus 376 009,92 Lt (108 900 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 376 009,92 Lt (108 900 EUR) vertės, svetimą – UAB „E.“, priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
9. Be, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo UAB „L.“ direktore, nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d. – akcininke ir iki 2013 m. birželio 28 d. – faktine bendrovės valdytoja, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2013 m. pirmąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, piktnaudžiaudamas UAB „A.“ akcininko A. N., o taip pat šios bendrovės direktoriaus E. N. ir paskiro projekto derintojo A. B. pasitikėjimu, derybų su A. N. bei A. B. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka parengtam UAB „A.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinęs A. N., E. N. bei A. B., iš anksto žinodamas, kad minėtam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, dirbtinai nustatė 300 000 000 Lt (86 886 005,56 EUR) minėto projekto vertę, po ko 2013 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė UAB „A.“ atstovaujančiam direktoriui E. N. J. D. iš anksto parengtą ir UAB „L.“ direktorės A. L. pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A.“ projekto „(duomenys neskelbtini)“ investicinio projekto ir galimybių studijos bei kitų dokumentų paruošimo, ir melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o UAB „A.“ direktoriui E. N. šią sutartį pasirašius ir vykdant sutarties 4.2. punktą iš UAB „A.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2013 m. gegužės 7 d. – 960 914,24 Lt (278 300 EUR), 2013 m. gegužės 30 d. – 346 000 Lt (100 208,53 EUR), 2013 m. birželio 7 d. – 134 457,12 Lt (38 941,47 EUR), t. y. viso pervedus 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR) vertės, svetimą – UAB „A.“, priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
10. Be to, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo UAB „L.“ direktore, nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d. – akcininke ir iki 2013 m. birželio 28 d. – faktine bendrovės valdytoja, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2013 m. pirmąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, piktnaudžiaudamas VšĮ „Š.“ direktoriaus A. N., o taip pat paskiro projekto derintojo A. B. pasitikėjimu, derybų su A. N. bei A. B. dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka parengtam VšĮ „Š.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 100 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ir taip suklaidinęs A. N. bei A. B., iš anksto žinodamas, kad minėtam verslo projektui nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, dirbtinai nustatė 70 000 000 Lt (20 273 401,29 EUR) minėto projekto vertę, po ko 2013 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė VšĮ „Š.“ direktoriui A. N. UAB „L.“ vardu parengtą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“, investicinio projekto ir galimybių studijos bei kitų dokumentų paruošimo, ir melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o VšĮ „Š.“ direktoriui A. N. šią sutartį pasirašius ir vykdant sutarties 4.2. punktą iš VšĮ „Š.“ AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą 2013 m. liepos 2 d. pervedus 183 000 Lt (53 000,46 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 183 000 Lt (53 000,46 EUR) vertės, svetimą – VšĮ „Š.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
11. Be to, V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą už tariamai suteiktą Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo UAB „L.“ direktore, nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. vasario 14 d. – akcininke ir iki 2013 m. birželio 28 d. – faktine bendrovės valdytoja, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, po ko 2013 m. antrąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, piktnaudžiaudamas VšĮ „K.“ steigėjo ir finansuotojo Č. B. bei šios įstaigos įgaliotojo atstovo advokato A. T. pasitikėjimu, derybų dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo metu, kartu su J. D. pastaruosius melagingai įtikino ir garantavo, kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka jo ir J. D. administruojamam, individualią veiklą vykdančio M. S. parengtam VšĮ „K.“ verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) įkūrimo (duomenys neskelbtini), kurį jis ir J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 95 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas ir tokio dydžio suma jau rezervuota Briuselyje šiam projektui, tokiu būdu suklaidinęs Č. B. bei VšĮ „K.“ įgaliotąjį atstovą A. T., iš anksto žinodamas, kad minėtam verslo projektui nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos struktūriniuose paramos fonduose nėra parengta bei paskelbta Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonė ir finansavimas suteiktas nebus, jis, 2013 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), pramogų ir verslo centre „(duomenys neskelbtini)“, J. D. VšĮ „K.“ atstovaujančiam įgaliotam atstovui A. T. pateikus pasirašyti UAB „L.“ direktorės A. L. pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl finansavimo gavimo VšĮ „K.“ verslo planui, sutartyje sąmoningai nenurodant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programos priemonės ir projekto pavadinimo, melagingai pažadėjo kartu su J. D. visą dokumentaciją tiesiogiai perduoti Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje atstovams, garantavo ir užtikrino, kad žadamo dydžio finansavimas bus gautas, o VšĮ „K.“ įgaliotam atstovui A. T. minėtą sutartį pasirašius ir VšĮ „K.“ finansuotojui Č. B. vykdant sutarties 4.2. punktą iš kredito unijos „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą 2013 m. birželio 26 d. pervedus 459 567,68 Lt (133 100 EUR), jis savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupėje su J. D. apgaule savo naudai įgijo didelės – 459 567,68 Lt (133 100 EUR) vertės, svetimą – Č. B., priklausantį turtą – pinigines lėšas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
12. Be to, V. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje panaudojo netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala – apgaule įgytas svetimas didelės – 150 000 Lt (43 443 EUR), vertės turtas:
jis, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitarė su J. D., kuri nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. spalio 24 d. buvo VšĮ „M.“ direktore, daryti nusikaltimus – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą panaudojant netikrus dokumentus, po ko 2012 m. antrąjį pusmetį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, derybų su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) įgaliotoju atstovu R. L. dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo metu, žinodamas, kad VšĮ „M.“ nevykdo veiklos dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo, melagingai įtikino R. L., kad VšĮ „M.“ vardu parengs minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo dokumentus bei garantavo, jog turimų pažinčių dėka šio sklypo paskirtis bus pakeista per 6 mėnesius. 2012 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, J. D. kompiuterine technika pagaminus netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašant žinomai netikrus duomenis, t. y. kad VšĮ „M.“ įsipareigoja už piniginį atlygį paruošti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo prie statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį bei tvarkymo naudojimą ir režimą, parengti planuojamų pastatų projektus, išimti technines sąlygas bei suderinti parengtą techninį projektą, jis šią sutartį 2012 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas S. V. K., kuriai sutartį pasirašius, o R. L. vykdant sutartinius finansinius įsipareigojimus bei jo (V. Č.) reikalavimą 2012 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavus M. M. pirmąjį 12 000 Lt (3 475,44 EUR) avansinį mokėjimą grynais pinigais, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „M.“ AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus: 2012 m. lapkričio 29 d. – 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 25 000 Lt (7 240,50 EUR), po ko UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) sutartinius finansinius įsipareigojimus perėmus UAB „G.“ ir, nekeičiant aukščiau minėtos sutarties objekto, su VšĮ „M.“ sudarius naują – 2013 m. balandžio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis, J. D. nurodymu, 2013 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), iš įgaliotojo UAB „G.“ atstovo R. L., pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paėmė 73 000 Lt (21 142,26 EUR) grynųjų pinigų, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrus dokumentus – Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo padaryta didelė žala – apgaule įgytas svetimas didelės – 150 000 Lt (43 443 EUR), vertės turtas.
Tokiais savo veiksmais V. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
13. A. K. (L.) buvo kaltinama tuo, kad turėdama vieningą sumanymą – gaminant jos 2013 m. balandžio 4 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. valdomos įmonės – UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), netikrus dokumentus apgaule įgyti svetimą turtą, žinodama, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala - apgaule įgytas svetimas, didelės – 1 900 939,04 Lt (550 550 EUR) – vertės turtas, t. y. UAB „A.“ priklausantis didelės vertės turtas, t. y. 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR), bei Č. B. priklausantis didelės vertės turtas, t. y. 459 567,68 Lt (133 100 EUR):
2013 m. balandžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama su J. D., pastarajai melagingai garantavus UAB „A.“ akcininkui A. N. ir bendrovės direktoriui E. N., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka parengtam šios bendrovės projektui „(duomenys neskelbtini)“, ir užpildytai paraiškai, kuriuos J. D. bei V. Č. UAB „L.“ vardu žadėjo tiesiogiai pateikti Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ji, žinodama, kad UAB „L.“ neruoš projektinės dokumentacijos (investicinio projekto ir galimybių studijos), šios dokumentacijos neteiks atsakingoms institucijoms ir projekto nekoordinuos, J. D. kompiuterine technika pagaminus netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. balandžio 25 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašant žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ parengs UAB „A.“ investicinį projektą ir galimybių studiją bei koordinuos minėtą projektą iki Europos Sąjungos finansavimo gavimo, ji, 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kaip UAB „L.“ direktorė, šią sutartį pasirašė, ko pasėkoje 2013 m. balandžio 25 d. UAB „A.“ direktoriui E. N. taip pat pasirašius sutartį bei šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2013 m. gegužės 7 d. – 960 914,24 Lt (278 300 EUR), 2013 m. gegužės 30 d. – 346 000 Lt (100 208,53 EUR), 2013 m. birželio 7 d. – 134 457,12 Lt (38 941,47 EUR), viso pervedus 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR), ji, kaip UAB „L.“ direktorė savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, po ko 2013 m. birželio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama su J. D., pastarajai melagingai garantavus VšĮ „K.“ steigėjui ir finansuotojui Č. B. bei šios įstaigos įgaliotajam atstovui advokatui A. T., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose dėka ir individualią veiklą vykdančio M. S. parengtam VšĮ „K.“ verslo planui dėl (duomenys neskelbtini) įkūrimo (duomenys neskelbtini), kuriuos J. D. bei V. Č. UAB „L.“ vardu žadėjo administruoti ir užpildę paraišką tiesiogiai pateikti Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 95 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ji, žinodama, kad UAB „L.“ neruoš dokumentų, būtinų minėtai paramai gauti, netarpininkaus santykiuose su trečiaisiais asmenimis šią paramą gaunant ir nevykdys paramos panaudojimo priežiūros, J. D. kompiuterine technika pagaminus netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. birželio 18 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašant žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ paruoš dokumentų rinkinį, būtiną VšĮ „K.“ projektui dėl paramos, skirtos įrengti (duomenys neskelbtini), ir atstovaujant VšĮ „K.“ tarpininkaus santykiuose su trečiaisiais asmenimis gaunant paramą bei vykdys paramos panaudojimo priežiūrą, ji, 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, kaip UAB „L.“ direktorė šią sutartį pasirašė, ko pasėkoje sutartį pasirašius ir VšĮ „K.“ įgaliotam atstovui A. T., o VšĮ „K.“ finansuotojui Č. B. šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš kredito unijos „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą 2013 m. birželio 26 d. pervedus 459 567,68 Lt (133 100 EUR), ji, kaip UAB „L.“ direktorė savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Tokiu būdu veikdama su J. D. pagamino netikrus dokumentus – Paslaugų teikimo sutartį Nr. 00098/PTS/ES ir Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo padaryta didelė žala – apgaule įgytas svetimas, didelės, t. y. 1 900 939,04 Lt (550 550 EUR), vertės – turtas.
Tokiais savo veiksmais A. K. (L.) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
14. Be to, A. K. (L.) buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.:
ji, nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, (Nr. X-1178, 2007 m. birželio 7 d., Žin., Nr. 68-2654 (2007 m. birželio 21 d.); Nr. XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, pagal kuriuos „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); taip pat pažeisdama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų, -
žinodama, kad jos vadovaujama UAB „L.” neteikia paslaugų gaunant Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių:
- 2013 m. balandžio 24 d. į asmeninę L. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 25 000 Lt (7 240,50 EUR);
- iš bendrovės banko sąskaitos pagal čekius išgrynintų piniginių lėšų:
2013 m. liepos 3 d. – 70 000 Lt (20 273,40 EUR);
- 2013 m. gegužės 14 d. į UAB „I.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 146 226,08 Lt (42 350 EUR);
- 2013 m. gegužės 27 d. į UAB „Č.“ banko sąskaitą už kompiuterį Mac Book pervestų 5 363,14 Lt (1 553,27 EUR);
- 2013 m. birželio 27 d. į UAB „Ž.“ banko sąskaitą pervestų 7 247,04 Lt (2 098,89 EUR);
- 2013 m. liepos 26 d. ir 2013 m. liepos 31 d. į UAB „Ū.“ banko sąskaitą bendrai pervestų 3 000 Lt (868,86 EUR);
- neįtraukus į turto apskaitos registrą pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgyto nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),
- į G. D. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 300 000 Lt (86 886,01 EUR);
- 2013 m. balandžio 7 d., 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. gegužės 27 d. į UAB „Z.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestų 326 000 Lt (94 416,13 EUR);
- iš UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) jos pačios išgrynintų 2013 m. birželio 14 d. – 80 000 EUR, 2013 m. liepos 1 d. – 80 000 EUR, 2013 m. liepos 3 d. – 33 000 EUR;
- 2013 m. balandžio 17 d. iš UAB „E.“ pervestų 94 002,48 Lt (27 225 EUR);
- 2013 m. gegužės 7 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 7 d. iš UAB „A.“ bendrai pervestų 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR);
- 2013 m. birželio 26 d. Č. B. pervestų 459 567,68 Lt (133 100 EUR);
- 2013 m. liepos 2 d. VšĮ „Š.“ pervestų 183 000 Lt (53 000,46 EUR);
- 2013 m. balandžio 18 d., 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. birželio 21 d., 2013 m. birželio 30 d. į UAB „P.“ bendrai pervestų 87 400 Lt (25 312,79 EUR);
- 2013 m. balandžio 17 d. į UAB „G1.“ sąskaitą pervestų 6 930 Lt (2 007,07 EUR);
po ko, siekdama, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, įstatymų nustatyta tvarka nenustatė bendrovėje apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos dėl ko nebuvo išsaugoti visi UAB „L.“ sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai bei atsakingų asmenų avansinės ataskaitos, ir dėl to buvo prarasta galimybė nustatyti ar visi apskaitos dokumentų (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, banko ir kasos dokumentai, darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai) duomenys buvo įrašyti į balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas ir šių dokumentų duomenų pagrindu nustatyti UAB „L.“ veiklą, turtą, įsipareigojimus, pajamas bei sąnaudas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Tokiais savo veiksmais A. K. (L.) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
15. Be to, A. K. (L.) buvo kaltinama tuo, kad nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. aplaidžiai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, t. y. ji nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų, suvokdama, kad neišsaugojus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebus įmanoma nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatė bendrovėje tvarkos, numatančios priemones, kuriomis būtų užtikrintas dokumentų saugumas ir dalies šių dokumentų nesaugojo, ko pasėkoje atlikus ūkinės finansinės UAB „L.“ veiklos tyrimą negalima buvo iš dalies nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Tokiais savo veiksmais A. K. (L.) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
16. L. R. buvo kaltinama tuo, kad turėdama vieningą sumanymą – gaminant jos 2012 m. spalio 24 d. – 2013 m. balandžio 4 d. valdomos įmonės – UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), netikrus dokumentus apgaule įgyti svetimą turtą, žinodama, kad įmonė realiai veiklos nevykdo, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala - apgaule įgytas svetimas didelės – 626 683,20 Lt (181 500 EUR), vertės turtas, t. y. UAB „B.“ priklausantis didelės vertės turtas, t. y. 250 673,28 Lt (72 600 EUR), UAB „E.“ priklausantis didelės vertės turtas, t. y. 376 009,92 Lt (108 900 EUR):
2013 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama su J. D., pastarajai melagingai garantavus UAB „B.“ akcininkui S. V., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka jos administruojamam ir kuruojamam, UAB „P.“ parengtam verslo planui, bei J. D. užpildytai paraiškai UAB „B.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos J. D. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ji, žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano nekoordinuos ir nekuruos bei neteiks jo tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, J. D. kompiuterine technika pagaminus netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. vasario 5 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašant žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ administruos ir kuruos UAB „B.“ verslo planą bei užpildys paraišką, ji, 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaip UAB „L.“ direktorė, šią sutartį pasirašė, ko pasėkoje UAB „B.“ direktorei S. S. taip pat pasirašius minėtą sutartį bei šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „B.“ AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 250 673,28 Lt (72 600 EUR) kaip avansinį mokėjimą, ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino;
2013 m. vasario mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji, veikdama su J. D., pastarajai melagingai garantavus UAB „E.“ konsultantui ir derybininkui J. B., kad turimų pažinčių kompetentingose Europos Sąjungos institucijose ir patirties dėka J. D. ir V. Č. administruojamam, kuruojamam bei įgyvendinamam, UAB „P.“ parengtam verslo planui, bei J. D. ir V. Č. užpildytai paraiškai UAB „E.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį J. D. ir V. Č. tiesiogiai pateiks Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, bus gautas 80 % Europos Sąjungos finansavimo intensyvumas, ji, kaip UAB „L.“ direktorė, žinodama, kad UAB „L.“ minėto verslo plano neadministruos, nekuruos bei neteiks tiesiogiai Europos Komisijos Briuselyje kompetentingiems asmenims, J. D. kompiuterine technika pagaminus netikrą, kaip sandorį patvirtinantį, dokumentą – 2013 m. vasario 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į pastarąją įrašant žinomai netikrus duomenis, kad UAB „L.“ administruos ir kuruos UAB „E.“ verslo planą bei užpildys paraišką, ji, 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaip UAB „L.“ direktorė šią sutartį pasirašė, ko pasėkoje UAB „E.“ direktoriui V. G. šio dokumento pagrindu vykdant finansinius įpareigojimus iš UAB „E.“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansinį mokėjimą pervedus: 2013 m. kovo 8 d. – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2013 m. kovo 20 d. – 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR), 2013 m. balandžio 17 d. – 94 002,48 Lt (27 225 EUR), viso pervedus 376 009,92 Lt (108 900 EUR), ji savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Tokiu būdu veikdama su J. D. pagamino netikrus dokumentus – Paslaugų teikimo sutartį Nr. 00093/PTS/ES ir Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo padaryta didelė žala – apgaule įgytas svetimas didelės, t. y. 626 683,20 Lt (181 500 EUR), vertės turtas.
Tokiais savo veiksmais L. R. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
17. Be to, L. R. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. balandžio 4 d.:
ji, nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, (Nr. X-1178, 2007 m. birželio 7 d., Žin., Nr. 68-2654 (2007 m. birželio 21 d.); Nr. XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d., Žin., 2012, Nr. 51-2531 (2012 m. gegužės 3 d.)), pažeisdama: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, pagal kuriuos „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574), to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); taip pat pažeisdama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų, -
žinodama, kad jos vadovaujama UAB „L.” neteikia paslaugų gaunant Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, t. y.:
iš UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) 2013 m. sausio 18 d. į UAB „H.“ sąskaitą įneštus 20 000 Lt (5 792,40 EUR); 2013 m. vasario 19 d. iš UAB „B.“ įneštus 250 673,28 Lt (72 600 EUR), 2013 m. kovo 1 d. UAB „D.“ įneštus 41 778,88 Lt (12 100 EUR); 2013 m. kovo 8 d. UAB „E.“ įneštus 160 000 Lt (46 339,20 EUR); 2013 m. kovo 20 d. UAB „E.“ įneštus 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR); 2013 m. kovo 21 d. į UAB „D1.“ pervestus 3 751 Lt (1 086,36 EUR); 2013 m. kovo 6 d. į UAB „P.“ pervestus 9 200 Lt (2 664,50 EUR); 2013 m. kovo 18 d. į UAB „P.“ pervestus 6 000 Lt (1 737,72 EUR); 2013 m. vasario 20 d. į J. D. AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestus 130 000 Lt (37 650,60 EUR); 2013 m. kovo 8 d. 2013 m. kovo 22 d. į UAB „Z.“ AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrai pervestus 262 000 Lt (75 880,44 EUR); 2013 m. vasario 1 d. į UAB „J1.“ pervestus 2 100 Lt (608,20 EUR); 2013 m. kovo 1 d. į UAB „T1.“ pervestus 994 Lt (287,88 EUR); 2013 m. kovo 13 d. į VšĮ (duomenys neskelbtini) „S1.“ pervestus 360 Lt (104,26 EUR); 2013 m. balandžio 2 d. į VšĮ „Ž1.“ pervestus 450 Lt (130,33 EUR); 2013 m. balandžio 3 d. į V. M. sąskaitą pervestus 7 200 Lt (2 085,26 EUR); 2012 m. gruodžio 13 d. J. D. išmokėtus grynuosius 30 000 EUR; 2012 m. gruodžio 13 d., 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestus 400 000 Lt (115 848,01 EUR); 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 13 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. lapkričio 23 d. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestus 215 000 Lt (62 268,30 EUR); 2012 m. gruodžio 14 d. į „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 25 000 Lt (7 240,50 EUR); 2012 m. lapkričio 28 d. UAB „A1.“ iš AB banko „Citadelė“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 18 150 Lt (5 256,60 EUR); 2012 m. gruodžio 13 d. J. D. išmokėtus grynais 20 000 Lt (5 792,40 EUR); 2012 m. gruodžio 12 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. lapkričio 7 d., į J. D. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestus 95 000 Lt (27 513,90 EUR); 2012 m. gruodžio 22 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2012 m. gruodžio 28 d. J. D. į bendrovės sąskaitą bendrai įneštų grynais pinigais 331 000 Lt (95 864,22 EUR); 2012 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2012 m. gruodžio 28 d. į UAB „H.“ AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestų 700 000 Lt (202 734,01 EUR); 2012 m. lapkričio 24 d., 2012 m. gruodžio 17 d. į UAB „P.“ AB Ūkio bankas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervestų 28 150 Lt (8 152,80 EUR);
po ko, siekdama, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, įstatymų nustatyta tvarka nenustatė bendrovėje apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos dėl ko nebuvo išsaugoti visi UAB „L.“ sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai bei atsakingų asmenų avansinės ataskaitos, ko pasėkoje buvo prarasta galimybė nustatyti ar visi apskaitos dokumentų (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, banko ir kasos dokumentai, darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai) duomenys buvo įrašyti į balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas ir šių dokumentų duomenų pagrindu nustatyti UAB „L.“ veiklą, turtą, įsipareigojimus, pajamas bei sąnaudas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
18. Be to, L. R. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. aplaidžiai tvarkė UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, t. y. ji nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. būdama UAB „L.“ direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (Žin. 2001, Nr. 99-3515, į. k. 1011010ISTA00IX-574); ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 32-1534, į. k. 111508AISAK000V-100) nuostatas, pagal kurias finansinio ir kito turto valdymo dokumentai privalo būti saugomi 10 metų, suvokdama, kad neišsaugojus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebus įmanoma nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatė bendrovėje tvarkos, numatančios priemones, kuriomis būtų užtikrintas dokumentų saugumas ir dalies šių dokumentų nesaugojo, ko pasėkoje atlikus ūkinės finansinės UAB „L.“ veiklos tyrimą negalima buvo iš dalies nustatyti jos vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
19. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Jakučionė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir: 1) J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymo paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) J. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti pagal 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. X1V-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), padarymo paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę; J. D. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę; į paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (89 dienas); 4) V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), dėl sukčiavimo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“, UAB „E.“, UAB „A.“, VšĮ „Š.“, VšĮ „K.“ atžvilgiais, ir jam paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę; į paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 23 d. 11 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 16.30 val. (1 dieną), nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (3 mėnesius 15 dienų) (109 dienas); 5) A. K. (L.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), dėl UAB „L.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, ir jai paskirti 150 MGL (6 300 EUR) dydžio baudą; 6) A. K. (L.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), dėl netikrų dokumentų klastojimo padarant didelę žalą (Paslaugų sutarčių pasirašymas), ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams bei paskirti įpareigojimą per bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti 1 metams, bei paskirti įpareigojimą per bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis ir 100 MGL dydžio baudą; į paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. (42 dienas); 7) L. R. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos padarymo dėl UAB „L.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; L. R. dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV- 3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos padarymo dėl netikrų dokumentų (Paslaugų sutarčių pasirašymas) gaminimo, bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; 9) civilinei ieškovei R. S. dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 51 002,09 EUR; civilinei ieškovei N. L. dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 28 962 EUR; civilinei ieškovei UAB „O.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 30 000 EUR; civilinei ieškovei UAB „F.“ (teisių perėmėjui UAB „F1.“) dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 8 688,60 EUR; civilinei ieškovei UAB „D.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 41 191,52 EUR; civilinei ieškovei UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 101 367 EUR; civilinei ieškovei UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 246 177,02 EUR; civilinei ieškovei UAB „G.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 43 443 EUR; civilinei ieškovei UAB „B.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 72 600 EUR; civilinei ieškovei UAB „E.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 108 321,34 EUR; civilinei ieškovei UAB „T.“ dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 470 450,46 EUR; civiliniam ieškovui Č. B. dėl patirtos turtinės žalos solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti 176 037,50 EUR; 10) nekilnojamo turto objektus, transporto priemones, pinigines lėšas bei kitas vertybes, kurioms taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimai, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir nukreipti civiliniams ieškiniams tenkinti; kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
19.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nauja BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina J. D. teisinę padėtį, nes naujos redakcijos sankcija yra papildyta viena alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Prokurorės teigimu, J. D., būdama UAB „L.“ direktore, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko, pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įsigaliojusią BK redakciją, buvo padaryta labai didelė turtinė žala. Todėl J. D. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Tai leidžia spręsti, kad naujo baudžiamojo įstatymo redakcija yra griežtesnė, vadinasi, negalioja atgal, todėl J. D. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo normą t. y. BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).
19.2. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad J. D. padarytos nusikalstamas veikos dėl dokumentų klastojimo vertintinos kaip tęstinė nusikalstama veika, tačiau nesutinkama su šios nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pats sau prieštarauja – dėsto, kad suklastotų dokumentų pagaminimas pats savaime didelės turtinės žalos padarymo nukentėjusiems asmenims nesukėlė, o vėliau nurodo, kad dėl tokių suklastotų dokumentų panaudojimo buvo įgytas nuketėjusiųjų labai didelės vertės turtas. Iš baudžiamojoje byloje esančių J. D. suklastotų dokumentų, t. y. sutarčių, akivaizdu, kad jose įrašytos sumos kaip avansiniai mokėjimai už tariamai rengiamus projektus yra didelės vertės piniginės lėšos, kurios būtent šių suklastotų sutarčių pagrindu ir buvo užvaldytos, dėl ko šias lėšas praradusiems juridiniams ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala. Tad, atsižvelgiant į tai, kad tarp šių sutarčių suklastojimo bei labai didelės vertės piniginių lėšų užvaldymo sukčiavimo būdu yra tiesioginis priežastinis ryšys, J. D. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).
19.3. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. D. paskyrus skundžiamame nuosprendyje nurodyto dydžio galutinę baudą, akcentuojama, kas yra bausmė ir kokia jos paskirtis, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl bausmės skyrimo, atsižvelgimo į BK 54 straipsnio nuostatas, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, jo pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad J. D. paskirta subendrinta 580 MGL (21 842,8 EUR) dydžio bauda laikytina neteisinga bausme. Nagrinėjamu atveju J. D. jai pateiktų kaltinimų ir kaltės nepripažino, teigė nežinojusi, kad įmonė naudojama sukčiavimui, o baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog visi duomenys akivaizdžiai rodo, kad tai buvo civiliniai santykiai. Be to, laikėsi oficialios pozicijos, kad ji UAB „L.“ akcininke buvo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 10 d., direktore – nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2012 m. spalio 3 d., o „L.“ dirbo nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d., 2012 m. spalio 10 d. UAB „L.“ akcijas perpirkus L. N., o nuo spalio 3 d. L. R. perėmus direktorės pareigas, ji pati buvo tik įmonės darbuotoja, projektų vadovė / vadybininkė bei vykdė jai duodamus nurodymus. Tuo tarpu, J. D. paskirta bausmė nėra pati griežčiausia iš BK 182 straipsnio 3 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių, pirmosios instancijos teismas rinkdamas bausmės rūšį ir dydį nustatė tik 500 MGL dydžio baudą, kuri yra artima baudos už sunkų nusikaltimą minimaliam dydžiui.
19.4. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog J. D. padarė tris iš anksto suplanuotus ir baigtus nusikaltimus, tarp kurių vienas sunkus nusikaltimas, praeityje yra teista, bausta administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-254-1078/2021), savo kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną J. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau parinkdamas bausmės rūšį ir dydį neatsižvelgė į padarytos žalos dydį, nes nuteistajai J. D. paskirta subendrinta 580 MGL dydžio bauda (21 842,8 EUR) yra keliasdešimt kartų mažesnė už nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydį (1 378 240,53 EUR). Daroma išvada, kad J. D. paskirtos bausmės rūšis bei dydis yra akivaizdžiai neužtikrinantis teisingumo pricipo įgyvendinimo ir kitų bausmės skyrimo tikslų, dėl ko J. D. turėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas J. D. skirdamas bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turėjo bausmes apimti, o ne jas iš dalies sudėti, dėl ko galutinė subendrinta jai skiriama bausmė turėtų būti griežčiausia bausmė, paskirta už sunkiausios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
19.5. Dėl V. Č. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išanalizuoti įrodymai nėra pakankami pripažinti V. Č. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (perkvalifikavus). Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“, UAB „E.“, UAB „A.“, VšĮ „Š.“, VšĮ „K.“ atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, prokurorės vertinimu, šias nusikalstamas veikas įvykdė ne tik J. D. – prie jų sėkmingo įvykdymo reikšminga savo aktyvių veiksmų dalimi prisidėjo ir V. Č.. Dėl sukčiavimo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) epizode, nurodoma, kad J. D. parodė, jog su „V.“ buvo sutarti du projektai: visi įsipareigojimai, pasirašyta sutartis su subrangovais „P.“, kad jie padėtų. R. L. dirbo tiesiogiai su K. R., jai buvo siunčiamos kopijos, nes tuo metu ji daugiau susistemindavo ir žiūrėdavo bendrų taisyklių atitikimą Europos Sąjungos reikalavimams, ruošdavo projektus laiku pagal sutartį. Kiek jai žinoma, finansavimo negavo nei vienu atveju, nes klientas neužtikrino savo lėšų dalyvavimui projekte, o apie kitas šių projektų rengimo aplinkybes daugiau nieko konkretaus nenurodė.
19.6. Akcentuojama, jog, liudytojo R. L. teigimu, dėl Europos Sąjungos paramos gavimo D. V. jį supažindino su V. Č. ir L. B. (N.), kurie sakė, kad ieško asmenų, siekiančių gauti Europos Sąjungos finansavimą, patys rašo projektus, juos pateikia atsakingoms institucijoms, pasirūpina geru, teigiamu vertinimu su maksimaliu įvertinimo intensyvumu. Liudytojas taip pat papasakojo apie atmestą projektą, o V. Č. patikino, kad pagal tą pačią programą greitu laiku bus vykdomas naujas kvietimas, bei supažindino su J. D., kuri kalbėjo dėl paties projekto, jo struktūros, apimties, finansavimo dydžio, jų „sėkmės“ mokesčio mokėjimo bei avansinio apmokėjimo už paslaugas ir pasisiūlė pati parašyti šį projektą bei pasirūpinti teigiamu jo įvertinimu. Ji kaip savo projektus paminėjo (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), priklausančią „B1.“. Liudytojo teigimu, J. D. ir V. Č. teigė, kad yra galimybė gauti projektui „(duomenys neskelbtini)“ iki 100 % finansavimą, įrašant jį į nacionalinės svarbos objektų sąrašą, ir papildomai sumokant jiems 2,4 mln. Lt, kurie yra įskaičiuoti į „sėkmės“ mokestį. Dar iki sutarties pasirašymo J. D. žadėjo ne tik parengti projektinę dokumentaciją, bet ir patį projektą priduoti tiesiogiai į Briuselį preliminariam ir galutiniam vertinimams. Be to, vedant derybas dėl projektų, nuolat buvo pučiama projektų vertė įtikinėjant, kad tikrai bus gautas finansavimas, todėl pasitikėdamas J. D. bei V. Č. pasirašė su UAB „L.“, kuriai atstovavo J. D., Paslaugų teikimo sutartis bei jų pagrindu sumokėjo prašomus avansus. Dėl projektų rašymo bendraudavo su K. R., tačiau dėl visų finansinių klausimų jis visada nukreipdavo į J. D.. 2012 m. rugsėjo mėnesį K. R. atvežė visą „(duomenys neskelbtini)“ parengtą dokumentaciją, kurią direktorei pasirašius pasiėmė J. D. teigdama, kad veš į Briuselį preliminariam vertinimui. 2013 m. balandžio mėnesį V. Č. parodė preliminaraus vertinimo kopiją anglų kalba ir pasakė, kad šį dokumentą jam davė J. D.. Vėliau, jam pareikalavus, šio dokumento neva originalą jam parodė pati J. D., tačiau patikrinus jame rastus duomenis, jie sukėlė abejonių, nors V. Č. jį toliau įtikinėjo, kad visai netrukus bus gautas finansavimas iš Briuselio. Tuo tarpu dėl sklypo, kuris tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini), J. D. sakė, kad jos įmonė suformuos sklypą, jog „V.“ išnuomotų žemę, padarys detalų planą, parengs techninį projektą, išims leidimą statybai ir pastatui. Vis tik, kaip vėliau paaiškėjo, buvo žadami labai trumpi, nerealūs darbų atlikimo terminai, o V. Č. buvo atvežęs žemės nuomos sutarties šabloną ir rodė, kad procesas vyksta, nors niekas nebuvo daroma.
19.7. Prokurorės teigimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, kad veikdami kartu J. D. ir V. Č., apgaule, melagingai įtikinę UAB „E.“, UAB „S.“ akcininkus R. B., D. V. bei derybininką J. B., užvaldė 376 009,92 Lt (108 900 EUR), priklausančius UAB „E.“. Visgi, J. D. dėl šios nusikalstamos veikos parodė, kad su šia įmone derybas vedė tik iki sutarties pasirašymo, o už viską, kas vyko po to, atsakingais yra L. N. ir V. Č.. Tuo tarpu liudytojas J. B. parodė, kad D. V. jam pristatė V. Č. kaip Europos Sąjungos projektų rengėją, kuriam papasakojo apie planus dėl Europos Sąjungos paramos verslui. V. pažadėjo pasidomėti ir pateikti atsakymą apie finansavimo galimybes, projekto vertę bei jų pačių darbo (projekto rengimo) kainą. Po kelių dienų V. Č. pasakė, kad yra galimybė gauti aptariamą finansavimą šiam projektui su 50 % intensyvumo koeficientu. Į susitikimą V. atvyko su moterimi, kurią pristatė kaip savo darbuotoją J. D. – ji prisistatė esanti UAB „L.“ direktorė bei projektų rengėja, dirbanti tiek su Lietuvos, tiek tiesiogiai su Briuselio institucijomis. Dar iki sutarties pasirašymo liudytojas klausė tiek J. D., tiek V. Č., pagal kokią priemonę bus vykdomas projektas, tačiau pastarieji pasakė, kad jam tai neturi rūpėti, jie patys viską sutvarkys, o finansavimas vyks per Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją. Buvo pažadėta, kad pagal šių asmenų parengtą projektą bus gautas 50 % intensyvumo finansavimas. 2013 m. vasario 8 d. UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus V. G., pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „L.“, atstovaujama direktorės L. R., dėl projektinės dokumentacijos (verslo plano, investicinio projekto ir/ar galimybių studijos) projektui „(duomenys neskelbtini)“, kurį turėjo įvykdyti per 3 mėnesius nuo dokumentų pagal jiems pateiktą klausimyną pateikimo dienos. Vykdant sutarties sąlygas, UAB „E.“ per 3 kartus pervedė į UAB „L.“ sąskaitą 376 009,92 Lt. Kadangi liudytojas vėlavo įmokėti avansus, J. D. nuolat skambino ir tai primindavo. Sutarties kainą buvo nurodęs V. Č. – ji buvo skaičiuojama nuo projekto vertės. Pasirašius sutartį, jam prašant, J. D. el. paštu ((duomenys neskelbtini)) atsiuntė reikiamų dokumentų pateikimo sąrašą. Kadangi rengiant projektą dėl Europos Sąjungos finansavimo buvo būtina įnešti dideles pinigų sumas, t. y. turėti žemės sklypą bei parengti techninį projektą su leidimu statybai, jis prašė J. D. ir V. Č. užtikrinti šio projekto Europos Sąjungos finansuojamos dalies patikimumą, o šie asmenys paprašė parengti (duomenys neskelbtini) statybos kaštus ir pažadėjo pateikti juos preliminariam vertinimui į Briuselį.
19.8. Taip pat, liudytojo J. B. teigimu, nuo pat sutarties pasirašymo J. D. sakė, kad jiems parengus būsimos veiklos vertinimą bei gamybos veiklos aprašymą, juos patys išsiųs preliminariam vertinimui į Briuselį. 2013 m. balandžio mėn. J. D. jį telefonu informavo, kad iš Briuselio yra gautas jų rengiamo projekto preliminarus vertinimas su 80 % intensyvumo finansavimu. Liudytojui toks finansavimo intensyvumas sukėlė įtarimų, nes, kiek buvo žinoma, privačiame versle gamybos srityje didžiausia finansuojama suma gali siekti 50 %, todėl paprašė J. D. pateikti gautą projekto vertinimą ir ji į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė anglų kalba surašyto preliminaraus vertinimo su užtušuotais šio dokumento data, numeriu, rengėjo parašu bei pavarde, kopiją. Be to, šioje kopijoje buvo nurodyta, kad pats projektas yra finansuojamas bei kokius darbus reikia atlikti, kad jį galima būtų teikti galutiniam vertinimui. Kadangi sukėlė įtarimų užtušuotas parašas ir pavardė, jis paprašė J. D. pateikti šio dokumento originalą – šis buvo parodytas po daugelio raginimų 2013 m. birželio – liepos mėn., tačiau atsisakyta jį pateikti, nes, neva, šis dokumentas privalo likti įmonėje, o projekto užsakovams skirtas tik susipažinti. Kadangi šio dokumento originale buvo nurodyta jo rengėja, vėliau, pasitikslinęs elektroninėje erdvėje, sužinojo, kad preliminarų vertinimą pasirašęs asmuo nurodytoje įstaigoje nebedirba, o šį vertinimą atlikęs komitetas nagrinėja su jų projektu nesusijusią veiklą, todėl tapo aišku, kad šis dokumentas yra netikras. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žinojo, kokius darbus jie turi atlikti, jog būtų gautas vertimas finansavimui, toliau tęsė pradėtus darbus. 2013 m. liepos 30 d. jis iš J. D. gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad iškilusiems nesklandumams išsklaidyti 2013 m. rugpjūčio 2 d. 11 val. organizuojamas susitikimas (duomenys neskelbtini) esančiame „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje su „ES žmogeliukais“ bei prašoma patvirtinti savo dalyvavimą. Gavęs šį laišką, liudytojas paskambino J. D. pasiteirauti dėl dalyvavimo būtinumo ir J. D. pasiūlė dalyvauti susitikime, neaiškindama jo detalių. Dėl šio susitikimo skambino ir V. Č., tačiau šis paaiškino, kad UAB „E.“ projektas yra pats aiškiausias ir dėl jo finansavimo pastarajam nėra jokių abejonių, todėl jo dalyvavimas nebūtinas. Dar po kiek laiko jis buvo susitikęs su J. D. pasiteirauti dėl projekto pridavimo į Briuselį ir visiško projekto įvykdymo – ji pasakė, kad UAB „L.“ jau nebedirba, bet pažadėjo, kad UAB „E.“ bei R. L. projektus pasiliks sau ir juos užbaigs. Be to, J. D. kaltino V. Č. UAB „L.“ piniginių lėšų iššvaistymu, sakė, kad dėl to atitinkamai nebuvo sumokėti pinigai Briuselyje dirbantiems asmenims ir dėl to „strigo“ projektų vertinimai. Jis teiravosi J. D., kokį vaidmenį čia atliko V. Č., jeigu ji su juo turi blogus santykius, ir J. D. pasakė, kad anksčiau ji, o dabar V. Č. vyksta į Briuselį tartis dėl projektų vertinimo, jog šį asmenį jai rekomendavo kaip kompetentingą jos vykdyto darbo perėmėją. Susitikimo su V. Č. metu, šis analogiškai kaltino J. D., sakėsi perėmęs UAB „L.“ veiklą, ir siekia ją atstatyti bei tęsti visus šios bendrovės įsipareigojimus. Tik tuomet V. Č. pripažino neturintis jokių pažinčių Briuselyje, o jo vaidmuo apėmė klientų J. D. ieškojimą, už kurį ir gaudavo atlyginimą. Pastebima, kad analogiškus parodymus davė ir liudytojai R. B. bei D. V..
19.9. Nurodoma, kad yra ir pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog J. D. veikdama su V. Č. apgaulės būdu užvaldė UAB „A.“ priklausantį labai didelės vertės turtą, t. y. 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR). Taip pat, analogiški veiksmai buvo atlikti su VšĮ „Š.“ pasirašant sutartį dėl investicinio projekto rengimo ir Europos Sąjungos lėšų gavimo, susijusio su (duomenys neskelbtini) bei savo naudai užvaldant labai didelės vertės svetimą, VšĮ „Š.“ priklausantį, turtą – 183 000 Lt (53 000,46 EUR) piniginių lėšų. J. D. teigimu, dėl šio projekto su A. B. bendravo techniniais klausimais, apie projekto perdavimą vertinti Briuselyje nekalbėjo, nieko nežadėjo, tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šiuos parodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Liudytojas A. N. parodė, kad E. M. jį supažindino su V. Č., kuris aiškino, jog Lietuvoje yra neįsisavinti Europos Sąjungos pinigai, t. y. apie 3 000 000 000 Lt, skirtų įvairiems projektams, papasakojo, jog tarpininkaus tarp projektų rengėjų ir projektą tvirtinančių asmenų, tačiau už tai prašė sumokėti avansą, lygų 15 % projekto vertės, kuris, pasak V. Č., bus įskaičiuotas į projekto vertę. V. Č. nurodė, jog nepatvirtinus projekto avansu sumokėti pinigai bus grąžinti. Siekiant plėtoti veiklą buvo nuspręsta pasirašyti sutartį dėl investicinio projekto parengimo ir galimybių studijos sukūrimo siekiant gauti Europos Sąjungos lėšas (duomenys neskelbtini) įkūrimui. Jis V. Č. nurodė A. kaip asmenį, kuris UAB „A.“ pusės derino projekto techninius klausimus su pastaruoju asmeniu. V. Č. negalėdamas atsakyti į tam tikrus klausimus, A. nukreipdavo, kaip nurodė V. Č., į jo techninį darbuotoją – J. D.. 2013 m. balandžio 25 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė UAB „L.“ direktorė A. L. ir UAB „A.“ direktorius E. N., pagal kurią UAB „A.“ į UAB „L.“ sąskaitą padarė pavedimus – iš viso pervedė 1 441 371,36 Lt. Pervedus pinigus pagal pasirašytą sutartį bei V. Č., J. D., L. N. teigiant, jog pagal ją yra ruošiami dokumentai Europos Sąjungos projektui gauti, jam buvo pasiūlyta pasirašyti kitą sutartį dėl investicinio projekto rengimo ir Europos Sąjungos lėšų gavimo, susijusio su „(duomenys neskelbtini). Nauja sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2013 m. birželio 18 d. bei pagal ją 2013 m. liepos 2 d. į UAB „L.“ sąskaitą buvo padarytas 183 000 Lt dydžio pavedimas. Vis tik, 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje, susitikimų su V. Č., J. D., L. N. metu, jie pradėjo vieni kitus kaltinti nesąžiningumu, galimu klientų apgaudinėjimu, todėl jis suprato, jog minėti asmenys įvykdė nusikalstamą veiką. Be to, analizuojant UAB „L.“ sąskaitą matyti, jog UAB „A.“ pinigai buvo pervesti į kitas įmones, nuimti grynaisiais, suteiktos paskolos ir pan., galimai pervesti į ofšorines kompanijas ar pagal negaliojančias kitas sutartis, o aiškinantis galimus nusikaltimo organizatorius ir bendrininkus liudytojas sužinojo, jog V. Č. yra traukiamas atsakomybėn už dokumentų klastojimą, sukčiavimą ir papirkimą. Šiame kontekste pastebima, kad liudytojai A. B., E. M. davė iš esmės parodymus, analogiškus A. N. duotiems, tik papildomai paminėjo, jog V. Č. pasakojo apie galimybes dėl Europos Sąjungos paramos kreiptis tiesiogiai į Europos Sąjungos Komisiją ir tiesiogiai iš jos gauti finansavimą, kad tokiu būdu gaunamas didesnis finansavimo intensyvumas, tačiau V. pasiteiravus apie kokius nors projekto techninius klausimus, šis blaškėsi, negalėjo į juos atsakyti, kažkam skambindavo ir po to pateikdavo atsakymus. Be to, tiek V., tiek J. garantavo, kad jų projektas tikrai gaus finansavimą, tačiau negalėjo įvardinti fondo pavadinimo.
19.10. Prokurorės teigimu, yra surinkta pakankamai įrodymų, kad J. D. apgaule veikdama kartu su V. Č. užvaldė labai didelės vertės, t. y. 459 567,68 Lt (133 100 EUR), svetimą, Č. B. priklausantį, turtą – pinigines lėšas. Liudytojas Č. B. parodė, kad D. V. jį supažindino su projektus rengiančios ir pristatančios Briuselyje grupės vadovu V. Č.. Susitikimo metu šis pareiškė esantis įmonės, kurios neįvardino, vadovas ir užsiimantis projektų Europos Sąjungos paramai gauti rengimu, garantuoja Europos Sąjungos finansavimo gavimą bei įgyvendinimą, teigė juos prižiūrintis 5 metus nuo projekto įgyvendinimo. Vienintelis V. Č. reikalavimas buvo, kad, siekiant gauti didesnio intensyvumą finansavimą, yra būtina įsteigti viešąją įstaigą ir tuomet projekto finansavimas būtų 95 %. Vedant tolimesnes derybas su V. Č., vieno iš susitikimų metu, kartu su juo dalyvavo ir J., kurią V. Č. pristatė kaip savo darbuotoją, atsakingą už projekto paruošimą. Jo metu V. Č. pateikė pirmojo objekto projekto, kurio kaina, pasak V., būtų nuo 53 iki 60 mln. Lt, paskaičiavimus ir pagal šią sumą paskaičiavo avansinio mokėjimo kainą, kuri buvo apie 465 000 Lt, kurią, pasak V., reikėjo sumokėti per 5 dienas. Liudytojui buvo žinoma, kad kreipiantis į Lietuvos agentūras pagal skelbiamus kvietimus, tokio dydžio finansavimas yra neįmanomas, bet V. Č. garantavo labai didelį finansavimo intensyvumą, sakė, kad šiam projektui Briuselyje yra rezervuota pinigų suma, kuriuos jie gaus iki 2013 m. lapkričio pabaigos. Susitikimų metu tiek V. Č., tiek J. D. aiškino, kad yra gavę ne vieną finansavimą pagal jų rengtus projektus ir jie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje, tačiau paprašius juos įvardinti, nurodydavo, kad ši informacija yra konfidenciali. Be to, V. Č. nustatinėjo avanso dydį, kalbėjo apie projekto rengimą, projekto derinimą su atsakingomis institucijomis Briuselyje visą laiką akcentuodamas, kad šis projektas bus teikiamas vertinti tiesiogiai į Briuselį. Tačiau, paprašius įvardinti priemones, pagal kurias rengs projektas, V. Č. aiškino, kad projektas bus naudojamos kelios priemones, sujungtos į vieną, teigė, kad su J. D. tuo pasirūpins ir jiems nieko nereikia žinoti.
19.11. Liudytojo Č. B. nurodymu, tolimesnės projekto „komercinės“ sąlygos buvo derinamos su V. Č. ir J. D.. Sutarties projektą J. D. siuntė į A. T. elektroninį paštą ir sutarties sąlygas jau derino tik su ja. Be to, tai daryti sakė ir V. Č.. Kaip tik tuo metu paaiškėjo, kad ši bendrovė turėjo kažkokių nesusipratimų su (duomenys neskelbtini) įmone ir apie tai paklausus J. D., ši paaiškino, kad parama buvo negauta ne dėl UAB „L.“ kaltės, tačiau artimiausiu metu žadama sugrąžinti (duomenys neskelbtini) pinigus. 2013 m. birželio mėn. V. Č. informavo, kad neva Briuselio pateiktais duomenimis, pasirašius sutartį iki 2013 m. birželio pabaigos, yra galimybė dar 2013 m. gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Todėl 2013 m. birželio 19 d. liudytojas su A. T. atvyko į kavinę, į kurią J. D. ir V. Č. atvežė UAB „L.“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį su VšĮ „K.“. Peržiūrėjus sutartį, šią pasirašė A. T. kaip asmuo, įgaliotas VšĮ „K.“ steigėjų. Kadangi iš UAB „L.“ pusės sutartį pasirašė A. L., pasidomėjo J. D., kodėl sutartį pasirašė ne ji, ir ši atsakė, kad A. L. yra įgaliota pasirašyti sutartis su klientais, tačiau ji (J. D.) ir toliau administruos projektą, anksčiau suderintos sąlygos nesikeis. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, po kelių dienų, 2013 m. birželio 26 d., iš savo asmeninės sąskaitos liudytojas į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą pervedė sutartyje nurodytą avanso sumą, kuri sudarė 459 567,68 Lt (133 100 EUR). 2013 m. liepos 30 d. A. T. liudytoją informavo, kad gavo iš UAB „L.“ el. laišką apie organizuojamą susitikimą 2013 m. rugpjūčio 2 d. 11 val. „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje su „ES žmogeliukais“. Tuomet jis paskambino V. Č. ir paprašė susitikti – susitikimo metu šis patikino, kad susitikimas jų neliečia, o dar vėliau V. Č. kaltino J. D. pinigų pasisavinimu, aiškino, kad ji tvarkė projektų klausimus Briuselyje, o jis tik ieškojo klientų projektams, turi savo grupę asmenų, kurie rašo projektus. Paklausus V. Č., kodėl iš pradžių kalbėjo priešingai ir gyrėsi tvarkantis projektų vertinimų klausimus Briuselyje, jis nieko nepaaiškino. Akcentuojama, kad liudytojas A. T. davė analogiškus parodymus.
19.12. Prokurorės teigimu, įvertinus nurodymus duomenis, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Č. nebuvo visiškai laisvas savo sprendimuose. Nors V. Č. veiksmai skundžiamame nuosprendyje apibūdinti kaip dokumentų „dėliojimas“ ir J. D. nurodymų vykdymas, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams. Juo labiau, jog šie patvirtina, kad kai kuriose veikose, kaip bendrininkai veikdami J. D. su V. Č., net pasiskirstydavo rolėmis – J. D. rašydavo projektus, o V. Č. – ieškodavo klientų, surasdavo įmones, kurioms reikalinga parama, melagingai nurodydavo, kad yra šioje srityje neva labai kompetentingas asmuo – J. D., kuri ruošia sėkmingus projektus, o pažintys užtikrintai padeda gauti Europos Sąjungos paramą. Nurodoma, kad vėliau, įgijus drąsos ir J. D. pradedant maskuoti savo pėdsakus, V. Č. pats prisistatinėdavo kaip turintis priėjimą prie Europos Sąjungos Komisijos Briuselyje skirstomų lėšų, nurodydavo esą patyręs projektų rengėjas, o J. D. būdavo pristatoma kaip jo darbuotoja. Daroma išvada, kad tokių aktyvių V. Č. veiksmų negalima vertinti kaip atliktų nesupratus savo veiksmų esmės ir elementaraus nurodymų vykdymo. Juolab, kad, kaip veikia bendrininkas, gerai apgalvotoje apgaulės schemoje V. Č. puikiai suprato, nes ir pats prisistatydavo labai kompetentingu bei daug žinių turinčiu asmeniu projektų rengimo techninėje dalyje. Nepaisant to, aiškinantis, kokias realiai kompetencijas jis turi bei kokius realius darbus šių projektų rengime atliko, paaiškėjo, kad V. Č. neturi jokio specialaus išsilavinimo, nemoka naudotis kompiuteriu bei negalėjo įvardinti jokio konkretaus padaryto darbo ar projekto. Prokurorės nurodymu, nors V. Č. išteisintas neva buvęs patikliu bei naiviu J. D. nurodymų vykdytoju, nurodyti bei baudžiamojoje byloje esantys duomenys realiai patvirtina jį aktyviai veikus jam inkriminuotuose sukčiavimuose. Atitinkamai nurodoma, kad sutikus, jog J. D. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir išteisintojo V. Č. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal šį straipsnį ir jo nurodytą redakciją kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
19.13. Dėl apgaulingo UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pažymima, kad iš surinktų įrodymų matyti, jog nors nuo 2013 m. vasario 14 d. L. N. neva tapo UAB „L.“ akcininke, nuo 2012 m. spalio 3 d. įmonės direktore buvo paskirta L. R., o nuo 2013 m. kovo 25 d. – A. K. (L.), vis tik ,realiai įmonę valdė J. D.. Taip pat ji vedė derybas su klientais dėl projektų rašymo ir rengė sutartis, o į šių fiktyvių Paslaugų teikimo sutarčių pasirašymą buvo įtrauktos ir dvi jos statytinės, t. y. UAB „L.“ direktorės L. R. bei A. K. (L.). Jos savo vadovavimo laikotarpiu, kaip įmonės direktorės, pasirašė sutartis su įmonėmis, kurioms šių sutarčių pagrindu neva bus rengiami projektai, ir įmonėms pervedus į UAB „L.“ sąskaitą avansinius mokėjimus, buvo padaryta didelė žala. Nors tiek L. R., tiek A. L. parodė, kad veikė suklaidintos J. D., neva vykdydamos akcininko sprendimą, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina, kad tiek A. K. (L.), tiek L. R. turi finansinius išsilavinimus, dėl ko puikiai suprato savo veiksmų pasirašant fiktyvias sutartis ir apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinė apskaitą esmę. Aplinkybę, kad L. R. bei A. K. (L.), kaip ir iki tol J. D., apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, patvirtina specialisto išvada bei tai, jog jų vadovavimo įmonei laikotarpiais Registrų centrui nebuvo teikiami įmonės balansai ir kt. Prokurorės įsitikinimu, teigti, kad A. K. (L.) ir L. R. veiksmuose nebuvo tyčios, nėra pagrindo, nes jos, žinodamos, kad įmonė realiai veiklos nevykdo ir turėdamos finansinį išsilavinimą, galėjo ir turėjo suprasti direktoriaus vaidmenį įmonėje bei kokias pasekmes jo veiksmai gali sukelti. Tad suvokdamos savo vaidmenį UAB „L.“, jos atliko joms J. D. paskirtas funkcijas ir atsainiai siekė išvengti bet kokios atsakomybės už savo indėlį nusikalstamų veikų daryme. Daroma išvada, kad dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neva nesant A. K. (L.) ir L. R. veiksmuose tyčios, jas išteisino.
19.14. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinių ieškinių dydžių klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžiai yra apskaičiuoti. R. S. dėl patirtos 89 231,93 EUR turtinės žalos ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau pirmosios teismas nustatė, jog ieškinys galėtų būti tenkinamas tik dalyje dėl apgaulės, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu, dalies, t. y. dėl 51 002,09 EUR (176 100 Lt) – tai rodo, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta pagal pareikštą civilinį ieškinį priteistina turtinė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „O.“ civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, bei tai, jog J. D. apgaule įgijo svetimą, UAB „F.“ priklausantį, 8 688,6 EUR vertės dydžio turtą. Tuo tarpu N. L., Č. B., UAB „D.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“, UAB „B.“, UAB „E.“, UAB „T.“, kuriai savo reikalavimus perleido UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“, patirtos turtinės žalos pirmosios instancijos teismas nekvestionavo. Todėl, vadovaujantis išdėstytu, prašoma šiems civiliniams ieškovams solidariai iš J. D. ir V. Č. priteisti jų patirtą turtinę žalą, o nekilnojamojo turto objektus, transporto priemones, pinigines lėšas bei kitas vertybes, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir nukreipti civiliniams ieškiniams tenkinti.
20. Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė R. S. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir jos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti jos naudai iš J. D. 51 002,09 EUR turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti jos naudai iš J. D. patirtas išlaidas, t. y. 200 EUR, už apeliacinio skundo surašymą.
20.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2025 m. vasario 23 d., A. S. buvo pareiškęs 86 886 EUR ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos J. D. nusikalstamais veiksmais – sukčiavimu – atlyginimo. Vėliau, 2018 m. lapkričio 8 d., papildomai apklaustas liudytoju nurodė, kad dėl J. D. veiksmų patyrė 89 231,93 EUR turtinę žalą, ir tos pačios dienos tyrėjos nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu. (duomenys neskelbtini) A. S. mirus, 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu civiline ieškove dėl 89 231,93 EUR atlyginimo buvo pripažinta R. S.. Dalyvaudama teisiamajame posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 15 d., R. S. paaiškino, kad konkrečių bylos aplinkybių nežino, su J. D. niekada nebendravo, jos nepažinojo ir tik iš vyro bendrais bruožais yra girdėjusi, jog jis mokėjo jai už žadamo kažkokio projekto rengimą, kad dėl jos patyrė finansinių nuostolių. Atitinkamai R. S. nurodė palaikanti pareikštą ieškinį bei prašė priteisti turtinę žalą jos naudai.
20.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog ieškinys galėtų būti tenkinamas tik dalyje dėl apgaulės, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu – 176 100,00 Lt (51 002,09 EUR). Visgi, akcentuojant BPK 115 straipsnio nuostatas, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio iš dalies, nors ir nurodė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik dalyje dėl apgaulės, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu. Atitinkamai pažymima, kad būtent dėl J. D. apgaulės ir buvo patirta turtinė žala, jos dydis nustatytas bei įrodytas, o perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio civiline tvarka nėra jokio pagrindo, nes nėra dokumentų, kurie galėtų pagrįsti didesnę žalą nei nustatyta, t. y. 51 002,09 EUR. Be to, nėra jokio išimtinio atvejo, jog būtų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, nenustatyta, kad būtų galima gauti papildomos medžiagos, turinčios įtakos civilinio ieškinio dydžiui. Juo labiau, jog baudžiamasis procesas tęsiasi nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., t. y. 11 metų 8 mėnesius, per tą laiką buvo surinkti visi įmanomi dokumentai, o R. S., kaip A. S. civilinių teisių perėmėja, neturi jokių papildomų dokumentų dėl pareikšto civilinio ieškinio, nežino konkrečių nusikalstamos veikos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kokią konkrečią turtinę žalą A. S. nusikalstamais veiksmais padarė J. D., privalėjo priteisti šios žalos atlyginimą R. S. naudai.
21. Apeliaciniu skundu civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ atstovas advokatas D. Mecelica prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį iš dalies – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civiline tvarka, ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ civilinius ieškinius tenkinti pilnai.
21.1. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ teisę į ieškinių patenkinimą, pažeidė BPK 115 straipsnį. Juo labiau, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai, kad pareikštų civilinių ieškinių tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės, tam būtina gauti papildomą medžiagą, todėl laikytina išimtiniu atveju, kai yra pagrindas priėmus ir apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti civiliniams ieškovas teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotinas nagrinėti civiline tvarka, yra vieninteliai motyvai, kuriais civilinių ieškovų išdėstyti reikalavimai buvo palikti nenagrinėtais. Atstovo teigimu, tai klaidingi argumentai, kuriais buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos, tiek įrodymų vertinimo taisyklės.
21.2. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškovai UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ pateikė civilinius ieškinius ir reikalavimus pagrindžiančius dokumentus – mokėjimo pavedimus, patvirtinančius patirtus nuostolius. Civiliniai ieškovai pasirinko ir savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. rėmėsi mokėjimo nurodymais, kurie buvo atlikti nuteistajai J. D. panaudojus apgaulę. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dalyje dėl žalos atlyginimo bei pirmosios instancijos teismo akcentuotą BPK 115 straipsnį, prašoma įvertinti, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kokių konkrečių duomenų ar dokumentų trūksta siekiant įvertinti civilinių ieškovų reikalavimų dydžius. Tuo tarpu nurodant, kad nėra duomenų, nepateikiant įrodymų vertinimo ir nepasisakant, kokias aplinkybes galima nustatyti iš byloje esančių įrodymų, kurie reikšmingi įvertinant civilinių ieškovų reikalavimus, buvo pažeista minėto straipsnio 1 dalis.
21.3. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neišnagrinėti civilinių ieškinių tik tuo atveju, jeigu jiems pagrįsti nebūtų pakakę duomenų arba civilinių ieškinių dydis nebūtų reikšmingas kvalifikuojant padarytas veikas pagal atitinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Nesant jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios būtų leidusios spręsti dėl nepakankamų duomenų civilinių ieškovų patirtiems nuostoliams apskaičiuoti, manoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas ir išspręstini civiliniai ieškiniai, juos tenkinant pilna apimtimi.
21.4. Vadovaujantis civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančiais BPK straipsniais ir šiuo aspektu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl asmens, atsakingo už žalos ir nuostolių padarymą, tačiau kėlė klausimą dėl padarytų nuostolių dydžio. Atitinkamai atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas turi diskrecijos teisę tenkinant ieškinio reikalavimus, tačiau teismo teisę riboja pagrindai, kuriais gali būti neišsprendžiamas civilinis ieškinys esantis byloje, bei pažymima, jog tenkindamas civilini ieškinį teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino civilinių ieškovų reikalavimų apimties, kiek jie įrodyti, kodėl pateikti įrodymai nepatvirtina ieškinio reikalavimų, ar būtų nustatyta aplinkybė, jog civilinių ieškovų reikalavimai nėra tiesiogiai sietini su nuteisto asmens neteisėtais veiksmais. Visgi, atstovo įsitikinimu, civiliniai ieškiniai yra visiškai įrodyti, nes jie grindžiami išskirtinai šioje byloje pateiktais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis veikos kvalifikavimui.
21.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. gegužės mėn. nutarimu dėl 101 367 EUR dydžio turtinės žalos, ir sprendžiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui pakako duomenų žalos dydžiui nustatyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, minėdamas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pateiktą pradinį ir patikslintą ieškinius, tik juos ir vertino kaip įrodymus, nepakankamus šioje byloje esančių civilinių ieškinių išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, prašoma įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nepagrįstai ignoravo ir neįvertino visų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas civilinis ieškinys, bei pačio pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Tai yra, pripažįstant J. D. kalta buvo nurodyta, kad ji apgaule savo naudai įgijo 350 000 Lt (101 367,01 EUR) vertės svetimą, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – pinigines lėšas. Nustatyta ir tai, kad ši suma buvo pasisavinta ją gaunant avansu iš civilinio ieškovo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) bei ją pervedant į UAB „L.“ atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuo atveju civilinis ieškovas prašė priteisti tik tiesioginę žalą, kurios dydis buvo nustatytas skundžiamame nuosprendyje ir yra įrodytas pateiktais mokėjimais bei kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo principus ir BPK 115 straipsnio nuostatas.
21.6. Pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos ir nepagrįstai neišnagrinėjus civilinio ieškovo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pateikė 2014 m. birželio 12 d. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 850 000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei patikslintą ieškinį dėl 246 177,02 EUR turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl šios bendrovės pripažinimo civiliniu ieškovu buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu priimant 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą dėl 246 177,02 EUR dydžio žalos. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nekilo klausimų dėl civiliniam ieškovui UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydžio, o sprendžiant dėl J. D. atliktos nusikalstamos veikos buvo nustatyta, kad ji apgaule savo naudai įgijo 850 000 Lt (246 177,02 EUR) svetimą, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė sumą, kurią UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) prarado dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nurodytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą privalėjo įvertinti jau paties teismo nustatytas aplinkybes, kurios pripažintos įrodytomis, ir civilinio ieškinio pagrindą. Juo labiau, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad darydama nusikalstamą veiką J. D. pasisavino pinigines lėšas, kurios buvo gautos pagal šio civilinio ieškovo atliktus mokėjimus: 2012 m. liepos 2 d. – 450 000 Lt (130 329,00 EUR), 2012 m. gruodžio 13 d. – 220 000 Lt (63 716,40 EUR), 2012 m. gruodžio 14 d. – 180 000 Lt (52 131,60 EUR), iš viso pervedant 850 000 Lt (246 177,02 EUR), bei nustatė, jog ši suma nebuvo grąžinta. Todėl prašoma pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl J. D. neteisėtų veiksmų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydžio visiškai atitinka šio juridinio asmens civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys.
21.7. Atstovo teigimu, civilinis ieškovas UAB „G.“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų šio juridinio asmens reikalavimų dydį. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad UAB „G.“ pripažinta civiliniu ieškovu dar 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams tą pačią dieną pateikė civilinį ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš kaltų asmenų 43 443 EUR pagal atliktą mokėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. D. savo naudai įgijo svetimą, UAB „G.“ priklausantį, 150 000 Lt (43 443 EUR) vertės turtą – pinigines lėšas, todėl prašoma įvertinti šio civilinio ieškovo pateikto civilinio ieškinio pagrindą ir reikalavimą, kurie patvirtina, kad ir UAB „G.“ prašė priteisti sumą, kuri yra lygi tiesiogiai patirtų nuostolių sumai. Pažymima, kad tokiose bylose, kuriose civilinio ieškinio tenkinimas yra susijęs su vienu iš nusikalstamos veikos požymių, t. y. padarytos žalos nustatymu, nustačius jos dydį ir aplinkybes, jog civiliniai ieškovai reikalauja priteisti iš kalto asmens tik tiesioginę, nusikaltimu padarytą, žalą, tokie civiliniai ieškiniai turėtų būti tenkinami pilnai.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. Jakučionės apeliacinį skundą nuteistosios J. D. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo apeliacinį skundą atmesti.
22.1. Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nurodoma, kad, prokurorės įsitikinimu, J. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo padaryta labai didelė turtinė žala. Visgi, pagal nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BK 222 straipsnio 1 dalyje nebuvo išskirta baudžiamoji atsakomybė už labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam, arba juridiniam asmeniui – ši atsakomybė buvo numatyta tik BK 222 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pažymima, kad apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistosios J. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, yra visiškai nepagrįsti, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis šiuo atveju yra visiškai pagrįstas.
Šalies argumentai
22.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajame akte nurodoma didelė žala, kaip savarankiškas atsakomybės pagal minimo straipsnio 3 dalį pagrindas, konkrečiu atveju negali būti. Nurodoma, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes, o baudžiamajame įstatyme nėra nurodoma, kokia žala turi būti laikoma didele. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad suklastotų dokumentų pagaminimas pats savaime didelės turtinės žalos padarymo nukentėjusiems asmenims nesukėlė, nes buvo naudojami kaip įrankis kitai nusikalstamai veikai padaryti. Dėl tokių suklastotų dokumentų panaudojimo buvo įgytas labai didelės vertės nukentėjusiųjų turtas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog J. D. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, yra atmestini.
22.3. Nurodoma, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisingai paskirta bausme, analizė rodo, jog J. D. kažkodėl turėjo būti paskirta būtent reali laisvės atėmimo bausmė. Visgi, tokie motyvai yra deklaratyvūs, nes neva neteisingai paskirta bausmė yra todėl, jog J. D. nebuvo taikyta laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra nurodomi teoriniai bausmės skyrimo pagrindai bei tik nuomonė, kad nuteistajai turi būti skirta būtent laisvės atėmimo bausmė. Tad akivaizdu, kad nėra pateiktų pagrįstų įrodymų ar argumentų, kurie kokiu nors būdu galėtų pagrįsti pirmosios instancijos sprendimo skirti J. D. baudą, o ne laisvės atėmimą, neteisėtumą. Taip pat, gynėjo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai buvo subendrintos J. D. paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu – su šiuo bausmių bendrinimo būdu nėra pagrindo nesutikti.
22.4. Sutinkama su pirmosios instancijos sprendimu pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o bylą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Gynėjo teigimu, ši tvarka yra numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas perduodamas ieškinius nagrinėti civilinio proceso tvarka, procesinių nuostatų nepažeidė. Juolab, civiliniai ieškiniai pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ir pilnai išnagrinėti dėl negalimumo juos išnagrinėti, todėl pagrįstai pripažinta civiliniams ieškovams teisė į ieškinio patenkinimą – tai yra leidžiama esant atvejams, kai ieškinio paskaičiuoti galimybių nėra neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos bylos medžiagos. Esant šioms sąlygoms, prokurorė vadovaujasi ne įstatymu, o tik savo subjektyviu noru, kad byla būtų užbaigta kuo greičiau tenkinant iki galo neišnagrinėtus civilinius ieškinius, nes pirmosios instancijos teismas nekvestionavo patirtų žalų dydžių, tačiau toks prašymas dėl nurodytų aplinkybių yra nesuprantamas.
22.5. Dėl R. S. civilinio ieškinio nurodoma, kad ji, mirus A. S., buvo pripažinta jo paveldėtoja, civiline ieškove. Visgi, aplinkybės, susijusios su šiuo civiliniu ieškiniu R. S. yra beveik nežinomos – ji pati šiuose veiksmuose nedalyvavo, todėl prašo vadovautis A. S. pateiktais dokumentais, nors pateiktas civilinio ieškinio reikalavimas iki galo nėra pagrįstas, o dėl išmokėtų atlyginimų turtinis reikalavimas yra akivaizdžiai abejotinas. Baudžiamojoje byloje yra duomenų dėl galimų paskolos teisinių santykių tarp J. D. ir T. B., kurių analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra informacijos apie likusį T. B. įsipareigojimo J. D. įvykdymą pagal 2010 m. lapkričio 28 d. paprastąjį vekselį, taip pat nėra vekseliu prisiimtos prievolės įvykdymo patvirtinimo fakto, duomenų, kas pateikė minėtus dokumentus, kurie labiau atitinka originalus, dėl ko jie nepripažinti įrodymais. Taigi, gynėjo teigimu, šie duomenys nėra vertinami ir sprendžiant civilinį ieškinį, nes galimai paskolos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp civilinio ieškovo ir jo reikalavimo teisių perėmėjos R. S., o tarp T. B. ir J. D.. Todėl akivaizdu, kad šiuo metu civilinio ieškinio dydžio tiksliai apskaičiuoti negalima.
22.6. Nurodoma, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pareikštais civiliniais ieškiniais reikalauja solidariai iš J. D. priteisti 101 367 EUR turtinę žalą, o UAB „G.“ pareiškė reikalavimą iš J. D. solidariai priteisti 43 443 EUR turtinės žalos atlyginimą. Visgi, šio reikalavimo aplinkybių pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi iš esmės, jos neišspręstos, todėl teigiama, jog pareikštų civilinių ieškinių tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės. Tuo tarpu dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3379-302/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „L.“, o 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių: UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) – 582 159,74 Lt; UAB „V.“ (duomenys neskelbtini)“ – 1 619 100,92 Lt. Taip pat, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-15-864/2025 pateikė reikalavimą atsakovams UAB „H.“, L. K., J. D., L. R., A. L., N. A. (tretieji asmenys A. V., AB (duomenys neskelbtini) bankas) priteisti 98,272,55 EUR dydžio žalos atlyginimą – ši civilinė byla buvo sustabdyta 2019 m. lapkričio 6 d.
22.7. Gynėjo teigimu, dėl UAB „D.“ pateikto patikslinto reikalavimo solidariai iš J. D. priteisti 141 191,52 EUR žalą, svarbu yra tai, kad buvo sutarti mokėjimai, kurie atlikti, tačiau sutartis iki galo nebuvo įvykdyta. Kaip vėliau paaiškėjo, pagal sutartį buvo parengtas projektas, kurį tik atsiuntė, bet nepateikė, t. y. buvo neįvykdyta sutartis, o pinigai pasisavinti, dingę, išgryninti. Nurodoma, kad juridinis asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl nėra galimybės pareikšti civilinį ieškinį ir jis yra pareikštas J. D., nes susirašinėjimuose nuo „L.“ visada ji save minėjo, taip pat pasirašinėjo elektroniniuose laiškuose, kad bendrauja betarpiškai, dėl ko ir prašoma turtinę žalą priteisti iš J. D.. Visgi, kokių nors duomenų, kad J. D. kokiu nors teisiniu pagrindu turi atlyginti UAB „D.“ jos prašomą žalą, nėra ir nesutinka jos atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti civiliniam ieškovui UAB „D.“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
22.8. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime UAB „E.“ 2014 m. spalio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog UAB „L.“ nevykdė sutarties sąlygų su UAB „E.“. Taigi, civilinis ieškinys buvo pareikštas įmonei, o dėl šios veikos pirmosios instancijos teismo J. D. buvo pripažinta kalta. Nepaisant to, akivaizdu, jog priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinus civiliniam ieškovui UAB „E.“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, buvo priimtas visiškai pagrįstas sprendimas – šis civilinis ieškovas nėra pagrindęs savo reikalavimo pagrįstais įrodymais, todėl J. D. su šios įmonės noru iš jos priteisti (solidariai) 108 321,34 EUR žalai atlyginti nesutinka pagrįstai.
22.9. Akcentuojama, kad UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ perleido reikalavimą UAB „T.“, t. y. 2020 m. spalio 6 d. nutartimi buvo pakeisti civiliniai ieškovai VšĮ „Š.“ ir UAB „A.“ į jų teisių perėmėją UAB „T.“, kuri pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama solidariai iš J. D. priteisti ieškovo reikalaujamą 470 450,46 EUR turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad UAB „A.“ reikalavimu kreipėsi dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka 2013 m. rugpjūčio 7 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas dėl 1 441 371,36 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų, 4 603,43 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriui UAB „A.“ iš skolininko UAB „L.“, nes kreditorius per nustatytą terminą ieškinio teisme nepareiškė. Todėl teismas kreditoriaus UAB „A.“ pareiškimą laikė nepaduotu ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta kreditoriaus VšĮ „Š.“, atstovaujamos direktoriaus A. N., ir skolininko UAB „L.“, atstovaujamos direktorės L. N., 2013 m. spalio 9 d. taikos sutartis, kuria ginčo šalys susitarė dėl kreditoriaus reikalautos 183 000 Lt dydžio skolos ir palūkanų priteisimo – su šia patvirtinta taikos sutartimi skolininkas sutiko. Taigi, akivaizdu, kad UAB „T.“ reikalavimas kyla ne iš šios bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
22.10. Dėl Č. B. pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo reikalauja jam iš J. D. priteisti 176 037,5 EUR turtinės žalos atlyginimo, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje pareikštų civilinių ieškinių tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės, tam būtina gauti papildomą medžiagą. Taigi, ši situacija laikytina išimtiniu atveju, kai yra pagrindas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje UAB „O.“ pareiškė civilinį ieškinį J. D. nurodydama, kad su UAB „L.“, kurią atstovavo nuteistoji, 2012 m. sausio 25 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo paruošti verslo planą, pagal rodiklius užpildyti paraišką LVPA struktūrinių fondų paramai gauti. Jie pateikė verslo planą, o UAB „L.“ sumą padidino įsipareigodama, kad bendrovė atsako už rezultatą, ir garantavo grąžinti sumokėtą avansą, jeigu būtų neigiamas LVPA sprendimas. Todėl UAB „O.“ pagal sudarytą sutartį J. D. sumokėjo 30 000 EUR ir išrašė kasos pajamų orderius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad parašai ant orderių buvo suklastoti – ant jų buvo nuskenuoti J. D. parašai. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, UAB „O.“ buvo sudariusi sutartį su UAB „U1.“ teikiant pagalbą išieškant iš UAB „L.“ 103 584 Lt. Visgi, net ir turėdama galimybę nesikreipė į turto administratorių UAB „L.“ bankroto byloje, todėl manoma, jog dėl savo pasyvumo praleido galimybę atgauti savo skolą bei neturi teisinio pagrindo reikalauti jos priteisimo padavus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
22.11. Gynėjo teigimu, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-934/2021, kurioje ieškovas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), o atsakovai – UAB „H.“, L. K., J. D., L. R., A. K., N. A. (tretieji asmenys – D. V., AB (duomenys neskelbtini) bankas, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini)), sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Buvo konstatuota, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ir šioje baudžiamojoje byloje žalos dydis yra įrodinėjamas tais pačiais mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais nurodytų pinigų sumų pervedimą į UAB „L.“, o UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai pareikšti UAB „L.“ tai pačiai sumai, kaip ir civilinėje byloje. Taigi, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas civiline tvarka iki šiol bylos neišnagrinėjo tik todėl, kad nėra įsiteisėjusio sprendimo baudžiamojoje byloje. Todėl daroma išvada, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) šia susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo ir tų pačių sumų reikalauja prisiteisti pasinaudojus civiline ir tuo pačiu metu šia, baudžiamąja, bylomis.
22.12. Nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 18/11/11 BUAB „L.“ UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę – ja BUAB „V.“ perleido reikalavimo teisę į J. D., L. R., UAB „H.“, UAB „Ū.“, kurios bendra suma sudaro 1 931 448,65 EUR. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2189-262/2019 pakeitė BUAB „L.“ nauju ieškovu – UAB „V.“ (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiama, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) susidariusi skola prieš J. D. atsirado dėl civiline tvarka perleistos skolos iš BUAB „L.“, o ne dėl nusikalstamos veikos padarymo ir turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Be to, šioje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dalis, sudarantis 101 367 EUR turtinės žalos atlyginimo, atitinka baudžiamojoje byloje UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) reiškiamą reikalavimą atlyginti civilinį ieškinį dėl 101 367 EUR. Tačiau, kaip matoma iš minimos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) reikalavimai atlyginti neva jiems padarytą turtinę žalą yra kildinami iš: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12157- 809/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2027 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1543-430/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-644-794/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2195-794/2016, bei Vilniaus apygardos teismo sustabdyta civiline byla Nr. 2-3378-823/2014. Be to, nors pagal pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje iš J. D. prašoma priteisti patirtą žalą solidariai su V. Č., tačiau kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18/11/12, ne visais atvejais iš J. D. buvo priteistos sumos solidariai su kitais asmenimis.
22.13. Akcentuojama, kad prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungta UAB „L.“ bankroto byla, kurioje esantys dokumentai rodo, jog UAB „L.“ buvo pripažinta bankrutavusia ir įmonei buvo pradėta taikyti likvidacijos procedūra. Taip pat, pagal šiuos duomenis matoma, kad UAB „L.“ turtas buvo pardavinėjamas be varžytinių, taip nusprendus susirinkime kreditoriams, o į J. D. reikalavimo teise vyko teisminiai procesai, pavyzdžiui, civilinė byla Nr. 2017-12-20, kuri buvo skųsta ir apie sprendimą duomenų nėra. Taip pat buvo pradėtos kitos civilinės bylos ir nukreiptos į L. R., A. L., L. N., J. D., o bankroto administratorius teikė UAB „L.“ reikalavimus teisme, tačiau, kokios sumos buvo priteistos iš J. D., iš bankroto bylos duomenų nėra žinoma. Todėl, neaišku, kokios dar sumos ir kam buvo priteistos iš J. D., ar jos nepersipina su iš nuteistosios prašomomis priteisti sumomis. Be to, BUAB „L.“ 2015 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimas konstatavo, jog bankroto administratoriui nebuvo pateikti duomenys dėl ieškinių ikiteisminiame tyrime, kuriuos buvo pareiškę UAB „D.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „E.“, UAB „A.“, VšĮ „Š.“, VšĮ „K.“, Č. B., N. L., UAB „O.“, UAB „F.“, A. S., M. L.. Taigi bankroto administratorius negali nei paneigti, nei patvirtinti, ar šie subjektai iš tiesų turi neginčijamą reikalavimo teisę BUAB „L.“, nes vien aplinkybė, kad asmenys, manantys, jog turi reikalavimo teisę į BUAB „L.“, tačiau nesikreipia į bankroto administratorių, neteikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo teisę ir nesudaro bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patikrinti šiuos įrodymus, kelia pagrįstų abejonių.
22.14. Gynėjo teigimu, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) neginčijo fakto, kad darbai pagal sutartis buvo atlikti, tačiau liko nepastebėta klaida, jog paskutinė UAB „L.“ direktorė L. N. nepateikė dokumentų ir informacijos, susijusių su UAB „L.“ atliktais darbais UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Be to, administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo sprendimus, rengė nekilnojamo turto, t. y. dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą be varžytynių – jis buvo parduotas pirmo etapo metu už 63 162 EUR, kurie, atskaičius administravimo išlaidas, buvo paskirstyti UAB „L.“ kreditoriams. Atitinkamai administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo sprendimus, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismams pateikė ieškinius dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir be pagrindo sumokėtų sumų priteisimo. Juo labiau, turto administratorius yra pateikęs ir daugiau kitų ieškinių, tačiau apie jų baigtis nėra žinoma, o taip pat ir apie iš J. D. dėl automobilio BMW (duomenys neskelbtini) eksploatacijos priteistą sumą.
22.15. Daroma išvada, jog nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės suskaičiuoti ieškinių dydžio, dėl ko visiškai pagrįstai buvo taikytos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiame kontekste ne mažiau svarbu ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pateikta specialisto išvada dėl UAB „L.“ ūkinės finansinės veiklos, kurios tyrimas buvo atliktas pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos Organizavimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai reiškia, kad specialisto išvada buvo atlikta tik iš minimų raštų pateiktos informacijos, o kompiuteriai su buhalteriniais duomenimis ekspertui nebuvo pateikti, specialistas atlikęs užduotis apie kompiuterinėse laikmenose turimą informaciją nieko nežinojo ir kompiuteriuose laikoma informacija nesivadovavo, todėl turima informacija juose liko neapžiūrėta iki šiol. Be to, apeliaciniame skunde prokurorė nenurodo, kurioje skundžiamo nuosprendžio dalyje ji prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį iš J. D. civilinių ieškovų naudai (solidariai) priteisiant turtinę žalą. Tad akivaizdu, kad prokurorė neprašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl civiliniams ieškovams pripažintos teisės į ieškinio patenkinimą ir klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimą nagrinėti civiline tvarka – tokio reikalavimo nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Gynėjo teigimu, tai lemia aplinkybę, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į civilinės ieškovės R. S. apeliacinį skundą nuteistosios J. D. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo apeliacinį skundą atmesti.
23.1. Atsiliepime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir atsiliepime dėl prokurorės apeliacinio skundo dalyje dėl R. S. civilinio ieškinio. Gynėjo teigimu, J. D. UAB „L.“ akcininke buvo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 10 d., o šios įmonės direktore – nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. Tuo tarpu susitarimai dėl paslaugų teikimo UAB „L.“ sudaryti jai būnant direktore, todėl visos sutartys buvo parengtos J. D. kaip įmonės atstovės, jai nepasisavinant kokių nors lėšų, o tarp įmonių susiklostę santykiai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys galėtų būti tenkinamas tik dėl 51 002,09 EUR, bei nurodė, jog nėra aišku, kokia suma civilinei ieškovei galėtų būti priteista tenkinus civilinį ieškinį, todėl šių aplinkybių pagrindu pripažino teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl jų dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu R. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio dydžio sumažinti ir iš J. D. priteisti 51 002,09 EUR turtinę žalą. Tad, akivaizdu, kad civilinė ieškovė nekelia reikalavimo dėl civilinio ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą ir klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civiline tvarka panaikinimo bei neprašo peržiūrėti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje. Gynėjo įsitikinimu, tai lemia, jog civilinio ieškinio dydžio nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje yra negalimas, nes negavus papildomos medžiagos neįmanoma apskaičiuoti pareikšto ieškinio dydžio, todėl jis yra nagrinėtinas pirmojoje instancijoje.
24. Atsiliepimu į civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ atstovo advokato D. Mecelicos apeliacinį skundą nuteistosios J. D. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo: 1) įpareigoti civilinius ieškovus UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ patikslinti apeliacinio skundo reikalavimą, o, jo nepatikslinus, apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą; 2) civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ apeliacinį skundą atmesti.
24.1. Pažymima, kad visų trijų civilinių ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas nėra pilnai suprantamas – reiškiamas reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmojoje instancijoje. Tad jeigu civiliniai ieškovai suklydo pareikšdami apeliacinio skundo reikalavimus, apeliaciniai skundai turi būti patikslinti, nes kitu atveju J. D. nebus aišku, kaip nuo tokių reikalavimų gintis ir ko iš tikrųjų nori civiliniai ieškovai. Pastebima ir tai, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ apeliaciniame skunde ieškinio pagrindą aprašė labai paviršutiniškai, neužsiminė apie esamas aplinkybes dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-203-934/2021 iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, taip pat reikšmingas aplinkybes, esančias UAB „L.“ bankroto byloje, kuri yra prijungta prie šios baudžiamosios bylos. Atitinkamai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įrodinėjant, jog šis apeliacinis skundas yra neteisėtas ir atmestinas, vadovaujamasi aplinkybėmis, išdėstytomis atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą, kurios yra susijusios su UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“. Be to, gynėjo nurodymu, J. D. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 10 d. buvo UAB „L.“ direktore, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 10 d. – šios įmonės akcininke, o visus sandorius dėl paslaugų teikimo UAB „L.“ sudarė ne asmeniškai ir jokių lėšų nepasisavino, dėl ko susiklostę santykiai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tad akivaizdu, kad civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ apeliacinio skundo reikalavimai nėra grindžiami pagrįstomis aplinkybėmis, o nagrinėti civilinio ieškinio dydžio apeliacinėje instancijoje negalima, nes negavus papildomos medžiagos neįmanoma apskaičiuoti civilinių ieškinių dydžių, dėl ko jie yra nagrinėtini pirmojoje instancijoje.
Šalies argumentai
25. Teismo posėdžio metu palaikė apeliacinių skundų argumentus ir prašė juos tenkinti. Papildomai, ties reikalavimu pripažinti A. K. ir L. R. kaltomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, prašė bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Civilinių ieškovų UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) bei UAB „G.“ atstovas advokatas D. Metelica prašė čių sivilinių ieškovų apeliacinius skundus tenkinti, palaikė prokurorės išsakytus argumentus ir apeliacinio skundo reikalavimus. Nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas G. A. Perednis apeliacinius skundus prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, palaikė skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus. Išteisintasis V. Č. baigiamosiose kalbose pasisakyti nenorėjo. Jo gynėjas advokatas O. Martinkus prašė palikti V. Č. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir prokurorės skundą toje dalyje atmesti. Išteisintoji L. R. baigiamosiose kalbose pasisakyti nenorėjo. Jos gynėjas advokatas D. Katauskas prašė jos atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą ir kaltinimo skundą atmesti. Išteisintoji A. K. ir jos gynėjas advokatas M. Dūda prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Civilinių ieškovų apeliaciniai skundai tenkinami visiškai
26. Prokurorės ir civilinių ieškovų apeliaciniuose skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino V. Č., L. R. bei A. K., neteisingai kvalifikavo J. D. nusikalstamas veikas ir paskyrė jai neteisingą bausmę, be to, teismas priėmė formalų sprendimą, klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir susiejęs juos į vientisą įrodymų grandinę, visiškai sutinka su civilinių ieškovų skundų argumentais, o prokurorės skundą tenkina iš dalies.
27. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad skundžiamo nuosprendžio argumentai, kuriais išteisinti V. Č., L. R. bei A. K. yra pakankamai skurdūs ir lakoniški, šių asmenų atžvilgiu neatliktas išsamus įrodymų vertinimas, neaišku, kodėl teismas padarė išvadas dėl tyčios jų veiksmuose nebuvimo. Konstatuota, tačiau neatskleista apie kokią faktinę kiekvieno iš šių asmenų finansinę priklausomybę nuo J. D. teismas turėjo omenyje, kodėl šie asmenys nebuvo visiškai laisvi priimant sprendimus pagal užimamas pareigas ar priskirtas užduotis. Kita vertus, teismo galutinis sprendimas dėl V. Č., L. R. bei A. K. yra teisingas. Iš dalies apylinkės teismo argumentus dėl išteisintųjų atliktų veiksmų vertinimo galima įžvelgti išsamiai atliktame nuteistosios J. D. veiksmų vertinime, todėl laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje visiškai nemotyvuotu nėra pagrindo.
Dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės
29. Vertinant L. R. ir A. K. atsakomybės klausimą, aktualu tai, jog baudžiamojoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad J. D. nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. (A. K. ir L. R. vadovavimo laikotarpiu) buvo faktinė UAB „L.“ vadovė, priimdavusi visus su bendrovės valdymu susijusius sprendimus bei perduodavusi dokumentus A. K. ir L. R.. Šios aplinkybės konstatuotos skundžiamame nuosprendyje, nurodoma abiejų išteisintųjų ir nėra kvestionuojama apeliaciniuose skunduose, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
30. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pripažinti A. K. kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl žinomai netikrų dokumentų – dviejų paslaugų teikimo sutarčių: 2013 m. balandžio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „A.“ ir 2013 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „K.“ – pagaminimo (juos pasirašant) ir dėl to padarytos didelės žalos, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl buhalterinės apskaitos dokumentais ūkinių operacijų ir įvykių nepagrindimo, bendrovėje apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos nenustatymo, dėl ko nebuvo išsaugoti visi UAB „L.“ sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai bei atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir kilo įstatyme numatyti neigiami padariniai – negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pasisakydama baigiamosiose kalbose apeliacinės instancijos teisme, prokurorė prašė A. K. atžvilgiu bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui dėl abiejų nusikalstamų veikų.
31. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-174-489/2025).
32. Kaltinime inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-180-489/2022). Inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnis neapėmė finansinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos pažeidimų, tai buvo vienas iš alternatyvių BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Šioje dalyje (dėl išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį) pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas.
33. A. K. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutikdama eiti UAB „L.“ direktorės pareigas dar nelabai buvo įsigilinusi į vadovo atsakomybes, su L. R. šios pasitraukimo iš UAB „L.“ vadovės pareigų priežasčių neaptarinėjo, nors tuo pačiu metu kartu dirbo ir UAB „R.“. Tokie išteisintosios A. K. parodymai kelia abejonių, kadangi dar iki darbo sutarties su UAB „L.“ pasirašymo ji jau dirbo, kaip pati nurodė, apskaitininke uždarojoje akcinėje bendrovėje, atitinkamai, tiek iš praktikos, tiek iš bendrojo išsilavinimo, tiek iš profesinės srities bendrąja prasme neabejotinai suvokė bendrovės vadovo funkcijas ir atsakomybę. Nors A. K. teigė, jog ji iš vadovo pareigų pasitraukė, nes „į direktoriavimo pabaigą pasirodė kažkas ne taip, buvo kažkokios labai didelės sumos, arba įeina į kasą ar išmokama grynais ir tai sukėlė įtarimą“, vis tik, kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų (2013 m. liepos 8 d. akcininko sprendimo 58 t., b. l. 115) ir L. N. parodymų, ji iš direktorės pareigų atleista ne savo iniciatyva, o akcininkės L. N. sprendimu. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad A. K. buvo žinoma apie J. D. nusikalstamus veiksmus (apgaulę sudarant paslaugų teikimo sutartis, apgaulingą buhalterinę apskaitą), priešingai, iš A. K. parodymų ir kitų duomenų, kurie bus aptarti vėliau, seka, kad ji tiesiog nepagrįstai pasitikėjo A. R. ir J. D. kalbomis dėl jos (A. K.) atsakomybės nebuvimo bei garantuojamo veikimo teisėtumo, tačiau savarankiškai nusikalstamų padarinių nesiekė ir jų net nenumatė, t. y. jos veiksmai labiau atitiktų neatsargią kaltės formą. A atsižvelgiant į išdėstytą, apylinkės teismas pagrįstai A. K. veiksmuose neįžvelgė būtinos tyčios prokurorės inkriminuotų nusikalstamų veikų konstatavimui.
34. A. K. parodymai viso proceso metu iš esmės išliko nuoseklūs, skyrėsi tik duoti pirmosios apklausos 6 PK 2013 m. spalio 1 d., kuriuos A. K. ne kartą – tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, paneigė, teigdama, kad prieš apklausą buvo paveikta pokalbio su J. D. ir nurodė jos išgalvotas aplinkybes apie tiesioginį bendravimą su L. N., disponavimą prisijungimo prie banko sąskaitos įrankiais ir įmonės anspaudu, apie kontaktus su apklausoje nurodytu vyru. Ji buvo įtikinta, kad L. N. su V. Č. „už nugaros daro negerus veiksmus“ ir reikia taip pasakyti. Prisijungimo prie UAB „L.“ elektroninio pašto adreso duomenis J. D. jai pasakė tik prieš apklausą, kad žinotų, jei paklaus tyrėja. Pati UAB „L.“ elektroniniu paštu nesinaudojo. Kitų apklausų metu A. K. teigė L. N. niekada nemačiusi, tik iš L. R. ar J. D. žinojo, kad ji yra akcininkė.
35. Visų likusių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausų metu A. K. nuosekliai teigė, kad iki 2013 m. dirbo apskaitininke (įtraukinėjo į apskaitą atneštas sąskaitas, su lizingais, tiekėjais), buhalterio patirties neturėjo. Tapti UAB „L.“ formalia direktore jai pasiūlė jos kolegė L. R., su kuria kartu dirbo UAB „R.“ (įmonė užsiėmė laikraščiais, žurnalais) ir kuri taip pat dirbo UAB „L.“, buhaltere. 2013 m. L. R. pažinojo 6-7 metus, siejo tik darbiniai santykiai, tačiau jos reputacija nekėlė įtarimų – sąžininga, darbšti, kompetentinga, kaip buhalterė. Visiškai pasitikėjo L. R. ir suviliojo papildomas 200 Lt uždarbis. Ją įtikino, kad neneš jokios atsakomybės, nes kaip UAB „L.“ direktorei tereikės vykdyti akcininko sprendimus, J. D. pateikinės pasirašyti įvairius dokumentus. L. R. 2013 m. lapkričio 25 d. akistatos su A. K. metu patvirtino jos parodymus dėl įdarbinimo UAB „L.“ aplinkybių. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad atsisakius vadovo pareigų, buvo paprašyta rekomenduoti ką nors vietoje savęs atlikti tokias pačias direktoriaus funkcijas. Tuomet ji davė A. K. telefono numerį. Su ja kartu dirbo UAB „R.“ ir sėdėjo viename kabinete. A. K. J. D. prašymu papasakojo vadovės darbo sąlygas, kokiomis dirbo ji pati – tas pats atlyginimas, bendravimas su akcininkais (J. D., L. N.) per akcininko sprendimus, direktoriaus savarankiškumo nėra. Pati liko dirbti UAB „L.“ projektų vadove, teikiant buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „P1.“ ir UAB „H.“ iki 2013 m. liepos 11 d.
36. A. K. parodė, kad pasitikėjo L. R. kaip buhalterės kompetencija, nemanė, kad ji gali netinkamai tvarkyti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. Nors, priešingai, nei nurodė A. K., L. R. teigė, kad UAB „L.“ buhaltere nebuvo, vis tik, teisėjų kolegija tiki, jog A. K. toks įspūdis jos vadovavimo laikotarpiu galėjo susidaryti. Kaip parodė L. R. ir patvirtina byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros už buhalterines paslaugas), dirbdama UAB „L.“ per šią įmonę L. R. teikė buhalterines paslaugas UAB „P1.“ ir UAB „H.“. Be to, kaip seka iš A. K. ir L. R. parodymų, būtent ji nuo J. D. perduodavo A. K. pasirašyti tiek įmonės sutartis, tiek ir pirminius buhalterinius dokumentus, ką padariusi, A. K. dažniausiai juos grąžindavo tai pačiai A. R., su kuria dalinosi vienu UAB „R.“ kabinetu. Nurodytos aplinkybės galėjo sustiprinti išteisintosios įsitikinimą, jog L. R. yra UAB „L.“ buhalterė.
37. Nors byloje yra 2013 m. balandžio 30 d. A. K. adresuotas akcininko sprendimas įgalioti nutraukti buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „H.“ ir UAB „P1.“, tačiau L. R. ir toliau buvo UAB „L.“ darbuotoja, akcininko sprendimas dėl jos atleidimo A. K. išduotas tik 2013 m. liepos 1 d. Tą pačią dieną išduotas akcininko sprendimas ir dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų iš įmonės buhalterės D. L. perėmimo. Duomenų, kad iki nurodyto laikotarpio A. K. žinojo apie D. L. nėra. D. L. parodė, kad su A. K. nekontaktavo, visus reikalus tvarkė su J. D., t. y. byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog iki 2013 m. liepos 1 d. A. K. buvo žinoma, jog A. R. nėra UAB „L.“ buhalterė.
38. Nustatyta, jog UAB „L.“ buvo sudariusi eilę paslaugų teikimo (darbų atlikimo) sutarčių su UAB „H.“ – įmone, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė L. R., atitinkamai tai taip pat galėjo sustiprinti A. K. įsitikinimą, jog UAB „L.“ ir UAB „H.“ siejantys susitarimai yra realūs ir vykdomi, juo labiau negaunant jokių L. R. nusiskundimų dėl mokėjimų pradelsimų ar buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo.
39. Baudžiamojoje byloje yra 2013 m. kovo 29 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. A. K. pasirašyti įgaliojimai L. R. atstovauti bendrovę VĮ „Registrų centras“ (58 t., b. l. 101). Tai, jog šis įgaliojimas pasirašytas praėjus vos kelioms dienoms nuo 2013 m. kovo 25 d. akcininko sprendimu jos paskyrimo įmonės vadove, rodo, kad ši teisė L. R. perleista iš esmės nuo pat A. K. vadovavimo pradžios ir jai buvo žinoma apie L. R. suteiktus plačius įgaliojimus atstovauti įmonę valstybinėje įstaigoje. A. K. parodė, kad pati apie Europinius projektus nieko nežinojo, bet iš L. R. žinojo, jog J. D. yra buvusi UAB „L.“ akcininkė ir dirba kartu su L. N., kartu rašo projektus ES paramai gauti, kartu susitikinėja su klientais. J. D. jai taip pat buvo sakiusi, kad rašo projektą. Neabejotina, kad A. K. įtikėjimą vykdomų projektų realumu sustiprino pasirašyti teikiamos sutartys bei jai skirti akcininko sprendimai dėl projektų rengimo paslaugų teikimo sutarčių pasirašymo. Duomenų, kad vadovavimo laikotarpiu sutartį sudariusios šalys būtų reiškusios A. K. pretenzijas dėl sutarčių nevykdymo, byloje nėra.
40. A. K. parodė, kad jai teko pasirašyti labai daug dokumentų, kuriuos per L. R. perduodavo J. D.. Tačiau pasirašydavo visada pagal jai atvežtus akcininkės pasirašytus sprendimus su nurodymais. Ji pasirašydavo tai, kas būdavo nurodyta sprendimuose (sprendimai dėl sutarčių sudarymo, nutraukimo, sutarčių papildymo (kainos, mokėjimų tvarkos), kasos pajamų orderių, priėmimo perdavimo aktų pasirašymo). Išteisintosios parodymus, kad būdama UAB „L.“ direktore ji veikė išskirtinai pagal akcininko nurodymus, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys UAB „L.“ nuo 2013 m. kovo 25 d. (jos paskyrimo eiti direktorės pareigas dienos) A. K. adresuoti akcininko sprendimai (51 t., b. l. 14-43): dėl paslaugų teikimo sutarčių su UAB „H.“ ir UAB „P.“ dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m. kovo 25 d.), dėl darbų atlikimo su UAB „H.“ projektui „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimas (2025 m. balandžio 9 d.), paslaugų teikimo sutarties su VšĮ „R1.“ pasirašymo (2025 m. balandžio 9 d.), dėl paskolos sutarties su L. R. pasirašymo (2025 m. balandžio 24 d.), dėl paslaugų teikimo sutarties su UAB „A.“ pasirašymo (2025 m. balandžio 25 d.), dėl darbų atlikimo su UAB „H.“ projektui (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir dėl šio projekto sutarties su UAB „P.“ pasirašymo (2013 m. balandžio 29 d.), dėl buhalterinių paslaugų sutarčių su UAB „H.“ ir UAB „P1.“ nutraukimo (2013 m. balandžio 30 d.), dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, dėl automobilio BMW (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties su J. D. pasirašymo (2013 m. gegužės 20 d. ), dėl darbo sutarties su V. Č. pasirašymo (2013 m. birželio 3 d.), dėl J. D. atleidimo iš darbo (2013 m. birželio 7 d.), dėl atstovavimo banke ir 80 000 EUR grynųjų nuėmimo (2013 m. birželio 13 d.), dėl paslaugų teikimo sutarties su UAB „K.“ pasirašymo (2013 m. birželio 18 d.), dėl paslaugų teikimo sutarties su VšĮ „Š.“ pasirašymo (2013 m. birželio 18 d.), dėl susitarimo prie paslaugų teikimo sutarties su UAB „B.“ dėl sutarties nutraukimo pasirašymo (2013 m. birželio 27 d.), dėl 80 000 EUR ir 70 000 Lt grynais pinigais nuėmimo banke (2013 m. liepos 1 d.), dėl 80 000 EUR grynais pinigais nuėmimo banke (2013 m. liepos 1 d.), dėl 33 000 EUR ir 70 000 Lt grynais pinigais nuėmimo banke (2013 m. liepos 3 d.), nutraukti darbuotojos L. R. įgaliojimus atstovauti įmonę šioje institucijoje nuo 2013 m. liepos 15 d., pasirašant patvirtintą Sodros įgaliojimo nutraukimo formą (2013 m. liepos 1 d.), iki 2013 m. liepos 12 d. perimti visus buhalterinės apskaitos dokumentus iš įmonės buhalterės D. L. bei juos perduoti akcininkui (2013 m. liepos 1 d.), dėl darbuotojų L. R., D. L., A. K. atleidimo (2013 m. liepos 1 d. ) ir kt. Byloje yra UAB „L.“ 2013 m. kovo 27 d. – 2013 m. biželio 18 d. kasos išlaidų orderių kopijos, patvirtinantys grynųjų pinigų pagal paslaugų teikimo sutartis išmokėjimą iš UAB „L.“ kasos bendrovei UAB „H.“, iš kurių matyti, kad jie pasirašyti tiek L. B. (N.), tiek ir A. L. (K.), (51 t., b. l. 75-98); tų pačių asmenų pasirašyti UAB „L.“ 2013 m. liepos 1 d.–2013 m. liepos 3 d. laikotarpio UAB „L.“ kasos pajamų orderiai, dėl grynųjų pinigų įnešimo (50 t., b. l. 101-108).
41. A. K. taip pat parodė, kad L. R. vienu metu pateikdavo pasirašyti keliolika skirtingų dokumentų, tarp jų ir kasos pajamų orderių, tačiau jie jau būdavo su akcininkės L. N. parašais, todėl abejonių nekėlė. Tai dienai neturėjo informacijos, kad UAB „L.“ neteikia paslaugų gaunant Europos struktūrinių fondų paramą, manė, kad viskas daroma pagal įstatymus ir nieko blogo ji nedaro. Buvo 100 proc. įsitikinusi, kad pasirašytos sutartys bus vykdomos. Ji taip pat pasirašė J. D. pateiktą dokumentą dėl bendrovės anspaudo, banko knygelės ir generatoriaus perdavimo, tačiau realiai juos J. D. jai buvo perdavusi tik kai grynino pinigus (60 000–80 000 EUR). Išgryninusi, viską grąžino J. D.. Po gryninimo pasirašė L. R. pateiktus 5 kasos pajamų orderius. Pinigus grynino 3 kartus, akcininko sprendimu. Jai buvo aiškinama, kad šiais pinigais atsiskaitys su klientais. Tuo metu buvo leidžiama atsiskaityti didelėmis grynųjų sumomis, todėl tai nekėlė įtarimų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, matydama tiek pasirašomas paslaugų sutartis, tiek aptartą pinigų judėjimą, bendrovės akcininkės jau esamus parašus ant pasirašomų dokumentų ar akcininkės nurodymus juos pasirašyti, t. y. esant susiklosčiusiam veikimo modeliui – pagal akcininko sprendimus, įtikėjusi L. R. ir J. D. UAB „L.“ veiklos teisėtumu, A. K. esamomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo įtarti, jog tokiu būdu apgaule įgyjamas svetimas turtas ar jos pasirašomos sutartys su UAB „A.“ ir UAB „K.“ yra netikri dokumentai, kuriuose nurodytų darbų nė neplanuojama atlikti. Priešingai, jai pateiktą informaciją apie J. D. rašomus projektus ir dėl jų vedamas derybas su klientais patvirtino ne viena individualiu akcininko sprendimu teikiama pasirašyti sutartis tiek su klientais, tiek su už projektų rengimą atsakingomis bendrovėmis, vienos kiurių buhalterė buvo A. K. kolegė L. R., taip pat ir apmokėjimą už paslaugas liudijantys įmonės akcininko jau pasirašyti grynųjų pinigų apskaitos dokumentai. Nei A. K., nei kiti baudžiamojoje byloje apklausti asmenys nenurodė, kad būtų bendravę su ja apie A. K. pasirašytų sutarčių vykdymą ar kilusias abejones dėl J. D. sąžiningumo. Esant nurodytoms aplinkybėms išvada, jog A. K. žinodama, jog UAB „L.“ realiai veiklos nevykdo, siekė užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir tuo tikslu pagamino netikrus dokumentus – paslaugų teikimo sutartis su UAB „A.“ ir VšĮ „K.“, negalima.
43. Kaip seka iš A. K. ir A. R. parodymų, A. K. tik pasirašydavo jai pateiktus UAB „L.“ dokumentus, tačiau į bendrovės veiklą nesikišo ir faktiškai bendrovei nevadovavo. Neturėjo ir galimybės prisijungti prie įmonės banko sąskaitos duomenų, todėl akivaizdu negalėjo žinoti joje atliekamų pavedimų ir teikti tokias ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus įmonės buhalterei ar nustatyti apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarką. Atitinkamai teisėjų kolegija neįžvelgia ir A. K. tyčinio bei sąmoningo neveikimo šioje dalyje. Kaip minėta, A. K. tikėjo, jog UAB „L.“ buhalterė yra L. R., kuriai atiduodavo pasirašytus dokumentus, todėl turėjo pagrindą manyti, kad dėl jos pačios pasirašytų pirminių apskaitos dokumentų savo kaip vadovės pareigą įgyvendino tinkamai. Pastebėtina ir tai, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pakeitimu, yra siejama ne su bendrovės vadovo, o su asmens tiesiogiai tvarkančio buhalterinę apskaitą – buhalterio – funkcijomis, atsižvelgiant į tai, A. K. apskritai nepagrįstai inkriminuotas turto (buto (duomenys neskelbtini)) neįtraukimas į turto apskaitos registrus.
44. Sutiktina, kad dėl lengvabūdiško požiūrio į įmonės vadovo funkcijas ir tenkančią atsakomybę A. K. sudarė sąlygas J. D. neoficialiai disponuoti įmonės turtu (čia pastebėtina, kad tiek L. R., tiek A. K., tiek L. N., tiek ir D. L. parodė, kad visais prisijungimo prie internetinės bankininkystės įrankiais, čekių knygele visą laiką disponavo J. D.), tačiau bylos duomenys nepatvirtina nei kaltinime A. K. inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jai buvo žinoma, jog UAB „L.“ neteikia paslaugų gaunant Europos sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, nei kad bendrovėje nėra nustatytos apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nei kad ji sąmoningai siekė pasinaudoti nurodyta situacija. Pastebėtina, kad A. K. buvo įdarbinta į jau veikiančią įmonę, pagal kolegės L. R. rekomendaciją, į pareigas, kurias pati anksčiau ėjo L. R., kuri, A. K. manymu, buvo bendrovės buhalterė, ir kuri jos neinformavo apie aptariamos tvarkos bendrovėje nebuvimą. Šio klausimo niekuomet nekėlė ir faktinė įmonės vadovė J. D.. Aptariamame kontekste aktualus ir pakankamai trumpas A. K. vadovavimo laikotarpis – akcininko sprendimu direktore ji paskirta 2013 m. kovo 25 d., o jau 2013 m. liepos 8 d. atšaukta iš vadovės pareigų, t. y. vadovės pareigas formaliai ėjo vos daugiau nei 3 mėnesius ir iki tol neturėjo jokios vadovavimo patirties. Juo labiau, aktualu tai, kad A. K. buvo įdarbinta su sąlyga, jog bus tik formali vadovė ir į bendrovės veiklą nesikiš, dėl to ginčo byloje taip pat nėra. Iš čia seka, kad ji net neturėjo galimybės priimti su įmonės valdymu susijusių sprendimų. Kaip minėta, A. K. neapdairumas pasireiškė tuo, kad eidama vadovo pareigas ji visiškai pasitikėjo J. D. ir L. R. sąžiningumu, tačiau toks kaltinimas A. K. nebuvo inkriminuotas ir dėl to plačiau nepasisakytina.
45. BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų konstatavimui būtina nustatyti kaltininko tyčią, t. y. suvokimą, kad savo veiksmais jis pagamina, šiuo atveju, netikrus dokumentus ir dėl to bus padaryta labai didelė žala arba, kad, siekiant įstatyme numatytų nusikalstamų tikslų, sąmoningai neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustato bendrovėje buhalterinės apskaitos registrų saugojimo tvarkos. Šiuo atveju dėl A. K. nurodytai išvadai padaryti objektyvių įrodymų nepakanka, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl jos išteisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl L. R. baudžiamosios atsakomybės
46. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė pripažinti L. R. kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl žinomai netikrų dokumentų – dviejų paslaugų teikimo sutarčių: 2013 m. vasario 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „B.“ ir 2013 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E.“ – pagaminimo (juos pasirašant), dėl ko buvo padaryta didelė žala, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl buhalterinės apskaitos dokumentais ūkinių operacijų ir įvykių nepagrindimo, bendrovėje apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos nenustatymo. Pasisakydama baigiamosiose kalbose apeliacinės instancijos teisme, prokurorė prašė L. R. atžvilgiu bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui dėl abiejų nusikalstamų veikų.
47. L. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai didžiąja dalimi tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, taip pat iš esmės atitinka A. K. bei apklaustų liudytojų parodymus. L. R. parodė, kad su J. D. susipažino maždaug 2002 m., dar iki įsidarbinimo UAB „L.“ direktore. 2011 m. J. D. pasiūlė jai (L. R.) tvarkyti buhalterinę apskaitą UAB „J.“, kuriai ruošė galimybių studiją dėl tikslingumo prašyti ES paramos. Netrukus ji buvo įdarbinta UAB „J.“ buhaltere (Sodra duomenimis dirbo 2011 m. kovo 15 d.–2012 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu). Pastebėtina, kad vienas iš J. D. sukčiavimo epizodų yra susijęs būtent su UAB „J.“, t. y. įmonės, kuri, pasak A. S. ir T. B., buvo įsteigta išskirtinai projektui pagal sutartį su J. D. ir kurios paskutinės sutarties su UAB „L.“ data yra artima L. R. pasitraukimui iš pareigų. Pasak A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 1-4), 2012 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta atbuline data, viskas vyko vasaros antroje pusėje. Vis tik, byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių, jog L. R. darbo UAB „J.“ laikotarpiu, kaip buhalterei, buvo žinomos tarp bendrovės atstovų ir J. D. buvusių susitarimų ar pasirašomų sutarčių turinys, jų laikymasis/nesilaikymas, nutraukimo ar neįvykdymo priežastys. Atitinkamai, savaime vienintelis faktas, kad iki įsidarbinimo UAB „J.“ ar vėliau UAB „L.“ L. R. buvo pažįstama su J. D., nepatvirtina, jog išteisintoji žinojo, kad J. D. neketina įgyvendinti nei asmeniškai, nei per UAB „L.“ prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis, o UAB „L.“ apskritai neteikia paslaugų gauti Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų finansavimą.
48. Pasak L. R., 2012 m. išėjus iš darbo UAB „J.“, J. D. pasiūlius, L. N. pritarus, ji buvo įdarbinta UAB „L.“, kur teikė buhalterines paslaugas L. N. įmonėms UAB „P1.“ bei UAB „H.“, su kuriomis UAB „L.“ buvo pasirašiusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Atskirai įsidarbinti šių bendrovių buhaltere negalėjo dėl per didelio darbo valandų skaičiaus. Kaip matyti iš 2012 m. spalio 3 d. UAB „L.“ akcininkės J. D. sprendimo L. R. nuo 2012 m. spalio 3 d. buvo paskirta įmonės direktore ir įgaliota atstovauti šią bendrovę VĮ „Registrų centras“ (47 t., b. l. 147). SODRA duomenimis L. R. įmonėje UAB „L.“ pradėjo dirbti 2012 m. spalio 3 d. (65 t., b. l. 103), vadinasi nuo pat darbo pradžios užėmė direktorės pareigas, kas ir nurodyta jos darbo sutartyje su UAB „L.“ (24 t., b. l. 53-54). Kita vertus, L. N. patvirtino, kad L. R. dirbdama UAB „L.“ teikė buhalterines paslaugas jos įmonėms UAB „P1.“ ir UAB „H.“, tai patvirtina ir banko pavedimas iš UAB „H.“ sąskaitos į UAB „L.“ „už buhalterines paslaugas“. Šie įrodymai patvirtina L. R. parodymus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia išteisintosios parodymų dalimi.
Dėl V. Č. baudžiamosios atsakomybės
Žemesnės instancijos teismas
57. Pirmosios instancijos teismas V. Č. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, vertindamas, jog byloje nepakanka įrodymų patvirtinti, kad V. Č. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo išvadą teismas grindė tuo, kad tai J. D. buvo viską diriguojanti UAB „L.“ veikloje ir sandorių su nukentėjusiais asmenimis sudaryme, finansų valdyme ir paskirstyme, tuo tarpu V. Č. nebuvo visiškai laisvas savo sprendimuose, pritardavo arba antrindavo J. D.. Sukūrusi jau minėtą įvaizdį, J. D. profesionaliai naudojo savo ir psichologinius gebėjimus valdyti žmones, ir nukreipti juos jai reikiama kryptimi. Taip V. Č. įtikėjo kaltinamosios sukurta iliuzija sąlyginai „lengvų pinigų“ dėl neva kaltinamosios turimų akivaizdžiai korupcinio pobūdžio ryšių. Vien dokumentų „dėliojimas“, kaltinamosios nurodymų vykdymas, naudojantis logistiniais V. Č. gebėjimais ir svarbiausia, jo pažintimis ir gebėjimu bendrauti tų laikų verslo aplinkoje.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors aptarti pirmosios instancijos teismo argumentai yra pakankamai lakoniški ir nurodyti deklaratyviai, padarytos išvados dėl V. Č. kaltės nebuvimo iš esmės nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, tačiau dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo su jomis nesutikti.
59. Vertinant L. N., ir V. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, susijusius su V. Č. veiksmais, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, parodymai skiriasi tiek atskirais laikotarpiais, tiek tarpusavyje. Inkriminuotų nusikalstamų veiksmų metu jie buvo sugyventiniai, tačiau vėliau santykiai nutrūko, kas taip pat galėjo turėti reikšmės jų parodymų objektyvumui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vadovaujasi sutampančia parodymų dalimi ir tiek, kiek juos atitinka kiti byloje esantys įrodymai. Tiek L. N., tiek V. Č. parodė, kad su J. D. juos supažindino 2011 m. jų savarankišką projektą jiems rengusi UAB „P.“ darbuotoja R. K.. Pasak V. Č., jis domėjosi galimybe gauti finansavimą, nes norėjo įkurti (duomenys neskelbtini) kartu su M. L. ir (duomenys neskelbtini) D. M., ieškojo, kas galėtų prisijungti prie šio projekto. Šiuos V. Č. parodymus ir tai, kad siūlė R. L. prisijungti prie planuojamos kurti (duomenys neskelbtini), patvirtina analogiški L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. R. L. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad V. Č. 2012 m. buvo minėjęs apie (duomenys neskelbtini), kad yra (duomenys neskelbtini), kuris domisi (duomenys neskelbtini). Tai matyti ir iš vėliau sudarytos UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) su UAB „L.“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo 2A „Projekto papildomi darbai“, kurio 9 punkte nurodyta, kad „visi mokėjimai už (duomenys neskelbtini) D. M. Klientui bus kompensuoti“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad šiame priede raštu buvo užfiksuoti J. D. pažadai, kuriuos ji atsisakė įtraukti į pagrindinę sutartį. Taigi, šis priedas iš tiesų patvirtina V. Č. parodymus apie bandymą bendradarbiauti su R. L. atstovauta bendrove.
Žemesnės instancijos teismas
60. R. K. teisme patvirtino, kad tai ji nukreipė V. Č. su L. N. į UAB „L.“, nes jie ieškojo finansavimo galimybių ir nerado jokios programos, o ši bendrovė galimai galėjo rasti finansavimą per Briuselį (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad projektas susijęs su (duomenys neskelbtini)). Liudytoja teigė, kad iki tol jai kažkas buvo rekomendavęs UAB „L.“, žinojo, kad ji dirba su Briuseliu. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad ją su J. D. 2012 m. pavasarį supažindino J. S., pristatė kaip UAB „L.“ direktorę. Suprato, kad ji užsiima panašia veikla, kaip UAB „P.“, aptarė bendradarbiavimo galimybes. J. D. žadėjo projektų rengimui pritraukti ir savo klientus. Susitarė, kad UAB „P.“ rengs projektinę dokumentaciją, reikalingą projektui rengti ir paraiškai teikti, o J. D. pasirūpins parengtų projektų paraiškų pateikimu atsakingoms Lietuvos bei Briuselio institucijoms. Tiek J. D., tiek jos veikla nesukėlė įtarimų. Tiek L. N., tiek V. Č. parodė, kad pirmo susitikimo su J. D. metu jiems, kaip ir kitiems nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims, ji sudarė savo srityje labai kompetentingo asmens įspūdį. J. D. pasakė, kad UAB „L.“ yra Briuselio žmonių, kurie atlieka projektų vertinimus, įkurtą įmonė, kad nesant šaukimo Lietuvoje, per savo įmonę ji priduoda projektus į Briuselį ir tokiu būdu galima gauti finansavimą jų projektui – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra galimybė finansuoti iki 100 proc. (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra ne pelno siekianti organizacija, bet reikėtų prijungti prie didesnio (duomenys neskelbtini) projekto. Pasiūlė V. Č. su L. N. bendradarbiauti ieškant klientų projektams ir prisiimti atsakomybę už administravimą, dokumentų surinkimą, pagal jos klausimyną ir pristatymą į UAB „L.“. Sakė, kad projektai gali būti bet kokio dydžio. Po 2-3 mėnesių jie sutiko bendradarbiauti su J. D., naudojant UAB „H.“. Buvo sutartas 5 proc. atlygis, iš kurių 3 proc. sėkmės mokestis.
61. Taigi, susipažindami su J. D. V. Č. ir L. N. jau buvo informuoti apie jos teikiamą paslaugą – finansavimo iš ES paramos fondų užtikrinimą, būtent taip J. D. jiems pristatė ES paramos gavimo srityje besipraktikuojanti specialistė R. K., kuri ir pati buvo įsitikinusi J. D. veiklos realumu. Atsižvelgiant į tai, V. Č. neturėjo pagrindo abejoti nurodyta informacija. Iš čia seka, kad V. Č. dar iki bendradarbiavimo su J. D. pradžios buvo sukurtas jos, kaip kvalifikuotos specialistės, užsiimančios ES finansavimo galimu, įvaizdis. Pastebėtina, kad iš esmės visi su J. D. tiesiogiai bendravę asmenys tikėjo jos kompetencijomis šioje srityje, nurodė, kad ji kalbėdavo užtikrintai, turėjo atsakymus į visus klausimus ir sugebėjo įtikinti ne tik V. Č. su L. N., bet ir nukentėjusiuosius bei civilinių ieškovų atstovus savo realiomis galimybėmis gauti net iki 100 proc. finansavimo intensyvumą tiesiogiai iš Briuselio. Atsižvelgiant į tai, laikyti V. Č. nepagrįstai patikliu nėra jokio pagrindo. Neatmestina ir byloje nėra jokių tai paneigiančių duomenų, kad V. Č. taip pat, kaip ir L. N., R. K., R. L., J. S. bei kiti tiesiog buvo patikėjęs, jog V. D. iš tiesų turi ryšių Briuselyje ir pasinaudodama jais gali užtikrinti finansavimą, net ir nesant paskelbtam atitinkamam kvietimui bei didesniu intensyvumu. Juo labiau, kad matė kitų klientų pasitikėjimą ja, jos bendravimą ir teikiamas garantijas, organizuojamus darbus ir pan. Kaip vėliau bus aptarta, V. Č. ir L. N. akivaizdoje J. D. net skambindavo neva pasitarti dėl projektų finansavimo galimybių, imitavo projektų vežimą į Briuselį. Be to, L. N. ir V. Č. bendradarbiavimo laikotarpiu buvo pervedusi atsiskaitymą už klientų suradimą, kas neabejotinai paskatino išteisintąjį ieškoti naujų klientų. Kita vertus, kaip patvirtina bylos duomenys, vėliau beveik visą pervestą užmokestį J. D. išsireikalavo atgal.
Žemesnės instancijos teismas
62. Kaip seka iš L. N. ir V. Č. parodymų, jie susitarė su J. D. bendradarbiauti ir už atitinkamą procentą nuo sudaryto sandorio ieškoti jai patikimų, finansiškai pajėgių klientų bei koordinuoti veiksmus ir dokumentų savalaikį pateikimą projektų rengimo etape. Pasak L. N. ir V. Č., toks bendradarbiavimas niekaip nebuvo įformintas, tačiau J. D. pasirašius sutartį su klientu, ji pasirašydavo ir sutartį su L. N. bei V. Č. įmone UAB „H.“ dėl tarpininkavimo. Tokius jų parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esančios sutartys tarp UAB „L.“ ir UAB „H.“. Čia pastebėtina, kad nors UAB „H.“ akcininku buvo registruotas L. N. tėvas N. A., teismo posėdyje jis parodė, kad tai dukra paprašė būti jo UAB „H.“ vadovu, realiai įmonei nevadovavo, kas vadovavo – nežino, kam priklausė įmonė nežino. L. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „H.“ įkūrė kartu su V. Č., buvo sumokėję bendrus pinigus. Aktualu ir tai, jog nuo 2008-2009 m. iki 2014 m. L. N. su V. Č. palaikė artimą ryšį, buvo sugyventiniai, atsižvelgiant į tai, visiškai logiškas V. Č. siekis veikti šios įmonės naudai net ir joje nedirbant.
Dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ sutarčių pasirašymo aplinkybių
63. Grindžiant V. Č. kaltę dėl sukčiavimo UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, prokurorė vadovaujasi J. D. parodymais, kad šių bendrovių atstovas R. L. dirbo tiesiogiai su K. R. (projektų rengėjas iš UAB „P.“). Vis tik, J. D. parodymai V. Č. atžvilgiu yra nepatikimi, kadangi viso proceso metu ji siekė perkelti jam visą atsakomybę už nusikalstamus veiksmus. Kaip seka iš UAB „P.“ darbuotojų K. R., R. K. parodymų, tam tikrus veiksmus rengiant UAB „V.“ projektus atliko ir V. Č.. K. R. teisme parodė, kad V. Č. tiesiogiai dėl projekto rengimo nedirbo, bet galėjo padėti gauti informaciją iš kliento. Jis su L. N. buvo tarpininkai tarp jo ir kitų įmonių. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. parodė, kad V. Č. ir L. N. teikė jam dalį dokumentų, gautų iš R. L., jie koordinavo šį projektą, organizavo, padėjo rinkti reikiamus dokumentus J. D. nustatytais terminais. J. D. nurodymu jis perduodavo V. Č. parengtus projekto dokumentus, kuriuos vėliau jo akivaizdoje pasirašė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atstovas. Jam susidarė įspūdis, kad J. D. valdo UAB „L.“, o L. N. ir V. Č. tik bendradarbiauja su ja, t. y. rekomenduoja jai klientus ir projektų rengimo eigoje prisideda prie jų koordinavimo. Šiuos K. R. parodymus atitinka jo ir „L.“ elektroninis susirašinėjimas, susijęs su UAB „V.“ projektais, kur nurodoma, kad dėl papildomos informacijos užklaus V. Č., lauks iš jo pastabų, kad V. Č. turėjo pateikti lentelę (statybos darbų kainos detalizavimas). R. K. teismo posėdyje duodama parodymus apie UAB „V.“ projektus, taip pat parodė, kad L. N. ir V. Č. buvo tarpininkai, o projektu užsiėmė K. R.. Jie atnešdavo dokumentus, informaciją, tarpininkavo bendrovei UAB „V.“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja analogiškai parodė, kad V. Č. ir L. N. koordinavo UAB „V.“ projektą, padėjo rinkti reikiamus dokumentus J. D. nurodytais terminais. Jai L. N. ir V. Č. buvo minėję, kad prašys J. D. pateikti tarpinius projekto vertinimus iš Briuselio, tai sakė ir pati J. D.. 2013 m. pavasarį jai buvo pateikti susipažinti trijų projektų vertinimai anglų kalba. Analogiškai kaip ir K. R., R. K. susidarė įspūdį, jog L. N. ir V. Č. bendradarbiavimas su J. D. apėmė potencialių klientų rekomendacijas ir prisidėjo prie projektų koordinavimo jų rengimo etape.
64. Apeliaciniame skunde prokurorė neteisingai cituoja R. L. parodymus, t. y. kad dėl ES paramos gavimo D. V. jį supažindino su V. Č. ir L. B. (N.), kurie sakė, kad ieško asmenų, siekiančių gauti ES finansavimą, patys rašo projektus, juos pateikia atsakingoms institucijoms (jų atveju – neva tiesiogiai nuveža į Briuselį), pasirūpina geru, teigiamu vertinimu su maksimaliu įvertinimo intensyvumu. Papasakojus V. Č. apie atmestą projektą, jis patikino, kad pagal tą pačią programą greitu laiku bus vykdomas naujas kvietimas bei supažindino su J. D.. Vis tik, 2022 m. liepos 14 d. teismo posėdžio protokole fiksuoti tokie R. L. parodymai, kad ne iš V. Č., o iš R. V. jis sužinojo apie V. Č. ir L. N. kaip apie gerus, kvalifikuotus projekto rašytojus, kurie gali padėti parašyti LVPA sprendimo apskundimą. Pasak R. L., su šiais asmenimis D. V. atvyko į 2012 m. balandžio mėn. susitikimą. Įvykusio pokalbio metu su V. Č. sutarė, kad jis (R. L.) elektroniniu paštu atsiųs visą medžiagą, jie peržiūrės ir pasakys, kokios galimybės. Atsakymo iš karto nepateikė. Taip pat liudytojas parodė, kad iš V. Č. pusės nebuvo „tokio kažkokio prisistatymo“. Jis V. Č. projekto medžiagą nusiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai, nei nurodyta prokurorės skunde, V. Č. niekaip neprisistatė R. L. ir nieko konkretaus nežadėjo, iš esmės surinko J. D. būtiną informaciją, kuri jai tiesiogiai buvo persiųsta išskirtinai jos naudotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (šis faktas konstatuotas skundžiamame nuosprendyje ir nėra ginčijamas) ir jokio atsakymo R. L. pirmojo susitikimo metu nepateikė. Pasak R. L., po pirmojo susitikimo V. Č. jam paskambino ir informavo, kad nieko padaryti negalima, bus naujas kvietimas ir reikia ruoštis jam. Pasiūlė susitikti aptarti projekto rašymo sąlygas su kitu asmeniu – J. D.. Toks V. Č. veikimas atspindi jo kaip tarpininko vaidmenį, dėl ko ir buvo sutaręs su J. D., tuo tarpu, kaip matyti iš sekančių R. L. parodymų, esminiai susitarimo su UAB „L.“ aspektai buvo suderinti su J. D..
65. R. L. teismo posėdyje parodė, kad susitikimo su J. D. metu jis daugiausia kalbėjo su ja. J. D. jam nurodė, kad jos įmonė užtikrina projektų finansavimą, parengia ar organizuoja dokumentaciją. Visi finansavimo klausimai buvo aptariami su J. D., V. Č. kalbėjo tik kelis kartus techniniais klausimais. J. D. pasakė, kad galima gauti 80-90 proc. finansavimą per Briuselį. Būtent tai turėjo lemiamos reikšmės apsispręsti jam sudaryti sutartį su UAB „L.“. Briuselio faktorių su J. D. aptarinėjo ir telefonu. Visos sutarties sąlygos ir garantijos susitikimų metu ir telefonu buvo derinamos tik su J. D.. Susitikimų metu V. Č. dalyvavo gal kartą, jis daugiau antrindavo, ką sakydavo J. D.. Ji viską sprendė. Taigi, iš aptartų parodymų seka, kad V. Č. R. L. apsisprendimui sudaryti sutartį su UAB „L.“ įtakos iš esmės neturėjo ir neįkalbinėjo. Visos sutarties sąlygos buvo derinamos išimtinai su J. D.. Iš esmės analogiškus parodymus R. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. rugsėjo 10 d. jo rašytiniame paaiškinime taip pat nurodyta, kad pirmo susitikimo su V. Č. ir L. N. metu, šie asmenys jiems paaiškino, kad duos projekto rašytojus, o jie patys su kitais asmenimis prižiūrės, kad projektai greitai gautų finansavimą. Kaip atlygį, jie nurodė gavus finansavimą sumokėti sėkmės mokestį. Taip pat, kad projektai vyktų reikės sumokėti avansą. Po šio susitikimo į detalius klausimus (apie reikalavimus, finansus) atsakydavo J. D.. Atsižvelgiant į aptartus R. L. parodymus, prokurorės skunde nurodytas teiginys, jog tiek J. D., tiek V. Č. teigė, kad yra galimybė gauti projektui iki 100 proc. finansavimą, neatitinka R. L. duotų parodymų turinio. Priešingai, pagrindines sutarties sąlygas ir galimybę gauti realų finansavimą tiesiogiai iš Briuselio R. L. aptarinėjo ne su V. Č., o su J. D.. Vien tai, kad V. Č. dalyvavo jų bendruose pokalbiuose, retkarčiais pritardamas ir paantrindamas J. D., šio išteisintojo kaltės neįrodo. Kaip minėta, jis pats tikėjo J. D. galimybėmis gauti finansavimą, buvo suinteresuotas tiek naujo kliento suradimu, tiek savarankiško projekto finansavimo galimybėmis.
66. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. L. parodė, kad J. D. sudarė jam labai gerą įspūdį, labai kompetentingai atsakė į klausimus, suprato, kad žino projektų niuansus, paliko gero, kompetentingo asmens įspūdį, tikrino jos įmonės UAB „L.“ 2009 m. balansą, kur matė 50-60 mln. Lt apyvartą. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, jog R. L. buvo pirmas V. Č. J. D. surastas klientas ir jų bendradarbiavimo pradžia, teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių J. D. deklaruotomis galimybėmis abejoti ir V. Č., kuris taip pat dalyvavo aptariamame susitikime, girdėjo jų pokalbius ir J. D. atsakymus į visus klausimus, kas, logiška, turėjo sustiprinti jo įsitikinimą šios kompetencija. Tuo laikotarpiu jokių priešingas išvadas patvirtinančių duomenų V. Č. neturėjo, byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.
67. Prokurorės skunde taip pat teigiama, kad pasak R. L., dėl projektų rašymo jis bendraudavo su K. R., o dėl finansinių klausimų su J. D., iš ko sektų, jog V. Č. niekaip neprisidėjo prie projekto koordinavimo. Vis tik, nurodytą išvadą paneigia jau aptarti R. K. ir K. R. parodymai, taip pat L. N. parodymai, kad projekto rengimo metu ji labai dažnai V. Č. veždavo pas R. L., UAB „H.“ gaudavo visą reikalingų dokumentų sąrašą, tada surinkdavo pradinę dokumentaciją ir ji keliaudavo į UAB „P.“, o K. R. darydavo techninį darbą. Paties R. L. teismui duoti parodymai, kad V. Č. atvykdavo pas jį kalbėtis, kaip rašomi projektai, dėl vėluojančių mokėjimų, jam buvo perduoti projekto pataisymai po gauto preliminaraus vertinimo, t. y. iš esmės dėl klausimų, patenkančių į projekto kuratoriaus apimtį. Tai atitinka V. Č. parodymus, jog kuravo su UAB „V.“ susijusių įsipareigojimų įvykdymą J. D. nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
68. Pasak prokurorės, V. Č. tyčią klaidinti R. L. rodo preliminaraus vertinimo lentelės pateikimo aplinkybės, neva, net ir kilus abejonėms dėl šio vertinimo, V. Č. ir toliau R. L. įtikinėjo, kad visai netrukus bus gautas finansavimas iš Briuselio. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. L. parodė, kad V. Č. atvežė lentelę su tekstu, ką reikia pataisyti projekte, be jokių datų ir pavardžių, buvo tik pasakyta, kad tai yra preliminarus vertimas iš Briuselio, toliau reikia pataisyti. Jis paprašė V. Č. originalo, tuomet jam po kelių dienų atsiuntė tą pačią lentelę anglų kalba, be jokių datų ir parašų. Jis V. Č. telefonu prašė parodyti originalą, o jis nurodė, kad originalas pas J. D.. Susisiekus su J. D., ji sutiko parodyti originalą. Tai buvo ant firminio ES blanko su parašais ir antspaudais, nurodyta, kokius pataisymus reikia padaryti. Tai aptarė su J. D.. Ji turėjo pateikti pataisytą projektą Briuseliui. V. Č. teisme nurodė, kad preliminarų vertinimą jam pateikė J. D., ten buvo užtušuotos pavardės, datos, dar kažkas buvo užtušuota, jam tai nepatiko. Paskui R. L. pasakė, kad gavo tuos vertinimus iš J. D., suprato, kokius pataisymus reikia padaryti ir ką reikia padaryti. Apie preliminaraus vertinimo raštą parodymus davė ir L. N.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji parodė, kad su V. Č. vis prašydavo J. D. pateikti kažkokį dokumentą žmonėms, tuomet gavo atsakymą iš Briuselio. Tas atsakymas sukėlė įtarimų, kad yra netikras. Nuo to momento atsirado tam tikros trinties tarp UAB „H.“ ir UAB „L.“ kaip juridinių asmenų ir tarp V. Č. ir J. D. kaip fizinių asmenų. Atsirado kažkoks nepasitikėjimas. Vis tik, iš šioje pastraipoje aptartų parodymų seka, kad nors J. D. pateiktas preliminarus vertinimas iš esmės visiems apklaustiems asmenims sukėlė abejonių, jie buvo įtikinti jo tikrumu ir toliau tęsė darbus, o V. Č. ir L. N., kaip seka iš jų parodymų, net išlydėjo J. D. su dokumentais į Briuselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sukilusios abejonės dėl pateikto dokumento kitų veiksmų kontekste neatspinti V. Č. tyčios sąmoningai klaidinti R. L..
69. Kaip dar vieną iš V. Č. kaltės ir tyčios apgauti įmonę UAB „V.“ įrodymų prokurorė nurodo ir sutarties dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sudarymo bei įvykdymo aplinkybes. Nurodo, kad V. Č. buvo atvežęs R. L. žemės nuomos sutarties šabloną ir rodė, kad procesai vyksta, nors realiai niekas nebuvo daroma. Valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime buvo inkriminuota, kad V. Č. melagingai įtikino R. L., jog parengs minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo dokumentus bei garantavo, jog turimų pažinčių dėka šio sklypo paskirtis bus pakeista per 6 mėnesius, po ko M. M. VšĮ „M.“ vardu pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią V. Č. pateikė pasirašyti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) laikinai einančiai direktorės pareigas S. V. K., po ko M. M. buvo perduoti grynieji pinigai, o dalis pervesta į UAB „M.“ banko sąskaitą. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus perėmus UAB „G.“, su VšĮ „M.“ sudaryta nauja Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. Č. J. D. nurodymu iš R. L. paėmė pagal sutartį sumokėtus grynuosius pinigus. Taigi, šioje dalyje V. Č. buvo inkriminuotas pakankamai aktyvūs ir intensyvūs veiksmai apgaule užvaldant svetimą turtą, vis tik, šiuo atveju nustatyta, jog apgaulėje dalyvavo J. D. ir galimai M. M. (jo atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas), tuo tarpu įrodymų, galinčių patvirtinti būtent V. Č. inkriminuotus konkrečius veiksmus, susijusius su aptariamų paslaugų sutarčių pasirašymu bei jų panaudojimo apgaule užvaldant svetimą turtą, byloje nėra.
70. R. L. teisme parodė, kad projekto vykdymui UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas sklypas, todėl buvo su J. D. įmone UAB „M.“ pasirašyta atskira sutartis dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimo, techninio projekto. Sumokėjimo terminai buvo glausti, iki nuomos sutarties pasirašymo. J. D. pristatė UAB „M.“ direktorių M. M.. Ši bendrovė turėjo padaryti detalų planą, projektą, išimti leidimą statybai. Sutartį atsiuntė J. D., žadėjo padaryti taip, kad nuomos sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) bus pasirašyta. Už nuomos sutarties sutvarkymą buvo numatyta 150 000 Lt kaina. UAB „G.“ parėmė UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir už ją sumokėjo 65 000 Lt, vėliau perėmė visus įsipareigojimus. Praėjus maždaug savaitei po sutarties pasirašymo J. D. pasakė, kad 12 000 Lt reikia sumokėti einamiems reikalams M. M.. Po to J. D. nurodymu jis (liudytojas) V. Č. perdavė 73 000 Lt grynais. Kad projektui reikia žemės sklypo, aptarinėjo su J. D. ir ji apsiėmė tai tvarkyti. V. Č. buvo atvežęs žemės nuomos sutarties šabloną ir rodė, kad procesas vyksta. Taigi, kaip seka iš R. L. parodymų, V. Č. niekaip neprisidėjo dėl sutarties, susijusios su žemės sklypo nuoma, pasirašymo. Šią sąlygą iškėlė J. D., ji parengė sutartį, nustatė kainą ir jos mokėjimo intervalus. V. Č. savo parodymuose patvirtino, kad aptariamo sklypo reikalus tvarkė R. L., J. D. ir M. M.. Jis pats jokių veiksmų neatliko. Yra karu su L. N. nuvežęs į (duomenys neskelbtini) R. L. perduoti J. D. voką, bet nežino, kas jame buvo, po to R. L. perdavė užklijuotame voke pinigus, kuriuos jie atidavė J. D.. J. D. buvo sakiusi, kad turi (duomenys neskelbtini) pažįstamą, kuri padės kuo greičiau būtų sutvarkyti su tuo sklypu, paskui atsirado M. M. ir kas toliau įvyko su tuo sklypu, nežino. Prie jo sklypo sutarčių niekas nepasirašinėjo. L. N. parodė, kad V. Č. neturėjo jokio vaidmens dėl tų sklypų derinimo. Teisme apklaustas M. M. parodė, kad jis ir J. D. yra buvę UAB „M.“ savininkais, direktoriais. Veiklos nevykdė, šios įmonės jokių reikalų (duomenys neskelbtini) netvarkė, visi dokumentai ir antspaudai buvo pas J. D.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog važiavo su J. D. į (duomenys neskelbtini), pasirašinėjo sutartį su UAB „V.“, buvo įgaliotas tvarkyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo darbus. Buvo radęs „K1.“ parduodamą sklypą, tačiau J. D. nurodė, kad R. L. tas sklypas nebedomina. Taigi, įvertinus aptartus parodymus, matyti, jog V. Č. iš esmės jokio vaidmens nei pasirašant sklypo sutartį, nei derinant jos sąlygas neatliko. Iš esmės buvo kurjeris, nuvežęs nuo J. D. dokumentus R. L. ir parvežęs J. D. pinigus. Kaip minėta, duomenų, kad tuo metu V. Č. būtų buvę žinomi nusikalstami J. D. ketinimai, byloje nėra.
Dėl paslaugų teikimo sutarties su UAB „E.“
71. Įrodinėdama V. Č. tyčią apgaulės būdu užvaldyti UAB „E.“ pinigines lėšas, apeliaciniame skunde prokurorė vadovaujasi iš esmės tik sutarties finansuotojo J. B. parodymais, be kita ko cituodama juos taip pat ne visiškai tiksliai, deklaratyviai nurodydama, kad analogiškus parodymus davė ir liudytojai R. B. bei D. V.. Vis tik, būtina atkreipti dėmesį, jog visi šie asmenys dalyvavo tik tam tikruose UAB „E.“ sutarties sudarymo ar vykdymo etapuose, t. y. D. V. teisme parodė, kad tik supažindino J. B. su V. Č. ir dalyvavo pirmuose jų susitikimuose, kurių metu aptarinėjo techninius dalykus pagal V. Č. klausimyną. Susitikimų metu V. Č. nurodė, kad už projektų pateikimą vertinti Komisijai bus atsakinga J. D.. Sutarties pasirašyme ir diskusijose dėl avansinių mokėjimų D. V. nedalyvavo. Apie sutarties su UAB „L.“ sudarymo ir vykdymo aplinkybes parodė liudytojas J. B., kuris pažymėjo, kad už duomenų paruošimą ir teikimą įmonei, rengiančiai rinkos analizę, buvo atsakingas pagrindinis specialistas R. B.. Taigi, pats J. B. dokumentų ruošime iš esmės nedalyvavo, atitinkamai objektyviai negali nurodyti ir šio proceso detalių. Aktualu ir tai, kad nors prokurorė skunde vadovaujasi liudytojo R. B. parodymais, jis pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų R. B. parodymų matyti, kad V. Č. ir J. B. susitikimuose dėl projekto rengimo jis nedalydavo. Šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo perskaityti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, atitinkamai prokurorė savo apeliaciniame skunde jais vadovaujasi nepagrįstai. Kita vertus, sutarties su UAB „L.“ pasirašymo metu nedalyvavusio R. B. parodymai apie jos sudarymo aplinkybes neturi esminės įrodomosios reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
72. Liudytojas J. B. teismo posėdyje parodė, kad jo pažįstamas UAB „S.“ vadovas ir pagrindinis akcininkas R. B. ieškojo investuotojų statybinių blokelių medžio pagrindu gamybai, fabriko statybai. Po kurio laiko susitikus jis papasakojo apie UAB „S.“ akcininko D. V. pažįstamus žmones, kurie rengia dokumentus gauti Europos Sąjungos paramą fabriko statybai. 2012 m. pabaigoje susitiko J. B., D. V. ir V. Č.. kuris buvo pristatytas kaip darbuotojas įmonės, kuri rengia projektus bei užsiima visais reikiamais dokumentais ir tvarka pateikinėti pagal Europos Sąjungos gavimą paruošti dokumentaciją ir pasirūpinti, kad ji būtų gauta. V. Č. susitikimo metu nieko neatsakė, pasiūlė susitikti po savaitės, nes turėjo pasitarti su savo darbuotojais. Tuo metu raštu nebuvo pateikta informacija. Kito susitikimo metu V. Č. pakvietė į ofisą, kur buvo J. D.. Ten dar kartą pristatė technologiją, ko reikėtų, jie pažadėjo pasidomėti galimybėmis ir visi išsiskirstė. Po to gavo atsakymą, kad galimybė yra, kad planuojama gamyba remtina ir finansuojama 50 proc. intensyvumu, vėliau nurodė, kad projektas toks geras, kad yra tikimybė, jog gausime ne 50 proc., o 80 proc. intensyvumo objekto statybai. Visi ekonomikos, finansavimo pokalbiai vykdavo su J. D. ir telefonu, ir susitikimų dviese metu. Jam susidarė įspūdis, kad V. Č. kaip įmonės vadovas, nėra labai kompetentingas finansiniuose dalykuose ruošti ir daryti, ko negalėjo pasakyti apie J. D.. Ji pateikė aprašą, kokių duomenų jiems reikėtų ruošti projektui, taip pat 2 metų UAB „L.“ balansus su nemažomis metinėmis apimtimis ir taip įtikino įmonės realia veikla. Pasak J. B., sutarties projektą tarp UAB „E.“ ir UAB „L.“, taip pat pateikė J. D., tai ji ragino pervesti vėluojamas avansines įmokas, ji pateikė ir neva iš Europos institucijų gautus papildomus reikalavimus ir susitikimo metu rodė originalą, tai ji J. B. reikalaujant atsakymų apie projekto eigą, 2013 m. rugpjūčio mėn. elektroniniu paštu informavo, kad atvyksta specialistai iš Europos Sąjungos.
73. Taigi, kaip seka iš aptartų J. B. parodymų, V. Č. pirmo susitikimo su J. B. metu, analogiškai, kaip ir susitikimo su R. L. metu, iš karto nieko nepažadėjo, tik išklausė pageidavimus dėl planuojamo projekto. Nuo J. B. V. Č. taip pat nenuslėpė, kad už projektų rengimą bus atsakinga J. D. ir priešingai, nei teigiama skunde, būtent iš jos, o ne V. Č. J. B. sužinojo apie finansavimo intensyvumą. Būtent ji, o ne V. Č. pateikė aprašą, pagal kurį reikėjo apruošti dokumentus projektui, taip pat informavo apie samdomą įmonę projekto dokumentams rengti. Iš čia seka, kad visą esminę sandorio informaciją J. B. sužinojo iš J. D., o ne V. Č.. Neabejotina, jog V. Č. dalyvavimas pradinėje derybų stadijoje ir kartu su J. D. galimo finansavimo realumo patvirtinimas galėjo sustiprinti J. B. pasitikėjimą J. D. ir UAB „L.“, tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje ir bus aptarta vėliau, V. Č. lygiai taip pat tikėjo J. D. deklaruojamomis pažintimis ir galimybėmis Briuselyje. Iš J. B. parodymų matyti, kad vienas labiausiai UAB „L.“ patikimumą sustiprinusių veiksnių buvo J. D. pateiktas didelės vertės įmonės balansas ir jos demonstruota kompetencija. Ši informacija V. Č. taip pat buvo žinoma, todėl pagrindo abejoti bendrovės veiklos realumu V. Č. neturėjo. Juo labiau, kad kaip seka iš to paties liudytojo J. B. parodymų V. Č. jam nepasirodė „labai kompetentingas finansiniuose dalykuose, ruošti ir daryti“, t. y. nekėlė pasitikėjimo klientui, atitinkamai, savarankiškai negalėjo įtikinti pasirašyti sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
74. V. Č. teisme parodė, kad pirmo J. D. ir J. B. susitikimo metu kalbėjo J. D. ir J. B.. Jie kalbėjo apie projektą, intensyvumą, terminą, kada priduoti, kada bus po pridavimo dokumentai pristatyti į Briuselį ir kada bus finansavimas, J. D. žadėjo grąžinti avansą, jei lėšos nebus gautos. Po susitikimo su J. B. klausimai buvo derinami su R. B., UAB „P.“ ir juo (V. Č.). Jis buvo atsakingas už terminus, bendravo dėl statybų, dėl projekto eigos. Projektas buvo paruoštas ir priduotas į UAB „L.“. Viskas buvo laiku, tačiau finansavimo nebuvo, neaišku kodėl. Liudytojai D. V. ir K. R. teisme patvirtino V. Č., kaip tarpininko funkciją. D. V. parodė, kad su R. B. ruošė dokumentus, o V. Č. teikė tam, kas ruošė projektą, gali būti „P.“. Liudytojas K. R. teisme parodė, kad UAB „E.“ jam girdėta, tačiau viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, tuomet jo nurodyti duomenys galėjo būti iš susirašinėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šios bendrovės projekto eigoje bendravo ir su R. B., ir su V. Č. bei kitais. Iš byloje esančio jo susirašinėjimo su „L.“ matyti, kad 2013 m. balandžio 16 d. K. R. persiuntė (duomenys neskelbtini) įkūrimo galimybių studija ir verslo planą.
75. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad tam tikri darbai pagal susitarimą su klientu iš tiesų buvo vykdomi, atitinkamai teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo V. Č. buvusioje situacijoje abejoti jų realumu. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, V. Č. vaidmuo pasirašant sutartį su UAB „E.“ ir ją vykdant buvo antraeilis, iš esmės apsiribojo kliento suradimu, visos esminės sutarties sąlygos, finansiniai klausimai, užduotys projekto rengimo procese buvo pateikiamos iš J. D., o ne iš V. Č. pusės. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo V. Č. veiksmuose konstatuoti su J. D. suderintą tyčią užvaldyti UAB „E.“ pinigines lėšas. Duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. Č. šio kliento paieškos metu, sutarties su juo sudarymo metu, ar dokumentų projektui rengimo metu būtų žinomi J. D. nusikalstamo ketinimai, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
76. Nors teismo posėdyje J. B. iš tiesų, kaip nurodoma skunde, parodė kad V. Č. J. D. pristatė kaip savo darbuotoją ir jis suprato, kad V. Č. yra UAB „L.“ vadovas, vis tik, tai yra subjektyvi liudytojo nuomonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog J. B. galimai neteisingai buvo nurodytos V. Č. ir J. D. pareigos, savaime nepatvirtina V. Č. tyčios apgaulės būdu užvaldyti UAB „E.“ pinigus. Pastebėtina ir tai, jog ir pats J. B. neužėmė jokių pareigų nei UAB „S.“, nei UAB „E.“, tačiau ją atstovavo tiek sutarties sudarymo, tiek apmokėjimo, tiek ir projekto rengimo etapuose.
77. Analogiškai kaip ir UAB „V.“ atveju, prokurorė akcentuoja J. B. parodymus, susijusius su Europos Komisijos preliminaraus vertinimo dokumento gavimu, jo sukeltomis abejonėmis. Vis tik, kaip matyti iš J. B. ikiteisminiam tyrimui pateikto susirašinėjimo su K. R., šis aptariamą Europos Komisijos preliminarų vertinimą J. B. ir R. B. išsiuntė 2013 m. balandžio 26 d. (9 t., b. l. 32), prieraše nurodydamas, kad tai daro „J. prašymu“. Iš aptarto seka, kad ne V. Č., o J. D. šiuo dokumentu klaidino UAB „E.“ atstovus.
Dėl sutarčių su UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“
78. Apeliaciniame skunde V. Č. kaltę dėl UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ apgaulės prokurorė įrodinėja liudytojo A. N. parodymais, kurie, prokurorės teigimu, yra iš esmės analogiški liudytojų E. M. ir A. (A.) B. parodymams. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, susijusius su V. Č. veiksmais UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ atžvilgiu, jo veiksmuose BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių taip pat neįžvelgia.
Žemesnės instancijos teismas
79. Teismo posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad V. Č. pažinojo kaip savo buvusį klientą, kuomet vertėsi (duomenys neskelbtini) praktika, supažindino jį su A. N., tačiau jų pokalbyje nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad V. Č. užsiminė, jog padeda žmonėms gauti Europos Sąjungos finansavimą. V. Č. jam sakė, kad dirba su J. D., kuri tiesiogiai pažįsta „europiečius“, atsakingus už projektų vertinimą ir pasirūpina, kad jos pateiktos paraiškos gautų finansavimą. Suprato, kad V. Č. veikia, kaip tarpininkas, nes pats nebuvo pakankamai kompetentingas šiais klausimais ir pats parengti projektą ar organizuoti jo rengimą negalėtų. J. D. jam (liudytojui) nurodė, kad jos pažinčių ES Komisijoje dėka, pagal jos pateiktas paraiškas visada suteikiamas finansavimas, ji parengia projektinę dokumentaciją, kad atitiktų ES reikalavimus. Rekomendavo 2 projektų rengimo įmones – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis pasirinko (duomenys neskelbtini) – M. S.. Su juo supažindino V. Č.. Prieš pradedant projekto rengimo darbus ne kartą ragino J. D. suvesti jį su ES žmonėmis, atsakingais už preliminarų vertinimą, tačiau tą susitikimą ji vis nukeldavo, iki kol iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo pranešta apie 2013 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajone organizuojamą susitikimą su „europiečiais”. Į susitikimą vyko su savo pažįstamu A. N.. Pakeliui paskambino V. Č. ir pasakė, kad susitikimas neįvyks, nes jis neranda J. D., ji telefonu neatsiliepia. Jie vis tiek nuvyko į susitikimą, tačiau J. D. jame nedalyvavo, V. Č. su savo drauge L. pakartojo, kad jos nesuranda.
80. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad dalyvavo kartus su E. M. ir A. N. susitikime su V. Č., kurio metu jis pristatė ES finansavimo galimybes, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko prastai atsiminė visa aplinkybes, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad susitikimo metu pasidomėjus apie techninius projekto klausimus, V. Č. blaškėsi, negalėjo atsakyti, todėl dažnai išeidavo į koridorių ir kažkam skambindavo, o sugrįžęs atsakydavo į klausimu. Aptarus techninius klausimus, davė J. D. vizitinę kortelę ir nurodė, kad ji dirba su juo ir suteiks daugiau su ES finansavimu susijusios informacijos. Susisiekus su J. D., ji patvirtino V. Č. žodžius dėl tiesioginio finansavimo iš Briuselio galimybės, nubraižė schemą ir etapus, kaip vyks projektas. Sakė, kad iš pradžių turi būti pasirašyta sutartis dėl projekto rengimo. Nurodė projekto parengimo, vertinimo ir paramos gavimo terminus. Žadėjo, kad ES finansuos viską. Šią informaciją A. B. perdavė A. N., kuris savaitės eigoje informavo, kad pasirašys sutartį. Prasidėjo sutarties derinimo darbai, dažniausiai elektroninio susirašinėjimo būdu, tuo pačiu būdu buvo bendraujama ir dokumentų rengimo etape, t. y. (duomenys neskelbtini) ir R. R. elektroniniu adresu. Pasak A. B., su V. Č. paraleliai buvo derinamos ir VšĮ „Š.“ sutarties sąlygos, kuri buvo analogiška UAB „A.“. V. Č. nurodė dokumentus siųsti UAB „P.“, nors sutartis dar nebuvo pasirašyta. Su J. D. dėl šio projekto rengimo bendrauti neteko, V. Č. teigė, kad ji atostogauja, neatsiliepė nei telefonu, nei į elektroninius laiškus. UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. pervedė dalį avanso sumų, tačiau 2013 m. rugpjūčio mėn. V. Č. pasakė mokėjimus laikinai sustabdyti, nes atsirado vidinių nesutarimų su J. D..
81. A. N. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) E. M. supažindino jį su V. Č., kuris pasakojo apie ryšius Briuselyje, apie didelį finansavimo intensyvumą, žadėjo gauti paramą. Abu projektai buvo derinami iš esmės tuo pačiu metu. Derybos vyko su V. Č., jis pasakojo, kad tarpininkaus tarp projektų rengėjų ir projektą tvirtinančių asmenų, žadėjo 80 proc. finansavimą ir projekto pateikimą tiesiogiai į Briuselį, buvo prašoma sumokėti 15 proc. avansą. Iš jo suprato, kad už dokumentų teikimą buvo atsakinga J. D.. V. Č. buvo paprašyta pateikti UAB „L.“ balansus už kelis paskutinius metus, kur pamatė, kad bendrovė disponuoja milijoninėmis lėšomis ir įgavo papildomą pasitikėjimą ja. Be to, V. Č. kalbėjo ir apie UAB „L.“ įsisavintus projektus, gali būti, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siuntė su jais susijusią informaciją. Visi jo susirašinėjimai vyko su šiuo adresatu. Turbūt po pirmo susitikimo V. Č. davė J. D. kontaktus A. B., kuris tvarkė visus dokumentus. Iš A. B. žino, kad V. Č., negalėdamas atsakyti į tam tikrus klausimus, nukreipdavo į J. D..
82. Analizuojant šiuos liudytojų E. M., A. N. ir A. B. parodymus matyti, kad V. Č. iš tiesų buvo tas asmuo, kuris bendro susitikimo metu informavo apie galimybę gauti didelio intensyvumo finansavimą tiesiogiai iš Briuselio, vis tik, liudytojai parodė ir tai, kad jis iš karto informavo ir apie J. D., kaip asmenį, kuris pasirūpina, kad pateiktos paraiškos gautų aptariamą finansavimą. Čia aktuali aplinkybė, jog derybos dėl nurodytų paslaugų vyko dar 2013 m. kovo mėn. (pagal elektroninio susirašinėjimo laikotarpį), t. y. dar iki 2013 m. balandžio 12 d. datuojamo preliminaraus vertinimo. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog iki nurodytos datos V. Č. turėjo pagrindą abejoti J. D. įtikinėjimais – buvo sudarytos sutartys su projektų rengėjais, projektai rengiami, klientai teikė duomenis ir klausimų dėl susitarimų realumo nekėlė. Taigi, išdėstydamas liudytojų nurodytą informaciją V. Č. nurodė jam pačiam tuo metu žinomas aplinkybes. Pasak E. M., A. N. ir A. B., pats V. Č. susitikimų metu nebuvo pakankamai kompetentingas, net ir susitikimų metu skambindavosi pasitarti, tad liudytojai vertino jį labiau kaip tarpininką. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į V. Č. išsakytos informacijos apie galimybes teikti projektus tiesiogiai į Briuselį turinį, nurodytą dokumentų rengimo tvarką, avansinius mokėjimus, taip pat sprendžia, kad susitikimų metu jis neveikė savarankiškai, nurodė analogišką informaciją, kurią ankstesnių susitikimų metu dėstė J. D., ir su ja konsultavosi. Kaip ir ankstesniais atvejais, siekdamas išsiaiškinti galimo kliento norus ir finansinius pajėgumus, V. Č. dalyvavo pirmojo susitikimas su galimu klientu metu, tačiau vėliau visais esminiais klausimais buvo susirašinėjama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), per kurį veikė J. D..
83. Dalį išlikusio susirašinėjimo ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ atstovas advokatas R. D. (10 t., b. l. 14-152). Nors susirašinėjimo metu UAB „L.“ siuntėjas nepasirašydavo, vis tik, byloje nustatyta, kad šio elektroninio pašto naudotojas buvo J. D.. Tai patvirtina ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. A. B. iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto sutarčių projektų persiųstuose variantuose nurodyti komentarų autoriaus inicialai „JD“ (10 t., b. l. 39-52, 74-87, 94-102). Be to, elektroniniuose laiškuose buvo nurodomas kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo su J. D. paliudijo susiekęs E. M., ir kaip jos abonentinį numerį nurodė liudytojai M. L., P. S., į adresatą kreipiamasi J. vardu. Aptariamo elektroninio susirašinėjimo metu buvo įvardijamas ir galimas 80 proc. finansavimo intensyvumas, ir pirkimų atlikimo tvarka, ir tai, kad dirbama per trečiuosius asmenis, avanso dydis, taip pat terminai, garantijos, kategorišku įvardintas reikalavimas dėl avanso sumos ir jos mokėjimo terminų (2013 m. balandžio 22 d. laiškas), raginimas sumokėti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. (2013 m. liepos 30 d. laiškas), dėl organizuoto 2013 m. rugpjūčio 13 d. susitikimo (duomenys neskelbtini) su „ES žmogeliukais“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta seka analogiška išvada, jog esminius sutarčių ir jų vykdymo aspektai buvo derinami su J. D., o ne V. Č.. Šiuo atveju, kaip ir ankstesniais, jo vaidmuo iš esmės apsiribojo kliento suradimu, tam tikrų dokumentų perdavimu (pvz. viename iš elektroninių laiškų nurodoma, kad A. B. galės pasirašytą sutartį perduoti V. Č.).
84. V. Č. suinteresuotumą apgaule užvaldyti pinigus paneigia ir jau paminėti liudytojo A. B. parodymai, kad būtent V. Č. 2013 m. rugpjūčio mėn. perspėjo juos sustabdyti pinigų pervedimą UAB „L.“, neslėpdamas, kad nebegali susisiekti su J. D.. Tai iš dalies patvirtina ir 2013 m. liepos 9 d.– rugpjūčio 2 d. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) (L. N. ir V. Č. naudotas elektroninis paštas) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog V. Č. ir L. N. su J. D. bendrauja tik elektroninio susirašinėjimo būdu, jie priekaištauja J. D. dėl vengimo pasikalbėti ir atsakyti į klausimus dėl projektų vykdymo, nurodo, kad yra didelis spaudimas iš klientų dėl pinigų, yra akivaizdžiai pasimetę ir nesupranta jos atsitraukimo priežasčių (11 t., b. l. 171-206). Nežiūrint į J. D. akivaizdų V. Č. ir L. N. vengimą, dar 2013 m. liepos 30 d. iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto A. B. buvo raginamas paskubėti atlikti pavedimą už (duomenys neskelbtini), „kaip numatyta sutartyje – iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.“ (10 t., b. l. 137). Toks iš J. D. naudoto elektroninio pašto išsiųstas laiškas bei paminėtas V. Č. perspėjimas A. B. stabdyti pinigų pervedimą akivaizdžiai rodo būtent J. D., o ne V. Č. tikslą išvilioti iš klientų kuo didesnes pinigų sumas.
Dėl sutarčių su VšĮ „K.“
85. V. Č. kaltę dėl VšĮ „K.“ apeliaciniame skunde prokurorė grindžia liudytojo Č. B. parodymais, nurodydama, kad analogiški yra ir liudytojo A. T. parodymai, jų atskirai nedetalizuojant. Vis tik, įvertinus skunde cituojamų Č. B. parodymų turinį matyti, kad jie atitinka liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie skiriasi nuo duotųjų teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vadovaujasi būtent duotaisiais pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo, teismas tikslinosi kai kurias aplinkybes su liudytojo Č. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojas nurodė, kodėl kai kuriose dalyse skiriasi jo 2013 m. gruodžio 9 d. parodymai, todėl teisėjų kolegija teismui duotus Č. B. parodymus laiko objektyvesniais.
86. Apygardos teismui dar kartą įvertinus aptartų asmenų parodymų turinį, darytina analogiška, kaip ir ankstesniais atvejais išvada, kad V. Č. veikė suklaidintas J. D.. Pirmiausia pastebėtina, kad nors sutartis tarp VšĮ „K.“ ir UAB „L.“ buvo pasirašyta 2013 m. birželio 18 d., pirmieji pokalbiai tarp finansuotojo Č. B. ir V. Č. įvyko dar 2012 m. (pasak Č. B. – 2012 m. pabaigoje, pagal A. T. – 2012 m. vasarą), t. y. iš esmės tuo pačiu metu, kuomet vyko derybos su UAB „V.“ ar UAB „E.“ atstovais, t. y. dar nesant jokių indikacijų, rodančių J. D. nesąžiningus ketinimus. Kaip jau aptarta, panašiu metu buvo įvykęs J. D. ir V. Č. susitarimas dėl klientų paieškos bei analogiškas susitarimas tarp V. Č. ir D. V..
Žemesnės instancijos teismas
87. Č. B. teisme parodė, kad pirmiausia susipažino su D. V., kuris jam prisistatė kaip vienas iš UAB „L.“ vadovų ir pirmą kartą papasakojo apie galimybę gauti paramą. Jis pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir susitikti su visais įmonės vadovais. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), kavinėje susitiko su J. D., V. Č. ir D. V.. J. D. prisistatė UAB „L.“ direktore, nurodė, kad V. Č. jos pavaduotojas, atsakingas už dokumentų paruošimą, o D. V. – vykdo priežiūrą statyboms. Nors susitikime dalyvavo ir kiti, J. D. žodis buvo paskutinis. J. D. sakė, kad jų įmonė ruošia visus dokumentus, vykdo priežiūrą, ji atsako už paramos dydį, intensyvumą ir pinigus. Klausimus pagrinde uždavinėjo J. D.. Po pirmo pokalbio J. D. jam pateikė vienerių metų balansą (58 ml. apyvarta), 4 savo klientų pavadinimus, užtikrino, kad viskas bus gerai. Jis perskambino nurodytų įmonių vadovams, UAB „E.“ vadovas J. B., R. L., UAB „A.“ patvirtino, kad viskas gerai, jokių trukdžių nėra. Sekantį kartą atvažiavęs jis patvirtino, kad galima ruošti sutartį, kurią įsipareigojo padaryti J. D.. Ji pasiūlė įkurti naują įmonę, paskui prasidėjo diskusijos dėl sutarties. Visus klausimus sprendė A. T. ir derino su J. D.. Buvo pasiūlyta 53 mln. parama. J. D. sakė, kad jeigu būtų kokios valstybės garantijos, galima gauti ir iki 95 proc., nuvažiavusi į Briuselį pasakė, kad rezervuota 53 mln. suma, pasiūlė kuo greičiau pervesti avansą, nes jie turi sutvarkyti dokumentus. Su V. Č. kalbėjo tik apie dokumentus, jis kontroliavo, klausė ar darom, ar ruošiam, supažindino su įmone, kuri ruoš dokumentus – M. S..
88. Taigi, kaip seka iš pirmosios instancijos teismui Č. B. duotų parodymų, ne V. Č., o J. D. atliko aktyvų vaidmenį įtikinant Č. B. pasirašyti sutartį su UAB „L.“. Nors B. Č. nurodė, kad J. D. ir V. Č. tvirtino, jog nuteistoji ką tik grįžo iš Briuselio, tai V. Č. apgaulės nepatvirtina, kadangi, kaip seka ir iš L. N. parodymų, jie abu buvo įtikėję, kad J. D. iš tiesų vyko į Briuselį dėl projektų, buvo sukrovę jai į mašiną dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
89. Liudytojo A. T. apylinkės teisme duoti parodymai nors ir atitinka Č. B. parodymus, tačiau V. Č. kaltės neįrodo. Liudytojas nurodė, kad buvo tiesioginis įvykių dalyvis dėl VšĮ „K.“. 2012 m. vasarą jo pažįstamas Č. B. pakvietė atvažiuoti į susitikimą su žmonėmis, kurie siūlo paramą tiesiogiai iš Briuselio. Susitikime dalyvavo V. Č., D. V. ir J. D.. Iš pirmo žvilgsnio pokalbį vedė V. Č., sakė, kad galima surinkti pinigus iš įvairių fondų. Jam nepatiko siūloma tipinė sutartis dar kartą ją vertino ir rugsėjį, bet darbai nutrūko. 2013 m. ankstyvą pavasarį Č. B. atnaujino ryšius su tais žmonėmis ir jis (liudytojas) vėl dalyvavo sutarties keitime. Derybas dėl sutarties visada vedė su J. D., ji kuravo teisinius klausimus, atvežė sutartį pasirašymui. V. Č. atsakinėjo į klausimus, susijusius su pastatų reikalavimais ar verslo plano ruošimu, bendravo techniniais klausimais, pristatė M. S.. Ikiteismini tyrimo metu liudytojas papildomai nurodė, kad su Č. B. tikrino J. D. ir UAB „L.“ patikimumą, susitikime, kuriame V. Č. nedalyvavo, ji pateikė bendrovės 2011 m. balanso kopiją, iš kurios buvo matyti didelis įmonės nuosavas kapitalas. Jį parodydama J. D. patikino, kad esant reikalui bus pajėgi grąžinti Č. B. avansą. Tai įtikino tęsti derybas.
90. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje vykusio A. T. ir J. D. elektroninio susirašinėjimo, nuo 2012 m. spalio 25 d. buvo derinamos sutarties su UAB „L.“ sąlygos, avansinių mokėjimų dydžiai ir terminai, derintas susitikimas dėl sutarties pasirašymo – 2013 m. birželio 19 d. (9 t., b. l. 130-188). Taigi, A. T. parodymai bei elektroniniai laiškai liudija, kad V. Č. esminių klausimų, susijusių su sutarties pasirašymu ir sąlygomis nesprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog V. Č. ieškojo J. D. klientų, pats būdamas įtikintas jos galimybe gauti paramą tiesiogiai iš Briuselio ir matydamas kitų jos klientų pasitikėjimą, neturėjo pagrindo ja abejoti, jo tyčios apgauti klientus nerodo. Pastebėtina, kad 2013 m. gegužės 30 d. elektroniniame laiške A. T. nurodė, kad Č. B. ketina susitikti dėl projekto, norėtų pasitarti ir su ja, tačiau J. D. į tai atrašė, kad iki birželio 10 d. nebus ir siūlo susitikti be jos, nurodė, kad visus klausimus sprendžia ir dėlioja V.. Vis tik, įvertinus tai, kad nurodytą informaciją laiške išdėstė J. D., kuri viso proceso metu ir dar iki ji pradžios tiek L. N., tiek B. Č. siekė perkelti kaltę dėl sukčiavimo civilinių ieškovų atžvilgiu, vien toks elektroninis laiškas savaime nepatvirtina V. Č. aktyvaus ir spendžiamojo balso vykdant susitarimą su VšĮ „K.“. Kaip seka iš L. N. ir V. Č. panašiu metu vykusio elektroninio susirašinėjimo su J. D. (detaliau jis bus aptartas vėliau), nurodydama klientui bendrauti tiesiogiai su V. Č., J. D. eilinį kartą kratėsi atsakomybių pagal sutartis, tuo tarpu V. Č. su L. N. neturėdami atsakymų į klientų jiems keliamus klausimus, savo ruožtu nesėkmingai siekė juos gauti iš J. D., kuri kuo toliau, tuo labiau juos ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
91. Liudytojas M. S. teismo posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai tikslesni ir prašė jais vadovautis. Nurodė, kad V. Č. ieškojo, kas gali parengti paraiškas ES paramai gauti. Jis parengė VšĮ „K.“ verslo planą. Šis projektas buvo nuo 2013 m. liepos 1 d. V. Č. valdė bendrą projekto informaciją, užtikrino, kad būtų rašomas projektas, žiūrėjo terminus ir sumas. Kilus klausimams dėl detalių reikalavimų, V. Č. nukreipė į UAB „L.“, nes jis negali atsakyti į klausimus apie paramą. J. D. turėjo būti atsakinga už projekto atitikimą formaliems reikalavimams ir rezultatų patikrą bei įvertinimą. Liudytojas su J. D. kalbėjo ir telefonu, ir elektroniniu paštu, bet pokalbiai buvo formalūs, negyvi. Pasiteiravus jos apie kvietimus paramai, jis sakė nenori viešinti, kad tai slapta. M. S. įmonė UAB „C1.“ turėjo pasirašyti sutartį su UAB „L.“, tačiau pasirašymas buvo vis atidėliojamas. Paskui jis pajuto, kad panikuoja klientai, pats nerado jokių paramų, nematė teisės aktų, 2013 m. rugpjūčio mėn. sutartį nutraukė, nes UAB „L.“ jos nepasirašė. V. Č. iš pradžių sakė, kad nespėja techniškai pasirašyti sutarties, paskui siekdamas tesėti savo pažadus ir kompensuoti nuostolius bei tęsti darbus, siūlė sutartį su UAB „H.“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 4 000 Lt. Ir 6 000 Lt sumokėjo grynaisiais iš UAB „H.“. S. V. Č. ir L. N. dar bandė ieškoti paramos galimybių bet jautėsi, jų nervingumas, stresas ir įtampa, o 2013 m. rugsėjį pasakė, kad ir pats buvo apgautas J. D.. Šiuos M. S. parodymus patvirtina jo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 6-41). Iš susirašinėjimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. M. S. persiuntė savo rekvizitus, kurie bus sutartyje, o 2013 m. rugpjūčio 21 d. pačią sutartį (14 t., b. l. 22-23).
92. Kaip ir anksčiau aptartų liudytojų parodymai, M. S. parodymai dėl V. Č. vaidmens iš esmės analogiški, t. y., nors V. Č. iš tiesų suvedė M. S. su VšĮ „K.“ atstovu, tačiau atliko tik projekto priežiūros darbus, tuo tarpu visus paramos klausimus buvo bandoma spręsti su J. D.. UAB „L.“ sutarties nepasirašius, V. Č. dar bandė taisyti padėtį, pasirašydamas sutartį su UAB „H.“ ir iš dalies atlygindamas M. S. už darbą. Taigi, net ir paaiškėjus J. D. apgaulei, V. Č. nevengė toliau bendrauti tiek su projekto rengėju, tiek ir su klientais, pagal galimybes bandė ištaisyti situaciją savarankiškai ieškodamas paramos (tai patvirtino M. S., A. T. ir Č. B.). Tokie išteisintojo veiksmai patvirtina, kad priešingai, nei J. D., jis neturėjo tyčios veikti nusikalstamai.
93. Aptartas teisėjų kolegijos išvadas neabejotinai sustiprina baudžiamojoje byloje esantis jau minėtas L. N. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas su J. D. (11 t., b. l. 171-206). Teismo posėdyje L. N. patvirtino, kad su J. D. susirašinėjo savo ir V. Č. vardu. Tai patvirtino ir V. Č.. 2013 m. liepos 9 d. L. N. J. D. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) rašė: „<...> tu vėl mus išdavus dingai. Iki penktadienio stovėjom už tave visur ir visada. Net tada, kai žadėjai ir nevykdei savo pažadų. <...> Tai gal pasakysi, kaip paaiškinti R., kodėl nesutvarkei sklypo? Kada susitikimas su žmonėm dėl M. projekto? <...> Jau seniai vengi mūsų. <...> Mes laukiam greito atsakymo ir tiesos <...>“. Į tai J. D. atrašė, kad „<..> Visi pažadai, kokie tik yra buvę iš mano pusės yra įvykdyti, <...> darbai vyksta nepriklausomai ar aš esu, ar ne <...>“. Tos pačios dienos vėlesniu laišku L. N. rašė: „tavo pažadai ir neįvykdymai: pirmadienį turėjo būti (duomenys neskelbtini) sklypas <...> kol kas nieko nėra. <...> Ką sakyti R.? Tu ragelio nekeli. <...> M.. Vaikinai padarė aprašymą, kad galėtum suorganizuoti susitikimą. Kažkaip nematau ir negirdžiu, kad kas vyktų. Net tavo komentarų nėra į raštus. Vakar M. klausė, tai pasakiau, kad tu „dirbi“ tuo klausimu, kad šią savaitę, kaip ir mums kalbėjai, turėtų paaiškėti. Tai gal jau yra kokių žinių. <...> Paskutiniu metu tu susitinki max. 30 min. ir tuoj tau reikia važiuoti. <...> Jau visi apie tai kalba. <...> Negaliu suprasti to tavo dingimo. <...> mes visi esam pavargę. <...> Visą tą įtampą jis (V. Č.) patyrė dėl tavęs. Jis be galo pergyvena, kad jei kas ne taip, tai kentėsim visi <...> Pripažink, yra baisu, kai nuo tavęs niekas nepriklauso, bet atsakingas esi lygiaverčiai <...>“. 2013 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „Dar kartą kartojam klausimą ir laukiam konkrečių atsakymų. Pirmadienį sakei, kad bus (duomenys neskelbtini) sklypo sutartis. Šiandien trečiadienis. Žinių jokių. Kokia situacija? (duomenys neskelbtini). Nori pasirašyti sutartį. Ką darom? M.. Laukiam atsakymo dėl susitikimo. Laukiam iš tavęs konkretaus laiko. Ir vis tai yra Šiandien“. 2013 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „Situacija iš tavo pusės darosi nebesuprantama. <…> iš visų pusių prasideda neramumas. Visiems esam pasakę, kad tu esi išvykusi susitikti su žmonėmis iš Briuselio. <…> yra toks dalykas kaip atsakomybė. Už visus tuos žmones, su kuriais pasirašyta sutartis ir kurie sumokėję avansus, vienodai esam atsakingi, tiek tu, tiek mes. <…>, kaip galime jaustis ramūs, kai nežinome, kas vyksta? Ar tai yra normalu, kai kartu dirbama šitiek laiko, o tu vis slepi žmones? <…> tau dingus, neaišku į ką kreiptis. Belieka kol kas raminti R.. Ar tai normalu? <…> Kaip mums žiūrėti į visa situaciją nuo šių metu pradžios? Pakeiti akcininką įmonėje, išeini iš direktoriaus, nustoji su mumis normaliai susitikinėti, o tik prabėgom <…> Nevyksta, ką pažadi padaryti (suprantu, kad tau daro kiti žmonės, bet mes tai jų nepažįstam, todėl lieki tik tu. Bet jei tu negali padaryti, juk taip reikia ir sakyti – tai bus tik valio, nes paskui nebereikės visiems nervintis). Pora savaičių tikrai neįmanoma tau prisiskambinti, tiesiog dingsti. Galiausiai, paskutinėm dienom sueina į tavo sąskaitą beveik 700 t. ir tu dingsti visiškai. <…> mes norim žinoti ar tikrai viskas yra gerai. Ar dėl projektų tikrai tie žmonės yra pajėgūs padaryti tai, ką žada, ką perduodi mums“. 2013 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „<...> nuo penktadienio iš tavęs nebuvo žinių, kur tu ir kuriam laikui, ir apie tavo atostogas nei mes, nei kiti žmonės nebuvom informuoti, tai nieko kito neliko kaip sakyti, jog tu „darbiniais klausimais“ išvykusi. Dabar reikėtų, jog pati parašytum laiškus R. ir M.“. Analogiškas laiškų turinys J. D. ir 2013 m. liepos 14 d., papildomai nurodyta „Sutartys su M.: a) B. (duomenys neskelbtini), b) (duomenys neskelbtini), c) M.; Avansai. Visada pirminės avanso sumos išeina iš tavęs. Tada jas derinam. Laukiam sumų“. 2013 m. liepos 17 d. susirašinėjimas vyksta apie tai, jog L. N. ir V. Č. nežino, kas atsakinėjo R. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). J. D. nurodo, kad „L.“ yra grupė žmonių, kurių jie nežino. 2013 m. liepos 18 d. J. D. atsisako su jais bendrauti. 2013 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „Būtų jau laikas žinoti apie mūsų susitikimą. Pagrindiniai klausimai būtų dėl žemių ir dėl naujų (dabar pasirašomų projektų)“, į tai (duomenys neskelbtini) atrašė: „Manau, kad susitikimo metu rugpjūčio 2 d. viską ir susidėliosime pilnai vietoje. Visa diena bus skirta tik šiems reikalams. Kiek tik jums reikės, tiek ir kalbėsim, kol išspręsim visus klausimus. Tinka?“. 2013 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „Tai susitikime dalyvaus visų projektų atstovai? Tai didelis slaptumas dingo? Tiek laiko slėpei žmones nuo mūsų, o dabar kažkodėl viskas iš karto. Mums tai labai tinka, nes žmonės patys galės pamatyti, su kuom dirba ir mums mažesnė atsakomybė. <...> Lauksim pilnos susitikimo informacijos“. Į tai (duomenys neskelbtini) atrašė: „Taip, kad būtų aiškumas iki galo, tam ir reikalingi visi dalyviai. Papildytą dalyvių sąrašą atsiųsime“. 2013 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) pakartotinai rašo, kad nesupranta, kodėl susitikime tiek daug dalyvių „<...> Mes tiesiog nebesuvedam galų dėl tavo veiksmų. Kodėl nėra tariamasi dėl susitikimo? Kiek suprantu, iki šiol dirbom kartu, bet kažkaip paskutinį mėnesį esam visiškai ignoruojami. Beje, nesulaukiam, kas dalyvaus iš L.. <...> Ar tavęs nebus?“, „<...> tai pagaliau parašysi, kas vyksta, ar mums toliau aiškintis patiems?“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) rašė: „Pirmą kartą tai girdžiu iš tavęs, kad į tavo asmeninį paštą nepageidaujami. Pakartok laišką, kuriame tai rašei“, „<...> Visi žmonės, su kuriais tu pasirašei sutartis, atėjo per mus ir mes bet kuriuo atveju kovosim, kad jie nenukentėtų. Jeigu tau kažkas nesiseka, tu pirmiausia turi pasakyti mums. Kol kas mes tave saugojom, bet rytoj tam gali ateiti galas. <...> viską sugrąžinti į pirminę padėtį dar galima puikiai, bet tai padaryti galima tik susitikus“.
94. Šiame kontekste aktualus ir baudžiamoje byloje esantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. garso įrašas, darytas dalyvaujant L. N., V. Č. ir J. D. bei 2 nenustatytiems vyrams, po tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) neįvykusio susitikimo su „Europos Sąjungos žmonėmis“ (1 t., b. l. 49-60). Šio susitikimo metu V. Č. ir L. N. nurodo, kad J. D. vengia su jais bendrauti mėnesį ir savaitę, nors nėra tam priežasties, dirbo visą laiką kartu, nori išsiaiškinti priežastis. Pyksta, kad ji dingo ir juos išdavė, klausia, kodėl ji nebendrauja su klientais. J. D. nurodo, kad nebedirba UAB „L.“ nuo birželio mėn., tuomet L. N. klausia, kodėl per tą laiką susitikinėjo su klientais, derino projektus, organizavo neįvykusį susitikimą. J. D. atsako, kad neorganizavo. L. N. ir V. Č. nurodo, kad buvo nauji projektai, pasirašomos sutartys, „A.“ dvi, „prieš visas sutartis mes susitikdavom ir paklausdavom, ar įmanomas finansavimas. Tu su kažkuo pašnekėdavai ir pasakydavai „taip įmanomas“, „taip ir taip“ ir tada mes pradėdavom derinti sutartis“. J. D. į tai atsakė: „Tvarka yra aiški. Nėra kitokios“. Toliau priekaištaujama J. D., kad ji nesuorganizavo susitikimo su tais žmonėmis, nurodoma, kad ja pasitikėjo. Kalbama, kad L. N. ištraukė „L.“ banko išrašą ir pamatė pinigų pavedimus, priekaištaujama dėl jų paskirties, klausiama dėl grąžinimo klientams, priekaištaujama dėl suklastoto parašo Registrų centre. J. D. viską neigė. Susitikimo pabaigoje V. Č. klausia, ar J. D. nori, kad R. (past. L.) ateitų? J. D. neprieštarauja, paskui paaiškėja, kad L. N. turi tik E. M. telefono numerį, todėl skambino jam.
95. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš pirmo žvilgsnio vertinant V. Č. ir J. D. bendrus veiksmus, gali susidaryti įspūdis, kad jų tyčia apgauti klientus buvo bendra. Jų darbai ir kalbos persipindavo, abu klientams nurodydavo analogišką informaciją. Vis tik, būtina atsižvelgti į tai, kad, nors paslaugų sutarčių pasirašymo laikotarpis ir išsitęsė, tačiau bylos duomenimis visi V. Č. suformuluotame kaltinime nurodyti klientai buvo surasti labai panašiu metu, kuomet V. Č. dar nebuvo jokių priežasčių abejoti J. D. deklaruotomis galimybėmis ir pažadais. Įvertinus išdėstytus liudytojų parodymus bei kitus įrodymus akivaizdu, kad pats V. Č. neveikė savarankiškai, neturėjo tikslo klaidinti sutartis pasirašančius asmenis ir kaip ir civiliniai ieškovai analogiškai buvo suklaidintas J. D.. J. D. bei L. N. susirašinėjimas, įrašytas jų 2013 m. rugpjūčio 2 d. pokalbis, kaip ir liudytojų parodymai, patvirtina teismo išvadas, kad nei L. N., nei V. Č. savarankiškų sprendimų dėl klientų nepriiminėjo, tačiau ilgą laiką ja pasitikėjo bei laikė save jos verslo partneriais. Informacija apie kontaktus Briuselyje ir galimybes gauti paramą iki pat 2013 m. rugpjūčio mėnesio nuo V. Č. ir L. N. buvo slepiama, tačiau tuo pačiu buvo sudaromas vaizdas, jog tokie kontaktiniai asmenys egzistuoja (J. D. jų akivaizdoje su kažkuo kalbėdavo telefonu, neva nesėkmingai organizavo susitikimą), buvo pasirašinėjamos sutartys dėl projektų rengimo, renkami ir rengiami dokumentai, jie parodė, kad net krovė projektų dokumentus į J. D. automobilį ir išlydėjo į Briuselį. Susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog iš esmės nuo liepos mėnesio, t. y. jau po visų V. Č. inkriminuotų paslaugų sutarčių pasirašymo, L. N. ir V. Č. kontaktas su J. D. buvo apsunkintas, informacijos srautas ir bendradarbiavimas tarp jų iš esmės nutrūko, nors V. Č. su L. N. pakankamai intensyviai siekė išsiaiškinti klientus dominančius klausimus. Galiausiai, J. D. 2013 m. rugpjūčio 2 d. suorganizavo daugelio klientų bendrą susitikimą, su neva žmonėmis iš Briuselio, į jį, priešingai nei V. Č., pati neatvyko. Kaip matyti iš aptarto susirašinėjimo, V. Č. apie šį susitikimą buvo žinoma iš esmės tiek pat, kiek ir kitiems į jį atvykusiems klientų atstovams. Nežiūrint į viską, net ir supratęs J. D. apgaulę, V. Č. dar dėjo pastangas ištaisyti situaciją, bandė ieškoti paramos, iš dalies atsiskaitinėjo su projekto rengėjais. Kaip seka iš A. B. ir V. Č. parodymų, būtent pastarojo iniciatyva buvo sustabdytas paskutinis UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ avansinis mokėjimas ir bendrovės nepatyrė dar didesnių nuostolių, skirtingai nei J. D., kuri per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iki pat 2013 m. rugpjūčio mėnesio aktyviai ragino klientus atlikti avansinius pavedimus, kad šie galėtų dalyvauti neva suorganizuotame susitikime su Briuselio institucijų atstovais, t. y. iki paskutinės minutės darė spaudimą, siekdama apgaule užvaldyti kuo didesnes pinigų sumas, visą klientų nepasitenkinimą ir atsakomybę perkeldama V. Č. su L. N..
96. Įvertinusi prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl V. Č. kaltės aptartų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nepakanka V. Č. kaltei dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos kartu su J. D. konstatuoti, todėl jis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pasigrįstai ir prokurorės skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl J. D. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir paskirtos bausmės
Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.
97. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
98. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija buvo papildyta viena alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl sprendė, kad šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija švelnina J. D. teisinę padėtį ir ją taikė. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka prokurorė ir savo apeliaciniame skunde pažymi, kad J. D. veiksmais buvo padaryta labai didelė turtinė žala, todėl pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 222 straipsnio redakciją jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, atitinkamai naujoji įstatymo redakcija yra griežtesnė ir negalioja atgal, J. D. atžvilgiu turi būti taikoma BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Teisėjų kolegija sutinka, jog skundžiamu nuosprendžiu BK 222 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcija nustatyta neteisingai.
99. Nagrinėjamoje byloje aktuali BK 3 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nurodytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal kurias veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Šiuo atveju J. D. nNusikalstamų veiksmų padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė atsakomybę asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už šį nusikaltimą buvo numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais BK 222 straipsnis esmingai nesikeitė, tačiau 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu 2023 m. balandžio 27 d. BK atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 BK 222 straipsnis papildytas nauju nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu – BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymas padarant labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui (BK 222 straipsnio 2 dalis). Pasikeitė ir BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija. Joje atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltininkas už šį nusikaltimą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
100. Taigi, lyginant nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 222 straipsnio redakcijas matyti, kad naujoji įstatymo redakcija ir lengvina (BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija), ir sunkina (BK 222 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijos) nuteistosios teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo ankstesnės ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijų palyginimu, tačiau nevertino aptariamo straipsnio dalių dispozicijos pakeitimų, kurie, lyginant su ankstesne redakcija, yra griežtinantys. BK 222 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta, net ir esant galimybei visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o 2 dalyje nustatytas naujas veiką kvalifikuojantis požymis. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija kaltininko padėtį iš tiesų švelnina, nes numato papildomą alternatyvią – laisvės apribojimo – bausmę. Vis tik, nustatant kaltininkui aktualią įstatymo redakciją mišrus įstatymo taikymo būdas, kai neatsižvelgiant į straipsnio dispozicijos sunkinančius pokyčius taikoma sankcijos dalyje švelninanti įstatymo sankcija, negalimas, tokiais atvejais kaltininko veiksmus reikia vertinti individualiai senosios ir naujosios įstatymo redakcijos sudėties kontekste.
101. Šiuo atveju J. D. inkriminuotame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį žalos požymis nebuvo inkriminuotas ir apeliacinės instancijos teismo šiame nuosprendyje nevertintinas, atsižvelgiant į tai, bet kuriuo atveju BK 222 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijos laikytinos J. D. atsakomybę griežtinančiomis, todėl negalioja atgal. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta veikos padarymo metu galiojusios redakcijos įstatyme numatyta bausmė – bauda, tad šiuo metu galiojančios BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijos pakeitimai (alternatyvios – laisvės apribojimo bausmės atsiradimas) nuteistosios teisinei padėčiai apskritai jokios įtakos neturėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas nuteistosios veiksmai perkvalifikuotini į 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį.
102. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti argumentai dėl J. D. kaltės konstatavimo ir jos veiksmų, valstybinio kaltintojo kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavimo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Sprendimą dėl veiksmų perkvalifikavimo teismas argumentavo tuo, kad suklastotų dokumentų pagaminimas pats savaime didelės turtinės žalos nukentėjusiems asmenims nesukėlė, nes dokumentai buvo sukčiavimo įvykdymo būdas ir priemonė. Tokių suklastotų dokumentų panaudojimo pasėkoje buvo įgytas nuketėjusiųjų labai didelės vertės turtas. Prokurorė apeliaciniame skunde parinktos įstatymo redakcijos neskundžia, tačiau nurodo, kad nuteistosios veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nepagrįstai. J. D. suklastotuose dokumentuose – sutartyse – buvo įrašytos sumos, kaip avansiniai mokėjimai už tariamai rengiamus projektus, yra didelės vertės piniginės lėšos, kurios būtent šių suklastotų sutarčių pagrindu ir buvo užvaldytos, todėl jas praradusiems asmenims buvo padaryta didelė žala. Tarp šių sutarčių suklastojimo ir labai didelės vertės piniginių lėšų užvaldymo sukčiavimo būdu yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl J. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
103. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kita vertus, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Jos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, Nr. 2K-83-648/2020, Nr. 2K-173-387/2022, Nr. 2K-90-1073/2023, Nr. 2K-213-511/2023 ir kt.).
104. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad J. D. nusikalstami veiksmai – suklastotų dokumentų pagaminimas, pats savaime didelės turtinės žalos nukentėjusiems asmenims nesukėlė. Sutiktina, kad kaltinime nurodyti suklastoti dokumentai buvo reikalingi pasiekti pagrindinį J. D. tikslą – įtikinti neva paslaugų gavėjus teikiamų paslaugų realumu bei garantijomis, sukurti jiems prievolę sumokėti netikruose dokumentuose (sutartyse) nurodytas pinigų sumas, t. y. tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą. Vis tik, svarbu tai, jog būtent šiuose kaltinime nurodytuose dokumentuose įvardintos avansinių mokėjimų sumos ir buvo sumokėtos UAB „L.“, t. y. būtent šiuose netikruose dokumentuose įrašytos sumos atitiko nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtus tiesioginius nuostolius. Aptariamų privalomų išankstinių mokėjimų terminų ir dydžių nurodymas Paslaugų teikimo sutartyse atskleidžia J. D. tiesioginę tyčią apgaule užvaldyti šias lėšas, t. y. ji neabejotinai suprato tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek ir jais sukeliamus reikšmingus padarinius, būtent tokių ir siekė. Be Paslaugų teikimo sutarčių ir jose nenurodžius avansinių mokėjimų bei jų terminų, priešingai pusei iš viso nebūtų kilusi pareiga jas sumokėti, tuo pačiu J. D. nebūtų galėjusi jų užvaldyti. Taigi, tarp kilusių padarinių – labai didelės turtinės žalos (apgaule įgytas svetimas – labai didelės 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 EUR), vertės turtas) ir nusikalstamo J. D. veikimo – netikrų kaltinime nurodytų dokumentų – Paslaugų sutarčių – pagaminimo, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Šių netikrų dokumentų pagrindu buvo įtvirtinta nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareiga sumokėti UAB „L.“ avansines įmokas, ką atlikus jiems padaryta labai didelė turtinė žala. Esant nurodytoms aplinkybėms, J. D. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
105. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti to paties straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis švelnesnėmis bausmėmis bei sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą kaltininkui gali būti skiriama baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija laikytina lengvinančia J. D. teinę padėtį, todėl taikytina nagrinėjamu atveju.
106. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad J. D. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, už šią veiką paskyrė jai bausmę, tuo pačiu nurodė, kad dėl šio nusikaltimo ji išteisintina, t. y. ši nuosprendžio rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „J. D. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)), ir paskirti jai 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.)). Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurį apeliacinės instancijos teismas ištaiso, nurodydamas, kad J. D. pripažintina kalta, padariusi BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, numatytą nusikalstamą veiką (308¹ straipsnis), dėl konkrečios bausmės rūšies ir dydžio bus pasisakyta vėliau.
Dėl J. D. paskirtos bausmės.
107. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis, numatantis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
108. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo J. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. X1V-3060 redakcija), paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę; į paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (89 dienas). Nurodo, kad J. D. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neužtikrina teisingumo pricipo įgyvendinimo ir kitų bausmės skyrimo tikslų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. D. gynėjas prašo jį atmesti, nurodo, kad prokurorės argumentai deklaratyvūs. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės išvada, kad J. D. paskirta bausmė neatitinka nei jos pačios, nei jos veiksmų pavojingumo, todėl yra neteisinga ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
109. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 3 dalis), ir du apysunkius (BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis). BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi. Įstatymų leidėjas už visas šia veikas numato tiek apylinkės teismo paskirtas baudos, tiek prokurorės prašomas laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistąją charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad J. D. susituokusi, augina du nepilnamečius vaikus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatavo, kad J. D. padarytiems nusikaltimams turėjo įtakos ir kai kurių nukentėjusių asmenų lengvabūdiškumas bei patiklumas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė prokurorės skunde nėra ginčijama, todėl siekiant nepabloginti nuteistosios teisinės padėties, plačiau dėl to nepasisakytina.
110. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu J. D. nebuvo teista, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-254-1078/2021 pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už 2017 m. sausio 27 d. iki 2019 m. spalio 19 d. padarytą nusikalstamą veiką. Skirtą baudą sumokėjo 2023 m. gegužės 12 d.. Vis tik, aplinkybė jog nusikalstamo veiksmai buvo padaryti jau nagrinėjamoje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo (2013 m. rugsėjo 16 d.) metu, rodo nuteistosios abejingumą teisinėms pasekmėms. Be to, analogiškai vertintinas ir faktas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu dėl J. D. jau buvo priimtas 2008 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-527-07 (61 t., b. l. 217), kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas organizuotos grupės narės J. D. atžvilgiu, aktyviai padėjusios išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nurodytame ikiteisminiame tyrime J. D. savo kaltę visiškai pripažino. Praėjus vos keliems metams, J. D. iš esmės analogiški nusikalstami veiksmai (paslaugų sutarčių klastojimas, svetimo turto pasisavinimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) pasikartojo ir konstatuoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo didesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą nusikalstamų veikų įvykdymo metu.
111. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad J. D. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, dėl nusikalstamų veiksmų kilo neigiamos pasekmės. Nuteistoji apgaule įgijo bendros, labai didelės vertės svetimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turtą bei juo disponavo. Vertindamas nusikalstamų veiksmų pavojingumą kaip didesnį, apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į jų padarymo mechanizmą, t. y. tai, kad nusikaltimams įgyvendinti buvo pasitelktos tiek sąžiningai veikiančios, tiek faktiškai J. D. valdomos bendrovės, atsakomybę už pačios nuteistosios padarytus nusikaltimus siekta perkelti kitiems asmenims, savo kaltę ji viso proceso metu neigė. Apygardos teismas, vertindamas nuteistosios veiksmų pavojingumą papildomai atsižvelgia ir į tai, jog nuteistosios veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką ir apgaulė įvykdyta net vienuolikos fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, padaryta labai didelė žala neatlyginta.
112. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas jas įvertino netinkamai ir dėl to nuteistajai paskyrė per švelnią bausmę. Tiek nuteistosios asmenybės, tiek jos veiksmų pavojingumas yra aukštas, todėl vienos švelniausių – piniginio pobūdžio sankcijos, paskyrimas nėra nei teisingas, nei proporcingas, baudos bausme BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Priešingos išvados neleidžia daryti net ir pakankamai užsitęsęs šios baudžiamosios bylos tyrimas bei nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai gali būti pagrindas mažinant paskirtos bausmės dydį, tačiau ne parenkant jos rūšį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės skyrimui reikšmingų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju tik griežčiausios – laisvės atėmimo – bausmės paskyrimas atitiks teisingos bei proporcingos bausmės kriterijus, bei bus pakankamas bausmės tikslams pasiekti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos priežasčių nuteistoji šiuo metu negalėtų atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
113. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, už BK 222 straipsnio 1 dalyje – iki ketverių metų, už BK 300 straipsnio 3 dalyje – iki penkerių metų. Aptariamų straipsnių sankcijose minimalūs laisvės atėmimo bausmės dydžiai nenustatyti, todėl atsižvelgtina į BK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalų 3 mėnesių terminą. Įvertinus tai, jog yra viena J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, kitas aptartas nuteistąją bei jos veiksmų pavojingumą atskleidžiančias aplinkybes, labai ilgą teisinio neapibrėžtumo nuteistosios atžvilgiu laiką, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki galutinio teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau, nei 12 metų, skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini artimesni jų minimaliai ribai. Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą J. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, už BK 222 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, už BK 300 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo bausmė 1 metams.
114. Už atskiras nusikalstamas veikas J. D. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos taikant bausmių apėmimo (griežtesne apimant švelnesnę) ir dalinio bausmių sudėjimo būdus. BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktas), už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – 1 metų, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą, bausmę, po to prie šių tarpusavyje subendrintų bausmių pridedant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo (atitinka minimalų šios rūšies bausmės dydį – BK 50 straipsnio 2 dalis) (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis), ir J. D. paskirti galutinę bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.
115. Į bausmės laiką įskaitytinas J. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d. (t. 61, b. l. 3-4, t. 62, b. l. 12-17, 27-32, 75-78, 111-113), viso 92 dienos, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo padaryta skaičiavimo klaida, nurodant, jog nuteistoji suėmime išbuvo 89, o ne 92 dienas. Ši klaida ištaisytina.
Dėl civilinių ieškinių
116. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y. remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-50-1073/2019). Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-85/2011). Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo konstatavimą ir turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-303/2009, 3K-3-157/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi negali būti pasinaudojama ir civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos, kaip antai, nusikalstamos veikos kvalifikavimui; nusprendžiant dėl švelnesnės negu įstatymo nustatytos bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis); nusprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis); taip pat kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-225-303/2019).
117. Šiame kontekste pirmiausia pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos J. D. veiksmų kvalifikacijai tiek pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, todėl jau vien todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pasinaudoti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi ir civiliniai ieškiniai turėjo būti galutinai išsprendžiami apkaltinamuoju nuosprendžiu.
118. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).
119. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nurodė, kad byloje pareikštų civilinių ieškinių tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės, tam būtina gauti papildomos medžiagos, todėl tai laikytina išimtinu atveju, kai yra pagrindas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai pripažino civiliniams ieškovams: Č. B., UAB „T.“ (vietoje UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“), UAB „E.“, UAB „B.“, N. L., UAB „D.“, UAB „G.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, UAB „G.“, UAB „F.“, UAB „O.“, R. S., teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad civilinių ieškinių dydžiai yra apskaičiuoti, todėl prašo juos tenkinti ir priteisti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą: R. S. 51 002,09 EUR, N. L. 28 962 EUR, UAB „O.“ 30 000 EUR, UAB „F.“ (teisių perėmėjui UAB „F1.“) 8 688,6 EUR, UAB „D.“ 41 191,52 EUR , UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) 101 367 EUR, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) 246 177,02 EUR, UAB „G.“ 43 443 EUR, UAB „B.“ 72 600 EUR, UAB „E.“ 108 321,34 EUR, UAB „T.“ 470 450,46 EUR, Č. B. 176 037,50 EUR.
120. Analogiški yra ir civilinių ieškovų R. S. bei UAB „G.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų argumentai. R. S. prašo šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti ir jos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti jos naudai iš J. D. 51 002,09 EUR turtinės žalos atlyginimo. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ atstovas advokatas D. Mecelica prašo panaikinti aptariamą skundžiamo nuosprendžio dalį ir civilinius ieškinius tenkinti pilnai. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais padarytas žalos dydis yra nustatytas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais, todėl perduoti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra jokio pagrindo. Teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas.
121. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliantų argumentais visiškai sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas lakoniškai konstatavęs, jog civilinių ieškinių apskaičiavimui būtina gauti papildomos medžiagos, nedetalizavo, kokių konkrečiai duomenų trūksta, ir išsamiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Skundžiamo nuosprendžio išvados civilinių ieškinių dalyje yra apskritai prieštaringos, pvz. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant argumentus dėl UAB „O.” civilinio ieškinio nurodyta, kad civilinis ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, tačiau netrukus, visiškai nemotyvuotai jis perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priežastys, kurios teismui trukdė išspręsti šį, kaip ir kitus civilinius ieškinius, išlieka visiškai neaiškios. Pastebėtina ir tai, kad nors bylos duomenimis dalis darbų pagal pasirašytas su UAB „L.“ paslaugų sutartis iš tiesų buvo atliekama, kaip parodė L. N., V. Č., R. L. ir kiti, dalis projektų buvo parengta ir neva perduota į Briuselį svarstymui, pateikta Lietuvos verslo paramos agentūrai (paraiška atmesta), dalis šių paslaugų iš tiesų buvo apmokėta, kaip ir sumokėtas atlygis V. Č. su L. N. už klientų UAB „L.“ suradimą, vis tik, šių išlaidų dydžiu mažinti pareikštus civilių ieškinių reikalavimus nėra jokio pagrindo. Sprendžiant dėl reikaavimų pagrįstumo aktualu tai, jog pagrindinis J. D. tikslas buvo apgaulė, siekiant pagal Paslaugų sutartis užvaldyti svetimą turtą, tuo tarpu civiliniai teisiniai santykiai tebuvo imituoti, siekiant paslėpti nusikalstamus veiksmus ir tokiu būdu sudarant galimybę tęsti juos kuo ilgesnį laiką bei apgaulės būdu užvaldyti kuo didesnę pinigų sumą. Visi be išimties nuo nusikalstamų J. D. veiksmų nukentėję asmenys patvirtino, kad susitarimus sudarė ir pinigus sumokėjo tik įtikinti jos galimybe gauti paramą tiesiogiai iš Briuselio, kas, kaip nustatyta, apskritai nebuvo daroma. Iš čia akivaizdu, kad civilinių ieškovų patirta žala kilo dėl nusikalstamų veiksmų, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl jos atlyginimui civilinio proceso normos netaikytinos. Nesant apeliacinio skundo dėl J. D. nuteisimo, visi jos gynėjo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti argumentai, kuriais kvestionuojamas civilinių ieškovų patirtų nuostolių nusikalstamas pagrindas nevertinti, kaip peržengiantys apeliacinių skundų ribas. Šiuo atveju, sprendžiant civilinių ieškinių klausimą aktualu tik tai, ar šiai dienai civilinių ieškovų reikalavimai nėra išspręsti kituose vykstančiuose procesuose ir ar patirti nuostoliai vis dar nėra atlyginti.
Dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių
122. Baudžiamojoje byloje UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti 350 000 Lt (101 367,01 EUR) turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 200-201). 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu (6 t., b. l. 202). Skundžiamu nuosprendžiu J. D. pripažinta kalta, jog apgaule savo naudai įgijo 350 000 Lt (101 367,01 EUR) vertės, svetimą UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Nustatyta, kad reikalavimo dydį sudaro pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti avansiniai mokėjimai: 2012-09-06 – 160 000 Lt (46 339,20 EUR), 2012-11-05 – 50 000 Lt (14 481,00 EUR), 2012-11-08 – 50 000 Lt (14 481 EUR), 2012-11-13 – 14 500 Lt (4 199,49 EUR), 2012-11-19 – 75 500 Lt (21 866,31 EUR). Nurodytas pinigų pervedimo sumas pagrindžia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44).
123. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) reikalauja priteisti 246 177,02 EUR turtinę žalą (6 t., b. l. 204-205, 206-207). 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu (6 t., b. l. 208-209). Skundžiamu nuosprendžiu J. D. pripažinta kalta, jog apgaule savo naudai įgijo 246 177,02 EUR svetimą UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Nustatyta, kad nurodytą sumą sudaro pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti avansiniai mokėjimai: 2012-07-02 – 450 000 Lt (130 329 EUR), 2012-12-13 – 220 000 Lt (63 716,40 EUR), 2012-12-14 – 180 000 Lt (52 131,60 EUR). Nurodytas pinigų pervedimo sumas pagrindžia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai – UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44).
124. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokių papildomų duomenų reikia sprendimui dėl UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių išsprendimo. Deklaratyviai nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3379-302/2014 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00151-2014-9) iškėlė UAB „L.“ bankroto bylą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) – 582 159,74 Lt; UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) – 1 619 100,92 Lt (100 t., b. l. 40-41, 59-60, 92). Vis tik, kaip matyti iš UAB „L.“ bankroto bylos eigos (100 t.), šio proceso metu iš UAB „L.“ turto buvo patenkinta tik labai nedidelė dalis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų – atitinkamai 14 061, 27 EUR ir 39 107,16 EUR. Iš dalies juos padengus po UAB „L.“ turto realizavimo bankroto byloje, likę neatlyginti kreditoriniai reikalavimai: UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) – 154 543,84 EUR, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) – 429 816, 88 EUR (100 t., b. l. 136-137), vis dar gerokai viršija baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžius. 2018 m. lapkričio 19 d. rašte prie UAB „L.“ likvidacinio balanso nurodomi tokie patys bendrovių kreditoriniai reikalavimai, papildomai pažymėta, kad bendrovė turto nebeturi, o administratorius atliko visus veiksmus, numatytus ĮVĮ 32 straipsnyje ir likvidavimo procedūra baigta (100 t., b. l. 183-185), Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu bankrutavusios UAB „L.“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog bankroto byloje buvo atlyginti UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) nuostoliai, susiję su šioje baudžiamojoje byloje nustatytais nusikalstamais J. D. veiksmais.
125. Atsiliepime į prokurorės skundą nuteistosios J. D. gynėjas nurodo, kad bankroto administratoriui nebuvo pateikti duomenys apie nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų pateiktus civilinius ieškinius ir bankroto administratorius negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar šie subjektai turi neginčijamą reikalavimo teisę BUAB „L.“, be to, gynėjui kyla abejonės (nenurodyta dėl ko), kad asmenys, manantys turį reikalavimo teisę į BUAB „L.“ nesikreipia į bankroto administratorių, neteikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo teisę ir nesudaro bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patikrinti šiuos įrodymus. Pastebėtina, kad asmens teisė reikšti civilinį ieškinį yra jo subjektinė teisė, todėl tai, kad ieškinys pareikštas ne civilinėje byloje, o baudžiamojo proceso metu, neturi jokios įtakos vertinant jo pagrįstumą. Juo labiau aktualu tai, kad civilinėje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės (išankstinės) galios baudžiamojoje byloje. Galutinį procesinį sprendimą dėl pareikštų civilinių ieškinių priima baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, todėl bankroto administratoriaus ar bankroto bylą nagrinėjusio teismo šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių reikalavimų vertinimas ar jo nebuvimas jokios įtakos nagrinėjamoje byloje priimamam teismo sprendimui neturi.
126. Skundžiamame nuosprendyje taip pat deklaratyviai pateikta nuoroda į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-15-864/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02077-2014-8) pagal UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams: UAB „H.“, L. K., J. D., L. R., A. L., N. A., tretieji asmenys D. V., AB (duomenys neskelbtini) bankas. Pažymint, kad civilinė byla sustabdyta 2019 m. lapkričio 6 d. Kokią įtaką nurodyta civilinė byla turi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-15-864/2025 UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pagal patikslintą civilinį ieškinį reikalauja priteisti 338 657,15 EUR žalos atlyginimo, siejamo su Paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi aptariama civilinė byla šiai dienai iš tiesų yra sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Taigi, civilinis ginčas šiai dienai nėra išspręstas ir jokie UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) reikalavimai, siejami su baudžiamojoje byloje aktualia Paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nėra patenkinti.
127. Atsiliepimu į prokurorės ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus J. D. gynėjas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-15-864/2025 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02077-2014-8) pradinis ieškovas UAB „L.“ 2018 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 18/11/11 reikalavimo teisę perleido UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), kuri 2019 m. sausio 22 d. teismo nutartimi šioje byloje buvo pakeista naujuoju ieškovu. UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) susidariusi skola prieš J. D. atsirado dėl civiline tvarka perleistos skolos iš UAB „L.“, o ne dėl nusikalstamos veikos padarymo ir turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Advokatas nurodo, kad UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir „V.“ (duomenys neskelbtini) reikalavimai atlyginti neva jiems padarytą žalą kildinami iš priimtų procesinių sprendimų Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2A-154-430/2018, 2-644-794/2017, 2-2195-794/2016, 2-3378-823/2014.
128. Su tokiais atsiliepimo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš tiesų, civilinėje byloje Nr. 2-15-864/2025 priimta 2019 m. sausio 22 d. nutartimi pradinis ieškovas BUAB „L.“ pakeistas nauju ieškovu UAB „V.“ (duomenys neskelbtini). Tokio sprendimo pagrindas – 2018 m. lapkričio 12 d. tarp BUAB „L.“ ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 18/11/12, kuria be kita ko perleista 340 807,15 EUR dydžio reikalavimo teisė į UAB „H.“, L. K., J. D., L. R., A. L., N. A.. Aptariami procesai šioje baudžiamojoje ir nurodytoje civilinėje byloje yra betarpiškai susiję, tačiau kildinami skirtingais pagrindais. Civilinė byla šiai dienai nėra išnagrinėta, sustabdyta iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Kadangi žala kildinama iš tos pačios Paslaugų sutarties pasirašymo, tiek šioje, tiek ir aptariamoje civilinėje byloje aktualu nustatyti priežastinį ryšį tarp kilusių padarinių ir teisei priešingų veiksmų ir tai turi esminę reikšmę galutinio sprendimo priėmimui. Toks ryšys nustatytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kur A. D. pripažinta kalta dėl apgaulės būdu, pasirašant ir panaudojant Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) pinigų užvaldymo. Jokių abejonių dėl bendrovės patirtų nuostolių dydžio ir to, kad nuostoliai nėra šiai dienai atlyginti jokiame procese, nėra. Atsižvelgiant į tai, pradėtas procesas civilinėje byloje Nr. 2-15-864/2025 baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neužkerta kelio išspręsti civilinio ieškinio reikalavimus šioje baudžiamojoje byloje. Analogiška išvada seka ir dėl kitų atsiliepime gynėjo nurodomų civilinių procesų, dalis jų yra pasibaigę iki paminėto teisių perėmimo susitarimo. Kiti atsiliepimo argumentai yra susiję su įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo vertinimu civilinėje, tačiau, nesant skundo dėl J. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, plačiau teisėjų kolegijos nevertintini.
129. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, jog J. D. apgaule užvaldė 101 367,01 EUR UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir 246 177,02 EUR UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas, pervestas UAB „L.“ pagal Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šie bendrovių patirti nuostoliai laikytini tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. D. nusikalstamais veiksmais, konstatuotais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šioje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji apgaule užvaldytus pinigus civiliniams ieškovams būtų grąžinusi ar padaryta žala atlyginta kito proceso metu, atsižvelgiant į tai, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl UAB „G.“ civilinio ieškinio
130. Dėl UAB „G.“ civilinio ieškinio apylinkės teismas nurodė, kad bendrovė reikalauja 43 443 EUR pagal 2013 m. balandžio 15 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su UAB „M.“) atlikto avansinio mokėjimo reikalaujamai sumai. UAB „G.“ pripažinta civiliniu ieškovu 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu (6 t., b. l. 216-217). Jokių argumentų, iš kurių būtų galima nustatyti priežastis, sutrukdžiusias pirmosios instancijos teismui išspręsti šios bendrovės civilinį ieškinį, skundžiamame nuosprendyje neišdėstyta, apsiribota civilinio ieškinio turinio pacitavimu. Tokių priežasčių nenurodyta ir J. D. gynėjo atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą.
131. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir nėra ginčijama, kad J. D. nusikalstamu apgaulės būdu užvaldė UAB „G.“ 150 000 Lt (43 443 EUR) vertės turtą – pinigines lėšas, sumokėtas vykdant su VšĮ „M.“ sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 158-160). Byloje esantis UAB „G.“ 2013 m. balandžio 24 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 150 000 Lt sumokėjimą VšĮ „M.“. Šiame orderyje yra originalūs M. M. ir finansininkės A. A. parašai, nurodyta, kad mokėjimo pagrindas – sutartis (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 172). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. D. grąžino UAB „G.“ apgaule užvaldytus pinigus ar padaryta žala atlyginta kito proceso metu, bendrovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais J. D. veiksmais, todėl UAB „G.“ civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl R. S. (A. S. teisių perėmėjos) civilinio ieškinio
132. A. S. civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti 86 886 EUR (300 000 Lt) turtinę žalą dėl pasirašytų su UAB „L.“ Paslaugų teikimo sutarčių: 2010 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 65-68). Nutarimu 2018 m. lapkričio 8 d. A. S. pripažintas civiliniu ieškovu (3 t., b. l. 70), o jam mirus (2019 m. kovo 17 d.), 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu civiline ieškove 89 231,93 EUR sumai pripažinta jo teisių paveldėtoja R. S. (3 t., b. l. 71-77, 78-81, 84).
133. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. apgaule užvaldė 51 002,09 EUR vertės svetimą A. S. turtą – pinigines lėšas – gautas pagal 2011 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Paslaugų sutartis. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Apeliaciniu skundu R. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir patenkini jos civilinio ieškinio reikalavimą, kuris neviršija teismo nustatytos J. D. nusikalstamais veiksmais užvaldytos pinigų sumos – 51 002,09 EUR.
134. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl R. S. civilinio ieškinio nurodė, kad jis galėtų būti tenkinamas tik dalyje dėl apgaulės, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu, dalies – 51 002,09 EUR, tačiau sprendimo šioje dalyje nepriėmė, nurodydamas prieštaringus argumentus. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad T. B. (kaip UAB „J.“ atstovo ir kaip fizinio asmens, pagal minėtas paslaugų teikimo sutartis) turtiniai santykiai su J. D. ir UAB „L.“ neatsiejamai buvo susieti su A. S. finansavimu. Iš čia, o ir iš kaltinime nustatytomis pripažintų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog teismui nekilo abejonių, jog mokėjimai pagal 2011 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Paslaugų sutartis buvo atlikti A. S. lėšomis, tačiau toliau nuosprendyje nurodoma, jog byloje yra duomenys dėl galimų paskolos santykių tarp J. D. ir T. B., kurių analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje nėra duomenų apie likusį T. B. įsipareigojimo J. D. įvykdymą pagal 2010 m. lapkričio 28 d. paprastąjį vekselį dėl 375 000 Lt, kurio terminas suėjo 2014 m. spalio 30 d. (3 t., b. l. 32). Nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra duomenų, kas pateikė minėtus dokumentus, kurie labiau atitinka originalus, todėl teismas nepripažino jų įrodymais. Pažymėjo, kad jie nevertinami ir sprendžiant civilinį ieškinį, nes galimai paskoliniai santykiai buvo ne tarp civilinio ieškovo ir jo reikalavimo teisių perėmėjos R. S., o galimai tarp T. B. ir J. D.. Tuo pirmosios instancijos teismo argumentai dėl R. S. civilinio ieškinio baigiasi, t. y. aptaręs nurodytus duomenis, teismas pagrindė, kodėl jais nesivadovauja, tačiau tuo pačiu darė prieštaringą išvadą, kad iš nurodytų duomenų susidaro situacija, jog galimai tokie paskoliniai santykiai buvo neatsiejami su A. S. finansavimo klausimais, nes vyko tarp minėtų paslaugų sutarčių šalių panašiu laikotarpiu, t. y. teismo išvada daroma vadovaujantis duomenimis, kurių jis pats nelaiko įrodymais. Tuo pačiu skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįsta, kokios priežastys ar duomenų trūkumas sutrukdė R. S. ieškiniui išspręsti.
135. Iš baudžiamojoje byloje esančios UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad iš UAB „J.“ AB DnB Nord banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: 2011-06-22 – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2011-06-28 – 40 000 Lt (11 584,80 EUR), 2011-07-05 – 40 221,11 Lt (11 648,84 EUR), 2011-07-12 – 42 000 Lt (12 164,04 EUR). Viso pervesta 164 000 Lt (47 497,68 EUR) (1 t., b. l. 4-44). Iš AB DnB Nord banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011-06-21 T. B. į sąskaitą įnešė 41 778,88 Lt, 2011-06-28 – 40 000 Lt, 2011-07-05 – 40 221,11 Lt, 2011-07-12 – 42 000 Lt (3 t., b. l. 18-26), t. y. grynaisiais į sąskaitą įneštos sumos ir laikas atitinka UAB „J.“ atliktus mokėjimus UAB „L.“. Baudžiamojoje byloje esančiame 2012 m. balandžio 26 d. UAB „L.“ kasos pajamų orderyje serija (duomenys neskelbtini) Nr. 20120426 nurodyta, jog iš T. B. pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 12 100 Lt (3 504,40 EUR) (3 t., b. l. 17). Taigi, kasos pajamų orderyje Nr. 20120426 aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis, mokėjimas atliktas netrukus po 2012 m. balandžio 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir nors ant jo J. D. parašai yra akivaizdžiai padaryti parašo antspaudu, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje J. D. šių pinigų gavimo fakto neginčijo. Nurodė, kad iš viso iš T. B. UAB „L.“ yra gavusi 176 100 Lt, t. y. pinigų sumą, kuri atitinka pervestų 164 000 Lt ir grynųjų 12 100 Lt pinigų sumą. Taigi, ginčo dėl J. D. užvaldytos ir skundžiamo nuosprendžio kaltinime nurodytos pinigų sumos dydžio byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
136. Nei J. D., nei T. B. apklausos metu nenurodė, kad juos būtų sieję asmeniniai paskolos santykiai, tai, kad pagal kaltinime nurodytas paslaugų sutartis perduoti pinigai priklausė A. S., parodė tiek pats A. S. (ikiteisminio tyrimo metu), tiek jo sutuoktinė R. S., tiek T. B., todėl nesant jokių abejonių dėl apgaulės prarastų A. S. piniginių lėšų, jo teisių perėmėjos R. S. ieškinys nepagrįstai perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. D. grąžino A. S. ar R. S. apgaule užvaldytus pinigus ar padaryta žala atlyginta kito proceso metu. Šie nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais J. D. veiksmais, todėl R. S. apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas. Iš J. D. R. S. priteistina 51 002,09 EUR turtinė žala.
137. Atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą J. D. gynėjas atkartoja pirmosios instancijos teismo argumentus, tačiau analogiškai deklaratyviai nurodo, kad civilinio ieškinio dabar apskaičiuoti negalima. Jokių naujų aplinkybių, kodėl negalima tiksliai nustatyti civilinio ieškinio sumos nenurodo. Be to, gynėjas teigia, jog susitarimai dėl paslaugų teikimo UAB „L.“ buvo sudaryti jai būnant šios bendrovės direktore, taigi, visos sutartys sudarytos ne jos asmeniškai, o kaip įmonės atstovės. Santykiai tarp įmonių sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atsakant į šį gynėjo argumentą pažymėtina, jog civiliniai santykiai nagrinėjamoje byloje buvo naudojami J. D. apgaulei pridengti, todėl nėra reguliuojami civilinio proceso tvarka, o J. D. kyla baudžiamoji atsakomybė, kuri nėra ginčijama.
Dėl UAB „O.“ civilinio ieškinio
138. UAB „O.“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti 30 000 EUR patirtą turtinę žalą (5 t., b. l. 34). Nutarimu 2015 m. vasario 6 d. UAB „O.“ pripažinta civiliniu ieškovu (5 t., b. l. 35). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad J. D. apgaule savo naudai įgijo 103 584 Lt (30 000 EUR) vertės svetimą UAB „O.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymu ir jos pagrindu atliktais mokėjimais. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Pasisakydamas dėl UAB „O.“ civilinio ieškinio apylinkės teismas nurodė, kad pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, priteisiant iš J. D. 30 000 EUR turtinės žalos UAB „O.“, nežiūrint į tai, galutiniu sprendimu UAB „O.“ civilinį ieškinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, konstatavęs ieškinio pagrįstumą ir nenurodęs jokių kliūčių ar dokumentų trūkumo priimti sprendimui baudžiamojoje byloje, priėmė prieštaringą ir nepagrįstą sprendimą.
139. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijama, kad J. D. apgaulės būdu užvaldė UAB „O.“ priklausančius 30 000 EUR, duomenų, kad nuteistoji būtų savanoriškai ar kitų procesų metu atlyginusi šiuos bendrovės patirtus nuostolius, byloje nėra. Tarp UAB „O.“ patirtų nuostolių ir nusikalstamų J. D. veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keistinas. Iš J. D. UAB „O.“ naudai priteistina 30 000 EUR turtinė žala.
140. Teisėjų kolegija nevertina J. D. gynėjo atsiliepime į prokuroro skundą iškeltos versijos, kad jo ginamosios parašai ant orderių, kuriuose nurodytas 30 000 EUR grynųjų pinigų perdavimas J. D., yra suklastoti, kadangi teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamo apgaulės būdu šios sumos užvaldymo, taigi ir nurodytos pinigų sumos perdavimo nuteistajai, nėra skundžiama. Tuo tarpu aplinkybė, jog bendrovė pasirinko savo turtines teises ginti baudžiamajame procese ir nesikreipė į bankroto administratorių UAB „L.“ bankroto byloje, nerodo nei bendrovės pasyvumo įgyvendinant savo turtines teises, nei civilinio ieškinio reikalavimo nepagrįstumo. Kaip minėta, pagal BPK 109 straipsnį, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs subjektas turi teisę reikšti civilinė ieškinį baudžiamojoje byloje, to nepadaręs, šią teisę gali įgyvendinti civilinio proceso tarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas numato asmeniui galimybę pasirinkti, kokiu būdu jis pageidauja įgyvendinti savo turtines teises, todėl tai negali būti ieškinio atmetimo pagrindu. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje pripažinta UAB „O.“ teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, J. D. ar jos gynėjo apeliacinio skundo byloje nėra, todėl ieškinio atmetimo klausimas visa apimtimi, kaip kvestionuojama gynėjo atsiliepime, nesvarstytinas.
Dėl UAB „D.“ civilinio ieškinio
141. UAB „D.“ reikalauja priteisti 41 191,52 EUR turtinės žalos (91 t., b. l. 150-153). 2013 m. spalio 18 d. nutarimu UAB „D.“ pripažinta civiliniu ieškovu (5 t., b. l. 98). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog J. D. apgaulės būdu savo naudai įgijo 146 226,08 Lt (42 350 EUR) vertės svetimą, UAB „D.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „D.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestais avansiniais mokėjimais: 2012-07-30 – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2012-10-05 – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012-10-08 – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012-10-23 – 32 668,32 Lt (9 461,40 EUR), 2013-03-01 – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), viso – 146 226,08 Lt (42 350 EUR). Ši nuosprendžio dalis neskundžiama. Pasisakydamas dėl UAB „D.“ ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendrovės atstovo advokato S. Juzukonio argumentų perrašymu, atstovo B. Š. pareiškimu dėl ieškinio palaikymo pacitavimu, bei nurodymu, kad J. D. civilinio ieškinio nepripažino. Jokie argumentai, kas sutrukdė išspręsti civilinį ieškinį priimant apkaltinamąjį nuosprendį nenurodyti.
142. UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina UAB „D.“ mokėjimais: 2012-07-30 – 41 778,88 Lt (12 100 EUR), 2012-10-05 – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012-10-08 – 15 000 Lt (4 344,30 EUR), 2012-10-23 – 32 668,32 Lt (9 461,40 EUR), 2013-03-01 – 41 778,88 Lt (12 100 EUR) (1 t., b. l. 4-44). Šios išlaidos pripažintinos UAB „D.“ nuostoliais tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su nusikalstamais J. D. veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad J. D. geranoriškai grąžino UAB „D.“ jos pervestas sumas ar patirti nuostoliai būtų atlyginti kitų procesų metu. Reikalaujamas priteisti žalos dydis neviršija skundžiamame nuosprendyje nusikalstamu būdu užvaldytų pinigų sumos dydžio, todėl UAB „D.“ civilinis ieškinys tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas, iš J. D. UAB „D.“ priteistina bendrovės reikalaujama suma – 41 191,52 EUR turtinės žalos atlyginimas.
Dėl N. L. civilinio ieškinio
143. N. L. reikalauja priteisti 100 000 Lt (28 962 EUR) turtinę žalą (t. 7, b. l. 1-4). 2014 m. sausio 20 d. nutarimu ji pripažinta civiliniu ieškovu (t. 7, b. l. 10). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. L. 100 000 Lt (28 962 EUR) vertės turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) finansuotojai N. L. priklausančių 100 000 EUR grynaisiais perdavimu J. D. 2012 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. rugpjūčio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiais. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Apylinkės teismas perduodamas nagrinėti N. L. ieškinį civilinio proceso tvarka, jokių argumentų, kodėl negali jo išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenurodė.
144. Iš N. L. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad N. L. 2012 m. rugpjūčio 6 d. išgrynino 50 000 Lt; 2012 m. rugpjūčio 7 d. – 26 000 Lt; 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 25 000 Lt (7 t., b. l. 6-8). Nurodytas pinigų gryninimo laikas ir sumos atitinka kaltinime nurodytus J. D. atliktus mokėjimus, taigi, abejonių, jog mokėjimai atlikti N. L. pinigais nėra. Byloje nėra duomenų, jog J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi N. L., ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais J. D. veiksmais, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas, iš J. D. N. L. priteistinas 28 962 EUR turtinės žalos atlyginimas.
Dėl UAB „B.“ civilinio ieškinio
145. UAB „B.“ civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti 250 673,28 Lt (72 600 EUR) turtinę žalą (t. 5, b. l. 159-160). 2014 m. sausio 30 d. nutarimu bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu (t. 5, b. l. 161). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą, 250 673,28 Lt (72 600 EUR) vertės, UAB „B.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „B.“ AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestu 250 673,28 Lt (72 600 EUR) avanso sumokėjimu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Perduodamas nagrinėti UAB „B.“ ieškinį civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas jokių argumentų, kodėl negali jo išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenurodė, apsiribojo pažymėdamas, kad UAB „B.“ atstovas S. V. teisiamajame posėdyje pareikštą civilinį ieškinį palaikė.
146. 2013 m. vasario 19 d. UAB „B.“ 250 673,28 Lt pervedimą į UAB „L.“ banko sąskaitą patvirtina UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44). Byloje nėra duomenų, jog J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi UAB „B.“, ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais J. D. veiksmais, todėl bendrovės civilinis ieškinys tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas, iš J. D. UAB „B.“ priteistinas 72 600 EUR turtinės žalos atlyginimas.
Dėl UAB „E.“ civilinio ieškinio
147. UAB „E.“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti 374 011,92 Lt (108 321,34 EUR) dydžio turtinę žalą (9 t. b. l. 70-71). 2014 m. spalio 22 d. nutarimu bendrovė pripažinta civiliu ieškovu (9 t., b. l. 72). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą – 376 009,92 Lt (108 900 EUR) vertės, UAB „E.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „E.“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestais avansiniais mokėjimais: 2013-03-08 – 160 000,00 Lt (46 339,20 EUR), 2013-03-20 – 122 007,44 Lt (35 335,80 EUR), 2013-04-17 – 94 002,48 Lt (27 225,00 EUR), t. y. viso pervedus 376 009,92 Lt (108 900 EUR). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Perduodamas nagrinėti UAB „E.“ ieškinį civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas jokių argumentų, kodėl negali jo išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenurodė, apsiribojo civilinio ieškinio turinio perrašymu.
148. UAB „E.“ 376 009,92 Lt pervedimą į UAB „L.“ banko sąskaitą patvirtina UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44). Byloje nėra duomenų, jog J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi UAB „E.“ ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstamais J. D. veiksmais, reikalaujamas priteisti žalos dydis neviršija skundžiamame nuosprendyje nusikalstamu būdu užvaldytų pinigų sumos dydžio, todėl bendrovės civilinis ieškinys tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas, iš J. D. UAB „E.“ priteistinas 108 321,34 EUR turtinės žalos atlyginimas.
Dėl Č. B. civilinio ieškinio
149. Č. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 176 037,50 EUR nuostolius ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad jo reikalavimą sudaro 459 567,68 Lt pervesta UAB „L.“ suma, 7 procentų palūkanos, kurias jis moka kredito unijai „N.“ bei 100 000 Lt sumokėtų UAB „H1.“ (9 t., b. l. 101-102). 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Č. B. pripažintas civiliniu ieškovu (9 t., b. l. 111). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. savo naudai įgijo 459 567,68 Lt (133 100 EUR) vertės svetimą, Č. B. turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Č. B. priklausančios kredito unijos „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 26 d. pervestu 459 567,68 Lt (133 100 EUR) avansiniu mokėjimu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Perduodamas nagrinėti Č. B. ieškinį civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas jokių argumentų, kodėl negali jo išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nenurodė, apsiribojo konstatavimu, jog Č. B. teismo posėdyje patvirtino, jog avansą pervedė iš savo asmeninės sąskaitos, žala padaryta jam.
150. 2013 m. birželio 26 d. Č. B. 459 567,68 Lt (133 100 EUR) pervedimą į UAB „L.“ banko sąskaitą patvirtina UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir Č. B. mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 4-44, 9 t., b. l. 90). Byloje nėra duomenų, jog J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi Č. B. ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. D. nusikalstamais veiksmais, todėl Č. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 459 567,68 Lt (133 100 EUR) turtinės žalos priteisimo tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas. Iš J. D. Č. B. priteistinas 133 100 EUR turtinės žalos atlyginimas.
151. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško nuostolių atlyginimo pagrįstas tik iš dalies, kadangi palūkanų dydis ir jų skaičiavimo pradžios laikotarpis neatitinka teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys civilinėse ir baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018, Nr. 2K-P-75-788/2019). Vadovaujantis nurodytų reglamentavimu ir teismų praktika, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti civilinio ieškovo teisę gauti padarytos žalos atlyginimą, iš J. D. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civiliniam ieškovui B. Č. šiuo teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydžio, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
152. Dėl reikalavimo priteisti 100 000 Lt, sumokėtų UAB „H1.“. Byloje yra pateikta Č. B. ir UAB „H1.“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. projektavimo darbų sutartis dėl (duomenys neskelbtini) parengimo, kurios 4.2.1 punkte nustatytas 100 000 Lt avansas (9 t. b. l. 91-95). 2013 birželio 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 100 000 Lt Č. B. sumokėjimą UAB „H1.“ (9 t., b. l. 96). Vis tik, baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų išvadai nurodytą sutartį ir pagal ją atliktą avansinį mokėjimą susieti išimtinai su J. D. nusikalstamais veiksmais. Sutartis su UAB „H1.“ (2012 m. rugpjūčio 31 d.) buvo sudaryta daug anksčiau, nei su UAB „L.“ (2013 m. birželio 18 d.), be to, kaip seka iš liudytojo A. T. parodymų, liudytojas jau nuo 2012 m. sausio mėn. žinojo apie Č. B. ketinimą jo valdomų viešbučių pagrindu (duomenys neskelbtini) įkurti (duomenys neskelbtini), taigi, tokia sutartis galėjo būti sudaryta dar iki pažinties su J. D. ir V. Č.. Nors A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakankamai detaliai nupasakojo derybų eigą (jų nutrūkimą ir atnaujinimą), jis neužsiminė, jog projektavimo darbų sutartis būtų buvusi viena iš derybų sąlygų. Iš teismo posėdžio metu A. T. duotų parodymų taip pat negalima vienareikšmė išvada, kad sutartis su UAB „H1.“ ir techninis projektas buvo paruoštas išskirtinai dėl J. D. įtakos. Liudytojas nurodė, kad paruošus verslo plano bendrąją dalį, VšĮ „K.“ kreipėsi į Č. B., kad laikas pradėti ruošti techninį projektą. Kiek žino, jis sudarė sutartis su UAB „H1.“ ir techninis projektas buvo paruoštas. Vis tik, jokių sutarties sudarymo ir techninio projekto detalesnių parengimo aplinkybių liudytojas nenurodė, tuo tarpu sutarties data yra daug ankstesnė. Savo ruožtu Č. B. apie projektavimo darbų rangos sutartį ir su tuo susijusias išlaidas viso proceso metu duodamas parodymus neužsiminė. Su ja susijusios išlaidos iš esmės nurodytos tik civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus sutarčių su UAB „H1.“ ir UAB „L.“ sudarymo laiką, išlieka nepaneigta abejonė, jog susitarimui su UAB „H1.“ J. D. neturėjo jokios įtakos. Šios abejonės nepašalina ir aplinkybė, kad 100 000 Lt avansinio mokėjimo nurodymas buvo atliktas 2013 m. birželio 26 d., t. y. po sutarties su UAB „L.“ sudarymo, kadangi pagal Projektavimo darbų sutarties 4.1 punkte nurodyta 826 500 Lt be PVM jos kaina, o pagal 4.2.1. punktą 100 000 EUR avansas sumokamas per 15 d. nuo sutarties pasirašymo. Taigi, neatmestina, kad 2013 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu buvo atliekami kiti avansiniai mokėjimai pagal aptariamą sutartį, todėl jis neabejotinai nepatvirtina sandorio pradžios, tuo pačiu negali būti siejamas su J. D. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, kaltinime datuojamais nuo 2013 m. antroje pusėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis Č. B. reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.
153. Dėl reikalavimo priteisti Č. B. 7 proc. metines palūkanas (48 254,61 Lt) kredito unijai „N.“. Pagal civiliniame procese galiojančias normas, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Iš Č. B. 2013 m. birželio 26 d. pavedimo UAB „L.“ matyti, kad pinigai iš tiesų mokėti iš Č. B. kredito unijos „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), vis tik, viso baudžiamojo proceso metu duomenų, pagrindžiančių ieškinio argumentus apie finansinius įsipareigojimus „N.“, įskaitant ir nurodytą palūkanų normą, jų paskaičiavimo sąlygas (sutarties su kredito unija, kurioje būtų fiksuotos Č. B. nurodomos sąlygos), Č. B. nepateikė, apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir jokių papildomų dokumentų apygardos teismas iš Č. B. taip pat nėra gavęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 48 254,61 Lt priteisimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl UAB „T.“ (UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ teisių perėmėjo) civilinio ieškinio
154. UAB „A.“ civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR) turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalavimą sudaro pagal su UAB „L.“ sudarytas sutartis pervestų avansinių mokėjimų suma (10 t., b. l. 182-183). 2015 m. sausio 21 d. nutarimu UAB „A.“ pripažintas civiliniu ieškovu (10 t., b. l. 184). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. savo naudai įgijo svetimą, 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR) vertės, UAB „A.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „A.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestais avansiniais mokėjimais: 2013-05-07 – 960 914,24 Lt (278 300 EUR), 2013-05-30 – 346 000 Lt (100 208,53 EUR), 2013-06-07 – 134 457,12 Lt (38 941,47 EUR), viso 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR). Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta 2020 m. birželio 30 d. UAB „A.“ reikalavimo teisių pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „T.“ sutartis (90 t., b. l. 105-107). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pradinis ieškovas UAB „A.“ pakeistas teisių perėmėju – naujuoju ieškovu UAB „T.“ (90 t., b. l. 160-161).
155. Perduodamas nagrinėti UAB „A.“ (UAB „T.“) ieškinį civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas apsiribojo civilinio ieškinio turinio perrašymu bei nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „A.“ reikalavimu kreipėsi dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka 2013 m. rugpjūčio 7 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą dėl 1 441 371,36 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų, 4 603,43 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriui UAB „A.“ iš skolininko UAB „L.“, nes kreditorius per nustatytą terminą ieškinio teisme nepareiškė. Teismas kreditoriaus UAB „A.“ pareiškimą laikė nepaduotu ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartimi išaiškinta, kad tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinio bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti UAB „A.“ (UAB „T.“) civilinio ieškinio priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
156. UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44) patvirtina, jog UAB „A.“ kaltinime nurodytomis datomis pervedė šiai bendrovei 1 441 371,36 Lt. Duomenų, kad J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi UAB „A.“ ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu, nėra. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. D. nusikalstamais veiksmais, todėl UAB „A.“ civilinis ieškinys dalyje dėl 1 441 371,36 Lt (417 450 EUR) turtinės žalos priteisimo tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas. Iš J. D. UAB „A.“ teisių perėmėjui UAB „T.“ priteistinas 417 450 EUR turtinės žalos atlyginimas.
157. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti duomenys apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo priėmimą, bei jį panaikinančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį yra teisingi, tačiau akivaizdu, jog 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikinus baudžiamąjį įsakymą dėl skolos priteisimo, šalys buvo grąžintos į status quo. Pastebėtina, kad ir pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodyta, kad ji neužkerta kelio kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Toks ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir kokiuose analogiškuose procesuose nėra išspręstas.
158. VšĮ „Š.“ civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti 53 000,46 EUR turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalavimą sudaro pagal su UAB „L.“ sudarytas sutartis pervestų avansinių mokėjimų suma (10 t., b. l. 185-186). 2015 m. sausio 21 d. nutarimu VšĮ „Š.“ pripažinta civiliniu ieškovu (10 t., b. l. 187). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. savo naudai įgijo svetimą, 183 000 Lt (53 000,46 EUR) vertės, VšĮ „Š.“ turtą – pinigines lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „Š.“ AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 2 d. pervedus 183 000 Lt (53 000,46 EUR) avansiniu mokėjimu. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta 2020 m. birželio 30 d. VšĮ „Š.“ reikalavimo teisių pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „T.“ sutartis (90 t., b. l. 102-104). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pradinis ieškovas VšĮ „Š.“ pakeistas teisių perėmėju – naujuoju ieškovu UAB „T.“ (90 t., b. l. 160-161).
159. Perduodamas nagrinėti VšĮ „Š.“ (UAB „T.“) ieškinį civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas vėl gi apsiribojo VšĮ „Š.“ civilinio ieškinio turinio perrašymu bei nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta kreditoriaus VšĮ „Š.“, atstovaujamo direktoriaus A. N., ir skolininko UAB „L.“, atstovaujamo direktorės L. N., 2013 m. spalio 9 d. taikos sutartis, kuria ginčo šalys susitarė dėl kreditoriaus reikalautos 183 000 Lt dydžio skolos ir palūkanų priteisimo. Šia patvirtinta taikos sutartimi skolininkas sutiko – „<...> šioje Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti pareiškėjui 183 000 Lt skolos sumą ir 6 procentų metines palūkanas nuo šiame punkte nurodytos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki taikos sutarties visiško įvykdymo <...>“. Minimą sumą skolininkas įsipareigojo pareiškėjui sumokėti per 3 kalendorines dienas nuo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 19 d. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti VšĮ „Š.“ (UAB „T.“) civilinio ieškinio priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir ar tokiam sprendimui turėjo įtakos nuosprendyje paminėtas civilinis procesas.
160. UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 4-44) patvirtina, jog VšĮ „Š.“ kaltinime nurodytu laiku pervedė šiai bendrovei 183 000 Lt. Duomenų, kad J. D. nurodytą pinigų sumą būtų grąžinusi VšĮ „Š.“ ar šie pinigai būtų priteisti kitų procesų metu, nėra. Patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. D. nusikalstamais veiksmais, todėl VšĮ „Š.“ civilinis ieškinys dalyje dėl 53 000,46 EUR turtinės žalos priteisimo tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas. Iš J. D. VšĮ „Š.“ teisių perėmėjui UAB „T.“ priteistinas 53 000,46 EUR turtinės žalos atlyginimas. Viso UAB „T.“ priteistinas 470 450,46 EUR (417 450 + 53 000,46) turtinės žalos atlyginimas.
161. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta apie buvusį VšĮ „Š.“ pradėtą civilinį procesą tuo pačiu pagrindu, dėl tos pačios skolos (Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-36088-820/2013), tačiau šiuo atveju nustatyta, kad J. D. tik imitavo tarp šalių civilinius teisinius santykius, tuo tarpu žala atsirado iš jos nusikalstamų veiksmų. Baudžiamojoje byloje skiriasi atsakovas, iš kurio reikalaujama priteisti turtinę žalą, todėl ginčas nėra tapatus. Juo labiau, nors tarp VšĮ „Š.“ ir UAB „L.“, atstovaujamos L. N. ir buvo pasirašyta taikos sutartis, 2014 m. balandžio 30 d. išduotas vykdomasis raštas 183 000 Lt sumai bei 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo išieškomos sumos nuo 2013 m. gruodžio 12 d. išieškojimui, tačiau jokie išieškojimai iš bankrutavusios ir šiuo metu jau iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „L.“ nebuvo atlikti. Tokių duomenų byloje nėra nei minėtoje civilinėje, nei šioje baudžiamojoje byloje.
162. VšĮ „Š.“ ir UAB „A.“ civiliniuose ieškiniuose taip pat reiškiamas reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau jokie išlaidas pagrindžiantys duomenys nepateikti. Atsižvelgiant į tai, tokie prašymai atmestini.
Dėl UAB „F.“ civilinio ieškinio
163. UAB „F.“ civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti 30 000 Lt (8 688,60 EUR) turtinę žalą (5 t., b. l. 56). 2016 m. birželio 14 d. nutarimu UAB „F.“ pripažinta civiliniu ieškovu (5 t., b. l. 58-59). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. D. apgaule įgijo UAB „F.“ priklausantį 30 000 Lt (8 688,60 EUR) vertės turtą – piniginės lėšas. Nusikalstami veiksmai siejami su pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ direktorės V. P. 2012 m. balandžio 6 d. iš bendrovės sąskaitos į UAB „L.“ pervesta 30 000 Lt (8 688,60 EUR) suma. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas, tačiau argumentų, dėl kokių priežasčių UAB „F.“ civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, skundžiamame nuosprendyje nėra.
164. UAB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina iš UAB „F.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 6 d. atliktą 30 000 Lt pavedimą į UAB „L.“, paskirtyje nurodant „avansinis mokėjimas pagal 2012-03-30 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 4-44). Šios išlaidos pripažintinos UAB „F.“ nuostoliais tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su nusikalstamais J. D. veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad J. D. geranoriškai grąžino UAB „D.“ jos pervestas sumas ar patirti nuostoliai būtų atlyginti kitų procesų metu.
165. Nustatyta, kad šiai dienai UAB „F.“ yra bankrutavusi. Apylinkės teisme 2021 m. birželio 23 d. liudytoju apklaustas K. A. (UAB „F.“ nemokumo administratoriaus UAB „F1.“ vadovas) parodė, kad UAB „F.“ bankroto byloje buvo patvirtinta 7 150 EUR administravimo išlaidų suma. Bendrovės turto nepakako šioms išlaidoms padengti, todėl kreditoriai šiai sumai perleido turtines teises bankroto administratoriui. Palaiko ieškinį 7 150 EUR sumai, tiek, kiek buvo perleista turtinių teisių. Jei teismas nuspręstų priteisti 8 688,60 EUR, likusi suma būtų padalinta akcininkams. Pats su UAB „F.“ ieškiniu nėra susipažinęs, mano, kad keisis jo procesinė padėtis į civilinio ieškovo.
166. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad baudžiamoje byloje nėra UAB „F.“ reikalavimo teisių perleidimą patvirtinančių įrodymų, nėra teismo sprendimo dėl pradinio civilinio ieškovo pakeitimo naujuoju. UAB „F1.“ (juridinio asmens, galimai perėmusio UAB „F.“ reikalavimo teisę) vadovas K. A. nėra susipažinęs su civiliniu ieškiniu, jo pagrindu ir reikalavimu, neturi konkrečios pozicijos dėl reikalavimo dydžio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „F.“ yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. pradinis civilinis ieškovas nebeegzistuoja. Duomenų apie jo reikalavimo teisių perėmėją nagrinėjamoje byloje nėra, tačiau žinoma apie galimą teisių perėmėją, atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio išsprendimas apeliacinės instancijos teisme neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas šioje dalyje netenkinamas, paliekamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinta civilinio ieškovo UAB „F.“ teisė į ieškinio patenkinimą, papildomai apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad UAB „F.“ turi teisę į 8 688,60 EUR dydžio reikalavimo patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškovo teisių perėmėjo paliekant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl J. D. turtui taikomo apribojimo.
167. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo paskirtas ir tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. D. turtui: 84/13045 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkai: J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. D., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) 1/14 dalis automobilių stovėjimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkai: J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. D., a. k. (duomenys neskelbtini); J. D. automobiliui BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos; J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); J. D. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); pinigams: 25 banknotai po 200 litų; 10 banknotų po 100 litų; 1 banknotas 50 litų; 3 banknotai po 20 litų; 2 banknotai po 10 litų; 3 banknotai po 20 eurų; 1 banknotas 50 eurų (iš viso rasta ir paimta 6 130 litų ir 110 eurų (šeši tūkstančiai šimtas trisdešimt litų ir šimtas dešimt eurų)); metalo dirbiniams: balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle kartoninėje dėžutėje; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle, kartoninėje dėžutėje; geltono metalo JAV proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo stačiakampio formos 999.9 prabos, 100 g svorio aukso luitas, pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame dėkle; geltono metalo grandinėlė, plokščio storo pynimo, 49 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 42 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 47 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 50 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė (apyrankė), plono pynimo, 19,5 cm ilgio su etikete (kurioje nurodyta „(duomenys neskelbtini), auksas 585, dydis - 19,5 cm., svoris, 0,72 g.); geltono metalo auskarai žiedelio formos, 1 cm diametro; geltono metalo žiedas, su prabos ženklu 585 ir juodos spalvos akute (akmenuku); geltono metalo žiedas, delfino formos su smulkiomis baltomis akutėmis.
168. Taip pat ikiteisminiame tyrime, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jam priklausantį traktorių „Zetor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 23 d. buvo gauta informacija, kad nuo 2023 m. kovo 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turtas (traktorius „Zetor“), registruotas kito savininko – G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – vardu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui, t. y. traktoriui „Zetor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
169. Prokurorė prašo nekilnojamo turto objektus, transporto priemones, pinigines lėšas bei kitas vertybes, kurioms laikinai apribotos nuosavybės teisės, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir nukreipti civiliniams ieškiniams tenkinti. Skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakyta, tačiau J. D. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
170. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-7-76-719/2022, Nr. 2K-83-511/2023, Nr. 2K-61-489/2025). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos, t. y. jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011 Nr. 2K-368/2011, Nr. 2K-58-511/2020, Nr. 2K-189-387/2021).
171. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. D. nusikalstamu apgaulės būdu savo naudai įgijo labai didelės vertės turtą 4 433 532,32 Lt (1 284 039,71 EUR), šią sumą iš esmės atitinka ir civilinių ieškovų pareikšti pagrįstais teismo pripažinti turtiniai reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kokia šiuo metu yra reali areštuoto turto vertė, tačiau įvertinus nurodyto turto pobūdį ir kiekį, VĮ Registrų centras duomenis, akivaizdu, kad ji nėra pakankama patenkinti visus pareikštus ir įrodytus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis aptarta teismų praktika, turtas, kuriam yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas, ne konfiskuotinas, kaip to prašoma vienu iš apeliacinio skundo argumentų, o visa apimtimi nukreiptinas civilinių ieškovų reikalavimams atlyginti. Priešingu atveju, konfiskavus apribotą turtą, jis turėtų būti perduotas valstybės, o ne nukentėjusiųjų nuosavybėn ir tai neatitiktų teismų formuojamos praktikos.
172. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio nuostatos reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal įstatymą turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad suvaržytas turtas yra padalintas ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitokiu būdu, asmeninės nuosavybės teise priklausytų išskirtinai J. D. sutuoktiniui (dėl traktoriaus nuosavybės bus pasisakyta vėliau), tokių duomenų nenustatyta ir iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės. Atsižvelgiant į tai, visas J. D. ir G. D. santuokos metu įgytas turtas, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuria J. D. atsako už nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
173. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe, be kita ko, laikomas sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo turtas. Pagal Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro informaciją, susijusią su G. D. priklausančio traktoriaus „Zetor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe, matyti, jog šiuo metu G. D. ši transporto priemonė priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kita vertus, iš pateiktos pažymos taip pat matyti, jog būtent G. D. buvo pirmasis šio traktoriaus savininkas (nuosavybė registruota 2013 m. liepos 16–2013 m. spalio 10 d. laikotarpiu), tuomet, nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2023 m. kovo 21 d. traktorių registravo K. D., o nuo 2023 m. kovo 21 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybė vėl atiteko G. D. (103 t., b. l. 40-44). Įvertinus tai, jog traktorius G. D. pirmą kartą buvo įgytas artimu J. D. nusikalstamoms veikoms laikotarpiu, santuokos metu, o artimais ryšiais susijusiam asmeniui perleistas iš karto po ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradžios, akivaizdu, jog perleidžiant turtą K. D. buvo siekiama išvengti jo konfiskavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms į šį turtą, kaip įgytą santuokos su J. D. metu, nukreiptinas išieškojimas civilinių ieškinių reikalavimams atlyginti.
174. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad J. D. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęsiamas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vis tik, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra tenkinami civilinių ieškovų reikalavimai, siekiant sklandaus jų įvykdymo, tam panaudojant areštuotą J. D. turą, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, J. D. taikomas nuosavybės teisių apribojimas nustatytinas iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio visiško įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.
Dėl atstovavimo išlaidų ir kitų klausimų
175. Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė R. S. prašo priteisti jos naudai iš J. D. patirtas išlaidas, t. y. 200 EUR, už apeliacinio skundo surašymą, pateikė mokėjimą patvirtinantį kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), advokato orderį ir teisinių paslaugų sutartį (105 t., b. l. 30-31).
176. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).
177. Ši baudžiamoji byla nagrinėta pagal prokurorės ir civilinių ieškovų, įskaitant R. S., apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma J. D. paskirti griežtesnę bausmę ir tenkinti civilinius ieškinius. R. S. apeliacinis instancijos teismas priteisė visą apeliaciniame skunde nurodytą patirtos žalos sumą. Taigi civilinė ieškovė, būdama suinteresuota bylos baigtimi ir įgyvendindama teisę dalyvauti procese, turėjo teisę kreiptis į profesionalų teisininką teisinės pagalbos rengiant apeliacinį skundą. Jos prašomos priteisti apeliacinio skundo rengimo išlaidos yra realios, protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl prašymas tenkintinas, iš J. D. R. S. priteistina 200 EUR išlaidų už teisinę pagalbą.
178. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. spalio 2 d. pažymą dėl 1 304 EUR antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą V. Č. (105 t., b. l. 152-153). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme V. Č. gynė valstybės paskirti gynėjai, todėl apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant prokurorės apeliacinį skundą dėl V. Č. išteisinimo, siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą ir neturint duomenų apie savarankiškai pasirinktą gynėją, gynėjas V. Č. taip pat buvo paskirtas 2025 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi, nepriklausomai nuo išteisintojo valios. Advokatė Z. Malova 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė advokato orderį, patvirtinantį teisę atstovauti V. Č., tą pačią dieną susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasidarė joje esančių dokumentų kopijas (105 t., b. l. 95-98). 2025 m. rugsėjo 1 d. advokatas O. Martinkus informavo apie teisinės pagalbos sutarties su V. Č. sudarymą, todėl 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas V. Č. nutrauktas (105 t., b. l. 128).
179. Spręsdama dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu dėl V. Č. yra atmetamas, kad V. Č. savo ruožtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. V. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pripažintas kaltu, todėl iš jo nėra teisinio pagrindo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas išlaidas.
180. Ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Lilijos Balaišienės (toliau – ir prokurorė) 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 6 d., buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. R. turtui – automobiliui „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas į valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. 71, b. l. 1). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į šios nutarties 2 punkte nurodytą L. R. turtą buvo tęsiamas. Paskutinį kartą pratęstas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Aptariamam L. R. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (105 t., b. l. 145-148).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta:
J. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 01 d.), ir paskirti jai 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.)).
J. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jai 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.)).
J. D. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)), ir paskirti jai 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.)).
Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), prie griežčiausios 500 MGL dydžio baudos bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, pridėti: 30 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 50 MGL dydžio baudos, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti J. D. subendrintą 580 MGL (21 842,8 (dvidešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai, 80 ct.)) dydžio baudą.
Į šiuo nuosprendžiu J. D. paskirtą bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d., viso 89 (aštuoniasdešimt devynios) dienas, kurios įskaitomos pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m.. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033) ir į bausmės laiką įskaityti 534 MGL (6 x 89), dydžio baudą, kuri lygi 20 110,44 Eur (dvidešimt tūkstančių vienas šimtas dešimt eurų, 44 ct), nustatant, kad J. D. neatliktos bausmės dalis yra 46 MGL (1 732,36 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt du eurai, 36 ct.)).
J. D. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.
J. D. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.
J. D. pripažintina kalta, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. D. skirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę – 1 metų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę, po to prie šių tarpusavyje subendrintų bausmių pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir J. D. paskirti galutinę bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į J. D. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. vasario 5 d., viso 92 dienas, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pripažinti civiliniams ieškovams: Č. B., UAB „T.“ (vietoje UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“), UAB „E.“, UAB „B.“, N. L., UAB „D.“, UAB „G.“, UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, UAB „G.“, UAB „O.“, UAB „F.“, R. S., teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip, -
UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 101 367,01 EUR turtinę žalą.
UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 246 177,02 EUR turtinę žalą.
UAB „G.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 43 443 EUR turtinę žalą.
UAB „O.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 30 000 EUR turtinę žalą.
UAB „D.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 41 191,52 EUR turtinę žalą.
N. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 28 962 EUR turtinę žalą.
UAB „B.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 72 600 EUR turtinę žalą.
UAB „E.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 108 321,34 EUR turtinę žalą.
UAB „T.“ (UAB „A.“ ir VšĮ „Š.“ teisių perėmėjas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. D. 470 450,46 EUR turtinę žalą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Č. B. iš J. D. priteisti 133 100 EUR turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos dydžio, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinei ieškovei R. S. (A. S. teisių perėmėjai) iš J. D. priteisti 51 002,09 EUR turtinę žalą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pripažinti civilinio ieškovo UAB „F.“ teisę į 8 688,60 EUR dydžio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškovo teisių perėmėjo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas J. D. turtui taikyto laikino nuosavybės teisės suvaržymo klausimas. Šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip, -
84/13045 dalies žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai J. D. ir G. D.); 1/14 daliai automobilių stovėjimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai J. D. ir G. D.); automobiliui „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos; butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai J. D. ir G. D.); J. D. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); pinigams: 25 banknotai po 200 litų; 10 banknotų po 100 litų; 1 banknotas 50 litų; 3 banknotai po 20 litų; 2 banknotai po 10 litų; 3 banknotai po 20 eurų; 1 banknotas 50 eurų (iš viso rasta ir paimta 6 130 litų ir 110 eurų (šeši tūkstančiai šimtas trisdešimt litų ir šimtas dešimt eurų); metalo dirbiniams: balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle kartoninėje dėžutėje; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; balto metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle, kartoninėje dėžutėje; geltono metalo JAV proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo proginė moneta „(duomenys neskelbtini)“ plastikiniame dėkle; geltono metalo stačiakampio formos 999.9 prabos, 100 g svorio aukso luitas, pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame dėkle; geltono metalo grandinėlė, plokščio storo pynimo, 49 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 42 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 47 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė, plono pynimo, 50 cm ilgio; geltono metalo grandinėlė (apyrankė), plono pynimo, 19,5 cm ilgio su etikete (kurioje nurodyta „(duomenys neskelbtini), auksas 585, dydis - 19,5 cm., svoris, 0,72 g.); geltono metalo auskarai žiedelio formos, 1 cm diametro; geltono metalo žiedas, su prabos ženklu 585 ir juodos spalvos akute (akmenuku); geltono metalo žiedas, delfino formos su smulkiomis baltomis akutėmis; G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam traktoriui „Zetor“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini),
taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio visiško įvykdymo civilinių ieškinių dalyje dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį turtą nukreipti šioje baudžiamojoje byloje patenkintų civilinių ieškinių proporcingam atlyginimui.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. D. civilinės ieškovės R. S. naudai 200 EUR išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintojo V. Č. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.