Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu D. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir V. A. Individualios įmonės (toliau – ir IĮ) naudai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 54 522,97 Lt, t. y. 15 790,94 Eur) – vieneriems metams ir dvejiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 44 823,51 Lt, t. y. 12 981,79 Eur (PVM) – vieneriems metams ir dvejiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir UAB „Ž.“ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 110 309,01 Lt, t. y. 31 947,70 Eur) – vieneriems metams ir septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir UAB „O.“ naudai įgytų didelės vertės valstybės biudžetui priklausančių lėšų (PVM) (iš viso 86 030,30 Lt, t. y. 24 916,10 Eur) – vieneriems metams ir penkiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir UAB „G.“ naudai apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 78 328,71 Lt, t. y. 22 685,56 Eur) – vieneriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir UAB ,,J.“ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 176 996,76 Lt, t. y. 51 261,81 Eur) – vieneriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir UAB ,,R.“ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 90 431,34 Lt, t. y. 26 190,73 Eur) – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir V. A. firmos ir savo valdomos UAB „V.“, vykdant rūbų eksportą į Rusijos Federaciją, įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 91 044 Lt, t. y. 26 368,17 Eur) – vieneriems metams ir septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, dėl savo ir D. R. IĮ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (valstybės biudžetui priklausančių 133 767,09 Lt, t. y. 38 741,63 Eur) – vieneriems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d.); bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo per UAB „M.“ M. W. individualią įmonę „T. W. A. P.“, UAB „V.“, UAB „T.“, AB „V.“, UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „Sv.“, UAB „V. P. ir k.“, UAB „Ch.“, UAB „Au.“, E. V. IĮ „E. V. siuvykla“, UAB „G.“, E. Š. KTĮ ,,O.“, G. A. IĮ, UAB „O.)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d., redakcija).

Šiuo nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad nustačius, jog dėl kitų organizuotos grupės dalyvių baudžiamasis procesas yra nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminams, civilinio ieškinio išsprendimas, kai iš organizuotos grupės kaltu pripažįstamas tik vienas jos dalyvis, o dėl kitų organizuotos grupės narių ieškinys nebus nagrinėjamas, negalimas, nes nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, negavus tam papildomos medžiagos ir nedalyvaujant kitiems galimiems atsakovams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakeistas: D. T. , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir V. A. IĮ naudai paskirta 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai – 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „Ž.“ naudai – 250 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „O. L.“ naudai – 230 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „G.“ naudai – 220 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB ,,J.“ naudai – 220 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB ,,R.“ naudai – 240 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir V. A. firmos naudai – 250 MGL dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir D. R. IĮ naudai – 270 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio bauda; į bausmę D. T. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d., nustatant, kad D. T. bausmę yra atlikęs. Kitos nuosprendžio dalys nekeistos.

Civilinio ieškinio klausimu teismas nurodė, kad, atsakant ir į nuteistojo D. T. apeliacinio skundo argumentus (jog civilinis ieškinys surašytas nekvalifikuotai ir neišsamiai, jam buvo neleista teikti įrodymus jį ginčijant, turtinės žalos dydis nepagrįstas ir pan.) nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškinio negavus papildomų duomenų ir nedalyvaujant kitiems galimiems atsakovams, nes turtinė žala valstybei buvo padaryta ne tik D. T. , bet ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais, dėl kurių baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas konstatavo, kad negalima teigti, jog D. T. buvo užkirstas kelias teikti įrodymus ir atsikirtimus į pareikštą ieškinį, nes šia savo teise jis netrukdomai gali pasinaudoti civilinį ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

Kasacine tvarka nurodyti nuosprendžiai nebuvo skundžiami.

Nurodytais nuosprendžiais D. T. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 1995 m. iki 1999 m. balandžio 7 d. Vilniuje, būdamas paties suburtos ir vadovautos, veikusios skirtingos sudėties organizuotos grupės, kurią sudarė jis, R. L. , V. J. (V. J. ), R. D. , T. D. ir V. K. , nariu, vadovavo organizuotos grupės narių veiklai ir ją koordinavo darant sunkius, apysunkius ir nesunkius ilgą laiko tarpą trunkančius nusikaltimus, organizuotos grupės nariams paskirstė užduotis, kad kiekvienas iš jų, darydamas nusikaltimus ir veikdamas pagal duotus nurodymus, atliktų jam pavestą vaidmenį, būtiną šių nusikaltimų padarymui, tam, kad sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje užvaldytų svetimą turtą, dėl to netvarkant įstatymų nustatytos apskaitos, nemokant mokesčių ir neteikiant ataskaitų mokesčių inspekcijai, klastojant dokumentus, juos panaudojant ir realizuojant, neteisėtai veiklai nuslėpti, 1995 m. rugpjūčio 16 d.–1998 m. spalio 20 d. laikotarpiu suorganizavo 15-os juridinių asmenų – įmonių Z. P. IĮ, O. A. IĮ, , UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „Am.“, UAB „En.“, UAB „P.“, UAB „Ru.“, UAB „L.“, UAB „S. v.“, UAB „I.“, UAB „M.“ ir UAB „F.“ – įsteigimą ar jų akcijų įsigijimą.

Perdavus civilinio ieškinio išsprendimo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, 2013 m. birželio 11 d. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys, juo prokurorė, gindama viešąjį interesą, prašė priteisti iš nuteistojo D. T. 865 464,99 Lt (250 655,98 Eur) turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai, t. y. sumažinus prašomą priteisti sumą, nes D. T. baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu priteisė iš atsakovo D. T. Lietuvos valstybės naudai 865 464,99 Lt (250 655,98 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 12 655 Lt (3665,14 Eur) žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 33 straipsnio 5 dalį ir teismų praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009) ši byla nagrinėtina tame teisme, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl ieškinio senaties klausimo teismas nurodė, kad kaltinamojo akto surašymo data konkrečiu atveju turėtų būti laikoma terminu, su kuriuo sietinas ieškinio senaties termino skaičiavimas, o šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas tik 2010 m. balandžio 28 d., prokuroras 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė kaltinamajam D. T. civilinį ieškinį gindamas viešąjį interesą, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Teismo sprendime konstatuota, kad, remiantis apkaltinamajame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, D. T. , veikdamas jo suburtoje organizuotoje grupėje, apgaule įgijo Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, t. y. 866 253,69 Lt, tai valstybės patirti nuostoliai. Ieškiniu prašoma priteisti suma yra 856 464,99 Lt, kuri nagrinėjamu atveju būtent dėl D. T. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės neteisėtų veiksmų – sukčiavimo – atitinka valstybei padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip konstatuota baudžiamojoje byloje, D. T. laikytinas kaltu dėl savo veiksmų ir jų rezultato (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir jam kyla prievolė atlyginti valstybės patirtą žalą (CK 6.245 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieškinio dydis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Dėl to šiuo atveju konstatuota, kad nuteistasis D. T. padarė žalą Lietuvos valstybei, be to, pažymėta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu jis pripažino naudojęs apgaulę. Taip pat, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma valstybės naudai.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmestas atsakovo D. T. apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos tesimas konstatavo, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, o dėl kitų asmenų, kurie buvo kaltinami bendrininkaudami su D. T. darę nusikalstamas veikas, baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminams, ir jų kaltės klausimas nuosprendyje nebuvo sprendžiamas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai byloje keli asmenys kaltinami dėl nusikalstamos veikos, dėl kuria padarytos žalos galima solidari atsakomybė, ir byla vienam jų nutraukiama, civilinis ieškinys gali būti priteisiamas iš pripažintų kaltais kaltinamųjų. Nagrinėjamu atveju apkaltinamuoju nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimo apgaule, kad dėl nuteistojo D. T. tyčinių nusikalstamų veikų valstybei buvo padaryta turtinė žala. Baudžiamojoje byloje žalos padarymo faktas nustatytas fiktyvių bei realiai veikusių įmonių finansų tyrimų specialistų išvadomis, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis, kuriuos baudžiamąją bylą nagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pripažino D. T. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Iš D. T. priteistinas žalos dydis buvo nustatytas pagal apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotą jo nusikalstamų veiksmų, kuriais padaryta žala, apimtį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 47 straipsnio 1 dalies pagrindu apelianto nurodyti asmenys, kuriems baudžiamosios bylos buvo nutrauktos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, buvo įtraukti į procesą kaip tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, nustačius, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Ieškovas, pateikdamas civilinį ieškinį byloje, laikėsi lygiateisiškumo principo, ieškinyje nurodytas aplinkybes grindė įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pasisakyta dėl prokuroro teisės, remiantis BPK 117 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, CPK 49 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsniu pateikti civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą dėl turtinės žalos, padarytos valstybei, atlyginimo, todėl ieškinį pareiškė tokią teisę turintis subjektas. Dėl ginčo teismingumo taip pat pritarta pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjant civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje ir perduotą nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį, nesivadovaujama bendrosiomis CPK reglamentuojamomis teismingumo taisyklėmis, o bylą nagrinėja baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas.