Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3332/2026Bylos Nr. BIK-767/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27347-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo V. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį jo nuteisimo pagal BK 283 straipsnio 2 dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teisinę klaidą ištaisyti kasacine tvarka, pakeisti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nuosprendžius, perkvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį ir atitinkamai išsprendžiant bausmės bei kitus klausimus. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl visų civilinių prievolių tiek, kiek jos susijusios su juo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konkrečios civilinės prievolės teisiniam pagrindui paneigti arba jos dydžiui patikslinti neatliekant papildomo faktinių aplinkybių tyrimo, pakeisti apeliacinės ir, kiek būtina, pirmosios instancijos teismų nuosprendžius, atitinkamą civilinio ieškinio dalį jo atžvilgiu atmetant arba sumažinant nepagrįstai priteistą sumą. Spręsti dėl atitinkamos nuosprendžių dalies pakeitimo arba perdavimo nagrinėti iš naujo, neatmetant viso skundo vien dėl kitų prievolių pagrįstumo. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria liko neišspręstas jo apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas dėl laikino nuosavybės teisių į motociklą apribojimo, ir perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu nustatytų duomenų pakanka šiam klausimui išspręsti kasacine tvarka, pakeisti atitinkamas nuosprendžių dalis dėl nuosavybės teisių apribojimo arba susiaurinti iki apimties, būtinos teisėtai nustatytoms prievolėms užtikrinti. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir 40 MGL (2 000 Eur) įmokos ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pakartotinai spręsti bausmės klausimą, įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų proporcingumą. Jeigu nustatytų faktinių aplinkybių pakanka pažeidimui pašalinti kasacine tvarka, atitinkamai pakeisti nuosprendžius, sušvelninti bausmę, panaikinti arba sumažinant įmoką.Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK 109, 113, 115, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai, netinkamai taikytos BK 283 straipsnio 2 dalies, CK 6.247, 6.279 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio nuostatos. Teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 283 straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečius jo veiksmus, jų atlikimo kontekstą. Teismas privalėjo pagrįsti ne tik viešosios tvarkos sutrikdymą, bet ir tyčinį įsitraukimą į riaušes bei pasipriešinimą. Teismo argumentuose nepakankamai aiškiai atribota, kas yra bendras įvykio kontekstas, o kurie veiksmai atlikti asmeniškai kasatoriaus-tai svarbu sprendžiant dėl turtinių prievolių nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės, aptarė priežastinio ryšio ir atsakomybės ribojimo taisykles, tačiau išvadą dėl jo dalyvavimo sambūryje ir tyčinių veiksmų ne visais atvejais susiejo su konkrečia jam priskirta atlyginti žalos dalimi. Vien kaltės pagal BK 283 straipsnio 2 dalį konstatavimas savaime neatsako į klausimą, už kokius konkrečius turtinius padarinius jis atsako pagal CK nuostatas. Kasatorius prašo patikrinti, ar kiekvienu atveju konkretūs jo veiksmai buvo susieti su konkrečia padaryta žala, įskaitant pareigūnų sužalojimus ir gydymo išlaidas, policijos automobilių remonto išlaidas, Seimo lango sugadinimą bei neturtinę žalą. Teismo nurodyta galimybė vėliau pareikšti regresinius reikalavimus kitiems skolininkams nepanaikina teismo pareigos pirmiausia tinkamai nustatyti jo civilinės atsakomybės pagrindą ir apimtį. Kasatorius taip pat pažymi, kad nebuvo tinkamai išspręstas jo prašymas dėl nuosavybės teisių į motociklą apribojimo proporcingumo.Kasacinį skundą atsisakytina priimtiPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, pateikiant savą jų teisinį vertinimą, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais.Kasatorius kasacinį skundą grindžia netinkamu veikos kvalifikavimu, esminiais BPK pažeidimais, nepagrįstu solidariosios civilinės atsakomybės taikymu, neproporcingu nuosavybės teisių į motociklą apribojimu, netinkamu bausmės individualizavimu, nepagrįstai nesumažinta įmoka. Ginčydamas veikos kvalifikavimą pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, kasatorius cituoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio punktus ir kritikuoja juose pateiktus teismo argumentus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, laikydamas juos nepakankamais padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 283 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kokias aplinkybes teismas turėjo nustatyti, kaip jas vertinti. Teismas turėjo atriboti jo veiką nuo kitų asmenų veiksmų (bendro sambūrio), atskirai vertinti jo asmeninius veiksmus (pasipriešinimą, smurtavimą) visame riaušių kontekste, nustatyti konkrečiai jo veiksmais padarytą žalą dalyvaujant bendrame sambūryje ir atitinkamai spręsti dėl civilinių prievolių taikymo. Taigi nors kasaciniame skunde formaliai keliamas baudžiamojo įstatymo – BK 283 straipsnio 2 dalį netinkamo taikymo klausimas, nurodomi įvairūs BPK pažeidimai, šie BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės grindžiami deklaratyvia žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir pateiktos veikos kvalifikavimo motyvų kritika. Tokia subjektyvi teismo argumentacijos kritika ir samprotavimai apie tai, kaip teismas turėjo vertinti vienas ar kitas faktines aplinkybes ir kokias turėjo padaryti išvadas, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą veikos kvalifikavimą pagal BK 283 straipsnio 2 dalį ir juo labiau – būtinybę kasatoriaus veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, šias faktines aplinkybes dar kartą įvertino ir pateikė motyvuotas išvadas dėl galimybės kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio p. 807-811). Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas teisės taikymo aspektu, kasaciniame skunde nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, išsamiai argumentavo, kodėl šiuo atveju taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, o ne dalinė, kaip to siekia kasatorius (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio p. 409–1414). Buvo išnagrinėti ir kasatoriaus apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės mažinimo. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. Skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teisme neišspręsto prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo proporcingumo taip pat nepagrindžia teiginių, kad buvo padaryti esminiai teisės pažeidimai. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio skundo forma ir turinys neatitinka BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir Rekomendacijų asmenims, paduodantiems kasacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui baudžiamosiose bylose (https://www.lat.lt/teismo lankytojams/rekomendacijos-paduodantiems-kasacini-skunda-ir-kitus-procesinius-dokumentus/55; toliau-Rekomendacijos). Pagal šias Rekomendacijas teismui teikiamo skundo tekstas turėtų būti koncentruotas, jame neturėtų būti pasikartojimų, perteklinės informacijos, lentelių. Skunde išdėstyta informacija turėtų būti aiški, logiška ir pagrįsta konkrečiais teisiniais argumentais. Kasacinio skundo prašymas privalo atitikti BPK 382 straipsnyje nustatytą kasacinio teismo kompetenciją priimti atitinkamus procesinius sprendimus.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą materialiosios teisės taikymą ir/ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,