Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apeliantas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz“ valdytojų civilinė atsakomybė pas Draudiką buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau minėtame draudimo liudijime aiškiai nurodyta, jog draudimo sutartis sudaryta tarp Draudiko ir žuvusiojo J. M.. Pastarasis sutartyje nurodytas draudėju (asmeniu sudariusiu draudimo sutartį). Draudikas nesudarė draudimo sutarties su nuteistuoju, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog „kaltinamasis įvykdė savo pareigą apdrausti transporto priemonę (...)“, nėra pagrįsta.

2.2. Pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 2 straipsnio 19 dalį (draudimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. birželio 6 d.), „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas (toliau – draudėjas) pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku“. Tai dar kartą pagrindžia, kad būtent J. M. laikytinas draudėju, t. y. asmeniu, sudariusiu draudimo sutartį su Draudiku, o nuteistasis sutarčių su Draudiku nesudarė. Pažymima, kad J. M. taip pat yra automobilio „Mercedes Benz“ savininkas. Dėl įvykio, kurį sukėlė automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas nuteistasis, žuvo automobilio „Mercedes Benz“ draudėjas / savininkas ir daiktų savininkas J. M.. Daiktai, buvę automobilyje, buvo sugadinti. Todėl nuteistajam kyla civilinė atsakomybė dėl įvykio metu padarytos žalos.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad draudimo sutarties ir įvykio metu galiojusioje TPVCAPDĮ redakcijos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis) apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį“. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui“. Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadinta pati nuteistojo valdoma transporto priemonė „Mercedes Benz“ bei joje buvęs turtas. Be to, visas šis turtas (automobilis ir jame buvę daiktai) yra automobilio draudėjo / savininko nuosavybė. Todėl apeliantas daro išvadą, kad draudimo išmoka dėl šio sugadinto turto nemokėtina TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes automobilis „Mercedes Benz“ įvykio metu buvo naudojamas atsakingo už žalos padarymą asmens (nuteistojo). Be to, įvykio metu pats „Mercedes Benz“ buvo draudėjo / savininko J. M. turtas, taip pat ir automobilyje buvę daiktai priklausė automobilio savininkui.

2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad sudarant draudimo sutartį, Draudikas paskaičiavo 68,02 Eur dydžio draudimo įmoką. Šią įmoką J. M. sumokėjo. Pažymima, kad ši draudimo įmoka apskaičiuota, be kita ko, atsižvelgiant ir į TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimo apsaugos ribojimą (tokia įmoka apskaičiuota įvertinus ir tai, kad minėtais atvejais Draudikui neatsiras prievolė mokėti išmoką), todėl dar ir dėl to neteisinga draudimo išmoką priteisti iš Draudiko. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalis nenumato jokių šios draudimo apsaugos ribojimo išimčių. Išmoka nemokama visais atvejais dėl kaltininko naudoto automobilio (nesvarbu, kad ne jis jo savininkas), šiame automobilyje buvusių daiktų (nesvarbu, kam jie priklauso nuosavybės teise) bei kito turto, kuris yra automobilio savininko / draudėjo nuosavybė. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „Eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys“. Įstatymas reikalauja, kad žala turėtų būti eismo įvykio padarinys. Tik tokią žalą (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) turėtų kompensuoti Draudikas. Tam tikros nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės (pvz., įrankių dingimas) sudaro pagrindą ir prielaidai, kad žala patirta ne dėl įvykio, o pvz., dėl įrankių vagystės, kuri nėra susijusi su eismo įvykiu (nėra įvykio padarinys), todėl Draudikas dar ir dėl to neturėtų mokėti išmokos.

2.5. Apeliantas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo sutartimi suteiktos draudimo apsaugos apimtį, ją nepagristai išplėtė ir be pagrindo priteisė draudimo išmoką iš Draudiko.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. įgaliota atstovė S. Ubė, be kita ko, prašė priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ neatlygintą turtinę žalą – iš viso 11 977 Eur, t. y. 9 000 Eur už eismo įvykio metu sugadintą žuvusiojo J. M. automobilį „Mercedes Benz“, 1 650 Eur už jame eismo įvykio metu buvusius ir sugadintus statybinius įrankius, 150 Eur už sugadintus žuvusiojo J. M. rūbus bei 1 177 Eur už žuvusiajam J. M. pirktą nešiojamąjį kompiuterį ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (t. 3, b. l. 134–139).

10. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 11 977 Eur turtinei žalai atlyginti.

11. Apeliaciniu skundu ADB „Gjensidige“ Lietuvos teisės grupės vadovas A. S. tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 11 977 Eur turtinei žalai atlyginti už sugadintą automobilį „Mercedes Benz“, kurį eismo įvykio metu vairavo kaltininkas K. Š., ir automobilyje buvusį draudėjo / savininko J. M. turtą, nes automobilyje buvę daiktai priklausė automobilio savininkui, ir draudimo išmoka dėl šio sugadinto turto nemokėtina TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes automobilis „Mercedes Benz“ įvykio metu buvo naudojamas atsakingo už žalos padarymą asmens (nuteistojo). TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui“.

12. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės (griežtoji). CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra juridinis ar fizinis asmuo. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją.

13. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

14. Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudėjas – J. M., draudikė – ADB „Gjensidige“ (t. 3, b. l. 142–143). Šiuo atveju automobilio valdytojas eismo įvykio metu buvo nuteistasis K. Š..

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga pasireiškia tuo, kad nukentėjusio trečiojo asmens dėl eismo įvykio patirtą žalą atlygins draudikas, jei už ją atsakingam transporto priemonę naudojusiam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė ir nėra įstatyme nustatytų sąlygų, atleidžiančių draudiką nuo išmokos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-823/2022).

17. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 2 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis) apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę – naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. To paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (aktuali įstatymo redakcija) buvo nurodyta, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Tokia nuostata kyla iš to, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės esmė yra ta, kad draudikas atlygina kaltais, neteisėtais ir priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijusiais asmens veiksmais nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytą žalą. Todėl turtinė žala, kurią patiria pats už žalą atsakingas asmuo, valdydamas ar naudodamas transporto priemonę, nepriteisiama iš draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018).

18. Taigi, remiantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nemokama išmoka už toje draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės sugadinimą, nes tam skirta kita draudimo rūšis, kaip, pvz., KASKO. Pagal šią įstatymo nuostatą nemokama išmoka ir už bet kokį transporto priemonės valdytojo, draudėjo arba savininko turto sugadinimą. Kadangi minėtos transporto priemonės, kuria buvo padaryta žala, savininkas ir draudėjas buvo pats žuvusysis J. M., o eismo įvykio metu automobilio valdytojas buvo nuteistasis K. Š., kuris ir atsakingas už žalos padarymą turtui, t. y. už draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės sugadinimą ir kitą asmens sugadintą turtą, todėl skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai ši turtinė žala priteista iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, tai prieštarauja šio draudimo esmei bei teismų praktikai. Šiuo atveju ADB „Gjensidige“ neatlyginta turtinė žala – iš viso 11 977 Eur – įrodžius, kad ši žala ir jos dydis yra pagrįsti, bei, kad tarp nuteistojo K. Š. veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, ji gali būti priteista tik iš nuteistojo K. Š..

19. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

20. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).

21. Nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, priežastinį ryšį su ja turintys padariniai. Pagal civilinio proceso metu jame taikomas priežastinio ryšio nustatymo taisykles, visų pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-489/2021).

22. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. įgaliota atstovė prašė priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 150 Eur už sugadintus žuvusiojo J. M. rūbus, t. y. 20 Eur už marškinėlius, 60 Eur už viršutinį užtraukiamą megztuką, 30 Eur už specialias darbines kelnes, 40 Eur už batus, kurie buvo sugadinti nukentėjusiajam J. M. teikiant skubią medicininę pagalbą.

22.1. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių medicininių duomenų objektyviai nustatyta, kad eismo įvykio metu, kuris buvo sukeltas, kaip nustatyta bylos duomenimis, dėl R. Š. kaltės, J. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (t. 1, b. l. 73, 97–100, 117–120), todėl nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad J. M. buvo reikalinga skubi medicininė pagalba, kurią teikiant, akivaizdu, kad nebuvo teikiamas prioritetas rūbų ir avalynės išsaugojimui, o dėl jų sugadinimo atsirado turtinė žala, kurios atsiradimą vienareikšmiškai lėmė sukeltas eismo įvykis, todėl ši turtinė žala priteistina iš nuteistojo K. Š.. Ir nors byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių šios turtinės žalos dydį, tačiau akivaizdu, kad pateikti šią žalą patvirtinančius duomenis nėra ir objektyvių galimybių, o šiuo atveju prašomos priteisti 150 Eur turtinės žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas ir nelaikytinas per didelis.

22.2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Pagal šią materialiosios teisės normą procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

22.3. Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai, nuosprendžiu tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

22.4. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teismų praktika, iš nuteistojo K. Š. priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. priteistinos 150 Eur dydžio turtinės žalos dydžio iki visiško žalos atlyginimo, skaičiuojant terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

23. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. įgaliota atstovė prašė priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 1 177 Eur už žuvusiajam J. M. pirktą kompiuterį.

23.1. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kompiuteris buvo nupirktas 2023 m. rugpjūčio 19 d. (t. 3, b. l. 148), t. y. jau po eismo įvykio, J. M. labai sunkios būklės gulint ligoninėje, todėl šis pirkinys, kaip teigiama civiliniame ieškinyje, pirktas žuvusiajam J. M., ir dėl jo nupirkimo, kaip teigiama atsiradusi 1 177 Eur turtinė žala, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susijusi su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Todėl civilinio ieškinio dalis dėl 1 177 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina.

24. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. įgaliota atstovė prašė priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 9 000 Eur už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

24.1. Nagrinėjamu atveju nėra abejonės dėl to, kad eismo įvykio metu dėl nuteistojo K. Š. kaltės buvo sugadintas jo vairuotas J. M. vardu registruotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo padaryta turtinė žala. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad automobilio kaina nustatyta, įvertinus panašių charakteristikų automobilių rinkos kainą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju bylos duomenimis nenustatyta, jog aptariamas automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas nepataisomai. Priešingai, iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis buvo tik apgadintas, t. y. buvo apgadintas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinysis šonas – didžiausias deformacijų įsigilinimas išsidėstęs ant dešiniojo šono priekinių ir galinių durų, sudužę dešinės pusės abiejų durų bei dešiniojo šono galinis stiklai, priekinis dešinysis ratas dehermetizuotas, šio tratlankio išorinė montažinė briauna nuskilusi, padangos šone yra kiauryminis pažeidimas, galinis kairysis taip pat ratas dehermetizuotas, šio rato padangos išorinis kraštas nustumtas nuo montažinio borto kryptimi iš kairės į dešinę (t. 1, b. l. 39–40, 36, 37). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad buvo nustatyta, jog vairo mechanizmo būklės gedimo požymių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir stabdžių sistemos būklės pažeidimų ir panašiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas automobilis, jau prieš eismo įvykį buvo iškomplektuotas, jame nebuvo visų sėdynių ir panašiai.

24.2. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

24.3. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytiems ir aptartiems automobilio apgadinimams, teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, neturi jokio pagrindo atsižvelgti į panašių charakteristikų automobilių rinkos kainą, kadangi, kaip jau aptarta, šiuo atveju nenustatyta, jog automobilis apskritai nėra nepataisomas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti padarytą turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo, būtini išsamūs papildomi duomenys dėl galbūt likutinės automobilio vertės ar jo sutvarkymo kaštų ir panašiai, t. y. šiuo atveju būtinas išsamus tyrimas, susijęs su turtinės žalos nustatymo dydžiu.

24.4. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

24.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dėl automobilio sugadinimo negavus papildomos medžiagos, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

25. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. įgaliota atstovė prašė priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 1 650 Eur už eismo įvykio metu automobilyje buvusius ir sugadintus daiktus – statybinius įrankius.

25.1. Nagrinėjamu atveju iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo buvo sudėti statybiniai įrankiai (t. 1, b. l. 39–40, 36, 37).

25.2. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo daug statybinių įrankių, kurie buvo sugadinti ne tik smūgio metu, bet ir po eismo įvykio buvo apipurkšti sandarinimo putomis, jie buvo iškrauti iš automobilio, ir kai kurie įrankiai dingo.

25.3. Kaip jau aptarta, už eismo įvykio metu automobilyje buvusius ir sugadintus bei galbūt ir pavogtus daiktus – statybinius įrankius – prašoma priteisti 1 650 Eur pagal pačios nukentėjusiosios nustatytą šių daiktų vertę (t. 3, b. l. 146), tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų pagrindas remtis nustatant realią šių daiktų vertę, taip pat neaišku, ar šie nurodyti daiktai visi sugadinti galbūt nepataisomai, be to, kaip nurodoma, dalis daiktų galėjo būti pavogta, tačiau nenurodoma, kokie iš nurodomų statybinių įrankių galėjo būti pavogti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pavyzdžiui, prašoma priteisti už „Nutool išilginio pjovimo stakles NTS800“ ir t. t., tačiau iš pakvitavimo nustatyta, kad galbūt būtent tos pačios staklės yra grąžintos žuvusiojo tėvui A. M., kuris pakvitavime nenurodė, jog dėl grąžinamų daiktų turi pretenzijų, kad šie daiktai yra sugadinti, nes dėl kitų jam grąžintų daiktų A. M. pakvitavime ir nurodė, jog grąžinama „Makita rankinė, kurioje įrankiai, supurkšti makrofleksu“ (t. 1, b. l. 51).

25.4. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nustatant aptariamų statybinių įrankių sugadinimo mastą ir jų vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atlikti išsamų tyrimą ir gauti papildomą medžiagą.

25.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dėl statybinių įrankių (t. 3, b. l. 146) sugadinimo negavus papildomos medžiagos, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus statybinius įrankius patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosioms J. M. ir K. M. išmokėjo po 30 000 Eur draudimo išmokų neturtinėms žaloms atlyginti (t. 3, b. l. 151).

27. Tiek civiliniu ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu prašoma papildomai priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ J. M. 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. M. – 25 000 Eur neturtinėms žaloms atlyginti, taip pat priteisti J. M. ir K. M. 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo.

28. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiosioms J. M. ir K. M. papildomai prašomų atlyginti neturtinių žalų atmetė.

29. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino fakto, kad, kaip nurodyta ieškinyje, ji su savo sutuoktiniu J. M. daugiau nei 13 metų gyveno emigracijoje ((duomenys neskelbtini)), kad tarp jų buvo užsimezgę itin artimi ryšiai, jie palaikė vienas kitą visais gyvenimo atvejais, daugiausia palaikymo ir supratimo jie rasdavo būtent šeimoje, jie praleisdavo daugiausia laiko kartu, juos siejo ypatingai artimi santykiai, taip pat ir tėvo su vaikais. Dėl šios priežasties J. M. mirtis sukėlė dvasinius išgyvenimus, susijusius ne tik su jo, kaip vyro ir tėvo, mirtimi, tačiau ir su jo, kaip vienintelio geriausio draugo, autoriteto, guodėjo netektimi, kuris visada išklausydavo, suprasdavo ir paguosdavo savo šeimos narius. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad mirusysis J. M. taip pat buvo šeimos lyderis, puoselėjęs tarpusavio santykius ir tradicijas platesniame giminės bei draugų rate, kuriuos, mirus sutuoktiniui, jai puoselėti tapo sunkiau. Liko neaptarta ir ta aplinkybė, kad jos dvasinius išgyvenimus dar labiau sunkino faktas, kad po vyro mirties, ji prieš savo vaikus K. M. bei V. M. turėjo išlaikyti ramybę, susitelkimą ir stiprybę, kadangi vyresnysis jų sūnus V. M., iškart po tėvo mirties, pradėjo lankyti paskutiniąją – 12-tą klasę, buvo svarbūs jo mokymosi rezultatai, jam taip pat buvo būtini tėvo patarimai renkantis profesinį kelią, o ypač būtų buvęs svarbus jo palaikymas, pasidalinimas patirtimi. Jaučiantis visiškai prislėgtai dėl vyro mirties, ji negalėjo užtikrinti reikiamo psichologinio palaikymo, ramios atmosferos ir paguodos savo sūnui, dėl to jautėsi dar labiau bejėgiškos būklės. Jos išgyvenimus gilino ir tai, kad ji turėjo stebėti, kaip jos sūnus savo vieną reikšmingiausių gyvenimo įvykių – savo pilnametystę – 18-ąjį gimtadienį sutiko, kai jo tėtis gulėjo ligoninėje visiškai paralyžiuotas, sunkios būklės, o per paskutinę mokyklos rugsėjo 1-ąją turėjo dalyvauti ne mokyklos šventėje, o savo tėčio laidotuvėse. Taip pat, apeliantės teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad savo paauglei dukrai K. M. mirusysis J. M. buvo didžiausias autoritetas. Ji juo besąlygiškai pasitikėjo. Svarbiausia, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ji ir jos dukra dėl to paties eismo įvykio net 2 kartus buvo priverstos susitaikyti su skirtingomis sukeltos avarijos pasekmėmis, nes iškart po autoįvykio iki tol visiškai sveikas buvęs J. M. buvo visiškai paralyžiuotas (nevaldė nei kojų, nei rankų), ji kartu su savo nepilnamečiais vaikais planavo, kaip pagal pasikeitusius poreikius pritaikyti namų buitį, transportą, nuo 2023 m. balandžio 27 d. (kai J. M. iškart po avarijos buvo hospitalizuotas) iki pat jo mirties ji kiekvieną dieną ligoninėje lankė savo sutuoktinį, kiek įmanoma dėl jo būklės rūpinosi jo higiena, maitinimu, stengėsi iš visų jėgų jį palaikyti, drąsino ir guodė, šeima bandė susitaikyti, kad J. M. nebebus toks, kaip anksčiau, kad jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, o jai ir jos nepilnametei dukrai K. M. sužinojus apie staigią vyro ir tėvo mirtį, teko dar kartą išgyventi didžiulį emocinį sukrėtimą ir taikytis su avarijos pasekmėmis, tik šįkart su pačiomis sunkiausiomis – mirtimi. Be to, apeliantės teigimu, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino kaltininko elgesio pačios bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis tik pradėjus teisiamąjį posėdį (2024 m. sausio 3 d.), tai yra, praėjus beveik metams po autoįvykio, išreiškė norą tartis su ja ir atlyginti dalį patirtos žalos. Kaltinamasis pats jokios iniciatyvos nerodė ir taikaus susitarimo buvo raginamas ieškoti jos atstovės pastangomis, o sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo tarp jos ir atsakovo (kaltinamojo), šis susitarimas kaltinamojo nebuvo įvykdytas. Be to, kaltinamasis niekada jokia forma nebuvo susisiekęs su ja, jos neatsiprašė, nė karto per 4 mėnesius nebuvo nuvykęs aplankyti ligoninėje gydyto ir jo sužeisto, visiškai negalinčio judėti J. M., nesidomėjo jo sveikata, nedalyvavo laidotuvėse, nesiteiravo ir nesiūlė jokios pagalbos, finansinių resursų jį gydant ar laidojant, tačiau, padaręs nusikaltimą (atėmęs žmogaus gyvybę), jas (nukentėjusiąsias) dar ir apgavo – įsipareigojo atlyginti žalą, pasirašė susitarimą, tačiau sutartos žalos taip ir neatlygino. Apeliantės nuomone, prašytos priteisti neturtinės žalos dydį ir išskirtines aplinkybes akivaizdžiai patvirtina visi jos išdėstyti faktai (tiek dėl ypatingai artimo dvasinio ryšio su sutuoktiniu, tiek dėl ilgai puoselėtų ir darnių santykių šeimoje, tiek dėl iš pradžių išgyvento sukrėtimo dėl visiško J. M. neįgalumo (paralyžiaus), tiek dėl jo mirties, tiek dėl kaltinamojo procesinio elgesio). Tai, kad ji viena pati negalės savo vaikams užtikrinti tokių gyvenimo sąlygų, kurias jie turėjo esant pilnai šeimai, dar labiau didina emocinę įtampą, kelia baimę dėl ateities, nuolatinį nerimą bei stresą. Atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantė daro išvadą, kad teismas neanalizavo naujausių kasacinio teismo precedentų, taip pat kitų aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų dėl žalos dydžio vienam nukentėjusiajam, kuris gali siekti ir 31 298 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017), 40 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020), 43 443 Eur, 50 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023) ir daugiau. Be to, priteisiamos neturtinės žalos išmokos yra nuolat didinamos, atsižvelgiant į konkrečius atvejus ir besikeičiančią ekonominę situaciją.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi – dėl asmens žūties eismo įvykio metu artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

31. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-611/2020).

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad tiek ji kaip sutuoktinė, tiek ir žuvusiojo J. M. dukra K. M. turėjo labai artimus ir šiltus santykius su žuvusiuoju, kartu dalydavosi džiaugsmu ir skausmu, o žinia apie sutuoktinio ir tėvo iš pradžių patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau ir mirtį, sukėlė didelį sukrėtimą. Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad J. M. po eismo įvykio patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą, gulint jam ligoninėje paralyžiuotam, nukentėjusioji J. M., išgyvendama didžiulius dvasinius skausmus, rūpinosi savo sutuoktiniu, kartu, rūpindamasi sutuoktiniu jam gulint ligoninėje bei vėliau jam mirus, ji taip pat turėjo pasirūpinti ir savo vaikų emocine gerove, išgyveno ir dėl jų dvasinio skausmo. Akivaizdu, kad dėl patirtos traumos nukentėjusiosios negali atsigauti, sunku valdyti emocijas prisiminus sutuoktinį ir tėvą, subyrėjo buvusi darni šeima, žlugo jų ateities planai, žymiai pasunkėjo jų buitis, ir šis skausmas išliks visam gyvenimui. Ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors išsamiai nekartojo civiliniame ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais nukentėjusioji rėmėsi prašydama priteisti jai ir jos dukrai K. M. papildomai neturtinės žalos, tačiau konstatavo, kad dėl autoįvykio nukentėjusiosios patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, o kartu pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino ir tai, kad K. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jis vairavo blaivus, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šioje byloje buvo išmokėta neturtinė žala net 8 asmenims, į išmokėtą bendrą draudimo sumą, kurią sudaro net 162 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas ir nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021).

Žemesnės instancijos teismas

37.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. M. teigia, kad ji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 5 438 Eur išlaidų advokato padėjėjos suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą sumažino iki 1 000 Eur. Teigia, kad teismas klaidingai konstatavo, jog nukentėjusiosios atstovė ikiteisminiame tyrime tik susipažino su byla, surašė ieškinį, dalyvavo iš viso trijuose teismo posėdžiuose, iš kurių du buvo atidėti. Teismui pateiktose sąskaitose faktūrose buvo aiškiai detalizuota teiktų teisinių paslaugų apimtis: konsultacijų teikimas kontaktinio susitikimo metu, el. laiškais ir telefonu; motyvuoto prašymo ikiteisminio tyrimo įstaigai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga rengimas; komunikavimas ir vykimas į ikiteisminio tyrimo įstaigą; susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (įskaitant mokėjimą už ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas); išvadų raštu teikimas dėl tolimesnės bylos eigos; didelės apimties prašymo (pretenzijos) rengimas Draudikui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; prašymo rengimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl dokumentų pateikimo; prašymo rengimas mirusiojo kredito įstaigai dėl atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašo pateikimo; prašymo rengimas SODRAI dėl informacijos apie išmokėtas išmokas pateikimo; atsakymo projekto Draudikui į gautą atsakymą rengimas; papildomų dokumentų Draudikui pateikimas; ieškinio projekto rengimas, atstovavimas teisme, papildomų procesinių prašymų teismui rengimas ir teikimas, derybų dėl žalos atlyginimo su kaltinamojo atstovais vedimais, sutarties (susitarimo) dėl žalos atlyginimo derinimas, peržiūra, papildymų / pastabų teikimas; pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose ir kt. Šių paslaugų teikimą įrodo ir pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: surinkti įrodymai, pateikti prašymai / atsakymai Draudikui, susitarimas dėl žalos atlyginimo, kiti dokumentai. Tačiau teismas visiškai ignoravo šiuos faktus, nurodydamas, kad ieškovės atstovė neva tik susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikė ieškinį ir atstovavo trijuose teismo posėdžiuose. Be to, atstovė dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose: 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. birželio 10 d.

37.2. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 06/1 2 978 Eur už suteiktas advokato padėjėjos S. Ubės teisines paslaugas nukentėjusiajai J. M. – konsultacijų teikimą kontaktinio susitikimo metu, el. laiškais ir telefonu; prašymo ikiteisminio tyrimo įstaigai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga rengimą; vykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą; mokėjimą už ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas; susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga; išvadų raštu teikimą dėl tolimesnės bylos eigos; prašymo rengimą draudikui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; prašymo rengimą VMI dėl dokumentų pateikimo; prašymo rengimą mirusiojo kredito įstaigai dėl atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašo pateikimą; prašymo rengimą SODRAI dėl informacijos pateikimo, atsakymo draudikui rengimą; papildomų dokumentų draudikui pateikimą (t. 3, b. l. 159). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. kovo 26 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 26/1 1 940 Eur už suteiktas advokato padėjėjos S. Ubės teisines paslaugas nukentėjusiajai J. M. – ieškinio projekto rengimą, atstovavimą teisme ir papildomų procesinių prašymų teismui rengimą ir teikimą (t. 3, b. l. 160). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. birželio 10 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 10/1 520 Eur už suteiktas advokato padėjėjos S. Ubės teisines paslaugas nukentėjusiajai J. M. – pasiruošimą ir atstovavimą 2024 m. gegužės 7, birželio 10 d. teismo posėdžiuose, susitarimo dėl žalos atlyginimo derinimą ir pastabų teikimą (t. 4, b. l. 4). Taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad J. M. sumokėjo S. Ubei už suteiktas teisines paslaugas 1 940 Eur ir 2 978 Eur (t. 4, b. l. 5, 6), o prie apeliacinio skundo pridėtas mokėjimo nurodytas, kad J. M. sumokėjo S. Ubei už suteiktas teisines paslaugas ir 520 Eur (t. 4, b. l. 43).

37.3. BPK 106 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

37.4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek aptartose sąskaitose faktūrose, tiek ir apeliaciniame skunde aprašomos įgaliotos atstovės suteiktos paslaugos ir nurodomos bendros sumos už šias suteiktas paslaugas bei, nors kiekviena paslauga išskiriama atskirai, tačiau nedetalizuojama kiekvienos paslaugos kaina ir laiko sąnaudos, nepateiktas teisinių paslaugų apskaičiavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išlaidų advokato padėjėjos suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti pagrįstumą, atsižvelgia bendrai į bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiąsias teisiamajame posėdyje bei į kitas svarbias aplinkybes.

37.5. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad nuteistasis K. Š. savo kaltę nuo pat pradžių pripažino visiškai, jokių bylos aplinkybių neneigė, todėl jokių teisinių žinių bei pastangų įgaliotai atstovei įrodinėti K. Š. kaltę nereikėjo, byla yra nesudėtinga ir mažos apimties, ikiteisminio tyrimo metu ją sudarė du su puse tomo, kuriuose tik nedidelė dalis medžiagos susijusi su nukentėjusiąja J. M. ir nukentėjusiais jos artimaisiais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiajai J. M. buvo svarbi teisinė pagalba, susijusi su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo, ir įgaliota atstovė teikė dėl to konsultacijas, tačiau nėra duomenų, kiek laiko sąnaudų reikėjo šių konsultacijų teikimui. Taip pat advokato padėjėja S. Ubė, kaip jau aptarta, nurodo, kad rengė daug prašymų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos rengti prašymai, kaip prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 175), vienas prašymas dėl nuotolinio posėdžio (t. 3, b. l. 116), vienas prašymas dėl posėdžio atidėjimo (t. 3, b. l. 120), taip pat prašymai įstaigoms dėl duomenų pateikimo ir jų perdavimo teismui yra itin mažos apimties ir elementarūs bei nereikalaujantys išskirtinai teisinių žinių ir daug laiko sąnaudų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad įgaliota atstovė rengė prašymą ir draudimo bendrovei dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo, tačiau šio prašymo byloje nėra, todėl vertinti jo turinį ir apimtį nėra galimybės, taip pat nustatyta, kad įgaliota atstovė rengė ir pretenziją draudimo bendrovei dėl to, kad yra jau pateikti duomenys, susiję su žuvusiojo J. M. laidojimo išlaidomis, nurodė ir duomenis, gautus iš VMI bei Sodros, reiškė pretenziją, kad draudimo bendrovė nemotyvavo dėl nustatytų žymiai mažesnių neturinių žalų dydžių (t. 3, b. l. 122–123), taip pat rašė elektroninį laišką draudimo bendrovei, kad nesulaukia atsakymo (t. 3, b. l. 124), o vėliau ir civilinį ieškinį teismui (t. 3, b. l. 134–139). Šioje byloje 2024 m. sausio 3 d. buvo numatytas teisiamasis posėdis, kuriame įgaliota atstovė S. Ubė dalyvavo nuotoliniu būdu, tačiau buvo atidėtas (posėdžio trukmė 10 minučių), 2024 m. kovo 27 d. teisiamasis posėdis taip pat buvo atidėtas (posėdžio trukmė 10 minučių), 2024 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (posėdžio trukmė 30 minučių) bei 2024 m. birželio 10 d. teisiamajame posėdyje vyko baigiamosios kalbos, jų metu įgaliota atstovė jokių naujų aplinkybių nenurodė, prašė tenkinti civilinį ieškinį (posėdžio trukmė 40 minučių), ir tai parodo, kad įgaliotai atstovei iš esmės nereikėjo daug laiko sąnaudų ir pastangų nagrinėjant bylą teisme bei tam, kad pasiruoštų baigiamosioms kalboms, o susitarimas, kuris buvo pateiktas teisme, ir kurį nurodoma, jog reikėjo derinti, yra nepilnai viename puslapyje, kuriame nurodoma tik tai, jog šalys susitaiko, kaltinamasis K. Š. perveda nukentėjusiajai J. M. atitinkamą pinigų sumą ir automobilis lieka kaltininkui (t. 3, b. l. 186). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad priteista iš K. Š. nukentėjusiajai J. M. 1 000 Eur jos išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, kadangi J. M. teisines paslaugas suteikė ne advokatas, bet advokato padėjėja.