Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-110-870/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-23
Bylos Nr.: 1A-110-870/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14946-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis: S. K.
Advokatai: Gintas Gustaitis, Eugenijus Markevičius

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.14.2Neteisėtas praturtėjimas (BK 189-1 str.)
1.2.18.4Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 216 str.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-870/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14946-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.7; 1.2.14.2; 1.2.18.4; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,nuteistajam S. K., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 800 MGL dydžio, tai yra 30 128 Eur bauda;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) jam paskirta 1 000 MGL dydžio, tai yra 37 660 Eur bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) jam paskirta 50 MGL dydžio, tai yra 1 883 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir S. K. paskirta galutinė subendrinta – 1 000 MGL dydžio, tai yra 37 660 Eur bauda.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta iš S. K. konfiskuoti uždraustos veikos dalyką ir rezultatą:

– geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 1 391 Eur);

– geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 869 Eur);

– geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 608 Eur);

– geltono metalo grandinėlę su geltonai balto metalo pakabuku su trimis skaidriais akmenukais 1 vnt. (įkainojimas atitinkamai 101 Eur ir 610 Eur);

– balto metalo žiedą su dviem skaidriais akmenukais 1 vnt. (įkainojimas 543 Eur);

– pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais 2 vnt. (įkainojimas 137 Eur);

– pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais 2 vnt. (įkainojimas 614 Eur);

– 20 620 JAV dolerių ir 53 350 Eur, rastus metaliniame lagamine;

– 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur, rastus seife;

– 5 017,26 Eur, paimtus S. K. asmens kratos metu;

– butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš S. K. konfiskuoti uždraustos veikos dalyką – pinigų sumą, atitinkančią jo sąskaitose buvusių neteisėtų lėšų sumą, tai yra 96 620,87 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija). Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

2. S. K. nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, už dalį jų įgijęs turtą, o kitą dalį laikydamas grynaisiais ir sąskaitose bei žinodamas, kad lėšos bei turtas nėra įgyti teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d., kuomet įsigaliojo 2010 metų gruodžio 2 d. įstatymas Nr. XI-1199, ir trumpiausiai iki 2017 m. spalio 12 d. Kaune, Vilniuje bei banko sąskaitose turėjo nuosavybės teise 458 721,05 Eur, tai yra didesnės nei 900 MGL vertės, turtą:

- 4 873 Eur bendros vertės juvelyrinius dirbinius: metaliniame lagaminėlyje buvusius 3 vnt. geltono metalo grandinėlių, geltono metalo grandinėlę su geltonai balto metalo pakabuku su trimis skaidriais akmenukais, balto metalo žiedą su dviem skaidriais akmenukais, 4 vnt. pilko metalo auskarų su skaidriais akmenukais, kurie laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

- metaliniame lagaminėlyje buvusius 20 620 JAV dolerių (17 392,04 Eur) ir 53 350 Eur, kurie laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

- 182 900 JAV dolerių (154 267, 88 Eur) ir 53 200 Eur, kurie laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu iš seifo buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

- 5 017,26 Eur, kurie 2017 m. spalio 12 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 19.10 val. S. K. asmens kratos metu buvo paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus pareigūnų;

- 96 620,87 Eur, 2017 m. spalio 12 d. buvusių jo vardu atidarytose banko sąskaitose:

1) 22 500,11 Eur AB „SEB bankas“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 353,24 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 37 000 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 5 740,90 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

5) 562,12 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

6) 24 441,47 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

7) 37,94 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

8) 5 985,09 Eur UAB „Medicinos bankas” banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- 74 000 Eur vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

3. Be to, S. K., nuo 2009 metų gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 74 000 Eur nusprendė legalizuoti įsigydamas butą ir šiuo tikslu ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d. nenustatytoje vietoje susitarė su V. P. (V. P.) iš jo nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), po ko vykdydamas susitarimą su pardavėju ir savo planą įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, 2016 m. spalio 21 d. būdamas nenustatytoje vietoje ir pasinaudodamas elektronine bankininkyste, į V. P., nežinančio apie turto nusikalstamą kilmę, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, už perkamą butą iš savo vardu atidarytos Luminor Bank, AB banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansinę operaciją, pervedė dalį už butą sumokėti sutartų pinigų, tai yra nusikalstamu būdu įgytų 7 400 Eur, kuriuos 2016 m. spalio 4 d. nenustatytoje vietoje jis pats, taip pat atlikdamas finansinę operaciją, buvo įnešęs į šią savo vardu atidarytą sąskaitą;

3.1. 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus 30-ajame notaro biure, esančiame Lvovo g. 25, Vilniuje, S. K. sumokėjo kitą dalį sutartos už butą kainos, tai yra 29 806 Eur grynaisiais pinigais, gautais iš nusikalstamos veikos, juos perduodamas V. P. atstovaujančiam įgaliotam asmeniui – Z. P., veikiančiai pagal 2016 m. spalio 19 d. Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. 30RS-5571, ir nežinančiai apie turto nusikalstamą kilmę, 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus 30-ajame notaro biure, esančiame Lvovo g. 25, Vilniuje, buto pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) pasirašius V. P. atstovei Z. P., nesuvokiančiai jo nusikalstamo veikos pobūdžio, sutartį pasirašė;

3.2. po ko 2016 m. spalio 24 d. būdamas nenustatytoje vietoje, vykdydamas susitarimą dėl buto pirkimo ir pagal buto pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) nustatytus įsipareigojimus, pasinaudodamas elektronine bankininkyste į Buto Hipotekos kreditoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, kaip padengimą V. P. įsipareigojimų pagal 2015 m. spalio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 2409-2015-107075, iš UAB Medicinos banke jo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansinę operaciją, už perkamą butą pervedė likusius, nusikalstamu būdu gautus 36 794 Eur, kuriuos jis, taip pat atlikdamas finansinę operaciją, nenustatytoje vietoje 2016 m. spalio 24 d. įnešė į savo vardu atidarytą sąskaitą.

3.3. Tokiu būdu S. K., atlikdamas finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais 74 000 Eur ir juos panaudojęs atsiskaitymui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis už šią sumą įgijo savo vardu pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įteisino nusikalstamu būdu gautus 74 000 Eur. Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija).

4. Be to, S. K., siekdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamą kilmę, suklastojo dokumentus. Jis ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 1 d. tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino tikrovės neatitinkančias dovanojimo sutartis 57 920 Eur sumai:

4.1. jo motinai J. K., nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. liepos 1 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. liepos 1 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą buto pirkimui;

4.2. jo motinai J. K., nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. rugpjūčio 9 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis, ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą gimtadienio proga;

4.3. jo motinai J. K., nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. rugsėjo 2 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis, ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą buto pirkimui;

4.4. jo motinai J. K., nesuvokiant nusikalstamo veikos pobūdžio, į jo pateiktą pinigų dovanojimo sutartį įrašius 2016 m. spalio 4 d. datą, žodžiais bei skaičiais įrašius 14 480 Eur sumą, savo anketinius duomenis ir pasirašius, jis ranka įrašė savo anketinius duomenis, ir pasirašė, tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2016 m. spalio 14 d. J. K. dovanoja jam 14 480 Eur sumą buto pirkimui;

4.5. S. K. šių netikrų sutarčių kopijas, nenustatytomis aplinkybėmis per kitus asmenis pateikė savo advokatui Eugenijui Markevičiui, nežinančiam apie jų netikrumą, o advokatui jo prašymu 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79A, 06144 Vilnius, jas pateikus prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00938-13, jis, siekdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamą kilmę, panaudojo netikrus savo pagamintus dokumentus. Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas Gintas Gustaitis apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį panaikinti ir S. K. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) išteisinti; 2) byloje atlikti įrodymų tyrimą: paskirti ūkinės finansinės veiklos tyrimo ekspertizę.

5.1. Apeliantų teigimu, nuteistojo motinos namuose buvusiame seife rasti 182 500 JAV doleriai ir 53 200 Eur priklausė S. K. motinai J. K., kuriuos pastarosios sutuoktinis parsivežė iš Rusijos. Tiek J. K., tiek liudytojai A. K. ir A. P. patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog V. K. užėmė gerai apmokamas pareigas, vadovavo automobilių techninės apžiūros stočiai ir, grįžęs iš Rusijos, parsivežė apie 300 000 JAV dolerių. Laikotarpiu prieš SSRS griūtį ir po jos žlugimo, Rusijoje buvo išskirtinės galimybės gauti dideles pajamas privatizacijos procesuose pvz. iš darbuotojų pusvelčiui superkant vertingas įmonių akcijas ir jas realizuojant, perparduodant žaliavas, pasinaudojant rinkų kainų skirtumais ir kitais būdais. Tai buvo laikotarpis, kai veikliems ir drąsiems žmonėms buvo galimybė greitai uždirbti itin didelius pinigus. Todėl tikėtina, kad V. K. galėjo iš Rusijos parsivežti tokio dydžio lėšas. Atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog Muitinės kriminalinė tarnyba negali nei paneigti, nei patvirtinti pinigų įvežimo į Lietuvos Respubliką fakto, nes tokie duomenys tuo metu nebuvo kaupiami. Apeliantų nuomone, aplinkybę, kad V. K. parsivežė piniginių lėšų, pagrindžia faktas, jog jis 1992 m. šeimai nupirko butą, o 1996 m. – butą nupirko ir S. K..

5.2. Skunde pažymima, kad J. K. po V. K. mirties paveldėjo visą jo turėtą turtą. Registruotam turtui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris yra pateiktas į šią bylą, neregistruotinam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms ne banko sąskaitoje, toks paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kadangi J. K. nežinojo, kad toks liudijimas yra reikalingas. Tačiau ilgas laiko tarpas po palikėjo mirties nėra kliūtis, neleidžianti tokį paveldėjimo teisės liudijimą gauti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu, nurodo, kad įpėdiniams prašant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Taigi V. K. palikimą sudarančių grynųjų pinigų priėmimo įforminimas tebuvo laiko ir teisinių procedūrų užbaigimo klausimas. Pasak apeliantų, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie šių lėšų gavimą, todėl visos abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

5.3. Apeliantų nuomone, S. K. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistajam inkriminuota, kad jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino tikrovės neatitinkančias dovanojimo sutartis 57 920 Eur sumai. Šios sutartys įtvirtino J. K. ir S. K. susiklosčiusius turtinius santykius. Pinigai dovanoti iš J. K. paveldėtų piniginių lėšų, kuriomis ji galėjo disponuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. atsisakė tėvo palikimo motinos naudai. Tai, apeliantų manymu, pagrindžia motinos materialinę pagalbą sūnui. Negana to, šios sutartys buvo deklaruotos S. K. metinėje pajamų deklaracijoje, todėl akivaizdu, kad šie sandoriai nebuvo slepiami.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, jog toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį. Be to, nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota.

5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, nors ir nenustatyta konkrečių prekių pardavimo ir sukčiavimo aplinkybių ir tiesioginių nusikalstamų veikų sąsajų su S. K. disponuojamais pinigais, tačiau nekyla abejonių apie šių pinigų nusikalstamą kilmę, nes nuteistasis pripažintas kaltu Dresdeno apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu dėl sukčiavimo, kuriame nurodytos aplinkybės apie nusikalstamos grupuotės gautas neteisėtas lėšas. Be to, šioje byloje nustatyta, kad S. K. niekur nedirbo ir jokių legalių pajamų neturėjo. Taip pat, apygardos teismo manymu, J. K. neturėjo lėšų, kurias galėjo padovanoti S. K.. Apeliantų teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra grįsta prielaidomis. Tam, kad būtų konstatuota nusikalstama lėšų kilmė, yra būtina konstatuoti konkrečias nusikalstamas veikas, kurias padarė nuteistasis, ir iš jų gautas pajamas bei būtent šių lėšų panaudojimą buto įsigijimui. Be to, nuteistasis nurodė, kad jis vertėsi teisėta daiktų perpardavimo veikla, įgydamas juos pigiau ir parduodamas brangiau. Ši aplinkybė nebuvo paneigta.

5.6. Apeliantai skunde aptaria teismų praktiką dėl BK 72³ straipsnio taikymo ir pažymi, kad nors tiek BK 216 straipsnyje, tiek BK 72³ straipsnyje yra įtvirtinti skirtingi institutai, tačiau jie turi bendrą vardiklį – jie gali būti taikomi, kai yra nustatyta, jog konkrečios piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos. Todėl, apeliantų nuomone, šiuo aspektu BK 72³ straipsnio taikymo praktika yra aktuali ir BK 216 straipsnio taikymui. Teisės normos turėtų būti taikomos sistemingai ir nuosekliai, o ne ad hoc (šiuo atveju) principu. Atsižvelgiant į tai, neįrodžius buto pirkimui panaudotų lėšų nusikalstamos kilmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad S. K. yra kaltas padaręs BK 216 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

5.7. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Apeliantų nuomone, šio principo turėtų būti laikomasi ne tik užtikrinant šalių procesines teises bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir vertinant įrodymus nuosprendžio priėmimo metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jo motinos namuose rasti pinigai buvo jo tėvo atsivežti 1992 m. iš Rusijos, atmetė kaip nepagrįstas, nes sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų. Nenustatęs jokių nusikalstamų veikų, iš kurių nuteistasis gavo pinigų, teismas konstatavo, kad lėšos, kurias jis panaudojo butui įgyti, buvo gautos iš nusikalstamos veikos. Nuteistajam palankias faktines aplinkybes teismas atmetė dėl įrodymų trūkumų, o kaltinimui palankias aplinkybes, nesant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis. Skirtingas įrodinėjimo standartas, kuris taikomas kaltinimą paneigiančioms aplinkybėms ir kaltinimą pagrindžiančioms aplinkybėms, grubiai pažeidžia lygiateisiškumo principą, pablogina kaltinamojo procesinę padėtį ir pažeidžia jo teisę į teisingą teismą, kas sudaro pagrindą šio sprendimo dalies panaikinimui.

5.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Dresdeno apylinkės teismas nustatė, jog iš konkrečių nusikalstamų veikų įgytų daiktų vertė yra apie 20 000 Eur, su kuo siejo konfiskuotinų pinigų sumą. Apeliantų teigimu, teismai nenustatė nusikalstamų veikų, iš kurių nuteistasis galėjo gauti buto pirkimui panaudotas lėšas. Dėl tokių nusikalstamų veikų nebuvo ir nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Vien tai, kad atsakovas negavo tokių lėšų iš darbo santykių, tinkamai neįformino savo individualios veiklos ar nedeklaravo pajamų gautų iš kripto valiutos, nereiškia, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu. Gynėjo nuomone, byloje arba turi būti įrodytos konkrečios nusikalstamos nuteistojo veikos, iš kurių gautų lėšų jis įgijo butą, arba šioje dalyje turi būti taikomas in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) principas ir S. K. turėtų būti išteisintas.

5.9. Skunde pažymima, kad S. K. Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu byloje 201_Ls 112 Js 40879/17 pripažintas kaltu dėl sukčiavimų ir pasikėsinimų sukčiauti. Dresdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu byloje 11 Ns 112 Js 40879/17/17 (2), kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 2 d., pakeistas Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas dėl turto konfiskavimo ir bylinėjimosi išlaidų. Šiuo sprendimu panaikintas pirmosios instancijos teismo taikytas dalies daiktų konfiskavimas ir vietoje pirmos instancijos teismo nuspręstos konfiskuoti sumos – 170 983 Eur, nuspręsta konfiskuoti 20 000 Eur dydžio pinigų sumą, kuri pirmosios instancijos teismo buvo konfiskuota dėl to, kad išskaičiavus pas nuteistąjį rastas prekes, tokia suma atitinka užsakymų, už kuriuos S. K. nuteistas, vertę. Nuteistasis jam paskirtą bausmę atliko.

5.10. Viena iš pamatinių teisinių idėjų, išreiškiančių civilizuoto teisingumo esmę, yra ta, kad niekas neturi būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą (lot. non bis in idem). Šis principas įtvirtintas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Toks pat yra ir BK 2 straipsnio 6 dalies turinys. BPK išdėstytas procesinis non bis in idem principo turinys, t. y. kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

5.11. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje principas non bis in idem aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti (tęsti) baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Apeliantų nuomone, S. K. inkriminuoti iš esmės tie patys teisiškai reikšmingi faktai. Pagal kasacinę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas). Taigi, aktualus yra ir naujausioje teismų praktikoje teikiamas išaiškinimas, kad nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti, ar faktai, nagrinėti skirtingose bylose, vienoje byloje būtų vertinami kaip sudarantys idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį

5.12. EŽTT sprendime byloje Šimkus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41788/11, 2017 m. birželio 13 d. sprendimas) konstatuotas Konvencijos Septintojo Protokolo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik teisė nebūti pakartotinai baudžiamam, bet ir teisė nebūti pakartotinai persekiojamam.. Šiame sprendime taip pat nurodoma, kad nei Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, nei teismų praktikoje nenumatytos jokios principo non bis in idem išimtys. Nors pirmiausiai būtent susitariančios šalys turi pasirinkti savo teisės sistemų, taip pat ir baudžiamojo proceso, organizavimo būdą (žr. A and B v. Norway, cituota šios bylos, § 120), pasirinkta sistema negali prieštarauti Konvencijoje įtvirtintiems principams. Taip pat aktualūs EŽTT išaiškinimai šiuo klausimu bylose Muslija prieš Bosniją ir Hercegoviną, (pareiškimo Nr. 32042/11, §§ 22-40, 2014 m. sausio 14 d. sprendimas) ir Boman prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 41604/11, §§ 22-44, 2015 m. vasario 17 d. sprendimas).

5.13. Skunde pažymima, kad Dresdeno apylinkės teismo tirtas nuteistojo sukčiavimo laikotarpis didele dalimi sutampa su Lietuvoje tirtu neteisėto praturtėjimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad nuteistasis atliko sukčiavimą sudarančius veiksmus, siekdamas turtinės naudos ir ją gavo. Dresdeno apylinkės teismas nenustatė, kokią turtinę naudą gavo nuteistasis. Buvo konfiskuotos tik pas nuteistąjį rastos prekės, kurios nebuvo susijusios su jam inkriminuotais sukčiavimo atvejais. Taigi S. K. Vokietijoje jau buvo nubaustas už sukčiavimą 2013–2017 m. ir už turtinę naudą, gautą iš šios veiklos. Lietuvoje jis yra pakartotinai persekiojamas už neteisėtą praturtėjimą laikotarpiu, už kurį S. K. jau buvo nubaustas Vokietijoje. Taigi už 2013–2017 m. gautas galimai neteisėtas pajamas S. K. yra baudžiamas antrą kartą, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas.

5.14. Nuteistojo kaltė įrodinėjama Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadomis Nr. SI-9 ir SI-2, kuriose buvo bandyta tirti S. K. ir J. K. ūkinę finansinę veiką. Tačiau netgi pačioje SI-9 išvadoje yra nurodyta, kad S. K. atsiskaitymui už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), galėjo turėti 68 163 Eur grynųjų pinigų iš teisėtų pajamų šaltinių. Taigi, minėto buto įsigijimui daugiau kaip 92 proc. lėšų yra teisėtos. Tai, apeliantų manymu, yra nuteistajam palanki aplinkybė, kuri pagrindžia jo nekaltumą, tačiau apygardos teismas šią aplinkybę iš viso ignoravo, nes ji būtų trukdžiusi teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

5.15. Apeliantų manymu, specialistės išvados negali būti vertinamos, kaip patikimi įrodymai baudžiamojoje byloje, nes jos yra sąlyginės. Specialistės išvadose taip pat nėra nurodyta tyrimo metodo, nors tą padaryti įsakmiai įpareigoja BPK 90 straipsnio 3 punktas. Apeliantų nuomone, taip pat nėra aišku, kokia medžiaga remiantis buvo atliekamas tyrimas ir surašytos išvados. Be to, specialistės išvadose nėra nurodyti galimi ūkinės finansinės veiklos pažeidimai, jų požymiai ir pasekmės, pažeistos mokesčių įstatymų bei kitos nuostatos, nors tą įsakmiai įpareigoja padaryti minėtų Taisyklių 31 p. Tyrimui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl paveldėto turto, dėl pajamų išlaidų, patirtų grynaisiais pinigais, ir pan. Tai, apeliantų manymu, patvirtina, kad specialisto išvados parengtos neturint visų reikšmingų duomenų ir tiriant tik kaltinimui palankius duomenis.

5.16. Apygardos teismas, nors ir matė šiuos specialistės išvadų trūkumus, kurių ji nesugebėjo pašalinti net dviejų apklausų teismo posėdžių metu, tačiau atsisakė byloje skirti ūkinės finansinės veiklos tyrimo ekspertizę. Todėl, apeliantų nuomone, apeliacinės instancijos teismas arba turi atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme arba visus neaiškumus, kylančius iš specialisto išvados, aiškinti nuteistojo naudai.

5.17. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta konfiskuoti visus pas nuteistąjį rastus pinigus ir banko sąskaitose buvusių pinigų vertę bei konfiskuoti juvelyrinius dirbinius ir butą. Skunde pažymima, kad BK 189¹ straipsnis numato atsakomybę asmeniui, kuris nuosavybės teise turi didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai, apeliantų manymu, lemia, kad turtas, neviršijantis 900 MGL, negali būti BK 189¹ straipsnio nusikaltimo dalyku ir rezultatu, todėl negali būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio pagrindu. Taigi, netgi darant prielaidą, kad teismas pagrįstai nuteisė S. K. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sprendžiant rasto turto konfiskavimo klausimą, jam turi būti grąžintas turtas, kurio vertė neviršija 900 MGL.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas Gintas Gustaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį S. K. išteisinti arba jam paskirti laisvės apribojimo bausmę, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą, padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde, taip pat išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamas nuosprendis yra priimtas įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, teismas išvadas grindė šioje byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais patikimais įrodymais. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, lygiateisiškumo principo, kaip tai skunde tvirtina apeliantai, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nuteistajam S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius ir pagrįstai nustatė, kad S. K. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), sudėtis.

9. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), padarymo aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad S. K., įgydamas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš viso legalizavo 74 000 Eur. Pasitvirtinus, kad S. K. iki nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo galėjo turėti 4 947 Eur teisėtų pajamų, tikslintinos nusikaltimų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), padarymo aplinkybės, nustatant, kad S. K. nuo 2009 m. gavęs lėšų iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, dalį jų – 69 053 Eur legalizavo įsigydamas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Be to, minėta galėtų turėti teisėtų pajamų suma (4 947 Eur) mažintina iš S. K. konfiskuotino turto suma. Taip pat nustačius, kad Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17, pakeistu Drezdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Nr. 11 Ns 112 Js 40879/17/17 (2), S. K. paskirtas 20 000 Eur sumos, kaip laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. spalio 12 d. nusikalstamu būdu gautų pajamų, konfiskavimas, iš S. K., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina jo banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas atitinkanti pinigų suma mažintina ir šiais 20 000 Eur, t. y. iš viso mažintina iki 71 673,87 Eur (96 620,87 – 4 947 – 20 000).

Žemesnės instancijos teismas

10. Taip pat, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai ir jam skirtinai bausmei.

11. Kadangi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje, kuri yra lengvinanti nuteistojo S. K. padėtį bei, kaip pirmiau nurodyta, sumažėjo kaltinimo apimtis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 216 straipsnio 1 dalį mažintina, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam S. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl to taip pat keičiama ir nuosprendžio dalis dėl nuteistajam S. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (lot. non bis in idem) principo pažeidimo

12. Apeliaciniame skunde keliamas non bis in idem principo pažeidimo klausimas. Apeliantų teigimu, S. K. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo antrą kartą nuteistas už tų pačių nusikaltimų padarymą, dėl kurių jis jau nuteistas Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

13. Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose: Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tiek ir tarptautinės bei ES teisės aktuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnyje, Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – KŠSĮ) 54 straipsnyje ir kt. Šio principo turinys yra aiškinamas EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje. Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, Nr. 2K-89-689/2020, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-7-32-719/2021, Nr. 2K-171-976/2021, Nr. 2K-172-719/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

14. Iš Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17 matyti, kad S. K. pripažintas kaltu dėl 36 komercinių ir grupinių sukčiavimų, 46 komercinių ir grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį, 8 pasikėsinimų įvykdyti komercinius grupinius sukčiavimus, 3 komercinių grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį bei 3 komercinių ir grupinių sukčiavimų arba komercinių ir grupinių sukčiavimų naudojant kompiuterį, o būtent už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. spalio 12 d. iš skirtingų siuntimo prekybininkų užsakė prekes ir už jas apmokėjo kreditinių kortelių duomenimis, kuriuos gavo nežinomu būdu. Jis įtikino siuntimo įmones, kad yra įgaliotas mokėjimo priemonių savininkas ir už prekes sumokės kortele. Bendrai S. K. įvykdė 96 užsakymus, kurių suma yra mažiausiai 22 378 Eur. Už šių nusikaltimų padarymą S. K. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 170 983 Eur konfiskavimas, nustačius, kad nuteistasis praturtėjo iš nusikalstamų veikų. Nustatant, konfiskuotinos pinigų sumos dydį, teismas sprendė, kad pas S. K. atliktos asmens kratos metu rasti 5 017,26 Eur, taip pat 20 620 JAV dolerių (17 969 Eur) ir 53 350 Eur, rasti motinos J. K. bute atliktos kratos metu metaliniame lagaminėlyje bei 182 900 JAV dolerių (159 390 Eur) ir kiti J. K. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti pinigai – 54 010 Eur, įgyti iš nenustatytų sukčiavimų. Teismas taip pat konstatavo, kad 22 378 Eur suma sudaro nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, dalyką ir atitinka prekių užsakymo vertę, kurią suapvalinęs, teismas nusprendė iš S. K. konfiskuoti 20 000 Eur. Teismas nusprendė konfiskuotiną sumą sumažinti 71 319 Eur apimtimi, konstatavęs, kad ši pinigų suma, rasta atliktų kratų metu, priklausė S. K.. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas bendrą konfiskuotiną pinigų sumą nustatė 170 983 Eur (t. 29, b. l. 50–77, 111–138).

15. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Drezdeno federalinės žemės teismo nuosprendžiu Nr. 11 Ns 112 Js 40879/17/17 (2) Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas buvo pakeistas, iš S. K. konfiskuotiną pinigų sumą sumažinant iki 20 000 Eur, nustačius, kad būtent tokia suma atitinka užsakymų, už kuriuos S. K. nuteistas, vertę. Drezdeno federalinės žemės teismas sprendė, kad prioritetą išsiaiškinti dėl likusios pas S. K. rastos pinigų sumos kilmės turi Lietuvos teisėsaugos institucijos. Tam, kad būtų išvengta dvigubo atskirų faktų panaudojimo prieš S. K., teismas susilaikė nuo tolesnės išieškomos sumos vertinimo (t. 36, b. l. 156–161, 162–167).

16. Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimui Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17 įsiteisėjus, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, S. K. nutrauktas, konstatavus, kad pastarasis jau yra pripažintas kaltu dėl to paties kaltinimo. Tačiau S. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai nebuvo perduotas ir Drezdeno apylinkės teismo dėl šių kaltinimų jis nebuvo teisiamas. Taigi, Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17 nėra susijęs su nuteistojo veiksmų dėl neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir dokumentų klastojimo, siekiant nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą būtą, kvalifikavimu ir tokių veiksmų teisiniu vertinimu. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad, esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (lot. non bis in idem) principas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 6 dalį – pritaikė tinkamai ir baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto – nepažeidė.

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

17. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad S. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties. S. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. spalio 12 d. disponavo neteisėtai įgytu didesnės nei 900 MGL vertės turtu: 1) 4 873 Eur bendros vertės juvelyriniais dirbiniais: 3 vnt. geltono metalo grandinėlių, geltono metalo grandinėle su geltonai balto metalo pakabuku su trimis skaidriais akmenukais, balto metalo žiedu su dviem skaidriais akmenukais, 4 vnt. pilko metalo auskarų su skaidriais akmenukais, kurie buvo paimti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu; 2) 20 620 JAV dolerių (17 392,04 Eur) ir 53 350 Eur, kurie buvo paimti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu; 3) 182 900 JAV dolerių (154 267, 88 Eur) ir 53 200 Eur, kurie iš seifo buvo paimti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. 20.40 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 02.40 val. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu; 4) 5 017,26 Eur, kurie 2017 m. spalio 12 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.10 val. buvo paimti S. K. asmens kratos metu; 5) 96 620,87 Eur, 2017 m. spalio 12 d. buvusių jo vardu atidarytose banko sąskaitose: 22 500,11 Eur AB „SEB bankas“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 353,24 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 37 000 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 5 740,90 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 562,12 Eur AB „Luminor Bank A/S“ banke atidarytoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 24 441,47 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 37,94 Eur AB „Citadele bank“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 5 985,09 Eur UAB „Medicinos bankas” banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 74 000 Eur vertės butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus atkreipiamas dėmesys į keletą aspektų: kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014); kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumą (įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, jog tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, Nr. 2K-111-677/2016); kad savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014). Kartu pabrėžtina, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu ir sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, – gaunamą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2020, Nr. 2K-241-976/2020). Taigi procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Vietoj to neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (EŽTT 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Iš BK 189¹ straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-P-100-222/2015, Nr. 2K-87-719/2019, Nr. 2K-117-976/2022, Nr. 2K-229-387/2023).

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis S. K. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Jis aiškino, kad turtas, rastas kratų metu, priklausė jo tėvui arba buvo uždirbtas paties nuteistojo, perpardavinėjant daiktus, spausdinant nuotraukas aukštos raiškos formatu. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo S. K. aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kurią paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. kratos, atliktos J. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu seife buvo rasti pinigai: 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur (t. 18, b. l. 75–96). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. K. aiškino, kad šie pinigai priklausė jo tėvui, kuriuos po pastarojo mirties paveldėjo jo motina. Pinigai buvo atvežti iš Rusijos 1991 m. JAV doleriais. Po to atsivežta suma buvo keista į naujesnius banknotus, baiminantis, kad senos kupiūros gali būti anuliuotos. Vėliau iš Rusijos atsivežta pinigų suma 2014–2015 m. buvo keičiama į eurus. Tam tikra pinigų suma buvo palikta dolerių valiuta, nes ekonomistai patarė santaupas laikyti skirtingomis valiutomis (t. 38, b. l. 42–44). Iš Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. S 2018/(30.4-3000)-12-4349 matyti, kad Lietuvos bankas neturi duomenų apie J. K. ir V. K. laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2017 m. spalio 12 d. vykdytas grynųjų pinigų keitimo operacijas (t. 13, b. l. 50).

21. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl to, kad nuteistojo tėvas V. K. iki persikraustymo į Lietuvos Respubliką iš tiesų dirbo Rusijoje, Vorkutoje, ten ėjo atsakingas pareigas, todėl visiškai suprantama, kad jis, planuodamas su šeima persikraustyti į Lietuvos Respubliką, kaupė pinigines lėšas įsikūrimui Lietuvoje. Tačiau byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. kartu su savo vyru į Lietuvos Respubliką atsivežė būtent kratos, atliktos J. K. namuose, metu rastą pinigų sumą: iš viso ne mažiau kaip 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur grynaisiais, nėra.

22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. P., gyvenęs Vorkutoje ir S. K. šeimą pažinojęs nuo 1974 m., patvirtino, kad nuteistojo tėvas V. K. Rusijoje ėjo svarbias pareigas, gaudavo dideles pajamas – 6 kartus didesnes nei kitų asmenų. Jis taip pat turėjo VAZ gamyklos akcijas. Prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai, V. K. pasistatė automobilių prekybos ir aptarnavimo centrą. Jo kompanija užsiminėjo barteriais – siuntėsi iš Švedijos automobilius. Metinė įmonės apyvarta buvo 1 500 000–2 000 000 JAV dolerių. Apie 1990 m. V. K. liudytojo paprašė pasaugoti jo pinigus – 190 000 JAV dolerių. Vėliau jis prašė pasaugoti dar tiek pat, tačiau liudytojas A. P. tai padaryti atsisakė, grąžino saugojamą 190 000 JAV dolerių sumą. Išvykdamas į Lietuvą, V. K. išsivežė 290 000 JAV dolerių. (t. 38, b. l. 15–17). Iš liudytojo A. P. rašytinių parodymų Dresdeno teismui matyti, kad jis tvirtino, jog, jo žiniomis, V. K., išvykdamas iš Vorkutos į Lietuvą, turėjo 280–300 tūkstančių JAV dolerių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. tvirtino, kad V. K. į Lietuvos Respubliką atsivežtus pinigus ketino investuoti į verslą Lietuvoje, atidaryti lengvųjų automobilių remonto ir aptarnavimo paslaugas teikiantį autoservisą, o ateityje nupirkti atskirą būstą sūnui S. K. (t. 24, b. l. 185). Tai, kad gyvendamas Vorkutoje V. K. vertėsi pelninga veikla, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pastarojo brolis liudytojas A. K.. Liudytojas aiškino, kad V. K. su šeima išvykstant iš Rusijos, brolis turėjo didelę pinigų sumą. Liudytojo A. K. teigimu, jis broliui padėjo susipakuoti daiktus ir matė, kad pinigai buvo sudėti į 30 pakelių po 10 000 JAV dolerių. Be to, liudytojas devyniasdešimtųjų metų pabaigoje, V. K. prašymu, jam į Lietuvą vežė apie 14 000–16 000 JAV dolerių. Jis, brolio prašymu, muitinėje pildė deklaraciją (t. 38, b. l. 17–21).

23. Taigi liudytojas A. P. tvirtino, kad persikraustydamas į Lietuvos Respubliką V. K. atsivežė 290 000 JAV dolerių, o liudytojo A. K. teigimu, pastarojo į Lietuvos Respubliką atsivežta pinigų suma buvo nemažesnė kaip 300 000 JAV dolerių. Muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus raštas Nr. (7.3) 3R-1877 patvirtina, kad nėra galimybės pateikti duomenis apie J. K. ir V. K. įsivežtus daiktus, pinigus, atvykstant į Lietuvą 1991 m. ar 1992 m., nes Lietuvos Respublikos muitinė nurodytu laikotarpiu informacijos apie įvežtus daiktus/pinigus nekaupė ir nesistemino (t. 13, b. l. 48). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kiek ir kokiu būdu V. K., atvykdamas į Lietuvos Respubliką, atsivežė grynųjų pinigų ir konkrečiai kokią jų dalį išleido įsikūrimui Lietuvoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šeimai persikėlus į Lietuvą, V. K. įgijo nekilnojamąjį turtą (privatizavo butą; įsigijo kitą butą, kurį padovanojo S. K.; nusipirko garažą). Iš byloje esančios 1996 m. birželio 19 d. sutarties matyti, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. K. įgijo už 56 000 Lt (t. 12, b. l. 4–5).

24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. P. teigė, kad V. K. į Lietuvos Respubliką atsivežtus pinigus ketino investuoti į verslą Lietuvoje, atidaryti lengvųjų automobilių remonto ir aptarnavimo paslaugas teikiantį autoservisą, o ateityje nupirkti atskirą būstą sūnui S. K. (t. 24, b. l. 185). Duomenų, patvirtinančių, kad V. K. gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (per septynerius metus), turėtas santaupas ar bent dalį jų būtų panaudojęs verslo kūrimui, byloje nėra. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad Lietuvoje V. K. dirbo pagal darbo sutartį. Jis nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1994 m. sausio 26 d. dirbo AB „K. A.“, o nuo 1994 m. sausio 31 d. iki (duomenys neskelbtini) dirbo AB „L.“ (t. 12, b. l. 16). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 159). Iš UAB „L.“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. 593 matyti, kad V. K. darbo užmokestis gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu nebuvo didelis: 1994 m. sudarė nuo 7 Lt iki 195 Lt per mėnesį, 1995 m. didžiausias užmokestis buvo gegužės mėnesį – 319,74 Lt, 1996 m. – 300 Lt, 1997 m. darbo užmokestis siekė nuo 230 Lt iki 400 Lt per mėnesį, 1998 m. nuo 142,24 Lt iki 1 106 Lt (t. 13, b. l. 52–54). S. K. aiškino, kad tėvui taip pat buvo mokami priedai (t. 38, b. l. 47), tačiau negalėjo patikslinti, koks galėjo būti priedų dydis ir kaip dažnai jie V. K. buvo išmokami. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. priklausė AB „U. L.“ akcijos (t. 15, b. l. 66; t. 30, b. l. 142), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, jog V. K. turėjo akcijų, tačiau neįrodo, kad jos buvo realizuotos ar tuo labiau, jog S. K. disponavo lėšomis, gautomis už minėtų akcijų realizavimą.

25. Pažymėtina, kad nuteistasis S. K. savo darbinę patirtį pradėjo tik nuo 2006 m. gruodžio 1 d. UAB „V.“ (t. 12, b. l. 13), o J. K. nuo 2012 m. liepos 12 d. įdarbinta UAB „V. N.“ (t. 12, b. l. 15). Taigi iš esmės V. K. jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu buvo vienintelis šeimos išlaikytojas, gaunantis oficialias pajamas, kurios nebuvo didelės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, J. K. 2007 m. lapkričio 19 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu gavo netekto darbingumo pensiją, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. jai buvo mokama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, ji nuo 2015 m. gegužės 17 d. gauna senatvės ir našlių pensiją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. turi sveikatos problemų. Jai 2016 m. pradžioje buvo atlikta galvos operacija. Taigi akivaizdu, kad įvertinus J. K. gaunamos senatvės pensijos dydį, jai santaupos buvo reikalingas ir jos pačios sveikatos stiprinimui. Tam neprieštarauja nuteistojo S. K. Drezdeno apylinkės teismui bylos nagrinėjimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje metu išreikštas prašymas gražinti J. K. iš jos kratos metu paimtus pinigus, kurie reikalingi gydymuisi (t. 29, b. l. 75–75, 136).

Žemesnės instancijos teismas

26. Vertinant J. K. finansinę padėtį po jos vyro mirties, aktualūs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo D. C. (D. C.) parodymai, kad jis po V. K. mirties į J. K. banko sąskaitą ne kartą pervedė įvairias pinigų sumas. Liudytojo teigimu, pagalba J. K. buvo reikalinga, nes šeima neteko maitintojo (t. 37, b. l. 193–195). Vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. C. pinigus J. K. pirmą kartą pervedė praėjus septyneriems metams po jos vyro V. K. mirties. Toks pavedimas nebuvo vienkartinis. D. C. J. K. paskutinį kartą pinigus pervedė 2012 m. (t. 9, b. l. 138–160). Liudytojo D. C. aiškinimas, kokiu tikslu jis pinigus pervedinėjo J. K., nebuvo nuoseklus. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis, apklausiamas 2023 m. sausio 17 d., negalėjo paaiškinti J. K. laikotarpiu nuo 2005 m.–2012 m. atliekamų pavedimų tikslo, teigė, jog pinigus J. K. galimai paskolino (t. 17, b. l. 78–79, t. 37, b. l. 195), tačiau šis liudytojo parodymų netikslumas nepaneigia aplinkybės, kad apskritai pinigai J. K. buvo pervedinėjami. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei nuteistojo motina J. K. iš tiesų būtų disponavusi didele pinigų suma, jai nei finansinė parama (praėjus septyneriems metams po vyro netekties), nei juo labiau daugkartinės paskolos, nebūtų buvę reikalingos. Aptartos aplinkybės sustiprina teisėjų kolegijos manymą, kad 2017 m. spalio 12 d. kratos, atliktos J. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu seife rasti 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur grynaisiais yra ne paveldėti J. K. iš mirusio vyro, o neteisėtai įgyti nuteistojo S. K..

27. Tai patvirtina ir Kauno 14-ojo notarų biuro notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės rašte į 2024 m. gegužės 2 d. prašymą nurodyta informacija, kad 1999 m. gegužės 6 d. užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 42/1999, (duomenys neskelbtini) mirus V. K., nėra jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų palikėjui priklausančias pinigines lėšas – grynuosius pinigus (t. 38, b. l. 126). 2024 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė Irma Palionienė patvirtino, kad ji, vadovaujantis gyventojų pajamų mokesčių įstatymu, tyrė visas S. K. ir J. K. gautas pajamas. Atliekant tyrimą, specialistei nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, notaro ar antstolio aktas, patvirtinantis apie paveldėtus pinigus. Svarbu pažymėti ir tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1910 redakcija) nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, be kito ir pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. 2022 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Specialisto išvada Nr. SI-9 nustatyta, kad J. K. neteikė metinių pajamų deklaracijų už 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m (t. 16, b. l. 113), nors tai padaryti privalėjo.

28. Tai, kad pinigai, kratos metu rasti J. K. bute, priklausė jai, nes buvo atsivežti į Lietuvą kartu su vyru, J. K. buvo nurodžiusi ir 2018 m. balandžio 19 d. prašyme dėl pinigų grąžinimo. Minėtame prašyme J. K. pažymėjo, kad sūnus nežinojo seife laikomų pinigų sumos, nes jis neturėjo raktų nei nuo seifo, nei nuo jos buto (t. 31, b. l. 61). Ši J. K. nurodyta aplinkybė vertinama kritiškai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. K. aiškino, kad jis žinojo apie po tėvo mirties likusius grynuosius pinigus. Nuteistojo teigimu, jis motinai padėjo juos iškeisti į naujesnės leidybos kupiūras (t. 38, b. l. 43). Akivaizdu, kad S. K. dalyvavus pinigų keitimo procese, jam po tėvo mirties paliktų santaupų kiekis būtų buvęs neabejotinai žinomas.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo S. K. aiškinimą, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvę pinigai paveldėjimo teise priklausė pastarojo motinai, paneigia ir jų laikymo aplinkybės. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 12 d. kratos protokolo matyti, kad, be kitų daiktų, rasti ir paimti 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur buvo supakuoti į 9 atskiras pakuotes, kurios buvo polietileninės ir popierinės, o keturios pakuotės iš jų dar buvo sudėtos ir į polietileninį maišą (t. 18, b. l. 75–96). Nuteistasis S. K. negalėjo paaiškinti, kodėl rasti pinigai buvo išskirstyti į 9 atskiras pakuotes, kas tuos pinigus supakavo ir kodėl (t. 38, b. l. 42–44). Nors liudytoja J. K. 2018 m. balandžio 19 d. prašyme dėl pinigų grąžinimo nurodė, kad seife rasti pinigai buvo sudėti į krūveles, ant kurių ji ranka buvo užrašiusi pinigų sumą, tačiau nepaaiškino skirtingo pinigų įpakavimo priežasties. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, tai, kad rasti pinigai buvo įpakuoti įvairiose skirtingose pakuotėse, sudaro pagrindą manyti, jog pinigai buvo gauti iš skirtingų šaltinių ir į seifą saugojimui padėti skirtingu laiku. Aptartų faktinių objektyvių duomenų visetas paneigia apeliantų versiją, kad 182 900 JAV dolerių (154 267, 88 Eur) ir 53 200 Eur yra nuteistojo tėvo į Lietuvos Respubliką atsivežti pinigai, kuriuos po pastarojo mirties paveldėjo J. K..

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo aiškinimą, kad J. K. iki 2017 m. spalio 12 d. disponavo didesne nei 200 000 Eur suma, kurią paveldėjo po V. K. mirties. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad S. K. į J. K. sąskaitą periodiškai pervesdavo pinigus: 2012 m. – 432,37 Eur, 2013 m. – 2 841,72 Eur, 2014 m. –11 046,43 Eur, 2015 m. – 10 157,65 Eur, 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 523,53 Eur (t. 34, b. l. 21–22).

31. Taigi nepasitvirtinus, kad seife rasti pinigai yra J. K. po vyro mirties paveldėti pinigai, nėra jokio pagrindo manyti, kad minėta pinigų suma buvo gauta iš teisėtos nuteistojo S. K. ar J. K. veiklos (kaip minėta, J. K. po savo vyro mirties neturėjo nepertraukiamo oficialaus pajamų šaltinio, jos gaunamos oficialios pajamos nebuvo didelės). Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 12 d. kratos protokolo matyti, kad atliekamos kratos metu J. K. nurodė, jog vienu kambariu jos bute (kratos protokole pažymėtu Nr. 2), gyvendamas jos namuose, naudojosi S. K. (t. 18, b. l. 75–96). Jis naudojosi minėtame kambaryje buvusiais daiktais, kompiuteriu. Todėl neatmestina, kad jis motinos namuose be kitų daiktų saugojo ir iš neteisėtos veiklos gautus pinigus. Aplinkybė, kad seifas stovėjo ne paties nuteistojo gyvenamojoje vietoje, o jos motinos bute, neeliminuoja galimybės, jog S. K., siekdamas apsunkinti pinigų suradimą, juos pas savo motiną laikė saugioje, specialiai turtinėms vertybėms skirtoje laikyti vietoje – seife, buvusiame buto bendro naudojimo patalpoje – sandėliuke. Juolab, kad iš nuteistojo S. K. parodymų matyti, jog jis bute dažnai lankydavosi ir kartais jame gyvendavo.

32. Nuteistasis S. K. dėl 96 620,87 Eur, buvusių jo vardu atidarytose banko sąskaitose, aiškino, kad AB „SEB bankas“ sąskaitoje buvo jo įmonės įstatinis kapitalas, pinigai už pardavimus, galimai ir kitos lėšos (t. 38, b. l. 44), tačiau nuteistasis negalėjo nurodyti, kokias pajamas gavo iš įmonės „V. N.“ (t. 38, b. l. 46). Aplinkybės, kokia yra minėtos bendrovės apyvarta, nuteistasis S. K. negalėjo nurodyti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje metu (t. 29, b. l. 114). Bylos duomenimis, UAB „V. N.“ 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. deklaravo nuostolingą veiklą, dividendai vieninteliam bendrovės akcininkui – S. K. nebuvo mokami. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. AB „SEB bankas“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 22 500,11 Eur. S. K. negalėjo paaiškinti kitų jo banko sąskaitose buvusių (iš viso 74 120,76 Eur (96 620,87 - 22 500,11)) pinigų kilmės (t. 38, b. l. 45–46).

33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. K. banko sąskaitose buvusių pinigų teisėtumą. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad iš viso į S. K. banko sąskaitas, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. S. K. iš įmonės O. K. gavo 124 946,03 Lt pajamų. Iš įmonės internetinio puslapio matyti, kad jos veikla apibrėžiama, kaip keitykla, kurioje galima pirkti ir parduoti virtualią valiutą (t. 34, b. l. 13–15). 2023 m. sausio 16–23 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad įmonė K. O. S. K. ir J. K. teikė virtualios valiutos keitimo į JAV dolerius paslaugą. Tačiau pirmosios instancijos teisme S. K. negalėjo nurodyti vertimosi virtualia valiuta aplinkybių, teigdamas, kad vieta, kur jis laikė virtualią valiutą neegzistuoja (t. 38, b. l. 45). Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad virtualieji pinigai buvo gauti teisėtu būdu. Be to, 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad 2011 m. pagal du tarptautinius mokėjimo pavedimus iš E. P. į S. K. banko sąskaitą įskaityta 7 860 JAV dolerių (5 469,69 Eur) suma. 2012 m. gruodžio 10 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu į S. K. mokėjimo korteles, susietas su AB SEB banko sąskaita ir į sąskaitą Luminor Bank AS gauti lėšų – 89 896,89 Eur įskaitymai iš PayPal sąskaitos. Į PayPal sąskaitą, iš kurios pervestos piniginės lėšos į S. K. sąskaitas, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. vasario 23 d. buvo gaunamos piniginės lėšos už prekes, parduotas internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetainėje eBay (t. 34, b. l. 19–20). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. K. prekiavo ne sukčiavimo būdu, o teisėtai įgytais daiktais. S. K. 2012–2017 m. nebuvo įregistravęs individualios veiklos, gautų pajamų nedeklaravo. 2017 m. vasario 21 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu į S. K. sąskaitas gauti keturi lėšų pervedimai, kurių bendra suma 5 953 Eur iš W. A.. S. K. valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 m. iš W. A. gautų pajamų nedeklaravo (t. 34, b. l. 20–21).

34. Iš šių šaltinių ir kitų užsienio įmonių pinigai buvo pervedami ir į J. K. sąskaitas. Į J. K. sąskaitas 2004–2007 m. laikotarpiu gauta iš kompanijos R. A. – 18 843,75 Lt, iš B. G. – 11 720,94 Lt, iš O. K. (O. K.) – 184 597,10 Lt. J. K. 2004–2010 m. laikotarpiu nebuvo įregistravusi individualios veiklos (t. 34, b. l. 29). Ji nei atliekamo ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškino šių pavedimų kilmės. Bylos duomenimis nei nuteistojo S. K., nei juo labiau jo motinos J. K. su minėtomis bendrovėmis darbiniai ar kiti civiliniai teisiniai santykiai nesiejo. Taigi laikyti, kad minėti pavedimai buvo gauti iš teisėtos veiklos, nėra pagrindo. 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad jeigu 2011 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 12 d. laikotarpiu gautos 101 319,58 Eur nedeklaruotos pajamos (iš E. P., W. A., Paypal sąskaitos) ir 36 186,87 Eur nedeklaruotos pajamos, gautos iš O. K. (O. K.) buvo neteisėtos S. K. pajamos (būtent tai apeliacinės instancijos teismas ir patvirtino), tai per 2004 m. sausio 1 d – 2017 m. spalio 12 d. laikotarpį S. K. gavo 117 642 Eur teisėtų pajamų ir apytikriai patyrė 182 589 Eur išlaidų (t. 34, b. l. 25). Taigi S. K. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d – 2017 m. spalio 12 d. patirtos išlaidos ženkliai viršijo jo nustatytas teisėtu būdu gautas pajamas.

35. Dėl 5 017,26 Eur, rastų jo asmens kratos metu, S. K. aiškino, kad šie pinigai buvo išgryninti iš jo banko sąskaitos, tačiau negalėjo pasakyti, kas šią pinigų sumą į jo banko sąskaitą pervedė (t. 38, b. l. 46).

36. Dėl 2017 m. spalio 12 d. kratos, atliktos pas J. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu, rastame metaliniame lagaminėlyje buvusių 20 620 JAV dolerių (17 392,04 Eur) bei 53 350 Eur, S. K. aiškino, kad šie pinigai priklausė jam. Buvo gauti iš daiktų perpardavinėjimo, kuriuo jis užsiėmė nuo 2012 m. iki 2017 m. Nuteistasis teigė, kad jis pirkdavo ir perparduodavo dviračių šalmus, sporto inventorių, automobilių ir motociklų detales. S. K. patvirtino, kad jis tokiai veiklai vykdyti neturėjo verslo liudijimo ar individualios veiklos vykdymo pažymėjimo. Kiek iš tokios veiklos jis galėjo užsidirbti, S. K. nenurodė. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu rasdavo klientus, kaip vykdė pirkimus, kokie buvo jo pardavimų kiekiai. Nuteistasis teigė, kad per mėnesį galėjo įvykdyti vieną – du daiktų pirkimo pardavimo sandorius, tačiau galėjo būti atvejų, kai nebuvo nei vieno sandorio. S. K. negalėjo patvirtinti, kad visi atliktų kratų metu rasti pinigai, buvo gauti iš jo vykdomos daiktų perpardavinėjimo veiklos, pripažino, jog negali pagrįsti visų piniginių lėšų kilmės (t. 38, b. l. 46–47). Taigi nors nuteistasis S. K. aiškino, kad jis užsiėmė įvairių daiktų perpardavinėjimu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apie tokią jo vykdytą individualią (verslo liudijimo, individualios veiklos pažymos) arba įmonės veiklą (apskaitos dokumentų). Aplinkybė, kad S. K. internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ galimai vertėsi internetine prekyba nesuteikia pagrindo manymui, jog jis prekiavo legaliai, o ne sukčiavimo būdu įgytais daiktais (t. 29, b. l. 62, 113). Tam neprieštarauja ir byloje esanti informacija apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad S. K. galimai kartu su kitais asmenimis 2009–2017 m. laikotarpiu dalyvavo Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdytuose nusikaltimuose, t. y. kai Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiose internetinėse parduotuvėse, pasinaudojus pavogta asmenine informacija, buvo užsakinėjamos prekės. Įgytos prekės toliau pagal sukurtas schemas buvo siunčiamas į užsienio šalis, kur pelningai buvo pardavinėjamos (t. 29, b. l. 159).

37. S. K. teigimu, jis pinigų įsigyti perpardavinėjamoms prekėms turėjo dėl dėdės A. K. paskolintų 120 000 Lt, kuriuos investavo į bitkoinus ir altkoinus, ir iš šios investicijos gavo piniginę naudą (t. 38, b. l. 45), tačiau šios nuteistojo S. K. versijos objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina.

38. Iš byloje esančios paskolos sutarties matyti, kad 2009 m. sausio 8 d. S. K. iš A. K. pasiskolino 120 000 Lt be palūkanų (t. 24, b. l. 172). Liudytojas A. K. patvirtino, kad buvo atvejis, kai jis S. K. 2008–2010 m. paskolino 120 000 Lt, tačiau teigė, jog pinigus nuteistajam atvežė vasaros laikotarpiu, kai eilinį kartą vyko atostogauti pas motiną. Liudytojas A. K. teigė, kad pinigus į Lietuvos Respubliką jis atsivežė JAV doleriais. Kadangi S. K. norėjo pinigus gauti litais, liudytojas A. K. pats dolerius į litus iškeitė Jonavoje, miesto turguje. Juos S. K. į rankas perdavė Kaune (t. 38, b. l. 19). Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus paskolos sutartį, liudytojas A. K. teigė, kad galėjo būti ir taip, kad jis pinigus S. K. paskolino žiemą, nes buvo laikotarpis, jog jis mamos vykdavo aplankyti ir žiemos metu. Pasak A. K., pinigus jam grąžino J. K., pervesdama į sąskaitą (t. 38, b. l. 17–21). Taigi nors A. K. pakankamai detaliai nurodė, kokia valiuta pinigus atsivežė į Lietuvą, kur juos iškeitė ir perdavė S. K., tačiau painiojosi nurodydamas tariamo paskolos sandorio sudarymo metų laiką. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis buvo surašyta lietuvių kalba. Liudytojas A. K. paaiškino, kad paskolos sutartį surašė S. K., o jis dokumente tik pasirašė. Liudytojas parodė, kad jis nemoka rašyti lietuviškai, taip pat jam sudėtinga lietuviškai skaityti. Jis tvirtino, kad svarbiausia sutartyje buvo nurodyta suma, dėl kitų joje nurodytų sąlygų jis pasitikėjo sūnėnu (t. 38, b. l. 19). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sutarties sudarymu, pirmiausiai yra suinteresuotas asmuo, skolinantis pinigus, todėl nėra aišku, kodėl būtent S. K., tariamai iš A. K. gavęs 120 000 Lt, buvo paskolos sutarties sudarymo iniciatorius. Nors S. K. aiškino, kad paskolinti pinigai jam buvo reikalingi bitkoinų ir altkoinų įgijimui, tačiau tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog iš tiesų po 2009 m. neva sudarytos paskolos sutarties S. K. iš virtualios valiutos gavo kokią nors finansinę naudą, byloje nėra. Kaip jau minėta, pats S. K. nepaaiškino, kokiu būdu, realizavęs 120 000 Lt į virtualią valiutą, iš jos gavo pelną. Nuteistasis nurodė, kad ta vieta, kur jis laikė bitkoinus ir jų dalis, jau neegzistuoja (t. 38, b. l. 45). Esant šioms aplinkybėms, vertinti neva S. K. ir A. K. 2009 m. sausio 8 d. sudarytą 120 000 Lt paskolos sutartį kaip realų sandorį, nėra pagrindo. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių metaliniame lagaminėlyje rastų pinigų įgijimo teisėtumą.

39. Nuteistojo S. K. aiškinimas apie kitų kratos metu rastame lagaminėlyje buvusių daiktų – juvelyrinių dirbinių (trijų geltono metalo grandinėlių, geltono metalo grandinėlės su geltonai balto metalo pakabuku su trimis skaidriais akmenukais, balto metalo žiedo su dviem skaidriais akmenukais; 2 vnt. porų dėžutėse pilko metalo auskarų su skaidriais akmenukais) priklausomybę, nebuvo nuoseklus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis S. K. aiškino, kad auskarai priklauso jo motinai, o grandinėlės ir žiedas – jam. Tai yra jo močiutės ir giminaičių dovanos. Tačiau S. K. negalėjo nurodyti, kokia proga ir kada šias dovanas gavo. Jis teigė, kad mamai priklausantys auskarai jo lagaminėlyje buvo padėti atsitiktinai. S. K. lagaminėlį pas motiną atsivežė, kai buvo pas ją svečiuose dėl blogos sveikatos (t. 38, b. l. 45–46). Iš Dresdeno apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17 matyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis teigė, kad lagaminėlio turinys yra jo nuosavybė ir jo motinai nepriklauso (t. 29, b. l. 119).

40. 2022 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Specialisto išvada Nr. SI-9 dėl lagaminėlyje buvusių grynųjų pinigų ir juvelyrinių dirbinių, rastų kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas J. K., metu nustatyta, kad įvertinus 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. spalio 12 d. S. K. kredito įstaigose turimų lėšų likučius, patirtas apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas ir gautas pajamas, daroma išvada, jog jis gautomis teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintomis/neapmokestintomis) pajamomis negali pagrįsti pirmiau išvardinto turto (t. 16, b. l. 110–162). 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad, jeigu S. K. nedeklaruotos pajamos, gautos iš O.K., E. P., W. A., PayPal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtos pajamos, tai S. K. teisėtomis pajamomis negali pagrįsti: grynųjų pinigų (20 620 JAV dolerių, 53 350 Eur) ir juvelyrinių dirbinių buvusių metaliniame lagamine, S. K. asmens kratos metu rastų grynųjų pinigų – 5 017,26 Eur, 96 620,87 Eur lėšų, buvusių S. K. vardu atidarytose banko sąskaitose bei seife rastų pinigų: 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur (t. 34, b. l. 47). Kaip aptarta pirmiau, duomenų, kurie patvirtintų teisėtą pinigų, pervestų į S. K. banko sąskaitas pavedimais, gautais iš O.K., E. P., W. A. ir PayPal sąskaitos, kilmę, byloje nėra.

41. Byloje nustatyta, kad S. K., ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d. susitaręs su V. P., iš pastarojo už 74 000 Eur įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad V. P., atstovaujamas Z. P., už 74 000 Eur pardavė, o S. K. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl šios atsiskaitymo tvarkos: 7 400 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant ir patvirtinant sutartį; 29 806 Eur grynais S. K. įsipareigojo sumokėti prieš pasirašant Buto perdavimo-priėmimo aktą, 36 794 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui, pervedant pinigus į Buto hipotekos kreditoriaus sąskaitą (t. 13, b. l. 8–15). V. P., atstovaujamas Z. P., butą S. K. perdavė 2016 m. spalio 27 d (t. 13, b. l. 10). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. K. aiškino, kad didžiąją dalį pinigų buto įsigijimui jam dovanojo motina, nes norėjo, jog jis Vilniuje nusipirktų butą (t. 38, b. l. 47).

42. Iš tiesų iš 2022 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Specialisto išvados Nr. SI-9 matyti, kad specialistė teikė išvadą, kad tuo atveju, jeigu J. K. S. K. padovanojo ir faktiškai perdavė 57 920 Eur grynais pinigais, A. K. padovanojo ir faktiškai perdavė 2 500 Eur grynais pinigais, tai įvertinus S. K. 2016 m. sausio 1 d. galimai turimą 1 674,71 Eur grynų pinigų likutį, deklaruotas 5 750 Eur grynais pinigais gautas pajamas pardavus motociklą Ducati Monster, išimtas grynais pinigais lėšas 318,58 Eur iš Luminor Banks AS sąskaitos ir apytiksles 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 24 d. vartojimo išlaidas grynais pinigais 2 777,27 Eur, S. K. atsiskaitymui už butą, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo turėti 68 163 Eur grynų pinigų iš teisėtų pajamų šaltinių (t. 16, b. l. 110–162). Specialistė Irma Palionienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tokia specialisto išvada buvo sąlyginė, pateikta tikint S. K. iškelta versija, jog J. K. pastarajam iš tiesų padovanojo 57 920 Eur sumą grynaisiais pinigais. Ši nuteistojo S. K. versija buvo paneigta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi byloje esančius įrodymus, abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

43. 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad jei nedeklaruotos pajamos, gautos iš O.K., E. P., W. A. ir iš PayPal sąskaitos buvo neteisėtos S. K. pajamos, tai 2016 m. sausio 1 d. S. K. negalėjo turėti teisėtų pajamų likučio. Iš S. K. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 24 d. laikotarpiu gautų pajamų eliminavus nedeklaruotas galimai neteisėtas pajamas, taip pat pajamas gautas pagal dovanojimo sutartis, S. K. iki nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo galėjo turėti tik 2 447 Eur savų teisėtų pajamų (t. 34, b. l. 40–41).

44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis S. K. ir jo gynėjas nesutiko su byloje atliktais S. K. ir jo motinos J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimais, tvirtino, kad nėra aišku, kokia medžiaga remiantis buvo atliekamas tyrimas ir surašytos išvados, taip pat tyrimui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl paveldėto turto, dėl pajamų ir išlaidų, patirtų grynaisiais pinigais, be to specialistės išvadose nebuvo nurodyti galimi ūkinės finansinės veiklos pažeidimai, jų požymiai ir pasekmės, pažeistos mokesčių įstatymų bei kitos nuostatos bei atlikto tyrimo metodai, todėl apeliantai prašė paskirti ekonominę S. K. ir J. K. ūkinės finansinės veiklos ekspertizę.

45. Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gruodžio 28 d. bei 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvadų Nr. SI-9 ir Nr. SI-2 matyti, kad S. K. ir J. K. ūkinės finansinės veiklos ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-295 „Dėl finansinės ūkinės veiklos tyrimo specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo nuostatų bei pavedimo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą FR0568 formos patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis (t. 16, b. l. 110–125).

46. Tiek nuteistasis, tiek nuteistojo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus specialistei. Ji minėtų teisiamųjų posėdžių metu paaiškino, kokiais teisės aktais vadovavosi, tirdama nuteistojo S. K. ir jo motinos J. K. lėšų teisėtumą, bei nurodė, kokią metodiką naudojo, atlikdama finansinės veiklos tyrimus, taip pat kokią papildomą medžiagą vertino. Specialistė Irma Palionienė 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. teisiamųjų posėdžių metu paaiškino, kad ji specialisto išvadas, tiriant S. K. ir J. K. gautų pajamų teisėtumą, surašė remdamasi Mokesčių administravimo, gyventojų pajamų mokesčio įstatymu bei aktualia praktika. Išvados buvo teikiamos atlikus pajamų-išlaidų analizę pagal faktinius dokumentus, išanalizavus visas S. K. bei J. K. pajamas ir išlaidas. Specialistė patikslino, kad jai suformuluotoje užduotyje, klausimas dėl Mokesčių įstatymo nuostatų pažeidimo, ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, jų požymių ir pasekmių, nebuvo užduotas. Išvados buvo ruošiamos, atsakant į konkrečius suformuluotus klausimus (t. 38, b. l. 29–33, 118–120).

47. Nors apeliantai teigia, kad specialūs S. K. ir jo motinos ūkinės veiklos tyrimai buvo atlikti nevertinant papildomų dokumentų, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistė Irma Palionienė paaiškino, kad atliekant paskirtą tyrimą, kilus klausimams, ji kreipėsi į tyrėją, buvo pateikta papildoma medžiaga (VšĮ Emprekis duomenys dėl automobilių vertės), kurią ji vertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, po atliktų specialių tyrimų byloje, nuteistasis ir jo gynėjas nepateikė jokių reikšmingų papildomų duomenų, galinčių turėti įtakos atliktų S. K. ir J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatui.

48. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog specialisto išvada (ekspertizės aktas) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. specialisto išvada (ekspertizės aktas) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018, Nr. 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K-537-303/2015, Nr. 2K-129-495/2020), jam suteikiant išskirtinę reikšmę.

49. Taigi teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadą Nr. SI-9 ir 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvadą Nr. SI-2 vertina neatsietai nuo visų byloje esančių objektyvių duomenų. Vien tai, kad byloje esančios specialisto išvados nėra palankios nuteistajam ir jo pasirinktai gynybos pozicijai, nesudaro pagrindo byloje paskirti ūkinės finansinės veiklos tyrimo ekspertizę, todėl šis nuteistojo S. K. ir jo gynėjo prašymas buvo atmestas.

50. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nepaneigia S. K. aiškinimo, kad jo dėdė A. K. buto pirkimui jam padovanojo 2 500 Eur. Taigi neatmestina, kad nuteistasis S. K., įsigydamas butą, galėjo iš viso turėti 4 947 Eur (2 447 + 2 500) teisėtų pajamų. Todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio nustatomoji dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) tikslintina, nustatant, kad S. K. nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, iš jų 69 053 Eur (74 000 – 4 947) sumokėjo įgydamas 74 000 Eur vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

51. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad S. K. inkriminuotu laikotarpiu jo disponuotas 458 721,05 Eur, tai yra didesnės nei 900 MGL, vertės turtas, kurio įgijimo teisėtu būdu S. K. nepagrindė, įvertinus S. K. iš oficialios darbinės veiklos gautų pajamų dydį, jo 2004 m. – 2010 m. laikotarpiu gautų pajamų bei apskaičiuotų vartojimo išlaidų santykį, duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas ir atliekamą ikiteisminį tyrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, nebuvo įgytas teisėtu būdu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sudėtis.

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija)

52. Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo teigimu, neįrodžius buto pirkimui panaudotų lėšų nusikalstamos kilmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad S. K. yra kaltas padaręs BK 216 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Sutikti su šio skundo argumentu nėra pagrindo.

53. Pagal šiai bylai aktualiu laiku galiojusią BK 216 straipsnio redakciją (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą nustatymas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje ir jos taikymas siejami su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

54. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (pagal paskutinę 2021 m. lapkričio 23 d. BK 216 straipsnio redakciją, šis nusikaltimas gali būti padarytas taip pat siekiant padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių). Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį. Pabrėžiama ir tai, kad nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-135/2012, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-467/2012, Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017). Kartu pasakytina tai, kad nusikalstamos turto kilmės įrodytumo klausimas tokio pobūdžio bylose yra teisiškai sudėtingas, šiai problemai skirtas atskiras dėmesys tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje.

55. Pažymėtina, kad 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nuosprendžiui už pinigų plovimą priimti nereikalaujama, kad būtų tiksliai nurodyta, iš kokio pirminio nusikaltimo įgytas turtas. Nors Lietuvos Respublika minėtą konvenciją ratifikavo (2020 m. sausio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2806) su išlyga, kad nelaiko savęs įsipareigojusia pagal Konvencijos 9 straipsnio 6 dalį, tai nereiškia, kad minėta nuostata nėra aktuali formuojant Lietuvos teismų praktiką taikant BK 216 straipsnį. Pažymėtina, kad įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projekto aiškinamajame rašte (reg. data 2019 m. lapkričio 13 d., Nr. XIIIP-4177) nurodyta, jog minėta išlyga siekiama, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumo principas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

56. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulėje nurodyta, jog tam, kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, kartu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus (Preambulės 12 įtrauka, 3 straipsnio 3 dalies a ir b punktai); kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu (Preambulės 13 įtrauka).

57. Iš pirmiau nurodytų nuostatų darytina išvada, kad teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje kaltinamų ar kitų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Teismai, įgyvendindami šią diskreciją, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek į visas kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio turto kilmę. Šia prasme kaltinamų asmenų ar su jais susijusių vertinamo turto valdytojų nesugebėjimas pagrįsti teisėtos turto kilmės, ypač bylose, kuriose atskleista organizuoto nusikalstamumo veikla, laikytinas svarbia įrodomąją reikšmę turinčia aplinkybe, kuria teismas gali motyvuoti išvadą dėl nusikalstamos turto kilmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Teismų vadovavimasis tokia įrodinėjimo nuostata pinigų plovimo bylose EŽTT praktikoje nelaikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zschüschen prieš Belgiją, peticijos Nr. 23572/07; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sofia prieš San Mariną, peticijos Nr. 38977/15).

58. Iš tiesų 2022 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Specialisto išvadoje Nr. SI-9 nurodyta, kad tuo atveju, jeigu J. K. S. K. padovanojo ir faktiškai perdavė 57 920 Eur grynais pinigais, A. K. padovanojo ir faktiškai perdavė 2 500 Eur grynais pinigais, tai įvertinus S. K. 2016 m. sausio 1 d. galimai turimą 1 674,71 Eur grynų pinigų likutį, deklaruotas 5 750 Eur grynais pinigais gautas pajamas pardavus motociklą Ducati Monster, išimtas grynais pinigais lėšas 318,58 Eur iš Luminor Bank AS sąskaitos ir apytiksles 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 24 d, vartojimo išlaidas grynais pinigais 2 777,27 Eur, S. K. galėjo turėti 68 163, 29 Eur grynų pinigų (t. 16, b. l. 121). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. K. aiškino, kad didžiąją dalį pinigų buto įsigijimui jam dovanojo motina, nes norėjo, jog jis Vilniuje nusipirktų butą (t. 38, b. l. 47). Teisėjų kolegija tokį S. K. aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes ją paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys.

59. Nors iš byloje esančių VMI pateiktų S. K. metinių pajamų deklaracijų už 2016 m. laikotarpį matyti, kad jis deklaravo iš J. K. gautus 57 920 Eur (t. 12, b. l. 59–67), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad piniginių lėšų deklaravimas savaime nepagrindžia išvados, jog šios lėšos buvo gautos ir, juo labiau, teisėtu būdu. Byloje nustatyta, kad J. K. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 14 d., t. y. datomis, kurios nurodytos fiktyviose pinigų dovanojimo S. K. sutartyse, 57 920 Eur nedisponavo, todėl neturėjo objektyvios galimybės savo sūnui minėtu laikotarpiu per keturis kartus paskolinti pinigų buto įsigijimui. S. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokio kito 57 920 Eur sumos teisėto pinigų šaltinio. Tai, kad S. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo turėdamas tikslą legalizuoti iš neteisėtos veiklos įgytą turtą, patvirtina ir atsiskaitymo už perkamą butą aplinkybės. Šalys susitarė dėl šios atsiskaitymo tvarkos: 7 400 Eur – pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant ir patvirtinant sutartį; 29 806 Eur grynais S. K. įsipareigojo sumokėti prieš pasirašant Buto perdavimo-priėmimo aktą, 36 794 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui, pervedant pinigus į Buto hipotekos kreditoriaus sąskaitą (t. 13, b. l. 8–15). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja Z. P. parodė, kad didelę dalį buto kainos S. K. norėjo sumokėti grynaisiais pinigais. S. K. davė 7 400 Eur užstatą, 36 794 Eur pervedė per banką, o likusią sumą – 29 806 Eur davė kupiūromis. Liudytoja teigė, kad ji nelabai norėjo imti grynųjų pinigų, prašė, jog S. K. atsiskaitytų pavedimu, bet jis norėjo, kad bent dalį sumos galėtų apmokėti grynaisiais (t. 38, b. l. 2–3).

60. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad S. K., įsigijęs minėtą butą Vilniuje, savo gyvenamosios vietos nepakeitė ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė sustiprina manymą, kad pagrindinis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo tikslas buvo neteisėtu būdu įgytų pinigų legalizavimas. Nuteistasis S. K. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių lėšų, kuriomis jis atsiskaitė už minėtą butą, teisėtos kilmės.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, kokią konkrečiai neteisėtu būdu gautų pinigų sumą S. K. legalizavo įsigydamas 74 000 Eur vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), svarbu įvertinti 2023 m. balandžio 12 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. SI-2, kuria nustatyta, kad jei nedeklaruotos pajamos, gauto iš O.K., E. P., W. A. ir iš PayPal sąskaitos buvo neteisėtos S. K. pajamos, tai 2016 m. sausio 1 d. S. K. negalėjo turėti teisėtų pajamų likučio. Iš gautų pajamų eliminavus nedeklaruotas galimai neteisėtas pajamas 19 344 Eur ir 60 420 Eur pajamas, gautas pagal dovanojimo sutartis, S. K. per 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 24 d. iš teisėtų pajamų šaltinių ir iš fizinio asmens K. P. (K. P.) gavo 6 355 Eur pajamų, turėjo 3 908 Eur išlaidų, nesusijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu ir pervedimais J. K.. Todėl daroma išvada, kad iki nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo S. K. galėjo turėti 2 447 Eur savų teisėtų pajamų, kurių šaltinis – grynaisiais pinigais gautos pajamos pardavus transporto priemonę (t. 34, b. l. 36–37). Iš byloje esančios 2016 m. liepos 12 d. pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad A. K. S. K. padovanojo 2 500 Eur (t. 27, b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. aiškino, kad jis S. K. padovanojo 2 500 Eur, nes bendraudamas su sūnėnu suprato, jog pastarajam reikia pinigų. Kadangi liudytojo brolis jam praeityje buvo daug padėjęs, todėl, turėdamas galimybę, jis padovanojo pinigų S. K. (t. 38, b. l. 20). Šią gautą pinigų sumą S. K. deklaravo pateikdamas metinę pajamų deklaracijų už 2016 m. (t. 17, b. l. 101–104). Nors aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistajam inkriminuotu laikotarpiu jis disponavo didesne nei 900 MGL neteisėtu būdu gautų pinigų suma, kurios dalį S. K. siekė legalizuoti įgydamas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kaip jau minėta, nepaneigia, jog A. K. 2016 m. liepos 12 d. S. K. padovanojo 2 500 Eur, kuriuos pastarasis panaudojo buto pirkimui, taip pat kad sutarties sudarymo metu S. K. turėjo 2 447 Eur savų teisėtu būdu gautų pajamų. Taigi neatmestina, kad S. K. iki nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo iš viso turėjo 4 947 Eur (2 447 + 2 500) teisėtų pajamų.

62. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendis tikslintinas, įteisintų nusikalstamu būdu gautų pinigų sumą, panaudotą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimui sumažinant iki 69 053 Eur.

63. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis S. K., suvokė, kad lėšos, kuriomis jis disponavo, yra gautos neteisėtu būdu, norėdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, nusikalstamą kilmę, surašė fiktyvias pinigų dovanojimo sutartis, šiuos pinigus panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui ir norėjo taip veikti. S. K. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo S. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija).

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija)

64. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-689/2019, Nr. 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

65. BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, kita vertus, kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytomis veikomis kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Jos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, Nr. 2K-83-648/2020, Nr. 2K-173-387/2022, Nr. 2K-90-1073/2023, Nr. 2K-213-511/2023).

66. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl dokumentų suklastojimo pavojingumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į neigiamų padarinių valstybei grėsmę, pvz., įrašant į dokumentą netikras sandorių datas gali būti išvengta mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014, Nr. 2K-12-654/2023).

67. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. K. aiškino, kad jam padovanoti pinigus jo motina J. K. sugalvojo pati. Tai padaryti ji norėjo dėl amžiaus, norėjo investuoti. S. K. teigimu, dovanojimo sutarties sudarymas buvo jo idėja. Jis susirado pavyzdžius, kuriuose buvo nurodyta data, kas kam ir ką dovanoja, o J. K. sutartyse tik pasirašė (t. 38, b. l. 43). Tokį S. K. aiškinimą paneigia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad dovanojimo sutartyse nurodytu laiku J. K. 57 920 Eur neturėjo.

68. 2023 m. balandžio 12 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. SI-2 nustatyta, kad tuo atveju, jei pavedimais iš O. K., R. A., O.K., D. C. ir S. K. į motinos sąskaitą pervestos lėšos nebuvo J. K. teisėtos pajamos, J. K. 2016 m. sausio 1 d. galėjo turėti 10 222 Eur piniginių lėšų likutį, pagrįstą teisėtomis pajamomis (3 047 + 25 244 – 18 069). Per 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 4 d. laikotarpį J. K. gavo 3 955 Eur (4 500,57 – 545,81) teisėtų pajamų, turėjo 3 142 Eur išlaidų, nesusijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 4 d. laikotarpio J. K. teisėtos pajamos viršijo išlaidas 813 Eur. Daroma išvada, kad J. K. galėjo turėti 11 035 Eur (10 222 + 813) teisėtų pajamų iki pinigų pagal dovanojimo sutartis perdavimo S. K., jei 2004–2016 m. spalio 4 d. laikotarpiu gautos pajamos iš O. K., R. A., D. C. ir S. K. nebuvo teisėtos pajamos (t. 34, b. l. 38, 39). Nuteistasis S. K. ir jo motina J. K., baudžiamojo proceso metu negalėjo paaiškinti pinigų, į savo banko sąskaitas pavedimais gautų iš O. K., R. A., O.K., kilmės. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šie pavedimai į nuteistojo S. K. ir jo motinos banko sąskaitas buvo pervesti už jų darbinę ar kokią nors kitą teisėtą veiklą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių piniginių lėšų nelaikė teisėtomis pajamomis.

69. Net ir laikant, kad D. C. J. K. pervesti pinigai buvo teisėtai gautos pajamos (2005 m. – 2 000 Lt, 2006 m. – 1 800 Lt, 2007 m. – 650 Lt (o D. C. pervesta 1 144 Lt), 2012 m. – 1 860 Lt), pervestos siekiant finansiškai paremti J. K., S. K. inkriminuotu laikotarpiu J. K. piniginių lėšų likutis nebūtų pakankamas pinigų dovanojimo S. K. sutarčių sudarymui.

70. Analogiškai vertinami apeliacinės instancijos teisme nuteistojo S. K. gynėjo pateikti dokumentai dėl išmokų konclagerių ir getų kaliniams, iš kurių matyti, kad 2006 m. birželio 22 d. buvo priimti sprendimai dėl J. K. 1 438 Eur dydžio išmokos išmokėjimo pirmame etape, taip pat 479 Eur išmokėjimo antrame etape (t. 39, b. l. 123, 124, 125, 126). Spręsti, kad iš Rusijos savitarpio supratimo ir santarvės fondo J. K. 2006 m. gauta pinigų suma – 1 917,33 Eur, galėtų turėti esminės įtakos atliktiems S. K. ir J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimams ir teiktoms specialisto išvadoms, nėra pagrindo.

71. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad S. K. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 21 d. į motinos J. K. sąskaitas kredito įstaigose pervedė 25 023,98 Eur, per tą laikotarpį iš motinos sąskaitų į savo banko sąskaitas gavo 156,68 Eur (t. 16, b. l. 110). Taigi būtent S. K. finansiškai rėmė J. K.. Ši aplinkybė sustiprina manymą, kad S. K. pagamino tikrovės neatitinkančias 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartis bendrai 57 920 Eur sumai.

72. Taigi aptartų faktinių objektyvių duomenų visetas patvirtina, kad dovanojimo sutartyse nurodytų pinigų sumų J. K. S. K. realiai neperdavė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K., siekdamas įteisinti jo neteisėtai įgytas lėšas, iniciavo šių sutarčių surašymą ir pasirašymą, turėdamas tikslą iš nusikalstamos veiklos gautas lėšas panaudoti nekilnojamojo turto įgijimui. Tokiais savo veiksmais jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo dokumentus, kuriuos per kitus asmenis pateikė savo advokatui Eugenijui Markevičiui, nežinančiam apie jų netikrumą, o advokatui jo prašymu 2018 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, jas pateikus prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00938-13, jis, siekdamas nuslėpti didžiosios dalies lėšų, kuriomis jis sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamą kilmę, panaudojo netikrus savo pagamintus dokumentus. S. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įsigaliojus naujai BK redakcijai

73. Šioje baudžiamojoje byloje S. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu galiojo BK 189¹ straipsnio 1 dalies 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija, o kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taip pat nusikaltimų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 300 straipsnio 1 dalies 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija.

74. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, pagal kurią už nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje papildomai numatyta alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, o už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – papildomai įtvirtintos dvi alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas.

75. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu ir nuteistajam suteikus paskutinį žodį apeliantai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs BK pakeitimai nuteistojo padėtį sunkina, tačiau teisėjų kolegija sprendžia priešingai, nes alternatyvių bausmių papildomas nustatymas baudžiamojo įstatymo sankcijoje laikomas nuteistojo padėtį švelninančiu pakeitimu. Toks išaiškinimas dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų taikymo pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024.

76. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

77. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, o BK 300 straipsnio 1 dalyje viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, šios normos, lyginant su BK 189¹ straipsnio 1 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalimi (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) švelnina nuteistojo S. K. teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

78. Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. K. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

79. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. K. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.

Dėl S. K. skiriamos bausmės

80. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su S. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, nenurodė. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo S. K. gynėjas prašė jo ginamojo veiksmų pagal naują BK 189¹ straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuoti, tačiau teigė, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – baudos yra per griežtos, jo gyvenimą paveiktų visapusiškai, o laisvės apribojimo bausmė S. K. turėtų švelnesnį poveikį.

81. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

82. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. K. skirtinų bausmių rūšies ir jų dydžio, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį bei nuteistojo asmenybę. S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtus nusikaltimus: apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 4 dalis), sunkų nusikaltimą finansų sistemai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. K. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, turi sūnų. Jis nusikalto būdamas neteistas (t. 36, b. l. 169–170). Kaip jau minėta, po šių nusikaltimų padarymo S. K. buvo priimtas Dresdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimas byloje 201_Ls 112 Js 40879/17, kuriuo jis pripažintas kaltu už įvykdytus komercinio pobūdžio sukčiavimus ir pasikėsinimus sukčiauti. Iš byloje esančios UAB „H. B.“ direktoriaus pateiktos charakteristikos matyti, kad S. K. charakterizuojamas kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (t. 38, b. l. 116). Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad S. K. po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, daugiau Lietuvos Respublikoje nenusikalto. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad S. K. yra apsisprendęs tolesnių savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

83. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702), padarymą paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

84. Pirmosios instancijos teismas motyvų dėl S. K. skiriamos baudos dydžio nenurodė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, nuteistajam nustatydamas bausmės – baudos dydį, pagrįstai vadovavosi nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702), padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią už sunkius nusikaltimus buvo numatyta bauda iki 1 500 MGL ir tuo, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis veikos baigtumo metu buvo 37,66 Eur (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BK įvardijamas MGL), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur). Vis dėlto, apygardos teismas, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, kurios numatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nenustatęs S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, plačiau neaptaręs kitų skiriamos bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, S. K. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė didesnę nei šios bausmės vidurkis – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą.

85. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo metu bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nėra nuteistojo S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teigiamą nuteistojo charakteristiką, laikotarpį, praėjusį nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir tai, jog jis po šių nusikaltimų padarymo Lietuvos Respublikoje daugiau nenusikalto bei atsižvelgusi į sumažintą kaltinimo apimtį, konfiskuojamo turto ir išieškomos turto vertės dydį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti S. K. pagal BK 216 straipsnio paskirtos baudos dydį iki 750 MGL, t. y. 28 245 Eur (750 x 37,66). Tokio dydžio bauda yra teisinga, proporcinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę.

86. Teisėjų kolegija, nustatydama S. K. bausmių rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be kitų jau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta reali žala. Kaip jau minėta, po S. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo praėjo daug laiko, duomenų, kad jis Lietuvos Respublikoje būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, S. K. už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė baudą, kurios dydį nustatė BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu ir už apysunkio nusikaltimo padarymą numačiusiame baudą nuo 100 MGL iki 4 000 MGL, ribose ir atsižvelgęs į tai, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis veikos baigtumo metu buvo 37,66 Eur. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 baudų dydžiai (ir už apysunkio nusikaltimo padarymą), buvo ženkliai padidinti. S. K. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį paskirta mažesnė už šios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vidurkį – 800 MGL dydžio bauda. Taip pat apygardos teismas, S. K. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaudamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), kuria už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo nustatyta nuo 50 MGL iki 2 000 MGL bauda, paskyrė minimalią – 50 MGL dydžio baudą, vieną bazinį bausmių ir nuobaudų dydį prilygindamas 37,66 Eur. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė 2018 m. sausio 12 d., t. y. po 2018 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, kuria 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis padidintas iki 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose ir dėl neteisingai pritaikyto MGL dydžio nesant prokuroro skundo, negalėdama sunkinti S. K. teisinės padėties, nuosprendžio šiuo aspektu nekeičia, apsiriboja šios klaidos aptarimu. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes dėl nusikalstamų veikų pobūdžio ir nuteistojo asmenybės, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, atsižvelgusi į 2025 m vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo už šių nusikalstamų veikų padarymą S. K. paskirti mažesnių bausmių nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Todėl už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. K., jau išdėstytų argumentų pagrindu, skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės, kurios, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, su pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirta sumažinta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

87. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų svarstyti nuteistajam S. K. kitos rūšies bausmės paskyrimą (viešuosius darbus). Nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K‑98‑1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė.

88. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka baigiamųjų kalbų metu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis nesutiko su jo ginamajam už atskirus nusikaltimus paskirta baudos bausme, nurodydamas, kad S. K. laisvės apribojimo bausmė būtų švelnesnė bausmė nei didelė bauda.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas, įskaitant BPK 312 straipsnio 1 dalį, suteikia teisę nuteistajam apskųsti teismo nuosprendį bet kokiais motyvais, tačiau nenumato jo teisės prašyti apeliacinės instancijos teismo pabloginti jo teisinę padėtį, įskaitant, sugriežtinti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nesant prokuroro skundo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-579/2024). Atsižvelgus į tai, kad laisvės apribojimas laikytinas griežtesne bausme už baudą (BK 42 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pabloginti nuteistojo S. K. teisinę padėtį, paskiriant jam griežtesnę bausmę (nors nuteistajam laisvės apribojimo bausmė ir atrodo švelnesnė).

90. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bauda gali būti pakeista kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta ir tai, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, esant pagrindui, nuteistasis vykdymo procese turės teisę prašyti taikyti minėtas įstatymo nuostatas ir paskirtą baudą pakeisti kita bausme.

Dėl turto konfiskavimo

91. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. ir jo gynėjas nesutinka su S. K. skundžiamu nuosprendžiu taikytu turto konfiskavimu bei jo banko sąskaitose buvusių pinigų sumą atitinkančios pinigų sumos iš nuteistojo išieškojimu. Apeliantai tvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, dalyku ir rezultatu gali būti tik turtas, viršijantis 900 MGL sumą, todėl turtas, kurio vertė nesiekia 900 MGL, turi būti grąžintas S. K.. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskavo iš S. K. uždraustos veikos dalyką ir rezultatą: juvelyrinius dirbinius, kurie buvo rasti metaliniame lagamine: geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 1 391 Eur); geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 869 Eur); geltono metalo grandinėlę 1 vnt. (įkainojimas 608 Eur); geltono metalo grandinėlę su geltonai balto metalo pakabuku su trimis skaidriais akmenukais 1 vnt. (įkainojimas atitinkamai 101 Eur ir 610 Eur); balto metalo žiedą su dviem skaidriais akmenukais 1 vnt. (įkainojimas 543 Eur); dėžutėse pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais 2 vnt. (įkainojimas 137 Eur); dėžutėse pilko metalo auskarus su skaidriais akmenukais 2 vnt. (įkainojimas 614 Eur), 20 620 JAV dolerius ir 53 350 Eur, rastus metaliniame lagamine; 182 900 JAV dolerius ir 53 200 Eur, rastus seife; 5 017,26 Eur, paimtus S. K. asmens kratos metu; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. K. išieškoti uždraustos veikos rezultatą – pinigų sumą, atitinkančią jo sąskaitose buvusių neteisėtų lėšų sumą, tai yra 96 620,87 Eur.

93. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

94. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau aptartų į vieningą grandinę besijungiančių įrodymų visuma patvirtina, jog kratos, atliktos pas J. K., metu 20 620 JAV doleriai ir 53 350 Eur, rasti metaliniame lagamine; juvelyriniai dirbiniai, 182 900 JAV dolerių ir 53 200 Eur, rasti seife; 5 017,26 Eur, rasti S. K. asmens kratos metu, yra neteisėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai konfiskuoti. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog įstatymų leidėjas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kilti nustatė minimalią neteisėtu būdu įgyto turto vertės ribą (900 MGL, t. y. 45 000 Eur), nesuteikia pagrindo likusį turtą, nesiekiantį įstatyme įtvirtintos ribos, laikyti kaltininko teisėtu būdu įgytu turtu ir šiai turto daliai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tai, kad, pripažinus asmenį kaltu pagal BK 189¹ straipsnį, turi būti konfiskuotas visas neteisėtai nuteistojo turėtas turtas, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98-489/2020, Nr. 2K-7-119-719/2024).

95. Apygardos teismas, nustatęs, kad nuteistojo S. K. banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo gautos iš neteisėtos veiklos, pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. K. nusprendė išieškoti jo banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje taip pat pasitvirtino, kad S. K. legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir nuteistajam inkriminuotu laikotarpiu už jų dalį nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad minėtas butas yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, priemonė ir rezultatas, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai minėtą butą konfiskavo, t. y. perdavė valstybės nuosavybėn.

96. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog S. K. iki nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) įsigijimo sandorio sudarymo galėjo turėti 4 947 Eur (2 447 + 2 500) teisėtų pajamų. Todėl minėtą butą konfiskavus visa apimtimi, kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, priemonę ir rezultatą, minėta teisėtai turėtų pajamų suma (4 947 Eur), panaudota butui įsigyti, turi būti išskaičiuojama iš kito konfiskuojamo turto, taip užtikrinant, kad nebus konfiskuotas didesnės vertės turtas nei nustatytas nusikalstamų veikų rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam tikslui pasiekti tikslinga iš S. K. išieškomą jo banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas atitinkančią pinigų sumą – 96 620,87 Eur sumažinti 4 947 Eur suma (96 620,87 – 4 947).

97. Be to, kaip jau minėta, Drezdeno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 201 Ls 112 Js 40879/17, kuris pakeistas Drezdeno federalinės žemės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Nr. 11 Ns 112 Js 40879/17/17 (2), be S. K. paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtas ir 20 000 Eur sumos, kaip nusikalstamu būdu gautų pajamų, konfiskavimas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju S. K. inkriminuotas neteisėtas praturtėjimas, gavus lėšas iš nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m., iš esmės apima laikotarpį, dėl kuriuo įvykdytų sukčiavimų S. K. pripažintas kaltu minėtais užsienio valstybės teismų sprendimais, yra pagrindas manyti, kad S. K. minėtu laikotarpiu disponavo ir iš įvykdytų komercinių sukčiavimų gautomis pajamomis, kurios, kaip nustatė Drezdeno apylinkės teismas, sudaro 20 000 Eur. Taigi aptartu Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimu nusprendus šią pinigų sumą, kaip turtą, gautą iš įvykdytų sukčiavimų, iš S. K. išieškoti, yra pagrindas šia suma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu S. K. taikomą turto konfiskavimą. Todėl iš S. K., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoma jo banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas atitinkanti pinigų sumą mažintina iki 71 673,87 Eur (96 620,87 – 4 947 – 20 000).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

98. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 26 d. buvo gautas nuteistojo S. K. gynėjo advokato Ginto Gustaičio pranešimas apie susitarimo ginti nuteistąjį S. K. nutraukimą pastarojo iniciatyva dėl sunkios materialinės padėties (t. 39, b. l. 108, 109). Todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 7 d. informavo, kad nuteistąjį S. K. ginti parinktas iki tol nuteistąjį S. K. šioje baudžiamojoje byloje gynęs advokatas Gintas Gustaitis (t. 39, b. l. 111, 112), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi paskirtas šio nuteistojo gynėju (t. 39, b. l. 113) ir dalyvavo bylos nagrinėjime apeliacine tvarka.

99. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta 2025 m. kovo 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02987 su advokato Ginto Gustaičio prašymu Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo S. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 924,75 Eur (t. 39, b. l. 117–121).

100. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023).

101. Nors baudžiamoji byla dėl S. K. nuteisimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistajam skiriamos bausmės – baudos dydį, iš jo išieškomos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, nuteistojo materialinę padėtį, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme nurodytos sumos išieškojimas iš S. K., apsunkintų jam paskirtos bausmės atlikimą bei baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV-3060,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio aprašomąją dalį dėl nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių. Nustatyti, kad S. K. nuo 2009 m. iki 2017 m., gavęs lėšas iš nusikalstamų veikų, iš jų 69 053 Eur sumokėjo įgydamas 74 000 Eur vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad įteisinta nusikalstamu būdu gauta pinigų suma, atsiskaitant už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra 69 053 Eur.

Iš S. K., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškomą pinigų sumą, atitinkančią jo sąskaitose buvusių neteisėtų lėšų sumai, sumažinti iki 71 673,87 Eur.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti jam 800 MGL dydžio (30 128 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti jam 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą.

S. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), paskirtą bausmę sumažinti iki 750 MGL dydžio (28 245 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti 800 MGL dydžio (30 128 Eur) baudą.

Kitos Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą S. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėEvaldas PašilisJurga Vasiliauskienė