Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Lux Vivere“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo grupe“ įgaliotam atstovui A. G., tretiesiems asmenims L. N., G. M., A. L. ir jos atstovui advokatui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę byloje pagal ieškovo BUAB „Lux Vivere“ ieškinį atsakovui UAB „Alvum“, tretiesiems asmenims L. N., A. L., G. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Tretieji asmenys L. N., G. M., A. L. ir jos atstovas advokatas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie apie vekselį sužinojo tik tada kai prasidėjo vykdymo procesas. L. N. ir A. L. patvirtino, kad vekselio nepasirašė.

Apie bylos nagrinėjimą atsakovui UAB „Alvum“ pranešta tinkamai (I t. b.l. 56, II t. b.l. 37, 41), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 121 str., 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė sąlygoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje, kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis, reglamentuojantis paprastojo vekselio rekvizitus, imperatyviai nustato, kad paprastajame vekselyje turi būti:

1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;

2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;

3) mokėjimo terminas;

4) mokėjimo vieta;

5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;

6) išrašymo vieta ir data;

7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą, nustato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 9 d. UAB „Lux Vivere“ direktorės L. N. vardu buvo išduotas paprastasis vekselis 2320000 Lt sumai, kuriuo šią sumą įsipareigojo sumokėti UAB „Alvum“ (1 t., b.l. 20). 2013 m. liepos 26 d. ir 2013 m. liepos 31 d. ieškovas UAB „Lux Vivere“ atsakovui UAB „Alvum“ pervedė atitinkamai 2.500,00 Lt ir 500,00 Lt, viso 3.000,00 Lt pagal 2013 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį (I t. b.l. 27). 2014 m. sausio 21 d. Rašysenos ekspertizės akte Nr.20140121/01 (I t., b.l. 99) rašysenos ekspertas A. B. nurodė, jog 2013 m. liepos 9 d. paprastajame vekselyje, vekselio apatinėje dalyje eilutėse „Vekselio davėjas“ ir „Laiduotojas“ pasirašė ne L. N. 2014 m. spalio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-725(14) specialistės R. T. ir V. N. pateikė išvadas (I t., b.l. 177-178), jog 2013 m. liepos 9 d. paprastajame vekselyje, vekselio apatinėje dalyje eilutėse „Vekselio davėjas“ ir „Laiduotojas“ pasirašė ne L. N.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro ir eksperto A. B. pateiktomis išvadomis, kurios yra aiškios, nuoseklios ir pagrįstos (LR CPK 217 str., 218 str.). Šios išvados nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog minėtas paprastasis vekselis yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris, t.y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 7 punkto nuostatų pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad L. N. vardu išrašytą paprastąjį vekselį pasirašė ne L. N., sandoris yra niekinis ir pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

2013 m. liepos 9 d. paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu ir taip išnykus pagrindui, kuriuo remiantis ieškovas UAB „Lux Vivere“ perdavė atsakovui UAB „Alvum“ 3.000,00 Lt (869,00 Eur) pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas turi būti grąžintas ieškovui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas jam priteisti 869,00 Eur sumą kaip atsakovo nepagrįstai įgytą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinį patenkinus visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2013-08-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0171/13/04548, pagal skolininko UAB „LUX VIVERE“ 2013-07-09 paprastąjį vekselį, išieškotojui UAB „ALVUM“ (j.a.k. 302663189, adresas: Laisvės pr. 73-10, Vilnius) (I t. b.l. 37) paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinio suma yra 671918,44 Eur, nuo kurios ieškovas turėjo sumokėti 7877 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas UAB „Lux vivere“, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 28,96 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. I, b. l. 11, 37-39). 2014 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovui bylos nagrinėjimo metu iškelta bankroto byla, ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis jam grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminio mokesčio dalį sumokėjo L. N., todėl žyminio mokesčio dalis grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui. Kadangi ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovas UAB „Alvum“ valstybei turi atlyginti žyminio mokesčio išlaidas – 7877 Eur.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą.

Trečiojo asmens A. L., nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje atstovas prašo priteisti iš ieškovo 841,07 Eur už advokato pagalbą (CPK 47 str. 2 d.). Kadangi UAB „Lux vivere“ ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl trečiojo asmens atsakovo pusėje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo netenkinamas.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. liepos 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2320000 Lt sumai, išduotą UAB „Lux Vivere“ direktorės L. N. vardu.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alvum“ ieškovui BUAB „Lux Vivere“ 869,00 Eur (3.000,00 Lt) sumokėtą sumą pagal suklastotą 2013 m. liepos 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Grąžinti L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) už ieškinį sumokėtą 28,96 Eur (100,00 Lt) (dvidešimt aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus) žyminį mokestį (AB Swedbank 2013 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 149).

Priteisti iš atsakovo UAB „Alvum“ (j. a. k. 302663189) 7.877,00 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Netenkinti trečiojo asmens A. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo BUAB „Lux Vivere“.

Vilniaus apygardos teismo 2013-08-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos Nr.0171/13/04548, pagal skolininko UAB „LUX VIVERE“ 2013-07-09 paprastąjį vekselį, išieškotojui UAB „ALVUM“ (j.a.k. 302663189, adresas: Laisvės pr. 73-10, Vilnius), sustabdymą palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.