Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3488/2026 Bylos Nr. BIK-829/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27347-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 27 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus, n u s t a t ė : Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius prašo panaikinti E. S. atžvilgiu priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti, nes jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu) arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. S. ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti skundžiamų nuosprendžių dalių vykdymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 2 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio nuostatos ir 283 straipsnio 2 dalis. Išvada dėl E. S. dalyvavimo riaušėse iš esmės paremta grumtynių su pareigūnais epizodu, nenustačius jo veiksmuose tiesioginės tyčios, tik ją preziumavus. E. S. galėjo sugriebti pareigūno skydą, būdamas paveiktas ašarinių dujų ir tai, kasatorių nuomone, turėtų būti vertinama kaip spontaniška reakcija į tiesioginį fizinį poveikį, o ne kaip sąmoningas dalyvavimas bendrame riaušių sumanyme. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių dėl jo veiksmų pobūdžio ir tyčios apimties. E. S. nėra inkriminuotas akmenų ar kitų daiktų mėtymas į pareigūnus, jų sužalojimas, turto niokojimas ar konkretus raginimas smurtauti, tik grumtynės su pareigūnais iki 21.46 val., todėl jo atsakomybės apimtis negalėjo būti išplečiama iki visų sambūrio padarinių vien bendro konteksto pagrindu. Sulaikymo metu pas E. S. nebuvo rasta jokių neleistinų daiktų, jis buvo blaivus, o iš sulaikymo vaizdo įrašo matyti, kad akmenų mėtymas ir sprogimo garsas užfiksuoti jau po to, kai E. S. buvo sulaikytas ir paguldytas ant žemės. Teismai neatskyrė galimo nepaklusimo ar pasipriešinimo sulaikymo metu nuo sąmoningo dalyvavimo riaušėse. Nėra įrodyta, kad E. S. provokavo kitus asmenis smurtauti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuose papildomai įvardyti provokavimo veiksmai (žodžiai ir gestai, raginantys kitus asmenis ateiti į važiuojamąją kelio dalį ir blokuoti Viešosios saugumo tarnybos transportą) E. S. veikos aprašyme nenurodyti. Taip pažeistos BPK 255 ir 256 straipsniuose įtvirtintos bylos nagrinėjimo ribos ir kaltinimo konkretumo garantijos, neleidžiančias apkaltinamojo nuosprendžio grįsti faktinėmis aplinkybėmis, išplečiančiomis inkriminuotos veikos turinį, nesuteikus gynybai galimybės gintis būtent nuo tokio kaltinimo. Tai gynybos teisių pažeidimas. Pasak kasatorių, formaliai nustatytas bendrininkavimas ir susitarimas pasireiškęs konkliudentiniais veiksmais. Nebuvo koordinavimo, raginimų, tarpusavio pagalbos smurtaujant, daiktų perdavimo, bendro taikinio ar veiksmų tąsos. Reikšminga ir tai, kad E. S. individualizuota veika baigėsi 21.46 val., o pats E. S. buvo sulaikytas apie 21.48 val. Tuo tarpu aktyviausias minios stūmimo etapas prasidėjo 23.26 val. Asmuo objektyviai negali konkliudentiniais veiksmais pritarti veiksmams, kurie atliekami jam jau esant sulaikytam, jeigu nenustatytas ankstesnis konkretus susitarimas dėl būsimų veiksmų. Teismų argumentas, kad visi sambūrio dalyviai vieni kitus palaikė, yra per platus ir paneigia individualios baudžiamosios atsakomybės principą. Kasatorių teigimu, vertinant įrodymus, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nesivadovauta nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais. Esminę reikšmę apkaltinančioms išvadoms padaryti turėjo ne keli tarpusavyje sutampantys tiesioginiai liudytojų parodymai, o policijos pareigūno K. S. parodymų, paties E. S. skirtingose proceso stadijose duotų parodymų ir vaizdo medžiagos interpretacija. Objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad E. S. priėmė bendrą riaušių sumanymą, pritarė daiktų mėtymui ir turto niokojimui ar savo tyčia apėmė vėlesnius kitų asmenų sukeltus padarinius. Dėl to E. S. negali kilti civilinė atsakomybė už riaušių metu kitų asmenų padarytą žalą.Kasaciniame skunde teigiama, kad bausmė E. S. paskirta pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Taip pat, pažeidžiant BPK 109 ir 11 straipsnių nuostatas, išspręsti civiliniai ieškiniai, nes nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 ir 6.279 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio reikalavimus, neištyrė apeliaciniame skunde nurodyto E. S. sulaikymo vaizdo įrašo ir įvykių bei policijos veiksmų chronologijos ir nepašalino pirmiau nurodytų prieštaravimų, neatskleidė, kaip kitų asmenų veiksmai, atlikti po E. S. sulaikymo, tampa E. S. nusikalstamos veikos dalimi. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiais motyvais nepaneigė esminių apeliacinio skundo argumentų dėl BK 2 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio ir 283 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo ir galimos atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Nurodytų pažeidimų visuma suvaržė E. S. teisę į teisingą procesą ir sukliudė teismams priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt. ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde, ginčijant E. S. veiksmuose BK 283 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių buvimą, o kartu ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, akcentuojamas abiejų instancijų teismų padarytas įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimas, taip pat apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų nesilaikymas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir padarytus esminius BPK pažeidimus grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyvia nuomone, kaip teismai turėjo vertinti vienus ar kitus įrodymus, kokias aplinkybes turėjo nustatyti ir kaip teisiškai jas įvertinti. Toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentai dėl E. S. paskirtos bausmės taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tačiau tokių argumentų nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, n u t a r i a : Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Teisėjai Eligijus Gladutis Alvydas Pikelis Algimantas Valantinas