Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-254-1078/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
1-254-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06500-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Mantas Šriupša
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-254-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06500-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.1.7.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,kaltinamajai J. D., jos gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,specialistei Deimantei Rudienei,vertėjaujant Annai Grečišnikovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „KI“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. privalėdama tvarkyti, bet netvarkydama, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

ji, nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2019 m. spalio 19 d., būdama UAB „O“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, ir vadovaujantis 2001 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būdama atsakinga už UAB „O“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties Įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdama organizuoti įmonės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. apskaitos netvarkė ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 punkto „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl ko negalima nustatyti, ar 2019 m. UAB „O“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys, o būtent :

1) 2019 m. sausio 8 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000099, paslauga – 4 bilietai į Holotropinį seminarą, suma – 720,00 eurai;

2) 2019 m. sausio 17 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000121, paslauga – už patalpų komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (už 2019 01 mėn. laikotarpį), suma – 302,50 eurai;

3) 2019 m. sausio 17 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000123, paslauga – už patalpų komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (už 2019 01 mėn. laikotarpį) ir administravimo išlaidos, suma – 203,28 eurai;

4) 2019 m. sausio 17 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000124, paslauga – spausdintuvo kasetė + pakeitimas, suma – 29,28 eurai;

5) 2019 m. vasario 4 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000129, paslauga – vertimų paslaugos pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą už 2019 m. sausio mėn., suma – 1112,90 eurai;

6) 2019 m. vasario 4 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000130, paslauga – dokumentų tvarkymas (ruošimas advok. K. K.) už 2018 12 mėn. ir 2019 01 mėn., suma – 3132,77 eurai;

7) 2019 m. vasario 5 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000132, paslauga – sąmatų skaičiavimo programos nuoma (20190205 - 20200205), suma – 635,25 eurai;

8) 2019 m. vasario 7 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000133, paslauga – vertimų paslaugos pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą už 2019 m. sausio mėn., suma – 309,70 eurai (darbų priėmimo – perdavimo aktas nepateiktas);

9) 2019 m. vasario 12 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000136, paslauga – už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), suma – 302,50 eurai;

10) 2019 m. vasario 12 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000138, paslauga – pagal buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BPTS/02 (2019 01 mėn.), suma – 1078,11 eurai;

11) 2019 m. vasario 12 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000140, paslauga – verslo konsultacija (val.), suma – 360,00 eurai;

12) 2019 m. vasario 14. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000141, paslauga – už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), suma – 302,50 eurai;

13) 2019 m. vasario 14 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000143, paslauga – pagal Buhalterinių paslaugų sutartį/nutraukimas, suma – 605,00 eurai;

14) 2019 m. vasario 14 d. sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000146, paslauga – už paslaugų atlikimą pagal paslaugų teikimo sutartį 2019/01 (2019.01.28), suma – 32850,00 eurai, tai yra sandorių bendrai 41943,79 eurų sumai, buvo įtraukti į UAB „O“ buhalterinę apskaitą ir kaip atvaizduoti, negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 m., bei kaip gauti 2019 m. mokėjimai atvaizduoti UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu, J. D., turėdama pareigą organizuoti įmonės UAB „O“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nevedė apskaitos ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 punkto „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir taip aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ 2019 m. sausio – vasario mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. D. nurodė, kad kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei teismo pakeisto kaltinimo (2021 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio metu) nepripažįsta. Paaiškino, kad dėl dokumentų neįtraukimo į apskaitą gali paaiškinti, kad ji kaip įmonės vadovė ėmėsi visų veiksmų, kad dokumentai būtų įtraukti į apskaitą - visą informaciją teikė MB „(duomenys neskelbtini)“. Už 2019 m. sausį ir vasarį ji nieko negalėjo atlikti ir pakreipti, kad būtų kitaip nei dabar yra, nes pirminiai dokumentai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji nurodė, kad rašytinės sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi nebuvo, o MB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2018 m. pabaigoje pateikė jai pasirašyti sutartį. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ juos siejo tiesiog žodinis susitarimas, pagal kurį ir tvarkė buhalteriją. Kadangi viskas vyko sklandžiai, paslaugos buvo teikiamos, tai rašytinės sutarties ir nereikėjo. Kaip UAB „O“ vadovė nebuvo priėmusi įsakymo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2019 m. sausio ir vasario mėn. buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“, nors jiems ir buvo pranešta, kad sutartis bus nutraukta, o UAB „O“ ieškosi buhalterio. 2019 m. vasario pradžioje susirado buhalterę I. Ž., tuomet MB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė, kad pateiktų visus duomenis. Taip pat pasirašė su UAB „K“ sutartį, turėjo jiems teikti buhalterinę apskaitą, kai susiras buhalterę, kuri turėjo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ perimti tiek UAB „O“, tiek UAB „K“, tiek UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Kilo konfliktas su M. K., nes jo įmonės neatsiskaitė už paslaugas. UAB „O“ ir UAB „K“ buhalterinių paslaugų teikimo santykiai truko iki vasario 28 d. Kaltinamoji nurodė, jog su MB „(duomenys neskelbtini)“ santykius nutraukė 2019 m. vasario 28 d., o ne 2018 m. gruodžio 31 d., nes taip buvo patogiau MB „(duomenys neskelbtini)“. Ji kaip vadovė organizavo deklaracijų pateikimą, nors ir neturėjo dokumentų, visi dokumentai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais dokumentai MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami elektroniniu paštu, o originalai buvo ofise, MB „(duomenys neskelbtini)“ visų dokumentų jiems neperdavė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 18 d. apklausta įtariamąja J. D. atsisakė duoti parodymus (t. 7, b. l. 152).

2019 m. vasario 26 d. apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką J. D. parodė, kad ji dirba UAB „O“ direktore. 2018 m. rugpjūčio 7 d. ji įsidarbino UAB „K“, jos pareigos buvo direktoriaus pavaduotoja. Darbo sutartį pasirašė su UAB „K“ direktoriumi M. K.. Įmonės veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini). Pareigybinių instrukcijų jokių nepasirašė, tačiau viena iš jos funkcijų buvo bankinių operacijų ruošinių rengimas ir jų atlikimas, pagal M. K. nurodymus. Išvažiuodamas į Ukrainą 2018 m. gruodžio mėn., M. K. surašė jai generalinį įgaliojimą, tačiau negali pasakyti, kas konkrečiai jame nurodyta. Jai įsidarbinus UAB „K“, buvo pasirašytos sutartys tarp UAB „K“ ir UAB „O“ dėl patalpų nuomos, dėl buhalterinių paslaugų, dėl dokumentų, susijusių su vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikimo migracijai ir kitų paslaugų atlikimo. Tiek UAB „K“, tiek UAB „O“ buhalteriją tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ (iki šios dienos MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių UAB „O“ buhalterinių dokumentų). UAB „O“ ir UAB „K“ pasirašius sutartį, MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „K“ buhalterinių dokumentų neperdavė, ko pasėkoje nebuvo galima teikti pilna apimtimi paslaugų pagal sutartį, todėl buhalteriją UAB „O“ tvarkė tik už 2019 m., pagal tuos dokumentus ir informaciją, ką pateikė M. K.. 2019 m. vasario mėnesį sutartis dėl buhalterinių paslaugų buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu. Sutartys pasirašytos abiejų įmonių direktorių. 2018 m. gruodžio 28 d. buvo padarytas 9 323,70 Eur bankinis pavedimas į UAB „O“ pagal nurodytą sąskaitos faktūros numerį, kurio šiuo metu pateikti negali, kadangi jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokesčių inspekcijos registre. Atlikus šį pavedimą, kuris buvo atliktas M. K. nurodymu, jis jokių pretenzijų neišreiškė, nes apie jį žinojo. Iki 2019 m. vasario 13 d. su M. K. buvo suderintas 27 389,90 Eur pavedimas UAB „O“, ir banko sistemoje parengtas šio pavedimo ruošinys. Kadangi ji norėjo sutikrinti visas sąskaitas, todėl pavedimo iš karto neatliko, atliko tik 2019 m. vasario 15 d., apie 8.00 val. Visi jos atliekami bankiniai pavedimai buvo daromi tik suderinus su M. K. ir jam patvirtinus. Kai buvo įgaliota (dabar jau nėra), galėdavo matyti ir UAB „K“ sąskaitą. Tokiu būdu prisijungusi prie banko „Paysera“ galėjo atlikti pavedimus arba parengti ruošinius M. K., kuriuos jis atlikdavo jau prisijungęs su savo prisijungimais (t. 6 b. l. 68-69).

J. D. 2020 m. kovo 30 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (t. 7 b. l. 80-82, 85).

2020 m. gegužės 4 d. įtariamoji J. D. pateikė surašytą paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06500-19. Ikiteisminiame tyrime FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė specialisto išvadą dėl UAB „O” ir UAB „K” ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/10-2-35-13134 (toliau - Specialisto išvada). Su Specialisto išvados 6 punkte pateikta išvada J. D. nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)”, kuriai ir buvo pateiktos UAB „O“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. Taigi negalima teigti, jog UAB „O” laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nevedė apskaitos, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 punktą, 19 straipsnio l dalį. Duomenis, jog UAB „O” išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. buvo pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)” patvirtina elektroninio susirašinėjimo kopijos, kurios pridedamos. Nors Specialisto išvadoje nurodoma, jog MB „(duomenys neskelbtini)” savininkė S. Š. parodė, kad nuo 2017 m. vasario ar kovo iki 2018 m. gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas UAB „O”, tačiau realiai tarp šalių buvo sutarta, jog buhalterinės paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ teiks ir 2019 m., ką patvirtina šalių Susirašinėjimas elektroniniu paštu. 2019 m. vasario 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)” buhalterė A. J. UAB „O“ elektroniniu paštu rašė: „Laba diena. Mums reikia visų O išrašytų sąskaitų už sausį ir vasarį. Taip pat mums reikia sutarties, pagal kurią buvo išrašytos prisegtos sąskaitos. Priešingu atveju mes jas anuliuosime, nes nežinom sąnaudų.“ Reaguojant į MB „(duomenys neskelbtini)” laišką UAB „O” 2019 m. vasario 25 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakė: „Siunčiu 2019 m. išrašytų UAB „A“ ir UAB „K“ PVM sąskaitų PDF kopijas. Kitų dokumentų atsiųsti negalime, nes dokumentų originalai išvežti vykdant tyrimą.“ Kartu prie laiško buvo pridėtos šios UAB „O“ PVM sąskaitos faktūros pirkėjui UAB „K”: 2019-01-08 720 Eur sumai; 2019-01-17 302,50 Eur sumai; - 2019-01-17 203,28 Eur sumai; 2019-01-17 29,28 Eur sumai; 2019-02-04 1112,90 Eur sumai; 2019-02-04 3 132,77 Eur sumai; 2019-02-10 635,25 Eur sumai; 2019-02-12 309,70 Eur sumai; 2019-02-14 32850 Eur sumai; 2019-02-17 302,50 Eur sumai; 2019-02-17 l078,11 Eur sumai; 2019-02-17 360 Eur sumai; 2019-02-19 302,50 Eur sumai; 2019-02-19 605 Eur sumai. Kartu prie laiško buvo pridėtos šios UAB „O“ PVM sąskaitos faktūros pirkėjui UAB „A“: 2019-01-17 203,28 Eur sumai; 2019-01-17 302,50 Eur sumai; 2019-02-12 608,63 Eur sumai; 2019-02-12 302,50 Eur sumai; 2019-02-14 242 Eur sumai; 2019-02-14 302,50 Eur sumai.

Šis Susirašinėjimas tarp UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog UAB „O” tiesiogiai persiuntė dokumentus buhalteriją tvarkančiai MB „(duomenys neskelbtini)” ir net negalėjo numanyti, kad buhalterė jų neįtrauks į deklaraciją. UAB „O” vadovė dėjo pastangas, kad visi įmonės buhalteriniai dokumentai būtų perduoti buhalterei, tam kad jie būtų tinkamai įtraukti į apskaitą bei deklaruoti, todėl savo pareigas atliko tinkamai. Be to, aktualu tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)” tvarkė ne tik UAB „O“, tačiau ir UAB „K” buhalteriją, todėl galimai tyčia ar per aplaidumą gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenų neįtraukė į buhalterine apskaitą. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog negalima sutikti su Specialisto išvados 6 punkte pateikta išvada ir teigti, jog UAB „O“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nevedė apskaitos, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio l punktą, 19 straipsnio l dalį. Dar kartą pažymime, jog už įmonės buhalterinę apskaitą buvo atsakinga MB „(duomenys neskelbtini)”, kuriai buvo perduotos visos UAB „O“ PVM sąskaitos faktūros (t. 7 b. l. 87-89).

Prie savo paaiškino J. D. pateikė elektroninį susirašinėjimą bei sąskaitas faktūras. Susirašinėjimą tarp UAB „O” ir MB „(duomenys neskelbtini)” - 27 psl. (t. 7 b. l. 92-122).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Šk. nurodė, kad jis dirbo UAB „O“ komercijos direktoriumi, kūrė puslapius, pardavinėjo kavą. Šioje įmonėje J. D. vertėsi laimės akmenėliais ir konsultavo ukrainiečius. Liudytojas nurodė, kad J. D. ukrainiečius konsultavo dvejose įmonėse – vienoje ji buvo direktorė, kitoje M. K.. Kiek suprato, J. D. darbas buvo susijęs su ukrainiečių vizų tvarkymu, konsultuoti verslo reikalais. Jam žinoma, kad po to, kai pradėjo ukrainiečius deportuoti, nes vizos buvo netinkamai tvarkomos, tos bendrovės pradėjo pykti ant J. D.. Pamena, kad ryte atvyko į darbą ir jau ryte, prisijungęs prie banko, pamatė, kad į sąskaitą įkrito apie 20 tūkst. eurų. Jis paklausė J. D., iš kur tokie pinigai, o ji atsakė, ką būčiau dariusi ir neužbaigė sakinio. Po to J. D. pradėjo aiškintis su buhaltere, kokiomis sąskaitomis padengti tuos mokėjimus. Atsimena, kad buhalterė aiškino, jog nelabai yra sutarčių, sąskaitų, kad padengti tokį pervedimą. Jis tuo metu buvo kabinete šalia jų ir klausėsi pokalbio. Kokių dokumentų trūko, tai šių dokumentų ieškojo ir aiškinosi J. D. su buhaltere. Būdavo puslapis paslaugos123, ten tokia maža buhalterinės apskaitos programa, kur galima suvesti sumas ir sugeneruoja PVM sąskaitą. Kiek atsimena, jo prašė išimti visas įmanomas sąskaitas, kas buvo išrašyta. Kiek suprato – nebuvo kaip įrodyti, už ką pinigai buvo pervesti. Liudytojas nurodė, kad buvo rastos sutartys, tačiau sutarčių sumos buvo ne tos, sumos buvo didesnės, tai buhalterė sakė, kad ne tos sumos ir kad jomis nepadengs, bet, kiek jis suprato, vis tiek rėmėsi tomis sutartimis. Dėl tų pervedimų jis pats su buhaltere nešnekėjo, tik ką šalia būdamas kabinete girdėjo, tiek. Jei neklysta, buhalterė tuo metu buvo I. Ž.. Šioje įmonėje buvo iš viso viena buhalterė. Prieš tai įmonė samdė buhalterinę įmonę. Ten visada buvo nesutarimai, nes J. D. laiku nepateikdavo dokumentų. Po to pasisamdė buhalterę, kad būtų ofise. Su buhalterine įmone santykiai buvo nutraukti pora mėnesių atgal iki tų pervedimų, bet tiksliai neatsimena, o buhalterė I. Ž. UAB „O“ ir dirbo tik pora mėnesių. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad jis sąskaitas ruošdavo už kavą, laimės akmenėlius ir ekspedicijas, su vizomis jis niekuo nebuvo susijęs. Sąskaitos-faktūros būdavo ruošiamos programoje. Yra internetinis puslapis paslaugos123. Jie išsipirko planą mėnesiui ir naudojosi programa. Esmė yra tokia, kad pirma sukuri programą ir tu gali nenusiųsti klientui ir sąskaita gali būti programoje. Pirminėje eigoje sąskaita atsiranda, bet eigoje ją galima ištrinti. Kai ištrini – dingsta iš programos. Galima šiandien išrašyti, bet po mėnesio, gali pakeisti datas. Nežino, kad programa formuoja suvestinius registrus. Kai pradėjo dirbti 2019 m. rugsėjo ar spalio mėnesį - būdavo per excel failą rašomos sąskaitos-faktūros. Po to šie duomenys į paslaugas123 nebuvo suvesti, nebent jos buvo perduotos buhalterinei kompanijai. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad parodymus tvirtina, patikslino, kad visgi internetinė programa vadinosi sąskaitos123, o ne paslaugos123.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Šk. nurodė, kad nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 m. kovo 15 d. dirbo UAB „O“ komercijos direktoriumi. Jo funkcijos UAB „O“ buvo kavos pardavimai, logistika ir internetinių puslapių kūrimas. UAB „O“ veikla buvo „laimės akmenėlių“ (gaminiai iš vilnos) ir kavos pardavimas bei verslo konsultacijų teikimas. Kiek jam žinoma, UAB „O“, t. y. įmonės direktorė J. D., konsultavo tik M. K. įmones UAB „A“ ir UAB „K“. Visus UAB „O“ finansinius reikalus tvarkė pati J. D.. Tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. vasario 15 d., ryte per programėlę jis prisijungė prie „SEB bankas“ esančios sąskaitos ir pamatė, kad į UAB „O“ sąskaitą pervesta 12 000,00 Eur iš UAB „O“ sąskaitos esančios „Paysera“. Kadangi buvo įdomu už ką tokia suma, iš karto prisijungė prie sąskaitos „Paysera“ ir pamatė, kad iš vienos iš M. K. įmonių, dabar tiksliai nepamena kurios konkrečiai (UAB „A“ ar UAB „K“), buvo padarytas beveik 28 000 Eur pavedimas, iš kurių ir buvo padarytas 12 000 Eur pavedimas į UAB „O“ sąskaitą „SEB bankas“. Jis pasakė J. D., kad matė stambią pavedimo sumą „Paysera“ esančioje sąskaitoje, į ką ji atsakė, kad jei ji nebūtų persivedusi, jie ją iš vis būtų apgavę. Dienos bėgyje buhalterė I. Ž. pastebėjo, kad „Paysera“ sąskaitoje užšaldytas 28 000,00 Eur pavedimas. Buhalterė susisiekė su „Paysera“ ir pasiteiravo, kodėl užšaldyti pinigai. Buvo atsakyta, kad reikia pateikti dokumentus pagrindžiančius pavedimo pagrįstumą. Apie tai telefonu buvo pranešta J. D.. Atvykus J. D. į ofisą, buhalterė dar kartą paskambino į „Paysera“ ir pasiteiravo, kokių dokumentų reikia, kad būtų galima naudotis sąskaitoje esančiais pinigais. Buvo pasakyta, kad reikia pateikti dokumentus, kurie nurodyti pavedimo mokėjimo paskirtyje. Tada J. D. pasakė, kad nėra jokių problemų ir sąskaitos tuoj bus išrašytos. Tiek jis, tiek buhalterė pasakė J. D., kad tokiai sumai nėra už ką išrašyti sąskaitų, nėra kuo jas pagrįsti. Jis su buhaltere paskaičiavo, kad negalima pagrįsti virš 20 000,00 Eur pavedimo sumos. J. D. atsinešė kažkokią sutartį, kuri buvo sudaryta su M. K., kurioje buvo nurodytas paslaugų suteikimas už sumą viršijančią 30 000 Eur. J. D. sąskaitas faktūras išrašinėjo savo kabinete jam nedalyvaujant, ar tame dalyvavo buhalterė, negali pasakyti. Vėliau prisijungė prie „Sąskaita 123.lt“ ir pamatė, kad reikiamos sąskaitos, t. y. tos, kurios buvo nurodytos mokėjimo paskirtyje, jau buvo išrašytos. Dalis sąskaitų faktūrų buvo išrašytos pavedimo darymo dieną, o dalis ankstesne data, tačiau tikslios datos negali nurodyti. Išrašytas sąskaitas faktūras J. D. pateikė bankui. Tačiau „Paysera“ sąskaitos neatblokavo (t. 1 b.l. 158-160).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoja I. Ž. nurodė, kad kaltinamąją J. D. pažįsta, ji dirbo vyr. buhaltere įmonėje, kurioje vadovė buvo J. D.. Ji (liudytoja) įmonėje dirbo tik mėnesį su trupučiu, nes dėl kažkokio pavedimo buvo užblokuotos įmonės sąskaitos ir toliau dirbti buvo neįmanoma. Įmonėje įdarbinta buvo nuo vasario pradžios iki kovo pradžios, pagal planą ji turėjo vesti apskaitą J. D. įmonės ir dar kelioms įmonėms, bet šių funkcijų atlikti nespėjo. Turėjo perimti dokumentus iš apskaitos įmonės, buvo susitarta data, kad tuos dokumentus atsiims, tačiau, kol jos nuvažiavo FNTT jau areštavo sąskaitas ir perėmė visus dokumentus. Liudytoja nurodė, kad J. D. įmonėje buhalterinę apskaitą planavo tvarkyti nuo metų pradžios, tačiau neturėjo visų dokumentų, nes nebuvo viskas perduota. Nuo vasario mėnesio bandė rinkti dokumentus, atlyginimus paskaičiuoti už sausį, vasarį, buvo pirkta programa. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. sąskaitas turėjo tvarkyti ji. Kai ją darbino, planuose buvo, kad pati įmonė UAB „O“ teiks buhalterines paslaugas ir ji kaip asmuo dirbantis toje įmonėje teiks buhalterines paslaugas, bet iki to „nedaėjo“. Nurodė, kad paslaugų sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta. Ji netvarkė ukrainietiškų firmų apskaitos, bet planas tą daryti buvo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad nemano, jog kažkas buvo neapskaityta, tiesiog buvo tokia situacija, kad su vienais santykiai dėl apskaitos tvarkymo buvo nutraukiami (su apskaitos įmone), o jos kaip vyr. buhalterės santykiai dar nebuvo prasidėję. Vasario mėn. sąskaitos turėjo būti pateikiamos į registrus iki kovo pabaigos. Formuojant sąskaitas iš programos, savaime formuojasi suvestiniai apskaitos registrai. Liudytoja nurodė, kad ji atėjo dirbti tik vasario mėnesį, todėl sausio mėnesio duomenys turėjo būti apskaitą tvarkiusioje įmonėje ir jie turėjo sausio mėn. duomenis suvesti. Planuose buvo taip, kad ji turėjo atstatyti įrašus nuo sausio mėn. Neprisimena, nuo kada jai atsirado pareiga įtraukinėti sąskaitas į registrą. Kai buvo nupirkta nauja apskaitos programa, tai iš pradžių reikėjo padaryti nustatymus, kad programa veiktų. Reikėjo paruošti ir toms įmonėms, kurioms planavo teikti buhalterines paslaugas. Nuo jos įsidarbinimo, kurį laiką buhalterinę apskaitą tvarkė ta kita įmonė. Jai žinoma, kad kažkas tvarkė buhalterinę apskaitą šioje įmonėje. Kiek atsimena net buvo el. laiškai su ta įmone, kad pateiktų likučius ir, kad buvo terminas perspėti, kad nutraukta sutartis su jais. Už sausį ir vasarį buvo atsakinga turbūt buhalterinė įmonė. Kovo pradžioje ji turėjo perimti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Turėjo paimti buhalterinės apskaitos dokumentus iš buhalterinės apskaitos įmonės. Dalis dokumentų buvo kai pradėjo vesti, bet ne daug. Dalis dokumentų buvo originalai, dalis kopijų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Ž. nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m kovo 7 d. ji dirbo UAB „O“ vyr. buhaltere. Jos pareigos buvo ne tik UAB „O“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ir tų įmonių, su kuriomis UAB „O“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. UAB „O“ direktorė J. D. buvo nepatenkinta MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė buhalterines paslaugas UAB „O“, darbu, todėl norėjo turėti buhalterę savo įmonėje. Jai (liudytojai) įsidarbinus įmonėje, buhalterinė programa buvo tik nupirkta, todėl ji turėjo ją pilnai paruošti naudojimui, t. y. padaryti nustatymus, kad visa reikiama informacija tinkamai susidėliotų. Jai įsidarbinus UAB „O“, J. D. pranešė apie tai MB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė perduoti dokumentus. MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, jog sutartyje, kurios J. D. nebuvo pasirašiusi dėl jai netinkančių kai kurių sutarties punktų (MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas vis tiek teikė), yra numatytas mėnesio laikotarpio terminas, per kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkys dokumentus ir perduos. Ji pasiūlė J. D., kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkytų buhalterinę apskaitą už 2018 metus ir 2019 m. sausio mėnesį, bet taip pat pasižadėjo 2019 m. sausio mėnesio duomenis ir pati sukelti į buhalterinę programą. Tarp įmonių, su kuriomis UAB „O“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, buvo įmonės UAB „K“ ir UAB „A“. Minėtų įmonių vadovas buvo Ukrainos pilietis, tačiau jo duomenų nepamena. Pamena, kad vienoje iš šių įmonių buvo įdarbinta ir J. D., jos pareigos buvo maždaug prilyginamos vadovo „dešiniajai“ rankai. Kokia konkrečiai veikla vertėsi UAB „O“, negali pasakyti, bet kelios iš jų buvo: prekyba kava, vėlimas iš vilnos, knygų leidimas, švietimo veikla ir kita įvairaus pobūdžio veikla, taip pat tvarkė dokumentus užsieniams migracijos tarnybose. 2019 m. vasario 15 d. ryte, iš J. D. sužinojo, kad iš UAB „K“ ji padarė 27 000 Eur pavedimą, tačiau už ką konkrečiai, nepamena, bet J. D. kažką minėjo, kad darbiniai santykiai su UAB „K“ nutraukiami, todėl ji padarė pavedimą, kad jie (UAB „K“) nedingtų neatsiskaitę. J. D. nurodė komercijos direktoriui S. Šk. pateikti banko prašomus dokumentus. Žino, kad S. Šk. kalbėjo su J. D., jog jis neranda visų reikiamų dokumentų, kad galėtų pagrįsti 27 000 Eur pavedimą, tačiau vėliau kažkokie dokumentai buvo pateikti. Kas ir kokius dokumentus pateikė, negali pasakyti, nes tame nedalyvavo. Galimai tai padarė S. Šk., nes jam tai buvo pavesta, bet tvirtinti negali. Bankui pateiktų dokumentų ji nematė (t. I b.l. 164-165)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo pavesta tvarkyti UAB „K“ apskaitą. Atsimena, jog iš UAB „O“ pusės buvo išrašinėjamos sąskaitos įmonei UAB „K“ už kažkokias paslaugas, pagal kažkokią sutartį, kurios ji negavo. Sąskaitų sumos buvo gan didelės. Šios sąskaitos buvo apmokamos. Sąskaitose buvo tik nurodyta už paslaugas pagal sutartį, bet jokios sutarties nesiuntė, bei nebuvo įvardintos paslaugos. Nurodė, jog ji dirbdama MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė būtent UAB „K“ apskaitą, UAB „O“ apskaita iš pradžių irgi buvo tvarkoma MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tą darė ne ji, o jos kolega P. su vyr. buhaltere S. Kiek MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „O“ apskaitą – jai nėra žinoma. Kuomet ji tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą, jai atrodė, kad nepagrįstai sąskaitą išrašė UAB „O“. Klausė savo kolegų, iš kur tokia sąskaita, tai jis taip pat prašė iš įmonės UAB „O“ sutarties, nes tų sąskaitų pagrįstumo kaip ir nebuvo. Sąskaitose turi būti arba nurodyta paslauga, arba aktas paslaugų, ar sutartis, kurios jie negavo. Su kaltinamąja bendravo labai mažai. Buvo sutarimas, kad ko jai (liudytojai) reikia, turi prašyti viską raštu. Bendravo tik laiškais dėl sutarties pateikimo. Kiek atsimena - prašė dokumentų, kurie įrodytų išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrįstumą, tačiau jų negavo. Liudytoja nurodė, kad tvarkant UAB „K“ ji buvo atsakinga už dokumentų suvedimą į apskaitą, už deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai. Turėjo priskirti kokioms paslaugomis yra išrašyta sąskaita, kad būtų galima priskirti sąnaudas. Sąskaita-faktūra yra tinkamas pagrindas, bet ten nenurodyta, kokia paslauga buvo atlikta. Kreipėsi el. paštu į įmonę UAB „O“, kad pateiktų tikslesnius duomenis dėl sandorio pagrįstumo, bet nieko nebuvo pateikta. Iš pradžių sąskaitos įtraukiamos į apskaitą visos. Po to, kai atėjo UAB „K“ vadovas, pasakė, kad nežino už ką tos sąskaitos surašytos. Neatsimena, ar buvo įtraukos į apskaitą tos sąskaitos, dėl kurių vadovas nežinojo dėl ko jos išrašytos. Už daugelį sąskaitų buvo padaryti bankiniai pavedimai. Atėjo vadovas ir sakė, kad nežino už ką tos sąskaitos išrašytos, dėl to ji ir „išėmė“ jas, tą padarė UAB „K“ vadovo prašymu, kadangi anot jo, jos buvo nepagrįstai išrašytos. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad jai buvo žinoma, jog UAB „O“ turėjo savo buhalterę, kurios vardas I., nes ta buhalterė prašė duomenų apie UAB „K“ darbuotojus. Nežino, kada tiksliai buvo nutrauktos ir atnaujintos paslaugų teikimo sutartys tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „K“, tik pamena, kad po kažkurio laiko jie vėl tvarkė UAB „K“ apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad nuo 2018 metų kovo mėn. iki 2020 m. sausio mėn. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere. Dirbant šioje įmonėje, jai buvo priskirtos maždaug 8 įmonės, kurių buhalterinius dokumentus ji tvarkė. Tarp šių įmonių buvo ir UAB „K“ ir UAB „A“. 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jie pastebėjo, kad UAB „O“ išrašinėja UAB „K“ ir UAB „A“ įtartinai dideles ir, jos manymu, nepagrįstas sąskaitas faktūras. Norėdama tvarkingai užpajamuoti dokumentus, ji turėjo žinoti, kokios tiksliai paslaugos buvo teikiamos ir pagal kokias sutartis. Norėdama išsiaiškinti ją dominančią informaciją, susisiekdavo su UAB „K“ ir UAB „A“ direktoriumi M. K., nors ne visada pavykdavo, o jis visada ją nukreipdavo pas UAB „O“ direktorę J. D. sakydamas, jog ji viską žino. Ji (A. J.) bandydavo susisiekti su J. D., tačiau J. D. visada atsakydavo rašyti jai papunkčiui ko reikia. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. ji prašė UAB „O“ pateikti dokumentus, patvirtinančius sąskaitų išrašymą, tačiau dokumentų taip ir negavo. Pagal pateiktus dokumentus, 2019 m. sausio - vasario mėn. UAB „O“ išrašė 14 sąskaitų faktūrų UAB „K“, tačiau dalies jų UAB „K“ direktorius M. K. nepripažino, t. y. nesutiko su išrašytomis sąskaitomis už tariamas paslaugas, apie ką pieštuku pažymėjo ant išrašytos sąskaitos faktūros. Sąskaitas faktūras, kurių M. K. neginčijo, ji pateikė į reikiamus registrus. Kitų sąskaitų faktūrų nepateikinėjo, nes neturėjo dokumentų, kurių pagrindu jos buvo išrašytos (UAB „O“ jų nepateikė). Apie tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. M. K. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „O“, ji sužinojo tik 2019 m. vasario mėn., kai M. K. atėjo į MB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė toliau tvarkyti jo įmonių buhalteriją. 2019 m. vasario mėn., kai M. K. buvo atvažiavęs į MB „(duomenys neskelbtini)“, jis teiravosi jų vadovės S. Š., ar gali būti, kad J. D. jį apgaudinėja. Jis taip pat minėjo, kad J. D. paslaugos labai brangios, tačiau ji paslaugas jam teikė su didžiule nuolaida. S. Š. jam pasakė, kad buhalterinės paslaugos tikrai tiek nekainuoja, kiek sako J. D.. Kai M. K. grįžo į MB „(duomenys neskelbtini)“ (atnaujino buhalterinių paslaugų teikimo sutartį), 2019 m. vasario 22 d. (remiantis jai pateiktais dokumentais - elektroniniais laiškais), ji parašė ir paprašė UAB „O“ pateikti UAB „K“ ir UAB „A“ 2019 m. sausio ir vasario mėn. išrašytų sąskaitų faktūrų pagrįstumą (kad pateiktų sutartis, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros) ir prisegė 20 išrašytų sąskaitų faktūrų. Tačiau jokių sutarčių UAB „O“ nepateikė. Ji negali pasakyti, kas UAB „O“ buhalteriją tvarkė už 2019 m. sausio - vasario mėn. Buhalterija tvarkoma visada už praėjusį mėnesį, pvz. 2018 m. gruodžio mėnesį išrašytos sąskaitos faktūros turi būti deklaruotos iki 2019 m. sausio 20 d., o PVM deklaracija - iki sausio 25 d. 2019 m. sausio mėn. jie jau žinojo, kad UAB „O“ turi savo buhalterę, todėl 2019 m. sausio - vasario mėn. UAB „O“ buhalterijos MB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė. Už 2019 m. sausio ir vasario mėn. UAB „O“ išrašytų sąskaitų faktūrų UAB „K“ ji neuždeklaravo, nes UAB „K“ direktorius M. K. nepripažino šių sąskaitų (t. 2 b.l. 3-4).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad kaltinamąją pažįsta, nes ji dirbo jo įmonėse (UAB „K“ ir UAB „A“ direktore). Taip pat jam žinoma, kad J. D. buvo UAB „O“ savininkė ir direktorė. Minėta bendrovė turėjo teikti buhalterines paslaugas jo bendrovėms, ruošti dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui, versti dokumentus. Paaiškino, jog su J. D. susipažino galimai 2017 m., nes ji juos konsultavo, o vėliau ir pati įsidarbino. Iš pradžių, kai pradėjo su J. D., ji pasakė, kad siekiant, jog viskas būtų gerai, rekomendavo bendrovę MB „(duomenys neskelbtini)”. Po kurio laiko, J. D. pasiūlė, siekiant sutaupyti pinigų, kad buhalterines paslaugas teiktų UAB „O“ bendrovėms UAB „K“ ir UAB „A“. Kuriais metais tai pasakė J. D., neprisimena. Buhalterinę sutartį UAB „O“ pasirašė ir UAB „O“ bendrovė vykdė šiuos įsipareigojimus, pasisamdė žmogų. Jie turėjo bendrą biurą ir tas žmogus buvo jų biure. J. D. pasiūlė, kad jie perims iš MB „(duomenys neskelbtini)” darbą, dokumentus, bet po to prasidėjo problemos, nes viena bendrovė dar negavo dokumentų, o kita nepaėmė. Problemos prasidėjo, kai MB „(duomenys neskelbtini)” užsiprašė ataskaitinių dokumentų ir tie dokumentai nebuvo pateikti. Po to J. D. pasakė, kad ji susitarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove S., kad UAB „O“ tvarkys buhalteriją. Nurodė, jog pamena, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo – S., o buhalterė – A. Jis nežino, ar A. buvo nurodęs kažkokių sąskaitų neįtraukti į apskaitą, bet buvo sąskaitų, su kuriomis jis nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. (2019 m. vasario 15 d. apklausa) nurodė, kad jis yra įmonės UAB ,,K’’ direktorius. 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos nepamena, į įmonę buvo priimta dirbti J. D., direktoriaus pareigose. J. D. darbas buvo organizuoti įmonės darbą. 2018 m. gruodžio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, į savo naudojamą telefoną gavo žinutę iš internetinės pervedimo platformos ,,Paysera“, apie tai, kad su įmonės UAB ,,K“ sąskaita vykdomos operacijos. Patikrinęs sąskaitą aptiko, kad iš įmonės sąskaitos į UAB ,,O“, kurioje dirba J. D., sąskaitą pervesti 9 323,70 Eur. Paskambinęs J. D., o vėliau ir susitikęs, paklausė, kodėl ji persivedė - pasisavino įmonės UAB ,,K“ pinigus. J. D. atsakė, kad UAB ,,K“ jai skolinga už atliktą įmonės auditą (kurio nebuvo). J. D. buvo pašalinta iš UAB ,,K“ sąskaitos naudotojų sąrašo, bet jos buhalterei vardu I., kuriai apie (duomenys neskelbtini) m., (daugiau duomenų nežino) prieigas paliko, kadangi to prašė J. D., kad I. galėtų tvarkyti UAB ,,K“ finansinius reikalus (t. 1 b. l. 78, 79).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. K. (2019 m. vasario 19 d. apklausa) nurodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad J. D. 2018 metais rugpjūčio mėnesį buvo įdarbinta UAB „K“ direktoriaus pareigose, t. y. J. D. buvo atsakinga už firmos veiklos vykdymą, reikiamų leidimų gavimą, personalo klausimus ir pan. Kiek jis suprato, J. D., pagal darbo sutartį, turėjo būti antruoju direktoriumi, bet pagal jų žodinį susitarimą, ji turėjo būti pagrindiniu direktoriumi, sprendžiančiu visus su firmos veikla susijusius reikalus. Pasirašius darbo sutartį, jai buvo suteikti visi įgaliojimai tvarkyti firmos reikalus. Jis taip pat pasirašė įgaliojimą J. D., tačiau kas jame tiksliai parašyta, negali pasakyti, kadangi minėtą įgaliojimą surašė ir jam išvertė pati J. D.. Kaip ji jam paaiškino, šis įgaliojimas jai reikalingas tvarkant dokumentus ir pasirašant sutartis įvairiose įstaigose (t. 2 b. l. 83-84).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. K. (2019 m. vasario 20 d. apklausa) nurodė, kad iki 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos, UAB „K“ buhalterinius dokumentus tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentaciją tvarkė apie pusę metų), o nuo 2019 m. sausio mėn. buhalteriją turėjo tvarkyti UAB „O“. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta sutartis, kadangi taip parekomendavo J. D., t. y. ji pasakė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ blogai atlieka buhalteriją, jos paslaugos UAB „K“ per brangios ir ši firma laiku nepateikia J. D. reikiamų dokumentų ir informacijos. Ar MB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „K“ buhalterinius dokumentus UAB „O“, nežino, bet J. D. teigė, jog jokių buhalterinių dokumentų ji iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Šiuo metu UAB „K“ buhalteriniai dokumentai yra MB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria atnaujinta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, tai padaryta 2019 m. vasario 18 ar 19 dieną, tiksliai nepamena (t. 1 b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. K. (2020 m. kovo 5 d. apklausa) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. UAB „K“ su UAB „O“ sudarė dvi sutartis, t. y. 2018 m rugsėjo 1 d. dėl patalpų nuomos ir 2018 m. gruodžio 20 d. dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Vėliau, bet negali pasakyti kada tiksliai, sužinojo, kad buvo sudarytos dar dvi sutartys, t. y. 2019 m. vasario 14 d. patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimas, tačiau jis negali pasakyti, ar šias sutartis jis pasirašinėjo. Į klausimą - kodėl 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė su UAB „O“ buhalterinių paslaugų sutartį, kas netenkino MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamose paslaugose bei ar žinojo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterines paslaugas ir UAB „O“, atsakė - J. D. pasakė, kad taip bus patogiau ir geriau, jei jos įmonė tvarkys buhalteriją, nes abi įmonės yra viename pastate, tai ir dokumentai bus vienoje vietoje. Be to ji pasakė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos jos (J. D.) netenkina, kaip UAB „K“ ir UAB „A“ darbuotojos. Jis negali tvirtinti, kad žinojo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterines paslaugas ir UAB „O“, galimai buvo girdėjęs, bet to nesureikšmino. Į klausimą - kaip rado MB „(duomenys neskelbtini)“, kas rekomendavo, atsakė - rekomendavo J. D.. Į klausimą – ar nekilo klausimų, kodėl J. D. rekomenduotos įmonės paslaugos nebetenkina jos pačios, atsakė - kilo, todėl ir paklausė J. D. kas nutiko, juk ji pati šitą firmą rekomendavo. Į ką ji atsakė, kad neberanda bendros kalbos su minėta įmone, o be to bus patogiau, kai buhalteriją tvarkys jos įmonė, t. y. UAB „O“, nes abiejų firmų patalpos yra viename pastate. Į klausimą - kokias buhalterines paslaugas suteikė UAB „O“ po sutarties sudarymo 2018 m. gruodžio 20 d., atsakė – jokios paslaugos teikiamos nebuvo. 2018 metų buhalteriniai dokumentai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, o visus buhalterinius dokumentus, kurie buvo įforminti po 2019 m. sausio 1 d., jis atiduodavo J. D.. J. D. buvo sutarusi su MB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. perims visus dokumentus iš MB „(duomenys neskelbtini)“, susijusius su UAB „O“. Šitame susitarime jis nedalyvavo. Į klausimą – kada MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė S. Š. prašė jo atvažiuoti pas ją pasikalbėti ir pasakė, kad J. D. juo naudojasi, ką darė po to, atsakė – 2018 m. gruodžio mėnesį jam paskambino S. Š. ir pasakė, kad reikia pas ją atvažiuoti pasikalbėti, nes J. D. jį apgaudinėja. Jis pasakė, kad susitars su J. D. ir kartu su ja nuvažiuos pas S. Š.. Apie tai jis pasakė J. D.. J. D. atsakė, kad artimiausiu metu nuvažiuos, t. y. savaitės bėgyje. Susitikimas neįvyko, nes J. D. nuolat kartojo, kad nėra laiko. S. Š. pasiūlė atvažiuoti vienam, tačiau jis vienas nevažiavo, nes norėjo viską išsiaiškinti trise, bet taip ir nenuvažiavo. Pas S. Š. nuvažiavo po to, kai 2019 m. vasario 15 d. J. D. padarė dar vieną nepagrįstą pavedimą, ir kartu su ja (S. Š.) nuvažiavo pas J. D. paimti visų UAB „K“ dokumentų iš UAB „O“. Į klausimą – kas 2019 m. tvarkė jo įmonės buhalteriją ir kas įtraukė į UAB „K„ buhalterinę sąskaitą Nr. 2711 „Sąskaitos bankuose“ išankstinį mokėjimą tiekėjui UAB „O“ 27 389,90 Eur (sumokėtas avansas tiekėjui už vėliau (ateityje) gaunamas paslaugas) ir į žiniaraštį „K – O atsiskaitymai 2019“, atsakė - kas tvarkė UAB „K“ buhalteriją nuo 2019 m. sausio 1 d., nežino, pagal sutartį tai turėjo daryti UAB „O“. Taip pat nežino, kas 27 389,90 Eur sumą įtraukė į UAB „K“ buhalteriją, nurodant kaip avansinį mokėjimą UAB „O“. 2019 m. vasario 15 d. J. D. iš UAB „K“ sąskaitos į UAB „O“ sąskaitą savavališkai pervedė 27 389,90 Eur, t. y. be jo žinios ar sutikimo. Apie šio pavedimo padarymą jis sužinojo tik po to, kai pavedimas buvo padarytas ir apie tai gavo informaciją telefone esančioje „Paysera“ programėlėje. Taip pat jis nesutinka su: 1. 2018-12-20 išrašyta sąskaita faktūra Nr. CC0000087 už „Pagal Paslaugų sutartį (už 2018 m.12 mėn.)“ 8 984,89 Eur sumai. Nesupranta, kokios sutarties pagrindu buvo išrašyta ši sąskaita faktūra ir už kokius darbus/paslaugas; 2. 2019-02-04 išrašyta sąskaita faktūra Nr. CC0000130, kurioje nurodyta, kad už dokumentų tvarkymą (ruošimą advokatui K. K.) už 2018 m. 12 mėn. ir 2019 m. sausio mėn. UAB „K“ išstatyta 3 132,77 Eur. Nesutinka, nes, šį darbą, kuris nurodytas mokėjimo paskirtyje, J. D. turėjo atlikti būdama UAB „K“ darbuotoja, tai buvo jos tiesioginė pareiga. Tai nebuvo papildoma paslauga, kurią teikė UAB „O“ ir už kurią reikėtų papildomai mokėti; 3. 2019-02-12 sąskaita faktūra Nr. CC0000138, kuri išrašyta 1 078,11 Eur sumai, joje yra jo parašas, tačiau jis nepamena, kad ši suma buvo su juo aptarta, nes faktūra išrašyta už buhalterines paslaugas 2019 m. sausio mėnesį, o jos nebuvo teiktos. 4. 2019-02-12 sąskaita faktūra Nr. CC0000140, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta „verslo konsultacija (val.)“, suma 360,00 Eur. Jokių verslo konsultacijų J. D. neteikė, o kad tokios konsultacijos buvo įtrauktos į buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, jis nežinojo, nes sutartis jam nebuvo išversta į rusų kalbą (surašyta lietuviškai), sutartį pasirašė nežinodamas kokios konkrečios sąlygos įtrauktos į sutartį; 5. 2019-02-14 išrašyta sąskaita faktūra Nr. CC0000143 už buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimą, suma 605,00 Eur. Apskritai nesupranta už kokią paslaugą ši sąskaita faktūra buvo išrašyta (jokių buhalterinių dokumentų UAB „O“ iš MB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė, o ką darė su jo jai pateiktais dokumentais, nežino, neturi jokios informacijos); 6. 2019-02-14 išrašyta sąskaita faktūra Nr. CC0000146 už paslaugų atlikimą pagal paslaugų teikimo sutartį 2019/01 (2019.01.28), suma 32 850,00 Eur. Įvertinus tai, kas parašyta mokėjimo paskirtyje, t. y. ši sąskaita faktūra išstatyta už paslaugas, dėl kurių suteikimo su UAB „O“ jis sudarė sutartį kaip fizinis asmuo, todėl J. D. negalėjo išrašyti sąskaitos UAB „K“ pagal sutartį, kurią jis sudarė kaip fizinis asmuo. Be to, nebuvo suteiktos paslaugos, už kurias reikėtų mokėti 32 850,00 Eur. (t. 1 b. l. 150-152).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. nurodė, kad 2018 m. ji dirbo UAB „O“, buvo J. D. asistentė – administratorė. Jos darbo pobūdis administracinis – tvarkyti įmonės dokumentus, bendrauti su kolegomis, vykdyti direktorės nurodymus. UAB „O“ buhalteriją pradžioje tvarkė įmonė, o po to buvo įdarbinta I. I. buvo įdarbinta gal 2019 m. Buhalterinius dokumentus buhalteriją tvarkiusiai įmonei pateikdavo J. D., kuri ir bendravo su tos įmonės administratore.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. Š. nurodė, kad ji vedė buhalterinę apskaitą UAB „O“, nors juos siejo sutartiniai santykiai, tačiau J. D. sutarties nebuvo pasirašiusi. Kai nutraukė santykius, J. D. vis tiek atsisakė pasirašyti sutartį. Iki tol jie išrašydavo sąskaitas ir J. D. jas apmokėdavo. Tokie santykiai truko maždaug iki 2018 m. rudens, kuomet J. D. pasirašė sutartį su M. K. dėl nuomos. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įmonei UAB „O“ tvarkė iki 2018 m. gruodžio mėn., sutartiniai santykiai nutrūko 2018 m. gruodžio 31 d. J. D. pati parašė jiems, kad santykiai nutraukiami ir kad reikia perduoti buhalteriją. Kai J. D. parašė, kad santykiai nutraukiami, ji jai parašė, kad mėnesio bėgyje suves visus duomenis, nes reikėjo pateikti metinę finansinę atskaitomybe. Dokumentų J. D. perduoti nespėjo, nes juos perėmė policija, o elektroninius dokumentus išsiuntė J. D. ir buhalterei. 2019 m. sausio mėnesį jos įmonė UAB „O“ buhalterinės apskaitos jau netvarkė, todėl sąskaitas į apskaitos registrus turėjo įtraukti J. D.. Dėl 2019 m. vasario 25 d. elektroninio laiško, siųsto A. J., liudytoja nurodė, kad buvo rašoma, nes reikėjo sutvarkyti UAB „A“ dokumentus. UAB „O“ išrašė sąskaitas, jiems reikėjo tų sąskaitų. M. K. sakė, kad daug sąskaitų buvo išrašyta neteisėtai, nes paslaugos nebuvo teiktos. Minėtų dokumentų reikėjo, nes negalima apskaityti paslaugų, nežinant, už ką jos, įvertinti ir sudėti į atitinkamas sąnaudas. Dėl to turi būti arba įvardinta už ką sąskaita, arba pridėta sutartis, arba paslaugų atlikimo aktas. Matydami apmokėjimą, gali neįtraukti jo į apskaitą. M. K. atėjo ir pasakė, kad J. D. pasisavino pinigus, sąskaitas turėjo M. K., jei J. D. būtų pasakiusi, kokie darbai buvo atlikti, tai nebūtų kilę ir jokių problemų. Buvo sąskaitų, kur tiesiog parašyta „paslauga“, kadangi nėra aišku, kokia tai paslauga, todėl ir prašė atsiųsti sutartį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. (2019 m. vasario 28 d. apklausa) nurodė, kad ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Minėtoje įstaigoje dirba 6 darbuotojai, trys savininkai, be jos dar yra: jos sūnus P. Š. ir jos brolis V. K., bei trys samdomi darbuotojai. Įmonės veikla - buhalterinės paslaugos. UAB „O“ buvo jų klientai nuo 2017 m. vasario ar tai kovo mėnesio, t. y. į juos kreipėsi tuo metu UAB „C“ direktorė J. D., dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, tačiau iki šios dienos J. D. jos nėra pasirašiusi, nors visas sutartyje nurodytas sąlygas MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo: teikti deklaracijas į visas instancijas, apskaityti ir sutvarkyti buhalterines apyskaitas, teikti finansinę atskaitomybę, apskaičiuoti darbo užmokestį ir teikti kitas buhalterines paslaugas. UAB „O“ (tuo metu UAB „C“) įsipareigojo: pateikti dokumentus būtinus buhalterinei apskaitai vykdyti (sąskaitos faktūros, banko išrašai, priimamų darbuotojų darbo sutartys). Visus įsipareigojimus tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „O“ vykdė, nors sutarties J. D. taip ir nepasirašė iki šiol. Buvo sutarta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas UAB „O“ teikia iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau tam, kad būtų pateikta finansinė atskaitomybė ir pelno mokesčių deklaracija už 2018 m., buvo reikalingi dokumentai, kurių UAB „O“ laiku nepateikė, o pateikė tik 2019 m. vasario 22 d. Tačiau iki šiol šie dokumentai nepabaigti tvarkyti, kadangi UAB „O“ neapmokėjo pateiktos sąskaitos (už parengiamą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčių deklaraciją už 2018 m.). J. D. MB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė įgaliojimus veikti UAB „O“ vardu VMĮ, SODROS ir Registrų centro elektroniniuose portaluose. Dokumentai, kuriuos pateikdavo UAB „O“ priėmimu - perdavimu registruojami nebuvo, MB „(duomenys neskelbtini)“ tik susivesdavo dokumentus pas save sistemoje, t. y. kokius dokumentus UAB „O“ jiems pateikė. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio mėn. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „K“ direktoriumi M. K., buvo pasirašyta sutartis. Dokumentus, kurių jiems reikėdavo tinkamai teikti paslaugas UAB „K“ pateikdavo. UAB „K“ pateikdavo ir banko išrašus. MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „K“ paslaugas teikė iki 2018 m. gruodžio 31 d., nes, kaip sužinojo vėliau, 2018 m. gruodžio 20 d. UAB „K“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „O“. J. D. reikalavo pateikti UAB „K“ dokumentus, tačiau ji UAB „O“ perdavė tik didžiąją knygą ir darbo užmokesčių paskaičiavimus. Iki šiol UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. vasario 15 d. apie 12.00 val. iš M. K. sužinojo, t. y. jis asmeniškai atvažiavo pas ją ir parodė banko paskyrą telefone, kad į UAB „O“ sąskaitą iš UAB „K“ sąskaitos padarytas 27 389,00 Eur pavedimas. M. K. pasakė, kad J. D. jis atjungė nuo sąskaitų, tačiau ji matomai prijungė buhalterę, kuri be jo žinios ir patvirtinimo padarė pavedimą. Ji (S. Š.) tik pasakė, kad veltui jis suteikė J. D. įgaliojimus valdyti sąskaitas. 2019 m. vasario 18 d. kartu su M. K. ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur UAB „K“ nuomojosi patalpas iš UAB „O“, paimti ten esančių dokumentų. Ji pasiūlė surašyti dokumentų priėmimo perdavimo aktą, tačiau J. D. atsisakė tai daryti teigdama, kad jokių dokumentų iš M. K. neperėmė ir jokių dokumentų neperdavė. Taip pat pridūrė, kad patalpų nuomos sutartis nutraukta 2019 m. vasario 14 d., todėl ji pakeitė spyną (t. 1 b. l. 167-168).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. Š. (2020 m. gegužės 7 d.) nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „O“ 2017 m. pavasarį buvo pasirašiusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau ši sutartis buvo pasirašyta vienašaliai, t. y. UAB „O“, tuo metu UAB „C“, direktorė J. D. sutarties nepasirašė, nes vis nerasdavo laiko, teigdavo jog jais pasitiki. Nežiūrint į tai, kad sutartis nebuvo pasirašyta J. D., MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas pagal sutartį. Tuo pat metu jie teikė buhalterines paslaugas ir UAB „K“. 2018 metų spalio - lapkričio mėnesiais UAB „K“ pateikinėjo sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos kažkokios sutarties pagrindu. Paprašius M. K. pateikti tą sutartį, jis nuolat teigdavo, kad „J. viską žino“. Už įrašus atitinkamuose registruose atsako jį atlikęs buhalteris, o jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta „sutarties pagrindu“, reikalinga ir sutartis, tačiau tokios sutarties M. K. pateikti negalėjo. Pradėjus M. K. klausinėti apie sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindus 2018 m. lapkričio pabaigoje gruodžio mėnesio pradžioje, UAB „O“ jiems (MB „(duomenys neskelbtini)“) pranešė, kad UAB „O“ turi savo buhalterį ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos jiems nebereikalingos. Taip pat gruodžio pabaigoje ji sužinojo, kad UAB „O“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „K“, nes pati UAB „O“ pareikalavo sutvarkyti UAB „K“ buhalteriją iki 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Neatsižvelgiant į tai, kad J. D. parašo ant buhalterinių paslaugų sutarties nebuvo, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutvarkyti UAB „O“ buhalteriją už 2018 m., bet tam jiems reikėjo papildomų dokumentų, kuriuos J. D. pateikė tik 2019 metų vasario mėnesio pabaigoje. UAB „O“ buvo neatsiskaičiusi su MB „(duomenys neskelbtini)“ už keletą mėnesių, tai buvo dar viena priežastis, kodėl MB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė dokumentų už 2018 metus. J. D. atsiskaičius su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikus reikiamus dokumentus 2019 m. vasario mėn., 2018 metų UAB „O“ buhalterija buvo sutvarkyta. 2019 metų buhalterinės apskaitos tiek UAB „O“, tiek UAB „K“ MB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė, kadangi UAB „O“ 2018 m gruodžio 20 d. pasirašė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „K“, o UAB „O“ 2018 metų pabaigoje juos informavo, kad turi savo buhalterį. Taip pat pamena, kad 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje arba 2019 metų sausio mėnesio pradžioje ji elektroniniu paštu informavo J. D., kad 2019 metų UAB „O“ buhalterijos MB „(duomenys neskelbtini)“ nebetvarko. 2019 metų vasario mėnesį į ją vėl kreipėsi M. K. ir teigė, kad J. D. bando pasisavinti pinigus iš UAB „K“ sąskaitos. M. K. vėl sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jiems buvo reikalingi buhalteriniai dokumentai, kuriuos 2019 metų sausio – vasario mėnesiais tvarkė ir turėjo turėti UAB „O“. Dėl UAB „K“ buhalterinių dokumentų, galimai el. paštu, jie kreipėsi į UAB „O“. 2019 metų sausio - vasario mėnesio UAB „O“ ir UAB „K“ buhalteriją tvarkė ir turėjo tvarkyti UAB „O“. (t. I b. l. 169-170)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. Š. (2020 m. rugpjūčio 13 d.) nurodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus ir į klausimą - ar neturint fizinių buhalterinių dokumentų, apribojama galimybė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti dokumentus į atitinkamus registrus, atsakė - tai neturi jokios įtakos, kadangi visa būtina informacija teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama per VMI ir SODROS elektroninius portalus. Fiziškai (popieriniai) dokumentai nepateikiami. Visa informacija suvedama ir pateikiama elektroniniu būdu (t. 1 b. l. 171-172).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Deimantė Rudienė nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Specialistė nurodė, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog tyrimui nebuvo pateiktos buhalterinės apskaitos už 2019 m. sausio ir vasario mėn., tad jeigu registrai nebuvo sudaromi – tai Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ)16 straipsnio pažeidimas, o jeigu visgi buvo sudaromi, tačiau nebuvo išsaugoti – tai BAĮ 19 straipsnio pažeidimas. Didžioji knyga taip pat nebuvo pateikta, nors buvo prašoma per tyrėją pateikti šiuos dokumentus, bet jie nebuvo gauti. Išvados 3 priede nurodoma, ko buvo prašoma pateikti. Tai tyrimui nebuvo pateikti 2019 m. registrai. Tyrimas buvo atliktas pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti ir nustatyta, jog buvo pažeistos BAĮ 16 straipsnio ir 19 straipsnio nuostatos. Specialistė nurodė, jog pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti tyrimui, tyrimas yra objektyvus. Specialistė taip pat nurodė, jog iš informacinės sistemos buvo nustatyta, kad UAB „O“ teikė deklaracijas, išrašomų sąskaitų-faktūrų registrus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tyrimui buvo pateiktos UAB „O“ vardu išrašytos sąskaitos UAB „K“. Dėl nepateiktų registrų, tame tarpe ir Didžiosios knygos, kuri savo esme taip pat yra registras, tik jame yra susisteminta informacija, buvo padarytos išvados, kurios yra pateiktos specialisto išvadoje. Kodėl nepateikta tyrimui didžioji knyga, į šį klausimą galėtų atsakyti direktorius, nes tai jo atsakomybė. Apskaitos registrai buvo nepateikti už 2019 m., bet operacijos buvo fiksuojamos PVM deklaracijose, kas leidžia spręsti, jog kažkas vyko, tiesiog tyrimui nebuvo pateikti duomenys. Buhalterinė programa pateikta nebuvo, nes buhalterinė programa nėra būtina tyrimo atlikimui. Atlikus tyrimą, nebuvo atsakoma į klausimą, ar visos operacijos vyko ar nevyko, viskas buvo nurodoma tik sąskaitose, bet faktinių aplinkybių – ar realiai tokie sandoriai vyko, tyrimo metu nėra nustatinėjama. Tyrimo metu atsakoma į klausimus ir padarytos išvados, kad buvo išrašytos sąskaitos faktūros, iš kurių dešimt nebuvo užfiksuotos registre ir todėl negalima nustatyti, kokių duomenų pagrindu buvo pateiktos PVM deklaracijos. Keturios sąskaitos buvo įtrauktos į išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už sausio mėn.: sausio 8 d. sąskaita už bilietai už seminarą, sausio 17 d. -121 sąskaita už komunalines paslaugas, sausio 17 d. 123 sąskaita už komunalines paslaugas ir administravimo išlaidas ir sausio 17 d. -124 sąskaita. Už šias sąskaitas, tyrimui registras nėra pateiktas, tačiau remiantis UAB „O“ pateiktu išrašomų pardavimų PVM-sąskaitų faktūrų registru, kuris yra pateiktas VMI ir UAB „O“ PVM deklaracija, nustatyta, kad bendrovė už 2019 m. sausio mėn. deklaravo 1037,24 eurus ir 217,82 pardavimo PVM pardavimų UAB „K“, t. y. tiek pat, kiek tyrimui pateikta sąskaitų faktūrų už sausio mėn.. Deklaracijoje už 2019 m. sausio mėn. nurodė, kad 3756 eurai PVM apmokestinamų sandorių. Ir bendroje sumoje galima daryti prielaidą, nors ir neturint registrų, kad pagal šias 4 įvardintas PVM sąskaitas-faktūras, buvo įtraukti į PVM deklaraciją už sausio mėn. Už sausio mėn., buhalterinės apskaitos registras tyrimui nepateiktas. Pateiktas tik išrašomų pardavimų PVM sąskaitų -faktūrų registras mokesčių administratoriui. Pagal mokesčių administratoriui pateiktą registrą ir pagal PVM deklaracijas, galima sakyti, kad duomenis įmonė UAB „O nei viena PVM sąskaita-faktūra už vasario mėn. Pagal lentelės eilutes nuo 5 iki 14, o deklaracijoje UAB „O“ nurodė tokius pačius skaičių duomenis kaip ir už sausio mėn. Sąskaitų suma buvo nurodyta žymiai didesnė, galima daryti prielaidą, kad nemažiau kaip 29871,05 eurų PVM apmokestinamų sandorių 11 deklaracijos punkte ir nemažiau kaip 6272,68 eurų pardavimo PVM 2019 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje UAB „O“ nedeklaravo. Sąskaitos buvo pateiktos, bet registras nebuvo pateiktas ir deklaracijoje duomenys nėra įtraukti. Atsakydama į klausimus, specialistė nurodė, kad UAB „K“ buvo daromas priešpriešinis patikrinimas. UAB „K“ įtraukė tą pačią sumą į vieną vasario mėn. sąskaitą ir vieną sausio mėn. sąskaita už 302,50 eurų sumą. Deklaruodami įtraukė skirtingas sąskaitas ir į registrus. Pagal „K“ pirkimo dokumentų registrą, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vasario 15 d. pagal 19 priedą, „K“ gaunamų pirkimo PVM-sąskaitų faktūrų registrus, kurie pateikti VMI, sausio ir vasario mėn. pateiktas UAB „K“ PVM deklaracijas, nustatyta, kad UAB „K“ apskaitė ir deklaravo 1255,06 eurus su PVM pirkimo iš UAB „O“ pagal 4 PVM sąskaitas-faktūras. UAB „K“ už sausio mėn. buvo apskaityta sausio 8 d. Nr. -99 (specialistė nevardina ilgojo sąskaitų numerio) sąskaita, už vasario mėn. -123 sąskaita, 124 ir 136 sąskaita (čia pagal skirtingas lentelės (Specialisto išvados) eilutes). Nr. 136 sąskaita buvo ir suvestiniuose registruose bei buvo įkelta į mokesčių inspekcijos pirkimo sąskaitų registrą. Priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „K“ ir UAB „O“ deklaravo tas pačias sumas, tik apskaitytos skirtingos sąskaitos. 2018 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas UAB „O“ ir 2018 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su „K“. UAB „O“ PVM deklaraciją už 2019 m. sausio mėn. pateikė I. Ž.. Už 2019 m. vasario mėn. pateikė J. D.. 2019 m. kovo mėn. pateikė R. B., o, kiek pamena, UAB „K“ deklaracijas teikė A. J..

?FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2019 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „O“ ir UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/10-2-35-13134 (toliau – ir Specialisto išvada) (t. 4 b.l. 25-46) nustatyta, jog kadangi UAB „O“ 2019 m. sausio ir vasario mėn. buhalterinės apskaitos registrų tyrimui nepateikė, tai negalima nustatyti ar 2019 m. UAB „O“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į buhalterine apskaitą ir kaip atvaizduoti, negalima nustatyti kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 m. UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje ir negalima nustatyti, kaip gauti 2019 m. mokėjimai atvaizduoti apskaitoje. Jeigu UAB „O“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nevedė apskaitos, tai tuo BAĮ 16 straipsnio 1 punkto „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų ir dėl to tyrimo metu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu UAB „O“ neišsaugojo apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d., tuo nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir dėl to tyrimo metu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4 b. l. 41-43)

?Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Deimantė Rudienė pateikė paaiškinimus dėl Specialisto išvados, nurodydama, jog atlikus UAB „O“ tyrimą už 2018 m., pagal tyrimui pateiktus UAB „O“ buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, išrašomų (pardavimo) PVM sąskaitų faktūrų registrus, PVM deklaracijas ir kt.) apskaitos tvarkymo neatitikimų nenustatyta. Atlikus UAB „O“ tyrimą už 2019 m. dėl nepateiktų 2019 metų sausio ir vasario mėnesio buhalterinės apskaitos registrų, negalima nustatyti ar 2019 metais UAB „O“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir kaip atvaizduoti, negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 metų UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje ir negalima nustatyti kaip gauti 2019 metų mokėjimai atvaizduoti apskaitoje. Atliekant tyrimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-02-15 buvo pateikta 14 PVM sąskaitų faktūrų (popierinių sąskaitų faktūrų): 1) 2019-01-08 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000099, paslauga – 4 bilietai į Holotropinį seminarą, suma – 720,00 Eur; 2) 2019-01-17 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000121, paslauga – už patalpų komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (už 2019 01 mėn. laikotarpį), suma – 302,50 Eur; 3) 2019-01-17 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000123, paslauga – už patalpų komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) (už 2019 01 mėn. laikotarpį) ir administravimo išlaidos, suma – 203,28 Eur; 4) 2019-01-17 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000124, paslauga – spausdintuvo kasetė + pakeitimas, suma – 29,28 Eur; 5) 2019-02-04 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000129, paslauga – vertimų paslaugos pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą už 2019 m. sausio mėn., suma – 1 112,90 Eur; 6) 2019-02-04 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000130, paslauga – dokumentų tvarkymas (ruošimas advok. K. K.) už 2018 12 mėn. ir 2019 01 mėn., suma – 3 132,77 Eur; 7) 2019-02-05 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000132, paslauga – sąmatų skaičiavimo programos nuoma (20190205 - 20200205), suma – 635,25 Eur; 8) 2019-02-07 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000133, paslauga – vertimų paslaugos pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą už 2019 m. sausio mėn., suma – 309,70 Eur (darbų priėmimo – perdavimo aktas nepateiktas); 9) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000136, paslauga – už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), suma – 302,50 Eur; 10) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000138, paslauga – pagal buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BPTS/02 (2019 01 mėn.), suma – 1 078,11 Eur; 11) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000140, paslauga – verslo konsultacija (val.), suma – 360,00 Eur; 12) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000141, paslauga – už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), suma – 302,50 Eur; 13) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000143, paslauga – pagal Buhalterinių paslaugų sutartį/nutraukimas, suma – 605,00 Eur; 14) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000146, paslauga – už paslaugų atlikimą pagal paslaugų teikimo sutartį 2019/01 (2019.01.28), suma – 32 850,00 Eur (sutartis nebuvo pateikta). Palyginus pateiktas 14 UAB „O“ sąskaitų su UAB „O“ vardu mokesčių administratoriui pateiktais Išrašomų (pardavimo) PVM sąskaitų faktūrų registrais už 2019 metų sausio ir vasario mėnesius nustatyta, kad UAB „O“ pateikė duomenis VMI pagal 4 PVM sąskaitas faktūras, o būtent: 2019-01-08 serija ir Nr. CC Nr. 0000099 (720,00 Eur), 2019-01-17 serija ir Nr. CC Nr. 0000121 (302,50 Eur), 2019-01-17 serija ir Nr. CC Nr. 0000123 (203,28 Eur) ir 2019-01-17 serija ir Nr. CC Nr. 0000124 (29,28 Eur), t. y. įvykdytų pardavimų už bendrą 1 255,06 Eur (su PVM). Tačiau 10 UAB „O“ 2019 metų vasario mėnesį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (1) 2019-02-04 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000129, suma – 1 112,90 Eur; 2) 2019-02-04 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000130, suma – 3 132,77 Eur; 3) 2019-02-05 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000132, suma – 635,25 Eur; 4) 2019-02-07 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000133, suma – 309,70 Eur; 5) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000136, suma – 302,50 Eur; 6) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000138, suma – 1 078,11 Eur; 7) 2019-02-12 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000140, suma – 360,00 Eur; 8) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000141, suma – 302,50 Eur; 9) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000143, suma – 605,00 Eur ir 10) 2019-02-14 sąskaitos faktūros serija ir Nr. CC 0000146, suma – 32 850,00 Eur) už bendrą 40 688,73 Eur sumą su PVM, į 2019 metų vasario mėnesio mokesčių administratoriui pateiktą Išrašomų (pardavimo) PVM sąskaitų faktūrų registrą neįtraukė (registras nulinis, t. y. remiantis tik registro duomenimis, 2019 metų vasario mėnesį UAB „O“ neteikė jokių duomenų apie turėtus pardavimų sandorius). Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių“ 30.1. punktu: juridinio asmens registras už praėjusio mėnesio mokestinį laikotarpį turi būti pateiktas iki kito mėnesio 20 dienos. Taip pat atliekant tyrimą nustatyta, kad UAB „O“ PVM deklaracijoje už 2019 metų sausio mėnesį bendroje apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 p. 3 756,00 Eur) ir pardavimo PVM (PVM deklaracijos 29 p. 789,00 Eur) sumoje deklaravo 1 037,24 Eur apmokestinamų sandorių ir 217,82 Eur pardavimo PVM, iš viso 1 255,06 Eur su PVM pardavimų būtent UAB „K“. Už 2019 metų vasario mėnesį UAB „O“ teiktoje PVM deklaracijoje nurodyti tokie patys duomenys kaip ir 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje, tačiau išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras už vasario mėnesį pateiktas nulinis, todėl negalima nustatyti kokių dokumentų pagrindu buvo užpildyta PVM deklaracija, ar UAB „O“ deklaravo pardavimus UAB „K“ ir ar pagal kurias PVM sąskaitas faktūras. Nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. „Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo“ Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles susijusias su PVM“ ne mažiau kaip 29 871,05 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 p.) ir ne mažiau kaip 6 272,68 Eur pardavimo PVM (PVM deklaracijos 29 p.) 2019 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje nedeklaravo. Kadangi UAB „O“ 2019 metų sausio – vasario mėnesio buhalterinės apskaitos registrai nepateikti, todėl negalima nustatyti ar 2019 metais UAB „O“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir kaip atvaizduoti, negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 metų UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje ir negalima nustatyti kaip gauti 2019 metų mokėjimai atvaizduoti apskaitoje. Todėl, jeigu UAB „O“ nevedė apskaitos, tai nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, o jeigu neišsaugojo apskaitos dokumentų – nesilaikė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (t. 2 b. l. 7-9).

Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 20 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. BPTS/02 nustatyta, jog tarp UAB „O“ ir UAB „K“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „O“ įsipareigojo tvarkyti UAB „K“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, o UAB „K“ įsipareigojo apmokėti už šias paslaugas, šios sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, jog sutartis įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 119-126). Ši sutartis 2019 m. vasario 14 d. nutraukta šalių sutarimu (t. 1, b. l. 210).

Iš byloje esančio 2019 m. sausio 24 d. Susitarimo Nr. 1 prie 2018 m. balandžio 2 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2018-005-01 nuorašo nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UB „K“ sutarė nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nutraukti buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 2018-005-01 (t. 1, b. l. 183), ši buhalterinių paslaugų sutartis buvo atnaujinta 2019 m. vasario 22 d. šalių sutarimu Nr. 2 (t. 1, b. l. 184).

Iš byloje esančio buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. BPTS/01 2019 m. vasario 14 d. nutraukimo šalių sutarimu kopijos nustatyta, jog UAB „O“ ir UAB „A“ susitarė nuo 2019 m. vasario 14 d, nutraukti tarp šalių 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašytą buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BPTS/01 (t. 1, b. l. 133).

Į bylą pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175-177), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177-182, 194-199, t. 2, b. l. 125-133), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 207-209).

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio mėn. rašto Nr. (7.2E) DV_S- nustatyta, jog pateikta informacija, jog UAB „O“ bendrovės finansinė apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organo įgalioti asmenys laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. buvo I. Ž.. (t. 2, b. l. 19-20).

Iš VMI pateiktos UAB „O“ Mano VMI (VMI elektroninės sistemos) atstovų sąrašo nustatyta, jog S. Š. UAB „O“ turėjo įgaliojimus šioje sistemoje nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (t. 2, b. l. 30), o i.MAS posistemėje atstove (t. y. i. MAS naudotojas, atstovaujantis mokesčių mokėtojui) buvo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 31), S. Š., UAB „O“ Gaunamų sąskaitų registrus ir Išrašomų sąskaitų registrus VMI išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje I.MAS per I.SAF posistemę pateikė 2019 m. sausio 21 d. (t. 2, b. l. 34).

Iš SODROS DB išrašo apie UAB „O“ nustatyta, jog I. Ž. minėtoje įmonėje buvo įdarbinta nuo 2019 m. vasario 1 d. (t. 6, b. l. 189).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir motyvai

Šioje baudžiamojoje byloje J. D. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir panašiai).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog iki 2019 m. UAB „O“, kurios vadove buvo kaltinamoji, buhalterinę apskaitą tvarkė pasirinkta įmonė – MB „(duomenys neskelbtini). Pati kaltinamoji pripažino, jog tarp šių įmonių jokia rašytinė sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo sudaryta nebuvo, jokio įsakymo, kaip įmonės vadovė, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo taip pat priėmusi nebuvo, o UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir siejo paslaugų teikimo santykiai, tačiau jie nebuvo įforminti rašytine sutartimi. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. sausio – vasario mėn., UAB „O“ buhalterinę apskaitą, anot kaltinamosios, tvarkė taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jiems ir kilo pareiga kaltinime nurodytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukti į apskaitą. Visgi teisme apklausti MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai – liudytojos A. J. ir S. Š. kategoriškai tvirtino, jog apskaitos J. D. bendrovei MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio – vasario mėn. netvarkė. Taigi iš to yra akivaizdu, kad byloje kyla ginčas, kas visgi tvarkė UAB „O“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu ir kam, atitinkamai, kilo pareiga kaltinime nurodytas sąskaitas įtraukti į buhalterinę apskaitą. Nors, kaip minėta, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad 2019 m. sausio – vasario mėn. UAB „O“ buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis - el. susirašinėjimą tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175-177), iš kurio turinio matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 5 d. vyko susirašinėjimas, susijęs su UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ siejusių sutartinių santykių nutraukimo, o kartu ir rašytinės sutarties pasirašymo, 2019 m. sausio 18 d. S. Š. laišką, iš el. pašto (duomenys neskelbtini) adresuotą (duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, kad „Jūsų aptarnavimas sustabdytas“ kartu nurodant, jog už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bus skaičiuojami delspinigiai (t. 1, b. l. 180) (šiuos elektroninius laiškus ikiteisminio tyrimo metu pateikė pati S. Š., t. 1, b. l. 173-174)), 2020 m. birželio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto (t. 2, b. l. 14-16) duomenis, jog S. Š. Sodrai teikė pranešimus apie UAB „O“ darbuotojus 2019 m. vasario mėn. (darbuotojai įdarbinti 2019 m. sausio mėn.), akivaizdu, jog tarp UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ kilo nesutarimai, dėl buhalterinių paslaugų teikimo, atsiskaitymo už jas, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovai, visgi bendravo su MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip su sutarties šalimi ir atstovaudami valstybinėse institucijose, teikė UAB „O“ vardu pranešimus, todėl, teismo vertinimu, kaltinime nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą buvo nulemtas ne J. D. kaip UAB „O“ vadovės sąmoningo siekio apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ar jos visiškai netvarkyti pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose), o veikiau dėl kilusio ginčo tarp UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ ir netinkamo vertinimo, kam, nesant rašytinės sutarties tarp šalių, visgi kilo pareiga apskaitą tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad kaltinamosios veiksmai vertintini ne kaip BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas, o kaip veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), kadangi kaltinamoji kaip UAB „O“ vadovė, neužtikrino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jos vadovaujamos bendrovės buhalterinė apskaita, apskritai, būtų tvarkoma ir tai būtų daroma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra BAĮ ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas BAĮ 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BAĮ 16 straipsnyje įtvirtinta, jog Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Pagal BAĮ 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ūkio subjekto apskaitą tvarko: ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2012). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat ir už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje bei apskaitos dokumentų išsaugojimo. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, Nr. 2K-133-697/2019).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, kaip minėta, J. D., būdama UAB „O“ vadove, turėdama pareigą organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, šią pareigą vykdė aplaidžiai – nors ir buvo pasirinkusi ūkio subjektą MB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkantį bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau jokia sutartis su šia bendrove sudaryta nebuvo, UAB „O“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ siejo iš esmės tik žodinis susitarimas, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, J. D. yra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos – faktūros nebuvo apskaitytos UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje (tą pripažino ir pati kaltinamoji, teigdama, jog sąskaitas į apskaitą turėjo įtraukti MB „(duomenys neskelbtini)“), ir dėl to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „O“ nebuvo sudariusi rašytinio susitarimo su MB „(duomenys neskelbtini)“, atsako būtent J. D. kaip UAB „O“ vadovė, kadangi ji netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, ko pasėkoje, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „O“ buhalterinė apskaita ir nebuvo tvarkoma.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik tos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-109-942/2019).

Byloje pateikta specialisto išvada, kurią teisiamojo posėdžio metu patvirtino, specialistė D. Rudienė, patvirtina, jog dėl kaltinamosios aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – o būtent kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų neapskaitymo, nėra galimybės nustatyti, ar 2019 m. UAB „O“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir kaip atvaizduoti, negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 m. UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje ir negalima nustatyti, kaip gauti 2019 m. mokėjimai atvaizduoti apskaitoje ir dėl to tyrimo metu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesant šių duomenų, kaip matyti iš specialistės paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, negalima nustatyti kokių dokumentų pagrindu buvo užpildytos PVM deklaracijos, ar UAB „O“ deklaravo pardavimus UAB „K“ ir pagal kurias PVM sąskaitas faktūras, negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos su UAB „K“ buvo ir ar užregistruotos 2019 metų UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje ir negalima nustatyti, kaip gauti 2019 metų mokėjimai atvaizduoti apskaitoje. Šie padariniai, kuomet UAB „O“ turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra negali būti nustatyta iš UAB „O“ buhalterinės apskaitos registrų informacijos, nes, kaip nustatyta, buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, kilo būtent dėl J. D., kaip įmonės vadovės, neveikimo, kadangi ji nei priėmė įsakymą dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, nei sudarė rašytinę sutartį su kitu ūkio subjektu, t. y. veikė aplaidžiai, nors, būdama įmonės vadove turėjo suprasti, jog dėl tokio jos atsainaus požiūrio buhalterinė apskaita bendrovėje nebus tvarkoma, bus pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai, o kartu jos vadovaujamos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra neatsispindės įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau pareigą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo lengvabūdiškai perleido su UAB „O“ jokia rašytine sutartimi nesusijusio ūkio subjekto atstovams, su kuriais be kita ko tiriamuoju santykiai buvo konfliktiški ir nuolat keliami klausimai dėl tokių pareigų vykdymo. Kartu pažymėtina, jog bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Šioje gi baudžiamojoje byloje, pažymėtina, kad atliekant UAB „O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kartu buvo atliktas ir priešpriešinis UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, tačiau, tyrimo metu, net ir atlikus kryžminį buhalterinį patikrinimą (tarp finansines transakcijas atlikusių įmonių), nebuvo įmanoma iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamoji J. D., būdama atsakinga už UAB „O“ buhalterinės apskaitos organizavimą, šios pareigos tinkamai nevykdė, dėl ko, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. minėtoje įmonėje nebuvo vedama apskaita, atliktos ūkinės operacijos, nurodytos kaltinime, nebuvo įtrauktos į apskaitos registrus, taip pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamosios veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Šioje baudžiamojoje byloje J. D. pareikštame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nurodoma ir tai, jog ji nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2019 m. spalio 19 d., būdama UAB „O“ direktore, ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „O“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties Įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdama organizuoti įmonės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo „Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, ir UAB „O“ finansinių ataskaitų už 2018 m. VĮ „Registrų centras“ nepateikė, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas“.

Teismas pažymi, jog atsakomybė už galimai neįvykdytą pareigą pateikti juridinių asmenų registrui UAB „O“ 2018 metinį finansinių ataskaitų rinkinį yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, kuris nustatė atsakomybę už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimą. Todėl, net ir nustačius J. D. veikoje kaltinime nurodytą požymį - 2018 metinio finansinių ataskaitų rinkinio neparengimą ir nepateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokia veika galimai turėtų aptariamo administracinio nusižengimo požymius, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinant perteklinę aplinkybę, susijusią su metinių finansinių atskaitų už 2018 metus nepateikimu teisės aktų nustatyta tvarka registro tvarkytojui.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimu, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – J. D. padarė neatsargią baigtą nusikalstamą veiką finansų sistemai. Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista, dirbanti, administracine tvarka bausta tik už KET pažeidimus.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnyje už neatsargų nusikaltimą numatytos baudos minimumas.

Kiti klausimai

J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 153-156). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. D., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė