Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. eB2-1380-924/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01476-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2026 m. spalio 27 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokasteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo IES1 prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digoteka“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tindo“, nustatė:Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei UAB „Digoteka“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Finresta“. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas UAB „Digoteka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 18 d. 2026 m. rugsėjo 11 d. teisme gautas ieškovo IES1 prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame prašoma: 1) atnaujinti ieškovui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą finansiniam reikalavimui UAB „Digoteka“ nemokumo procese pateikti ir laikyti 2026 m. birželio 17 d. UAB „Digoteka“ nemokumo administratorei UAB „Finresta“ pateiktą finansinį reikalavimą pateiktu tinkamai; 2) priimti spręsti ieškovo 2026 m. birželio 17 d. UAB „Digoteka“ nemokumo administratorei pateiktą finansinį reikalavimą ir patvirtinti ieškovo 22 384,67 Eur finansinį reikalavimą UAB „Digoteka“ bankroto byloje, kurį sudaro: 4 610,90 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 539,11 Eur išeitinė išmoka, 15 234,66 Eur netesybos; 3) įtraukti UAB „Tindo“ į ieškovo finansinio reikalavimo UAB „Digoteka“ bankroto byloje tvirtinimo klausimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 4) subsidiariai, jeigu teismas manytų, kad prieš sprendžiant ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą būtina atlikti JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, įpareigoti UAB „Digoteka“ nemokumo administratorę UAB „Finresta“ pateikti teismui ieškovo 2026 m. birželio 17 d. pateiktą finansinį reikalavimą ir argumentuotą nuomonę dėl šio reikalavimo pagrįstumo.Prašyme nurodė, kad ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. dirbo UAB „Digoteka“ pagal 2024 m. rugsėjo 13 d. Darbo sutartį Nr. 00015. Ieškovas faktiškai darbo funkcijas vykdė iki 2025 m. birželio 17 d. Apie UAB „Digoteka“ iškeltą bankroto bylą ieškovui tapo žinoma tik iš Darbo ginčų komisijos 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. APS-113-10976/2026, registruoto 2026 m. gegužės 21 d. Nr. DGKS-3943. Sužinojęs apie bankroto bylą ieškovas rinko jo darbo santykius ir finansinio reikalavimo dydį pagrindžiančius dokumentus, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, banko sąskaitos išrašą bei darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus. 2026 m. birželio 17 d. ieškovas elektroniniu paštu UAB „Digoteka“ nemokumo administratorei UAB „Finresta“ pateikė kreditorinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismo nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pateikti laikytinas praleistu, prašoma šį terminą atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Ieškovas po 2026 m. birželio 17 d. finansinio reikalavimo pateikimo negavo iš nemokumo administratorės jokio atsakymo, kuriuo būtų nurodyta, kad reikalavimas nebus teikiamas tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kad administratorė prieštarauja termino atnaujinimui ar kad ieškovas turėtų atlikti papildomus procesinius veiksmus. Ieškovui tik iš UAB „Digoteka“ nemokumo administratorės UAB „Finresta“ 2026 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026 pateiktų rašytinių paaiškinimų tapo žinoma, kad administratorė jo 2026 m. birželio 17 d. kreditorinį reikalavimą laiko pateiktu praleidus terminą, jo teismui neteikė ir laikosi pozicijos, kad pats ieškovas turėjo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovas nebuvo pasyvus ir savo iš darbo santykių kylančių reikalavimų nebuvo atsisakęs. Jis siekė išsiaiškinti darbo santykių pasibaigimo ir neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų aplinkybes bei savo teises gynė darbo ginčų komisijoje. Nuo 2026 m. birželio 17 d. ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad nemokumo administratorė atliks JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje jai priskirtą pirminį reikalavimo patikrinimą ir perduos reikalavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kartu su savo nuomone. Todėl laikotarpis nuo 2026 m. birželio 17 d. iki 2026 m. rugsėjo 8 d. neturėtų būti vertinamas kaip ieškovo pasyvumas ar papildomas nepateisinamas delsimas. VSDFV duomenys patvirtina, kad ieškovo draudimas UAB „Digoteka“ buvo registruotas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., tačiau draudimo pabaigos priežastis nurodyta „98 DRAUDIMO PABAIGA SKYRIAUS INICIATYVA“. Taigi socialinio draudimo pabaiga įregistruota VSDFV skyriaus iniciatyva, o byloje šiuo metu nėra duomenų, kad UAB „Digoteka“ būtų pateikusi dokumentus apie ieškovo darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas nebuvo informuotas apie jo darbo sutarties su UAB „Digoteka“ nutraukimą. Dokumento, kuriuo ši darbo sutartis būtų nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytu pagrindu, šiuo metu nėra pateikta, o nemokumo administratorė patvirtino apskritai neturinti bendrovės personalo dokumentų. Dalį ieškovui priklausiusio darbo užmokesčio mokėjo UAB „Tindo“, mokėjimų paskirtyse tiesiogiai nurodydama, kad mokėjimai atliekami už UAB „Digoteka“. Dėl šių faktinių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026 šiuo metu nagrinėjamas ieškovo darbo ginčas su UAB „Tindo“ dėl darbo teisinių santykių pripažinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Šiuo metu nėra galutinai nustatyta, kokiais laikotarpiais ir kokia apimtimi darbdavio teises ir pareigas ieškovo atžvilgiu vykdė UAB „Digoteka“ ir UAB „Tindo“, taip pat kokia yra kiekvieno iš šių juridinių asmenų prievolių ieškoui apimtis, todėl vien dėl vykstančio darbo ginčo nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas neteko teisės reikšti finansinį reikalavimą UAB „Digoteka“ nemokumo procese. UAB „Digoteka“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo 2026 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija ieškovo prašymas priimtas, nemokumo administratorei nustatytas 10 dienų terminas atsiliepimui į prašymą pateikti.2026 m. spalio 1 d. teisme gautas nemokumo administratorės atsiliepimas į ieškovo prašymą, kuriame prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir priimti teikiamą atsiliepimą į ieškovo prašymą, klausimą dėl ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumą. Nemokumo administratorė atsiliepime nurodė, kad dėl ieškovo darbo santykių su UAB „Digoteka“ šiuo metu neturi galimybės pateikti išsamių paaiškinimų, kadangi nemokumo administratorė nedisponuoja jokiais bendrovės dokumentais, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovo darbo santykių su UAB „Digoteka“ faktines aplinkybes, darbo organizavimo ir darbo funkcijų atlikimo vietą. Nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai, įskaitant ir bendrovės personalo, darbo užmokesčio apskaitos bei kiti su ieškovo darbo santykiais susiję dokumentai. Iš nemokumo administratorei prieinamų VSDFV duomenų matyti tik tai, kad ieškovo draudimo laikotarpio pabaiga UAB „Digoteka“ atžvilgiu buvo konstatuota VSDFV iniciatyva 2024 m. gruodžio 1 d. Nemokumo administratorė kitų dokumentų ar duomenų, leidžiančių patikrinti ieškovo nurodomas darbo santykių aplinkybes, faktiškai atliktą darbą, darbo užmokesčio dydį, jo išmokėjimą ar neišmokėjimą bei darbo santykių pasibaigimo pagrindą, neturi. Nemokumo administratorė objektyviai neturi galimybės nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo nurodomų aplinkybių bei apskaičiuoto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovo finansinio reikalavimo UAB „Digoteka“ bankroto byloje sudėtis ir dydžiai iš esmės sutampa su reikalavimais, kuriuos ieškovas yra nurodęs Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026 dėl darbo santykių pripažinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš UAB „Tindo“. Ši aplinkybė, administratorės vertinimu, yra reikšminga vertinant ieškovo finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokiu konkrečiai pagrindu ieškovas reikalauja tų pačių sumų iš skirtingų subjektų, kokios konkrečios faktinės aplinkybės sudaro kiekvieno iš reikalavimų pagrindą ir ar nėra reikalavimų dubliavimosi. Dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti administratorė neprieštarauja ir šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.Kauno apygardos teismo 2026 m. spalio 5 d. nutartimi klausimas dėl ginčytino ieškovo IES1 22 384,67 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirtas į atskirą bylą ir byla dėl ginčytino ieškovo IES1 22 384,67 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. spalio 27 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. Teismas nustatė ieškovui IES1 terminą iki 2026 m. spalio 16 d. pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su pareikštu 22 384,67 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, atsiliepimą į nemokumo administratorės pareikštus prieštaravimus ir aiškiai nurodyti kokiu laikotarpiu ieškovą ir UAB „Digoteka“ siejo darbo santykiai, kiek per šį laikotarpį buvo išmokėta, kiek neišmokėta darbo užmokesčio, už kokį laikotarpį ir kaip paskaičiuotos netesybos bei išeitinė išmoka, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu analogiško dydžio reikalavimai yra pareikšti tiek UAB „Digoteka“, tiek UAB „Tindo“ civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026. Teismas įtraukė į bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl IES1 finansinio reikalavimo pagrįstumo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Tindo“ ir nustatė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Tindo“ 14 dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti.2026 m. spalio 16 d. teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 13 d. sudarė su UAB „Digoteka“ neterminuotą Darbo sutartį Nr. 00015. Pagal šią sutartį ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatytas 2 498,87 Eur mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, 8 valandų darbo diena ir 40 valandų darbo savaitė. Ieškovas darbo funkcijas faktiškai vykdė iki 2025 m. birželio 17 d. Ieškovui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis jo darbo sutarties su UAB „Digoteka“ nutraukimą iki 2025 m. birželio 17 d. Ieškovas taip pat nebuvo informuotas apie darbdavio pasikeitimą ir nepasirašė atskiros darbo sutarties su UAB „Tindo“. Pagal VSDFV duomenis ieškovo draudimo laikotarpis UAB „Digoteka“ nurodytas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., tačiau draudimo pabaigos priežastis pažymėta kodu 98 – „draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva“. Šie duomenys savaime nepatvirtina, kad darbo sutartis su UAB „Digoteka“ buvo tinkamai nutraukta DK nustatyta tvarka. Draudimo pabaiga buvo įregistruota VSDFV skyriaus iniciatyva, o ne remiantis byloje pateiktu darbdavio sprendimu dėl darbo sutarties nutraukimo. UAB „Tindo“ ieškovą savo darbuotoju deklaravo tik nuo 2025 m. balandžio 28 d., todėl laikotarpis nuo UAB „Digoteka“ deklaruotos draudimo pabaigos iki UAB „Tindo“ deklaruotos draudimo pradžios taip pat patvirtina būtinybę išsiaiškinti faktinį darbo santykių tęstinumą, o ne vien formaliai remtis socialinio draudimo duomenimis. UAB „Tindo“ banko pavedimų paskirtyse buvo nurodoma, kad darbo užmokestis mokamas už UAB „Digoteka“. Ši aplinkybė, viena vertus, patvirtina UAB „Digoteka“ prievolių darbuotojui egzistavimą, kita vertus, kelia klausimą dėl UAB „Tindo“ faktinio dalyvavimo vykdant darbdavio funkcijas, todėl ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštu ieškiniu siekia nustatyti UAB „Tindo“ faktinį vaidmenį darbo santykiuose ir galimą atsakomybę už ieškovui neišmokėtas sumas. Ieškovo prašymu UAB „Anglora“ 2026 m. kovo 27 d. parengė pažymą apie jam priklausiusį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. birželio 17 d. Pažyma parengta remiantis darbo sutartimi, prašymu nutraukti darbo santykius ir banko sąskaitos išrašu. Pagal šią pažymą apskaičiuota: bendra išmokėtina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas suma – 14 368,53 Eur; faktiškai išmokėta – 9 757,63 Eur; neišmokėtas likutis – 4 610,90 Eur. Į bendrą apskaičiavimą įtraukta 1 813,70 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši suma apskaičiuota kaip darbo santykių pabaigoje priklausanti išmoka. Darbdavys ilgą laiką nevykdė pareigos laiku ir visa apimtimi mokėti darbo užmokestį, todėl ieškovas turėjo pagrindą 2025 m. birželio 17 d. pareikšti valią nutraukti darbo santykius dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi ieškovo darbo santykiai truko trumpiau negu metus, pagal DK 56 straipsnio 2 dalį jam priklauso vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal UAB „Anglora“ 2026 m. kovo 27 d. pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal 2025 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesių duomenis: per 62 darbo dienas apskaičiuota 7 496,61 Eur darbo užmokesčio; vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis – 120,91 Eur; apskaičiuotas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 2 539,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo patvirtinti 2 539,11 Eur išeitinės išmokos finansinį reikalavimą. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti, darbuotojui mokamos įstatyme nustatyto dydžio netesybos. Pasibaigus darbo santykiams ieškovui nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo apskaičiuotas vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 539,11 Eur, o neišmokėta 4 610,90 Eur suma viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Todėl, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, netesybos apskaičiuotos taikant vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą mėnesį, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Ieškovas netesybas skaičiuoja už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. birželio 17 d., nes neatsiskaitymo laikotarpis iki finansinio reikalavimo pareiškimo šį terminą viršijo. Netesybų dydis: 2 539,11 Eur × 6 mėnesiai = 15 234,66 Eur.Teismask o n s t a t u o j a :Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimoBankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei JANĮ (ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Digoteka“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Finresta“. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 2 d. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti nemokumo bylą priežiūros institucijos AVNT interneto svetainėje paskelbimu. Taigi, teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą. Taigi, tinkamas ir objektyvus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos pateikimas apie bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, šių duomenų išviešinimas, sudaro prielaidas veiksmingam ir operatyviam nemokumo procesui, taip pat užtikrinamos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2 duomenimis, įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Digoteka“ priežiūros institucijai AVNT išsiųsta 2026 m. vasario 19 d. Vieši AVNT tinklalapio duomenys patvirtina, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas buvo numatytas iki 2026 m. gegužės 2 d. Taigi UAB „Digoteka“ kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratorei turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 2 d. (imtinai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas IES1 į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2026 m. rugsėjo 11 d., t. y. daugiau kaip keturis mėnesius praleidęs terminą finansiniams reikalavimams pateikti, tačiau ieškovo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratorei buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2026 m. birželio 17 d., pusantro mėnesio praleidus terminą finansiniams reikalavimams pateikti. Taigi darytina išvada, kad ieškovas IES1 praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.Pažymėtina, kad ieškovas pateiktu prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo suformulavo ir prašymą atnaujinti terminą jam pateikti, nurodė, kad apie UAB „Digoteka“ iškeltą bankroto bylą ieškovui tapo žinoma tik iš Darbo ginčų komisijos 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. APS-113-10976/2026, registruoto 2026 m. gegužės 21 d. Nr. DGKS-3943, sužinojęs apie bankroto bylą ieškovas rinko jo darbo santykius ir finansinio reikalavimo dydį pagrindžiančius dokumentus, o 2026 m. birželio 17 d. nemokumo administratorei pateikė kreditorinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, tačiau iš nemokumo administratorės jokio atsakymo negavo, ieškovui tik 2026 m. rugsėjo 8 d. iš nemokumo administratorės Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026 pateiktų rašytinių paaiškinimų tapo žinoma, kad administratorė jo 2026 m. birželio 17 d. kreditorinį reikalavimą laiko pateiktu praleidus terminą, jo teismui neteikė ir laikosi pozicijos, kad pats ieškovas turėjo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, dėl ko prašo šią priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Nemokumo administratorė atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, kad ieškovo prašymui atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti neprieštarauja ir šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015, 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2026 m. gegužės 20 d. (registruotas 2026 m. gegužės 21 d.) sprendimo Nr. DGKS-3943 matyti, kad ieškovas IES1 2026 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą kreipimosi terminą; 2) išieškoti iš atsakovės UAB „Digoteka“ ieškovui 4 610,90 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 2 539,11 Eur išeitinę išmoką, 15 234,66 Eur netesybas, tačiau Darbo ginčų komisija minėtu sprendimu ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Digoteka“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. balandžio 2 d. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui apie atsakovei iškeltą bankroto bylą tapo žinoma tik 2026 m. gegužės 21 d., kai kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas UAB „Digoteka“ bankroto byloje jau buvo pasibaigęs. Nors ieškovas į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi tik 2026 m. rugsėjo 11 d., t. y. daugiau kaip keturis mėnesius praleidęs terminą finansiniams reikalavimams pateikti, tačiau ieškovo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratorei buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2026 m. birželio 17 d., pusantro mėnesio praleidus terminą finansiniams reikalavimams pateikti, tačiau nemokumo administratorė ieškovui jokio atsakymo nepateikė. Ieškovui apie tai, kad nemokumo administratorė jo 2026 m. birželio 17 d. kreditorinį reikalavimą laiko pateiktu praleidus terminą, teismui jo nepateikė ir laikosi pozicijos, jog pats ieškovas turėjo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, tapo žinoma tik 2026 m. rugsėjo 8 d. nemokumo administratorei pateikus rašytinius paaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-35581-1159/2026. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei sužinojo tik 2026 m. gegužės 21 d., kai terminas kreditorių reikalavimams pareikšti jau buvo pasibaigęs, o 2026 m. birželio 17 d. ieškovui kreipusis į nemokumo administratorę, ji jokio atsakymo ieškovui nepateikė, todėl apie tai, kad nemokumo administratorė neperdavė ieškovo prašymo teismui, jam tapo žinoma tik 2026 m. rugsėjo 8 d. nemokumo administratorei kitoje byloje pateikus rašytinius paaiškinimus. Ieškovas 2026 m. rugsėjo 8 d. sužinojęs apie minėtas aplinkybes, prašymą teismui pateikė 2026 m. rugsėjo 11 d., t. y. per protingą laiką kreipėsi į teismą su finansiniu reikalavimu, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas sąmoningai delsė pateikti finansinį reikalavimą ar, kad dėl ieškovo prašymo bankroto procedūros bus užvilkintos. Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, t. y. kai pasibaigė terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, pripažįstamos pakankamai svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, todėl prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui UAB „Digoteka“ pateikti atnaujinimo tenkinamas.Dėl ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimoJANĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. JANĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį, teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).Teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovas IES1 prašo patvirtinti jo 22 384,67 Eur finansinį reikalavimą UAB „Digoteka“ bankroto byloje, kurį sudaro: 4 610,90 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 539,11 Eur išeitinė išmoka ir 15 234,66 Eur netesybos.Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. UAB „Digoteka“ su ieškovu IES1 sudarė Darbo sutartį Nr. 00015 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas neterminuotai buvo priimtas dirbti UAB „Digoteka“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. Darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad UAB „Digoteka“ įsipareigoja mokėti IES1 2 498,87 Eur (bruto) per mėnesį darbo užmokestį proporcingą dirbtam darbo laikui, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, darbuotojo prašymu išmokant 1 kartą per mėnesį, iki 14 mėnesio dienos. Darbo sutarties 5–6 punktuose nustatyta, kad darbo laiko norma 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, 40 val. per savaitę. Darbo sutarties 8 punkte numatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 126–130 straipsnių nuostatas. Nors ieškovas nurodo, kad jis darbo funkcijas UAB „Digoteka“ vykdė iki 2025 m. birželio 17 d., tačiau teismo vertinimu, VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. birželio 12 d. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (11.4E) KA_PZ1E-11782 patvirtina, kad ieškovas UAB „Digoteka“ dirbo iki 2025 m. balandžio 27 d., kadangi nuo 2025 m. balandžio 28 d. ieškovas jau dirbo UAB „Tindo“.Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kas sudaro darbo užmokestį. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomi taip, kad būtų aiškūs abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Digoteka“ dirbo nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. balandžio 27 d., pagal Darbo sutartį ieškovo darbo užmokestis sudarė 2 498,87 Eur (bruto) per mėnesį, todėl už ieškovo dirbtą laikotarpį ieškovui turėjo būti išmokėta 10 836,35 Eur (863,54 Eur (atskaičius mokesčius) už 2024 m. rugsėjo mėn., 1 450 Eur (atskaičius mokesčius) už 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2025 m. sausio, vasario, kovo mėn. ir 1 272,81 Eur (atskaičius mokesčius) už 2025 m. balandžio mėn.) suma. DK 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Nagrinėjamu atveju pagal Darbo sutartį ieškovas UAB „Digoteka“ dirbo 5 darbo dienas per savaitę, todėl jam turėjo būti suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinės atostogos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui už jo dirbtą laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. (224 dienos) priklausė 12 atostogų dienų (224 dienos × 20 / 365 dienos), už kurių nepanaudojimą ieškovui turėjo būti išmokėta 943,21 Eur (atskaičius mokesčius) suma (2 498,87 Eur × 3 / 62 = 120,91 Eur (1 d. d.); 120,91 Eur × 12 = 1 450,92 Eur neatskaičius mokesčių). Taigi iš viso ieškovui turėjo būti išmokėta 11 779,56 Eur. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. UAB „Tindo“ pervedė ieškovui už UAB „Digoteka“ 10 507,74 Eur sumą, todėl UAB „Digoteka“ skola ieškovui sudaro 1 271,82 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 4 610,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas pagrįstas tik iš dalies, t. y. 1 271,82 Eur dalyje, todėl likusi reikalavimo dalis netenkinama.DK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą; 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Darbo sutartis buvo nutraukta remiantis DK 57 straipsnio 1 dalimi, kadangi nuo 2025 m. balandžio 28 d. ieškovas pradėjo dirbti UAB „Tindo“, kuri yra UAB „Digoteka“ vienintelė akcininkė. DK 57 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas UAB „Digoteka“ dirbo trumpiau negu vienerius metus, todėl jam priklausė pusės jo vidutinio darbo mokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 856,70 Eur (atskaičius mokesčius) (2 539,11 Eur vidutinis mėnesio darbo užmokestis / 2 = 1 269,55 Eur neatskaičius mokesčių). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 2 539,11 Eur išeitinės išmokos pagrįstas tik iš dalies, t. y. 856,70 Eur dalyje, todėl likusi reikalavimo dalis netenkinama. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.DK 147 straipsnio 2 dalyje (Redakcija 48 – 2024-10-17 (nuo 2025-01-01), kadangi 2026 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XV-969 (TAR, 2026, Nr. 2026-08785) nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus ir darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės praleidus DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus atsiskaityti su darbuotoju iki 2026 m. birželio 6 d., darbuotojui išmokamos netesybos, kurių dydis apskaičiuojamas taikant iki 2026 m. birželio 6 d. galiojusią DK 147 straipsnio 2 dalies redakciją) nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.Nagrinėjamu atveju Darbo sutarčiai pasibaigus 2025 m. balandžio 27 d. ieškovui priklausė darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dalis, viršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį (2 539,11 Eur), todėl turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, tačiau ne dėl darbuotojo kaltės sumokėta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priklauso netesybos, kurias sudaro 15 234,66 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 539,11 Eur × 6) suma. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 234,66 Eur netesybų pagrįstas, todėl tenkinamas.Apibendrindamas teismas sprendžia, kad yra pagrindas įtraukti ieškovą IES1 į likviduojamos dėl bankroto UAB „Digoteka“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 17 363,18 Eur finansiniu reikalavimu, pirmuoju etapu tenkinant – 2 128,52 Eur (atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą, antruoju etapu tenkinant – 15 234,66 Eur (neatskaičius mokesčių) finansinį reikalavimą (JANĮ 42 straipsnis, 94 straipsnio 2–3 dalys).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, 94 straipsnio 2–3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,nutaria:tenkinti ieškovo IES1 prašymą ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Digoteka“ bankroto byloje pateikti.Įtraukti į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Digoteka“ pirmos eilės kreditorių sąrašą IES1 ir patvirtinti jo 17 363,18 Eur kreditorinį reikalavimą, pirmuoju etapu tenkinant – 2 128,52 Eur (atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą, antruoju etapu tenkinant – 15 234,66 Eur (neatskaičius mokesčių) finansinį reikalavimą.Kitos ieškovo prašymo dalies netenkinti.Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovo atstovui ir nemokumo administratorei.Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Garantinio fondo administratoriui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.Teisėjas Edvardas Paliokas