Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3342/2026Bylos Nr. BIK-768/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27347-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo S. V. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendžių dalis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 283 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, panaikinti teismų procesinių sprendimų dalis dėl S. V. taikytos solidariosios civilinės atsakomybės ir iš jo priteistų liudytojų vykimo išlaidų. Civilinius ieškinius jo atžvilgiu išspręsti pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į galutinio sprendimo dėl kaltinimo pagrindą, o jo atžvilgiu nepagrįstai priteistas proceso išlaidas panaikinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio pažeidimai, netinkamai taikytos BK 283 straipsnio 2 dalies nuostatos, nepagrįstai taikyta solidarioji civilinė atsakomybė, padarytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klaidos. Kasatoriai teigia, jo S. V. veiksmo, kad jis metė plastikinį butelį, neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad iš jo „stovėsenos“ bei „nusiteikimo“, aplinkinių asmenų neteisėto elgesio teismai padarė plačias teisines išvadas dėl dalyvavimo bendroje riaušių veikoje, smurtinio pasipriešinimo, bendros solidariosios civilinės atsakomybės už padarytą žalą ir bausmės. Dalis argumentų dėl bausmės grindžiama net už S. V. civiline tvarka nepriskirtą žalą. Kasacinės instancijos teismas turėtų patikrinti, ar teismų nustatyti, individualiai S. V. priskirti faktai atitinka BK 283 straipsnio 2 dalies požymius, atsižvelgiant į kasacinėje nutartyje Nr. 2K-552/2012 išaiškintą bendro veikimo ir tiesioginės tyčios kriterijų. Priešingu atveju, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo padariniai turėtų būti pašalinti. Nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo, atskiro asmens atsakomybės ribų ir žalos priežastinės sąsajos reikalavimai galioja ir tada, kai bendras įvykis yra masinis bei sukėlęs didelių padarinių. Tai nereiškia, kad keli asmenys negali sąmoningai veikti bendroje riaušių veikoje arba kad jie niekada negali solidariai atsakyti už tokiu veikimu padarytą žalą. Tai reiškia, kad kiekvieno asmens baudžiamoji ir civilinė atsakomybė turi išplaukti konkrečių įrodytų jo veiksmų, o ne vien iš visam sambūriui būdingų požymių.Kasacinį skundą atsisakytina priimtiPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių-tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo S. V. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, solidariosios civilinės atsakomybės taikymu, paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone. Nors kasaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo – BK 283 straipsnio 2 dalies – netinkamo taikymo klausimas ir nurodomi įvairūs BPK pažeidimai, šie BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės grindžiami deklaratyvia žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo motyvų kritika, abiejų instancijų teismų nustatytų aplinkybių palyginimu bei samprotavimais apie tai, kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimą pagal BK 283 straipsnio 2 dalį. Kasatoriai nesutikdami su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis dėl BK 283 straipsnio 2 dalyje aprašytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo S. V. veikoje, prašo „patikrinti, ar konkrečioje byloje nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą dėl BK 283 straipsnio 2 dalies...“, „ ar teismų aprašyti vaizdo įrašų duomenys <...> teisiškai pakankami tai nusikaltimo sudėčiai“. Taigi kasatoriai iš esmės siekia naujo įrodymų ir nuteistojo S. V. veiksmų teisinio vertinimo, tačiau, kaip ne kartą minėta kasacinės instancijos teismo nutartyse, vertinti byloje surinktus įrodymus ir (ar) nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su S. V. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumu ir pateikė aiškiai motyvuotas išvadas. Konkrečių teisinių argumentų, paneigiančių šių išvadų pagrįstumą, kasatoriai nepateikia. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies (apeliacinio skundo nepatikrinimo tiek, kiek buvo prašoma), pažeidimo, nepagrįstai taikytos solidariosios civilinės atsakomybės, paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taip pat nėra pagrįsti konkrečiais teisiniais argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, bendrosios dalies BK nuostatų taikymo ir netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo bei nesudaro pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadų šiais klausimais pagrįstumu. Remdamasis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius argumentus ir motyvus į kasatorių apeliacinį skundą, motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji, civilinė atsakomybė, argumentavo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, kasatoriaus nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas, šiuo atveju nepakankamas, apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-697/2020, 2K-248-648/2020, 2K-42-942/2020, 2K-259-942/2019, 2K-213-942/2019). Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir (ar) padarytų esminių BKP pažeidimų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,