Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-1044-567/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01476-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ramalis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Digoteka“ bankroto byloje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. G., V. T. (V. T.), R. B. (R. B.).Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėKauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Digoteka“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finresta“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis palikta nepakeista.Bendrovės nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Digoteka“ neginčijamų kreditorių ir jų 219 613,34 Eur finansinių reikalavimų sąrašą. Nemokumo administratorė nurodė, kad gavo UAB „Ramalis“ (toliau – ir pareiškėja) prašymą dėl 14 482,33 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Bendrovės nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėjos prašymas patvirtinti 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą yra nepagrįstas. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad pareiškėja reikalavimą kildina iš jos 2024 m. spalio 10 d. bendrovei avansu pervestų, bet negrąžintų 15 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė turėjo jai pasiūlyti įsigyti medienos gaminių ir juos parduoti, tačiau to nepadarė. Bendrovė nepasiūlė ir nepristatė jokių gaminių, prekių bei be pagrindo yra išrašiusi UAB „Ramalis“ vardu dvi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras: 2024 m. lapkričio 14 d., serija IN Nr. 119 (23 628,88 Eur, už medienos gaminius), ir šią pirminę koreguojančią 2025 m. vasario 7 d., serija IN Nr. 124 (8 628,88 Eur už medienos gaminius). Nors 2025 m. balandžio 29 d. kreditine sąskaita faktūra buvo panaikinta 2024 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra, serija IN Nr. 119, dėl 23 628,88 Eur, tačiau 2025 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra, serija IN Nr. 124, dėl 8 628,88 Eur formaliai liko galioti, nors tam nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vadovas R. B. turėjo 1 316,27 Eur asmeninį įsiskolinimą BUAB „Digoteka“, pareiškėjos atstovas (advokatas R. Č.) 2025 m. liepos 23 d. pareiškime nurodė, kad avansu pervestų 15 000 Eur dalimi dėl 1 316,27 Eur dengia bendrovės vadovo R. B. 1 316,27 Eur įsiskolinimą bendrovei ir dėl to BUAB „Digoteka“ skola pareiškėjai mažėja nuo 15 000 Eur iki 13 683,73 Eur. Dėl nurodytų veiksmų, kuriuos lėmė bendrovės neteisėti veiksmai ir būtinumas imtis savo teisių gynimo, pareiškėja patyrė 798,60 Eur (653,40 Eur + 145,20 Eur) išlaidų dėl advokato R. Č. teisinių paslaugų, kurias patvirtina pridedamos šio advokato išrašytos 2025 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra, 2026 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra ir jų apmokėjimo dokumentai. Taigi, iš viso bendrovės skola pareiškėjai sudaro 14 482,33 Eur (13 683,73 Eur + 798,60 Eur).Nemokumo administratorė pažymėjo, kad neturi galimybės objektyviai patikrinti reikalavimo pagrįstumo ir tikslaus jo dydžio, nes jai nėra perduoti bendrovės buhalteriniai bei veiklos dokumentai. Nors pareiškėja teigia, kad 15 000 Eur buvo tik negrąžintas avansas, išrašytos (ir vėliau iš dalies patikslintos ar anuliuotos) PVM sąskaitos faktūros rodo galimai vykusius realius prekių tiekimo teisinius santykius. Tačiau vien PVM sąskaitų faktūrų koregavimas savaime neįrodo reikalavimo pagrįstumo. Nemokumo administratorei abejonių kelia ir pareiškėjo atliktas vienašalis 1 316,27 Eur įskaitymas, kuriuo dengta trečiojo asmens (fizinio asmens R. B.) skola. Kadangi neįrodytas aiškaus ir neabejotino bendrovės piniginio įsipareigojimo egzistavimas dėl avanso grąžinimo, nėra pagrindo konstatuoti ir galiojančių, priešpriešinių bei vienarūšių reikalavimų buvimo, būtinų teisėtam įskaitymui atlikti. Be to, neturint pagrindo pagrindiniam reikalavimui, nepagrįstomis laikytinos ir iš to kilusios advokato teisinių paslaugų išlaidos.Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų BUAB „Digoteka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o klausimas dėl ginčijamo pareiškėjos 14 482,33 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirtas nagrinėti atskiroje byloje.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Ramalis“ prašymą dėl jos įtraukimo į BUAB „Digoteka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą atmetė.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, siekianti jos, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį.Teismas nustatė, kad R. B. ir bendrovė 2024 m. gegužės 14 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 240514-1 (toliau – ir gamybos sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo pagaminti ir pastatyti karkasinį gyvenamąjį namą pagal pateiktus brėžinius, o R. B. įsipareigojo sumokėti 83 490 Eur. Tuo pagrindu bendrovė pareiškėjai išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl 23 628,88 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pervedė 15 000 Eur avansą bendrovei. Vėliau pareiškėja papildomai pervedė į UAB „Tindo“ sąskaitą dar 8 628,88 Eur. Teismas pripažino deklaratyviais ir neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjos vadovo R. B. paaiškinimus, kad jis bendrovės išrašytos išankstinės sąskaitos neapmokėjo dėl sustabdytų statybos darbų.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjos atliktas 15 000 Eur pervedimas buvo ne be pagrindo, nes vadovas ir vienintelis akcininkas atliko mokėjimą už asmeninius įsipareigojimus pagal gamybos sutartį bei prašymą. Šią aplinkybę patvirtina atlikti mokėjimo pavedimai su atitinkama paskirtimi, elektroninis susirašinėjimas, duomenų perdavimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) registrui bei tai, kad PVM sąskaitos faktūros suma visiškai sutampa su atitinkama išankstinio mokėjimo sąskaita. Teismas akcentavo prieštaringą pareiškėjos poziciją dėl atlikto mokėjimo bei nurodė, kad bendrovės ir pareiškėjos vadovo santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nutarė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė 15 000 Eur ar 13 683,73 Eur (15 000 Eur – 1 316,27 Eur) finansinio reikalavimo, todėl atsisakė jį patvirtinti bendrovės bankroto byloje.Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimo dalį dėl 798,60 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro išlaidos advokatui už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl 15 000 Eur ar 13 683,73 Eur (15 000 Eur – 1 316,27 Eur) finansinio reikalavimo patvirtinimo pripažintas nepagrįstu, todėl atsisakė patvirtinti jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su šios skolos išieškojimu.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiPareiškėja UAB „Ramalis“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „Ramalis“ 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Digoteka“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netaikė tų teisės normų, kurios turėjo būti taikomos, o pasisakė tik dėl tų, kurias pats neargumentuotai selektyviai parinko ir tuo pačiu pripažino netaikytinomis, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsnius.Po atlikto 15 000 Eur pervedimo BUAB „Digoteka“ neįvykdė ir dėl nemokumo nebegalės įvykdyti savo prievolių, todėl pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas nemokumo administratorė ir teismas privalėjo nustatyti kreditoriaus finansinį reikalavimą ir jį patvirtinti bankroto byloje.Ikisutartiniuose santykiuose pervesta 15 000 Eur avansinė suma nebuvo padengta priešpriešiniais BUAB „Digoteka“ įsipareigojimais, todėl ši suma turėjo būti grąžinta taikant restituciją ir prievolių atlygintinumo principą. Bendrovė nagrinėjamame ginče neturėjo pareigos nurodyti teisinio reikalavimo pagrindo, o priešpriešinio įsipareigojimo įvykdymo įrodinėjimo našta teko skolininkei BUAB „Digoteka“.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnį ir teismų praktiką, teismas turi pareigą savarankiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir parinkti tinkamas teisės normas. Teismas, atmetęs paties parinktą nepagrįsto praturtėjimo institutą, nenustatė kitų taikytinų teisės normų ir neištyrė, ar skola iš tiesų egzistuoja, taip nepagrįstai iš esmės neišnagrinėjęs pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo.Šalių susitarimas dėl 15 000 Eur avanso buvo tik pagrindas atlikti mokėjimą, tačiau jis savaime nereiškia prievolės įvykdymo ar atsiskaitymo, todėl gauta suma netampa BUAB „Digoteka“ nuosavybe. Kadangi neįvykdžius prievolės natūra pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, o iškėlus bankroto bylą visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, neatsiskaičiusi ir gamybos ar paslaugų dėl nemokumo atlikti negalinti BUAB „Digoteka“ privalo grąžinti gautas lėšas.Teismas nepagrįstai apsiribojo tik prievolės buvimo ir avansinio mokėjimo pagrindo konstatavimu, tačiau visiškai neištyrė ir nenustatė, kad BUAB „Digoteka“ būtų faktiškai įvykdžiusi kokį nors priešpriešinį įsipareigojimą už gautus 15 000 Eur. Įrodinėjimo naštą turinti skolininkė BUAB „Digoteka“ nepateikė įrodymų apie gamybos sutarties vykdymą, prekių ar paslaugų pristatymą, ar lėšų pagrįstą užskaitymą pagal PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Digoteka“ dar iki nemokumo faktiškai nevykdė veiklos, o nemokumo administratorė, turėdama prieigą prie banko bei VMI registrų duomenų, nenustatė, kad prievolė būtų įvykdyta, darytina išvada, jog priešpriešinis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl gautas avansas privalo būti grąžintas pareiškėjai.Nemokumo administratorė nepateikė paaiškinimo, duomenų, kokiems tikslams bendrovė panaudojo iš UAB „Ramalis“ gautus 15 000 Eur, kaip tas panaudojimas susijęs su planuotomis parduoti UAB „Ramalis“ prekėmis ar gaminiais, numatytais pristatyti R. B. pagal gamybos sutartį ir nurodytais jam išrašytoje 2024 m. spalio 8 d. išankstinėje mokėjimo sąskaitoje faktūroje, jei buvo planuojama vykdyti įsipareigojimus R. B.. BUAB „Digoteka“ tenka pareiga įrodyti įsipareigojimų UAB „Ramalis“ atžvilgiu įvykdymą, kuris pagrįstų BUAB „Digoteka“ teisę pasilikti sau gautas UAB „Ramalis“ pinigines lėšas (15 000 Eur).Teismas iš esmės rėmėsi tik 2024 m. gegužės 14 d. gamybos sutartimi. Tai reiškia, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis dėl R. B. pareigos mokėti BUAB „Digoteka“, galimos skolos ir tuo pačiu galimybės įskaityti šios pareigos įvykdymui UAB „Ramalis“ lėšas. Toks teismo procesinis sprendimas dėl ginčo iš esmės reiškia sąlyginį teismo sprendimą, kuris neatitinka CPK 265, 267 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos UAB „Ramalis“ atskirąjį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtinti pareiškėjos UAB „Ramalis“ 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Digoteka“ bankroto byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėja turi būti įtraukta kreditore į BUAB „Digoteka“ bankroto bylą ir jos pateiktas finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas joje, nes ji pervedė pinigus į bendrovės banko sąskaitą avansu ir BUAB „Digoteka“ nepanaudojo jų jokiam jos egzistuojančiam reikalavimui įvykdyti, ji jo neturėjo ir negalėjo turėti. Bylos duomenys įrodo, kad už tuos sumokėtus pinigus BUAB „Digoteka“ neatliko pareiškėjai jokių atitinkamos vertės veiksmų – nei pardavė prekių, nei atliko paslaugų. To ir negalėjo būti, nes net nebuvo susitarimo dėl to.Trečiojo asmens ir bendrovės gamybos sutarties sudarymas savaime nesukuria jo skolos BUAB „Digoteka“, nes ji neatliko statybos darbų, neišrašė sąskaitų ir nepridavė atliktų darbų aktų, o 2024 m. spalio 8 d. išankstinė sąskaita liko neapmokėta dėl kilusių abejonių. Faktiškai darbus atliko ir atsiskaitymą gavo kitas asmuo (V. T.), o tai, kad šis asmuo vėliau tapo BUAB „Digoteka“ vadovu, nekeičia šalių teisinių santykių turinio. Taigi, pareiškėjos atliktas 15 000 Eur mokėjimas negalėjo būti skirtas ar panaudotas trečiojo asmens prievolėms pagal minėtą sutartį dengti.Bendrovė neįrodė trečiojo asmens ar pareiškėjos įsipareigojimų, kuriems dengti galėtų būti panaudoti 15 000 Eur. Vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas be faktinio prekių perdavimo ar paslaugų suteikimo nesukuria piniginės prievolės. Kadangi byloje nėra duomenų apie prekių pristatymą pareiškėjai, o BUAB „Digoteka“ net neturėjo techninių bei finansinių galimybių tų gaminių pagaminti ar įsigyti dėl jau 2024 m. pabaigoje prasidėjusių finansinių sunkumų bei veiklos nevykdymo, pareiškėjos pervestos lėšos negali būti laikomos pagrįstai gautomis ar panaudotomis.Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo visos aplinkybės dėl trečiojo asmens klaidinimo ir BUAB „Digoteka“ bei V. T. vengimo bendrauti, todėl pareiškėjos pasirinkimas reikšti mažesnį nei 15 000 Eur finansinį reikalavimą nedaro jo nepagrįstu. Neatsiradus BUAB „Digoteka“ reikalavimo teisei, nemokumo administratorės prielaidos nesudaro pagrindo laikyti prievolę įvykdyta, o pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai apsiribojęs tik nepagrįsto praturtėjimo instituto atmetimu, iš esmės neišnagrinėjo bankroto procesui esminio klausimo – ar BUAB „Digoteka“ yra skolinga pareiškėjai. Taigi, pareiškėjos pareikštas finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas bendrovės bankroto byloje.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosDėl apeliacijos ribųBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti UAB „Ramalis“ 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Digoteka“ bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl esminių faktinių aplinkybiųNustatyta, kad trečiasis asmuo R. B. (pareiškėjos UAB „Ramalis“ vienintelis akcininkas ir vadovas) ir atsakovė BUAB „Digoteka“ 2024 m. gegužės 14 d. sudarė gamybos sutartį Nr. 240514-1, kurios pagrindu BUAB „Digoteka“ įsipareigojo pagaminti ir pastatyti karkasinį gyvenamąjį namą pagal pateiktus brėžinius, o trečiasis asmuo R. B. – sumokėti 83 490 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-82860, priedas Nr. 1).2024 m. spalio 8 d. BUAB „Digoteka“ išrašė R. B. išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą, serija IŠ Nr. 24100801, dėl 23 628,88 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-80953, priedas Nr. 1). BUAB „Digoteka“ 2024 m. spalio 8 d. prašyme Nr. 1008/01 nurodė pervesti šią sumą į UAB „Tindo“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. DOK-80953, priedas Nr. 2).2024 m. spalio 10 d. UAB „Ramalis“ pervedė BUAB „Digoteka“ 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad pagal gamybos sutartį ir 2024 m. spalio 8 d. prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-78630, priedas Nr. 4, 12 l.). 2024 m. spalio 15 d. UAB „Ramalis“ pervedė likusius 8 628,88 Eur į UAB „Tindo“ atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodė: remiantis gamybos sutartimi Nr. 240514-01 ir prašymu Nr. 1008/01 (dokumento registracijos Nr. DOK-80953, priedas Nr. 3).BUAB „Digoteka“ išrašė UAB „Ramalis“ dvi PVM sąskaitas faktūras: 2024 m. lapkričio 14 d. dėl 23 628,88 Eur už medienos gaminius ir 2025 m. vasario 7 d. dėl 8 628,88 Eur už medienos gaminius (procesinio dokumento Nr. DOK-80953 priedas Nr. 7). 2025 m. balandžio 29 d. išrašyta kreditinė sąskaita faktūra dėl 8 628,88 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-80032, priedas Nr. 1).Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei BUAB „Digoteka“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finresta“. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-298-854/2026 Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartis palikta nepakeista.Pareiškėja UAB „Ramalis“ kreipėsi į BUAB „Digoteka“ nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimą sudaro 13 683,73 Eur negrąžintas avansas ir 798,60 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Pareiškėjos teigimu, 2024 m. spalio 10 d. ji avansu pervedė BUAB „Digoteka“ 15 000 Eur už medienos gaminius, tačiau ši prekių nepasiūlė, nepristatė ir pinigų negrąžino. Nors BUAB „Digoteka“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras už medienos gaminius, 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaita faktūra buvo panaikinta kreditine sąskaita, o 2025 m. vasario 7 d. išrašyta 8 628,88 Eur sąskaita faktūra, pareiškėjos teigimu, liko galioti nepagrįstai. Be to, 2025 m. liepos 23 d. pareiškėja informavo BUAB „Digoteka“, kad 1 316,27 Eur avanso dalimi įskaito jos vadovo R. B. asmeninį įsiskolinimą atsakovei BUAB „Digoteka“, todėl negrąžinto avanso suma sumažėjo iki 13 683,73 Eur. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti 798,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų, patirtų dėl būtinybės ginti savo teises, ir šias išlaidas pagrindė advokato išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei jų apmokėjimo dokumentais (dokumento registracijos Nr. DOK-78630, priedas Nr. 4).Nemokumo administratorė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos UAB „Ramalis“ finansiniu reikalavimu, nes iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir duomenų šiuo metu nėra galimybės objektyviai nustatyti pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl realaus šalių tarpusavio santykių turinio, galimo prekių tiekimo, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindo, tarpusavio atsiskaitymų bei pareiškėjos nurodomo įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Digoteka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o nemokumo administratorės ginčijamo pareiškėjos UAB „Ramalis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.Dėl pareiškėjos UAB „Ramalis“ finansinio reikalavimo JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Taigi, pirmiausia kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą patikrina bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius, o esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, nusprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima procesinį sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti.Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, nustatantis teismui pareigą išspręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą.Viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, nepaneigia kitų asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 31 punktas).Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 22 punktas).Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima procesinį sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti patvirtinamas tik tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos 14 482,33 Eur finansinį reikalavimą, nes priėjo išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina BUAB „Digoteka“ prievolės grąžinti pareiškėjai pervestus pinigus. Pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, teigdama, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, neįvertino avanso grąžinimo pagrindo ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjai įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą, neparinko kitų ginčo santykiams taikytinų teisės normų ir dėl to iš esmės neišnagrinėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo.Pagal CPK 3 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo savarankiškai nustatyti ginčo teisinius santykius ir parinkti jiems taikytinas teisės normas. Tačiau ši pareiga nepaneigia proceso dalyvių pareigos nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas nėra saistomas šalių pateikto teisinio santykių kvalifikavimo, tačiau negali savo iniciatyva nustatyti neįrodytų faktinių aplinkybių ar vien dėl netinkamai pasirinkto teisinio pagrindo pripažinti egzistuojančia neįrodytą prievolę.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo vertinimu. Teismas ištyrė 15 000 Eur mokėjimo aplinkybes, įvertino mokėjimo paskirtį, gamybos sutartį, kitus šalių dokumentus ir jų tarpusavio santykius bei analizavo, ar šie duomenys patvirtina BUAB „Digoteka“ prievolę grąžinti pareiškėjai sumokėtą sumą. Taigi, ginčas iš esmės išnagrinėtas, o tai, kad teismas nepritarė pareiškėjos nurodytam prievolės atsiradimo pagrindui, nereiškia, jog nebuvo parinktos taikytinos teisės normos ar neišspręstas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos reikalavimas turėjo būti patenkintas taikant nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo institutą. Šių teisinių priemonių taikymo prielaida yra tai, kad vienas asmuo be teisinio pagrindo įgyja ar sutaupo turtą kito asmens sąskaita. Taigi, aplinkybė, kad lėšos buvo pervestos į kito asmens sąskaitą, nepatvirtina pareigos jas grąžinti, t. y. būtina nustatyti, kad lėšų gavėjas neturėjo teisinio pagrindo jas gauti ar išlaikyti, taip pat jog egzistuoja lėšas pervedusio asmens teisė reikalauti jų grąžinimo.Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita turtas buvo įgytas. Pagal šio straipsnio 2 dalį tokia pareiga atsiranda ir tuo atveju, kai pagrindas, kuriuo turtas buvo įgytas, vėliau išnyksta. CK 6.242 straipsnyje taip pat įtvirtinta pareiga atlyginti kitam asmeniui nepagrįstai praturtėjusio asmens gauto praturtėjimo dydžio nuostolius, kai praturtėjama be teisinio pagrindo ir nesąžiningai kito asmens sąskaita. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, ar 2024 m. spalio 10 d. UAB „Ramalis“ atliktu 15 000 Eur mokėjimu buvo siekiama įvykdyti BUAB „Digoteka“ ir R. B. sudarytos gamybos sutarties pagrindu atsiradusią prievolę, ar šis mokėjimas buvo atliktas vykdant atskirą UAB „Ramalis“ ir BUAB „Digoteka“ susitarimą dėl medienos gaminių įsigijimo.Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 14 d. gamybos sutartį su BUAB „Digoteka“ sudarė ne pareiškėja UAB „Ramalis“, o trečiasis asmuo R. B. (UAB „Ramalis“ vadovas), kuris įsipareigojo sumokėti už karkasinio gyvenamojo namo pagaminimą ir pastatymą 83 490 Eur. 2024 m. spalio 8 d. BUAB „Digoteka“ išrašė R. B. išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą dėl 23 628,88 Eur ir paprašė šią sumą pervesti į UAB „Tindo“ sąskaitą. Pareiškėja 2024 m. spalio 10 d. pervedė BUAB „Digoteka“ 15 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal gamybos sutartį Nr. 240514-01 ir 2024 m. spalio 8 d. prašymą, o likusią 8 628,88 Eur sumą 2024 m. spalio 15 d. pervedė UAB „Tindo“, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad pagal gamybos sutartį Nr. 240514-01 ir prašymą Nr. 1008/01. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos atliktas 15 000 Eur mokėjimas buvo susijęs su BUAB „Digoteka“ ir R. B. sutartiniais teisiniais santykiais: mokėjimas atliktas po to, kai BUAB „Digoteka“ išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą R. B. ir nurodė, kokiu pagrindu bei kam turi būti pervesta visa suma. Mokėjimo paskirtyje taip pat nurodyta gamybos sutartis ir bendrovės 2024 m. spalio 8 d. prašymas. Tuo tarpu byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ir BUAB „Digoteka“ buvo sudariusios atskirą susitarimą, pagal kurį pareiškėja būtų įsigijusi medienos gaminių savo reikmėms, o bendrovė būtų įsipareigojusi šiuos gaminius perduoti būtent jai.Pareiškėja teigia, kad 15 000 Eur sumokėjo kaip avansą už medienos gaminius. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad mokėjimas atliktas iš pareiškėjos banko sąskaitos, nepatvirtina, jog lėšos buvo sumokėtos pagal pareiškėjos ir BUAB „Digoteka“ susitarimą arba kad bendrovė jas gavo be teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimas buvo susijęs su R. B. prievolės pagal gamybos sutartį vykdymu, o pareiškėja neįrodė, jog įgijo savarankišką teisę reikalauti iš BUAB „Digoteka“ grąžinti sumokėtą sumą. Tai, kad BUAB „Digoteka“ pareiškėjai išrašė PVM sąskaitas faktūras už medienos gaminius, taip pat nepaneigia šios išvados, jog tarp pareiškėjos ir BUAB „Digoteka“ buvo sudarytas savarankiškas susitarimas dėl medienos gaminių įsigijimo. Be to, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad jai prekės nebuvo pristatytos, nėra teisiškai reikšminga, nes byloje neįrodyta, kad lėšos sumokėtos jos interesais ir vykdant jos prievolinius teisinius santykius su bendrove.Apeliantė taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu 15 000 Eur mokėjimas buvo susijęs su R. B. įsipareigojimais pagal gamybos sutartį, BUAB „Digoteka“ neatliko darbų, nepristatė prekių ir nepateikė įrodymų, jog įvykdė priešpriešinius įsipareigojimus. Tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo esme. Šioje byloje nėra sprendžiami R. B. ir BUAB „Digoteka“ tarpusavio atsiskaitymo klausimai pagal gamybos sutartį, bet vertinama, ar pareiškėja įrodė savo reikalavimo teisę į BUAB „Digoteka“. Tai, ar bendrovė įvykdė įsipareigojimus R. B., savaime nesuteikia pareiškėjai teisės reikalauti grąžinti jos pervestus pinigus, kai mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta gamybos sutartis ir 2024 m. spalio 8 d. prašymas. Pažymėtina, kad prievolę gali įvykdyti ir trečiasis asmuo, tačiau vien tai, jog asmuo įvykdo kito asmens prievolę, savaime nesukuria jam reikalavimo teisės į prievolę priėmusį kreditorių. Pareiškėja įvykdė R. B. prievolę atlikti avanso mokėjimus atsakovei BUAB „Digoteka“ pagal gamybos sutartį, tačiau savarankiškos reikalavimo teisės į bendrovę neįgijo.Dėl šios priežasties nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pareiga įrodyti priešpriešinio įsipareigojimo įvykdymą teko vien atsakovei BUAB „Digoteka“. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškėja, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje, privalėjo įrodyti reikalavimo atsiradimo pagrindą, dydį ir tai, kad reikalavimo teisė priklauso jai. Tik nustačius BUAB „Digoteka“ prievolę pareiškėjai, būtų pagrindas vertinti bendrovės atsikirtimus dėl šios prievolės įvykdymo ar pasibaigimo. Taigi, aplinkybė, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie tai, kaip bendrovė panaudojo gautas lėšas, nepatvirtina pareiškėjos reikalavimo į bendrovę teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentą dėl 1 316,27 Eur įskaitymo. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 23 d. pareiškėja informavo BUAB „Digoteka“ šia suma įskaitanti jos vadovo R. B. asmeninį įsiskolinimą bendrovei ir dėl to sumažino prašomą grąžinti sumą iki 13 683,73 Eur. Tačiau pagal CK 6.130 straipsnį įskaitymui būtina, kad egzistuotų priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, t. y. tos pačios prievolės šalys viena kitai turėtų atitinkamas reikalavimo teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad savo reikalavimą atsakovei BUAB „Digoteka“ įskaitė į bendrovės reikalavimą R. B.. Taigi, pareiškėja neįrodė nei savo finansinio reikalavimo bendrovei pagrįstumo, nei teisinio pagrindo trečiojo asmens R. B. skolą įskaityti į savo reikalavimą atsakovei, sumažinant jį 1 316,27 Eur.Apeliantės argumentas, kad BUAB „Digoteka“ nemokumas ir negalėjimas vykdyti įsipareigojimų įpareigojo teismą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, yra nepagrįstas. JANĮ 41–42 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, nenustato prezumpcijos, kad nemokumo byloje turi būti patvirtintas kiekvienas deklaruojamas reikalavimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų ir galėtų pažeisti kitų kreditorių, kurių reikalavimai yra pagrįsti, interesus. Taigi, BUAB „Digoteka“ nemokumo faktas nepanaikina pareiškėjos pareigos įrodyti jai priklausančią reikalavimo teisę ir jos dydį.Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra sąlyginė, nes teismas rėmėsi prielaidomis dėl R. B. įsipareigojimų pagal gamybos sutartį ir galimybės juos įvykdyti pareiškėjos pervestomis lėšomis. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant mokėjimo pavedimų paskirtį, gamybos sutartį, išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą ir šalių elektroninį susirašinėjimą. Teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė savarankiškos reikalavimo teisės į BUAB „Digoteka“, yra galutinė išvada dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o ne sąlyginis procesinis sprendimas.Trečiojo asmens R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai, kad BUAB „Digoteka“ neatliko darbų, nepristatė prekių ir neturėjo pagrindo panaudoti pareiškėjos pervestų lėšų, iš esmės grindžiami tuo pačiu mokėjimo teisinio pagrindo aiškinimu, kurį pateikia pareiškėja. Tačiau šie paaiškinimai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta gamybos sutartis ir BUAB „Digoteka“ prašymas, susiję su R. B. įsipareigojimais. Taigi, trečiojo asmens paaiškinimai, nesant juos patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl pareiškėjos reikalavimo teisės.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti ir pareiškėjos 798,60 Eur reikalavimą dėl teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos nurodytos išlaidos advokatui patirtos rengiant dokumentus dėl ginčijamos skolos išieškojimo, tačiau vien šių išlaidų patyrimo ir apmokėjimo faktas nesukuria BUAB „Digoteka“ pareigos jas atlyginti. Kad šios išlaidos būtų priskirtos bendrovei kaip pareiškėjos reikalavimo dalis, turėjo būti įrodytas atitinkamas teisinis jų atlyginimo pagrindas. Kadangi pareiškėja tokio pagrindo neįrodė, nėra pagrindo patvirtinti ir šios finansinio reikalavimo dalies.Dėl bylos procesinės baigties Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog BUAB „Digoteka“ turi prievolę grąžinti pareiškėjai 13 683,73 Eur, taip pat neįrodė teisinio pagrindo atlyginti 798,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėja ir trečiasis asmuo R. B., veikiantis pareiškėjos pusėje, neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėjai Giedrė Čėsnienė Neringa Švedienė Žilvinas Terebeiza