Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-2474-1187/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02657-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.19.3(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Kazlauskienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Paninos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 (ATS1) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, kitų susijusių santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeškovė IES1 (toliau – ieškovė, apeliantė) ieškiniu, pareikštu atsakovui ATS1 (ATS1) (toliau – atsakovas) prašė:Nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1681) dėl sutuoktinio ATS1 kaltės. Palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – U.Priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nustatyti vaikų – sūnaus RTR1, gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus EAS1, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove.Priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums RTR1 ir EAS1 po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyti, kad piniginės lėšos vaikų išlaikymui turi būti pervedamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaikų motinos nurodytą sąskaitą banke. Nustatyti, kad vaikų turtą uzufrukto teise valdo jų motina.Priteisti iš atsakovo sūnums RTR1 ir EAS1 išlaikymo įsiskolinimą po 3 819 Eur kiekvienam vaikui.Nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką.Taikyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) , tikslu užtikrinti vaikams teiktiną išlaikymą ir priteistą išlaikymo įsiskolinimą.Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d.Padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:Priteisti ieškovei transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu.Priteisti atsakovui transporto priemonę CHEVROLET EXPRESS VAN G1500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu.Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 597,46 Eur piniginę kompensaciją už jam didesnės vertės tenkantį turtą.Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 965,76 Eur piniginę kompensaciją už vienasmeniškai ieškovės sumokėtą prievolę UAB „Mogo LT“.Priteisti ieškovei iš atsakovo dalį santuokos metu sumokėtos asmeninės atsakovo prievolės Swedbank AB, t. y. 11 570 Eur (preliminariais skaičiavimais, suma bus tikslinama, gavus banko dokumentus).Priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovą sumokėtos asmeninės prievolės pagal antstolio Dainiaus Šidlausko reikalavimą.Nustatyti ieškovei uzufruktą naudotis kartu su nepilnamečiais vaikais atsakovui priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad pats atsakovas šiuo turtu iki vaikų pilnametystės naudotis negali (įpareigojant jį gyventi skyrium).Nustatyti, kad prievolę UAB „Mogo LT“ pagal 2021 m. spalio 14 d. vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105 vykdo IES1 , nemodifikuojant sutarties.Priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė du vaikai: sūnus RTR1 ir sūnus EAS1. Santuokoje yra virš 16 metų. Ieškovė nebejaučia iš atsakovo dėmesio, supratimo, šilumos, atjautos ir palaikymo, net elementarios pagarbos. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo ir auginimo. Atsakovo finansinė padėtis kuo toliau, tuo labiau prastėjo, atsirado ir augo skolos, apie kurias atsakovas ieškovės neinformuodavo, kol ji nesužinodavo iš kitų asmenų (pvz., antstolių raštų). Atsakovas tapo agresyvus ir piktas dėl savo nesėkmių versle, psichologiškai smurtaudavo, rodė netinkamą elgesio pavyzdį vaikams. Teigiamų pokyčių nebuvo, priešingai – gyvenimas santuokoje buvo vis sunkesnis dėl didėjančio atsakovo agresyvumo, kategoriškumo, psichologinio smurto. Atsakovas tapo apskritai nesuinteresuotas šeimos gerove, prie jos kūrimo visiškai neprisidėjo. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio atsakovas pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (maisto vagonėlis), vėliau kitose maisto pardavimo vietose, kur iki šios dienos gamina naminius koldūnus. Šiame darbe, ieškovės žiniomis, pajamų iš esmės jis negauna, tačiau atsakovas vis tiek neieško kito darbo, kad galėtų prisidėti prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo, vaikų išlaikymo. Atsakovo skolos tik didėja, šeimoje buvo jaučiamas pastovus pinigų trūkumas, tačiau atsakovas nematė ir nemato reikalo kažką keisti gyvenime dėl šeimos išsaugojimo ir jos gerovės. Nuo 2022 metų lapkričio santykiai visiškai pašlijo, ieškovė nusprendė skirtis ir gyveno su vaikais kitame kambaryje. Nuo 2023 m. balandžio 9 d. kartu nebegyva viename bute, neveda bendro ūkio. Santuokinių ryšių nepalaiko jau nuo 2022 metų lapkričio mėnesio. Ieškovė nemato galimybės atkurti šeimyninius ryšius, nebetiki, kad atsakovas gali pakeisti savo netinkamą gyvenimo būdą, elgesį, požiūrį į šeimą, pakeisti savo smurtinį elgesį. 2024 m. kovo mėn. ieškovė bandė tartis su atsakovu gražiuoju, kad tik būtų sudaryta galimybė gyventi šeimos namuose iki vaikų pilnametystės, o atsakovas mokėtų minimalų išlaikymą vaikams, iki pagerės jo situacija, tačiau atsakovas nesutiko. Šeima iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, jo netinkamo gyvenimo būdo, elgesio ir įstatyme nustatytų pareigų šeimai pažeidimo iš esmės. Su atsakovu pradėjus gyventi skyriumi, vaikai gyvena ieškove, jų mama, vaikai nori toliau su ieškove gyventi. Iš vaikų elgesio, bendravimo, savijautos akivaizdžiai matyti, kad šalia ieškovės, kai nebėra atsakovo, vaikai jaučiasi saugiau, ramiau, stabiliau, namuose tvyro ramybė ir tarpusavio pagarba, sūnūs tapo linksmesni, atviresni. Ieškovė daug dėmesio skiria vaikų ugdymui, lavinimui. Vaikų palikimas gyventi su atsakovu yra neįmanomas, atsakovas neturi kantrybės, atjautos ir reikalingų bendravimo su vaikais socialinių įgūdžių, todėl vaikų gyvenimas su tėvu prieštarautų vaikų interesams.Nors 2023 m. balandžio 9 d. ieškovė su vaikais buvo priversta išeiti gyventi iš šeimos būsto pas tėvus, 2023 m. liepos mėnesį su atsakovu susitarė, kad vaikai turi gyventi savo namuose ir todėl atsakovas išsikėlė iš šeimos namų gyventi pas savo mamą, o ieškovė su vaikais grįžo į šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui. Vaikai turi savo kambarį, čia yra visi pagrindiniai ir kasdieniai vaikų daiktai. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės periodinėmis išmokomis, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas neteikė būtino dydžio išlaikymo vaikams, todėl privalo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Vaikai mokosi pagal vidurinio ugdymo programą: sūnus RTR1 mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuo rudens lankys 2-ą gimnazijos klasę; sūnus EAS1 mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, nuo rudens lankys 7-tą klasę. Ledo ritulio treniruotės yra tai, kam tenka papildomai skirti gana dideles pinigines lėšas, nes šį sportą vaikai lanko nuo 4 metų amžiaus, yra nemažai pasiekę, dėl šio sporto pasirinkimo sprendimas buvo priimtas abiejų šalių. Būtinieji (minimalūs) vieno vaiko poreikiai šiuo metu ir sudaro tiek, kiek pripažįstama teismų praktikoje – apie 710 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į vaikų amžių, paauglystę, spartų augimą ir brendimą, fizinį aktyvumą, jiems reikalingas ne tik visavertis maistas, bet ir papildomi vitaminai, papildai, poilsis prie jūros bent kartą metuose, išvykos su klasės draugais į ekskursijas, popamokinius užsiėmimus, kultūros įstaigas - muziejus, teatrus ir pan., kas kainuoja papildomai apie 100 Eur per mėnesį vienam vaikui. Prie specialiųjų vaikų poreikių priskirtinos su ledo ritulio sportu susijusios išlaidos, kurias sudaro mokestis už treniruotes, stovyklas, turnyrus, varžybas ir pan. po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį sudaro išlaidos, susijusios su sportiniais rūbais (apranga) bei susijusiu inventoriumi. Viso specialiesiems poreikiams (sportui) kiekvienam vaikui reikalinga 300 Eur suma, tad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma vienam mėnesiui sudaro apie 1 110 Eur. Kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 555 Eur kiekvieno iš vaikų išlaikymui. Prašo priteisti po 500 Eur kiekvienam vaikui.Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1 800 Eur po mokesčių. Atsakovas yra pakankamai jaunas ir fiziškai sveikas, darbingas, stiprus vyras, gali dirbti ir uždirbti pakankamas lėšas tiek sau, tiek vaikams išlaikyti, tenkinant ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius vaikų poreikius, juolab, jog sprendimas dėl vaikų sporto buvo priimtas abiejų tėvų sutarimu prieš daugelį metų, vaikams esant mažiems (ketverių metų). Tačiau dėl neatsakingumo atsakovas dirba mažai apmokamą darbą, nesiekia susirasti kito, nors kitą, geriau apmokamą darbą susirasti jam nebūtų problema. Jo galimybės dirbti ir uždirbti yra didelės, nes jis gyvena atskirai nuo vaikų, vienas, jam netenka kasdienės vaikų priežiūros našta, pasirūpinimo vaikų buitimi, dėl ko ieškovės galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribojamos vaikų dienotvarke ir poreikiu jais pasirūpinti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.Nors su atsakovu buvo sutarta 2023 m. liepą, kad jis rems vaikus finansiškai pats, tačiau atsakovas tik pačioje pradžioje mokėjo už vaikų sportą, kitų vaikų išlaidų visiškai nedengė. Vėliau nustojo mokėti ir už treniruotes. Išlaikymo įsiskolinimo prašo nuo tada, kai pradėjo gyventi visiškai atskirai – 2023 m. balandžio 9 d. Iš atsakovo prašo pusės būtinųjų vaikų išlaidų padengimo ir pusės sporto išlaidų padengimo, skaičiuodama būtinąsias vaikų išlaikymo išlaidas pagal buvusį MMA. Viso per laikotarpį, kurį gyvena atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui turėjo sumokėti 14 466 Eur vaikų išlaikymo išlaidų. Per šį laikotarpį atsakovas bei jo mama iš viso sumokėjo 6 828 Eur sumą, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 638 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas neturi atsakomybės už vaikus jausmo, kas sąlygoja jo nedarbo laikotarpius arba minimalias pajamas, dėl ko periodinės išmokos vaikams galimai nebus teikiamos pastoviai ir laiku ir dėl to nukentėtų vaikų interesai, prašo taikyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) , iki vaikų pilnametystės, tikslu užtikrinti vaikams teiktiną išlaikymą ir priteistą išlaikymo įsiskolinimą.Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d., kai ėmė gyventi visiškai atskirai. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neįgijo.Ieškovė asmeninės nuosavybės teise, 2019 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. P1-5196 pagrindu, įgijo 1/4 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas lieka jos asmenine nuosavybe, jis nedalintinas. Bendrų lėšų santuokos metu į jos asmeninį nekilnojamąjį turtą investuota nebuvo. Atsakovas iki santuokos 2005 m. lapkričio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. EP39-239 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini) Butas lieka asmeninės nuosavybės teise atsakovui, jis nedalintinas. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dvi transporto priemones: transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruota ieškovės vardu, kurios vertė yra 6300 Eur. Transporto priemonė įgyta pasinaudojus paskola pagal 2021 m. spalio 14 d. vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105. Likusi mokėtinos paskolos už šią transporto priemonę suma yra 5 594,92 Eur. Transporto priemonę CHEVROLET EXPRESS VAN G1500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo vardu, kurios vertė yra 3 900 Eur. Prašo transporto priemones padalinti taip, kaip jos yra registruotos. Sudarant šio turto balansą, bendra turto vertė yra 10 200 Eur, atėmus likusią mokėti paskolą 5 594,92 Eur, dalintino turto vertė lieka 4 605,08 Eur. Už transporto priemonę SKODA OCTAVIA, paskolą moka ir visada mokėdavo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka turto už 3 900 Eur, o ieškovei, atėmus mokėtiną paskolą, tik už 705,08 Eur (6300-5594,92), iš atsakovo ieškovei priteistina 1 597,46 Eur piniginė kompensacija už atsakovui didesnės vertės tenkantį turtą ((3900-705,08):2).Pradėjus gyventi skyriumi ieškovė viena mokėjo paskolą UAB „Mogo LT“ už įgytą transporto priemonę ir per šį laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos išmokėjo 2 352,08 Eur skolos (7947-5594,92) ir sumokėjo 1 579,44 Eur palūkanų, viso sumokėjo 3 931,52 Eur (16 mėnesių po 245,72 Eur). Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 1 965,76 Eur. Santuokos metu mokėjo kartu iš bendrų lėšų paskolą ir palūkanas pagal atsakovo vienasmeniškai prisiimtą prievolę už jo asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokos metu iš bendrų lėšų taip pat dengdavo šio buto išlaikymo išlaidas, apmokėdavo komunalines paslaugas. Nors butas yra atsakovo nuosavybė, po santuokos sudarymo ieškovės tėvas padarė didelę miegamojo spintą ir virtuvės baldus (visi baldai integruoti) už savo darbą neimdamas piniginio atlygio. Santuokos metu atliko buto remontą – pirko vonios plyteles, dušo kabiną, klozetą, kitą santechniką, taip pat įgijo kilnojamąjį turtą, kuris tapo buto dalimi – šaldytuvą, dujinę viryklę, skalbimo mašiną. Kadangi turtas buvo įgyjamas atsakovo vardu, jo asmeninėn nuosavybėn, butas buvo atsakovo senelio, į jį natūra ieškovė nepretenduoja, tačiau 1/2 dalis santuokos metu sumokėtos prievolei vykdyti piniginės sumos turi būti jai kompensuota. Ieškovės skaičiavimais, santuokos metu yra iš viso sumokėta šiai prievolei vykdyti 23 140 Eur (178 mėn. nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyriumi pradžios x 130 Eur). Mėnesinė įmoka buvo pastovi ir sudarė 130 Eur. Pagal antstolio Dainiaus Šidlausko reikalavimą iš savo asmeninių lėšų ieškovė padengė atsakovo asmeninę prievolę ir dengia ją iki šiol. Iš viso sumokėjo antstoliui iki ieškinio pareiškimo dienos 3 000 Eur, iš kurių atsakovas ieškovei grąžino 1000 Eur. Todėl prašo jai iš atsakovo priteisti 2 000 Eur sumą, nes prievolė kreditoriui PAS1 ir susijusi prievolė VMI yra asmeninė atsakovo prievolė, prisiimta jai nežinant ir nepanaudota šeimos reikmėms. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Santuokos metu kartu įgijo bendrą kreditorių UAB „Mogo LT“. Prievolė atsirado pagal 2021 m. spalio 14 d. vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105. Skolos likutis ieškinio pateikimo dienai yra 5 594,92 Eur. Kadangi paskolos sutartis sudaryta ieškovės vardu ir skolos likučio suma mažinama turto vertė sudarant turto balansą, ieškovė sutinka viena dengti įsipareigojimus pagal šią sutartį nemodifikuojant sutarties, jeigu automobilis SKODA OCTAVIA, kuriam buvo paimta ši paskola, bus priteistas ieškovei. Ieškovė turi vieną asmeninę prievolę: jau pradėjus gyventi atskirai, 2023 m. liepos 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E307656806 su UAB „SB lizingas“. Prievolė yra jos asmeninė, tokia ji ir lieka. Atsakovas turi asmeninę prievolę AB „Swedbank“ pagal 2005 metų sutartis Nr. 07071324-FA ir Nr. 05-082185-FA, kuriomis buvo suteiktas kreditas butui įgyti. Atsakovas taip pat turi asmeninį kreditorių PAS1, kuriam priteista iš atsakovo 22 40,50 Eur skola, priverstinai išieškoma antstolio Dainiaus Šidlausko, bei su šia skola susiję kiti kreditoriai - valstybė, atstovaujama VMI. Kitų atsakovo kreditorių, jei tokių yra, ieškovė nežino.Dėl uzufrukto nustatymo. Nuo 2019 metų lapkričio mėnesio ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančiame bute. Kai iš Minsko grįžo ir atsakovas, jis gyveno kartu iki 2023 m. balandžio 9 d. konflikto. Tuomet ieškovė su vaikais laikinai gyveno pas savo tėvus, tačiau 2023 metų liepos mėnesį ieškovė su atsakovu susitarė, kad vaikai turi gyventi savo namuose, todėl atsakovas sutiko ir išsikėlė gyventi pas savo mamą, o ieškovė su vaikais grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Per savo santuokos metus neįgijo bendra jungtine nuosavybe jokio šeimos būsto. Ieškovė neturi ir kitos gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų su vaikais gyventi ir/ar pakankamų materialinių resursų būstą nuomotis. Nors po močiutės mirties ieškovė paveldėjo 1/4 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra jos tėvų butas, kuriame tebegyvena sunkiai serganti mama ir tėtis, todėl objektyviai ten gyventi su vaikais nuolat sąlygų nėra. Ieškovė neturi šiuo metu finansinių galimybių įsigyti kito būsto ir/ar būsto nuomotis, nes vaikų išlaikymas yra brangus, atsakovas prie jo reikiamai neprisideda, iš esmės didžiąja dalimi viena išlaiko vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka nepilnamečiai vaikai, taip pat į tai, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio ir gyvenimo būdo šeima pastaraisiais metais prarado daug lėšų, atsakovas neprisidėjo prie šeimos finansinės gerovės savo darbu ir pajamomis, ieškovė šiuo metu iš savo lėšų antstolio reikalavimu dengia atsakovo asmeninę skolą, didžiąja dalimi išlaiko vaikus, prašo, suteikti teisę (nustatyti uzufruktą) naudotis atsakovui priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki abiejų vaikų pilnametystės, atsakovui uždraudžiant šiame bute gyventi. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimų 12 punktu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo ½ dalį santuokos metu sumokėtos asmeninės atsakovo prievolės Swedbank AB. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad preliminariais skaičiavimais tai yra 11 570 Eur suma, kuri bus tikslinama, gavus banko dokumentus. Pagal teismo išduotą liudijimą atsakovė gavo banko dokumentus, pagal kuriuos santuokos metu asmeninių atsakovo prievolių dengimui buvo sumokėta 27 206,30 Eur. Ieškovė atsižvelgia į atsakovo su atsiliepimu pateiktą 2024 m. lapkričio 28 d. banko pažymą Nr. SR-TS-24-2640 ir prašo ½ dalies sumos, kurią sumokėjo tik pačios šalys. Šalys sumokėjo 18 279,94 Eur. Ieškovė tikslina šį savo reikalavimą, prašydama priteisti jai 9 139,97 Eur. Ieškinio reikalavimų 13 punktu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 2000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovą sumokėtos asmeninės prievolės pagal antstolio Dainiaus Šidlausko reikalavimą. Po ieškinio pateikimo dienos šiai skolai dengti iki atsakovas visiškai ją padengė, ieškovė antstoliui papildomai sumokėjo kelias įmokas. Pagal pridedamą antstolio pažymą matyti, kad ieškovė sumokėjo iš viso 3 599,17 Eur atsakovo skolos. Kaip minėta ieškinyje, atsakovas jai grąžino tik 1 000 Eur, todėl ieškovė tikslina šį savo reikalavimą, prašydama priteisti jai 2 599,17 Eur kompensaciją.Atsakovas ATS1 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutinka su ieškovės kaltinimais dėl iširusios santuokos, taip pat nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas neprieštarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, jeigu vaikai to norėtų ir faktiškai gyventų su ieškove, tačiau vyresnysis šalių sūnus R jau gyvena atskirai ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje buvo pilnai išlaikomas tik atsakovo, todėl atsakovas nesutinka ir su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu bei ieškovės skyrimo priteisto išlaikymo valdytoja. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, kuri tik apsunkins bendravimą su vaikais, kurie jau yra paaugliai, turintys savo pomėgius, draugus ir laisvalaikį, kurį gali ir nori planuotis savarankiškai. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi įsiskolinimo nėra bei, iš dalies su reikalavimais dėl kompensacijų priteisimo, kurie yra nepagrįsti ir nesąžiningi atsakovo atžvilgiu. Taip pat, atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą, kadangi tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad šeima iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, kadangi tokių įrodymų nėra ir būti negali, o ieškinyje nurodyti deklaratyvūs kaltinimai atsakovui yra aiškiai nepagrįsti. Gyvenant kartu, tiek ir atskirai, visą bendrą gyvenimą su ieškove atsakovas dėjo maksimalias pastangas, rūpinosi ir dirbo šeimos labui, išlaikė šeimą, rūpinosi vaikais ir ieškove, kuri ilgą laiką apskritai nedirbo, augino vaikus. Atsakovas ne tik padėjo ieškovei rūpintis vaikais, bet vienas pilnai apmokėdavo visas šeimos poreikių tenkinimo išlaidas bei savo asmeninius finansinius įsipareigojimus (kas neturėjo jokios įtakos šeimos finansinei gerovei) ir net nežinojo ir nesidomėjo kur ieškovė naudoja gaunamas vaikų priežiūros pajamas. Atsakovas nesiruošė santuokos nutraukimo procesui, nerinko jokių kvitų, čekių, sąskaitų, o kadangi atsiskaitymai Minske buvo vykdomi grynaisiais pinigais, duodant ieškovei pinigus, atsakovas prašydavo tik papildomai už jį padaryti pavedimus paskolos už butą dengimui, ką ieškovė atlikdavo arba iš savo banko sąskaitos, panaudodama ten buvusias lėšas, arba, kai būdavo Vilniuje, įnešdavo reikiamą sumą grynaisiais į banko sąskaitą, ką patvirtina teikiamas 2009 m. banko sąskaitos išrašas ir dėl to šeimos interesai niekaip nenukentėdavo.Kai 2020 metais prasidėjo Covid pandemija, buvo uždarinėjami restoranų verslai (įskaitant Minske). Kai buvo atšauktas karantinas, dar kurį laiką atsakovas dirbo Minske, tačiau finansinė situacija buvo labai suprastėjusi, todėl, bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, 2021 m. kovo mėnesį atsakovas grįžo į Vilnių, kur neturėjo jokio darbo ir viską pradėjo iš naujo, o 2021 m. balandžio mėnesį atsakovas jau įsidarbino (duomenys neskelbtini) lauko kavinėje barmenu, rugsėjo mėnesį gavo pasiūlymą dirbti naktiniame klube, kurio atsisakė dėl pasiūlyto per mažo darbo užmokesčio už naktinį darbą. Taip pat atsakovas ne pilnu darbo režimu dirbo ir (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė yra atsakovo mama, tačiau atsakovo pajamos, prie kurių buvo pripratusi ieškovė ir kurias atsakovas gaudavo dirbdamas Minske, buvo ženkliai mažesnės, visgi atsakovas ir toliau ieškojo naujų veiklų bei uždarbių. 2021 m. spalio mėnesį atsakovas nusprendė pabandyti pavėžėjo darbą, todėl 2021 m. spalio 14 d. buvo paimta 10 000 Eur vartojimo paskola, už kurią įsigyta transporto priemonė Skoda Octavia, su kuria nuo 2021 m. lapkričio mėnesio atsakovas pradėjo dirbti BOLT pavėžėju pagal individualią veiklą. Visą žiemos sezoną atsakovas ne tik dirbo vakarais, savaitgaliais bei naktimis, kuomet buvo didesni įkainiai, bet ir vaikams pietus paruošdavo, ir iš mokyklos bei treniruočių pasitikdavo, nuveždavo. 2022 m. pavasarį su senu pažįstamu atsakovas pradėjo veiklą su „(duomenys neskelbtini)“ (maisto vagonėlis) ir nuo 2022 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio sėkmingai vykdė veiklą, kurią nusprendė pratęsti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio mėnesio kartu išsinuomoję virtuvę. Deja, ši veikla patyrė nesėkmę ir tik 2023 m. liepos mėnesį atsakovui pavyko nutraukti nuomos sutartį be baudų, bet su didele nuomos skola, kurią reikėjo grąžinti. Taigi, atsakovas visą laiką stengėsi ir dėjo maksimalias pastangas, kad uždirbtų lėšų, o kai atsakovui nepavykdavo, visada finansiškai padėdavo jo mama arba brolis.Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, nustatyti, kad vaikų turtą uzufrukto teise valdo ieškovė bei nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimą pagal ieškovės nurodytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau yra pakankamai brandūs, kad galėtų išsakyti savo nuomonę, atsakovas neprieštarautų vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, jeigu toks būtų vaikų noras ir jeigu vaikai faktiškai gyventų su ieškove. Tačiau šiai dienai yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę, o atsakovo bendravimas su paaugliais sūnumis, pagal ieškovės pageidaujamą tvarką, apskritai neatitiktų vaikų interesų, kurie jau nori ir gali savo laisvalaikį planuotis patys. Šiai dienai šalių vyresnysis sūnus R jau gyvena atskirai nuo tėvų Latvijoje, kur nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. žaidžia už (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komandas ir grįš į Vilnių ilgiausiai mėnesiui tik per vasaros atostogas, nes 2025 m. liepos mėnesį vyks į sporto stovyklą, o 2025 m. rugpjūtį vėl bus atranka ir skelbiami sąrašai klubų būsimų žaidėjų naujam sezonui. Iki 2024 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, įpareigojant atsakovą vaikus išlaikyti per ieškovę, sūnų R pilnai išlaikė tik atsakovas, be kita ko, padedamas savo mamos. Tačiau net dabar, teismui pakeitus atsakovo teikto išlaikymo vaikams formą, sūnumi R, gyvenančiu Latvijoje, atsakovas ir toliau rūpinasi daugiau bei susitinka dažniau negu ieškovė. Atsakovas nuolat duodavo sūnui pinigų ir grynaisiais ir pervesdavo į sąskaitą, sumokėdavo reikiamas gyvenimui, sportui ir kt. išlaidas, mokėjo klubui, pirko reikiamą sporto inventorių ir t.t. atsakovas apmokėdavo sūnaus maitinimą 200 Eur/mėn., duodavo kišenpinigių grynaisiais 180 Eur/mėn., apmokėdavo klubo mokestį 20 Eur/mėn., Latvijos ir Lietuvos sim korteles po 20 Eur/mėn., pirko sporto įrankius (pvz. lazdos kaina 200-230 Eur, pačiūžų kaina 600 Eur), higienos priemones, skalbimo miltelius, dantų pastą, vitaminus ir kt. Atsakovas nesitikėjo, kad Ieškovė neigs jo vykdomą išlaikymo prievolę sūnui, todėl nerinko sąskaitų, čekių, kvitų ir neprašė sūnaus raštelių, duodamas jam grynųjų. Tačiau teikiami duomenys patvirtina, kad 2024 m. sausio mėn. – 2024 m. spalio mėn. laikotarpiu atsakovo mama pervedė (duomenys neskelbtini) mokyklai (duomenys neskelbtini) už abu vaikus viso 1 750 Eur, tiesiogiai R – 1 460 Eur. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gaudama vaiko pinigus (po 96,25 Eur už kiekvieną vaiką), sūnui R pervesdavo mažiau kišenpinigių, negu valstybės mokami vaiko pinigai. Šį mėnesį tiesiogiai R buvo pervesta 40 Eur šalmo grotelėms, 50 Eur prieš varžybas Rygoje. Kadangi sūnus R gyvena Latvijoje, kur juo daugiau rūpinasi atsakovas, kuris iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje tiesiogiai pilnai išlaikė sūnų, todėl sūnaus R gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nėra tikslinga, kadangi būtent atsakovas vyksta pas sūnų kiekvieną savaitę ir rūpinasi sūnumi Latvijoje, bendrauja su treneriu ir prižiūri, kad sūnui nieko netrūktų. Atsakovui, prisiėmusiam visą atsakomybę už sūnų R, šiuo metu gyvenantį Latvijoje, turi būti palikta teisė ir toliau teikti sūnui išlaikymą tiesiogiai, o ne per ieškovę, kuri siekia valdyti vaiko pinigus. Be to, ta aplinkybė, kad sūnų R pilnai išlaikė tik atsakovas, sudaro savarankišką pagrindą apskritai atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sūnui R iš atsakovo priteisimo, kadangi teismas išlaikymą priteisia jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sūnus E šiuo metu gyvena su ieškove, todėl sūnaus E gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Atsakovas vykdė išlaikymo prievolę sūnui E. Svarbu pažymėti ir tai, kad sūnus E su ieškove gyvena atsakovui priklausančiame bute (už kurį atsakovė sumoka tik komunalinius mokesčius, kuriuos įtraukė į vaikų išlaikymo sumą), kas vertintina kaip atsakovo teikiamo išlaikymo dalis, užtikrinant vaikui būsto poreikį, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai kad, jeigu ieškovė su sūnumi negyventų šiame bute, atsakovas jį galėtų išnuomoti ir gauti iki 650 Eur papildomų pajamų, kurias (jų dalį) galėtų skirti vaikų išlaikymui. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Skyriaus specialistai, vertindami vaikų gyvenamąją aplinką bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šeimos gyvenamojoje vietoje švaru ir tvarkinga, yra visos sąlygos vaiko ugdymuisi ir laisvalaikiui. Todėl, kol ieškovė, turėdama galimybę gyventi kitame būste, su sūnumi E gyvena atsakovo bute, tai vertintina kaip atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui E dalis. Išlaikymo klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, nes ieškovė ir atsakovas pilnai išlaikys po vieną vaiką.Šiai dienai atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 787 Eur. Todėl, mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, atsakovas objektyviai neturi jokių galimybių, kadangi pats liktų be lėšų pragyvenimui, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ir pan. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nustatytas neįvertinus tos aplinkybės, kad ieškovė su vienu vaiku gyvena atsakovui priklausančiame bute, dėl ko yra užtikrinamas vaiko poreikis būstui, o atsakovas netenka papildomų pajamų. Taigi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra aiškiai padidintas ir neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.Dėl prašomo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti 7 638 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, tai yra po 3819 Eur kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas. Atsakovas, padedamas savo mamos, teikė vaikams išlaikymą, proporcingą vaikų poreikiams ir savo turtinei padėčiai, kuri, kaip jau minėta, 2023 metais buvo ypatingai sunki. Iš prašomo priteisti tariamo išlaikymo įsiskolinimo sumos – 7 638 Eur, ieškovė neatima iš valstybės gautų vaikų pinigų (2023 m. po 85,75 Eur už 1 vaiką, 2024 m. po 96,25 Eur už 1 vaiką), kas tariamo įsiskolinimo laikotarpiu už abu vaikus sudarė viso 2 698,5 Eur (85,75x2x9+96,25x2x6). Todėl, ieškovės nurodytas tariamas atsakovo įsiskolinimas mažėja 1 349,25 Eur. Atsakovas ne tik dengė vaikų išlaidas, susijusias su sportu, bet duodavo vaikams kišenpinigių (2023-04 - 2024-04 laikotarpiu R 100 Eur/mėn., E 50 Eur/mėn., 2024-05 - 06 laikotarpiu R - 180 Eur/mėn., E - 100 Eur/mėn.). Todėl įsiskolinimas mažėja 2 510 Eur (150x13+280x2). Be to, ieškovė neįvertina ir tos aplinkybės, kad vaikai nuolat ateidavo pas atsakovą į darbovietę pavalgyti, kas sudarė po 100 Eur/sav., viso 400 Eur/mėn. ir vaikai turėjo galimybę valgyti ne tik pas atsakovą, bet ir kitose kavinėse, kurios tuo metu dirbo kaimynystėje, už ką vėlgi sumokėdavo atsakovas. Todėl, ieškovės nurodytas tariamas atsakovo įsiskolinimas mažėja dar 6 000 Eur (400x15). Galiausiai, ieškovė visiškai neįvertino ir tos aplinkybės, kad tariamo įsiskolinimo laikotarpiu su abiem vaikais gyveno atsakovo bute, kurį atsakovas galėjo nuomoti ir gauti nuomos pajamas, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti vertinama kaip atsakovo teikto išlaikymo dalis. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas pilnai kaip nepagrįstas.Dėl turto padalijimo. Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d. Dėl turto padalijimo, visų pirma svarbu pažymėti, kad sudarydama dalintino santuokinio turto (transporto priemonių) balansą, ieškovė neteisingai nurodo bendro turto vertę - 10 200 Eur, iš kurių SKODA OCTAVIA vertė – 6 300 Eur, o CHEVROLET EXPRESS VAN G1500 vertė 3 900 Eur. Remiantis aktualiais automobilių pardavimo portalų duomenimis https://autoplius.lt/skelbimai/skoda-octavia-1-6-l-universalas-2014-dyzelinas- 27063103.html. automobilio SKODA OCTAVIA vertė šiai dienai yra apie 6 900 Eur. Tuo tarpu automobilis CHEVROLET EXPRESS VAN G1500, kurio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas ir kuris jau daugiau negu metai yra neeksploatuojamas dėl greičių dėžės gedimo, kurio pašalinimas kainuotų apie 4300 Eur, šiai dienai yra bevertis, atitinkamai, dalintino santuokinio turto vertė sudaro 6900 Eur, o atėmus šiai dienai likusią mokėti vartojimo paskolą (4933,34 Eur), dalintino turto vertė sudaro 1 966,66 Eur. Kadangi Ieškovei atitenka didesnės vertės turtas, piniginė kompensacija priteistina atsakovui iš ieškovės. Taip pat, dalintino turto vertė turėtų būti perskaičiuota pagal 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutarties Nr. ILC14102021/0105 ieškovės sudarytos su UAB „Mogo LT“ 3.2 punkte (Grafikas) nurodytą neišmokėtą finansavimo sumos likutį teismo sprendimo priėmimo dienai.Dėl kompensacijų priteisimo. Ieškovė nurodo, kad 1/2 dalis jos vienasmeniškai sumokėtos prievolės (1 965,76 Eur) jai priteistina iš atsakovo. Toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas. Visų pirma, ieškovė prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium pradžios (2023-04-09), todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį nuo 2023 m. balandžio 9 d. Be to, pati ieškovė nuo 2023 m. balandžio 9 d. viena naudojasi automobiliu ir tai pripažįsta, o automobilio įsigijimui gautos paskolos įmokas taip pat sutinka dengti viena. Todėl atsakovas neturi kompensuoti ieškovei jos sumokėtos prievolės už automobilį nuo 2023 m. balandžio 9 d., kuriuo viena ieškovė ir naudojasi.Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo priteisti ieškovei prašomą kompensaciją už mokėtą paskolą butui. Teikiami duomenys iš Swedbank AB patvirtina, kad nuo 2008 m. birželio 5 d. (santuokos sudarymo) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) pagal 2005 m. lapkričio 29 d. atsakovo sudarytą kredito sutartį Nr. 05-082185-FA ir 2007 m. liepos 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-071324-FA ieškovė ir atsakovas sumokėjo viso 18 279,94 Eur, tačiau ieškovė neturi teisės į 1/2 dalies sumokėtos sumos kompensaciją. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, atitinkamai, ir visos įmokos, susijusios su šiuo butu, taip pat buvo naudojamos šeimos poreikiams, todėl priteisti ieškovės prašomą kompensaciją nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kai šeima gyveno Minske, atsakovas vienas dirbo ir išlaikė šeimą, pilnai apmokėdavo tiek visas šeimos poreikių tenkinimo išlaidas, tiek ir savo asmeninius finansinius įsipareigojimus (kas neturėjo jokios įtakos šeimos finansinei gerovei), o duodamas ieškovei pinigus prašydavo tik papildomai padaryti ir pavedimus kredito įmokoms už butą. Atsakovas objektyviai negalėjo kitaip mokėti paskolos įmokų, kadangi šeimoje jis vienas uždirbdavo pinigus, o atsakovo buto išlaikymo išlaidos bei komunalinės paslaugos buvo pradėtos mokėti tik tada, kai bute pradėjo gyventi ieškovė su vaikais (2019 m. pabaigoje). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį buvo mokamos paskolos dengimo ir kitos susijusios įmokos, taip pat išlaikymo išlaidos, komunalinės paslaugos, šeima (iki 2021 m. kovo tik ieškovė su vaikais, nes atsakovas grįždavo kelioms dienoms) kartu gyveno nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio 9 d. Jeigu nebūtų šio buto, ieškovei su atsakovu būtų tekę arba gyventi pas atsakovo mamą, arba su ieškovės tėvais 3 kambarių bute, arba nuomotis būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių butų nuomos kainos laikotarpiu nuo 2020 iki 2024 siekė nuo 350 iki 650 Eur, ir per gyvenimo bute laikotarpį šeima būtų patyrusi mažiausiai 14 350 (41 mėn. x 350 Eur) išlaidų nuomai. Todėl, ta aplinkybė, kad nurodytu laikotarpiu, kai šeima gyveno bute, už butą buvo papildomai sumokama apie 130 Eur per mėnesį, negali būti vertinama, kad šios įmokos nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, kadangi tokiu būdu buvo išvengiama mažiausiai 220 Eur išlaidų per mėnesį, o per visą tą laikotarpį išvengta mažiausiai 9 020 Eur (41 mėn. x 220 Eur) išlaidų nuomai, kas patvirtina, jog atsakovo asmeninės paskolos dengimo ir kitos susijusios įmokos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.Be to, nuo 2023 m. liepos mėn. ieškovė grįžo į atsakovo butą gyventi su abiem vaikais (nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė bute gyvena su vienu vaiku), nors atsakovas būtų galėjęs butą išnuomoti ir gauti 650 Eur/mėn. nuomos pajamų, iki šiol ieškovė gyvena atsakovo bute nieko nemokėdama, nors atsakovas neprivalo užtikrinti būsto ieškovei. Dėl ieškovės minimų jos tėvo pagamintų baldų pažymėtina tai, kad būtent ieškovė šiais baldais ir naudojosi visą laiką, kurie jau yra nudėvėti ir sunkiai įvertinami. Kita vertus, jeigu ieškovė pageidauja dalintis baldus, turėtų pagrįsti jų vertę ir įtraukti į dalintino turto balansą. Ieškovės minimas kitas kilnojamasis turtas, priešingai nei nurodo ieškovė, netapo buto dalimi, ir kaip kilnojamasis turtas taip pat galėtų būti dalinamas, tačiau ieškovė net nepateikia jokių duomenų apie šio turto, kuriuo pati vėlgi naudojosi, vertę, nes ir šis turtas yra nudėvėtas. Galiausiai, ta aplinkybė, kad prieš ieškovei įsikeliant į butą 2019 m. pabaigoje atsakovo draugai savo jėgomis, neimdami jokio atlygio, pakeitė vonios plyteles, dušo kabiną, klozetą ir kitą santechniką bute, kurie nupirkti ir pakeisti tam, kad ieškovei būtų komfortiška gyventi, vėlgi nesudaro pagrindo priteisti ieškovei prašomą kompensaciją. Jokie esminiai pertvarkymai ar pagerinimai atsakovo bute atlikti nebuvo. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas neprieštarauja, kad įsipareigojimus kreditoriui UAB „Mogo LT“ pagal ieškovės sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105, pilnai vykdytų ieškovė, kuriai lieka transporto priemonė, kurios įsigijimui buvo gauta ši paskola. Atsakovas taip pat sutinka, kad jo asmeninė prievolė kreditoriui Swedbank, AB ir ieškovės asmeninė prievolė kreditoriui UAB „SB Lizingas“ yra nedalinamos, nemodifikuojamos ir po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno asmeninėmis prievolėmis. Dėl ieškinyje nurodytos prievolės kreditoriui PAS1 pažymėtina tik tai, kad ši prievolė yra pilnai įvykdyta ir vykdomoji byla nutraukta.Dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė, visų pirma, turi kitą būstą, kuriame galėtų gyventi su sūnumi E, nes sūnus R jau gyvena atskirai, be to, su tuo nesutinka kreditorius. Kaip jau buvo minėta, ieškovė nuosavybės teise valdo 1/4 dalį 3 kambarių, 72,90 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 19 d. šiame bute apsilankę Skyriaus specialistai teigiamai įvertino vaikų gyvenamąją aplinką. Beje, tuo metu ieškovė (duomenys neskelbtini) esančiame bute gyveno su abiem vaikais. Šiai dienai su ieškove gyvena tik vienas sūnus E, todėl ieškovė neabejotinai turi galimybę gyventi savo būste, kartu su tėvais, be kita ko, taip dažniau būdama ir arčiau savo mamos, kad galėtų ja rūpintis ir padėti. Trečiasis asmuo UAB „Mogo LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „Mogo“ ir ieškovė 2021 m. spalio 14 d. sudarė Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105 (toliau – Sutartis), pagal kurią Mogo suteikė ieškovei 10 000,00 Eur finansavimą transporto priemonei įsigyti, o ieškovė įsipareigojo mokėti kasmėnesines vartojimo paskolos įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovei suteikta vartojimo paskola Sutartyje nustatyta tvarka buvo panaudota transporto priemonei SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė), įsigyti, kurią pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuokos metu, šalims vedant bendrą šeimos ūkį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, jog prievolė, kilusi iš Sutarties, būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole ir ši prievolė pripažintina solidaria prievole.Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp banko ir atsakovo 2005 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 05-05-082185-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu buvo suteiktas 55 895,86 Eur kreditas. Tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas kredito gavėjui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Bankas prieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimui nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų naudai uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kol nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Apsunkinus įkeistą daiktą uzufruktu apribojama/apsunkinama Banko galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos išieškojimo metu parduodamas įkeistas butas neabejotinai bus parduotas (jei iš vis bus parduotas) už mažesnę sumą, nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto. Tokia išvada darytina todėl, kad varžytynėse įsigyjantis turtą asmuo tai daro asmeniniais arba turtiniais interesais, t. y. siekiant gauti asmeninę neturtinę naudą (pvz. gyventi tokiame bute) arba gauti asmeninę turtinę naudą – įsigytą butą perparduoti arba jį nuomoti. Esant uzufruktui tokių asmenų galimybė patenkinti savo tikslus įsigyjant ginčo butą varžytinėse sumažėja iki minimumo ar net visai išnyksta. Taip pat pažymėtina, kad šio atsiliepimo surašymo dienai pagal kredito sutartį negrąžinto kredito suma sudaro 38 989,13 Eur ir pastaruosius metus buvo nuolat vėluojami vykdyti kredito sutartimi prisiimti finansiniai įsipareigojimai, todėl turto, kurį finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju būtų galima realizuoti, įkeitimas išlieka aktualus ir sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo privalo būti įvertinti ir hipotekos kreditoriaus interesai.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio EAS1 gyvenamąją vietą su tėvu; nustatyti nepilnamečio RTR1 gyvenamąją vietą su mama; 2) nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi EAS1 tvarką; 3) netenkinus reikalavimo nustatyti nepilnamečio EAS1 gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti nepilnamečio EAS1 bendravimo tvarką su tėvu;4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui RTR1 250,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį, kurio tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovė. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaikai jau yra pakankamai brandūs išsakyti savo nuomonę, todėl atsakovas neprieštarautų vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, jeigu toks būtų vaikų noras ir jeigu vaikai faktiškai gyventų su ieškove. Kadangi gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų suponuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimą, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, tai yra R su atsakovu, o E su ieškove, išlaikymo klausimas neturėtų būti sprendžiamas, nes kiekvienas pilnai išlaikys po vieną vaiką.2025 m. liepos 4 d. Vaiko (EAS1) nuomonės išklausymo akte sūnus E labai aiškiai išreiškė savo nuomonę ir norą dėl gyvenimo/ bendravimo su tėvais, ją grįsdamas poreikiu ir galimybe su abiem tėvais bendrauti vienodai, be kita ko, gyvenant tame bute, kuriame gyvena šiuo metu, tai yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikas labai aiškiai išreiškė savo nesutikimą su bendravimo tvarka, kurią siūlo ieškovė ir kuri neužtikrintų galimybės vaikui bendrauti su atsakovu vienodai, kaip ir su ieškove. 2025 m. liepos 2 d. Vaiko (RTR1) nuomonės išklausymo akte esantys duomenys (vaiko nuomonė/vaiko pažiūrų ir norų išsiaiškinimas) teikia pagrindą išvadai, kad R dažniausiai bus Latvijoje, retai atvažiuos, tad skirtumo su kuriuo iš tėvų bendrauti ir gyventi nėra, o paklausus, kurių namų norėtų, kad būtų pagrindiniai, R atsakė, kad su mama, nes gal jau pripratęs su mama, daugiau draugų turi toje aplinkoje, kur dabar gyvena. Norą gyventi su mama R taip pat siejo su gyvenamosios vietos lokacija.Šiuo metu vaiko išmokos dydis yra 122,50 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 354,00 Eur, neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką - 327,00 Eur per mėnesį (777,39-122,50):2). Pažymėtina, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis nėra lygiavertė. Tik darbo užmokesčio (tai yra nuolatinių, stabilių pajamų) per 2025 m. 01-05 mėn. laikotarpį ieškovė gavo 10 491,36 Eur, kas sudaro vidutiniškai 2098,26 Eur/mėn. Taip pat, iš atsakovo darbovietės vaikų išlaikymui ieškovė gavo 2468,61 Eur (vidutiniškai 493,72 Eur/mėn.), iš Sodros papildomai gavo priteisto išlaikymo skirtumą dar 690,03 Eur (138 Eur/mėn.) ir 1225 Eur vaikų pinigų (po 245 Eur/mėn.), viso apie 14 875 Eur (vidutiniškai ieškovės gautos pajamos per 2025 m. 01-05 laikotarpį sudarė 2975 Eur/mėn.). Tuo tarpu atsakovui per tą patį laikotarpį buvo pervesta vos 3 660,38 Eur darbo užmokesčio, kas sudaro vidutiniškai 732,08 Eur/mėn., nuo kurių yra atskaitoma Sodros įmokų skola 206,02 Eur/mėn. ir sumokamos kredito įmokos bei būsto draudimo įmokos už atsakovo butą (apie 240 Eur/mėn.), kuriame ieškovė gyvena neatlygintinai. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir sūnaus R poreikius, įvertinus tai, kad sūnus R gyvens Latvijoje, kur pagrindinės išlaidos sudarys 20 Eur/mėn. treniruotės, 150-200 Eur/mėn. valgykla, 120 Eur už vieną išvyką dalyvauti (duomenys neskelbtini) lygoje (kurių iki 2026-04 mėn. nusimato 4), sportinė apranga pagal poreikį, kuri su klubu apmokama 50/50, nuo rugsėjo mėnesio sporto salė (štanginė) 25 Eur/mėn. abonementas ir 120 Eur/mėn. treneris (8 kartai per mėnesį), 20 Eur/mėn. telefonas, taip pat, atsižvelgiant į sūnaus R pareikštą nuomonę dėl sūnui nepriimtino nuolatinio pinigų prašymo tik pas ieškovę, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės nurodyta suma nėra išleidžiama vaiko išlaikymui kas mėnesį, kad atsakovas objektyviai negali tiek mokėti, kad išlaikymo reikia ir sūnui E bei, kad valstybės skiriamus vaiko pinigus 122,50 Eur gauna ieškovė, kurios ir nuolatinės, stabilios pajamos yra ženkliai didesnės negu atsakovo, ieškovei uzufrukto teise turėtų būti palikta tvarkyti tik dalis sūnaus R išlaikymui skirtų lėšų, paliekant galimybę ir atsakovui tiesiogiai dalyvauti R išlaikyme. Todėl, iš atsakovo sūnaus R išlaikymui priteistini 250 Eur/mėn., kuriuos uzufrukto teise tvarkytų ieškovė.Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko. Dėl nepilnamečio vaiko EAS1 gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Toks atsakovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Šalių sūnus EAS1 nuo pat šalių gyvenimo skyriumi dienos gyvena kartu su ieškove. Vaikas yra tinkamai prižiūrimas, auklėjamas, iš esmės vienos ieškovės išlaikomas, atsakovui prisidedant prie sūnaus išlaikymo labai nedidele dalimi, antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikino išlaikymo vaikui išieškojimo. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti vaikų bendravimo su tėvu atsakovu tvarką. Ieškovė palaiko savo ieškinio reikalavimą dėl vaiko E bendravimo su tėvu tvarkos nustatymu, prašo nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi E tokią tvarką, kuri yra nurodyta ieškinyje.Dėl išlaikymo sūnui R dydžio. Šis priešieškinio reikalavimas nelaikytinas savarankišku – ieškovė ieškiniu prašo nustatyti didesnį išlaikymo sūnui R dydį, atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, manydamas, kad sūnui R yra pakankamas 250 Eur išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio, vaiko poreikių ieškovė savo poziciją išsamiai išdėstė ieškinyje ir pagrindė ją į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovė visiškai palaiko ieškinio reikalavimus dalyje dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip ne kartą minėta, vien ta aplinkybė, kad atsakovo pajamos yra mažesnės, savaime nereiškia, jog jo teikiamas išlaikymas vaikams turi būti mažesnis nei būtinas atliepti vaikų poreikius. Atsakovas privalo įrodyti, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali gauti didesnių pajamų, kad siekė didesnes pajamas gauti, dėjo tam pastangas, tačiau tokių aplinkybių atsakovas nenurodė. Institucija teikianti išvadą nurodė, kad nepilnamečio vaikų nuomonė byloje išklausyta, yra aiški ir motyvuota, duomenų, jog nuomonė prieštarautų vaiko interesams, nėra. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, į bylos aplinkybes, jog E gyvena su motina, kur jam sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, R gyvena atskirai nuo tėvų - Latvijoje, į vaiko nuomonę ir amžiaus ypatumus, mokyklinio bei papildomo ugdymo, laisvalaikio veiklas, susijusias su motinos gyvenamąją aplinka ir pan., į tai, jog ieškovė užtikrina vieną iš pagrindinių vaiko teisių – bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturime pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į išsakytą paauglio E nuomonę, kurioje berniukas aiškiai išdėsto norintis daugiau laiko praleisti su tėčiu, tačiau nenorintis keisti savo gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus vertinimu, nustačius atsakovo prašomą bendravimo su E tvarką, tokia tvarka berniuko geriausiems interesams neprieštarautų.Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymui 500 Eur/mėn. atitiktų berniuko geriausius interesus, tuo tarpu atsakovo siūlomas priteisti išlaikymo dydis 250 Eur/mėn. vertintinas kaip minimalus ir, manytina, kad tokia suma nebūtų pakankama paauglio poreikiams tenkinti. Skyriaus vertinimu, nustačius E gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimą su tėvais „50:50“ principu, vaikui liekant tuose pačiuose namuose, o tėvams keičiantis, iš atsakovo galėtų būti priteisiamas santykinai mažesnis išlaikymo dydis, kadangi, manytina, kad atsakovas tenkintų vaiko poreikius gyvendamas su E, tuo tarpu ieškovei liktų pareiga rūpintis kitomis, ne kasdienėmis berniuko išlaidomis (būreliai, „didesni“ pirkiniai ir kt.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1681) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – U, atsakovui T; 4) nustatė nepilnamečių vaikų RTR1 ir EAS1 gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove; 5) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 6) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą, viso 7 638 Eur, t. y. po 3 819 Eur kiekvienam vaikui; 7) nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 8) priteisė ieškovei transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės priteisė atsakovui ½ dalies transporto priemonės SKODA OCTAVIA vertės 3 450 Eur piniginę kompensaciją; 9) priteisė atsakovui transporto priemonę CHEVROLET EXPRESS VAN G1500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės, registruotą ATS1 vardu, o iš atsakovo priteisė ieškovei ½ dalies transporto priemonės CHEVROLET EXPRESS VAN G1500 vertės 1 950 Eur piniginę kompensaciją; 10) priteisė ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį, t. y. 1 279,57 Eur santuokos metu ieškovės už atsakovą 2021 m. kovo 9 d. – 2023 m. balandžio 9 d. laikotarpiu sumokėtų kredito įmokų atsakovo kreditoriui Swedbank AB; 11) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 599,17 Eur už atsakovo asmeninės prievolės įvykdymą pagal antstolio Dainiaus Šidlausko reikalavimą vykdomojoje byloje Nr.0178/23/00059; 12) pripažino, kad ieškovės ir atsakovo prievolė pagal ieškovės su „Mogo Lt“ sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 13) pripažino, kad atsakovo prievolė AB „Swedbank“ pagal 2005 m. lapkričio 29 d. AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytą Kredito sutartį Nr.05-082185-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir 2007 m. liepos 13 d. sudarytą Kredito sutartį Nr.07-071324-FA yra asmeninė atsakovo prievolė. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ginčo tarp šalių nekilo, kad šalys kartu kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2023 m. balandžio 9 d. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško ir pastovaus rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismo nuomone ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrauktina išimtinai dėl atsakovo kaltės.Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas ir netenkintinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).Ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d., kai šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.Teismo nuomone, įvertintinus bylos faktines aplinkybės, abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaikai pastoviai gyvena kartu su ieškove atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikinai gyvena atskirai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas, kaip jų nepilnamečių vaikų tėvai, netinkamai vykdytų savo kaip tėvų pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ginčo tarp šalių nėra, kad RTR1, kuriam 2026 m. rugsėjo 17 d. sukaks 18 metų praktiškai Lietuvoje būna retai, dėl nuolatinių jo lankomų ledo ritulio treniruočių vaikas gyvena Latvijoje, atvyksta į Lietuvą per atostogas. E, kuriam 2026 m. spalio 29 d. sueis 15 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuolat gyvena su mama.Teismo nuomone, įvertinus bylos aplinkybes bei abiejų šalių turtinę padėtį, manytina, kad tikslinga priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Manytina, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingas galėtų rasti papildomą darbą ir gauti papildomas pajamas, atsakovo apeliavimas, jog jis sutiktų skirti kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį yra nesąžiningas vaikų atžvilgiu.Teismas sutinka su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais 7 638 Eur išlaikymo įsiskolinimo abiems vaikams paskaičiavimais, pagrįstais išrašais iš ieškovės SEB banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 9 d. už prekes ir paslaugas, PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo pavedimais, kvitais čekiais apie pinigų pervedimą R ir E maistui, ekskursijoms, vadovėliams, drabužių pirkimą, papildams, treniruotėms, išlaidas už odontoligines paslaugas vaikams, pervedimus piniginių lėšų Ledo ritulio mokyklai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinį tenkina.Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, (duomenys neskelbtini), argumentavo, atsakovo neturėjimu jausmų vaikams, kas sąlygojo jo nedarbo laikotarpius arba atsakovo minimalias pajamas, galimą atsakovo išlaikymo nemokėjimą vaikams, vienok, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas yra nemokus, neteikia visai vaikams išlaikymo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, apie kurias teismas jau pasisakė apie atsakovo turtinę padėtį, vykdomą pareigą išlaikyti vaikus bei atsakovo galimybės teikti vaikams išlaikymą, paneigia ieškovės tokio reikalavimo pagrįstumą. Tai, kad yra susidariusi išlaikymo įsiskolinimo skola, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, atsiradus skolai ar atsakovui pardavus minėtą turtą, ieškovė galės vaiko teises ginti kitais būdais (pvz., pareikšdama actio Pauliana ieškinį (liet. Pauliano ieškinys) ir pan. Todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos taikymo atsakovo butui, netenkintinas.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad remiantis portalo autoplius.lt duomenimis, transporto priemonės SKODA OCTAVIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra apie 6900 Eur, o transporto priemonė CHEVROLET EXPRESS VAN G1500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios dalyvavimas eisme yra uždraustas, ji nėra eksploatuojama dėl greičio dėžės gedimo, yra bevertė. Vienok, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad transporto priemonės CHEVROLET EXPRESS VAN G1500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra 3 900 Eur bei nurodė, kad transporto priemonės SKODA OCTAVIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra apie 6 900 Eur. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis – skelbimų portalo autoplius.lt duomenis, jog transporto priemonės SKODA OCTAVIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra 6 900 Eur, todėl teismas vadovaujasi atsakovo nurodyta šios transporto priemonės verte.Kadangi transporto priemonė SKODA OCTAVIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) 6 900 Eur vertės priteistina ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalies šios transporto priemonės vertės kompensacija 3 450 Eur (6900 Eur:2). Transporto priemonė CHEVROLET EXPRESS VAN G1500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) 3 900 Eur vertės priteistina asmeninės nuosavybės teise atsakovui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalies šios transporto priemonės vertės kompensacija 1 950 Eur (3900 Eur:2).Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu, kad ieškovės prievolė „Mogo Lt“ pagal 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105, ir „SB lizingas“ pagal 2023 m. liepos 25 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. E307656806, yra ieškovės asmeninės prievolė ir būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole kreditoriui „Mogo Lt“. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas, jog prievolė kreditoriui „Mogo Lt“ būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole, nepagrįstas ir netenkintinas. Su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko ir pats kreditorius, nesutikimo argumentus nurodydamas savo atsiliepime į ieškovės ieškinį.Kreditorius „Mogo. Lt“ dėl prievolės modifikavimo nesutiko. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prievolė pagal ieškovės ir „Mogo. Lt “ sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei SKODA OCTAVIA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105 yra laikytina abiejų ginčo šalių solidariąja prievole, o ieškovės reikalavimas šią prievolę pripažinti jos asmenine prievole – atmestinas ir netenkintinas. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas). Todėl ieškovės reikalavimas, dar nepasibaigus vartojimo sutarčiai ir neišmokėjus kreditoriui Mogo.Lt pilnai visos kredito su palūkanomis sumos, priteisti iš atsakovo 1965,76 Eur piniginę kompensaciją, netenkintinas.Kadangi ieškovė su kreditoriumi „SB lizingas“ – dabar UAB „Artea Lizingas“ yra atsiskaičiusi (2025 m. spalio 31 d. UAB „Artea Lizingas“ pažyma Nr.5-109838), taip pat nekilo ginčo, kad atsakovas yra atsiskaitęs su jo asmeniniu kreditoriumi PAS1, todėl teismas dėl šių ieškovės ir atsakovo prievolių nepasisako, nes ginčo šalys jas įvykdė.Ginčo tarp šalių nekilo, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui, vykdant išieškojimą iš atsakovo kreditoriui PAS1 ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr.0178/23/00059 ieškovė iki ieškinio pareiškimo dienos sumokėjo antstoliui už atsakovą viso 3 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur atsakovas yra ieškovei grąžinęs. Likusi atsakovo negražinta suma ieškovei sudaro 2 599,17 Eur, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovas patvirtino posėdžio metu, kad sutinka, kad iš jo būtų priteista 2 599,17 Eur ieškovei, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 28 d. AB „Swedbank” pažymos Nr. SR-TS-24-2640, kad nuo 2008 m. birželio 5 d. (santuokos sudarymo) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) pagal 2005 m. lapkričio 29 d. atsakovo sudarytą kredito sutartį Nr. 05-082185-FA ir 2007 m. liepos 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-071324-FA ieškovė ir atsakovas sumokėjo viso 18 279,94 Eur. 2026 m. vasario 25 d. AB „Swedbank” pažymoje Nr. SR-TS-26-22087 nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 9 d. (t. y. kada atsakovas grįžo į Lietuvą iš Minsko) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) pagal 2005 m. lapkričio 29 d. atsakovo sudarytą kredito sutartį Nr. 05-082185-FA ir 2007 m. liepos 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-071324-FA, ieškovė sumokėjo 358,97 Eur, o atsakovas 2 200,17 Eur kredito įmokų, viso 2 559,14 Eur.Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau nustatyta byloje butas, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė bei atsakovo prievolė, kaip jau paminėta kreditoriui „Swedbank“, AB, kuriam nurodytas butas yra įkeistas, laikytina asmenine prievole, todėl atmestini atsakovo nurodyti argumentai, jog įmokos, mokėtos, tame tarpe, ieškovės atsakovo asmeniniam kreditoriui „Swedbank“, AB priskirtinos šeimos poreikiams tenkinti.Pagal CK 3.129 straipsnį, reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ginčo tarp šalių nekilo, kad atsakovas iš Baltarusijos į Lietuvą grįžo 2021 metų kovo mėnesį. Taip pat abi ginčo šalys nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio 9 d. šalys gyvena skyrium. Todėl atsižvelgiant į 2026 m. vasario 25 d. AB „Swedbank” pažymoje Nr. SR-TS-26-22087 nurodytus duomenis, bei CK 3.129 straipsnio nuostatas, atsakovo argumentus dėl šių nuostatų taikymo, ieškovės reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo 1/2 dalį ieškovės sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank”, t.y.9 139,97 Eur (18 279,94 EUR:2) už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 5 d. (santuokos sudarymo) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis, t. y. 1 279,57 Eur (2 559,14 Eur:2) ieškovės sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank už laikotarpį 2021 m. kovo 9 d. (t. y. kada atsakovas grįžo į Lietuvą iš Minsko) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios).Nagrinėjamu atveju atsakovė iki vaikų pilnametystės prašo jai ir nepilnamečiams vaikams RTR1 ir EAS1 iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufruktą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pats buto savininkas – atsakovas šiuo turtu iki vaikų pilnametystės naudotis negali (įpareigojant atsakovą gyventi skyrium). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 72,90 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė šiame bute gyvena jos tėvai, kuriems ir priklauso butas.Ieškovė turi kur su nepilnamečiais vaikais gyventi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 72,90 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto, (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, jog minėtame bute gyvena jos tėvai. Ieškovė yra darbinga, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo asistentės pareigose, gauna kas mėnesį darbo užmokestį apie 2000 Eur plius apie 400 Eur avanso, kaip nurodė. Kaip nustatyta byloje, šalių sūnus RTR1, kuriam yra 17 metų, Lietuvoje dėl lankomo ledo ritulio ir varžybų būna retai. 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, tuo metu ieškovei su nepilnamečiui vaiku EAS1 gyvenant bute, (duomenys neskelbtini), nėra konstatuota, kad bute nėra galimybės vaikui/vaikams gyventi. Kaip parodė ieškovė, kad sūnus RTR1, kuris žaidžia ledo ritulį, Lietuvoje pastoviai negyvena, jis gyvena Latvijoje, atvyksta į Lietuvą tik kartais. Tuo tarpu butas, (duomenys neskelbtini) yra vienintelis atsakovui nuosavybės teise priklausantis būstas, kuris yra įkeistas „Swedbank“ AB, t.y. apsunkintas hipoteka. Teismo nuomone, nustatyti uzufruktą ir dar ir į visą atsakovui priklausantį butą bei, kaip to reikalauja ieškovė, uždrausti atsakovui šiame bute aplamai gyventi iki vaikų pilnametystės, būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga. Tai pažeistų atsakovo, kaip buto savininko nuosavybės teises. Tai, kad atsakovas dabartiniu metu gyvena pas savo motiną ir atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas buvo įpareigotas laikinai gyventi skyrium nuo šeimos, nėra pagrindas apriboti atsakovo, kaip jam priklausančio turto – buto, savininko nuosavybės teisės į butą ar iš viso, anot ieškovės, atimti iš atsakovo nuosavybę į jam priklausantį butą. Kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto atsakovas neturi. Be to, uzufrukto nustatymui iš esmės prieštarauja atsakovo kreditorius „Swedbank“ AB, kuris kaip hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant Kredito sutartį išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės prašomo uzufrukto nustatymas atitiktų geriausius ginčo šalių ir šalių nepilnamečių vaikų interesus ir, kad uzufrukto į atsakovo turtą – butą nustatymas yra vienintelis būdas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Be to, teismui nustačius ieškovės prašomą uzufruktą, tai gali turėti įtakos atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto kaip turto rinkos kainai ir tuo pačiu kreditoriaus (kaip ir skolininko) teisėms ir teisėtiems interesams realizuoti turtą kuo didesne rinkos kaina tuo atveju, jei skolininkas nevykdytų prievolių pagal kredito sutartį. Taigi, byloje nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. kad vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Todėl teismas sutinka, tiek su atsakovo, tiek atsakovo kreditoriaus „Swedbank“ AB atsiliepimuose nurodytais argumentais, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas ieškinio dalyje dėl uzufrukto nustatymo atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Ieškovės pateiktoje VšĮ Centro poliklinikos pateiktoje Epikrizėje iš ieškovės mamos EPR1 ligos istorijos Nr.2024S/7001, nurodyti duomenis apie ieškovės motinai diagnozuotas ligas ir būklę, gydymą, bet neįrodo ir nepagrindžia, jog ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai negali gyventi ¼ d. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame buto, (duomenys neskelbtini). Kita vertus, ieškovė galėtų apsvarstyti galimybę nuomotis gyvenamąjį būstą.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantė (ieškovė) IES1 apeliaciniu skundo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl: kompensacijos už sumokėtas santuokos metu atsakovo asmeninei prievolei dengti kredito įmokas Swedbank AB ir padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą sumą iki 9 139,97 Eur; atmesto reikalavimo priteisti 1/2 dalį jau sumokėtos solidarios prievolės UAB „Mogo Lt” ir priteisti ieškovei iš atsakovo jau sumokėtos solidarios prievolės jam tenkančią dalį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki ieškinio padavimo dienos 1 965,76 Eur sumoje; nustatyti ieškovei uzufruktą naudotis kartu su nepilnamečiais vaikais atsakovui priklausančiu butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovas šiuo turtu naudotis negali (įpareigojant jį gyventi skyrium) iki vaikų pilnametystės arba iki prasidės priverstinis išieškojimas iš įkeisto buto, arba iki atsakovas visiškai sumokės visas priteistas sumas ieškovei, įskaitant ir išlaikymo įsiskolinimą, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:Ginčijamu sprendimu teismas pripažino, kad atsakovo prievolė AB „Swedbank“ pagal 2005 m. lapkričio 29 d. Kredito sutartį Nr.05-082185-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir 2007 m. liepos 13 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 07-071324-FA yra asmeninė atsakovo prievolė. Šioje dalyje ginčo tarp šalių ir nebuvo – prievolės prisiimtos iki santuokos sudarymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti, kuris buvo ir lieka atsakovo asmenine nuosavybe. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar turi ir kokia apimtimi atsakovas kompensuoti ieškovei už santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų vykdytą atsakovo asmeninę prievolę kreditoriui - sumokėtą būsto paskolos ir palūkanų dalį. Ieškovė prašė priteisti 9 139,97 Eur piniginės kompensacijos iš atsakovo už laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki šalys pradėjo gyventi skyriumi, t. y. iki 2023 m. balandžio 9 d., t. y. ½ šalių sumokėtos per šį laikotarpį bendros 18 279,94 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį, t. y. 1279,57 Eur, santuokos metu nuo 2021 m. kovo 9 d. – 2023 m. balandžio 9 d. laikotarpiu ieškovės už atsakovą sumokėtų kredito įmokų atsakovo kreditorei AB „Swedbank“. Teismas taikė CK 3.129 straipsnio nuostatas, tai yra ieškinio senatį, nurodydamas, kad atsižvelgia į atsakovo argumentus dėl šių nuostatų taikymo.Toks senaties nuostatų taikymas yra visiškai nepagrįstas. CK 3.129 straipsnis nustato, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2023 m. balandžio 9 d., ką teigė ir abi šalys, bei teismas rezoliucine sprendimo dalimi nusprendė, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d. Ieškovė ieškinio reikalavimą pareiškė 2024 m. liepos 29 d. Tad ieškinio senatis jokiems reikalavimams, susijusiems su santuokos nutraukimu ir šalių tarpusavio turtiniais santykiais (turto padalijimu, kompensacijomis ir kt.) nebuvo suėjusi ir nėra suėjusi net ir šiai dienai, tad teismas ieškinio senaties institutą šiuo atveju taikė visiškai nepagrįstai ir nepagrįstai ieškovei nekompensavo visų santuokos metu iš bendrų lėšų sumokėtų už atsakovą kredito įmokų bei kitų mokėjimų pagal jo asmenines prievoles, nes šis klausimas spręstinas būtent santuokos nutraukimo metu, t. y. baigiantis bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).Ieškovės paaiškinimas teisme, kalbant apie santuokos nutraukimo priežastis ir santykių pablogėjimą, kad iki 2021 metų kovo mėnesio šalių santykiai buvo normalūs ir atsakovui, kaip sutuoktiniui, ieškovė pretenzijų neturėjo, kaip ir aplinkybė, kad ieškovė žinojo, jog iš bendrų santuokinių lėšų dengiamos asmeninės atsakovo prievolės visą santuokos laikotarpį, nereiškia, kad santuoką nutraukiant ieškovei neturi būti kompensuojama, ar kad ilga santuokos trukmė apsprendžia kitaip taikomą senaties terminą.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 965,76 Eur piniginę kompensaciją už mokėtą solidarią prievolę kreditorei UAB „Mogo LT“ pagal vartojimo paskolą, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas). Tačiau, pirmosios instancijos teismas nustatė ir rezoliucine dalimi nusprendė, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d. Taigi, nuo šios dienos ieškovės vienasmeniškai padengta solidarios prievolės dalis jai kompensuotina, priteisiant 1/2 dalį faktiškai padengtos prievolės iš atsakovo. Teismas netinkamai rėmėsi nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais, nes šioje byloje yra kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtent: nurodytoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl solidarios prievolės, kuri dar nėra įvykdyta ir negali būti tiksliai apibrėžta finansine išraiška dėl kintamų palūkanų, traukimo į balansą ir paskirstymo tarp sutuoktinių. Duotuoju atveju solidarios paskolos dalį, už kurią ieškovė ieškiniu prašė kompensacijos, ieškovė jau yra įvykdžiusi ir pateikusi teismui tą įrodančius rašytinius įrodymus. Atsakovas ir neneigė, kad ieškovė prievolę vykdė šį laikotarpį (nuo 2023 m. balandžio 9 d.) asmeniškai, nebuvo ginčo ir dėl sumokėtos sumos. Šios aplinkybės neginčijamos ir kreditoriaus atsiliepimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl uzufrukto nustatymo, netinkamai vertino esančius byloje įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą sprendimą šiuo klausimu ir nepagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.Abu tėvai, jau jiems nusprendus gyventi skyriumi ir pradėjus santuokos nutraukimo procesą, priėmė sprendimą, kad vaikams būtų geriausia gyventi atsakovui priklausančiame ginčo bute, kuriame vaikai gyveno iki paskutiniojo šalių konflikto, kuriame turi savo atskirą kambarį, sukūrę socialinę aplinką – šalia mokykla, draugai, įprastas transportas ir kt. Ieškovė grįžo su vaikais gyventi į atsakovui nuosavybės teise priklausantį būstą atsakovo sutikimu būtent todėl, kad jos tėvų namuose, kuriuose juridiškai jai priklauso 1/4 dalis (paveldėta), tai yra 1 nedidelis kambarys, nėra tinkamų sąlygų ieškovei su vaikais gyventi. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys turi 2 sūnus, tai yra vaikinus, kurie yra jau pakankamai suaugę - 17 ir 14 metų, todėl gyventi viename kambaryje su mama tokio amžiaus vaikinamas reikštų esminį jų gyvenimo sąlygų pablogėjimą, diskomfortą dėl eilės kasdienių dalykų – miego, persirengimo, pamokų ruošos ir kt. Be to, teismas neįvertino ir aplinkybės, kad tokio amžiaus vaikai/vaikinai gyvena pakankamai aktyvų, judrų gyvenimą – mankšta, muzika, bendravimas tarpusavyje ir su draugais, ko negalima jiems protingai drausti, tuo tarpu atsakovės tėvai, kuriems priklauso didžioji dalis (duomenys neskelbtini) buto, yra ne tik senyvo amžiaus, bet mama turi dar ir sunkią negalią (ne šiaip sau senatvines ligas) - Parkinsono ligą ir smarkų depresinį sutrikimą, kuri apsprendžia šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, todėl vaikams gyventi viename bute su tokią sunkią negalią turinčiu žmogumi būtų itin sudėtinga ir smarkiai paveiktų jų gyvenimo kokybę bei galimai sąlygotų psichinę būklę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realią padėtį ir netinkamai sprendė, kad ieškovė turi sąlygas su vaikais gyventi jai nuosavybės teise 1/4 dalimi priklausančiame savo tėvų bute. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privaloma užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkanti gyvenamąjį būstą, tuo tarpu ieškovei persikėlus pas savo tėvus dėl aukščiau nurodytų priežasčių tokia teisė nebūtų užtikrinta.Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams ne tik iki bylos iškėlimo teisme, bet ir teismo proceso metu – jo įsiskolinimas vaikams pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį tik augo (įrodymai nuolat buvo pateikiami į bylą proceso metu). Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas vien nuo teismo proceso pradžios sudaro 7346,74 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvai, siekdami užtikrinti vaikams teisę į būstą, gali šią pareigą vykdyti įvairiai - ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas ne tik nemoka didesnio išlaikymo, bet nemoka net būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo, įvertinant vaikinų amžių, jų sportavimą ir su tuo susijusias išlaidas maistui, aprangai ir kt. Todėl teismas netinkamai vertino, kad ieškovė viena gali užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą kitaip (nuomojantis) vien iš savo pajamų ir vien savo atsakomybe, atsakovui slepiant dalį savo pajamų ir tinkamai nevykdant savo pareigos teikti vaikams jų amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą ar bent jau teismo priteistą išlaikymą visą ir reguliariai. Būtent netinkamas išlaikymo vaikams mokėjimas bei nuolatinis išlaikymo įsiskolinimas ženkliomis sumomis nurodo vieną iš sąlygų ir apsprendžia būtinybę uzufrukto nustatymui.Atsakovas viso proceso metu neprieštaravo ieškovės ir vaikų gyvenimui jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau akcentavo, jog ieškovė gyvena nemokėdama nuomos mokesčio. Pabrėžtina, kad ieškovė, gyvendama su vaikais atsakovui priklausančiame bute visiškai išlaiko butą – moka ne tik visus komunalinius mokesčius, bet ir su namo remontu susijusius mokesčius.Teismas nevertino ir aplinkybės, kad iki vaikų pilnametystės liko sąlyginai nedaug laiko – iki jaunesniojo sūnaus pilnametystės yra likę 3 metai ir 6 mėnesiai, tad uzufruktas nustatomas labai neilgam ir ribotam laikotarpiui, ir būtent tuo metu, kai vaikams reikalingas pats didžiausias materialinis išlaikymas – jų poreikiai maistui, rūbams, mokslams yra didžiausi per visą vaikišką amžių iki pilnametystės. Nors teismas akcentavo, kad sūnus R daugiausia laiko praleidžia Latvijoje, tačiau neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad būtent prieš paskutinįjį teismo posėdį R 3 mėnesius gyveno namuose su mama, nes buvo patyręs traumą, dėl kurios kelia abejonių ir jo tolimesnis galėjimas sportuoti Latvijoje profesionaliai. Be to, R, šiemet sulauksiantis pilnametystės, dar nebus baigęs vidurinės mokyklos – jis mokosi šiuo metu nuotoliu, jam yra būtinos papildomos pamokos ir korepetitoriai, kad galėtų pažangiai baigti vidurinę mokyklą ir gauti vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą. Visas atostogas, vasaras R praleidžia taip pat namuose su mama. Vertintina, kad toks neilgas laiko tarpas, kuriam ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, esminiai nepažeis atsakovo, kaip buto savininko interesų.Nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023 kasacinis teismas pasisakė, kad uzufruktas gali būti nustatytas iki atsakovas (skolininkas) pilnai sumokės visas kompensacijas pagal teismo sprendimą ieškovei, kurių sumokėjimas leis ieškovei savo lėšomis vaikams užtikrinti teisę į būstą. Šis išaiškinimas yra aktualus ir šios bylos aplinkybių kontekste – atsakovas yra skolingas šios šeimos pragyvenimo lygmenyje labai dideles pinigų sumas tiek vaikų išlaikymui, tiek pačiai ieškovei, kurios tik didėja, ir atsakovas akivaizdžiai neturi ketinimo jų sumokėti (nesumoka net ir tos sumos, kurią pripažino – savo asmeninės prievolės, antstolio išieškotos iš ieškovės darbo užmokesčio 2599,17 Eur sumoje). Akivaizdu, kad atsakovo butui esant įkeistam ir atsakovui oficialiai uždirbant nedidelį darbo užmokestį, o pagrindines pajamas gaunat neoficialiai iš veiklos, vykdomos per susijusį asmenį – savo motiną (jos įmones), priteistų ieškovei pinigų išieškojimas iš esmės beveik negalimas. Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, kaip labai reikšmingas, ir galimai nuspręsti, kad uzufruktas nustatomas iki vaikų pilnametystės arba iki atsakovas visiškai atsiskaitys su ieškove pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą bei padengs visą susidariusį įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. Tokiu būdu būtų pasiekta, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas, o atsakovo interesas kuo greičiau turėti jam nuosavybės teise priklausantį butą savo žinioje atlieptas, tai yra pasiekta interesų pusiausvyra.Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai pagal būsto kredito sutartį yra smarkiai mažesni nei rinkoje esanti būsto vertė, todėl priverstinis turto realizavimas, jei tokio prireiktų, visais atvejais užtikrintų kreditoriaus interesą atgauti skolą ir susijusius mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad nustačius uzufruktą turto vertė sumažėtų tiek, jog nebūtų patenkinti kreditoriaus interesai.Pirmosios instancijos teismui nuolat buvo teikiami ir yra byloje įrodymai, kad atsakovas nevykdė tinkamai savo prievolės teikti vaikams išlaikymą. Tačiau manytina, kad teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui yra svarbūs aktualūs duomenys apie einamojo (periodinių mokėjimų) išlaikymo susidariusią atsakovo skolą nuo kreipimosi į teismą dienos būtent apeliacinio skundo surašymo momentui. Toks dokumentas dar negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes parengtas vėliau. Prašoma šią antstolio pažymą priimti ir vertinti kartu su visa bylos medžiaga.Atsakovas ATS1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė prašo priteisti kompensaciją už laikotarpį, kurio metu, pagal abiejų sutuoktinių susitarimą, nedidelė dalis atsakovo uždirbamų pajamų buvo naudojama atsakovo asmeninės prievolės dengimui, kai pati ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl mokamų kredito įmokų nereiškė, su tuo sutiko ir visą laiką žinojo, kad šios įmokos yra mokamos už atsakovo butą. Dar daugiau, kai pati ieškovė iš atsakovo gautus pinigus įnešdavo į banko sąskaitas ir atsakovo prašymu pervesdavo kredito dengimui reikiamą sumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad šių įmokų mokėjimas niekaip nepakenkė šeimos finansinei gerovei, dėl to nenukentėjo šeimos poreikių tenkinimas. Ieškovė viską žinojo ir tam neprieštaravo, o kas mėnesį mokamos periodinės įmokos buvo nedidelės. Ieškovė patvirtino, jog žinojo šių įmokų paskirtį ir su tuo sutiko, o iki atsakovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. kovo mėn.) apskritai neturi atsakovui jokių pretenzijų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų nedidelė dalis buvo naudojama vieno iš sutuoktinių (atsakovo) asmeninės prievolės dengimui pagal abiejų sutuoktinių susitarimą (CK 3.92 straipsnis), nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei dalį įmokų, sumokėtų tuo laikotarpiu, kai pati ieškovė (ką ne vieną kartą patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu) sutiko su tokiu bendrosios jungtinės nuosavybės panaudojimu ir neturėjo atsakovui jokių pretenzijų iki atsakovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. kovo 9 d.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o CK 3.129 straipsnyje yra įtvirtintas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, be kita ko, įvertinus tai, kad piniginė kompensacija priskirtina turtui, kuriam taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, o senatis skaičiuojama nuo kiekvienos įmokos, kuri buvo mokama kas mėnesį, sumokėjimo momento, ieškovė galėtų pretenduoti į piniginę kompensaciją tik už tą dalį įmokų, kurios buvo sumokėtos per penkerius santuokos metus, skaičiuojant nuo gyvenimo skyrium pradžios. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė nurodė ir patvirtino, jog iki 2021 m. kovo 9 d. neturi atsakovui jokių pretenzijų (tai yra iki atsakovo grįžimo į Lietuvą), teismas pagrįstai priteisė ieškovei 1/2 dalies sumokėtų kreditų įmokų kompensaciją tik už laikotarpį nuo gyvenimo skyrium pradžios (2023 m. balandžio 9 d.) iki atsakovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. kovo 9 d.).Iki gyvenimo skyrium pradžios atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti (šeimai gyventi, taip taupant išlaidas būsto nuomai), tuo tarpu CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Vos 101,56 Eur/mėn. dydžio mokėjimai, dengiant atsakovo asmeninę prievolę, sudarė galimybę sutaupyti ženkliai didesnę sumą, kurią šalys būtų išleidusios panašaus būsto nuomai.Ta aplinkybė, jog teismas pripažino, kad prievolė kreditorei UAB „Mogo LT“ lieka solidari, savaime nereiškia, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo jos sumokėtos 1/2 įmokų dalies nuo gyvenimo skyrium pradžios. Sutuoktiniai liko solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu, tačiau šalių tarpusavio santykiuose šis prievolės solidarumas savaime nesuteikia teisės ieškovei reikalauti 1/2 dalies jos sumokėtų įmokų kompensavimo, be kita ko, įvertinus tai, kad reikalaujamų kompensuoti dalies įmokų mokėjimo laikotarpiu (t.y. nuo gyvenimo skyrium pradžios (2023 m. balandžio 9 d.) transporto priemone Skoda Octavia faktiškai naudojasi tik ieškovė ir pati tai pripažino, tokio naudojimosi automobiliu faktą nurodydama kaip pagrindą priteisti šią transporto priemonę jai, o automobilio įsigijimui gautos paskolos įmokas ieškovė taip pat sutiko toliau mokėti viena, todėl nutraukiant santuoką šis automobilis ir buvo priteistas ieškovei, kas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę. Tačiau nepaisant to, ieškovė siekia ir automobilį turėti ir įmokų / dalį dar susigrąžinti, ignoruojant ieškovės gautą naudą ir ieškovei atitekusio turto (transporto priemonės) vertę, kas patvirtina tik ieškovės nesąžiningumą.Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šios bylos aplinkybes ir priėmė jas atitinkantį sprendimą nenustatyti ieškovės prašomo uzufrukto. Ieškovės nurodytais argumentais keisti tokį teismo sprendimą pagrindo nėra.Atsakovas sutiko, kad ieškovė grįžtų gyventi į jo butą, siekdamas būtent ir išvengti skyrybų proceso, siekdamas išnaudoti visas galimybes išsaugoti šeimą, kuomet po 2023 m. balandžio 9 d. ieškovės inscenizuoto konflikto šalys buvo susitaikiusios ir susitarė, kad kol sūnui R sukaks 18 metų ieškovė su vaikais gyvens atsakovo bute, o po vyriausiojo sūnaus pilnametystės šalys spręs dėl santuokos nutraukimo (jeigu nepavyks išsaugoti šeimos). Tačiau ieškovė nesilaikė susitarimų ir vos tik grįžusi į butą, kaip paaiškėjo vėliau, pateikė teismui ieškinį.Teismas labai išsamiai ir visapusiškai įvertino aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiais, veiklomis, jų amžiumi ir faktine gyvenamąja vieta, kas šiuo atveju ir turi esminę reikšmę, tuo tarpu ieškovė siekia užsitikrinti sau patogias gyvenimo sąlygas. Remdamasis bylos faktiniais duomenimis teismas nustatė, kad šalių sūnus RTR1, kuriam yra 17 metų (2026 m. rugsėjo 17 d. sueina 18 metų), dėl ledo ritulio lankomo sporto ir varžybų Lietuvoje būna retai. Kaip parodė ieškovė, kad sūnus RTR1, kuris žaidžia ledo ritulį, Lietuvoje pastoviai negyvena, jis gyvena Latvijoje, atvyksta į Lietuvą tik kartais. Be kita ko, teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, tuo metu ieškovei su nepilnamečiu vaiku EAS1 gyvenant bute, (duomenys neskelbtini), nėra konstatuota, kad bute nėra galimybės vaikui/vaikams gyventi. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis 72,90 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), o ieškovės pateiktoje VšĮ Centro poliklinikos Epikrizėje iš ieškovės mamos ligos istorijos Nr.2024S/7001, nurodyti duomenys apie ieškovės motinai diagnozuotas ligas ir būklę, gydymą, neįrodo ir nepagrindžia, jog ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai negali gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), dalyje. Todėl teismo išvada, kad ieškovė turi kur su nepilnamečiais vaikais gyventi, yra pagrįsta bylos faktiniais duomenimis.Ieškovė ne tik neskundė teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, bet nepaneigė ir teismo išvados, kad pati ieškovė galėtų taupiau spręsti finansinius išlaidų vaikams klausimus. Todėl, šiai dienai ženkliai didesnes pajamas už atsakovą gaunančios ieškovės perteklinis išlaidavimas, ypatingai bylos nagrinėjimo metu, negali lemti uzufrukto nustatymo, kuris nustatomas tik išimtiniais atvejais. Be kita ko, apeliantės argumentai, kad atsakovas neva nesiekia mokėti priteisto išlaikymo, yra nepagrįsti.2026 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo prašymas priimti naujai teikiamus įrodymus. Nurodė, kad po teismo sprendimo paskelbimo šalių sūnus E išvyko mokytis į sporto mokyklą Latvijoje (kaip ir šalių sūnus R) ir gyvena kartu su broliu (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos bendrabutyje, į bylą teikiama šias aplinkybes patvirtinanti 2026 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta sutartis dėl bendrojo finansavimo mokėjimo tvarkos „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, atsakovo bute ieškovė gyventų viena, nes abu vaikai, kaip jau minėta, gyvena ir mokosi Latvijoje. 2026 m. rugsėjo 9 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai. Nurodė, kad:Abiejų transporto priemonių vertės buvo nustatytos, ir teismas priteisė atitinkamas kompensacijas kitai šaliai, tai yra atsakovui buvo priteista ½ dalis ieškovei atitekusios transporto priemonės vertės, nemažinant transporto priemonės vertės likusio kredito suma, kuri palikta šalims mokėti solidariai. Ieškovė ieškinyje sutiko mokėti įmokas kreditoriui asmeniškai, prašydama mažinti automobilio vertę likusio mokėti kredito suma ir palikti kreditą jai asmeniškai, tačiau teismas nusprendė kitaip – prievolę paliko solidarią ir nesumažino automobilio vertės likusio mokėti kredito dalimi, priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją, lygią ½ daliai automobilio pilnos vertės turto padalijimo dienai. Todėl atsakovas privalo padengti ½ dalį ieškovės sumokėtos solidarios paskolos sumos.Atsakovas pabrėžia, kad netrukus šalių sūnui R sueis 18 metų, o sūnus E taip pat išvyko sportuoti į Latviją ir namo sugrįš tik kartais. Šiuo klausimu ieškovė paaiškina, kad nepaisant sūnaus R neužilgo sueinančios pilnametystės, jis tik pradėjo mokytis 12 klasėje, tai yra tebesimoko vidurinėje mokykloje, neturi savo savarankiškų pajamų ir yra reikalingas tėvų išlaikymo. Sportuodamas ir gyvendamas Latvijoje, sūnus R namuose praleisdavo visas mokyklines atostogas, 2025 metų lapkričio mėnesį patyręs traumą gyveno namuose daugiau nei tris mėnesius nepertraukiamai. Tad aplinkybė, kad vaikai sportuodami gyvens sporto mokyklos bendrabutyje, nepaneigia fakto, kad vaikai turi turėti ir namus, o ne tik mokyklos bendrabutį.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose spręsta dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo už atsakovo mokėtą asmeninę prievolę ir šalių solidarią prievolę, taip pat uzufrukto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujai teikiamų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo2026 m. rugsėjo 9 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).Nagrinėjamu atveju apeliantė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės rašytinių paaiškinimų turiniu, konstatuoja, jog šių paaiškinimų dalimi dėl kompensacijos priteisimo ieškovė, pažeidžiant CPK 323 straipsnio reikalavimus, iš esmės pildo savo apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija rašytinius paaiškinimus dalyje dėl kompensacijos priteisimo atsisako priimti. Visgi, įvertinusi teikiamų ieškovės rašytinių paaiškinimų turinį likusioje dalyje, teisėjų kolegija neįžvelgia esminio CPK 323 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, kadangi likusiais rašytiniais paaiškinimais iš esmės pasisakoma dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo. Apeliacinis teismas šiuo atveju teikia prioritetą išsamiam šalies vaikų gyvenamosios vietos padėties įvertinimui, turėdamas tikslą teisingai išspręsti nagrinėjamus klausimus, todėl likusioje dalyje ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus priima.Ieškovė kartu su apeliacinius skundu pateikė naują įrodymą – antstolės Daivos Prunskienės 2026 m. balandžio 28 d. pažymą Nr. S-26-68-13652 apie atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nuolat buvo teikiami ir yra byloje įrodymai, kad atsakovas nevykdė tinkamai savo prievolės teikti vaikams išlaikymą. Tačiau, teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui yra svarbūs aktualūs duomenys apie einamojo (periodinių mokėjimų) išlaikymo susidariusią atsakovo skolą nuo kreipimosi į teismą dienos būtent apeliacinio skundo surašymo momentui. Toks dokumentas dar negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes parengtas vėliau. Atsakovas 2026 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2026 m. rugpjūčio 10 d. sutartį dėl bendrojo finansavimo mokėjimo tvarkos Daugpilio miesto savivaldybės profesionalioje sporto mokymo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad po teismo sprendimo paskelbimo šalių sūnus E išvyko mokytis į sporto mokyklą Latvijoje (kaip ir šalių sūnus R) ir gyvena kartu su broliu (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2025).Pasisakant dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo, teisėjų kolegija pažymi, kad nors viena vertus antstolės pažyma išduota po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau kita vertus, ši pažyma neturės esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo, kadangi ji susijusi su priverstinio vykdymo procesu – išlaikymo priverstiniu išieškojimu.Pasisakant dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atsakovas šio įrodymo į bylą pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti, kadangi sūnus E išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taipogi, teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas naujas įrodymas gali būti aktualus vertinant dėl uzufrukto nustatymo, o šio įrodymo priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kadangi apeliantė yra pateikusi rašytinius paaiškinimus dėl šio naujai teikiamo įrodymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija priima atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą (CPK 314 straipsnis).Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.1681. Ieškovė ir atsakovas yra vaikų RTR1, gim(duomenys neskelbtini), ir EAS1, gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruota ¼ dalis 72,90 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2019 m. rugpjūčio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr.P1-5196). Atsakovo asmeninės nuosavybės teise įregistruotas 42,39 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ((įregistravimo pagrindas – 2005 m. lapkričio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. EP39-240, 2005 m. lapkričio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. EP39-239); butui įregistruota 2005 m. lapkričio 30 d. Sutartinė hipoteka Nr.23722, 2005-12-01IDK Nr.01120050024550)).Ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė CHEVROLET EXPRESS VAN G1500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . 2021 m. spalio 14 d. „Mogo.LT“ ir ieškovė sudarė Vartojimo paskolos transporto priemonei įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105 (toliau – Vartojimo paskola), pagal kurią UAB „Mogo.Lt“ suteikė ieškovei 10 000,00 Eur finansavimą (bendra vartojimo paskolos gavėjo mokama suma sudaro 15 234,58 Eur) transporto priemonei įsigyti (vartojimo paskolos terminas: pradžia – 2021 m. spalio 14 d., pabaiga 2026 m. gruodžio 14 d.).2005 m. lapkričio 29 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Kredito sutartį Nr.05-082185-FA (su vėlesniais pakeitimais), (toliau – Kredito sutartis) kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 55895,86 Eur kreditas ir tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui buvo užtikrintas kredito gavėjui (atsakovui) priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu.Pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė išlaikymą vaikams po 400 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vaikams iki ieškinio padavimo dienos; nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; padalino santuokoje įgytas transporto priemones; pasisakė dėl solidarių ir asmeninių prievolių; atmetė ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo.Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas atmetė dalį ieškovės reikalavimų dėl kompensacijos už santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtos atsakovo asmeninės prievolės priteisimo, kompensacijos už jau padengtos solidarios prievolės dalies priteisimo bei uzufrukto nustatymo. Dėl kompensacijos priteisimo įvykdžius dalį solidariosios prievolėsPirmosios instancijos teismas prievolę pagal ieškovės ir UAB „Mogo.Lt“ sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Vartojimo paskolos transporto priemonei SKODA OCTAVIA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) įsigyti sutartį Nr. ILC14102021/0105 laikė abiejų ginčo šalių solidariąja prievole ir ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 1 965,76 Eur piniginę kompensaciją už vienasmeniškai ieškovės sumokėtą prievolę UAB „Mogo LT“ netenkino, kadangi šiai dienai nėra pasibaigusi vartojimo sutartis ir kreditorei nėra išmokėta pilna viso kredito su palūkanomis suma. Teismas, darydamas aptariamą išvadą dėl kompensacijos nepriteisimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019.Apeliantė nesutikimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl aptariamos kompensacijos nepriteisimo argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog santuokos nutraukimas šalių, kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d., todėl nuo šios dienos ieškovės vienasmeniškai padengta solidarios prievolės dalis jai kompensuotina, priteisiant 1/2 dalį faktiškai padengtos prievolės iš atsakovo. Be to, solidarios paskolos dalį ieškovė jau yra įvykdžiusi ir pateikusi teismui tą įrodančius rašytinius įrodymus, ginčo dėl sumokėtos sumos nebuvo. Atsakovas nesutikdamas su apeliantės pozicija atsiliepime tvirtina, kad ieškovė siekia ir automobilį turėti, ir įmokų dalį susigrąžinti, ignoruojant ieškovės gautą naudą ir ieškovei atitekusio turto (transporto priemonės) vertę.Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).Dalijamo turto balansą santuokos nutraukimo byloje sudaro tiek aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 27 punktas).Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; ir kt.).Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kol nepasibaigė vartojimo sutartis ir kreditorei nėra išmokėta visa suma. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje regreso teisė siejama su tuo, ką bendraskolis įvykdė, o ne su visos prievolės įvykdymu. Vartojimo paskola grąžinama dalimis, todėl kiekviena įmoka yra prievolės dalies įvykdymas, o bendraskoliui, sumokėjusiam daugiau, nei jam tenka pagal vidinį santykį su kitu bendraskoliu, atsiranda regreso reikalavimas, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas). Todėl vien tik tuo pagrindu, kad Vartojimo paskolos sutartis nepasibaigusi, ieškovės reikalavimo nebuvo pagrindo atmesti.Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019 išaiškinimais. Pirma, nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl CK 3.118 straipsnio nuostatų taikymo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisiniams santykiams, kai sutuoktiniai turi neįvykdytą bendrą (solidariąją) prievolę kreditoriui (bankui), kurios terminas nėra suėjęs, sutuoktiniams prašant nustatyti skirtingą šios prievolės vykdymo tvarką. Antra, kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nustatyta, kad teismai dalindami bendrą sutuoktinių turtą, iš bendro turto vertės atskaitė nesumokėtas skolas ir dalijo tik turto išmokėtąją vertę ir aptariamu atveju visas turtas, o ne tik jo išmokėtoji vertė, natūra buvo priteistas atsakovui. Trečia, nutartyje nebuvo sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo, kuomet dalis solidarios prievolės yra įvykdyta vienos iš šalių. Būtent šių aplinkybių kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas). Taigi kasacinio teismo išaiškinimas taikomas pasisakant dėl dalijamo turto ir nustatant prievolės vykdymo tvarką ateityje, o ne sprendžiant dėl jau atliktų mokėjimų kompensavimo.Šioje byloje Vartojimo paskola buvo skirta transporto priemonei SKODA OCTAVIA įsigyti. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, sprendė, kad transporto priemonės SKODA OCTAVIA vertė yra 6 900 Eur. Teismas šią transporto priemonę priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisė ½ dalies šios transporto priemonės vertės kompensaciją – 3 450 Eur (6 900 Eur : 2). Taigi, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas dalintino turto vertę ir kompensacijos dydį, iš transporto priemonės vertės neišskaitė likusios mokėti Vartojimo paskolos dalies, t. y. dalijo šio turto visą vertę, iš turto aktyvo neatimdamas likusios nesumokėtos skolos dalies. Pažymėtina, kad ši turto padalijimo tvarka nėra ginčijama apeliaciniu skundu. Taigi, teisėjų kolegijos vertimu, atsakovas savo turto dalį jau gavo neatskaičius likusios mokėti skolos pagal Vartojimo paskolą. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad įvykdžius solidariąją prievolę pilnai, naudą gautų tik ieškovė. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kuomet ieškovė turėtų kompensuoti pusę transporto priemonės vertės ir dar apmokėti visą likusį jos finansavimą, kas prieštarautų lygių dalių principui, įtvirtintam CK 3.117 straipsnyje.Be to, nors bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, tačiau padalinus transporto priemonę, turtas nebuvo mažinamas likusia Vartojimo paskolos dalimi. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę. Juolab, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ieškovė reikalauja kompensacijos tik už iki ieškinio pateikimo faktiškai sumokėtą, pagrįstą ir neginčytiną įmokų pagal Vartojimo paskolą sumą.Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovo pusę iki ieškinio pateikimo sumokėtos solidariosios prievolės dalies.Šalių prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, todėl šiuo atveju atsakovė turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovo tokiomis sąlygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo vykdyti prievolę bankui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Pirmosios instancijos teismui neginčijamai nustačius, jog santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d., laikytina, kad ieškovės skaičiavimas dėl kompensacijos yra atliktas teisingai. Juolab, jog šiuo atveju neginčijama, kad ieškovė per šį laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos UAB „Mogo.lt“ sumokėjo 2 352,08 Eur skolos (7 947 Eur – 5 594,92 Eur) ir 1 579,44 Eur palūkanų, viso sumokėjo 3 931,52 Eur.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą aptariamoje dalyje ir ieškovei iš atsakovo priteisti 1 965,76 Eur (3 931,52 Eur / 2) piniginę kompensaciją, t. y. ½ dalį ieškovės už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki ieškinio padavimo dienos 2024 m. liepos 30 d. pagal Vartojimo paskolos sutartį įvykdytos solidarios prievolės dalies kreditorei UAB „Mogo.lt“.Dėl senaties termino (ne)taikymo ir kompensacijos už mokėtą asmeninę prievolę (ne)priteisimoIeškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 9 139,97 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 5 d. (santuokos sudarymo) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) - ½ dalį santuokos metu sumokėtos asmeninės atsakovo prievolės AB „Swedbank“.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pagal CK 3.129 straipsnio nuostatas, ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė ½ dalį, t. y. 1 279,57 Eur (2 559,14 Eur:2) sumokėtų kredito įmokų AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. (t. y. kada atsakovas grįžo į Lietuvą iš Minsko) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios).Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2023 m. balandžio 9 d., ką teigė ir abi šalys, bei teismas rezoliucine sprendimo dalimi nusprendė, kad santuokos nutraukimas šalių kaip sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 9 d. Ieškovė ieškinio reikalavimą pareiškė 2024 m. liepos 29 d., tad ieškinio senatis jokiems reikalavimams, susijusiems su santuokos nutraukimu ir šalių tarpusavio turtiniais santykiais (turto padalijimu, kompensacijomis ir kt.) nebuvo suėjusi ir nėra suėjusi net ir šiai dienai.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad senatis skaičiuojama nuo kiekvienos įmokos, kuri buvo mokama kas mėnesį, sumokėjimo momento, ieškovė galėtų pretenduoti į piniginę kompensaciją tik už tą dalį įmokų, kurios buvo sumokėtos per penkerius santuokos metus, skaičiuojant nuo gyvenimo skyrium pradžios. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė nurodė ir patvirtino, jog už laikotarpį iki 2021 m. kovo 9 d. neturi atsakovui jokių pretenzijų (tai yra iki atsakovo grįžimo į Lietuvą), teismas pagrįstai priteisė ieškovei 1/2 dalies sumokėtų kreditų įmokų kompensaciją tik už laikotarpį nuo atsakovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. kovo 9 d.) iki gyvenimo skyrium pradžios (2023 m. balandžio 9 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.CK 3.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. CK 3.129 straipsnis nustato, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.Ieškinio senaties terminą ir šio termino pasibaigimo teisinius padarinius – ieškinio atmetimą – teismas taiko tik esant kitos šalies prašymui. Esant tokiam reikalavimui, teismas privalo patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Tai nustatyti įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į CK 3.129 straipsnio nuostatas, ieškovei priteistina ½ dalis, t. y. 1279,57 Eur (2559,14 Eur:2) ieškovės sumokėtų kredito įmokų „Swedbank AB už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. (t. y. kada atsakovas grįžo į Lietuvą iš Minsko) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios). Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė nuo kurio momento skaičiuojamas senaties terminas bei nepakankamai motyvavo, kodėl reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo iki 2021 m. kovo 9 d. (t. y. kada atsakovas grįžo į Lietuvą iš Minsko) taikomas senaties terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta, kad penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo ir dėl to ginčo nėra, kad šalys gyventi skyriumi pradėjo nuo 2023 m. balandžio 9 d. Vadinasi, senaties termino eigos pradžia yra 2023 m. balandžio 9 d. Tuo tarpu ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2024 m. liepos 29 d., t. y. nesuėjus penkerių metų ieškinio senaties terminui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas skaičiavimo aiškinimas, t. y. senatis skaičiuojama nuo kiekvienos įmokos, kuri buvo mokama kas mėnesį, sumokėjimo momento, skaičiuojant nuo gyvenimo skyrium pradžios, teisiškai nepagrįsta, kadangi aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina ieškovės teisę per penkerius metus nuo gyvenimo skyrium pradžios reikšti reikalavimą padalyti šalių kilnojamąjį bendrą turtą, buvusį nuo santuokos pradžios iki gyvenimo skyrium pradžios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki atsakovo grįžimo į Lietuvą (2021 m. kovo mėn.) apskritai neturi atsakovui jokių pretenzijų dėl mokėtos atsakovo asmeninės paskolos. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad prašo priteisti pusę jos ir atsakovo piniginėmis lėšomis sumokėtos atsakovo asmeninės paskolos. Nurodė, kad paskola buvo dengiama iš santuokinių lėšų, mokėjo tiek ji, tiek atsakovas, taip pat atsakovo mama ir brolis, tačiau prašydama priteisti kompensaciją, neįskaičiavo kitų asmenų mokėtų sumų. Jokių vedybinių sutarčių ir minčių apie skyrybas nebuvo, mokėjimams neprieštaravo, nes kreditas jau buvo paimtas, gyveno kaip šeima, todėl ir mokėjo kaip šeima. Atsakovo atstovei uždavus klausimą ieškovei dėl pretenzijų už mokėtą paskolą iš bendrų lėšų iki 2021 m., t. y. iki tuomet, kada atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, ieškovė nurodė, kad jai priklauso kompensacija už visą santuokinį laikotarpį (2025 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. iki 57 min.). Taigi, šiuo atveju ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė už kurį laikotarpį reikalauja kompensacijos priteisimo.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė atsakovo argumentus, jog įmokos, mokėtos, tame tarpe, ieškovės atsakovo asmeniniam kreditoriui AB „Swedbank“ priskirtinos šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinis skundas dėl šių teismo motyvų nebuvo teikiamas, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su aptariamų įmokų priskyrimu šeimos poreikiams tenkinti.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias senaties taikymą, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog senaties termino ieškovė nepraleido bei byloje nesant ginčo, jog šalys už atsakovo asmeninę prievolę AB „Swedbank“ sumokėjo 18 279,94 Eur, ieškovės reikalavimas dėl 9 139,97 Eur kompensacijos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 5 d. (santuokos sudarymo) iki 2023 m. balandžio 9 d. (gyvenimo skyrium pradžios) - ½ dalies priteisimo santuokos metu sumokėtos asmeninės atsakovo prievolės AB „Swedbank“, tenkintas pilnai. Dėl uzufrukto nustatymoIeškovė prašė nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)lniuje, iki šalių nepilnamečių vaikų pilnametystės.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko interesai gali būti užtikrinti ir kitu būdu, kadangi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 72,90 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė yra darbinga ir gauna pajamas, šalių sūnus RTR1, kuriam yra 17 metų, Lietuvoje dėl ledo ritulio lankomo sporto ir varžybų Lietuvoje būna retai, o uzufrukto nustatymas ginčo butui suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į butą bei pažeistų kreditoriaus interesus, todėl ieškovės reikalavimo, nustatyti uzufruktą, netenkino.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino esančius byloje įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą sprendimą šiuo klausimu ir nepagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi priešingos pozicijos – jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šios bylos aplinkybes ir priėmė jas atitinkantį sprendimą nenustatyti ieškovės prašomo uzufrukto, o ieškovės nurodytais argumentais keisti tokį teismo sprendimą pagrindo nėra.Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į vienam iš tėvų priklausantį turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).Dėl kreditoriaus interesų apsaugos teismui tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010 yra išaiškinta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą.Pasisakant dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 107 punktas).Nagrinėjamoje byloje apeliantė, pareiškusi reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, turėjo pareigą įrodyti, kad šalių sūnūs galėjo būti aprūpinti gyvenamąja patalpa tik nustatant uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą bei negalėjo būti aprūpinti kitokiu būdu.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalys turi 2 sūnus, tai yra vaikinus, kurie yra jau pakankamai suaugę - 17 ir 14 metų, todėl gyventi viename kambaryje su mama tokio amžiaus vaikinamas reikštų esminį jų gyvenimo sąlygų pablogėjimą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties priėmimo dienai, šalių vaikas R jau yra sulaukęs pilnametystės. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad R gyvena Latvijoje, kur mokosi ir žaidžia ledo ritulį, į Lietuvą atvyksta tik kartais. Kaip minėta, ieškovė uzufruktą prašė nustatyti iki vaikų pilnametystės, o aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika pagrindžia, jog uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės, o vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad R pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė dėl R aprūpinimo gyvenamąja patalpa teisiškai nebereikšminga, nes uzufruktas dėl jo nebegali būti nustatomas. Priešingo vertinimo nesuponuoja apeliantės nurodomas argumentas, kad R dar lanko mokyklą ir kartais grįžta į Lietuvą, kadangi toks aiškinimas prieštarautų aptartai kasacinio teismo praktikai.Antra, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti uzufrukto, įvertino tai, kad: 1) ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 72,90 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto, (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, tuo metu ieškovei su nepilnamečiu vaiku EAS1 gyvenant aptariamame bute, nėra konstatuota, kad bute nėra galimybės vaikui/vaikams gyventi; 3) ieškovės motinos E.R ligos istorijoje Nr. 2024S/7001 yra nurodyti duomenys apie ieškovės motinai diagnozuotas ligas, būklę, gydymą, bet neįrodo ir nepagrindžia, jog ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai negali gyventi ¼ d. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė apeliacinio skundo argumentais, savo nesutikimą su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės grįsdama deklaratyviais teiginiais ir savo subjektyviu vertinimu. O būtent, šiuo atveju nepaneigtos jokiais įrodymais 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytos aplinkybės bei nėra duomenų, jog ieškovės motinos sveikatos būklė kelia realią grėsmę kartu su ja gyvenančių asmenų sveikatai ir saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo, atsakovas pateikė pagrindžiančius duomenis, kad šalių sūnus E nuo 2026 m. rugpjūčio 10 d. priimtas mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl vaikas šiuo metu gyvena Latvijoje. Taigi šalių vaikui nėra poreikio nuolatos gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, kas tik dar labiau patvirtina, jog vaikui, retkarčiais apsilankant ar nakvojant aptariamame ieškovės bute su ieškove ir jos tėvais, jam tai nesukels didelių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi galimybę užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą ir be uzufrukto atsakovo turtui nustatymo.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovas neteikė išlaikymo vaikams ne tik iki bylos iškėlimo teisme, bet ir teismo proceso metu, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme, prašydama priteisti vaikams išlaikymą, jo dydžio neargumentavo dėl poreikio būsto nuomai, t. y. priteistas išlaikymo dydis nėra susijęs su uzufrukto nenustatymu. Todėl ieškovės argumentai, susiję su netinkamai teikiamu priteistu išlaikymu, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, teisinės reikšmės neturi.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad kasacinio teismo išaiškinimas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, kuriame pasisakyta, kad uzufruktas gali būti nustatytas iki atsakovas (skolininkas) pilnai sumokės visas kompensacijas pagal teismo sprendimą ieškovei, kurių sumokėjimas leis ieškovei savo lėšomis vaikams užtikrinti teisę į būstą, yra aktualus ir šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje byloje susiklostė skirtinga faktinė situacija, t. y. nurodomoje byloje šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau teismų sprendimų pagrindu atsakovė neteko nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, t. y. būstas, buvo padalintas priteisiant turtą natūra ieškovui, o atsakovei – kompensaciją. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė turėjo kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Tai lėmė poreikį teismui veikti aktyviai, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, konkrečiai – teisę į būstą. Juolab, kad aptariamu atveju atsakovei buvo priteista 184 013 Eur piniginė kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, kuri, kasacinio teismo vertinimu, yra pakankama tam, kad atsakovė įsigytų asmeninį gyvenamąjį būstą gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023 neturi teismo precedento galios nagrinėjamai bylai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl uzufrukto teisės vaikams nustatymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina ir uzufruktą į atsakovo butą, būtų iš esmės pažeistos atsakovo teisės. Be to, toks atsakovo nuosavybės teisų suvaržymas būtų neproporcingas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymoTeisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl uzufrukto taikymo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, tačiau, spręsdamas dėl senaties termino taikymo ir kompensacijos už įvykdytą solidariąją prievolę priteisimo netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl 1 965,76 Eur kompensacijos priteisimo už solidarios prievolės UAB „Mogo.lt“ įvykdymą ir 9 139,97 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo asmeninės prievolės AB „Swedbank“ vykdymą, ir šiose dalyse ieškovės reikalavimai tenkintini pilnai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Nagrinėjamu atveju, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės reikalavimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir pavardės pakeitimo tenkintas 50 proc.; dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintas – 0 proc.; dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc.; dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 80 proc.; dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 100 proc.; dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc.; dėl priverstinės hipotekos netenkintas – 0 proc.; dėl santuokos nutraukimo pasekmių datos nustatymo tenkintas 100 proc.; dėl transporto priemonės priteisimo ieškovei tenkintas – 100 proc.; dėl transporto priemonės priteisimo atsakovui tenkintas – 100 proc.; dėl 1 597,46 Eur piniginės kompensacijos priteisimo netenkintas – 0 proc.; dėl 1 965,76 Eur piniginės kompensacijos priteisimo tenkintas 100 proc.; dėl 9 139,97 Eur piniginės kompensacijos priteisimo tenkintas 100 proc.; dėl 2599,17 Eur piniginės kompensacijos priteisimo tenkintas 100 proc.; dėl uzufrukto nustatymo netenkintas – 0 proc.; dėl prievolės vykdymo nustatymo netenkintas – 0 proc. Taigi, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas 61,25 proc.Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 200 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi 379 Eur žyminio mokesčio dalis atidėta iki sprendimo priėmimo) bei 4 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 5 100 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 123,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 100 Eur x 61,25 proc.), patirtų pirmosios instancijos teisme.Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei 379 Eur žyminio mokesčio dalis atidėta iki sprendimo priėmimo, todėl nuo ieškovės atmestų reikalavimų dalies, iš ieškovės valstybei priteistina 146,86 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteistina 232,14 Eur.Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudarė 61,69 Eur, ieškovės ieškinys tenkintas 61,25 proc., o atsakovo priešieškinis 20 proc., todėl vertinant ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, valstybei priteistina iš ieškovės 20,13 Eur (61,69 Eur x 38,75 / 118,75), iš atsakovo – 41,56 Eur (61,69 Eur x 80 / 118,75).Pažymėtina, kad likusioje dalyje bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.Ieškovė apeliacinį skundą teikė dėl vieno neturtinio ir dviejų turtinių reikalavimų. Apeliacinį skundą tenkinus dėl dviejų turtinių reikalavimų pilnai ir atmetus dėl neturtinio reikalavimo, laikytina, kad apeliacinis skundas tenkintas 66,67 proc. (100 / 3 x 2). Ieškovė pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 336 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 336 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 890,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 336 Eur x 66,67 proc.), patirtų apeliacinės instancijos teisme.Atsakovas pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 2 080 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 693,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 080 Eur x 33,33 proc.), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui priteistiną 693,26 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičius į ieškovei priteistiną 890,71 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 197,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegijan u t a r i a :Tenkinti iš dalies apeliantės (ieškovės) IES1 apeliacinį skundą.Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyse dėl 1 965,76 Eur kompensacijos priteisimo už solidarios prievolės uždarajai akcinei bendrovei „Mogo.lt“ įvykdymą ir 9 139,97 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo asmeninės prievolės akcinei bendrovei „Swedbank“ vykdymą, nurodant:Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 965,76 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės uždarajai akcinei bendrovei „Mogo.lt“ įvykdymą laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. liepos 30 d.Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 9 139,97 Eur kompensaciją už santuokos metu ieškovės IES1 už atsakovą ATS1 laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 5 d. – 2023 m. balandžio 9 d. sumokėtų kredito įmokų atsakovo ATS1 kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“.Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:„Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 3 123,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 371,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 146,86 Eur žyminio mokesčio.Priteisti valstybei iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 232,14 Eur žyminio mokesčio.Priteisti valstybei iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 108 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.Priteisti valstybei iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 20,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti valstybei iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 41,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.“.Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 197,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Teisėjai Rūta Kazlauskienė Ieva Navickaitė-Sakalauskienė Svetlana Panina