Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 2.1.7.3; 2.1.7.5; 2.1.7.4.3; 2.1.14.2; 2.3.4.3; 2.4.6.1; 28.2.2

2024 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo nuteistųjų K. D. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 26 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai (1:2), į bausmės laiką įskaitytas K. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 26 d. 22.53 val. iki 2023 m. lapkričio 27 d. 16.40 val. (1 d.) ir nuspręsta laikyti jį galutinai nubaustu 158 MGL (7 900 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, K. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti nepakeista.

R. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas: BK 292 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 5 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą; BK 292 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 26 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant 270 MGL (13 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę nuspręsta sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai (1:2), į bausmės laiką įskaitytas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 26 d. 22.53 val. iki 2023 m. lapkričio 27 d. 17.05 val. (1 d.) ir nuspręsta laikyti ją galutinai nubausta 198 MGL (9 900 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti nepakeista.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš R. V. automobilį „Chevrolet Orlando“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai, kvitas Nr. B008046, kaip nusikalstamos veikos priemonę, valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš K. D. kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 2201117TY“ IMEI: (duomenys neskelbtini) ir iš R. V. kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone8“ IMEI: (duomenys neskelbtini), saugomus VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, adresu Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, kvitas Nr. B008093, kaip nusikalstamos veikos priemones, valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. V. pripažinta kalta, kad dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: ji, už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, siekiantį už kiekvieną neteisėtai gabenamą asmenį 900 eurų bei 300 eurų išlaidas automobilio kurui, 2023 m. lapkričio mėn. 5 d., vietovėje Ķengarags, Latgale Suburb, Rygos mieste, Latvijoje, apie 11.15 val. į savo vairuojamą ir jai priklausantį automobilį ,,Chevrolet Orlando“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsisodino tris nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos šalies piliečius, prisistačiusius M. H., G. H. D., trečias asmuo nenustatytas, neturinčius dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kuriuos 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.23 val. iš Latvijos Respublikos neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Saločių k., sen., Pasvalio r., per buvusį Saločių – Grenctalės pasienio punktą bei tuo pačiu automobiliu neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2023 m. lapkričio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Salaperaugio k., Kalvarijos sav., buvusį Kalvarijos – Budzisko pasienio punktą neteisėtai pervežė (gabeno) į Lenkijos Respublikos teritoriją.

2. K. D. ir R. V. pripažinti kaltais dėl to, jog dėl savanaudiškų paskatų, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: K. D. ir R. V. už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, siekiantį už kiekvieną neteisėtai gabenamą asmenį 900 eurų bei 300 eurų išlaidas automobilio kurui, 2023 m. lapkričio mėn. 26 d., tiksliai nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietovėje, esančioje Latvijos Respublikos teritorijoje, į R. V. vairuojamą ir jai priklausantį automobilį ,,Chevrolet Orlando“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su R. V. įsisodino keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius Sirijos Arabų Respublikos piliečius A. A., M. A., H. A. ir Egipto pilietį I. A. S. A. E., neturinčius dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kuriuos 2023 m. lapkričio 26 d. apie 22 val. R. V., vairuodama šį automobilį, iš Latvijos Respublikos neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Saločių k., sen., Pasvalio r., per buvusį Saločių – Grenctalės pasienio punktą bei tuo pačiu automobiliu, K. D., vairuodamas pakaitomis su R. V., neteisėtai keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2023 m. lapkričio mėn. 26 d., apie 22.53 val., kelyje A 10 Panevėžys – Pasvalys – Ryga, Pumpėnų miestelio prieigose, Pasvalio r., buvo sulaikyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistojo K. D. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Alternatyviai prašoma pakeisti jam paskirtą bausmę (baudą) laisvės apribojimu arba sumažinti paskirtos baudos dydį.

3.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados apie jo kaltę inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu yra nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.

3.2. Apeliantas K. D. nurodo neginčijantis skundžiamame nuosprendyje nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. neginčija, jog Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis su sugyventine R. V. iš Latvijos Respublikos jos vardu registruotame automobilyje į Lietuvos Respubliką įvežė nuosprendyje minimus užsieniečius, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, neturėjo dokumentų, suteikiančių jiems teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Tačiau nuteistasis pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo nustatyta subjektyvioji BK 292 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pusė. Nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog neturėdamas pakankamai lėšų pragyvenimui ir gydymosi išlaidoms (yra neįgalus), nusprendė užsiimti pavėžėjo veikla. Radęs skelbimą už atlygį pavežti asmenis, pasiūlė savo paslaugas, šių paslaugų pageidavusiam asmeniui nurodydamas, kad pervežami asmenys privalo turėti dokumentus, leidžiančius jiems keliauti Europos Sąjungoje. Nuteistojo K. D. teigimu, jam buvo patvirtinta, kad pervežami asmenys tokius dokumentus turės ir keliaus teisėtai. Duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tik jį sulaikius Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnams suprato, jog vežti asmenys neturi teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti, kadangi apie tai jam pranešė vežamų asmenų dokumentus patikrinę policijos pareigūnai. Atsižvelgus į tai, apeliantas teigia kaltu prisipažinęs tik todėl, kad sulaikius sužinojo, jog jo veiksmai buvo nusikalstami. Šiuo aspektu sprendžiant, ar veiksmus, kurie atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, galima laikyti nusikalstamais, būtina nustatyti, ar tuos veiksmus darydamas asmuo žinojo, kad jie yra neteisėti ir būtent taip norėjo elgtis, pradėdamas juos atlikti.

3.3. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog įsodindamas vežamus asmenis į automobilį ir juos veždamas manė elgęsis ne nusikalstamai, patvirtina ir tai, kad Latvijos Respublikos teritorijoje sustabdę ir patikrinę policijos pareigūnai jį paleido važiuoti toliau. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikoje sulaikytų asmenų patikrinimo metu surinktų duomenų, jie visi turėjo Latvijos Respublikoje išduotus prieglobsčio prašytojo dokumentus. Atsižvelgus į tai, anot nuteistojo K. D., Latvijos policijos pareigūnams patikrinus vežamų asmenų dokumentus ir be jokių įspėjimų ar nurodymų leidus jam, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikoje registruotu automobiliu vykti Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kryptimi, jis buvo įsitikinęs, kad užsieniečiai turi reikiamus kelionės dokumentus, galiojančius visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Atitinkamai apeliantas teigia nežinojęs, kad užsieniečių vežimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gali būti laikomas nusikaltimu.

3.4. Analizuojamos aplinkybės, nuteistojo K. D. teigimu, privalėjo teismo būti tinkamai įvertintos ir aptartos, tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo pateikta jokių motyvų, kuriais būtų pagrįstos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl jo kaltės, kaip būtino inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio, egzistavimo. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, kad apeliantas prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

3.5. Nuteistojo K. D. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, nurodant, kad ji yra aiškiai per griežta. Apeliantas pažymi, kad yra neįgalus (nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas). Jo pragyvenimo šaltinį sudaro 350 Eur dydžio šalpos negalios pensija, kurios didžiąją dalį apeliantas nurodo išleidžiantis būtinų vaistų priemokoms. Nuteistojo teigimu, jis turi kreditinių įsipareigojimų – kas mėnesį bankui privalo mokėti 118,64 Eur dydžio įmoką. Be to, rūpinasi savo 80 metų amžiaus motina. Visuma šių aplinkybių, apelianto K. D. vertinimu, sudarė pagrindą teismui svarstyti galimybę paskirti jam kitą bausmės rūšį nei bauda, kadangi šios bausmės įvykdyti nuteistasis nurodo neišgalėsiantis. Apeliacinio skundo autorius sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kuriuose nurodoma, kad jo padaryta veika nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė jokių motyvų, kodėl jam buvo parinkta kita, neproporcinga jo asmenybei bausmės rūšis – bauda, taip pat kodėl buvo paskirtas 240 MGL baudos dydis, kai įstatymas numato galimybę už sunkų tyčinį nusikaltimą skirti baudą nuo 150 MGL. Apelianto K. D. manymu, įvertinęs jo asmenybę ir turtinę padėtį, Panevėžio apygardos teismas privalėjo apsvarstyti galimybę jam skirti laisvės apribojimo bausmę, o tai skundžiamame Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendyje padaryta nebuvo, tad jis laikytinas nemotyvuotu.

4. Nuteistosios R. V. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendį dalyje dėl jos pripažinimo kalta panaikinti ir išteisinti ją dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 292 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymo. Alternatyviai prašoma pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai mažesnę baudą.

4.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Taip pat neteisingai išsprendė bausmės skyrimo klausimus, jai paskirdamas teisingumo principui prieštaraujančią bausmę, neatsižvelgė į jos asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tvirtus socialinius ryšius, šeiminę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus.

4.2. Nuteistosios R. V. apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant inkriminuoti BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo gabeno užsieniečius per Lietuvos Respublikos sieną ar valstybės teritorijoje už piniginį atlygį, bet ir nustatyti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, t. y. kad kaltininkas suvokė, jog tokius veiksmus atlieka neteisėtai, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Nenustačius asmens veiksmų neteisėtumo, užsieniečių gabenimas traktuotinas kaip teisėtos pavežimo už atlygį paslaugos. Šiame kontekste nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatė, ar ji kartu su K. D. arba kiekvienas iš jų atskirai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ne bendrąja, bet baudžiamojo įstatymo, prasme. Taigi, byloje liko neįvertinta, ar apeliantė arba kitas bylos nuteistasis žinojo, kad vežami asmenys yra neteisėti migrantai ir negali teisėtai išvykti iš Latvijos Respublikos.

4.3. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, anot nuteistosios R. V., reikšminga ir aplinkybė, jog gabenami per Lietuvos Respublikos sieną užsieniečiai turėjo vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių – Latvijos Respublikos, išduotus dokumentus, leidžiančius jiems teisėtai būti toje valstybėje narėje, laisvai judėti jos teritorijoje, tad tik tokių asmenų išvykimas iš Latvijos Respublikos yra laikomas neteisėtu. Taigi, svarbu įvertinti, jog Šengeno erdvėje, kurioje nėra sienų kontrolės ir patikros, vyksta laisvas asmenų judėjimas, o sienų kirtimas yra nuolatinis. Šiame kontekste byloje nebuvo įvertinta aplinkybė, ar nuteistieji žinojo, kokius dokumentus turi jų vežami užsienio piliečiai. Apeliantė taip pat pažymi, kad vien ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo užduotuose klausimuose vartojami terminai apie tamsią užsieniečių odos spalvą nesudaro pagrindo tokius užsieniečius vežančiam asmeniui suprasti savo veiksmų neteisėtumo. Dar daugiau, aptariami terminai traktuotini, kaip diskriminuojantys užsieniečius dėl jų tautybės ir odos spalvos.

4.4. Anot apeliantės R. V., teismas bylos medžiagoje esantį nuteistojo K. D. telefoninį susirašinėjimą įvertino per siauriai, kadangi byloje yra duomenų, jog šis nuteistasis iš Rygos su užsieniečiais išvyko vėlai, nors į Rygą atvyko ir juos turėjo paimti anksti. Vėlų išvykimą paaiškina bylai svarbi aplinkybė – K. D. laukė, kol užsieniečiai susitvarkys kelionei būtinus dokumentus. Ši aplinkybė parodo, jog nuteistieji neturėjo galimybės įtarti, kad veždami užsieniečius elgiasi neteisėtai. Dar daugiau, apeliantės vertinimu, teismas per siauriai vertino ir kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, suabsoliutindamas tik pačių nuteistųjų parodymus, jų nedetalizuodamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad nuteistieji, nebūdami teisininkais, pripažino tik faktines bylos aplinkybes, t. y. tik tai, kad vežė užsieniečius, bei matydami, kad tokius jų veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiko neteisėtais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko su atitinkamu teisiniu jų veiksmų vertinimu, savo kaltę pripažindami pilnai. Atsižvelgus į tai, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme keltinas įrodymų vertinimo, jų pakankamumo klausimas. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, kasacinio teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių baudžiamosiose bylose bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosios byloje Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014), nuteistosios R. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad anksčiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismui neįrodžius jos veiksmų neteisėtumo pilnoje apimtyje, visos kilusios abejonės yra vertinamos jos naudai, taigi, privalo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

4.5. Remdamasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir juos aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018, 2K-179-719/2022), apeliantė R. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, neišsamiai įvertino bylos aplinkybes. Visų pirma, nuteistoji pažymi, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga – ji yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, išlaiko moksleivę dukrą ir (duomenys neskelbtini) grupės neįgalumą turintį sugyventinį, kuriam nustatytas tik (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Šeima taip pat prižiūri ir rūpinasi 80 metų sugyventinio motina B. D., gyvenančia Linkuvoje, bei neįgaliu sugyventinio broliu R. D., gyvenančiu Vilniuje. Tad didelę dalį pajamų per mėnesį šeima skiria, be kita ko, kuro išlaidoms. Finansinę padėtį sunkina ir skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotam automobiliui paimta 6 000 Eur vartojimo paskola bei kita – 3 000 Eur, vartojimo paskola. Tuo tarpu nuteistosios R. V. gaunamas atlygis sudaro vos apie 1 000 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismo nuteistajai paskirta bauda yra sunkiai pakeliama finansinė našta. Šiame kontekste apeliantė pažymi, kad anksčiau nėra teista ar bausta administracine tvarka, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovės pareigose – vadovauja maždaug 15 žmonių kolektyvui, darbe yra gerbiama ir vertinama, o tai ją charakterizuoja teigiamai. Skiriant bausmę svarbu ir tai, kad žala nei valstybei, nei jos valdymo tvarkai inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis padaryta nebuvo, didesnių pasekmių nesukėlė, kadangi buvo užkardyta policijos pareigūnų, o iš Latvijos Respublikos neteisėtai išvykę užsieniečiai grąžinti atgal į šią šalį. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji naujų nusikalstamų veikų padariusi nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016). Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, nuteistosios R. V. teigimu, leidžia spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bauda yra ženkliai per didelė, prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcinga jos asmenybei bei padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nors Panevėžio apygardos teismas darė išvadą, kad bauda yra parenkama mažesnė nei įstatymo numatytas jos vidurkis, anksčiau aptartos priežastys leidžia ją dar labiau sumažinti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. D. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistoji R. V. ir jos gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė – tenkinti nuteistosios skundą. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. D. ir nuteistosios R. V. apeliaciniai skundai atmetami

6. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistųjų K. D. ir R. V. apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų atlikti teisei priešingi ir pavojingi veiksmai skundžiamu nuosprendžiu tinkamai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Bausmės K. D. ir R. V. parinktos ir paskirtos tinkamai, atsižvelgus į visas reikšmingas BK Bendrojoje dalyje numatytas taisykles, nėra aiškiai per griežtos, tad nėra pagrindo jų dar labiau švelninti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2023 m. lapkričio 5 d. veiksmų (nuteistoji R. V.)

7. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. V. pripažinta kalta už tai, jog dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: ji, už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, siekiantį už kiekvieną neteisėtai gabenamą asmenį 900 Eur bei 300 Eur išlaidas automobilio kurui, 2023 m. lapkričio 5 d. vietovėje Ķengarags, Latgale Suburb, Rygos mieste, Latvijoje, apie 11.15 val. į vairuotą automobilį „Chevrolet Orlando“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsisodino tris nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos šalies piliečius, prisistačiusius M. H., G. H. D., trečias asmuo nenustatytas, neturinčius dokumentų, suteikiančių teisę jiems atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kuriuos 2023 m. lapkričio 5 d. apie 15.23 val. iš Latvijos Respublikos neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Saločių k., sen., Pasvalio r., per buvusį Saločių – Grenctalės pasienio punktą bei tuo pačiu automobiliu neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2023 m. lapkričio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Salaperaugio k., Kalvarijos sav., buvusį Kalvarijos – Budzisko pasienio punktą neteisėtai pervežė (gabeno) į Lenkijos Respublikos teritoriją.

8. Vertinant nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96–98; 2 t., b. l. 114–115), įskaitant apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos (2 t., b. l. 101–107), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji R. V. nuosekliai prisipažino kalta dėl anksčiau aprašytos nusikalstamos veikos padarymo. Apklausiama teisiamajame posėdyje nuteistoji nurodė, kad (2023 m.) lapkričio 5 d. su savo automobiliu „Chevrolet Orlando“ buvo Rygoje atvykusi į ekskursiją. Tuo metu jai paskambino K. (D.), kuris nurodė, kad sprogo jo vairuotos transporto priemonės padanga ir paprašė pagalbos – nuvežti tris asmenis iš Rygos per Lietuvos Respubliką į Lenkiją (netoli Vokietijos sienos). Nuvažiavusi 20–30 km už Rygos nuteistoji teigė perėmusi trijų tamsaus gymio asmenų vežimą iš K. D. Prisipažino supratusi, jog šie asmenys yra neteisėti migrantai (iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Buvo trys tamsaus gymio žmonės. Supratau, kad jie bus nelegalai. Įsisodinau juos vežti.“). Įsodinus šiuos asmenis į automobilį, su nuteistąja susisiekė asmuo vardu F., kuris jai davė nurodymus nufilmuoti ir nufotografuoti vežamus užsieniečius, taip pat siuntė maršrutų, kuriuo ji turėjo gabenti šiuos asmenis, atkarpų koordinates. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad šie baudžiamojo proceso eigoje nuteistosios R. V. nuosekliai duoti parodymai, kuriais ji prisipažino kalta dėl jai inkriminuotos BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 2023 m. lapkričio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos, buvo duoti laisva valia, be neleistino pašalinių asmenų poveikio, tad nėra teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Juolab, kad aptartas nuteistosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

9. Apklaustas kitas nuteistasis K. D. nurodė, kad internetinėje svetainėje „Facebook“ pamatė skelbimą, jog įmonė, kurios pavadinimo negalėjo pasakyti, ieško darbuotojų oficialiems (teisėtiems) asmenų pervežimams Europos Sąjungos ribose. Už kiekvieno iš asmenų nuvežimą iki galutinio kelionės tikslo nuteistajam minėta įmonė turėjo sumokėti po 900 Eur, taip pat buvo sutarta, jog įmonė apmokės 300 Eur automobilio kuro išlaidų. Šis užmokestis, anot nuteistojo, turėjo būti sumokėtas per banką „Revolut“ kriptovaliuta. Tokiu būdu pirmą kartą (t. y. 2023 m. lapkričio 5 d.) susitarė pavežti tris tamsaus gymio nepažįstamus asmenis – juos turėjo paimti nuo Rygos turgaus ir nuvežti į Lenkijos miestą, esantį prie pat Vokietijos valstybinės sienos, kur perėję tiltą minėti asmenys turėjo patekti į Vokietijos teritoriją. Nuvažiavus už Rygos maždaug 30 km sprogo nuteistojo vairuotos transporto priemonės padanga, tad K. D. teigė paprašęs nuvežti aptariamus užsieniečius iki galutinio kelionės tikslo Lenkijoje R. V. Anot jo, nuteistoji iš anksto apie tokį žmonių vežimą nežinojo, o su asmeniu vardu F., kuris anksčiau aptartoje įmonėje atliko dispečerio funkcijas (davė nurodymus apie kelionės maršrutus per „Telegram“ programėlę, stebėjo kelionės eigą, į jį buvo galima kreiptis kelionės metu iškilus problemoms), pradėjo bendrauti tik perėmusi vežti tris aptariamus užsieniečius. Šias nuteistojo K. D. nurodytas aplinkybes patvirtina jo mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi 2201117TY“ vidinėje atmintyje užfiksuoti programėlėje „Telegram“ nuo 2023 m. lapkričio 4 d., 16.31 val. iki 2023 m. lapkričio 18 d, 21.34 val. vykę susirašinėjimai su asmeniu vardu F. (registracijos vardas: (duomenys neskelbtini)). Iš šių susirašinėjimų matyti, kad nurodytu laikotarpiu F. nuteistojo prašė atsiųsti automobilio, kuriuo jis veš asmenis, nuotrauką, siuntė vietovių Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje koordinates (nuorodas), įvairius telefono numerius, o nuteistasis šiam asmeniui nurodė analizuojamu metu patekęs į avariją, taip pat teiravosi, į kieno sąskaitą (jo ar „žmonos“, kaip galima suprasti – nuteistosios R. V.) ir kada bus pervesti pinigai. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo K. D. žinutę F., kurioje jis šiam asmeniui nurodo ištrinti ankstesnį susirašinėjimą (1 t., b. l. 106–133).

10. R. V. mobiliojo ryšio telefono „iPhone 8“ vidinėje atmintyje užfiksuotos toliau nurodytos jos buvimo vietos, aktualios inkriminuojamu laikotarpiu – 2023 m. lapkričio 5 d., 11.07 val. – Rygoje, prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, 11.15 val. –pagrindiniame kelyje Ryga–Bauskė, 13.09 val. – nuo Bauskės link Saločių. Taip pat nustatyta, kad Wroclave nuteistoji buvo prekybos centre „Leroy Merlin“. 2023 m. lapkričio 6 d., 2.34 val. užfiksuota, kad nuteistoji R. V. buvo prie Lenkijos–Vokietijos sienos, prie tilto (1 t., b. l. 77–105). Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į bylą pateiktos Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykio ataskaitos matyti, kad transporto priemonė „Chevrolet Orlando“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 5 d., 15.23 val. (į Lietuvą iš Latvijos) atvyko per Saločių postą, 2023 m. lapkričio 7 d., 15.05 val. – (iš Lenkijos grįžo atgal į Lietuvą) per Kalvarijos postą (2 t., b. l. 8–9).

11. Analizuojamus nuteistųjų R. V. ir K. D. parodymus, taip pat fiksuotas nuteistosios buvimo vietas inkriminuojamu laikotarpiu patvirtina ir jos mobiliojo ryšio telefone „iPhone 8“ programėlėje „Telegram“ rasti susirašinėjimai su asmeniu F. (registracijos vardas: (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 5 d., 20.21 val. iki 2023 m. lapkričio 11 d., 18.52 val. Iš šių susirašinėjimų turinio matyti, kad asmuo vardu F. 2023 m. lapkričio 5 d., 20.21 val. nuteistajai R. V. atsiuntė nuorodą su vietovės Grondų Michalai, Lenkijoje koordinatėmis ir rusų kalba parašė žinutę: „Dabar čia“. Tos pačios dienos 21.02 val. atsiuntė kitą nuorodą su suvenyrų parduotuvės adresu Wroclawska 1, 59-900 Zgorzelec, Lenkija koordinatėmis ir rusų kalba parašė žinutę: „Tai galutinis taškas, važiuok čia“. 2023 m. lapkričio 6 d., 3.39 val. aptariamas asmuo nuteistajai atsiuntė tris žinutes (rusų, anglų ir arabų kalbomis) su tokiu pačiu tekstu, kuriomis R. V. buvo nurodyta padaryti vieną vaizdo įrašą, kuriame kiekvienas iš keleivių pasakytų savo vardą, datą ir tai, jog atvyko į Vokietiją. F. šioje žinutėje taip pat nurodė nuteistajai, kad vaizdo įraše turi gerai matytis kiekvieno iš vežamų keleivių veidas. Nuteistoji po kelių minučių, t. y. 3.43 val., išsiuntė prašytą vaizdo įrašą, į kurį F. 3.47 val. atrašė rusų kalba: „Gerai, kai atvažiuosi į vietą sustok, aš pasakysiu ką daryti toliau“. Po šios žinutės tarp pokalbio dalyvių fiksuoti trys skambučiai. Dar daugiau, apžiūrėjus R. V. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 8“ jo vidinėje atmintyje rasti 2023 m. lapkričio 5 d., 13.09 val. ir 2023 m. lapkričio 6 d., 1.42 val. vaizdo įrašai Nr. 5727 ir Nr. 5731, iš kurių matyti, kad trys tamsaus gymio asmenys prisistato, pasako datą ir kur važiuoja. 2023 m. lapkričio 6 d., 2.31 val. vaizdo įraše Nr. 5733 ir 2.34 val. vaizdo įraše Nr. 5734 matyti, kad lauke (ir ant tilto) tamsiu paros metu stovi trys tamsaus gymio asmenys, o 2.35 val. vaizdo įraše Nr. 5735 – kad šie asmenys eina per tiltą (kaip galima suprasti, Vokietijos link) (1 t., b. l. 77–105).

12. Aktualios redakcijos BK 292 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad neteisėtai gabenama nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabenama ar slepiama Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir norint taip veikti. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2011, 2K-12-942/2018).

13. Įvertinusi ankstesnėse pastraipose išanalizuotus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. buvo pagrįstai nuteista pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš savanaudiškų paskatų 2023 m. lapkričio 5 d. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir valstybės teritorijoje gabeno tris nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos šalies piliečius). Nuteistoji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai pripažino atlikusi inkriminuotus veiksmus (tai patvirtina ir byloje užfiksuoti nuteistosios buvimo vietos duomenys bei susirašinėjimai „Telegram“ programėlėje), taip pat prisipažino (išskyrus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), kad 2023 m. lapkričio 5 d. pamačiusi tris asmenis, kuriuos jai reikės pavežti, iškart suprato, jog šie asmenys yra nelegalūs migrantai. Taigi, nuteistoji R. V. prisipažino jau tuo metu supratusi užsieniečius gabensianti neteisėtai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, jog nagrinėjamos kategorijos bylose darydamas išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, teismas, be paties kaltininko parodymų, taip pat įvertina ir užsieniečių išorės požymius, kalbą, jų paėmimo, gabenimo, apgyvendinimo bei laikymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2011). Tad, priešingai nei teigiama nuteistosios R. V. apeliaciniame skunde, aplinkybę apie gabentų užsieniečių odos spalvą bei jų kalbą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, siekdamas nustatyti (arba paneigti) BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą nuteistosios veiksmuose, vertino pagrįstai. Tokiu būdu teismas ne diskriminavo šiuos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, bet vertino nuteistosios galimybes suvokti, jog jos gabenti asmenys inkriminuojamais laikotarpiais negalėjo teisėtai atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati nuteistoji R. V. vežtus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius apibūdino kaip tamsaus gymio asmenis. Šiame kontekste įvertintinos ir aptariamų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos šalies piliečių gabenimo aplinkybės: apklausiama nuteistoji nenurodė, kodėl ji, nebūdama įsidarbinusi dirbti pavežėja (2 t., b. l. 128–130), turėjo perimti šių nepažįstamų asmenų gabenimą iš nuteistojo K. D. tokiu tolimu atstumu, juo labiau, sekti jai nepažįstamo asmens vardu F. duodamus nurodymus dėl šių asmenų gabenimo maršruto. Iš išanalizuotų tarp nuteistosios ir asmens F. vykusių susirašinėjimų matyti, kad jai iš anksto nebuvo nurodytas galutinis kelionės adresas (priešingai – būdavo siunčiamos tik kelionės maršrutų atkarpos), jai buvo duodami specifiniai, nebūdingi teikiant pavežėjo paslaugas, ir netgi neteisėti, išeinantys iš pavežėjo funkcijų ribų, nurodymai nufilmuoti vežamus asmenis. Galiausiai – šie neteisėti migrantai buvo nuvežti prie pat Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sienos, kur buvo fiksuojama, kaip jie per tiltą turėjo pereiti į Vokietijos, t. y. šalies, kuri yra plačiai žinoma, kaip galutinis neteisėtų migrantų kelionės tikslas, teritoriją. Dar daugiau, prieš šiems asmenims einant per tiltą, buvo užfiksuota (padarytas vaizdo įrašas) kaip kiekvienas iš keleivių pasako savo vardą, datą ir tai, jog atvyko į Vokietiją. Pažymėtina ir tai, kad tokios paslaugos kaina – 900 Eur už asmenį (neskaitant kuro), visiškai neatitinka rinkos situacijos (pvz. bilietas autobusu Ryga–Berlynas kainuoja mažiau negu 100 Eur (https://www.flixbus.lt/autobusu-marsrutai/ryga-berlynas), o atsiskaitymo būdas – kriptovaliuta, paprastai netaikomas atliekant (suteikiant) pavežėjimo paslaugas. Visos anksčiau išvardytos aplinkybės aiškiai liudija apie nuteistosios suvokimą vykdant neteisėtą žmonių gabenimą, siekiant tokiu būdu neteisėtai užsidirbti, juolab, kad nuo 2021 metų vasaros neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną atvejų itin padaugėjo, šis reiškinys nuo to laiko plačiai aptariamas per visuomenės informavimo priemones kaip sukėlęs krizę Lietuvos valstybėje. Taigi, nuteistoji R. V. neabejotinai suvokė aptariamus asmenis 2023 m. lapkričio 5 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir valstybės teritorijoje gabenusi neteisėtai ir norėjo taip elgtis.

15. Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškos paskatos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį yra būtinas ir privalomai įrodinėjamas subjektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis (motyvas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2009, 2K-199-719/2022). Aplinkybę, kad nuteistoji R. V. jai inkriminuota 2023 m. lapkričio 5 d. nusikalstama veika siekė savanaudiškų paskatų patvirtina ne tik jos parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriuose ji patvirtino tokiais veiksmais siekusi užsidirbti bei už sklandų neteisėtų migrantų gabenimą atsakingam asmeniui nusiuntusi savo banko „Revolut“ kortelės duomenis, bet ir 2023 m. lapkričio 6 d. tarp jos bei nuteistojo K. D. programėlėje „Telegram“ įvykęs susirašinėjimas, kurio metu ji pasiteiravo K. D., į kurio iš jų banko sąskaitą bus pervestas pažadėtas atlygis. Be to, 2023 m. lapkričio 11 d. nuteistoji parašė žinutę ir asmeniui F., reikalaudama apmokėti kelionės išlaidas („Nors už kurą sumokėkite. Žadėjote 300 kai pravažiuosiu Lenkijos sieną ir nei cento nepervedėte? Kaip su jumis bendradarbiauti toliau?“) (1 t., b. l. 78). Ankstesnėse pastraipose išanalizuotais veiksmais siekusi savanaudiškų paskatų nuteistoji R. V. neneigė ir savo apeliaciniame skunde. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistosios atlikti neteisėti veiksmai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2023 m. lapkričio 26 d. veiksmų (nuteistieji R. V., K. D.)

16. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. D. ir R. V. pripažinti kaltais dėl to, jog dėl savanaudiškų paskatų, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: K. D. ir R. V. už tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, siekiantį už kiekvieną neteisėtai gabenamą asmenį 900 Eur bei 300 Eur išlaidas automobilio kurui, 2023 m. lapkričio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietovėje, esančioje Latvijos Respublikos teritorijoje, į R. V. vairuojamą ir jai priklausantį automobilį „Chevrolet Orlando“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su R. V. įsisodino keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius Sirijos Arabų Respublikos piliečius A. A., M. A., H. A. ir Egipto pilietį I. A. S. A. E., neturinčius dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kuriuos 2023 m. lapkričio 26 d., apie 22 val. R. V., vairuodama šį automobilį, iš Latvijos Respublikos neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Saločių k., sen., Pasvalio r., per buvusį Saločių – Grenctalės pasienio punktą bei tuo pačiu automobiliu, jis (K. D.), jį vairuodamas pakaitomis su R. V., neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2023 m. lapkričio 26 d., apie 22.53 val., kelyje A 10 Panevėžys – Pasvalys – Ryga, Pumpėnų miestelio prieigose, Pasvalio r., buvo sulaikyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnų.

17. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 96–98, 114–115), įskaitant ikiteisminio tyrimo teisėjos (2 t., b. l. 101–107), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji R. V. pripažino gabenusi užsieniečius per Lietuvos valstybės sieną ir valstybės teritorijoje. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad K. D. pasakė, jog jam paskambinęs „V.“ pažadėjo, kad iš M. (pirmojo užsakovo, pasiūliusio nuteistiesiems gabenti neteisėtus migrantus 2023 m. lapkričio 5 d.) ir F. išreikalaus pinigus už ankstesnį žmonių nuvežimą. Tad (2023 m.) lapkričio 26 d. ryte ji kartu su kitu nuteistuoju išvyko į Rygą. Kadangi užsakovas nurodė, jog tuo metu buvo tvarkomi asmenų, kuriuos reikės nuvežti, dokumentai, teigė visą dieną prabuvę Rygoje. Vakare K. D. sulaukė skambučio, kuriuo jiems buvo liepta atvažiuoti pagal atsiųstas koordinates prie prekybos centro, kur prie jų transporto priemonės priėjo keturi tamsesnio gymio asmenys. Nuteistoji teigė supratusi, kad šie asmenys nėra europiečiai, tačiau K. D. jai patvirtino, kad priėję asmenys turi reikiamus dokumentus, kad jam kažkas pasakė, jog viskas teisėta, nors pati teigė vežtų užsieniečių turėtų dokumentų netikrinusi. Kadangi ji sėdėjo už automobilio vairo, K. D., būdamas keleivio vietoje, nufilmavo ir nufotografavo vežamus asmenis, o šią medžiagą turėjo nusiųsti, kaip ataskaitą, užsakovams. Išvažiavus iš Rygos, važiuojant pro mišką, gavo nurodymą (iš užsakovo) suguldyti vežamus asmenis taip, kad jų nesimatytų. Pravažiavus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jų transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji R. V. pripažino, jog dar prieš atvykdama pasiimti užsieniečių Rygoje 2023 m. lapkričio 26 d. suprato, jog gabens nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius asmenis, tačiau sutiko tai padaryti, siekdama neteisėtai užsidirbti („Sakiau K., gal nereikia, gal vėl kokia nesąmonė bus, bet išvažiavome. Sunku paaiškinti kodėl aš taip pasielgiau. K. įkalbėjo, maniau, grąžins tuos pinigus už ankstesnį vežimą, dar užsidirbsim pinigų. Gal labiau norėjau, kad grąžintų nesumokėtus pinigus, kuriuos buvau užsidirbusi.“).

18. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 35–37, 54–55), įskaitant apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (2 t., b. l. 40–47), ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. D., nors ir prisipažino atlikęs anksčiau aprašytus veiksmus, neigė žinojęs, jog kartu su nuteistąja R. D. gabeno būtent nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad su juo susisiekė kitas asmuo – V. (V.), pažadėjęs iš užsakovo išreikalauti („išmušti“) nesumokėtą atlygį už pirmą asmenų pavežimą (2023 m. lapkričio 5 d.) ir pasiūlęs pavežti kitus žmones. Su V. už nurodytą darbą buvo susitarta dėl tokio paties dydžio atlygio – 900 Eur (už nugabentą žmogų) ir 300 Eur kuro išlaidoms. Analizuojamu atveju užsakovas nurodė žmonių paėmimo vietos koordinates – juos reikėjo paimti nuo Rygoje esančio prekybos centro. Automobilį vairavo R. D., o jis pats (nuteistasis) sėdėjo keleivio vietoje. Atvykus į vietą prie automobilio priėjo keturi tamsesnio gymio asmenys ir paklausė, ar tai jie (nuteistieji) veš. Užsieniečiai angliškai kalbėjo labai sunkiai, tarpusavyje bendravo arabiškai, tad nuteistasis K. D. teigė su jais kalbėjęsis tiek žodžiais, tiek gestais. Teigė, kad užsieniečiai jam savo turėtų asmens dokumentų nerodė (jis ir neprašė). Nuvažiavus tam tikrą atstumą, sustojo degalinės aikštelėje, kurioje nuteistasis teigė nufilmavęs vežamus asmenis. Vaizdo įraše šie asmenys turėjo prisistatyti, pasakyti iš kur jie važiuoja ir koks jų kelionės tikslas. Padarytą vaizdo įrašą nuteistasis teigė nusiuntęs užsakovui (V.) tam, jog užtikrintų, kad veža reikiamus asmenis. Anot nuteistojo, nors jam buvo pasakyta, kad šiuos asmenis jie veš teisėtai, V. liepė nuvažiuoti už Rygos, kažkur į mišką ir suguldyti vežamus asmenis taip, jog jų niekas nematytų, tam, jog kertant valstybės sieną prie jų „niekas neprisikabintų“. Taip pat V. liepė atsiųsti vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti, kad šie asmenys automobilyje yra atsigulę. Nuteistasis teigė įvykdęs šį prašymą. Taip pat paklausė užsakovo, kodėl keleiviams reikia važiuoti atsigulus, tačiau užsakovas jį patikino, kad taip bus saugiau. Įvažiavę į Lietuvą nuteistieji nuvažiavo į degalinę, kur pasikeitė vietomis – į vairuotojo vietą persėdo jis pats (K. D.). Latvijos teritorijoje ir kertant valstybės sieną automobilį vairavo nuteistoji R. V. Kiek pavažiavus juos sustabdė Lietuvos policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jie vežė neteisėtus migrantus, nors Latvijoje jų (nuteistųjų) transporto priemonę sustabdę ir keleivių dokumentus patikrinę policijos pareigūnai jokių pažeidimų nenustatė. Nuteistasis K. D. teigė manęs, kad, jeigu užsieniečių dokumentai galioja Latvijoje, jie turi galioti ir kitose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Lietuvą.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis K. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, prisipažino, jog jau pirmą kartą (2023 m. lapkričio 5 d.) gabendamas užsieniečius Latvijos teritorijoje, tačiau kelionės neužbaigęs dėl sprogusios transporto priemonės padangos, kuomet aptariamų asmenų gabenimą perėmė nuteistoji, įtarė, kad veža nelegalius migrantus, ir sutiko tai padaryti antrą kartą, t. y. 2023 m. lapkričio 26 d., iš savanaudiškų paskatų (iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Kai pirmą kartą, sprogus padangai, privažiavo policija, patikrino tų žmonių dokumentus ir pasakė, kad viskas čia gerai, man jokių abejonių, kad tie žmonės yra nelegalai, man nekilo, tik lygtai buvo nedidelės abejonės. Bet kadangi man reikėjo pinigų, tai ir apsiėmiau vežti antrą kartą.“). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti analizuojamais nuteistojo parodymais, juolab, atsižvelgus į tai, kad tikint K. D. iškelta versija, jog jam buvo svarbu, kad vežami asmenys keliautų teisėtai, t. y. turėtų reikiamus kelionės dokumentus (kurios, be kita ko, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai), tampa visiškai nelogiški faktiškai šio nuteistojo atlikti veiksmai, kuomet jis gabentų užsieniečių tokių dokumentų, siekdamas įsitikinti, kad šie asmenys tikrai juos turi, pateikti neprašė.

20. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šios nutarties 17– 19 pastraipose išanalizuoti nuteistųjų parodymai, kuriais jie prisipažino žinoję, kad už pažadėtą atlygį 2023 m. lapkričio 26 d. gabens Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, kaip ir šios nutarties 8–9 pastraipose aptarti jų parodymai, buvo duoti laisva valia, t. y. be neleistinos išorinės įtakos. Tad nepaisant to, jog nuteistieji K. D. ir R. V. apeliaciniuose skunduose savo kaltę pradėjo neigti, nėra teisinio pagrindo nesivadovauti aptariamais jų anksčiau duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nuteistieji K. D. ir R. V., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, pripažino ne tik faktines bylos aplinkybes, t. y. pripažino ne tik faktiškai atlikę jiems inkriminuotus veiksmus (aplinkybę, jog inkriminuojamu laikotarpiu nuteistųjų buvimo vieta buvo fiksuota Latvijos Respublikoje patvirtina ir jų mobiliojo ryšio telefonuose užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 79, 98–99, 109, 116–117)), bet ir tai, kad atlikdami šiuos teisei priešingus ir pavojingus veiksmus suprato elgęsi nusikalstamai.

21. Apklaustas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Tomas Ambrozaitis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d., 22.15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog į Pasvalio pusę nuo Raubonių A10 keliu važiuoja automobilis „Chevrolet Orlando“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gali būti vežami nelegalūs migrantai. Apie 22.53 val. A10 kelyje Panevėžys – Pasvalys – Ryga minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas 22.90 kilometre. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip paaiškėjo, K. D., keleivio pusėje – R. V. Paklausus vairuotojo, ką jis veža, šis atsakė, kad nieko neveža. Tačiau atidaręs galines automobilio dureles, liudytojas teigia pamatęs keturis tamsaus gymio asmenis. Paprašius jų pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad tai nelegalūs migrantai, kurie turėjo dokumentus, jiems leidžiančius būti tik Latvijos Respublikos teritorijoje. Liudytojui Tomui Ambrozaičiui paklausus K. D., kaip šie keturi asmenys atsidūrė automobilyje, jis atsakė, kad pažįstamas V. (V.) per „Facebook“ paprašė iš Rygos pavežti keturis vyrus. Nuteistasis teigė sutikęs tai padaryti, kadangi važiavo į tą pačią pusę. Keturis asmenis paėmė Rygos centriniame turguje apie 19 val., jų asmenų dokumentų netikrino (pažįstamas nurodė, kad šie asmenys turi pasus, todėl buvo įsitikinęs, kad nieko neleistino nedaro), taip pat nesidomėjo, kur šie asmenys važiuoja, kokia jų tautybė. Juos būtų paleidęs Panevėžyje (2 t., b. l. 3–5). Šie liudytojo parodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti vadovaujantis BPK 273 ir 290 straipsnių nuostatomis.

22. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad neteisėtai gabentiems nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams vieninteliai asmens dokumentai, kuriuos jie turėjo, t. y. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentai, Latvijos Respublikoje buvo išduoti 2023 m. lapkričio 22 d. (Sirijos Arabų Respublikos piliečiams A. A., M. A., H. A.) ir 2023 m. lapkričio 24 d. (Egipto Arabų Respublikos piliečiui I. A. S. A. E.) (1 t., b. l. 148–149, 155–156, 162–163, 169–170). Taigi, priešingai nei teigė nuteistieji, nurodyti Sirijos Arabų Respublikos piliečiai ir Egipto Arabų Respublikos pilietis nusikalstamos veikos padarymo dieną – 2023 m. lapkričio 26 d., jokių su leidimu jiems keliauti po kitas Europos Sąjungos valstybes ar kitų susijusių klausimų spręsti negalėjo. Juo labiau, atsižvelgus į tai, kad 2023 m. lapkričio 26 d. buvo nedarbo diena (sekmadienis), kuomet jokios valstybinės institucijos, galinčios spręsti dėl tokių dokumentų išdavimo, nedirba.

23. Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad, kai pirmą kartą bandė neteisėtai patekti į Lietuvą, kartu su savo broliu ir kitais dviem asmenimis (iš viso trys Sirijos piliečiai ir vienas Egipto pilietis), buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir sugrąžintas į Latviją, kur paprašė prieglobsčio. Kelionę į Vokietiją organizavęs asmuo atsiuntė jiems automobilio, kuriuo jie turėjo vykti iš Rygos į Vokietiją nuotrauką. Atvykus moters vairuotam juodos spalvos „Chevrolet“ markės automobiliui tamsintais langais jis su kitais asmenimis šia transporto priemone išvyko iš Rygos. Sustojus degalinėje (nuteistieji) juos nufilmavo – liepė pasakyti savo vardą, pavardę, iš kur vyksta ir kelionės tikslą. Sustojus dar kartą po dviejų valandų, (nuteistieji) juos nufotografavo. Šis liudytojas taip pat teigė, kad atvykus į degalinę jiems buvo liepta pasislėpti, atsigulti ir miegoti, tad teigė visą kelionės laiką, kaip ir kiti kartu važiavę asmenys, gulėjęs ir kelio nematęs. Vienu metu vežantys asmenys apsikeitė vietomis – transporto priemonę vairavo vyras, kuris kelionės metu ne kartą kalbėjo telefonu. Po kurio laiko juos sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad nei jis, nei kiti kartu vykę asmenys aptariamiems vairuotojams pinigų nemokėjo, su jais nebendravo (1 t., b. l. 144–147). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės apklausti liudytojai I. A. S. A. E. (1 t., b. l. 152–154), H. A. (1 t., b. l. 159–161) bei M. A. (1 t., b. l. 166–168). Visų šių liudytojų parodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskelbti vadovaujantis BPK 273 ir 290 straipsnių nuostatomis.

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi anksčiau aptartus įrodymus, pažymi, kad analizuojamu (2023 m. lapkričio 26 d.) atveju nuteistieji K. D. ir R. V. nebuvo įsidarbinę dirbti pavežėjais (2 t., b. l. 69–70, 128–130). Dar daugiau, nuteistasis K. D. pripažino, kad jokios (darbo ar paslaugų teikimo) sutarties dėl pavežėjimo paslaugų su „užsakovais“ sudaręs nebuvo, o su juo (ir nuteistąja) už neteisėtų migrantų gabenimą turėjo būti atsiskaitoma kriptovaliuta. Kaip jau minėta, toks anonimiškumą užtikrinantis atsiskaitymo būdas paprastai nebūdingas suteikiant pavežėjimo paslaugas. Nuteistojo K. D. keliamą versiją, jog jis baudžiamojo proceso eigoje nuosekliai teigė inkriminuojamu laikotarpiu užsiėmęs pavėžėjo veikla, taigi, manė, kad asmenis gabens teisėtai, paneigia ir šios nutarties 21 pastraipoje aptarti vyriausiojo patrulio Tomo Ambrozaičio parodymai, iš kurių matyti, kad teisėsaugos pareigūnų sustabdytas nuteistasis iš pradžių apskritai neigė vežantis kitus asmenis, o vėliau nurodė užsieniečius vežęs pažįstamo asmens V. prašymu, kadangi važiavo į tą pačią pusę, nors čia pat nurodė nesidomėjęs, kur pastarieji užsieniečiai važiavo, ir teigė juos ketinęs paleisti Panevėžyje. Analizuojamu atveju neteisėtai vežti užsieniečiai taip pat buvo filmuojami, t. y. turėjo prisistatyti, pasakyti tos dienos datą ir savo kelionės tikslą (1 t., b. l. 108, 112–114), jiems buvo liepta važiuojant automobilyje būti atsigulus, t. y. pasislėpus (ir netgi K. D. atsigulusius užsieniečius, užsakovo nurodymu, turėjo nufilmuoti ir atsiųsti vaizdo įrašą). Dar kartą pažymėtina, kad tokios paslaugos kaina – 900 Eur už asmenį (neskaitant kuro), visiškai neatitinka rinkos situacijos (pvz. bilietas autobusu Ryga–Berlynas kainuoja mažiau negu 100 Eur (https://www.flixbus.lt/autobusu-marsrutai/ryga-berlynas). Visos šios aplinkybės inkriminuojamu laikotarpiu susiklosčiusios Lietuvos geopolitinės situacijos kontekste, kaip buvo aptarta šios nutarties 14 pastraipoje, akivaizdžiai yra būdingos ne teisėtam asmenų gabenimui iš vienos valstybės į kitą, bet neteisėtam nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių asmenų pervežimui (gabenimui) iš savanaudiškų paskatų. Nuteistajam suvokus apie neteisėtą savo veiklos pobūdį patvirtina ir K. D. siųsta žinutė (asmeniui vardu F.), kurioje jis šiam asmeniui nurodo ištrinti visą ankstesnį susirašinėjimą (1 t., b. l. 106–133). Taigi nuteistieji K. D. ir R. V., atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, t. y. gabendami neteisėtus migrantus iš Latvijos Respublikos į Lietuvą neabejotinai suprato pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

25. Nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos kaltais inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, rėmėsi tik jų prisipažinimu, tad skundžiamame nuosprendyje nebuvo pateikta jokių motyvų, kuriais būtų pagrįsta jų kaltė, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Kaip matyti iš skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio motyvų, jame buvo įvertinti ne tik nuteistųjų K. D. ir R. V. parodymai, bet ir kiti jų kaltę patvirtinantys įrodymai, aptarti ankstesnėse šios nutarties pastraipose.

Dėl nuteistajai R. V. paskirtos bausmės

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs nuteistąją R. V. kalta jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu už BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų (2023 m. lapkričio 5 d. ir 2023 m. lapkričio 26 d.) nusikaltimų padarymą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė atitinkamai 240 MGL (12 000 Eur) ir 270 MGL (13 500 Eur) dydžio baudas. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalių nuostatomis, subendrintos jas iš dalies sudedant, tad R. V. paskirta galutinė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 200 MGL (10 000 Eur). Įskaičius nuteistosios laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, ji laikoma galutinai nubausta 198 MGL (9 900 Eur) dydžio bauda. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bauda jai yra sunkiai pakeliama finansinė našta.

27. Kaip matyti iš skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio motyvų, parenkant ir paskiriant bausmę nuteistajai R. V. buvo atsižvelgta į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (du sunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigti nusikaltimai), nusikalstama veika padarytą žalą (teismas konstatavo, kad didelė žala valdymo tvarkai nepadaryta, kadangi nuteistosios R. V. gabenti neteisėti migrantai buvo grąžinti į Latvijos Respubliką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienos iš nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytos 2023 m. lapkričio 5 d., teisėsaugos institucijoms užkardyti nepavyko – neteisėti migrantai buvo nugabenti iki Lenkijos Respublikos pasienio, kur tiltu perėjo į Vokietiją). Byloje 2023 m. lapkričio 26 d. nusikalstamos veikos atveju nustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2023 m. lapkričio 5 d. nusikalstamos veikos atžvilgiu nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta ir R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė ir į jos asmenybę: nuteistoji anksčiau neteista (2 t., b. l. 124–125), taip pat nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 126–127) (teisėjų kolegijos pastaba: bylos medžiagoje yra fiksuotas vienas su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijęs nuteistosios padarytas administracinis nusižengimas)), dirba. Ištyrus prie nuteistosios apeliacinio skundo pridėtus dokumentus matyti, kad ji turi finansinių įsipareigojimų bankams – yra sudariusi dvi vartojimo kredito sutartis 6 000 Eur (3 t., b. l. 14–24) ir 3 000 Eur (3 t., b. l. 25–32) sumoms. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos cecho pamainos viršininke (3 t., b. l. 33–38). Į bylą taip pat pateikta 2024 m. vasario 23 d. pažyma apie nuteistosios dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokymąsi 12 klasėje, dieniniame skyriuje pagal vidurinio ugdymo programą (3 t., b. l. 39).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek nuteistosios R. V. asmenybė šiuo atveju nėra tokia pavojinga, kad sudarytų pagrindą skirti jai vienintelę BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Taigi, nustačius, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajai būtų aiškiai per griežta ir neteisinga, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. V. atžvilgiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagrįstai paskirta BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytos bausmės rūšis – bauda. Su paskirta baudos rūšimi apeliaciniame skunde sutinka ir pati nuteistoji, tačiau nurodo, kad jai paskirta bauda yra ženkliai per didelė, prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcinga jos asmenybei bei padarytoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu (BK 54 straipsnio 3 dalis), nuteistajai R. V. buvo parinktos BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytos (švelnesnės) bausmės rūšis, baudos dydis kiekvienu atveju buvo parinktas artimas minimaliam, subendrinta bausmė taip pat buvo sumažinta (vienu trečdaliu) pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Taigi, bausmė nuteistajai buvo sušvelninta vadovaujantis netgi dviem baudžiamosios teisės institutais.

29. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo neišgalėsianti sumokėti jai paskirtos iš viso 198 MGL (9 900 Eur) baudos dėl savo sunkios finansinės padėties (palyginus su turimais finansiniais įsipareigojimais mažų gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių), teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo dar mažinti R. V. paskirtos baudos dydį. Sprendžiant dėl baudos bausmės paskyrimo, visų pirma, yra vertinamos ne tik ir ne tiek kaltininko galimybės ją sumokėti, bet kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą yra susijusios su nuosprendžio vykdymu ir bus vertinamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. tokio pobūdžio klausimus, svarstydamas dėl baudos pakeitimo kitos rūšies bausme, sprendžia pirmosios instancijos teismas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tuo tarpu kitos nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kaip tai, kad ji nėra teista, po nusikalstamų veikų padarymo iš naujo neprasikalto, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų, žala valstybei, anot apeliantės, jos padarytomis nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta, jau buvo tinkamai įvertintos jai parenkant ir paskiriant bausmę skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgus į šias aplinkybės, nėra teisinio pagrindo nuteistajai R. V. dar labiau švelninti bausmę. Paskirta bausmė, priešingai nei teigia apeliantė, nėra aiškiai per griežta.

Dėl nuteistajam K. D. paskirtos bausmės

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs nuteistąjį K. D. kaltu padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką (2023 m. lapkričio 26 d.), pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė jam 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgus į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir K. D. paskirta galutinė 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuteistasis laikytas galutinai nubaustu 158 MGL (7 900 Eur) dydžio bauda. Nuteistojo K. D. apeliaciniame skunde su šia Panevėžio apygardos teismo jam paskirta bausme nesutinkama, nurodant, kad ji yra aiškiai per griežta ir turi būti paskirta kita bausmės rūšis nei bauda (prašo skirti laisvės apribojimo bausmę) arba nustatytas mažesnis baudos dydis, kadangi paskirtos 158 MGL dydžio baudos įvykdyti nuteistasis nurodo neišgalėsiantis.

31. BPK 320 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas buvo inicijuotas nuteistųjų iniciatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas, įskaitant BPK 312 straipsnio 1 dalį, suteikia teisę nuteistajam apskųsti teismo nuosprendį bet kokiais motyvais, tačiau nenumato jo teisės prašyti apeliacinės instancijos teismo pabloginti jo teisinę padėtį, įskaitant, sugriežtinti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nesant prokuroro skundo. Atsižvelgus į tai, kad laisvės apribojimas laikytinas griežtesne bausme už baudą (BK 42 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pabloginti nuteistojo K. D. teisinę padėtį, paskiriant jam griežtesnę bausmę (nors nuteistajam laisvės apribojimo bausmė ir atrodo švelnesnė).

32. Kaip matyti iš skundžiamo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio motyvų, parenkant ir paskiriant bausmę nuteistajam K. D. buvo atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltininko asmenybę (nuteistasis yra neįgalus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (3 t., b. l. 40–41), neteistas (2 t., b. l. 64–65), tačiau tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 66–68), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 69–70)), atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (teismas konstatavo, kad didelė žala valdymo tvarkai nepadaryta, nuteistojo K. D. gabenti neteisėti migrantai buvo grąžinti į Latvijos Respubliką). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo K. D. asmenybė šiuo atveju nėra tokia pavojinga, kad sudarytų pagrindą skirti vienintelę BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Taigi, nustačius, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajam būtų aiškiai per griežta ir neteisinga, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. D. atžvilgiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagrįstai paskirta BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytos bausmės rūšis – bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši bausmės rūšis geriausiai padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo K. D. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl jam buvo paskirtas 240 MGL (12 000 Eur) baudos dydis, atsižvelgus į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato galimybę už sunkų tyčinį nusikaltimą skirti baudą nuo 150 MGL (iki 6 000 MGL). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, parenkant nuteistajam bausmę, tačiau skiriama bausmė turi būti skaičiuojama nuo BK specialiosios dalies atitinkamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-63-511/2021). Taigi, nuteistajam skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo motyvuotai, t. y. atsižvelgus į jo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, parinkta ženkliai mažesnė už vidurkį, netgi artima minimumui, bausmė, kurios nėra pagrindo dar labiau mažinti. Juolab, atsižvelgus į tai, kad K. D. ne tik buvo parinkta BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta (švelnesnė) bausmės rūšis, bet ši bausmė dar buvo sumažinta (vienu trečdaliu) pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas.

34. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo negalėsiantis sumokėti jam paskirtos baudos dėl savo sunkios finansinės padėties, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo baudos bausmę jo atžvilgiu laikyti aiškiai per griežta. Sprendžiant dėl baudos bausmės paskyrimo, visų pirma, yra vertinamos ne tik ir ne tiek kaltininko galimybės ją sumokėti, bet kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą yra susijusios su nuosprendžio vykdymu ir gali būti vertinamos (bus vertinamos) bausmės vykdymo stadijoje, t. y. tokio pobūdžio klausimus, svarstydamas dėl baudos pakeitimo kitos rūšies bausme, sprendžia pirmosios instancijos teismas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Dėl turto konfiskavimo

35. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus nuteistuosius K. D. ir R. V. kaltais jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tvirtintų BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir nustačius, kad darydami šias veikas jie naudojosi nuteistosios vardu registruotu automobiliu „Chevrolet Orlando“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog šis turtas laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nurodyta transporto priemonė kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuota valstybės nuosavybėn. Aptariamu nuosprendžiu, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskuoti ir nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonai „iPhone 8“ bei „Xiaomi 2201117TY“. Akivaizdu, kad nepanaudojus aptariamos transporto priemonės, taip pat mobiliojo ryšio telefonų, kvalifikuoto neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, tad teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas turtas skundžiamu nuosprendžiu buvo konfiskuotas pagrįstai. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose aplinkybės, kad aptariamą turtą panaudojo inkriminuotų nusikalstamų veikų darymui neginčija.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

36. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-08546 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistosios R. V. gynėjos advokatės Daivos Dereškevičienės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Šiais dokumentais prašoma išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 312,5 Eur. Nurodyta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistieji, nei jų gynėjai, nei prokuroras, tad, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų K. D. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už R. V. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme palikti nenagrinėtą.