Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. Š. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

2023 m. balandžio 27 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi buvo po vieną eismo juostą, K. Š., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, sankryžoje sukdamas į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam V. M. vairuojamam automobiliui „Kia Motors Ceed“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Mercedes Benz“ keleiviai: J. M., kuris dėl patirtų sužalojimų 2023 m. rugpjūčio 29 d., 06.00 val. mirė Klaipėdos universiteto loginės filiale „Klaipėdos ligoninė“ ir R. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio „Kia Motors Ceed“ vairuotojas V. M., kuriam dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais K. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d., nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 157 (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti,- ir lenkiančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis K. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnai asmens blaivumo testu K. Š. nustatė 0,00 promilių blaivumą (1 t., b. l. 1).

Iš 2023 m. balandžio 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis, jame kelio ruožas tiesus, apžiūros kryptimi yra labai nežymi nuokalnė, kuri ties sankryža esančių transporto priemonių matomumo neriboja. Pagrindinio kelio važiuojamoji dalis asfaltas - sausas. Šalutinių kelių danga - žvyras. Įvykio vietoje, leistinas važiavimo greitis 70 km/h. Sankryžoje, apžiūros kryptimi ties artimesniu jos kraštu, pagrindiniame kelyje, ties važiuojamosios dalies viduriu, įstrižai važiuojamosios dalies, priekiu ir dešiniuoju šonu link Dovilų yra automobilis „Kia Ceed“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Sankryžoje, kairiau automobilio „Kia Ceed“, kairėje esančios važiuojamosios dalies išplatėjime, įstrižai pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, priekiu ir dešiniuoju šonu link (duomenys neskelbtini) yra automobilis „Mercedes Vito“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūros kryptimi, ties tolimesniu važiuojamųjų dalių sankirtos kraštu, priešpriešinio eismo juostoje prasideda du automobilio ratais palikti šoninio slydimo pėdsakai, kurie nusitęsia iki po įvykio stovinčio automobilio „Mercedes B. V.“ kairės pusės ratų (galiniai ratais paliktas pėdsakas išsišakoja ir viena jo dalis baigiasi ties galiniu dešiniu „Mercedes Benz“ ratu). Susidūrimo pėdsakai, duženos, išbėgę skysčiai, yra automobilio „Kia Ceed“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties eismo juostoje (1 t., b. l. 25-28).

Iš 2023 m. balandžio 27 d., transporto priemonių apžiūros protokolų nustatyta, kad automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinysis šonas, automobiliui „Kia Motors Ceed“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinė dalis (1 t., b. l. 39-44).

Iš 2023 m. rugsėjo 1 d., specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirto stipraus kaklo sumušimo su stuburo kaklinių II/IV slankstelių tarpslankstelinio disko centrine protrūzija, stenozuojančia nugaros kanalą ir padariusia neurokomplikuotą nugaros smegenų sužalojimų, (tetraplegiją), kuris sukėlė trauminį mielilą, nugaros ir galvos smegenų edemą, spinalinį šoką bei hipostazinę pneumoniją su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. J. M. mirė 2023 m. rugpjūčio 29 d., 06.00 val. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“. 2023 m. balandžio 27 d., 15.44 val. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ paimtas J. M. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti, kurį ištyrus Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, gautas tyrimo rezultatas: 0,00 promilės (1 t., 117-120).

Iš 2023 m. birželio 6 d., specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. K. padarytas odos nubrozdinimas nugaros krūtininės dalies dešinėje, poodinė kraujosruva dešinio klubakaulio sparno srityje, kairio riešo laivelio (kaulo) lūžis, dešinio inksto sumušimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 24-25).

Iš 2023 m. birželio 6 d., specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. padarytos žaizdos nosies nugarėlėje ir kairiajame antakyje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, padaryti paveikus kietu daiktu (daiktais), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 53-54).

Iš 2023 m. gegužės 16 d., savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. M. pateikė automobilio „Kia Ceed“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sekimo įrangos rodmenis, iš kurių matyti, kad automobilis „Kia Ceed“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prieš susidūrimą važiavo 79 km/h greičiu, nevertinant paklaidos (2 t., b. l. 42-45).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo K. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. Š. anksčiau neteistas, 18 kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, kadangi kaltinamasis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Teismas sutinka, kad K. Š. gana daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau visi nusižengimai yra nežymūs, padaryti labiau dėl atsitiktinumo.

Nukentėjusiosios J. M. ir K. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 11977 Eur turtinei žalai, 18000 Eur, 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 134-160), be to prašo priteisti ieškovių naudai 5 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) pateikto atsiliepimo ir pranešimo apie žalos atlyginimą nustatyta, kad iki ieškinio gavimo draudikas civilinėms ieškovėms yra išmokėjęs šias įmokas: 7502,29 Eur už vaistus, kurą važiavimui į gydymo įstaigą, šarvojimo, laidojimo išlaidas. J. M. negautoms pajamoms kompensuoti. 30000 Eur K. M. neturtinę žalą, 30000 Eur J. M. neturtinę žalą, 75,61 Eur už notaro paslaugas, 352,68 Eur gydymosi išlaidos, taip pat išdėstė savo poziciją dėl civilinio ieškinio, kad išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą nukentėjusiesiems, patyrusiems žalą dėl eismo įvykio, t. y. po 30000 Eur. Dėl prašomos priteisti turtinės žalos civilinis atsakovas išdėstė poziciją, kad reikalavimas draudiko atžvilgiu dėl išmokos minėtai turtinei žalai atlyginti atmestinas, kaip nepagrįstas. Šią žalą, jei būtų įrodyta, turėtų atlyginti ją padaręs asmuo - kaltinamasis, kadangi draudimo apsauga pagal TPVCAPDĮ šiam turtui netaikoma. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam asmeniui už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Iš byloje esančios draudimo sutarties nustatyta, kad įvykio metu automobilio „MB“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) draudėju buvo žuvusysis J. M..

Teismas nesutinka su civilinio atsakovo pozicija dėl turtinės žalos apmokėjimo, kad turtinę žalą turėtų atlyginti kaltinamasis, kadangi kaltinamasis visiškai įvykdė savo pareigą apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir turtinė žala turi būti priteista iš draudimo bendrovės, todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.

Kaltinamojo K. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini). Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiosioms išmokėjo po 30000 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl autoįvykio nukentėjusiosios patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, tačiau teismas įvertina ir tai, kad K. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jis vairavo blaivus, nukentėjusiosioms jau išmokėtos ženklios sumos dėl neturtinės žalos, taip pat taip pat ir kitiems nukentėjusiesiems išmokėtas sumas, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.

Nukentėjusioji J. M. prašo iš kaltinamojo priteisti 4918 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 2-6). Kaltinamojo gynėjas prašė šias išlaidas sumažinti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovė ikiteisminiame tyrime tik susipažino su byla, surašė ieškinį, dalyvavo iš viso 3 teismo posėdžiuose, iš kurių 2 posėdžiai buvo atidėti.

Teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą – neatsargią veiką. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, teismas mažina prašomą priteisiamą proceso išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti savininkui ar teisėtam valdytojui.

Nukentėjusiųjų J. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ 11977 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo J. M. ir K. M. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo K. Š. nukentėjusiajai J. M. 1000 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.