Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3389/2026 Bylos Nr. BIK-784/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27347-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžių priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, pateikiant savą jų teisinį vertinimą, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais. Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Nors kasaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo – BK 283 straipsnio 2 dalį netinkamo taikymo klausimas, nurodomi įvairūs BPK pažeidimai, šie BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės grindžiami deklaratyvia žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir pateiktos veikos kvalifikavimo motyvų kritika ir M. V. palankiu faktų vertinimu. Kasatoriai teigia, kad M. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta ir grindžiama tik dviem trumpais vaizdo įrašų epizodais; nenustatytas mestas objektas, jo metimo trajektorija ir sukelti padariniai; neatskleista M. V. veiksmų apimtis; jo veiksmai išvesti iš kitų asmenų veiksmų, o tyčia tik preziumuota. Taip pat nurodoma, kad buvo pažeistos kaltinimo ribos ir teisė į gynybą, neišsamiai atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, netinkamai išspręstas bausmės skyrimo klausimas ir nepagrįstai taikyta solidarioji civilinė atsakomybė, nenustačius, kokią konkrečią žalą sukėlė būtent M. V. veiksmai. Taigi kasatoriai iš esmės siekia naujo M. V. veiksmų teisinio vertinimo, tačiau, kaip ne kartą minėta kasacinės instancijos teismo nutartyse, vertinti surinktus įrodymus ir (ar) nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su M. V. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumu ir pateikė motyvuotas išvadas. Konkrečių teisinių argumentų, paneigiančių šių išvadų pagrįstumą, kasatoriai nepateikia. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai taikytos solidariosios civilinės atsakomybės, paskirtos bausmės taip pat nėra pagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais dėl netinkamo bendrosios dalies BK nuostatų taikymo, netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo bei nesudaro pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Remdamasis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius argumentus ir motyvus į kasatorių apeliacinį skundą, motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, argumentavo bausmės skyrimo pagrįstumą. Priešingai, nei teigia kasatoriai, teismas įvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, įskaitant nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir šeimines aplinkybes. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus ne taip, kaip, kasatorių nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti laikoma netinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-697/2020, 2K-248-648/2020, 2K-42-942/2020, 2K-259-942/2019, 2K-213-942/2019). Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliktinas nenagrinėtas. Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.