- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-10-440/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- I. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.1.2.21Laisvo įrodymų vertinimo principas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.10Įrodymų užtikrinimas
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8-733/2025 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės I. P. priešieškinį ieškovui T. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalijimo arba kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslinęs prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp jo ir I. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti jam pavardę – „P.“ ir neprieštarauja, kad l. P. liktų santuokinė pavardė – „P.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. P. ir J. P. gyvenamąją vietą su I. P.; 4) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai M. P. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir dukrai J. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją; 5) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: 5.1. Vaikų tėvas T. P. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis M. P. ir J. P. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį arba po du savaitgalius iš eilės (atsižvelgus į T. P. darbo grafiką), prieš tai apie ketinimą pasiimti vaikus informuodamas vaikų motiną I. P. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas. Tą savaitgalį, kai bendrauja su vaikais, T. P. pasiima vaikus nuo penktadienio 17 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina iki sekmadienio 19 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 5.2. Vaikų tėvas T. P. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienos savaitės dvi darbo dienas (paeiliui arba atskirai) atitinkamai tą dieną pasiimdamas vaikus 11 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, o jeigu tą dieną vaikai lanko ugdymo įstaigą – nuo 17 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 21 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 5.3. Vaikų tėvas T. P. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienais neporiniais kalendoriaus metais per šv. Kūčių ir šv. Kalėdų šventes, bendravimo laikui prasidedant nuo gruodžio 24 d. 11 val. ir baigiantis iki gruodžio 26 d. 19 val., nurodytu bendravimo pradžios laiku pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki nurodyto bendravimo pabaigos laiko grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikų motina I. P. rotacijos principu bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šv. Kūčių ir šv. Kalėdų šventes poriniais kalendoriaus metais; 5.4. Vaikų tėvas T. P. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais kalendoriaus metais per šv. Velykų šventes, bendravimo laikui prasidedant nuo pirmosios šv. Velykų dienos 11 val. ir baigiantis iki antrosios šv. Velykų dienos 19 val., nurodytu bendravimo pradžios laiku pasiimdamas vaikus iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki nurodyto bendravimo pabaigos laiko grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikų motina I. P. rotacijos principu bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šv. Velykų šventes neporiniais kalendoriaus metais; 5.5. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais kalendorių metais per Žolinių šventinę dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Žolinių dienos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (jei Žolinių diena sutampa su savaitgaliu, vaikai į nuolatinę gyvenamąją vietą grąžinami iki to savaitgalio sekmadienio 19 val.). Vaikų motina rotacijos principu bendrauja su nepilnametėmis dukromis per Žolinių šventes poriniais kalendoriaus metais; 5.6. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais kalendoriaus metais per Joninių šventės dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Joninių dienos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (jei Joninių diena sutampa su savaitgaliu, vaikai į nuolatinę gyvenamąją vietą grąžinami iki to savaitgalio sekmadienio 19 val.). Vaikų motina rotacijos principu bendrauja su nepilnametėmis dukromis per Joninių šventės dieną neporiniais kalendoriniais metais; 5.7. Pradedant 2023–2024 m. Naujaisiais metais, nepilnametės dukros švenčia Naujųjų metų šventę su vaikų motina, 2024–2025 m. – su vaikų tėvu ir t. t. Vaikų tėvas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus numatytu jų bendravimo metu Naujųjų metų išvakarėse iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 11 val. (jei vaikai lankys ugdymo įstaigą ir jeigu Naujųjų metų išvakarės yra darbo diena – nuo 15 val.) ir grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki naujų metų sausio 2 d. 19 val.; 5.8. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. P. poriniais kalendoriaus metais per jos gimtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. (jei vaikas tą dieną lankys ugdymo įstaigą – nuo 15 val.) ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val. (jei kitą dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, jis grąžinamas tą pačią gimtadienio dieną iki 19 val.). Vaikų motina rotacijos principu bendrauja su nepilnamete dukra M. P. per jos gimtadienį neporiniais kalendoriaus metais; 5.9. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. P. neporiniais kalendoriaus metais per jos gimtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. (jei vaikas tą dieną lankys ugdymo įstaigą – nuo 15 val.) ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val. (jei kitą dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, jis grąžinamas tą pačią gimtadienio dieną iki 19 val.). Vaikų motina rotacijos principu bendrauja su nepilnamete dukra J. P. per jos gimtadienį poriniais kalendoriaus metais; 5.10. Vaikų motina, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis per jos (vaikų motinos) gimtadienius (tikrąją dieną) ir Motinos dieną, atitinkamai nuo šių dienų 10 val. iki tos pačios dienos 20 val.; 5.11. Vaikų tėvas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis per jo (vaikų tėvo) gimtadienius ir Tėvo dieną, atitinkamai nuo šių dienų 10 val. iki tos pačios dienos 20 val., nurodytu bendravimo pradžios laiku pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki nurodyto bendravimo pabaigos laiko grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 5.12. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis savo (vaikų tėvo) kasmetinių atostogų metu, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo atitinkamos pirmosios bendravimo dienos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 19 val. Jei atostogų laikas sutampa su bet kurių vaikų priešmokyklinių / moksleivių atostogų laiku, bendravimo su vaikais savo atostogų laiku laikotarpis įskaitomas į bendravimo su vaikais jų bet kurių priešmokyklinių / moksleivių atostogų metu laiką; 5.13. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis ne mažiau kaip pusę vaiko bet kurių priešmokyklinių / moksleivių (pavasario, vasaros, rudens ir žiemos) atostogų laiko, T. P. pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo atitinkamos pirmosios bendravimo dienos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 19 val. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo priešmokyklinių / moksleivių atostogų pradžios laiką vaikų tėvai suderina raštu (trumposiomis (SMS), „Skype“, „Messenger“ žinutėmis, el. paštu ar pan.) iki kiekvieno tokio bendravimo su vaikais laikotarpio likus ne mažiau 10 kalendorinių dienų; 5.14. Vaikų tėvas be kitų šiame bendravimo tvarkos grafike nurodytų bendravimo su vaikais laikotarpių, turi teisę papildomai vieną kartą per metus iki keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiu išvykti su nepilnametėmis dukromis į poilsinę / pažintinę kelionę. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžią ir pabaigą vaikų tėvai suderina raštu (trumposiomis (SMS), „Skype“, „Messenger“ žinutėmis, el. paštu ar pan.) iki kiekvieno tokio bendravimo su vaikais laikotarpio likus ne mažiau 10 kalendorinių dienų; 5.15. Jeigu vienas arba abu nepilnamečiai vaikai suserga tomis dienomis ir (ar) laiku, kai pagal nustatytą grafiką su juo turi teisę bendrauti T. P., tokiu atveju vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais iš karto po jų ligos atitinkamą laiką, kiek vaikų tėvas negalėjo su jais bendrauti dėl ligos, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaikais grafiko; 5.16. Tiek vaikų tėvas, tiek vaikų motina turi teisę nekliudomai lankyti nepilnametes dukras vienos ar abiejų jų ligos atveju, nepriklausomai nuo vaikų buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.); 5.17. Vaikų tėvai turi teisę nekliudomai lankytis nepilnamečių dukrų ikimokyklinio, mokyklinio ir kitokio ugdymo įstaigose, medicinos įstaigose ir gauti iš šių įstaigų informaciją apie nepilnamečius vaikus; 5.18. Vaikų tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą apie pablogėjusią nepilnamečių dukrų M. P. ir (ar) J. P. sveikatos būklę ir kartu spręsti dėl gydymo eigos; 5.19. Jei nepilnametės dukros M. P. ir (ar) J. P. buvimo pas kažkurį iš vaikų tėvų metu patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tas iš tėvų privalo nedelsdamas telefonu arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis informuoti kitą iš tėvų ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje; 5.20. Vaikų tėvas privalo ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną telefono skambučiu, trumpąja (SMS), „Skype“, „Messenger“ ar el. pašto žinute pranešti vaikų motinai apie savo ketinimą atvykti pasiimti dukras M. P. ir J. P. pagal šią bendravimo tvarką; 5.21. Vaikų motina privalo ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną telefono skambučiu, trumpąja (SMS), „Skype“, „Messenger“ ar el. pašto žinute pranešti vaikų tėvui apie pagrįstai svarbias priežastis (vaikų ligą ar pan.), dėl kurių T. P. nebegalės bendrauti su vaikais pagal šią bendravimo tvarką; 5.22. Tomis dienomis, kuriomis vaikų tėvas negali bendrauti su nepilnametėmis dukromis pagal šią bendravimo tvarką, jis turi teisę ne mažiau kaip po vieną valandą laiko per dieną bendrauti su nepilnametėmis dukromis elektroninio ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiais per „Skype“, „Messenger“ ar kitą programėlę. Vaikų tėvas privalo ne vėliau kaip prieš dvi valandas informuoti vaikų motiną apie savo planuojamą bendravimą su nepilnamečiais vaikais per nuotolinio ryšio priemones, o vaikų motina privalo užtikrinti, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos techninės galimybės bendrauti su vaikų tėvu; 5.23. Vaikų motina privalo ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną informuoti vaikų tėvą apie galimus nepilnamečių dukrų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimus; 6) padalyti T. P. ir I. P. santuokoje įgytą turtą taip: 6.1. I. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25 000 Eur, ir 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteisti 5 433,87 Eur kompensaciją; 6.2. I. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 3er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; 6.3. T. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteisti 1 500 Eur kompensaciją; 6.4. T. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 9 000 Eur vertės; 6.5. Priteisti iš I. P. T. P. 2 055,05 Eur kompensaciją už elektros įvedimą, geologinius matavimus ir kitus darbus į I. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)); 6.6. Taikyti įskaitymą ir T. P. 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu I. P. pervesta 6 000 Eur kompensacija sumažinti I. P. iš T. P. priteistiną kompensacijos sumą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove I. P. kartu apsigyveno galbūt 2016 m. gegužės ar birželio mėn. 2017–2018 m. nebebendravo apie metus laiko, ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Praėjus metams laiko po išsiskyrimo vėl pradėjo bendrauti. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje susilaukė dviejų dukrų. Tačiau, gyvenant santuokoje, išryškėjo ieškovo ir atsakovės skirtingas požiūris į gyvenimą ir šeimą, charakterių nesuderinamumas, atšalo šeiminiai santykiai, atsirado abejingumas vienas kitam, dėl ko bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dėl minėtų priežasčių nebegyvena kartu kaip šeima, nebetvarko bendro ūkio, neturi vienas kitam šeiminių įsipareigojimų. Jau anksčiau, (duomenys neskelbtini) bandė nutraukti formalia tapusią santuoką, kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymas paliktas nenagrinėtu. Po šios teismo nutarties situacija šeimoje nepagerėjo, toliau gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, dėl ko nutrūko šeiminiai ryšiai, nebepavyksta rasti bendro sutarimo. Savo kaltę mato dėl to, kad nebeskyrė dėmesio žmonai, atsirado nesusikalbėjimas, per mažai leido laiko kartu, nes dirbo užsienyje. Covid-19 pandemijos metu, kai pradėjo leisti laiką kartu, išryškėjo nesutarimai. Iš abiejų pusės būta nepagarbos vienas kitam. Atsakovė neatsižvelgdavo į ieškovo norus. Neneigė, kad išeidavo su draugais pabūti, atsipalaiduoti. Jam norėdavosi pabėgti nuo slogios atmosferos namuose, kai susipykdavo su žmona. Santuokos metu buvo atvejų, kai atsakovė skambindavo jam ir jo draugams, klausdavo, kada ieškovas grįš. Dėl to ieškovas jautėsi pažemintas, nes draugai iš jo dėl to pasišaipydavo. Santuokinis gyvenimas nutrūko nuo momento, kai atsakovė nusipirko butą iš savo turėtų lėšų, įregistravo jį močiutės vardu ir persikraustė ten gyventi (2021 m. liepos ar rugpjūčio mėn.). Per tą laikotarpį, kai jau nebegyveno kartu, su žmona intymiai bendravo gal tik 2 kartus. Su vaikystės drauge R. M. ieškovas pradėjo bendrauti 2021 m. gruodžio mėn., artimiau tik 2022 m. kovo mėn. Kadangi šalys pripažįsta, kad jie kaip šeima negyveno nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., visi argumentai, susiję su ieškovo neištikimybe, yra nepagrįsti. Mano, kad išlaikymas vaikams pakankamas toks, koks nustatytas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. po 300 Eur kiekvienai dukrai.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. 2023 m. spalio 16 d. pareiškė priešieškinį, jį patikslinusi prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.; 3) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovei palikti pavardę „P.“; 4) nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarką ieškovo buvimo Lietuvoje metu: 5.1. Mokslo metų ugdymo proceso metu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (- ų) po visų užsiėmimų ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 5.2. Mokslo metų ugdymo proceso metu kiekvieną penktadienį, bet ne daugiau nei du savaitgalius per mėnesį, ieškovas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų ir grąžina tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; 5.3. Nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Kalėdas ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 19 val.; 5.4. Lyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 5.5. Nelyginiais kalendoriniais metais Žolinių dieną ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 d. 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 5.6. Lyginiais kalendoriniais metais Joninių dieną ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 24 d. 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 5.7. Pradedant 2025–2026 m. Naujaisiais metais ieškovas bendrauja su vaikais per Naujųjų metų šventę 2025–2026 m., 2027–2028 m., 2029–2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus. Ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d., nuo 18 val. iki 19 val.; 5.8. Lyginiais kalendoriniais metais dukters M. P. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 5.9. Nelyginiais kalendoriniais metais dukters J. P. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 5.10. Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovo bendravimas su vaikais nevyksta, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos; 5.11. Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas bendrauja su vaikais, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos: Tėvo dieną ieškovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; ieškovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaikų režimą bei užimtumą ugdymo įstaigose, t. y. ne anksčiau nei 11 val. ir grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus (duomenys neskelbtini) ir vaikų pasiėmimo bei grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas; 5.12. Mokinių vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas iš eilės nuo pirmos atostogų savaitės pirmadienio. Nepriklausomai nuo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, paskutines septynias kalendorines mokinių vasaros atostogų dienas vaikai praleidžia su atsakove. Mokinių vasaros atostogų metu ieškovas pasiima vaikus iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 18 val. iki 19 val. Iki J. P. bus mokyklinio amžiaus, ieškovo bendravimas su J. P. mokinių vasaros atostogų metu vyksta kartu su M. P. pagal mokinių vasaros atostogų grafiką; 5.13. Mokslo metų ugdymo proceso metu mokiniams skiriamų rudens, žiemos (šv. Kalėdų), žiemos, pavasario (šv. Velykų) atostogų metu ieškovas bendrauja su vaikais lyginiais kalendoriniais metais pavasario (šv. Velykų) ir rudens atostogų metu; nelyginiais kalendoriniais metais – žiemos ir žiemos (šv. Kalėdų) atostogų metu. Ieškovas pasiima vaikus iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 11 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną nuo 18 val. iki 19 val. Iki J. P. bus mokyklinio amžiaus, ieškovo bendravimas su J. P. mokslo metų ugdymo proceso metu mokiniams skiriamų rudens, žiemos (šv. Kalėdų), žiemos, pavasario (šv. Velykų) atostogų metu vyksta kartu su M. P. pagal mokslo metų ugdymo proceso metu mokiniams skiriamų rudens, žiemos (šv. Kalėdų), žiemos, pavasario (šv. Velykų) atostogų grafiką; 5.14. Vaikui (-ams) susirgus ar patyrus traumą, vaiką (-us) tuo metu prižiūrintis ieškovas ar atsakovė nedelsdami informuoja vienas kitą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę, gydymo vietą. Vaiko (-ų) ligos atveju, ieškovo bendravimas su vaiku (-ais) nekompensuojamas; 5.15. Apie neatvykimą pasiimti vaikų pagal nustatytą tvarką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, neatvykimas galimas tik dėl svarbios priežasties (-ių) (išskyrus ieškovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), atskleidus neatvykimo priežastį (-is) atsakovei; 5.16. Neatvykęs pasiimti vaikų pagal nustatytą tvarką dėl svarbios priežasties, tomis dienomis ieškovas turi teisę ne daugiau nei po vieną valandą bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiais per „Skype“, „Messenger“, „Microsoft Teams“ ar kitas programas)), apie planuojamą bendravimą praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš dvi valandas. Atsakovė užtikrina, kad vaikams būtų sudarytos techninės galimybės tokiam bendravimui; 5.17. Informaciją viena kitai šalys pateikia SMS žinutėmis ir (ar) elektroniniais laiškais; 5.18. Kiekvienais metais rugsėjo mėn. ieškovas pateikia atsakovei savo darbo grafiką, patvirtintą darbdavio. Nepateikus darbo grafiko, apie grįžimą į Lietuvą ieškovas informuoja atsakovę prieš trisdešimt kalendorinių dienų, nurodydamas, kokiam laikotarpiui grįžta; 5.19. Apie vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė informuoja ieškovą ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną; 6. Paskirstant vaikų išlaikymo pareigą, nukrypti nuo lygių dalių principo, iš ieškovo T. P. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 6.1. M. P. po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki M. P. pilnametystės, periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją. Atsakovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6.2. J. P. po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki J. P. pilnametystės, periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją. Atsakovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7. Iš ieškovo priteisti 3 390 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams; 8. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 25 000 Eur, ir negyvenamąją patalpą – 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 593,75 Eur, ieškovui iš atsakovės priteisti 5 230,75 Eur kompensaciją; 9. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 5 000 Eur, atsakovei iš ieškovo priteisti 2 500 Eur kompensaciją; 10. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 3er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; 11. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 9 000 Eur vertės; 12. Atsakovei iš ieškovo priteisti 6 352,08 Eur kompensaciją už transporto priemonę „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 13. Atsakovei iš ieškovo priteisti 1 250 Eur kompensaciją už transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 14. Atsakovei iš ieškovo priteisti 2 050 Eur kompensaciją už transporto priemonę „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 15. Atsakovei iš ieškovo priteisti 6 293,25 Eur kompensaciją už ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas; 16. Ieškovui iš atsakovės priteisti 1 972,51 Eur, t. y. ½ dalį santuokos metu atliktų investicijų į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 17. Padalyti po ½ dalį šeimos pinigines lėšas, esančias ieškovo ir atsakovės sąskaitose šalių santuokos faktinei iširimo dienai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 1 d.: 17.1. Ieškovui iš atsakovės priteisti 65,13 Eur, t. y. ½ dalį pinigų likučio 130,25 Eur, esančio atsakovės sąskaitose 2021 m. rugpjūčio 1 d. (akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ – 80,05 Eur, LKU Šilutės kredito unijoje – 20,20 Eur + 30 Eur); 17.2. Atsakovei iš ieškovo priteisti 16 350,87 Eur, t. y. ½ dalį pinigų likučio 32 701,74 Eur, esančio ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 2021 m. rugpjūčio 1 d.; 17.3. Atsakovei iš ieškovo priteisti 2 284,86 Eur (1 952,87 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP), t. y. ½ dalį pinigų likučio 3 905,74 GBP, esančio ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Starling Bank“, 2021 m. rugpjūčio 1 d.; 17.4. atsakovei iš ieškovo priteisti 305 Eur, t. y. ½ dalį pinigų likučio 610 Eur, esančio ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ AB, 2021 m. rugpjūčio 1 d.; 18. Taikyti įskaitymą ir ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėjimu atsakovei pervesta 6 000 Eur kompensacija sumažinti atsakovei iš ieškovo priteistiną kompensacijos sumą; 19. Pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 49 000 Eur rinkos vertės, įregistruoto ieškovo asmeninės nuosavybės teise; 20. Atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei kompensaciją, lygią ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertei, t. y. 24 500 Eur; 22. Teismui netenkinus priešieškinio reikalavimų Nr. 19 ir Nr. 20, keliamas alternatyvus reikalavimas: atsakovei iš ieškovo priteisti 6 500 Eur, investuotų į buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus.
4. Nurodė, kad šalys susipažino ir pradėjo draugauti 2010 m. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. šalys apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini), pradėjo vesti bendrą ūkį, draugams ir artimiesiems prisistatinėjo kaip šeima. Apsigyvenę kartu susitarė dirbti ir veikti bendros abiejų ateities kūrimui. Šalys susitarė neskirstyti ir neskaičiuoti į bendrą jungtinę veiklą kiekvieno partnerio įdėtų pinigų kiekio, gaunamus uždarbius sutarė naudoti bendrai. 2016 m. kovo 10 d. šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir jame apsigyveno 2016 m. kovo mėn. pabaigoje. 2016 m. bute buvo atlikti pirmieji remonto darbai. Naujame būste atsakovė tvarkėsi kaip šeimininkė, rūpinosi buto remonto darbais. Prie remonto darbų prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir asmeninėmis lėšomis. Atsakovei sutikus už ieškovo tekėti, prieš tai buvę darnūs šalių santykiai palaipsniui ėmė prastėti. Nesutarimai su ieškovu prasidėjo dėl pasireiškusio ieškovo polinkio vartoti alkoholinius gėrimus. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovė išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant skyrium, 2017 m. antrojoje pusėje šalys vėl pradėjo bendrauti. 2017 m. gruodžio 31 d. šalys sugrįžo gyventi į butą (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio mėn. vėl buvo imtasi buto remonto darbų. Atsakovės skaičiavimais 2016–2020 m. laikotarpiu į butą buvo investuota apie 10 000 Eur. Nurodė, kad gyvenimas su ieškovu nepateisino jos lūkesčių turėti darnią, socialiai brandžią šeimą. Atsakovė, prašydama panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovo kaltės, nurodė, kad ieškovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: sudarė nepalankias gyvenimui sąlygas, dėl kurių su mažamečiu vaiku, būdama nėščia, atsakovė buvo priversta palikti šeimos namus; nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, nereguliariai teikė išlaikymą vaikams, bendravo su kitomis moterimis, palikdamas visas sutuoktinio pareigas atsakovei. Ieškovas naudojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, kuris pasireiškė aktyviu tyčiniu elgesiu, jo neatsakingumu – 2021 m. nepavykus atsakovės palenkti, kad pasirašytų povedybinę sutartį, reikalavo nutraukti nėštumą ir išsikraustyti iš „jo namų“. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad ieškovas intymiai bendravo su V. K.. Taip pat kūrė naujus partnerystės ryšius su R. M., dar tebesant santuokoje su atsakove, atsakovei laukiantis antrojo kūdikio ir vėliau. Priešingai nei ieškovo, atsakovės realūs veiksmai rodo lojalumą šeimai ir pastangas ją išsaugoti. Būtent atsakovė kviesdavo bendrauti po konfliktų, bet ieškovas nebendraudavo. Teigė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., nes nuo tada šalys negyvena kaip sutuoktiniai ir netvarko bendro ūkio. Prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad siekdama išvengti ginčų dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėms dukromis atsakovė iš dalies sutiko su ieškovo nurodytu bendravimo tvarkos modeliu. Nurodė, kad išlaidos vaikų būtiniems poreikiams per mėnesį yra po 794 Eur. Viena iš nepilnamečių vaikų M. P. ir J. P. poreikių neformaliojo ugdymo sričių yra nurodyta sportas: M. P. – užsiėmimai baseine ir šokiai, J. P. – užsiėmimai baseine. Įvertinusi ieškovo bylai pateiktus duomenis apie darbo užmokestį teigė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė nei atsakovės, todėl, paskirstant vaikų išlaikymo pareigą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti kiekvienai dukrai išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, nederinęs su atsakove, ieškovas iš savo banko sąskaitos atliko mokėjimus 2 236,50 Eur sumos, kurie nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu, todėl atsakovei kompensuotina ½ atliktų mokėjimų dalis, t. y. 1 118,25 Eur. Taip pat šalims gyvenant santuokoje, ieškovas iš toks pačios banko sąskaitos išgrynino pinigines lėšas 10 350 Eur sumos, nuslėpė pinigus nuo atsakovės, išgrynintų pinigų nepanaudojo šeimos poreikiams ir neįtraukė į dalytino turto balansą, todėl atsakovei kompensuotina ½ išgrynintų piniginių lėšų dalis, t. y. 5 172 Eur.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, nurodė su patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies. Dėl reikalavimo priteisti santuokos metu ieškovo išgrynintų ½ piniginių lėšų dalį nurodė, kad bendri šeimos poreikiai apima ir pagrįstus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius poreikius, taigi ir tokios išlaidos yra pagrįstos (draugo įdarbinimas (duomenys neskelbtini) firmoje, už tai buvo mokamas 500 Eur bonusas, kuris pasidalytas per pusę su draugu, V. P. prekiauja įvairiomis prekėmis „Facebook“ puslapyje „Laiminga Dama“, buvo pirkta prekė namams, draugo prašymu užrezervuotas butas apsistojimui, grąžino pinigus grynais, M. P. paskolinti pinigai automobilio įsigijimui, kurie vėliau grąžinti, apie norą darytis tatuiruotę atsakovė žinojo). Dėl kompensacijos už atsakovės pinigines lėšas, investuotas į ieškovo asmeninį turtą, priteisimo nurodė, kad S. J. sutvarkė vaikų kambarį, taip pat sudėjo koridoriuje dekorą ant sienų ir pažymėjo, kad dauguma darbų atliko pats. Ieškovo vertinimu, remonto darbų kaina yra 3 500–4 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2025 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies; panaikino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp T. P. ir I. P. (R.), dėl ieškovo kaltės; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šalims paliko pavardes: „P.“ ir „P.“; nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tvarką: 1. Ieškovas T. P., būdamas Lietuvoje, bendrauja su dukromis M. P. ir J. P. antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 11 val., o ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų)), pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 2. Ieškovas T. P., būdamas Lietuvoje, bendrauja su dukromis M. P. ir J. P. kiekvieną penktadienį, bet ne daugiau nei du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos 11 val., o ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų)), pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; 3. Ieškovo bendravimas su dukromis M. P. ir J. P. švenčių metu: 3.1. Ieškovas T. P. nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 dieną (šv. Kūčios) 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. (šv. Kalėdų antra diena) nuo 18 val. iki 19 val.; 3.2. Ieškovas T. P. lyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 3.3. Ieškovas T. P. nelyginiais kalendoriniais metais šv. Žolinių dieną bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 dieną 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 3.4. Ieškovas T. P. lyginiais kalendoriniais metais šv. Joninių dieną bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos birželio 24 dieną 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.; 3.5. Pradedant 2025–2026 Naujaisiais metais, ieškovas T. P. bendrauja su vaikais per Naujųjų metų šventę 2025–2026 m., 2027–2028 m., 2029–2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną 11 val., o ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų)), pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d., nuo 18 val. iki 19 val.; 3.6. Ieškovas T. P. bendrauja lyginiais kalendoriniais metais su dukra M. P. jos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovas šiame punkte nustatytu metu turi teisę bendrauti ir su dukra J. P.; 3.7. Ieškovas T. P. bendrauja nelyginiais kalendoriniais metais su dukra J. P. jos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovas šiame punkte nustatytu metu turi teisę bendrauti ir su dukra M. P.; 3.8. Vaikų motina I. P., nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo grafiko, bendrauja su nepilnametėmis dukromis M. P. ir J. P. jos (vaikų motinos) gimimo dieną ir Motinos dieną. Nurodytomis dienomis ieškovo bendravimas su vaikais nevyksta, nepaisant nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos; 3.9. Tėvo dieną ir ieškovo T. P. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais, nepaisant nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, pasiimdamas dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžindamas dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus šiame punkte nurodytomis dienomis ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas; 4. Ieškovas T. P. bendrauja su nepilnametėmis dukromis M. P. ir J. P. savo (vaikų tėvo) kasmetinių atostogų metu, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo atitinkamos pirmosios bendravimo dienos 11 val. (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos (-ų) po visų užsiėmimų) ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną nuo 18 val. iki 19 val. Jei atostogų laikas sutampa su bet kurių vaikų priešmokyklinių / moksleivių atostogų laiku, bendravimo su vaikais savo atostogų laiku laikotarpis įskaitomas į bendravimo su vaikais jų bet kurių priešmokyklinių / moksleivių atostogų metu laiką. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžios laiką ieškovas praneša atsakovei raštu (trumposiomis (SMS) ar „Microsoft Teams“, ar „Messenger“ žinutėmis, ar el. paštu ar pan.) iki šio bendravimo pradžios likus ne mažiau 10 kalendorinių dienų; 5. Ieškovas T. P. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis M. P. ir J. P. ne mažiau kaip pusę vaiko bet kurių priešmokyklinių / moksleivių (pavasario, vasaros, rudens ir žiemos) atostogų laiko, ieškovo T. P. pasirinktoje vietoje, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo atitinkamos pirmosios bendravimo dienos 11 val. ir grąžinant vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos nuo 18 val. iki 19 val. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo priešmokyklinių/moksleivių atostogų pradžios laiką vaikų tėvai suderina raštu (trumposiomis (SMS) ar „Microsoft Teams“, ar „Messenger“ žinutėmis, ar el. paštu ar pan.) iki kiekvieno tokio bendravimo su vaikais laikotarpio likus ne mažiau 10 kalendorinių dienų; 6. Nepriklausomai nuo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, paskutines septynias kalendorines mokinių vasaros atostogų dienas vaikai praleidžia su atsakove; 7. Ieškovas T. P. be kitų šiame bendravimo tvarkos grafike nurodytų bendravimo su vaikais laikotarpių, turi teisę papildomai vieną kartą per metus iki keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiui, nesutampančiam su vaikų ugdymo įstaigų vykdomu ugdymo procesu, išvykti su nepilnametėmis dukromis M. P. ir J. P. į poilsinę / pažintinę kelionę. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžią ir pabaigą vaikų tėvai suderina raštu (trumposiomis (SMS) ar „Microsoft Teams“, ar „Messenger“ žinutėmis, ar el. paštu ar pan.) iki kiekvieno tokio bendravimo su vaikais laikotarpio likus ne mažiau 10 kalendorinių dienų; 8. Vaikui (-ams) susirgus ar patyrus traumą, vaiką (-us) tuo metu prižiūrintis ieškovas ar atsakovė nedelsiant informuoja vienas kitą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę, gydymo vietą. Vaikui (-ams) susirgus ar patyrus traumą, kai pagal nustatytą grafiką su juo turi/ turi teisę bendrauti ieškovas T. P., šis turi teisę bendrauti su vaikais iš karto po jų ligos atitinkamą laiką, kiek negalėjo su jais bendrauti dėl ligos, nepaisant nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos; 9. Vaikų tėvai T. P. ir I. P. turi teisę nekliudomai lankyti nepilnametes dukras M. P. ir J. P. vienos ar abiejų jų ligos atveju, nepriklausomai nuo vaikų buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.); 10. Apie neatvykimą pasiimti vaikų pagal nustatytą tvarką ieškovas T. P. informuoja atsakovę I. P. ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną; 11. Atsakovė I. P. ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną raštu (trumposiomis (SMS) ar „Microsoft Teams“, ar „Messenger“ žinutėmis, ar el. paštu ar pan.) pranešti ieškovui T. P. apie pagrįstai svarbias priežastis (vaikų ligą ar pan.), dėl kurių T. P. nebegalės bendrauti su vaikais pagal šią bendravimo tvarką; 12. Neatvykęs pasiimti vaikų pagal nustatytą tvarką, tomis dienomis ieškovas turi teisę ne daugiau nei po vieną valandą bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu (telefonu, vaizdo skambučiais per „Messenger“, „Microsoft Teams“ ar kt. programas)), apie planuojamą bendravimą praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš dvi valandas. Atsakovė užtikrina, kad vaikams būtų sudarytos techninės galimybės tokiam bendravimui; 13. Informaciją, susijusią su vaikais, ieškovas ir atsakovė vienas kitam pateikia SMS žinutėmis ir / ar elektroniniais laiškais; 14. Apie vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė informuoja ieškovą ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms M. P. ir J. P.: po 496 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d., po 488 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., po 470 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 22 d. bei po 419 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. kovo 23 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš ieškovo nepilnametėms dukroms išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai po 1 695 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d.; paskyrė atsakovę I. P. M. P. ir J. P. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; priteisė atsakovei I. P. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise 25 000 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1 000 Eur vertės 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui T. P. iš atsakovės I. P. už šį turtą priteisė 5 433,87 Eur kompensaciją; priteisė atsakovei po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise 3 000 Eur vertės automobilį „BMW, 3er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui T. P. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise 4 000 Eur vertės negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei I. P. iš ieškovo T. P., už šį turtą priteisė 2 000 Eur kompensaciją; priteisė ieškovui T. P. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise 9 000 Eur vertės automobilį „BMW, 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės I. P. ieškovui T. P. 1 972,51 Eur kompensaciją už santuokos metu atliktas investicijas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); padalijo po ½ dalį šeimos pinigines lėšas, esančias ieškovo T. P. ir atsakovės I. P. sąskaitose šalių santuokos faktinei iširimo dienai ir ieškovui T. P. iš atsakovės I. P. priteisė 65,13 Eur, o atsakovei I. P. iš ieškovo T. P. priteisė 18 940,73 Eur; priteisė iš ieškovo T. P. 6 352,08 Eur kompensaciją atsakovei I. P. už transporto priemonę „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo T. P. 1 250 Eur kompensaciją atsakovei I. P. už transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo T. P. 2 050 Eur kompensaciją atsakovei I. P. už transporto priemonę „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo T. P. 6 293,25 Eur kompensaciją atsakovei I. P. už šalims gyvenant santuokoje ieškovo T. P. ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas; priteisė iš ieškovo T. P. 4 000 Eur atsakovei I. P. už buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus; įskaitė ieškovo T. P. 2021 m. rugsėjo 2 d. atliktą atsakovei I. P. 6 000 Eur mokėjimą ir šia suma sumažino ieškovo mokėtinos atsakovei kompensacijos (iš viso 40 886,06 Eur) dydį bei nustatė, kad ieškovas T. P. turi sumokėti atsakovei I. P. iš viso 34 886,06 Eur kompensaciją; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Nustatė, kad ieškovas prašė panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito. Savo kaltę siejo su tuo, kad nebeskyrė dėmesio žmonai, atsirado nesusikalbėjimas, per mažai leido laiko kartu, nes dirbo užsienyje, neturėjo bendrų pomėgių. Covid-19 pandemijos metu, sustojus darbams, kai pradėjo leisti laiką kartu, išryškėjo nesutarimai. Atsakovės kaltę siejo su tuo, kad ši neatsižvelgdavo į ieškovo norus – visada viskas vykdavo taip, kaip norėjo ji. Ieškovas jautėsi pažemintas tais atvejais, kai atsakovė skambindavo jam ir jo draugams, klausdavo, kada ieškovas grįš, nes draugai iš jo dėl to pasišaipydavo. Atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo siejo su jos elgesiu, neprisidėjusiu prie šeimos išsaugojimo, tarpusavio supratimo stoka, su atsakovės reikštu nepasitenkinimu dėl ieškovo pareigų nevykdymo ir dėl to kilusių tarp šalių konfliktų, slėpimu nuo ieškovo, kad ieškosi buto ir ketina išsikraustyti, atsakovės noro izoliuoti ieškovą, atitraukti ieškovą nuo bet kokio bendravimo, kontrolės. Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo siejo su jo įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų nevykdymu: ieškovas sudarė nepalankias gyvenimui sąlygas, dėl kurių ji su mažamečiu vaiku, būdama nėščia, buvo priversta palikti šeimos namus, nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, nereguliariai teikė išlaikymą vaikams, bendravo su kitomis moterimis, palikdamas visas sutuoktinio pareigas atsakovei, psichologiniu smurtu atsakovės atžvilgiu, pasireiškusiu spaudimu pasirašyti povedybinę sutartį, reikalavimu nutraukti nėštumą ir išsikraustyti iš „jo namų“, atsisakymu priimti atsakovės skausmą ir kitus jausmus, įtikinėjimu, kad jos liūdesys, jaudinimasis dėl vyro apgavysčių nepagrįstas, nevertas dėmesio, atsakovės ignoravimu, pasireiškusiu tuo, kad ieškovas išeidavo iš namų nakčiai ar parai, nepranešdamas atsakovei kur eina ir kada grįš, nekeitė elgesio, matydamas, kad konfliktai kyla dėl jo bendravimo su kitomis moterimis, nesilaikė susitarimų su atsakove (sakyti šeimoje vienas kitam tiesą, atsisakyti besaikio girtavimo ir naktinių klubų lankymo).
8. Vertino, kad ieškovo laiko leidimas, išgėrinėjimas iki paryčių su draugais, kai sutuoktinė nežino, kur jis ir kada grįš, atsakovės netoleruotas jo bendravimas su kitomis moterimis (kad ir įvardijama vaikystės drauge), keliantis įtampą, konfliktus šeimoje, įrodė ieškovo elgesį, darantį žalą sutuoktinei ir santuokiniams santykiams, nepagarbą atsakovei, neatsižvelgimą į atsakovės poreikius, jo nelojalumą.
9. Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovo atstovo advokato argumentus, kad argumentai, susiję su ieškovo neištikimybe, yra nepagrįsti, nes ieškovas ir R. M. pradėjo bendrauti 2021 m. gruodžio mėn., artimiau tik 2022 m. kovo mėn., o šalys pripažįsta, kad jie kaip šeima negyveno nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad tebesant santuokoje, per tą laikotarpį, kai šalys jau nebegyveno kartu, su žmona intymiai bendravo (kaip nurodė – gal tik du kartus) ir tuo pat metu bendravo ir su R. M.. Nusprendė, kad ši aplinkybė įrodo ieškovo neištikimybę atsakovei. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas santuokos metu pirko prezervatyvus, kai abu teigia jų tarpusavio santykiuose nenaudoję, kaip ir apgyvendinimo paslaugų įsigijimas, jeigu tiesiogiai ir neįrodo ieškovo neištikimybės sutuoktinei, tačiau kelia abejones dėl jos.
10. Nurodė, kad atsakovė pateikė 2022 m. birželio 6 d šalių susirašinėjimo ištrauką, iš kurios matyti, kad atsakovė nori pabandyti tęsti santykius, susigrąžinti pasitikėjimą vienas kitu, tačiau ieškovas tęsti santykius sutinka tik tuo atveju, jei atsakovė pasirašys sutartį, kuria jis nori apsaugoti savo interesus. Nusprendė, kad tai, o ir aplinkybės, jog ieškovas ignoruodavo atsakovės poreikius, keldavo jai įtampą, stresą – išeidavo iš namų nakčiai ar parai, nepranešdamas žmonai, kur eina ir kada grįš, kad žemino atsakovę – suprasdamas, kad jo bendravimas su kitomis moterimis kliudo šeimos santykių darnai, nesiėmė jokių situaciją pakeičiančių veiksmų, įrodo buvus atsakovės atžvilgiu psichologinį smurtą. Vertino, kad ieškovo jaustas pažeminimo jausmas, kai atsakovė skambindavo jam ir jo draugams, klausdavo, kada ieškovas grįš, yra pasekmė ankščiau aptarto jo paties elgesio ir sprendimų.
11. Nusprendė, kad atsakovė esminių savo kaip sutuoktinės pareigų nepažeidė. Todėl tenkino priešieškinio ir iš dalies ieškinio reikalavimą ir santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., ieškovui paliktina pavardė – „P.“, o atsakovei – „P.“.
12. Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos. Nepilnamečių vaikų M. P. ir J. P. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.
13. Pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta laikina ieškovo T. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. Įvertinęs šalių argumentus dėl kiekvieno iš jų siūlomų bendravimo tvarkų, vertindamas, kad reikalavimas ieškovui atskleisti vaikų nepasiėmimo nustatytu metu priežastį yra perteklinis ir galintis pažeisti ieškovo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgdamas į vaikų poreikius turėti pastovų, reguliarų, saugų ryšį su abiem tėvais, ir interesus, į vaikų poreikį gimimo dienos metu gauti asmeninį tėvo dėmesį, į aplinkybę, kad ieškovas dirba užsienyje, be to, nepastoviu grafiku, į tai, kad ieškovas, nors savo siūlomoje tvarkoje nori turėti teisę bendrauti atitinkamu metu, tačiau jis turi pareigą tai daryti, į tai, kad apie dvejus metus yra nusistovėjusi teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su vaikais, nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
14. Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, išanalizavęs atsakovės bylai pateiktus skaičiavimus dėl būtinų išlaidų nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti, taip pat pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovės nurodyto išlaikymo vaikams dydžio ar jo negalėjimo mokėti prašomą išlaikymą, kad atsakovė pateikė įrodymus dėl ieškovo ginčijamų vaikų poreikių (vakcinacijos ir pan.), neturėjo pagrindo abejoti, kad išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams per mėnesį iki 2025 m. balandžio 7 d. buvo po 794 Eur, o vėliau – po 961 Eur kiekvienam vaikui.
15. Atsižvelgęs į aplinkybes dėl atsakovės gaunamų pajamų (vaiko priežiūros išmokų), darbo užmokesčio, kad atsakovė vaiko auginimo atostogose buvo iki 2025 m. kovo 22 d. ir į atsakovės tėvo ir A. R. teikiamą paramą vaikams išlaikyti, taip pat į atsakovės prašymą vertino, kad yra pagrindas paskirstant vaikų išlaikymo pareigą, t. y. nustatant ieškovo mokėtiną išlaikymo dydį laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki 2025 m. kovo 22 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, skaičiuojant nurodytu laikotarpiu, kad ieškovas turėjo pareigą teikti 70 proc. reikiamo išlaikymo vaikams. Kadangi 2025 m. kovo 22 d. atsakovei baigėsi vaiko auginimo atostogos ir atsakovė nurodė dirbanti dviejuose darbuose, t. y. turi nuolatinių pajamų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, laikė, kad nuo nurodytos datos vaikų išlaikymo prievolė turi būti mokama lygiomis dalimis. Todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir nusprendė, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms: nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – po 496 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. po 488 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 22 d. po 470 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nuo 2025 m. kovo 23 d. – po 419 Eur ((961,25 Eur – 122,50 Eur) / 2) kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams.
16. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad ieškovas, tik deklaratyviai teigdamas, jog tuo metu mokėjo, kiek galėjo, nenuginčijo atsakovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo sumos, nepateikė duomenų apie tai, kad tokios sumos – reikiamo tuo metu išlaikymo dydžio sumokėti negalėjo. Taip pat atmetė ieškovo atstovo argumentus, kad priteisiamos tik faktiškai patirtos išlaidos ir, kad šį reikalavimą atsakovė turi pagrįsti išlaidas patvirtinančiais dokumentais ar, kad vien atsakovės duomenų (paskaičiavimų) pateikimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu dėl įsiskolinimo buvimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteisė atsakovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą.
17. Pasisakydamas dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 6 293,25 Eur kompensaciją už šalims gyvenant santuokoje ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas nurodė, kad ginčo byloje, kam ir kada nurodytos sumos buvo pervestos, byloje nėra. Vertino, kad atsakovė įrodė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą byloje pateiktais ieškovo banko sąskaitos išrašais, o ieškovas, kuris tik daro prielaidą, kad šiomis lėšomis galėjo būti tenkinami ir šeimos poreikiai, nepateikė įrodymų, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo, nepaaiškino, dėl kokios priežasties periodiškai buvo išgryninamos lėšos. Atmetė ieškovo argumentus, kad bendri šeimos poreikiai apima ir pagrįstus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius poreikius tuo aspektu, kad atsakovė į kompensuotinas jai lėšas neįtraukė visų jo atliktų mokėjimų, kurių laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. liepos 15 d. buvo ganėtinai daug, o tik tuos, kurie, anot jos, nebuvo susitarti su ja ir nebuvo panaudoti šeimos poreikiams.
18. Pasisakydamas dėl buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto ieškovo asmeninės nuosavybės teise vertino, kad byloje pateiki įrodymus, įskaitant ir liudytojų parodymai apie ginčo buto įsigijimo aplinkybes, sandorio sudarymą, nepakankami tam, kad būtų konstatuotas šalių siekis įgyti ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dusyk sumokėti mokesčiai už televizijos ir (ar) interneto paslaugas ir kreipimasis dėl pašto dėžučių laiptinėje montavimo ar liudytojų parodymai, kad butą jie pirko kaip pora, kad atsakovė prisidėjo darbais, remontuojant butą, nepatvirtino jų siekio įsigyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
19. Teismas vertino, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalių santuokos metu buvo pagerintas. Nurodė, kad buto įsigijimo kaina buvo 28 000 Eur, o datai, nuo kada šalys nebegyvena kartu – 2021 m. rugpjūčio 1 d., jo vertė buvo 44 000 Eur. Nurodė, kad byloje nepakanka duomenų įvertinti, ar šis vertės padidėjimas yra dėl rinkos pokyčių, ar dėl šalių santuokos metu atliktų ginčo buto pagerinimų. Sutiko su ieškovo atstovo advokato argumentu, kad vien atsakovės nurodymas, kad į ginčo butą investavo 10 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktas pagerinimas buvo esminis. Atsakovė, teigdama, kad į ginčo butą šalys investavo apie 10 000 Eur, nedetalizavo patirtų išlaidų ginčo buto remontui, neįvardino kainų, neįrodė tokių išlaidų remontui, išskyrus jos S. J. apmokėtas sąskaitas faktūras bendrai 2 380 Eur sumai, apsiribodama tik atliktų darbų išvardijimu. Tačiau abiem šalims įvardijant atliktus ginčo bute darbus, vertinant tai, kad visos medžiagos ir kai kurie darbai, akivaizdu, kainavo, darbų apimtį, laikė, kad ieškovas nepagrįstai sumažino remonto darbų sumą iki 4 000 Eur. Todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat ginčo buto vertės padidėjimą, įskaitant ir dėl rinkos pokyčių, teismas manė esant tikėtina, kad buto remontas nustatytais laikotarpiais kainavo 8 000 Eur. Nurodė, kad buto remontas atliktas šalių santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir galbūt iš atsakovės senelio jai 2016 m. balandžio 1 d. pervestų lėšų, iš kurių, kaip ji nurodė, išsigryninusi 3 000 Eur, panaudojo remontui, todėl vertino, kad atsakovė investavo į ginčo butą pusę sumos – 4 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovas T. P. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp T. P. ir I. P. (R.) dėl ieškovo kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms: po 496 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d., po 488 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., po 470 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 22 d. bei po 419 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. kovo 23 d. iki vaikų pilnametystės, sumažinant priteistą išlaikymo dydį iki 300 Eur kiekvienai nepilnametei dukrai, mokant jį kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovo 6 293,25 Eur kompensaciją atsakovei už šalims gyvenant santuokoje ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas – ir šį atsakovės reikalavimą atmesti; 4) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovo 4 000 Eur atsakovei už buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus ir šį atsakovės reikalavimą atmesti; 5) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme, paskirstant jas proporcingai pagal realiai patenkintus ir atmestus reikalavimus; 6) kitas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, neatsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių elgesį, prieštaravimus, nepasitikėjimą, atsakomybės stoką ir kitas aplinkybes. Ieškovas neneigia, kad pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės slaptu buto paieškos ir įsigijimo procesu, atsakovės kontroliuojančiu elgesiu ir psichologiniu spaudimu, taip aplinkybių dėl atsakovės pastangų išsaugoti santuoką nebuvimo, dėl Covid-19 laikotarpio įtakos šeimos konfliktų paaštrėjimui, kurios įrodo, kad ir atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir jos elgesys taip pat turėjo lemiamos reikšmės santuokos iširimui. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai turėtų būti pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo, nes jų abiejų veiksmai (ar neveikimas) lėmė santuokos iširimą.
20.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikotarpį, kai sutuoktiniai jau nebegyveno kartu, vertino kaip šeimos santykių tęsimo laikotarpį. Byloje nėra ginčo, kad šalys santuokinio gyvenimo nebevedė ir faktiškai nebegyveno kartu jau nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Bendravimas su R. M. prasidėjo vėliau ir negalėjo būti laikomas „neištikimybe“, nes šeima tuo metu faktiškai nebeegzistavo.
20.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neigė artimų santykių su kitomis moterimis buvimą santuokos laikotarpiu. Iš pirkimų internetinėje parduotuvėje www.prezervatyvai.com negalima spręsti, kad būtent ieškovas pirko prezervatyvus ir tai laikytina neištikimybė atsakovei. Šioje internetinėje parduotuvėje prekiaujama įvairiomis prekėmis, net ir maisto papildais, vitaminais. Dėl to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie pirkimai įrodo ieškovo neištikimybę atsakovei yra nepagrįsti. Vien tik pirkimas iš tokios internetinės parduotuvės ar apgyvendinimo paslaugų pirkimas savaime neįrodo neištikimybės.
20.4. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad ieškovas laikotarpiu nuo ieškinio padavimo 2023 m. sausio 16 d. iki 2025 m. kovo 22 d. turėjo pareigą teikti 70 proc. vaikų išlaikymo poreikių, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinto lygių dalių principo. Tokia proporcija (70 proc. ir 30 proc.) nėra pagrįsta objektyviais kriterijais ar abiejų šalių realiomis finansinėmis galimybėmis.
20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytais atsakovės paaiškinimus, kad išlaikyti dukras jai padėjo jos tėvas ir A. R.. Vien sumų pervedimas į atsakovės banko sąskaitą nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad minėti pinigai buvo skirti būtent vaikų (anūkių) išlaikymui, o ne pačios atsakovės poreikių patenkinimui. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra deklaratyvi ir prieštarauja įrodinėjimo taisyklėms.
20.6. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas vidutiniškai per mėnesį gauna 2 853,70 Eur darbo užmokestį, mokami 850 – 1 000 GBP dydžio priedai, nepagrįsta. Teismas, vertindamas ieškovo pajamas, nepagrįstai rėmėsi tik bendromis sumomis, neatsižvelgdamas į darbo pobūdį ir grafiką. Ieškovas dirba rotaciniu principu (2 ar 3 savaitės per mėnesį), o realios jo pajamos, atskaičius išlaidas, sudaro apie 1 500–2 200 Eur per mėnesį. Be to, teismo vertinami „bonusai“ nėra nuolatinio pobūdžio ir dažnai siekia tik 200–300 GBP. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų poreikius ir nepagrįstai nustatė, kad vaikų būtinųjų poreikių suma atitinka atsakovės nurodytas sumas. Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie vaikų poreikių dydį, tik deklaratyvias išlaidų lenteles, nepagrįstas jokiais dokumentais. Nors ieškovas byloje nurodė, kad nesutinka su atsakovės paskaičiuotomis išlaidomis, nes jos visiškai neatitinka tikrovės ir yra abejotinos, tačiau priteisdamas išlaikymą pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų išlaikymo dydį, nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis prognozinėmis, būsimomis ar planuojamomis išlaidomis, kurios nebuvo nei patirtos, nei pagrįstos objektyviais įrodymais. Tokios išlaidos kaip baseino abonementas, planuojami skiepai, būsimos šventės ar atostogos nėra būtinosios, reguliarios ar realiai egzistuojančios išlaidos ir negali būti laikomos pagrįstais vaikų poreikiais, todėl jų įtraukimas į vaiko išlaikymo poreikių vertinimą pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus.
20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 293,25 Eur kompensaciją už ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas. Tokia išvada padaryta neatskleidus visų bylos aplinkybių. Bendri šeimos poreikiai apima ir pagrįstus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius poreikius, todėl vien išgryninimo faktas savaime nereiškia, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos reikmėms. Teismas nevertino, kad iki faktinio santuokinio gyvenimo pabaigos trumpalaikiu laikotarpiu iš atsakovės sąskaitos buvo išnešta labai didelė pinigų suma. Atlikti bankiniai pavedimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė taip pat disponavo bendromis lėšomis asmeniniams poreikiams, tačiau teismas jų nevertino, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -ir CPK) 185 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (sąskaitos išrašų, automobilių įsigijimo dokumentų), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas išgrynintus pinigus panaudojo šeimos poreikių tenkinimui (už minėtus pinigus buvo įsigytos transporto priemonės) ir šios sumos iš ieškovo neturėjo būti priteistos.
20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė 4 000 Eur kompensaciją atsakovei už buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus. Iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, atsakovė S. J. jokių mokėjimų neatliko ir S. J. išrašytos sąskaitos faktūros 2 380 Eur sumos negalėjo būti apmokėtos atsakovės. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi padarydamas išvadą, kad S. J. išrašytas sąskaitas faktūras už buto remontą, esantį (duomenys neskelbtini) apmokėjo atsakovė. Pagal bylai pateiktą atsakovės sąskaitos išrašą matyti, kad atsakovė statybinėms medžiagoms, reikalingoms buto remontui, išleido 422,80 Eur (nors parduotuvėse, kuriuose atsakovė atliko mokėjimus, galima įsigyti ir ne tik statybines medžiagas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus argumentus dėl ginčo bute atliktų remonto darbų ir jų vertės, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, o sprendimo dalis dėl remonto vertės yra nemotyvuota ir nepagrįsta, grindžiama tik deklaratyvia prielaida. Nepaisant ieškovo bylai pateiktų išsamių paaiškinimų apie remonto darbus, jų apimtį, kainas ir tai, kad visus darbus ieškovas apmokėjo išimtinai savo asmeninėmis lėšomis, teismas nepateikė nei vieno konkretaus argumento, paneigiančio ieškovo nurodytas sumas, neanalizavo, kurie darbai, teismo nuomone, kainavo daugiau. Byloje nėra neginčitinų įrodymų (išskyrus įrodymus pagal sąskaitos išrašus) apie patirtų remonto išlaidų dydį, kas jas patyrė ir pan., todėl teismo argumentai ir konstatavimas, kad remonto išlaidoms atsakovė investavo 4 000 Eur yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
20.9. Teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad ieškinys patenkintas 87,15 %, priešieškinis – 93,82 % yra nemotyvuota, iš sprendimo nėra aišku, kaip ši proporcija buvo apskaičiuota. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, dėl to neteisingai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
20.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės vertimo išlaidų ir išlaidų už ekspertizę. Teismo išvada, kad vertimo išlaidos nebūtų atsiradusios, jei ieškovas būtų savalaikiai ir savanoriškai pateikęs tam tikrus duomenis nepagrįsta. Vertimo išlaidos nėra priklausomos nuo procesinio elgesio – jos būtinos dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl dokumentų kita kalba buvimo. Ieškovas teikė dalį dokumentų anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą, tačiau teismas atsisakė juos priimti nurodydamas juos išversti. Todėl buvo objektyvus poreikis juos išversti, nepriklausantis nuo to, ar tokie vertimai (duomenys) būtų buvę pateikti anksčiau ar vėliau – vertimai būtų buvę reikalingi bet kuriuo atveju. Vertimo išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl jos turi būti vertinamos kaip būtinos proceso išlaidos ir kompensuojamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ar kurios išlaidos buvo pagrįstos. Byloje ekspertizė buvo inicijuota atsakovės prašymu ir ekspertizės paskirtis išimtinai susijusi su jos reikalavimu. Tačiau šis atsakovės reikalavimas buvo atmestas. Todėl nesuprantama, kodėl ekspertizės išlaidos buvo priteistos iš ieškovo.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė, gretino tarpusavyje ir vertino abiejų sutuoktinių elgesį ir jį patvirtinančius įrodymus, teikė vertinimus ir išvadas dėl atsakovės elgesio, neįžvelgdamas jame esminių atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, taip pat dėl ieškovo elgesio, darančio žalą sutuoktinei ir santuokiniams santykiams, nustatė ieškovo nepagarbą atsakovei, neatsižvelgimą į atsakovės poreikius, jo nelojalumą ir pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle konstatavo ieškovo (apelianto) neištikimybę. Ieškovas savo paaiškinimų dėl atsakovės slapta įsigyto buto, dėl neatsižvelgimo į jo nuomonę, dėl atsakovės pastangų išsaugoti santuoką nebuvimo, dėl Covid-19 laikotarpio įtakos šeimos konfliktų paaštrėjimui nepagrindė kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė ieškovo nurodytas aplinkybes neigė. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė „slapto buto“ neįgijo, ieškovas negalėjo patirti jo aprašyto emocinio šoko, kurio nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Ieškovo teiginius dėl neatsižvelgimo į jo nuomonę paneigia liudytojos A. R. parodymai. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės pastangų išsaugoti santuoką nebuvimo paneigia pirmosios instancijos įvertinti rašytiniai duomenys. Dėl Covid-19 įtakos šalių santykiams ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriuos teismas galėtų vertinti atsakovės kaltės santuokos nutrūkimo aspekte. Ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad tuo pat metu intymiai bendraudamas ir su žmona, ir su R. M., buvo neištikimas žmonai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovo elgesys buvo esminė priežastis, dėl kurios bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas.
21.2. Faktą, kad internetinėje parduotuvėje www.prezervatyvai.com pirko būtent ieškovas, įrodo jo banko sąskaitos išrašas. Kokia būtent prekė buvo pirkta, teismas aiškinosi 2023 m. gegužės 10 d. vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovas patvirtino, kad lytinių santykių metu su žmona nenaudodavo prezervatyvų, tačiau nesutiko įvardyti, ką pirko iš minėtos internetinės parduotuvės. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad nurodytoje internetinėje parduotuvėje prekiaujama įvairiomis prekėmis, net ir maisto papildais, vitaminais, tačiau nepateikė įrodymų ką, jei ne prezervatyvus, pirko internetinėje parduotuvėje www.prezervatyvai.com.
21.3. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo pakeisti priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms, taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto pagrindo išlaikymo teikimo prievolėje nukrypti nuo lygių dalių principo. Sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo teismas priėmė tik už laikotarpį, kai atsakovės gaunamos pajamos buvo mažesnės, nei ieškovo. Ieškovas duomenų apie šalių pajamas nepaneigė leistinais įrodymais. Proporcija tarp ieškovo vidutinio darbo užmokesčio ir atsakovės pajamų dydžio yra pagrįsta byloje surinktais leistinais rašytiniais įrodymais. Dėl atsakovės tėčio ir jo žmonos A. R. pagalbos išlaikyti nepilnametes šalių dukras atsakovė teikė nuoseklius paaiškinimus ir pateikė išrašus iš savo banko sąskaitos, patvirtinančius, kad piniginės lėšos periodiškai buvo pervedamos atsakovei į banko sąskaitą. Atsakovės nurodytas, išrašais iš banko sąskaitos pagrįstas aplinkybes, patvirtino 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu liudijusi A. R..
21.4. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų poreikius vertino išsamiai ištyręs atsakovės paaiškinimus ir pateiktus vaikų poreikius (išlaidas) pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytą vaikų poreikių dydį, tik deklaratyviais pareiškimais replikavo į medicininiuose dokumentuose fiksuotą dukrų poreikį lankyti baseiną, šokių pamokas, susisiekimui būtinas transporto išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pateikta vaikų išlaidų analizė paneigia apelianto argumentus, kad vaiko poreikiai pirmosios instancijos teismo buvo nustatyti vien deklaratyviomis išlaidų lentelėmis ar paskaičiavimais.
21.5. Dėl apelianto reikalavimo atsižvelgti į jo bendravimo su vaikais laiką ir tuo pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014, kurioje nurodyta, kad „<...> priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų <...>“. Tokiu atveju, apelianto pasvarstymai, kad bendravimo su vaikais metu ieškovui jam tenka išlaikymo našta, į kurią, be kita ko, reikia atsižvelgti ir priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, yra nepagrįsti. Šiuo atveju nepilnametės šalių dukros gyvena su atsakove, todėl yra akivaizdu, jog jai neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečių dukrų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.
Šalies argumentai
21.6. Ieškovui nepakako tik nurodyti, kad atsakovė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad pinigų sumos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Aplinkybių, kad išgrynintas lėšas panaudojo transporto priemonėms pirkti, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nenurodė. Transporto priemonės buvo perkamos šeimoje turėtais grynaisiais pinigais, ieškovui nebuvo poreikio išsigryninti pinigus iš banko sąskaitos, jų šalys turėjo nuolat. Apie grynųjų pinigų nuėmimus atsakovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu susipažinusi su ieškovo banko sąskaitomis, grynųjų pinigų nuėmimus ieškovas nuo sutuoktinės slėpė ir jokiems šeimos poreikiams nenaudojo. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas nekėlė reikalavimo, neteikė paaiškinimų dėl atsakovės sąskaitoje turėtų ir, jo vertinimu, galbūt ne šeimos poreikiams panaudotų lėšų kompensavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų vertinti ir spręsti, kurios išlaidos buvo panaudotos šeimos ar ne šeimos poreikiams tenkinti.
21.7. Ieškovas nurodė, kad visus remonto darbus apmokėjo išimtinai savo asmeninėmis lėšomis. Tačiau tokie teiginiai laikytini deklaratyviais, nes apeliantai nepateikė darbų apmokėjimo įrodymų. Dauguma remonto išlaidų už buto remonto darbus ir medžiagas buvo dengiamos grynaisiais pinigais. Dalį pinigų šalys gavo per vestuves, šios aplinkybės ieškovas neneigė. Buto remontui buvo naudojami ir pinigai iš šalių sąskaitų. S. J. už apdailos darbus atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais bendromis sutuoktinių lėšomis. Atsižvelgus į tai, kad abi šalys nurodė atliktus buto remonto darbus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalims gyvenant kartu, minėtas butas buvo pagerintas. Ieškovui savo paaiškinimų dėl ginčo bute atliktų remonto darbų ir jų vertės nepagrindus kitomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovei, taip pat 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje liudijusiai V. N. B., nurodžius didesnes remonto darbų ir medžiagų kainas, 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu liudytojai R. M. patvirtinus, kad ieškovas jai nurodė, jog vien buto durys kainavo 2 000 Eur, buto savininkei liudytojai L. J. nurodžius, kad balkonas ir miegamasis reikalavo remonto. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais dėl buto įsigijimo kainos ir rinkos vertės datai, nuo kada šalys nebegyveno kartu, lygino turimus duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai vertino, kad atsakovė investavo į ginčo butą 4 000 Eur.
21.8. Apeliantas neteisingai nurodo atsakovės patenkintų ar iš dalies patenkintų reikalavimų apimtį. Pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino atsakovės reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, kaltės klausimo, tuo tarpu ieškovo (apelianto) reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies. Ši aplinkybė padidino patikslinto priešieškinio patenkintų reikalavimų procentinį dydį. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tiek atsakovės, tiek ir ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies; dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovės reikalavimas tenkintas visa apimtimi; dėl kompensacijų priteisimo atsakovės reikalavimai tenkinti didžiąja dalimi; alternatyvūs atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies: reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, atsakovės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei kompensaciją atmestas, tačiau, minėta, iš dalies tenkintas atsakovės alternatyvus reikalavimas – dėl kompensacijos už buto su rūsiu atliktus pagerinimus priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismas papildomai nenurodė kokia procentine dalimi tenkino atskirus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus, tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismo nurodytos reikalavimų patenkinimo proporcijos yra neteisingos. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo kokia dalimi, jo vertinimu, patenkinti patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai.
21.9. Apeliantas neginčija teismo konstatuoto ieškovo netinkamo procesinio elgesio, bet ginčija galimybę teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių skirstant (priteisiant) šaliai jos turėtas vertimo išlaidas. Nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Apeliantas neįvertino, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu spręsdamas dėl alternatyvaus atsakovės reikalavimo – dėl kompensacijos už buto su rūsiu atliktus pagerinimus priteisimo. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 365,90 Eur ekspertizės išlaidų, atsižvelgus į kad šioje byloje patenkinta 93,82 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Ieškovas išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu nepatyrė, todėl jam ekspertizės išlaidos nepriteistinos jokia dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Ieškovas T. P. ir atsakovė I. P. (iki santuokos sudarymo pavardė „R.“) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 12).
25. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 17), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 18).
26. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2016 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. t. 1, b. l. 31-32).
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, kompensacijos už ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas, kompensacijos už buto pagerinimus priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
28. Ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, atsakovė neatsižvelgdavo į ieškovo norus. Atsakovė reiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes, jos teigimu, ieškovas naudojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu ir nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų sudarydamas nepalankias gyvenimui sąlygas, nesirūpindamas vaikų auklėjimu ir priežiūra, bendraudamas su kitomis moterimis.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo elgesį, kaip darantį žalą sutuoktinei ir santuokiniams santykiams, nepagarbą atsakovei, neatsižvelgimą į atsakovės poreikius, jo nelojalumą pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
30. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovas sutuoktinės kaltę įžvelgia dėl jos elgesio – atsakovė slapta ieškojosi buto, į kurį ketino išsikraustyti, nuolat jį kontroliuodavo, neatsižvelgdavo į ieškovo nuomonę, nesistengė išsaugoti santuokos. Apelianto teigimu, teismas šių aplinkybių, įrodančių, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nevertino. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
31. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
32. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
33. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
34. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020)
35. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltės ir priežasčių dėl santuokos iširimo klausimą, išanalizavo byloje surinktus įrodymus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo paaiškinimus (dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nededant pastangų išsaugoti santuoką, ieškovo žeminimo dėl atsakovės kontroliuojančio elgesio, slėpimu nuo ieškovo, kad atsakovė ieškosi buto ir ketina išsikraustyti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo argumentus, jog atsakovė reikšdavo nepasitenkinimą dėl ieškovo pareigų nevykdymo ir dėl to kildavo konfliktai. Įvertinęs šiuos argumentus pagrįstai pažymėjo, kad emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui ir ieškovo jaustas pažeminimo jausmas, kai atsakovė skambindavo jam ir jo draugams, klausdavo, kada ieškovas grįš, yra pasekmė jo paties elgesio ir sprendimų. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, nenustatė fakto, kad santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami ieškovės veiksmai ir jos, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimas. Nors apeliantas tvirtina, kad pati atsakovė nesistengė išsaugoti santuoką, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos 2022 m. birželio 6 d. šalių susirašinėjimo medžiagos, kurią įvertino ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nori pabandyti tęsti santykius, susigrąžinti pasitikėjimą vienas kitu, tačiau ieškovas tęsti santykius sutinka tik tuo atveju, jei atsakovė pasirašys sutartį, kuria jis nori apsaugoti savo interesus (el. b. t. 3, b. l. 17-18). Taigi šis įrodymas paneigia apelianto argumentus, kad atsakovė nesistengė išsaugoti santuoką. Šiame kontekste pažymėtina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių, apelianto apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, argumento atskirai.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinus įrodymus (šalių susirašinėjimus, taip pat atsakovės susirašinėjimus su ieškovo draugais ir kitais asmenimis, kurių turinys patvirtina ieškovo nelojalumą atsakovei, veikiamą priešingai šeimos interesams), liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus pagrįstai nusprendė, kad ieškovo laiko leidimas, išgėrinėjimas iki paryčių su draugais, kai sutuoktinė nežino, kur jis ir kada grįš, atsakovės netoleruotas jo bendravimas su kitomis moterimis, keliantis įtampą, konfliktus šeimoje įrodo ieškovo elgesį, darantį žalą sutuoktinei ir santuokiniams santykiams, nepagarbą atsakovei, neatsižvelgimą į atsakovės poreikius, jo nelojalumą. Apelianto argumentai dėl Covid-19 įtakos šeimos konfliktų paaštrėjimui vertintini kaip abstraktūs ir nepaneigiantys ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo.
37. Be kitų argumentų apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo bendravimą su R. M., šalims kaip šeimai negyvenant nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., vertino kaip ieškovo neištikimybę.
38. Kaip minėta, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Taigi faktinis santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
39. Kaip nustatyta byloje, ieškovas ir R. M. pradėjo bendrauti 2021 m. gruodžio mėn, artimiau tik 2022 m. kovo mėn. Kaip paaiškino liudytoja R. M., 2022 m. kovo 4 d. netikėtai ieškovą susitiko (duomenys neskelbtini) kokteilių bare, tą patį vakarą jis siekė intymumo, pirmieji santykiai su juo buvo 2022 m. kovo 22 d. Minėtas 2022 m. birželio 6 d. šalių susirašinėjimas patvirtina atsakovės norą pabandyti tęsti santykius.
40. Tačiau šalims pripažinus ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2021 m. rugpjūčio 1 d., byloje esantys įrodymai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovas su kita moterimi pradėjo bendrauti jau po to, kai sutuoktiniai, dar būdami santuokoje, nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgus į tai, kad šalys nepalaikė šeiminių ryšių nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., spręstina, kad vėlesnis ieškovo bendravimas su kita moterimi nebeturėjo įtakos santuokos iširimui. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, nors pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo elgesį ir vertino kaip neištikimybę, tačiau santuoką nutraukė ne CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl sutuoktinio neištikimybės, o, atsakovės reikalavimu, CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatęs, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Apibendrinus nurodytus motyvus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė aplinkybes dėl neištikimybės, konkretų ieškovo elgesį vertino kaip lojalumo pareigos pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių apeliantas iš esmės nepaneigė.
41. Be kitų argumentų ieškovas teigė, kad iš pirkimų internetinėje parduotuvėje www.prezervatyvai.com negalima spręsti, kad būtent ieškovas pirko prezervatyvus ir tai laikytina neištikimybe. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad AB „Swedbank“ esančios ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad 2020 m. balandžio 21 d. buvo atliktas 19,65 Eur mokėjimas internetinėje parduotuvėje www.prezervatyvai.com, taip pat tą pačią dieną atliktas 13,49 Eur mokėjimas internetinėje parduotuvėje www.fantazijos.lt (el. b. t 3., b. l. 51). Atsižvelgus į tai, kad mokėjimai atlikti iš ieškovo banko sąskaitos, labiau tikėtina, kad prekes iš šių internetinių parduotuvių įsigijo būtent ieškovas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovas santuokos metu pirko prezervatyvus, kai abu teigia jų tarpusavio santykiuose nenaudoję jeigu tiesiogiai ir neįrodo ieškovo neištikimybės sutuoktinei, tačiau kelia abejones dėl jos. Kad buvo pirktos ne nurodytos prekės o, kitos apeliantas nepaneigė, todėl atsižvelgus į tai, nurodyti apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
42. Taigi, apibendrinus išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis apie sutuoktinių elgesį ir jų tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) sudaro pakankamą pagrindą išvadai išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl ieškovo netinkamo elgesio. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nenustatyta pagrindo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio
43. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo mokėtiną išlaikymo dydį laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki 2025 m. kovo 22, nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padarė išvadą, kad ieškovas šiuo laikotarpiu turėjo pareigą teikti 70 proc. reikiamo išlaikymo vaikams. Nusprendė, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms M. P. ir J. P.: nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – po 496 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. po 488 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 22 d. po 470 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nuo 2025 m. kovo 23 d. – po 419 Eur ((961,25 Eur – 122,50 Eur) / 2) kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
44. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės byloje pateiktus skaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovės nurodyto išlaikymo vaikams dydžio ar jo negalėjimo mokėti prašomą išlaikymą, kad atsakovė pateikė įrodymus dėl ieškovo ginčijamų vaikų poreikių vertino, kad išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams per mėnesį iki 2025 m. balandžio 7 d. (perskaičiuoto išlaikymo poreikio) buvo po 794 Eur, o vėliau – po 961 Eur kiekvienam vaikui.
45. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu vaikams teikiamo išlaikymo dydžiu. Argumentavo, kad atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie vaikų poreikių dydį, tik deklaratyvias išlaidų lenteles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis prognozinėmis, būsimomis ar planuojamomis išlaidomis, kurios nebuvo nei patirtos, nei pagrįstos objektyviais įrodymais. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
46. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
47. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
48. Atsakovė reikalavimą priteisti išlaikymą grindė pateiktais nepilnamečių vaikų poreikių per mėnesį paskaičiavimais. Nurodė, kad tiek J. P., tiek ir M. P. viso mėnesio išlaidas bylos nagrinėjimo metu 2023 m. kovo 9 d. sudarė po 794 Eur kiekvienam vaikui (el. b. t. 2, b. l. 55-58). Atsakovė pateikė M. P. skaičiavimų lentelę apie vidutines mėnesio išlaidas, būtinas vaiko poreikiams tenkinti: maitinimas – 186 Eur (6 Eur dienai), darželis – 75,60 Eur, formalus ugdymas (ugdymui reikalingos priemonės) – 8,75 Eur (105 Eur per metus, darželio reikmėms, nario mokesčiai ir kt.), neformalus ugdymas – 105 Eur (šokiai 35 Eur, baseinas 70 Eur), vitaminai, vaistai, tyrimai – 70 Eur, laisvalaikiui – 80,91 Eur (300 Eur atostogoms – stovykloms, 170 Eur vaiko šventei, 200 Eur gimtadieniams, 200 Eur pramogoms, 100 Eur žaislams per metus), taip pat detalizavo išlaidas aprangai, komunaliniams mokesčiams (79 Eur). M. P. vidutines mėnesio išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro: maitinimas – 248 Eur (8 Eur dienai), sauskelnės – 72 Eur, neformalus ugdymas (baseinas) – 70 Eur, transporto išlaidos – 50 Eur, vitaminai, vaistai, tyrimai – 70 Eur, higienos reikmenys ir priemonės – 25 Eur, laisvalaikiui – 54,17 Eur, taip pat detalizavo išlaidas drabužiams.
49. 2025 m. balandžio 7 d. nurodė, kad vaikų poreikiai pasikeitė ir jų išlaikymui reikalinga po 961,25 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui (el. b. t. 10, b. l. 3-4). Iš duomenų apie M. P. išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti matyti, kad maitinimui reikia skirti 248 Eur per mėnesį, darželiui – 60 Eur, formaliajam ugdymui – 6,67 Eur, neformaliajam ugdymui – 148,50 Eur (šokiai – 40 Eur, baseinas – 44 Eur, anglų pamokos – 20 Eur, lego būrelis – 32 Eur, šokių konkursai – 100 Eur per metus, šokių rūbai – 50 Eur per metus), transporto išlaidos – 70 Eur, higienos reikmenys – 35 Eur, laisvalaikiui – 107,50 Eur (700 Eur atostogoms–stovykloms, 170 Eur vaiko šventei, 120 Eur gimtadieniui, 200 Eur pramogoms, 100 Eur žaislams), mokyklos uniforma – 12,38 Eur (154 Eur metuose) ir kt. Atsakovė detalizavo ir J. P. poreikių tenkinimui būtinas išlaidas per mėnesį: maitinimas – 248 Eur, darželis – 60 Eur, neformalus ugdymas – 152 Eur, transporto išlaidos – 70 Eur, higienos reikmenys – 25 Eur, laisvalaikiui – 107,50 Eur (700 Eur atostogoms–stovykloms, 170 Eur vaiko šventei, 120 Eur gimtadieniams, 200 Eur pramogoms, 100 Eur žaislams), vitaminai, vaistai, tyrimai – 96 Eur ir kt.
50. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, siekdama pagrįsti vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą, pateikė bylai išlaidas vaikams pagrindžiančius įrodymus: sąskaitas, iš kurių matyti, kad ji 2024 m. rugpjūčio 21 d. pirko lovą už 778 Eur ir čiužinį už 440 Eur (el. b. t. 10, b. l. 8-11), pranešimą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad už „Gudrutis SIM“ kortelės pratęsimą sumokėjo 2025 m. vasario 25 d. 54,99 Eur (el. b. t. 10, b. l. 12-14), pranešimus ir banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad 2024 m. lapkričio 11 d. už 42,99 Eur pirko skaitmeninį gyvūnėlį, 2024 m. lapkričio 28 d. du elektrinius vaikiškus dantų šepetėlius už 98,99 Eur (el. b. t. 10, b. l. 15-18), 2024 m. lapkričio 30 d. už 169 Eur dviratį vaikams su kojele (el. b. t. 10, b. l. 19). Taip pat pateikė duomenis apie atsakovės ir dukrų kelionę (2 020,06 Eur) į Graikijos salą Rodą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 10, b. l. 22), duomenis apie mokesčius, rinkliavas ir išlaidas klube „(duomenys neskelbtini)“ bei banko sąskaitos išrašą su 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. kovo 5 d. atliktais šiam klubui mokėjimais bendros 80 Eur sumos (el. b. t. 10, b. l. 23-30), duomenis apie išlaidas vaikų lopšeliui–darželiui, lankomiems ugdymo užsiėmimams, tai 2024 m. liepos 10 d. – 2025 m. kovo 7 d. sudarė bendrą 1 133,03 Eur sumą (el. b. t. 10, b. l. 31-42). Taip pat pateikė ERGO draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog ji apdraudė J. P. ir M. P. nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiu: nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., draudimo įmoka, kurią sumokėjo atsakovė – 100 Eur (el. b. t. 4, b. l. 165-169; el. b. t. 7, b. l. 124-128). Atsakovė bylai pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, jame pateikta informacija apie J. P. diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – emolentas odai po prausimosi pastoviai, švelnūs prausikliai, bemuiliai (el. b. t. 2, b. l. 63). Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuotas ir M. P. (el. b. t. 2, b. l. 64). J. P. (duomenys neskelbtini) taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 65).
51. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
52. Ieškovas nesutiko su planuojamomis išlaidomis baseinui ateityje. Nurodė, kad būsimos, dar nepatirtos ar abstrakčiai numatytos išlaidos negali būti laikomos pagrįstais vaikų poreikiais. Vertinant šiuos apelianto argumentus atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas šio klausimo sprendimo metu. Ateityje atsirandančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), pateikta gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: lankyti baseiną, šokių pamokas (el. b. t. 3, b. l. 19). J. P. poreikį užsiėmimams baseine pagrindžia byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: rekomenduotas baseinas raumenų tonuso gerinimui (el. b. t. 3, b. l. 20). Taigi nėra pagrindo sutikti, kad lankymasis baseine vaikui yra nereikalingas. Byloje esantys duomenys patvirtina tiek vaiko interesais baseino lankymo tikslingumą, būtinumą tiek išlaidų baseinui realumą. Nors apeliantas išlaidas skiepams laikė abejotinomis, tačiau atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad M. P. buvo vakcinuota nuo erkinio encefalito ligos Ticovac 0,25 mokama vakcina: 1-a dozė – 2020 m. vasario 18 d.; 2-a dozė – 2020 m. balandžio 3 d.; 3-ia dozė – 2021 m. kovo 12 d. (el. b. t. 4, b. l. 164; el. b. t. 7, b. l. 123).
53. Atsižvelgus į apelianto argumentus, kad vaikams yra pakankamos daug mažesnės sumos, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto (faktiškai) patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
54. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaikymas apima tik būtinąsias vaiko išlaikymo priemones, susijusias su jo maitinimu, aprūpinimu drabužiais, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, kad tokios išlaidos kaip būsimos šventės ar atostogos nėra būtinos.
55. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad išlaikymas apima tik būtinąsias vaiko išlaikymo priemones, atmestini kaip nepagrįsti.
56. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo teikimo proporcija nėra pagrįsta objektyviais kriterijais ar abiejų šalių realiomis finansinėmis galimybėmis, pažeidžia CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl abiejų tėvų pareigos proporcingai prisidėti prie vaikų išlaikymo.
57. Atsakovė pažymėjo, kad teismas sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo priėmė tik dėl laikotarpio, kurio metu atsakovės gaunamos pajamos buvo mažesnės, nei ieškovo. Be to, toks sprendimas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais rašytiniais įrodymais.
58. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgus į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
59. Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai atsakovė išleista atostogoms vaikui prižiūrėti (el. b. t. 2, b. l. 52). Atsakovės pajamos pagal 2022 m. gegužės 23 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – VSDFV) sprendimą Skirti vaiko priežiūros išmoką buvo: 2022 m. kovo 23 d. – 2023 m. kovo 22 d. 892,06 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius – 704,73 Eur); 2023 m. kovo 23 d. – 2024 m. kovo 22 d. – 509,68 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius – apie 402,65 Eur per mėnesį); 2024 m. kovo 23 d. – 2025 m. kovo 22 d. vaiko išmokos atsakovei nebuvo mokamos. Iš atsakovės bylai pateikto AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad VSDFV laikotarpiu 2022 m. sausio 28 d. – 2023 m. vasario 15 d. išmokėjo iš viso 9 726,86 Eur (el. b. t. 2, b. l. 59-60); taip pat išmokėjo atsakovei tokias sumas: 2023 m. vasario 15 d. – 704,73 Eur; 2023 m. kovo 15 d. – 704,73 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 617,02 Eur; 2023 m. gegužės 15 d. – 402,65 Eur; 2023 m. birželio 15 d. – 402,65 Eur; 2023 m. liepos 15 d. – 402,65 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 402,65 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 402,65 Eur, iš viso 4 039,73 Eur (el. b. t. 7, b. l. 131).
60. Atsakovė taip pat teigė, kad išlaikyti dukras jai padeda tėtis ir jo žmona A. R.. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 2 d. – 2023 m. spalio 10 d. A. R. jai pervedė iš viso 3 371,33 Eur, išminusavus atsakovės jai grąžintą 78,67 Eur sumą (el. b. t. 7, b. l. 129). Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kad vien šių sumų pervedimas į atsakovės sąskaitą nepatvirtina, kad šios lėšos buvo skirtos vaikų, o ne atsakovės poreikių tenkinimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas teigdamas, kad šios lėšos panaudotos ne vaikų poreikių tenkinimui, turėjo tokius argumentus pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kitaip vertina tuos pačius įrodymus savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).
61. Bylos duomenimis, ieškovas dirba užsienio įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (JK) (duomenys neskelbtini). Matyti, kad darbo valandos skiriasi priklausomai nuo verslo paklausos. Bazinis atlygis per dieną sudaro 88,86 GBP, taip pat mokama premija, kurios dydis siekia 46,75-51 GBP (el. b. t. 5, b. l. 72-84). Darbo užmokestis ieškovui yra išmokamas kas savaitę.
62. 2019 m. – 2020 m. ieškovas gavo nurodyto dydžio darbo užmokestį: 2019 m. gruodžio 19 d. – 694,32 GBP ir 1 031,86 GBP; 2020 m. sausio 2 d. – 663,96 GBP; 2020 m. sausio 16 d. – 1 021,91 GBP; 2020 m. sausio 30 d. – 929,44 GBP; 2020 m. vasario 6 d. – 854,73 GBP; 2020 m. vasario 20 d. – 741,14 GBP; 2020 m. vasario 27 d. – 969,92 GBP; 2020 m. kovo 19 d. – 908,02 GBP; 2020 m. balandžio 2 d. – 263,42 GBP; 2020 m. balandžio 4 d. – 314, 22 GBP; 2020 m. balandžio 16 d. – 375,29 GBP; 2020 m. balandžio 23 d. – 939,21 GBP; 2020 m. balandžio 29 d. – 455,37 GBP; 2020 m. gegužės 6 d. – 455,37 svarus; 2020 m. gegužės 14 d. – 516, 32 svarus; 2020 m. gegužės 21 d. – 455,37 svarus; 2020 m. gegužės 28 d. – 355,37 svarus; 2020 m. birželio 4 d. – 516,32 svarus; 2020 m. birželio 11 d. – 455,37 GBP; 2020 m. birželio 18 d. – 455,37 GBP; 2020 m. birželio 25 d. – 455,37 GBP; 2020 m. liepos 2 d. – 455,37 GBP; 2020 m. liepos 9 d. – 455,37 GBP; 2020 m. liepos 16 d. – 821,94 GBP; 2020 m. liepos 23 d. – 818,70 GBP; 2020 m. liepos 30 d. – 918,26 GBP; 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 826,38 GBP; 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 659,70 GBP; 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 945,81 GBP; 2020 m. rugsėjo 3 d. – 782,15 GBP; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 314,22 GBP; 2020 m. rugsėjo 17 d. – 809,90 GBP; 2020 m. rugsėjo 24 d. – 904,94 GBP; 2020 m. spalio 8 d. – 926,56 GBP; 2020 m. spalio 15 d. – 908,62 GBP; 2020 m. spalio 22 d. – 549,10 GBP; 2020 m. spalio 29 d. – 861,38 GBP; 2020 m. lapkričio 5 d. – 816,32 GBP; 2020 m. lapkričio 12 d. – 191,70 GBP; 2020 m. lapkričio 19 d. – 784,33 GBP (el. b. t. 5, b. l. 88-98; 100-119). GBP kredito apyvarta 2020 m. gruodžio 31 d. – 29 121,67 GBP (32 592,97 Eur) (el. b. t. 5, b. l. 99). Taigi ieškovo pajamos nurodytų laikotarpiu per mėnesį vidutiniškai sudarė 2 716,08 Eur.
63. Už 2021 mokestinius metus iki balandžio 5 d. ieškovas iš viso gavo 34 897,40 GBP (39 057,17 Eur) darbo užmokestį toje pačioje darbovietėje (el. b. t. 6, b. l. 119). Taigi per metus vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 3 254,76 Eur. Už 2022 mokestinius metus iki balandžio 5 d. ieškovas iš viso gavo 28 097,44 GBP (33 638,25 Eur) darbo užmokestį iš darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 6, b. l. 116). Per metus vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekė 2 803,19 Eur. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo darbovietės žmogiškųjų išteklių skyriaus administratoriaus el. laiške nurodoma, kad ieškovo darbo grafikas yra sudarytas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Darbuotojas dirba tokia grafiku – 2 savaitės darbo ir 1 savaitė poilsio, grafikas gali keistis į nuolatinį dėl darbo krūvio (el. b. t. 6, b. l. 102).
64. Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2023 m. gegužės 5 d. – 2023 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu kas savaitę gaudavo tokio dydžio atlyginimą (neto): 5 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. gegužės 5 d. – 0 GBP; 6 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. gegužės 12 d. – 837,71 GBP; 7 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. gegužės 19 d. – 642,44 GBP; 8 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. gegužės 26 d. – 134,90 GBP; 9 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. birželio 2 d. – 960,82 GBP; 10 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. birželio 9 d. – 1 123,39 GBP; 11 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. birželio 16 d. – 0 GBP; 12 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. birželio 23 d. – 499,64 GBP; 13 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. birželio 30 d. – 897,87 GBP; 14 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. liepos 7 d. – 0 GBP; 15 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. liepos 14 d. – 1 060,20 GBP; 16 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. liepos 21 d. – 875,47 GBP; 17 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. liepos 28 d. – 0 GBP; 18 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. rugpjūčio 4 d. – 1 105,31 GBP; 19 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. rugpjūčio 11 d. – 930,97 GBP; 20 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 0 GBP; 21 savaitę, kuri baigiasi 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 833,37 GBP. Iš viso per 5–21 savaičių – 9 902,09 GBP (11 597,35 Eur) (el. b. t. 6, b. l. 109-110). Taigi vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekė 2 899,34 Eur.
65. Atsakovė pateikė bylai banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išrašą 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. lapkričio 5 d., iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išmokėjo nurodyto dydžio darbo užmokestį: 2024 m. vasario 8 d. – 565,72 Eur; 2024 m. kovo 7 d. – 957,37 Eur; 2024 m. balandžio 9 d. – 1 015,88 Eur; 2024 m. gegužės 8 d. – 1 060,82 Eur; 2024 m. birželio 7 d. – 1 065,36 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 1 051,77 Eur; 2024 m. rugpjūčio 9 d. – 1 083,63 Eur; 2024 m. rugsėjo 11 d. – 1 067,25 Eur; 2024 m. spalio 10 d. – 1 063,75 Eur (el. b. t. 9, b. l. 127).
66. Atsakovė taip pat bylai pateikė detalią jos disponuojamų pajamų (šią sumą sudaro vaiko priežiūros išmoka, darbo užmokestis ir A. R. teikiama parama) kiekvieną mėnesį 2024 m. sausio mėn. – 2024 m. lapkričio mėn. laikotarpiu lentelę. Joje nurodyta, kad 2024 m. sausio mėn. atsakovės pajamos sudarė 625,65 Eur; 2024 m. vasario mėn. – 1 168,37 Eur; 2024 m. kovo mėn. – 1 757,32 Eur; 2024 m. balandžio mėn. – 1 501,63 Eur; 2024 m. gegužės mėn. – 1 260,82 Eur; 2024 m. birželio mėn. – 1 265,36 Eur; 2024 m. liepos mėn. – 1 051,77 Eur; 2024 m. rugpjūčio mėn. – 1 283,60 Eur; 2024 m. rugsėjo mėn. – 1 267,25 Eur; 2024 m. spalio mėn. – 1 263,75 Eur; 2024 m. lapkričio mėn. – 300 Eur, iš viso 12 772,55 Eur (el. b. t. 9, b. l. 112-113).
67. Už 2024 mokestinius metus iki balandžio 5 d. ieškovas iš viso gavo 34 598,55 GBP (40 328,06 Eur) (el. b. t. 9, b. l. 69). Taigi vieno mėnesio disponuojamų pajamų vidurkis – 3 360,67 Eur.
68. Iš atsakovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2025 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išmokėjo 1 063,75 Eur, 2025 m. kovo 7 d. 1 063,75 ir 2025 m. balandžio 8 d. – 1 065,45 Eur (el. b. t. 10, b. l. 147). 2025 m. sausio – kovo mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išmokėjo vidutiniškai 200,10 Eur (el. b. t. 10, b. l. 148) t. y. atsakovės pajamos 2025 m. vasario – kovo mėnesiais buvo 1 264,42 Eur „į rankas“.
69. Apibendrinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovės gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. sudarė VSDFV išmokos, kurių sumą iš viso siekė 4 039,73 Eur (per mėnesį vidutiniškai – 505 Eur). 2024 m. sausio mėn. – 2024 m. lapkričio mėn. laikotarpiu vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 1 161,14 Eur (su gaunama A. R. parama), o 2025 m. vasario mėn. – kovo mėn. – 1 264,42 Eur „į rankas“.
70. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos 2020 m. vidutiniškai siekė 2 716,08 Eur per mėn., 2021 m. – 3 254,76 Eur, 2022 m. – 2 803,19 Eur, o 2023 m. – 2 899,34 Eur, 2024 m. – 3 360,67 Eur.
71. Pažymėtina, kad tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus duomenis apie kiekvienos iš ginčo šalių gaunamas pajamas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė paskirstant vaikų išlaikymo pareigą, t. y. nustatant ieškovo mokėtiną išlaikymo dydį laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki 2025 m. kovo 22 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, skaičiuojant nurodytu laikotarpiu, kad ieškovas turėjo pareigą teikti 70 proc. reikiamo išlaikymo vaikams. Įvertinus bylai pateiktus duomenis matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos iki šios datos buvo ženkliai didesnės nei atsakovės, jis buvo geresnėje finansinėje padėtyje, todėl turėjo realias finansines galimybės prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo didesne dalimi nei atsakovė. Nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2025 m. kovo 22 d. datos vaikų išlaikymo prievolė turi būti mokama lygiomis dalimis įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir tai, kad nuo nurodytos datos atsakovei baigėsi vaiko auginimo atostogos, ji turi nuolatinių pajamų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokia proporcija (70 proc. ir 30 proc.) atitinka šalių finansines galimybes, yra teisinga ir sąžininga.
73. Apelianto teigimu, jo realios pajamos, atskaičius maistpinigius ir apgyvendinimo išlaidas sudaro apie 1 500 – 2 000 Eur per mėnesį. Tačiau iš bylai pateiktos ieškovo darbo sutarties turinio matyti, kad darbdavys įsipareigoja atlyginti darbuotojui visas pagrįstas išlaidas, susijusias su darbinių pareigų vykdymu, jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (prašymą dėl išlaidų atlyginimo su pridėtais kvitais). Taip pat yra mokamos ir darbo sutartyje nurodyto dydžio pragyvenimui skirtos išmokos (el. b. t. 5, b. l. 75). Apeliantas taip pat nurodė argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nurodomi „bonusai“ nėra nuolatinio pobūdžio ir dažnai siekia tik 200–300 GBP, o ne 850–1 000 GBP, kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs teismo posėdžio garso įrašą, iš dalies sutinka su tokias argumentais, kadangi ieškovas paaiškino, kad stabilus per savaitę jo gaunamo darbo užmokesčio dydis sudaro 690 GBP, bet kartu su mokamais „bonusais“ darbo užmokestis gali sieki nuo 850 GBP iki 1 000 GBP (2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 43 min. 02 sek.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė neįtakoja ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį neatitinka tikrovės.
74. Ieškovo įsitikinimu, protingas, proporcingas ir pakankamas išlaikymo dydis, atsižvelgus į nepilnamečių durų amžių, poreikius, praleidžiamą laiką su ieškovu yra 300 Eur kiekvienai dukrai. Taip pat nurodė, kad tokio dydžio išlaikymą teikė nuo 2023 m. kovo mėn., kai teismas priteisė laikiną išlaikymą.
75. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 21 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 300 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 9 d. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra viena iš teismo šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgus į tai, taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatytas teiktino išlaikymo dydis neįpareigoja teismo šiuo dydžiu vadovautis priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės.
76. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgusi į būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų, nenustačiusi ieškovo sveikatos problemų, daro išvadą, kad ieškovas turi objektyvias galimybes teikti didesnį nei 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, jo gaunamos pajamos leidžia tenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet prisidėti ir prie papildomų vaikų išlaikymui tenkančių išlaidų. Atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė nei apelianto, jai tenka didesnė kasdienio rūpesčio našta rūpinantis vaikais, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Be to, apeliantas, teigdamas, kad protingas, proporcingas ir pakankamas išlaikymo dydis yra 300 Eur kiekvienai dukrai, tik nurodė minėtą sumą, tačiau jos nepagrindė, apsiribodamas tik abstrakčiais teiginiais, kad tokio dydžio išlaikymą teikė nuo 2023 m. kovo mėn. teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl vaikų poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio, turėjo pareigą pateikti įrodymus paneigiančius teismo padarytas išvadas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad išlaikymo dydis, 300 Eur kiekvienai dukrai, yra pakankamas.
77. Taigi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir jo motyvų matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgė į faktinius nepilnamečių vaikų poreikius ir jų dydį bei tėvų galimybes, jų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atsakovė pateikė išlaidas vaikams pagrindžiančius įrodymus ir įrodymus dėl ieškovo ginčijamų vaikų poreikių (vakcinacijos ir pan.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams (maitinimui, aprangai ir avalynei, higienai, formaliam bei neformaliam ugdymo procesui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, komunalinių mokesčių daliai) per mėnesį iki 2025 m. balandžio 7 d. buvo po 794 Eur, o vėliau – po 961 Eur kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nenurodė, kokios išlaidos yra būtinos dukrų poreikiams, nepagrindė siūlomo išlaikymo dydžio ir nepateikė skaičiavimų, o nesutikdamas su atsakovės prašomu priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai buvo (yra) mažesni, nei reikalavo atsakovė ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Būtent apeliantas, teigdamas, kad vaikų poreikiai yra mažesni ar jog tokia išlaikymo suma yra per didelė, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau tokios pareigos nevykdė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto iš ieškovo išlaikymo vaikams dydis atitinka (atitiko) šalių nepilnamečių vaikų šiandieninius poreikius, atsakovo finansines galimybes ir kasacinio teismo praktiką dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti priešingai.
Dėl 6 293,25 Eur kompensacijos priteisimo
78. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 6 293,25 Eur kompensaciją už ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas.
79. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ši reikalavimą, nusprendė, kad atsakovė įrodė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą byloje pateiktais ieškovo banko sąskaitos išrašais, o ieškovas, kuris tik daro prielaidą, kad šiomis lėšomis galėjo būti tenkinami ir šeimos poreikiai, nepateikė įrodymų, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo, nepaaiškino, dėl kokios priežasties periodiškai buvo išgryninamos lėšos.
80. Apeliantas, nesutikdamas su šia skundžiamo sprendimo išvada, argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog iki faktinio santuokinio gyvenimo pabaigos atsakovė iš savo banko sąskaitos pervedinėdavo dideles pinigų sumas, taigi bendromis sutuoktinių lėšomis tenkino savo asmeninius poreikius. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
81. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atliko šiuos pavedimus: 2019 m. kovo 11 d. pavedimas (papildymas) O. R. N. 1 000 Eur sumos; 2019 m. lapkričio 11 d. pavedimas (už darbą) E. R. 40 Eur sumos; 2021 m. gegužės 6 d. pavedimas (dovana) O. R. N. 5 000 Eur sumos; 2021 m. gegužės 26 d. pavedimas (dovana) O. R. N. 20 000 Eur sumos; 2021 m. birželio 25 d. pavedimas (dovana) D. R. 100 Eur sumos; 2021 m. liepos 4 d. pavedimas (dovana) D. R. 80 Eur sumos; 2021 m. liepos 6 d. pavedimas (dovana) O. R. N. 6 100 Eur; 2021 m. liepos 6 d. pavedimas (dovana) O. R. N. 900 Eur sumos; 2021 m. kovo 16 d. pavedimas (papildymas) V. K. 100 Eur sumos.
82. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
83. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
84. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas šių apelianto nurodomų aplinkybių apie atsakovės atliktus bankinius pavedimus nevertino. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
85. Nors apeliantas ir nurodė argumentus, kad bendri šeimos poreikiai apima ir pagrįstus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius poreikius, todėl vien išgryninimo faktas savaime nereiškia, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos reikmėms, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgus į CK 3.98 straipsnio 3 dalį, pareiga įrodyti, kad bendras turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tekinti teko būtent ieškovui. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad išgrynintus pinigus panaudojo šeimos poreikių tenkinimui ir šios sumos neturėjo būti priteistos, apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad 2020 m. vasario 8 d. išgryninti 500 Eur ir 2020 m. vasario 9 d. – 2 000 Eur panaudoti automobiliui (BMW 530, v./Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini) numeriai pakeisti į (duomenys neskelbtini) kuris skirtas šeimos poreikiams tenkinti, įsigyti; 2020 m. gegužės 30 d. už 2 000 Eur įsigytas automobilis (BMW 520 v./Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau pasikeitė numeriai į (duomenys neskelbtini)) bendriems šeimos poreikiams; 2021 m. gegužės 21 d. išsigryninta 2 000 Eur, 2021 m. gegužės 24 d. – 2 000 Eur, už šias lėšas atsakovei nupirktas automobilis (BMW 3ER V./Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat naudotas šeimos poreikiams.
86. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme apeliantas šiais argumentais nesirėmė ir jų neįrodinėjo, nurodytas aplinkybes išdėstė tik apeliaciniame skunde. Taigi apelianto nurodomu aspektu teismas bylos nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.
87. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nagrinėtų apeliacine tvarka tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
88. Ieškovui pirmosios instancijos teisme neįrodinėjant aplinkybių, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos transporto priemonėms, skirtoms šeimos poreikiams tenkinti, įsigyti, tokios aplinkybės iš naujo negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui pareigos įrodinėti konkrečias aplinkybes neįvykdžius, teisėjų kolegija šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
89. Apeliantas taip pat pateikė argumentus, kad suprasdamas, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi savo asmeninių poreikių, iš atsakovės nereikalavo priteisti galbūt ir jos ne šeimos poreikiams išleistus pinigus (kaip pavyzdžiui, už atsakovę sumokėtos įmokos „General Financing“ 664,31 Eur (2018 m. liepos 17 d. 55,37 Eur; 2018 m. rugpjūčio 11 d. 55,37 Eur; 2018 m. rugsėjo 5 d. 55,37 Eur; 2018 m. lapkričio 10 d. 442,83 Eur), „Dentus“ odontologijos klinikai už atsakovės šypsenos grąžinimo paslaugas 2 940 Eur (2021 m. kovo 12 d. 160 Eur; 2021 m. balandžio 8 d. 180 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. 110 Eur; 2021 m. balandžio 26 d. 130 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. 60 Eur; 2021 m. gegužės 17 d. 230 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. 50 Eur; 2021 m. birželio 3 d. 180 Eur; 2021 m. birželio 17 d. 310 Eur; 2021 m. birželio 28 d. 1 530 Eur ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Būtent ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Vien tai, kad ieškovas nereikalavo priteisti iš atsakovės kompensacijos dėl galbūt ir jos ne šeimos poreikiams panaudotų piniginių lėšų suprasdamas, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi savo asmeninių poreikių, yra paties ieškovo laisvai pasirinktas teisių gynybos būdas. Taigi konkrečiu atveju nurodyti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
90. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir į jas atsižvelgė, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrįstai tenkino patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už šalims gyvenant santuokoje ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Dėl kompensacijos už atliktus gyvenamojo namo pagerinimus priteisimo
91. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei kompensaciją, lygią ½ buto su rūsiu dalies rinkos vertei (24 500 Eur), o teismui netenkinus šių reikalavimų – iš ieškovo priteisti 6 500 Eur kompensaciją už atliktus turto pagerinimus.
Žemesnės instancijos teismas
92. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimus pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto ir atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją, atmetė, tačiau alternatyvų reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovo 4 000 Eur kompensaciją už atliktus ginčo buto pagerinimus.
93. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijamo sprendimo išvada dėl kompensacijos atsakovei už ginčo turto pagerinimus priteisimo argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus argumentus dėl ginčo bute atliktų remonto darbų ir jų vertės, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Sprendimo dalis dėl remonto vertės grindžiama tik deklaratyvia prielaida, yra be motyvų, todėl prieštarauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
94. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
95. Atsakovė nurodė, kad ginčo bute buvo atlikti tokie remonto darbai: suremontuotas miegamasis kambarys (pakeista kambario elektros instaliacija, išvedžiotas apšvietimas, nuleistos rozetės, išlygintos ir išdažytos kambario sienos, nušveistas ir perdažytas radiatorius, sudėtos įtempiamos lubos, pakeista grindų danga); suremontuoti du buto balkonai; prieškambaryje, virtuvėje, svetainėje sumontuoti nauji šviestuvai; sutvarkytas vaikų kambarys (pakeista kambario elektros instaliacija, nuleistos rozetės, išlygintos, išdažytos ir ištapetuotos kambario sienos, sutvarkytos lubos, nušveistas ir perdažytas radiatorius, vėliau radiatorius pakeistas, sudėtas naujas šviestuvas ir karnizas, nauji langų roletai); sutvarkytas prieškambaris, sienoms atliktas ornamentas; pakeistos visos durys, durų apvadai ir naujai sutvarkyta šarvuotų durų apdaila. Taip pat nurodė, kad rūpinosi buto remonto darbais, pati dirbo bute pagalbinius darbus, pirko ir nešiojo statybines medžiagas, vežiojo darbininkus, pasirūpino, kad būtų laiptinėje sumontuotos pašto dėžutės, mokėjo už interneto paslaugas. Ieškovo teigimu, remontas buvo kosmetinio pobūdžio, todėl bendra suma remontų suma neviršija 4 000 Eur.
96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylai pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ginčo buto remonto procesas, patvirtina atsakovės argumentus, kad buvo atlikti elektros instaliacijos darbai, ištapetuotas ir išdažytas vaikų kambarys, sutvarkytos lubos, pakeista grindų danga, prieškambaryje atliktas sienų dekoras, montuojamos naujos durys, sumontuotas naujas radiatorius (el. b. t. 7, b. l. 71-81). „Mano būstas“ pateikta 2023 m. vasario 1 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė 2018 m. kreipėsi į „Mano būtas Vakarai“ dėl pašto dėžučių montavimo laiptinėje (el. b. t. 7, b. l. 101). Taip pat atsakovė, grįsdama savo investicijas ginčo buto remontui, pateikė S. J. raštą, kuriame ji patvirtina, kad 2018 m. spalio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. T. P. ir I. P. samdė suremontuoti butą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 82). Bylai pateiktos S. J. išrašytos sąskaitos faktūros: sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2018 m. lapkričio 8 d., už apdailos užbaigimo darbus 580 Eur sumos; sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2018 m. spalio 24 d., už apdailos darbus 610 Eur sumos (el. b. t. 7, b. l. 86). Nors apeliantas teigė, kad byloje nėra duomenų, kad šią sąskaitą atsakovė apmokėjo, tačiau atsakovė teigė ją apmokėjusi grynaisiais. Atsakovės argumentus patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d., sumokėta už apdailos darbus, sumokėta suma 610 Eur ir pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta už apdailos užbaigimo darbus, sumokėta suma 580 Eur, apmokėjo atsakovė (el. b. t. 7, b. l. 87). Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi padarydamas išvadas, kad minėtą sąskaitą apmokėjo atsakovė, nepagrįsti.
97. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio už atliktus ginčo turto pagerinimus, atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo buto įsigijimo kaina buvo 28 000 Eur, o datai, nuo kada šalys nebegyvena kartu – 44 000 Eur, tačiau pažymėjo, kad byloje nepakanka duomenų įvertinti, ar šis vertės padidėjimas yra įtakotas rinkos pokyčių, ar dėl šalių santuokos metu atliktų ginčo buto pagerinimų. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus apie ginčo bute atliktus darbus, ginčo buto vertės padidėjimą (44 000 Eur – 28 000 Eur = 16 000 Eur), padarė labiau tikėtiną išvadą, kad buto remontas nustatytais laikotarpiais kainavo 8 000 Eur (16 000 Eur / 2). Nurodė, kad ginčo buto remontas atliktas šalių santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir galbūt iš atsakovės senelio jai pervestų lėšų, todėl vertino, kad atsakovė investavo į ginčo butą pusę sumos – 4 000 Eur (8 000 Eur / 2). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kompensacijos priteisimo klausimą, detaliai motyvavo savo priimtą sprendimą, pateikė tikslius skaičiavimus ir išsamius argumentus dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus apie atliktus ginčo buto pagerinimus, tačiau ieškovo argumentai šiuo klausimu abstraktūs, nepateikti konkretūs nesutikimo motyvai, kurių pagrindu būtų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas nenurodo teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nepateikia argumentų, kodėl, jo vertinimu, tokie įrodymai įvertinti netinkamai. Apeliantui nepaneigus pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, t. y. nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis įrodymų pakankamumo taisyklėmis ir kitais įrodinėjimo principais civiliniame procese.
98. Apeliantas, nesutikdamas su priteistinos kompensacijos dydžiu, turėjo pareigą ją paneigti ir įrodinėti, kad ji apskaičiuota neteisingai (CPK 12, 178 straipsniai). Teigdamas, kad visus darbus apmokėjo išimtinai savo asmeninėmis lėšomis, tokių savo argumentų nepagrindė. Savo poziciją apie tai, kad už įtempiamas lubas sumokėjo 400 Eur, už sieninę spintą – 600 Eur, laminatą – 8 Eur/kv. m, šviestuvus – iki 60 Eur ir jog bendra suma remontų suma neviršija 4 000 Eur grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovei priteistinos kompensacijos už buto pagerinimus dydžiu.
99. Taigi, apibendrinus, apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko būtų pagrindas atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmesti. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas analizavo byloje pateiktus duomenis, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarė pagrįstas išvadas, nurodė motyvus, kurių pagrindu padarė išvadą dėl buto remonto kainos. Todėl apeliantui apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teismo išvadų nepaneigus, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
100. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta reikalavimų patenkinimo proporcija. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai (ar iš dalies) šiuos ieškovo reikalavimus: dėl santuokos įrašo panaikinimo; dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; dėl kompensacijų mokėjimo; dėl turto asmeninės nuosavybės teise priteisimo; dėl 6 000 Eur įskaitymo. Tuo tarpu atsakovės reikalavimai dėl išlaikymo, kompensacijų priteisimo iš dalies atmesti, reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalijimo arba kompensacijos priteisimo atmestas, netenkintas reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kt. Todėl mano, kad sprendime nustatyta patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų proporcija 87,15 proc. apimties ir patikslinto priešieškinio patenkintų reikalavimų proporcija 93,82 proc. yra neteisinga, nėra aišku, kaip ji apskaičiuota, todėl teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
101. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą argumentavo, kad apeliantas neteisingai nurodė atsakovės patenkintų ar iš dalies patenkintų reikalavimų apimtį. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas visa apimtimi patenkino atsakovės reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, kaltės klausimo, tuo tarpu ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tiek atsakovės, tiek ir ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies; dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovės reikalavimas tenkintas visa apimtimi; dėl kompensacijų priteisimo atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies; alternatyvūs atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies: reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, atsakovės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei kompensaciją atmestas, tačiau iš dalies tenkintas alternatyvus reikalavimas – dėl kompensacijos už buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus priteisimo.
102. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Taigi teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo patikslintas ieškinys, tiek atsakovės patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies.
103. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
104. Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė šiuos neturtinius reikalavimus: 1) reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) reikalavimą dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo; 3) reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove; 4) reikalavimą dėl išlaikymo – priteisti M. P. 300 Eur, o J. P. 200 Eur išlaikymo sumą; 5) reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką.
105. Atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė šiuos neturtinius reikalavimus: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms momento; 3) reikalavimą dėl pavardės po santuokos nutraukimo; 4) reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove; 5) reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką; reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – nukrypti nuo lygių dalių ir priteisti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 500 Eur išlaikymo sumą.
Žemesnės instancijos teismas
106. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, ir laikė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, o patikslinto priešieškinio reikalavimas tenkintas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ši nutarties dalis paliktina nepakeista.
107. Taip pat nurodė, kad ieškovui sutinkant, tenkintinas ir priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms momento visa apimtimi. Ieškovui neprieštaraujant ir atsakovei prašant, tenkintas tiek patikslinto ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos tenkinti visa apimtimi. Ginčo pirmosios instancijos teisme dėl šių reikalavimų nekilo, taigi šie reikalavimai neturi įtakos skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliacinio skundo neteikė.
108. Patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos nepateiktas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo palikta nepakeista.
109. Byloje taip pat buvo pareikšti reikalavimai ir dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir su jais susiję išvestiniai turtiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad ieškinio suma apskaičiuojama pagal didesnio iš alternatyvių turtinių reikalavimų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-516/2023). Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris buvo tenkintas visa apimtimi. Patikslinto ieškinio reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinti iš dalies (reikalavimas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį ūkinio pastato ieškovui iš atsakovės priteisiant kompensaciją – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją – tenkintas iš dalies; reikalavimas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas priteisti kompensaciją už elektros įvedimą, geologinius matavimus ir kitus darbus į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – tenkintas iš dalies; reikalavimas taikyti įskaitymą – tenkintas visa apimtimi (turtinių reikalavimų suma – 17 988,92 Eur, patenkintų turtinių reikalavimų suma – 17 906, 38 Eur ((17 906, 38 Eur x 100) / 17 988,92 = 99,54 proc.).
110. Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip pat patenkinti iš dalies (reikalavimas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį ūkinio pastato ieškovui iš atsakovės priteisiant kompensaciją – tenkintas iš dalies; reikalavimas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją – tenkintas iš dalies; reikalavimas dėl automobilio „BMW, 3er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemonę „Škoda Karoq“ – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už transporto priemonę „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas dėl piniginių lėšų padalijimo – tenkintas visa apimtimi; reikalavimas taikyti įskaitymą – tenkintas visa apimtimi; alternatyvus reikalavimas dėl kompensacijos už buto pagerinimus priteisimo – tenkintas iš dalies (turtinių reikalavimų suma – 88 112,06 Eur, tenkintų reikalavimų suma – 67 639,09 Eur (76,76 proc.)
111. Nors ieškovas teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 6 293,25 Eur kompensacijos už šalims gyvenant santuokoje ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas priteisimo ir dėl 4 000 Eur kompensacijos atsakovei už buto pagerinimus priteisimo, tačiau apeliacinis skundas dėl šių ginčijamo sprendimo dalių atmestas.
112. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos pareikštų reikalavimų patenkinimo proporcijos pagrįstumo atsižvelgia į tai, kad byloje buvo pareikšti tiek turtiniai, tiek ir neturiniai reikalavimai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijos nustatymas vien tik pagal turtinius reikalavimus, neatitiktų teisingumo principo. Dėl pareikštų turtinių reikalavimų pažymėtina, kad dalis šalių pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo sutapo ir dėl jų išsprendimo byloje ginčo nekilo (pavyzdžiui, tiek ieškovas patikslintu ieškiniu, tiek ir atsakovė patikslintu priešieškiniu reikalavo taikyti įskaitymą, šie reikalavimai patenkinti visa apimtimi; abi šalys reikalavo po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 3er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), šie reikalavimai tenkinti visa apimtimi; abi šalys reiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW, 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), kitų turtinių reikalavimų atžvilgiu ginčo iš esmės taip pat nekilo, nurodyta tik skirtinga turto vertė ir išmokėtinos kompensacijos dydis (pavyzdžiui, abi šalys prašė po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, tačiau nurodė skirtingą turto vertę ir kompensacijos dydį (ieškovas nurodė, kad garažo vertė yra 3 000 Eur, atsakovei išmokėtinas kompensacijos dydis – 1 500 Eur, atsakovė nurodė, kad garažo vertė yra 5 000 Eur, išmokėtinos kompensacijos dydis – 2 500 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas šalių reikalavimus tenkino iš dalies ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 4 000 Eur vertės garažą atsakovei priteisiant 2 000 Eur kompensaciją); abi šalys taip pat sutiko, kad santuokos metu buvo investuotos lėšos į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau nesutarė dėl kompensacijos dydžio – pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio reikalavimą tenkino ir dalies, patikslinto priešieškinio reikalavimą visa apimtimi). Dėl neturtinių reikalavimų pažymėtina, kad abi šalys prašė nutraukti santuoką, ieškovas dėl abiejų šalių kaltės, atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Šalių santuoka pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti M. P. 300 Eur, o J. P. 200 Eur išlaikymo sumą, o atsakovė – nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 500 Eur išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovės reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo ir savo iniciatyva nusprendė nustatyti skirtingą priteistino išlaikymo dydį skirtingais laikotarpiais, taip pat į tai, kad priteisto išlaikymo suma buvo didesnė, nei reikalavo priteisti ieškovas, tačiau nežymiai mažesnė, nei prašė priteisti atsakovė, manytina, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas didesne apimtimi. Dėl bendravimo tvarkos spręstina, kad į abiejų šalių reikalavimus atsižvelgta ir galima nuspręsti, kad reikalavimai tenkinti iš esmės po lygiai.
113. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, į byloje pareikštų reikalavimų kiekį (atsakovė reiškė daugiau turtinių ir neturtinių reikalavimų nei ieškovas), jų pobūdį, įvertinusi tai, kad atsakovės neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti iš esmės didesne dalimi, visa apimtimi tenkinti atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms momento, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl kompensacijos už ieškovo ne šeimos poreikiams panaudotas pinigines lėšas priteisimo, atsižvelgus į tai, kad spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į abiejų šalių paaiškinimus, o dalydamas turtą ir nustatydamas dalytino turto vertę, vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, nesuteikdamas nei vienai prioriteto, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė šalių patenkintų reikalavimų proporcijas. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota patenkintų reikalavimų proporcija nenurodė, kokia dalimi, jo nuomone, patenkinti patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai, nepateikė savo paskaičiavimų ir jų pagrindimo, dėl ko būtų pagrįstas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių patenkintų reikalavimų proporcija. Nors apeliantas paskaičiuotos proporcijos neteisingumą siekė pagrįsti tuo, kad neva dauguma atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų, priešingai nei patikslinto ieškinio reikalavimų, buvo atmesti, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad apeliantas nepagrįstai nurodė atsakovės patenkintų ar iš dalies patenkintų reikalavimų apimtį. Atsižvelgus ankščiau aptartus argumentus ir išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad apelianto pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytos patenkintų reikalavimų proporcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
114. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti ieškovui iš atsakovės vertimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertimo išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos, nes, teismo vertinimu, jos (tiek jų) nebūtų susidariusios, jei ieškovas savalaikiai, savanoriškai būtų pateikęs išsamius duomenis, susijusius su savo reikalavimais dėl išlaikymo vaikams ir bendravimo su jais tvarkos, apie savo darbines pajamas ir darbo grafikus.
115. Apelianto teigimu, dokumentų vertimo išlaidos nėra priklausomos nuo šalies procesinio elgesio – jos būtinos dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl dokumentų kita kalba buvimo. Be to, vertimo išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl turi būti paskirstytos atitinkamai pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
116. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertimo išlaidos gali būti priskirtinos ir prie kitų būtinųjų išlaidų pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021). Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo, svarbu įvertinti, kiek jos buvo būtinos ir pagrįstos. Ieškovas nurodė, kad patyrė 327,92 Eur vertimo išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-27476).
117. Atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, juo prašė įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie ieškovo darbovietę ir gaunamą darbo užmokestį. Atsakovė 2023 m. gegužės 1 d. teismo posėdžio metu pateikė pakartotinį prašymą dėl šių įrodymų išreikalavimo. Teismas 2023 m. gegužės 10 d. protokoline nutartimi šį prašymą tenkino, įpareigojo ieškovą iki 2023 m. gegužės 31 d., be kitų duomenų, pateikti duomenis apie darbo užmokestį iš užsienio darbovietės, apie turimų sąskaitų užsienio bankuose išrašus, duomenis apie pajamas iš Jungtinės Karalystės valstybinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė bylai papildomus įrodymus. Kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovas dirba užsienio įmonėje, darbo sutartis ir algalapis bei kiti dokumentai surašyti užsienio (anglų) kalba ir šiems įrodymams pateikti teismui buvo neišvengiamai reikalingas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Taip pat, ieškovas, vykdydamas 2023 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartį, 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškino, kad dėl pakankamai trumpo termino, kai kurių dokumentų neturėjo galimybės laiku išversti į lietuvių kalbą. 2023 m. spalio 13 d. ieškovas pateikė bylai kartu su 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymu pateiktų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. 2024 m. sausio 17 d. nutartimi teismas įpareigojo pateikti papildomus įrodymus, kurių dalis taip pat buvo parengti užsienio (anglų) kalba, taigi buvo būtinas jų vertimas į lietuvių kalbą.
118. Kaip minėta, sprendžiant dėl vertimo išlaidų atlyginimo priteisimo, svarbu įvertinti, kiek jos buvo būtinos ir pagrįstos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškovo patirtos procesinių dokumentų vertimo išlaidos buvo būtinos tam, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo įpareigojimas. Be to, ieškovo patirtas 327,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už dokumentų vertimą pagrindžia bylai pateikti dokumentai. Todėl laikytina, kad šios išlaidos pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertimo išlaidos (ar tiek jų) nebūtų susidariusios, jei ieškovas savalaikiai, savanoriškai būtų pateikęs šiuos duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, dokumentų vertimo išlaidos susidaro nepaisant to, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje išversti dokumentai yra pateikiami bylai. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju egzistavo objektyvus poreikis bylai pateiktus dokumentus išversti į lietuvių kalbą, ir nepriklausomai nuo to ar tokie vertimai (duomenys) būtų buvę bylai pateikti anksčiau ar vėliau, jie vis vien būtų buvę reikalingi bet kuriuo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos už įrodymų vertimą yra pagrįstos ir buvo būtinos, o argumentai dėl tokių įrodymų nesavalaikio pateikimo nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisti ieškovui pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytini pagrįstais.
119. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas 87,15 proc., ieškovui iš atsakovės patikslintina priteistina 285,78 Eur vertimo išlaidų suma.
120. Ieškovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš ieškovo išlaidas už ekspertizės atlikimą. Teigė, kad ekspertizė buvo inicijuota atsakovės prašymu, ekspertizės skyrimas buvo išimtinai susijęs su jos reikalavimu – turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo bei kompensacijos priteisimo. Nurodė, kad atmetus atsakovės reikalavimą, ekspertizės išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
121. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismas 2024 m. kovo 7 d. protokoline nutartimi suteikė šalims galimybę pateikti ekspertų kandidatūras ir klausimus, kuriuos norėtų užduoti ekspertui. 2024 m. kovo 26 d. atsakovė pateikė prašymą dėl teismo eksperto kandidatūros ir teismo ekspertui užduotino klausimo, nurodė pageidaujanti, kad ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė būtų pavesta atlikti teismo nuožiūra paskirtam į teismo ekspertų sąrašą įrašytam teismo ekspertui. Taip pat suformulavo klausimą: kokia yra buto / patalpos–buto su rūsiu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai? Ieškovas 2024 m. kovo 27 d. pateikė prašymą dėl teismo eksperto kandidatūros ir teismo ekspertui užduotino klausimo, prašė ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesti atlikti teismo nuožiūra paskirtam į teismo ekspertų sąrašą įrašytam teismo ekspertui. Taip pat prašė teismo ekspertui užduoti klausimą: kokia buvo buto / patalpos–buto su rūsiu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 1 d.? Teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarta paskirti byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir pavesti ją atlikti teismo ekspertui D. B.. Ekspertui pavesti atsakyti į šiuos klausimus: 1) Kokia yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai?; 2) Kokia yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 1 d.? Teismas įpareigojo atsakovę į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 390 Eur avansą ekspertizės išlaidoms padengti.
122. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
123. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismo ekspertizė buvo paskirta atsakovės prašymu, išlaidas dėl ekspertizės paskyrimo patyrė tik atsakovė, tačiau ieškovas su šiuo prašymu sutiko, abi šalys turėjo teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Teismas nutartimi pavedė ekspertui pateikti eksperto išvadą dėl abiejų šalių pateiktų klausimų. Atsižvelgus į tai, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir išlaidas, patirtas sumokant už ekspertizės atlikimą (CPK 88, 93 straipsniai), pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai šias išlaidas iš ieškovo priteisė atsakovei proporcingai pagal teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį. Kadangi atsakovės priešieškinys patenkintas 93,82 proc., atsakovė patyrė 390 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 365,90 Eur šių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl išlaidų už ekspertizės skyrimą priteisimo iš ieškovo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
124. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų šalių reikalavimų, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nors ir patikslintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 285,78 Eur vertimo išlaidų iš atsakovės priteisimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išspręstų šalių reikalavimų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
125. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
126. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš esmės materialiniai reikalavimai netenkinti, o motyvai dėl nepriteistų vertimo išlaidų iš esmės neįtakoja apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl netenkinus iš esmės materialinių reikalavimų ir tik patikslinus nedidele apimtimi pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį daroma išvada, kad apeliacinis skundas netenkintas.
127. Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 250 Eur išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2025 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2 250 Eur sumos ir 2025 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)).
128. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
129. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas 1,3 koeficientas. 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,7 Eur. Atsižvelgus į tai, prašomos priteisti 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (2 337,7 Eur x 1,3 = 3 039,01 Eur), atsižvelgus į procesinio dokumento turinį, dėstomus klausimus yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimą patikslinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 144,3 Eur (trys tūkstančiai šimtas keturiasdešimt keturi eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 250 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.