Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-2742-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03875-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 2 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 26S88299, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2021 metų, dirba nuo 2021 m. liepos 19 d., leidimą laikinai gyventi turėjo iki 2026 m. kovo 1 d. Šiuo metu jis gyvena Lietuvoje su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie turi susiformavusią socialinę aplinką ir yra įsitraukę į Lietuvos ugdymo sistemą. Pareiškėjo vaikai teisėtai gyvena ir mokosi Lietuvoje, todėl pareiškėjo išsiuntimas turėtų tiesioginę ir neproporcingą neigiamą įtaką jų interesams, kasdieniam gyvenimui ir mokymosi tęstinumui.Pareiškėjo teigimu, ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį. Atsakovo Sprendime nėra atlikta išsami pareiškėjo vaikų interesų analizė, nevertintas jų integracijos Lietuvoje lygis, neanalizuotos realios pasekmės jų kasdieniam gyvenimui bei ryšiui su tėvu, todėl Sprendimas laikytinas neproporcingu ir pažeidžiančiu pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.Pareiškėjas paaiškino, kad vaikų motina ir jo sutuoktinė šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje, į kurią išvyko dėl ekonominių priežasčių, siekdama gauti didesnes pajamas, nei tuo metu galėjo gauti Lietuvoje, ir taip prisidėti prie bendro šeimos išlaikymo, todėl pagrindinę kasdienę vaikų priežiūrą Lietuvoje užtikrina pareiškėjas. Kadangi pareiškėjo vaikai gyvena Lietuvoje, mokosi Lietuvos mokyklose, yra integravęsi į Lietuvos socialinę ir švietimo sistemą, o pareiškėjas faktiškai kasdien užtikrina jų priežiūrą ir išlaikymą, jo pašalinimas iš Lietuvos arba teisės čia gyventi ir dirbti paneigimas ne tik formaliai, bet ir praktiškai suardytų vaikų ryšį su tėvu, sutrikdytų jų ugdymo tęstinumą ir prieštarautų Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintam šeimos gyvenimo apsaugos principui. Pareiškėjas dirba statybos bendrovėje Lietuvoje, jo pajamos yra tiesiogiai naudojamos vaikų kasdieniams poreikiams, būstui, maitinimui, mokyklinėms reikmėms ir bendram šeimos stabilumui užtikrinti.Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti tinkuotoju. Šį profesinį pasirengimą patvirtina papildomo profesinio mokymo diplomas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės mėnesį baigė 25 akademinių valandų mokymus. Pareiškėjo įsitikinimu, jo ketinimas dirbti apdailos ir statybų srityje Lietuvoje yra realus, pagrįstas įgyta kvalifikacija bei jo siekiu įgyti bei panaudoti profesinius įgūdžius teisėtam darbui Lietuvos Respublikoje.Dėl Sprendime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas anksčiau dirbo Baltarusijos PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, paaiškino, kad minėtoje darbovietėje jis dirbo trumpą laiką, nevykdė jokių vadovaujančių, organizacinių ar su saugumu susijusių funkcijų, dirbo techninio pobūdžio darbą ir neturėjo jokio realaus ryšio su žvalgybinėmis ar specialiosiomis struktūromis, ką patvirtina įrašas darbo knygelėje. Pareiškėjo įsitikinimu, šie duomenys yra reikšmingi tuo, kad leidžia individualizuotai vertinti jo darbo istoriją, įskaitant įrašus apie jo priėmimą į darbą ir atleidimą, o ne remtis abstrakčiomis formaliomis prielaidomis vien apie darbovietės pavadinimą ar jos galimus ryšius su Baltarusijos strateginiu sektoriumi.Pareiškėjas nepalaiko Baltarusijos režimo, dalyvavo 2020 metų protesto akcijoje, jo nuotrauka buvo publikuota portale „tut.by“, jis nepritaria represijoms Baltarusijoje, nepritaria Rusijos karui prieš Ukrainą ir nurodo, kad į Baltarusiją grįžti nenorėtų. Šias aplinkybes papildomai patvirtina mokėjimų istorijos išrašai, iš kurių matyti reguliari pareiškėjo finansinė parama ukrainiečiams ir su Ukraina siejamiems asmenims: vien 2026 metais užfiksuota paramos suma sudaro 235,52 USD ir 10 Eur. Šie mokėjimai yra objektyvus pareiškėjo vertybinių nuostatų įrodymas ir nesuderinami su atsakovo prielaida, kad pareiškėjas galėtų būti laikomas lojaliu Baltarusijos valdžios interesams.Pareiškėjo vykimai į Baltarusiją turėjo konkretų šeiminį ir humanitarinį pagrindą. Pareiškėjo motina buvo apgyvendinta ir prižiūrima senelių namuose Baltarusijoje pagal 2025 m. gegužės 7 d. sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, kurioje pareiškėjas nurodytas kaip asmuo, veikiantis motinos interesais, todėl jo periodiniai vykimai į Baltarusiją buvo susiję su motinos priežiūra, jos reikalų tvarkymu ir faktiniu rūpinimusi jos išlaikymu bei aptarnavimo organizavimu. Pareiškėjo motina mirė 2026 m. vasario mėnesį, todėl šiuo metu jis neturi jokių šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių vykti į Baltarusiją, tai patvirtina, kad nėra faktinio pagrindo manyti, jog jis palaiko realius ryšius su Baltarusija ar turi ketinimų ten vykti.Pateiktame kariniame biliete nurodoma, kad pareiškėjas „netarnavo“ Baltarusijos kariuomenėje, kas įrodo, kad jokių dabartinių jo ryšių su Baltarusijos saugumo ar žvalgybos struktūromis nebuvo ir nėra bei nepakeičia aplinkybės, kad atsakovas privalėjo nustatyti konkrečius, aktualius ir individualizuotus duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę.Pareiškėjui leidimas dirbti Lietuvoje buvo išduotas ir 2020 metais, o leidimas laikinai gyventi – nuo 2022 metų, nors institucijoms jau tuomet buvo arba turėjo būti žinomos aplinkybės apie jo ankstesnę darbovietę Baltarusijoje, kas reiškia, kad skundžiamas Sprendimas privalėjo būti grindžiamas naujomis, reikšmingomis ir individualizuotomis aplinkybėmis, tačiau jų Sprendime nenurodyta.Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne individualizuotais įrodymais. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi tik tada, kai yra pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, taigi toks vertinimas negali būti deklaratyvus, paremtas vien bendro pobūdžio geopolitinėmis tezėmis ar priklausymu tam tikrai socialinei ar profesinei kategorijai.Nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė nė vieno konkretaus fakto, patvirtinančio, kad pareiškėjas: 1) buvo ar yra susijęs su Baltarusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis; 2) vykdė ar rengėsi vykdyti bet kokio pobūdžio užduotis prieš Lietuvos Respubliką; 3) palaiko ryšius su Baltarusijos valdžios struktūromis; 4) yra lojalus Baltarusijos režimui; 5) yra gavęs prieigą prie informacijos, kuri galėtų būti reikšminga Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl Sprendime vartojamos formuluotės „gali būti išnaudotas“, „tikėtina“, „gali būti lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo“ aiškiai rodo, kad daromos tik hipotetinės išvados, kurios nėra pakankamas pagrindas suvaržyti asmens teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.Pareiškėjo trumpalaikis ir senas darbas Baltarusijoje neįrodo dabartinės grėsmės, o Sprendimas faktiškai paremtas vienintele aplinkybe – tuo, kad jis praeityje dirbo PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Pareiškėjas ryšių su buvusiais kolegomis nepalaiko, yra integruotas į Lietuvos darbo rinką. Vien tai, kad įmonė viešuosiuose šaltiniuose vėliau susieta su „BelOMO“ holdingu, savaime neįrodo, jog pareiškėjas asmeniškai vykdė su gynybos sektoriumi ar žvalgyba susijusias funkcijas.Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi jau buvo išduotas 2020 metais ir vėliau jis teisėtai gyveno bei dirbo Lietuvoje, todėl jeigu valstybė jau buvo įvertinusi jo biografiją ir leido jam gyventi Lietuvoje, naujas neigiamas sprendimas turėjo būti grindžiamas ne tais pačiais, o naujais ir esminiais duomenimis, tačiau skundžiamame Sprendime tokių naujų individualizuotų duomenų nėra.Atsakovas pats nurodo aplinkybes, kurios tiesiogiai prieštarauja išvadai apie pareiškėjo lojalumą Baltarusijos režimui, kadangi pareiškėjas: 1) nepalaiko Baltarusijos politinės situacijos ir nesutinka su rinkimų rezultatais; 2) dalyvavo 2020 metų protesto akcijoje; 3) jo nuotrauka buvo paskelbta „tut.by“; 4) kritiškai vertina represijas prieš protestuotojus; 5) pasisakė prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje; 6) nurodė, kad grįžti į Baltarusiją tokiomis aplinkybėmis nenorėtų.Pareiškėjo periodinės kelionės į Baltarusiją neįrodo grėsmės valstybės saugumui. Nors Sprendime papildomai pabrėžiama, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, tačiau pats atsakovas nurodo to priežastis: dokumentų tvarkymas, artimųjų lankymas, motinos laidotuvės. Taigi, kelionių faktas, ypač, kai jos turi aiškų šeiminį ir praktinį paaiškinimą, negali būti automatiškai tapatinamas su priešiška ar žvalgybine veikla, todėl atsakovas, remdamasis kelionių intensyvumu, kaip savarankišku rizikos veiksniu, turėjo nustatyti bent minimalius individualius duomenis apie tokių kelionių metu vykusius kontaktus, tikslus ar aplinkybes, tačiau tokių duomenų Sprendime nėra.Sprendime yra akivaizdžių neindividualizuoto vertinimo požymių, nes jame santrumpų dalyje nurodyta: asmuo – „S. B.“, o tai akivaizdžiai nėra pareiškėjo vardas ir pavardė. Ši klaida nėra vien techninė smulkmena, o rodo, kad Sprendimas rengtas naudojant kitam asmeniui skirtą šabloną ir kelia pagrįstų abejonių, ar pareiškėjo individuali situacija iš tiesų buvo įvertinta rūpestingai ir be išankstinio nusistatymo.Pareiškėjas, remdamasis cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigė, kad Sprendimas neatitinka LVAT bylose pateiktų išaiškinimų ir suformuotų standartų, nes: 1) Sprendime vartojamos išimtinai hipotetinės ir abstrakčios formuluotės: „gali būti išnaudotas“, „tikėtina“, „gali būti lojalus“, tačiau nepateikiama jokių objektyvių, individualizuotų ir patikrinamų duomenų apie pareiškėją, kurie pagrįstų realios ir konkrečios grėsmės egzistavimą, o samprotavimai iš esmės grindžiami prielaidomis, o ne nustatytais faktais, todėl neatitinka LVAT suformuotos praktikos bei gero administravimo ir motyvavimo principų. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2026 m. balandžio 28 d. priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2026 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 26S98096, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.Dėl skundo argumentų, kad Sprendime yra akivaizdžių neindividualizuoto vertinimo požymių, t. y. santrumpų dalyje nurodyta „asmuo – S. B.“ Migracijos departamentas paaiškino, jog ši palikta santrumpa laikytina rašymo apsirikimu, kuris nekeičia administracinio sprendimo turinio iš esmės, o šį rašymo apsirikimą Migracijos departamentas ištaisys papildomu sprendimu.Nors pareiškėjas nurodė, jog jo periodinės kelionės į Baltarusiją neįrodo grėsmės valstybės saugumui, tačiau Migracijos departamentas pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje konstatavo, jog svarbiu veiksniu, sprendžiant dėl grėsmių nacionaliniam saugumui bei vertinant dirbusio asmens lojalumą Baltarusijos valdžiai, be kita ko, laikytinas periodiškas asmens ar jo šeimos narių vykimas į Baltarusiją, todėl, vadovaujantis LVAT praktika, periodiniai vykimai yra svarbūs tiek lojalumo Baltarusijos valdžiai, tiek grėsmės nacionalinio saugumo vertinimui, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.Taip pat LVAT savo praktikoje ne kartą konstatavo, jog tai, kad pareiškėjas neva nepalaiko Rusijos Federacijos režimo, prieštarauja karui Ukrainoje, nesudaro pagrindo paneigti užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybei, ypač pabrėžiant, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Migracijos departamentas Sprendime argumentavo, kodėl laikė, jog pareiškėjo minimos aplinkybės nesudarė pagrindo paneigti jo lojalumą ar grėsmę. Migracijos departamentas Sprendime nurodė: „Nors asmuo apklausos metu išreiškė neigiamą požiūrį į Baltarusijos politinę situaciją ir nurodė nepalaikantis karo Ukrainoje, jo elgesys vertintinas kaip pasyvus ir prisitaikantis prie esamos politinės aplinkos. Asmuo nedemonstravo nuoseklaus ir aktyvaus pilietinio veikimo, kuris patvirtintų jo deklaruojamą kritinę poziciją. Pažymėtina, kad, nors asmuo teigė dalyvavęs mitinguose, jis reguliariai vyksta į Baltarusiją ir naudojasi šios valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis, kurių negali gauti užsienio atstovybėse. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad Baltarusijos institucijų jis nėra laikomas nelojaliu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad asmens deklaruojamas nepritarimas politiniam režimui ir karui Ukrainoje nėra pakankamai pagrįstas jo elgesiu, todėl jo pozicija vertintina kaip formali, o elgesys – kaip prisitaikantis prie esamos situacijos. Šios aplinkybės, vertinamos kartu su jo darbu Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje, nepaneigia keliamų kontržvalgybinių rizikų, bei to, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo“. Taigi, Migracijos departamentas argumentavo, kodėl laikė nurodomas aplinkybes nepašalinančias lojalumo ir grėsmės.Dėl pareiškėjo teiktos paramos 2026 m. sausį–balandį fiziniams asmenims taip pat nepaneigtos aplinkybės dėl jo lojalumo Baltarusijos Respublikai ir grėsmės. Šie pervedimai neįrodo, kad pareiškėjas yra nelojalus Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos Respublika niekaip nereagavo į pareiškėjo pervedimus atvykstant į Baltarusiją vasario mėnesį (neuždraudė atvykti ar išvykti), pervedimai vykdyti nedidelėmis sumomis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ankstesnio leidimo išdavimas suponuoja pareigą nurodyti naujas reikšmingas aplinkybes, jam leidimas laikinai gyventi išduotas 2020 metais ir vėliau jis teisėtai gyveno bei dirbo Lietuvoje. Tačiau pagal LVAT praktiką aplinkybė, jog užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi, VSD ir Migracijos departamentas turėjo teisę pareiškėjo biografijos aplinkybes vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgus į pasikeitusią geopolitinę situaciją.Migracijos departamentas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, kadangi jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu, todėl, pasak atsakovo, remiantis LVAT vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo grėsmės vertinimas, kuris yra perspektyvinis, buvo atliktas teisingai ir pagrįstai.Migracijos departamentas nurodė, kad LVAT praktikoje konstatuota, kad lojalumo Rusijos (Baltarusijos) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Rusijos (Baltarusijos) valstybinėse institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Be to, LVAT susiformavusi vyraujanti praktika patvirtina, kad net ir prieš ilgą laiką eitos pareigos Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos, Baltarusijos) ginkluotosiose pajėgose, valstybinėse institucijose, įmonėse laikomos pakankamu pagrindu grėsmei valstybės saugumui konstatuoti. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo tarnyba buvo nutraukta būtent dėl jo nelojalumo Baltarusijos Respublikai, priešingai, apklausos metu nurodė, kad darbo santykius Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje nutraukė, gavęs pasiūlymą dirbti baldų srityje, kur buvo mokamas didesnis atlyginimas, o tai reiškia, kad darbo santykių nutraukimo priežastys buvo susijusios ne su ideologiniais ar politiniais motyvais, bet dėl ekonominių priežasčių. Migracijos departamentas akcentavo, kad LVAT pripažįsta asmenis, keliančiais grėsmę, net jei jie ir netarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nes lojalumas kilmės valstybei gali būti kildinamas ir iš darbo valstybinėje įstaigoje ar įmonėje, strateginiame sektoriuje. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad „netarnavimas“ Baltarusijos kariuomenėje naikina grėsmę, yra nepagrįstas.Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas nurodė, kad jo mama mirė 2026 m. vasario mėnesį, tačiau byloje nėra tokį teiginį pagrindžiančių duomenų. Taip pat pabrėžė, kad grėsmė kildinama ne tik iš vykimo į Baltarusiją, tačiau ir iš pareiškėjo darbo S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykloje, kuri yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ įmonė ir specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje, todėl vieno konkretaus pagrindo vykti į Baltarusiją išnykimas nepašalina grėsmės valstybės saugumui.Šiuo atveju pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, o Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius / ekonominius / socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje bei jo nepilnamečių vaikų padėtį. Pareiškėjo nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra išduoti mokslo pagrindu, todėl atsisakius pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, jų teisė gyventi Lietuvoje išlieka ir nėra tiesiogiai priklausoma nuo pareiškėjo teisinio statuso. Atsisakymas pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi nesukels neproporcingų pasekmių jo šeiminiam gyvenimui. Šeiminiai ryšiai gali būti palaikomi kitomis priemonėmis, o vaikų teisės ir teisėti interesai nėra paneigiami.Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas priimtas pagrįstai ir motyvuotai, nepažeidžiant teisės aktų ir suformuotos teismų praktikos, tačiau teismui nusprendus priešingai ir tenkinus bet kokia apimtimi pareiškėjo skundą ir tuo pagrindu nusprendus priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašė teismo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš Migracijos departamento, bet iš valstybės biudžeto, kadangi nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė. Migracijos departamentui nėra skiriamos lėšos ginant viešąjį interesą, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš valstybės biudžeto tiesiogiai.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD 2026 m. kovo 28 d. raštu Nr. 18-2829 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. lapkričio 20 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2001–2005 m. dirbęs Minsko S. I. Vavilovo vardo gamykloje. Pareiškėjo pateiktos darbo knygelės kopijos duomenimis, jis 2001–2005 m. dirbo PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos optikos ir mechanikos asociacija „BelOMO“ yra valstybinė įmonė, veikianti Baltarusijos gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykla („MMZ“) yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko PVKU-210, kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „Peleng“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „Uralvagonzavod“. Įmonė „Zenit-BelOMO“ yra dar viena „BelOMO“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. AB „BelOMO LEMT EMT“ taip pat yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių-optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „BelOMO LEMT EMT“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „BelOMO LEMT EMT“ produkciją eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus. „BelOMO“ yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę. Dėl šios priežasties kontroliuojančiajai bendrovei „BelOMO“ nuo 2022 metų yra taikomos JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių sankcijos.VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjo argumentai, kad darbas įmonėje buvo trumpalaikis, o jis ėjo eilines techninio pobūdžio pareigas ir tai negali liudyti apie jo lojalumą Baltarusijos režimui, yra nepagrįsti. Susiformavusioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas skunde teigė, kad yra gimęs Estijoje, Lietuvoje teisėtai gyvena jo vaikai, turintys galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, čia lanko mokyklas, tačiau VSD pažymi, kad tai nepaneigia pareiškėjo nustatytos grėsmės. Tokios nuomonės laikomasi ir administracinių teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo tam tikri ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.Dėl pareiškėjo argumentų, kad prieš keletą metų jam net buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ir nuo to laiko nepasikeitė jokios aplinkybės ir jo biografijos duomenys, todėl skundžiamas Sprendimas yra netikėtas, paaiškintina, jog anksčiau priimti sprendimai neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi atitinkamais pagrindais.Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjo darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. C. skundą.Teismas nustatė šias aplinkybes:Pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, buvo išduotos dvi Lietuvos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ir nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. birželio 29 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 8 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, 2024 m. kovo 1 d. išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2026 m. kovo 1 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2021 m. liepos 19 d. iki šiol.Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu Nr. 2511-LLGK-1255 pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi ketina ir toliau pas tą patį darbdavį dirbti tinkuotoju pagal darbo sutartį arba pagal laikinojo darbo sutartį. Pareiškėjas, 2025 m. lapkričio 20 d. atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos“)), nurodė, kad 2001–2005 metais dirbo Minsko S. I. Vavilovo vardo gamykloje tekintoju. Pateiktos darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis, pareiškėjas 2001 m. gruodžio 28 d. priimtas dirbti Baltarusijos PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje mechaniname ceche tekintoju, 2005 m. liepos 29 d. darbo santykiai nutraukti šalių susitarimu.VSD 2026 m. kovo 20 d. pateikė išvadą Nr. 18-2829, kurioje nurodoma, kad, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko (duomenys neskelbtini) piliečio A. C. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, 2025 m. lapkričio 20 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2001–2005 m. dirbo Minsko Vavilovo vardo gamykloje. Jo pateiktos darbo knygelės kopijos duomenimis, pareiškėjas 2001–2005 m. dirbo PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos optikos ir mechanikos asociacija „BelOMO“ yra valstybinė įmonė, veikianti Baltarusijos gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams. S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykla („MMZ“) yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji surinko PVKU-210, kuris naudojamas pažangiuose šiuolaikinių tankų modeliuose. Produktas tiekiamas įmonei „Peleng“, kuriai taikomos sankcijos ir kuri tiekia karinius taikiklius tankų gamyklai „Uralvagonzavod“. Įmonė „Zenit-BelOMO“ yra dar viena „BelOMO“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Ji gamina karinius taikiklius, įskaitant minosvaidžių taikiklius, granatsvaidžio ir snaiperių optinius taikiklius. Šie produktai yra plačiai naudojami ir suderinami su Rusijos naudojama karine ginkluote. AB „BelOMO LEMT EMT“ taip pat yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ dalis. Jos specializacija – optoelektroninių ir lazerinių prietaisų bepiločiams orlaiviams, lazerinių optinių sistemų oro gynybos sistemoms ir integruotų sienų apsaugos sistemų tyrimai, kūrimas, gamyba ir modernizavimas. „BelOMO LEMT EMT“ taip pat gamina optinius taikiklius ir sistemas lengvajai ginkluotei ir lazerinės ugnies valdymo sistemas, įskaitant specialiai Rusijos ginklams skirtas sistemas. „BelOMO LEMT EMT“ produkciją eksportuoja į Rusiją ir kartu su Rusija kuria naujus lazerinius ginklus. „BelOMO“ yra atsakinga už materialinę ar finansinę paramą veiksmams, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia jiems grėsmę. Dėl šios priežasties kontroliuojančiajai bendrovei „BelOMO“ nuo 2022 metų yra taikomos JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių sankcijos. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, todėl tikėtina, kad jis, dirbdamas PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai kerta Baltarusijos ir Lietuvos sieną, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus (pakeitus) leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat buvo prašoma įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti su pareiškėjo darbu Baltarusijos PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje susijusias aplinkybes bei požiūrį į aktualią geopolitinę situaciją, 2026 m. balandžio 3 d. atliko asmens apklausą. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad anksčiau dirbo I. Vavilovo gamykloje, į kurią įsidarbino nesant didelio darbo pasirinkimo, gavęs pažįstamų pasiūlymą. Šioje įmonėje dirbo tekintoju, jo darbo pobūdis buvo susijęs su stabdžių sistemų gamyba – tekino įvairias detales, skirtas autobusų (MAZ) stabdžių sistemoms. Nurodė, kad visa gamybinė veikla ceche buvo orientuota į šią sritį. Iš darbo išėjo gavęs pasiūlymą dirbti baldų srityje, kur buvo siūlomas ženkliai didesnis darbo užmokestis. Nurodė, kad ryšių su buvusiais kolegomis nepalaiko ir pažymėjo, kad pavaldinių neturėjo, ėjo tekintojo pareigas. Iš artimųjų Baltarusijoje palaiko ryšius tik su dviem seserimis, motina mirusi. Į Baltarusiją vyksta vidutiniškai kartą per 3–4 mėnesius, dažniausiai dėl dokumentų tvarkymo, kadangi, jo teigimu, Baltarusijos institucijos yra apribojusios dokumentų išdavimą konsulatuose užsienyje. Paskutinį kartą į Baltarusiją buvo išvykęs vasario mėnesį dalyvauti motinos laidotuvėse. Pareiškėjas paaiškino, kad gimė Estijoje ir ten gyveno iki ketverių metų. Po 2020 metais įvykių Baltarusijoje nusprendė išvykti iš Baltarusijos, svarstė galimybę vykti į Estiją, tačiau pasirinko Lietuvą. Lietuvoje gyvena nuomojamame būste Vilniuje. Kartu su juo gyvena du sūnūs. Nurodė, kad vyresnysis sūnus šiais metais baigs mokyklą ir ketina pradėti dirbti. Pareiškėjo sutuoktinė šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje, kur yra gavusi leidimą gyventi darbo pagrindu ir dirba valytoja. Šeima susitinka savaitgaliais. Vaikai su motina negyvena dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Sutuoktinė iš Lietuvos išvyko pasikeitus teisiniam reguliavimui, kai darbo pagrindu išduodamam leidimui gyventi pradėti taikyti papildomi reikalavimai, kurių ji neatitiko. Kalbėdamas apie politinę situaciją Baltarusijoje, pareiškėjas nurodė jos nepalaikantis ir teigė, kad nesutinka su rinkimų rezultatais bei dalyvavo mitinge, tikėdamasis pokyčių, tačiau jie neįvyko. Nurodė, kad jo nuotrauka buvo publikuota Baltarusijos interneto portale „tut.by“, kuriame jis užfiksuotas laikantis plakatą, tačiau pats nebuvo sulaikytas, skirtingai nei kai kurie jo pažįstami. Pažymėjo, kad 2025 metų rinkimuose nedalyvavo, nes nematė prasmės. Paklaustas apie galimybę grįžti į Baltarusiją, pareiškėjas nurodė, kad tokiomis sąlygomis grįžti nenorėtų ir nemano, jog artimiausiu metu situacija šalyje pasikeis. Valdžios veiksmus prieš mitinguotojus vertino itin neigiamai, apibūdindamas juos kaip represinius. Taip pat nurodė, kad 2020 metų rinkimuose palaikė opozicijos kandidatę ir iš dalies jaučia atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos, teigdamas, kad nepasiekus politinių pokyčių Baltarusijoje galėjo susidaryti sąlygos Rusijos kariniams veiksmams iš šios šalies teritorijos. Jo vertinimu, Rusija neturėjo teisės pradėti karo, o Ukraina neprovokavo konflikto ir turi teisę savarankiškai priimti politinius sprendimus, įskaitant siekį integruotis į Europos Sąjungą. Pareiškėjas apklausos metu pažymėjo, kad Baltarusijoje egzistuoja praktika persekioti ne tik politinius kalinius, bet ir juos palaikančius asmenis. Jo nuomone, šiuo metu Baltarusijos visuomenė nėra pajėgi aktyviai apginti savo laisvių. Pareiškėjas pažymėjo, kad naujienas dažniausiai seka per „YouTube“ platformą.Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2026 m. balandžio 28 d. priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis 2001–2005 metais dirbo Baltarusijos PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, o darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, t. y. reiškia, kad asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.Taip pat Migracijos departamentas 2026 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. 26S98096, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (šis sprendimas byloje nebuvo ginčijamas).Teismo nuomone, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją. Be to, pareiškėjo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) ir pateikta informacija į Migracijos departamento kitus klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbu Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje – PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Aplinkybė, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko darbą šioje gamykloje, kaip pats nurodė, įsidarbino nesant didelio darbo pasirinkimo ir gavęs pažįstamų pasiūlymą, leidžia daryti išvadą, kad jo profesinis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Pateiktos darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas minėtoje gamykloje dirbo ketverius metus. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos optikos ir mechanikos asociacija „BelOMO“ yra valstybinė įmonė, veikianti Baltarusijos gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams, o S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykla yra šios kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ dalis. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad pareiškėjo ryšys su valstybine įmone, veikiančia strateginiame sektoriuje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Nors pareiškėjas apklausos metu išreiškė neigiamą požiūrį į Baltarusijos politinę situaciją ir nurodė nepalaikantis karo Ukrainoje, Migracijos departamentas jo elgesį vertino kaip pasyvų ir prisitaikantį prie esamos politinės aplinkos. Pareiškėjas nedemonstravo nuoseklaus ir aktyvaus pilietinio veikimo, kuris patvirtintų jo deklaruojamą kritinę poziciją. Nors jis teigė dalyvavęs mitinguose, tačiau tuo pačiu pareiškėjas reguliariai vyksta į Baltarusiją ir naudojasi šios valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis, kurių negali gauti užsienio atstovybėse, o šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad Baltarusijos institucijų jis nėra laikomas nelojaliu. Esant šioms aplinkybėms Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamas nepritarimas politiniam režimui ir karui Ukrainoje nėra pakankamai pagrįstas jo elgesiu, todėl jo pozicija buvo įvertinta kaip formali, o elgesys – kaip prisitaikantis prie esamos situacijos. Šios aplinkybės, vertinamos kartu su jo darbu Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje, nepaneigia keliamų kontržvalgybinių rizikų, bei to, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Aplinkybė, kad asmuo šiuo metu nebedirba Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad ryšiai yra nutrūkę. Nors, pareiškėjo teigimu, jis nepalaiko ryšių su buvusiais kolegomis, tačiau šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali būti atnaujinti, Baltarusijos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas. Migracijos departamentas akcentavo, jog apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad darbo santykius Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje nutraukė, gavęs pasiūlymą dirbti baldų srityje, kur buvo mokamas didesnis atlyginimas, o tai reiškia, kad darbo santykių nutraukimo priežastys buvo susijusios ne su ideologiniais ar politiniais motyvais, bet su ekonominėmis priežastimis.Atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos išorinės sienos kirtimo atvejus, vykimus į Baltarusijos Respubliką. Taigi, teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, todėl konstatuotina, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, o ne vadovavosi vien VSD išvada.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2001–2005 m. dirbo Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Viešųjų šaltinių duomenimis, Baltarusijos optikos ir mechanikos asociacija „BelOMO“ yra valstybinė įmonė, veikianti Baltarusijos gynybos sektoriuje, gaminanti ir parduodanti optinius taikiklius šaulių ginklams, o S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykla yra kontroliuojančiosios bendrovės „BelOMO“ įmonė, kuri specializuojasi karinės paskirties optinės įrangos gamybos srityje. Taigi, iš esmės pareiškėjas dirbo Baltarusijos valstybės kontroliuojamoje institucijoje, kurios veikla yra susijusi su Baltarusijos vykdoma politika.Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo darbo minėtoje gamykloje, t. y., kad jis dirbo tik apie 3,7 metų, nevykdė jokių vadovaujančių, organizacinių ar su saugumu susijusių funkcijų, dirbo eilinio techninio darbuotojo pobūdžio darbą ir neturėjo jokio realaus ryšio su žvalgybinėmis ar specialiosiomis struktūromis, teismas pažymėjo, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos viešajame sektoriuje, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos nuomone, vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas anksčiau minėtų pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. VSAT duomenimis, nuo 2021 m. liepos 14 d. iš viso fiksuoti 64 pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimai, o leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d.) – 10 išvykų į Baltarusiją iš Lietuvos. Pareiškėjo vykimas į Baltarusiją ir Rusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus. Teismo vertinimu, pareiškėjo buvęs darbas Baltarusijos valstybės institucijoje, periodinis Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimas, vykimas į Baltarusiją, šias aplinkybes vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.Nors pareiškėjas savo pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu ir palaikymą Ukrainai išreiškė jos rėmimu piniginių lėšų pervedimais, vis dėlto, nagrinėjamu atveju VSD ir Migracijos departamento surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius su kilmės valstybės institucijomis ir jo galimą pažeidžiamumą, kurie niekaip nėra paneigti, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog nustatyti faktai dėl Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamyklos priklausymo valstybės kontroliuojamai institucijai yra klaidingi, o taip pat nepateikė teismui įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, ir leistų paneigti jo keliamą grėsmę. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ar jo šeima remia Ukrainą, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo opozicinėmis Baltarusijos režimui pažiūromis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo išreikštas pažiūros į geopolitinę situaciją, argumentai apie jo dalyvavimą protestuose / mitinguose nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas Baltarusijos Respublikos viešajame sektoriuje (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024; kt.).Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2021 metų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis yra per trumpas ilgalaikiams socialiniams ir ekonominiams ryšiams sukurti ir nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Nustatyta, kad pareiškėjo nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra išduoti mokslo pagrindu, todėl atsisakius pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, jų teisė gyventi Lietuvoje išlieka ir nėra tiesiogiai priklausoma nuo jo teisinio statuso. Taip pat nustatyta, kad vaikų motina šiuo metu gyvena ir dirba Lenkijoje, tačiau anksčiau yra gyvenusi ir dirbusi Lietuvoje, todėl turi realias galimybes ir ateityje atkurti bei plėtoti socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjas su sūnumis gyvena Lietuvoje, jo sutuoktinė – Lenkijoje, kur ji turi galimybę teisėtai gyventi ir dirbti. Byloje nėra duomenų, jog tuo atveju, jei pareiškėjas negalėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, pareiškėjo sutuoktinė neturėtų galimybės periodiškai vykti į Baltarusiją ar netgi joje gyventi su vaikais, kadangi bylos duomenimis jie gali laisvai vykti į Baltarusiją ir nei pareiškėjo sutuoktinei, nei vaikams nekyla grėsmė gyventi Baltarusijoje. Visa tai vertindamas kartu su pareiškėjo nurodytais argumentais, jo periodiniu vykimu į Baltarusiją, teismas darė išvadą, kad stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, interesas gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena ir mokosi jo vaikai.Aplinkybė, jog pareiškėjui leidimai gyventi anksčiau buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą tikėtis, jog nustačius jo galimai keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui jam nebus atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekste pareiškėjo, kuris dėl jo ryšių su Baltarusijos valstybės institucijomis, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas asmuo, gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, jis taip pat atmetamas.Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).III.Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pareiškėjas prašo perklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą ir įvertinti: kokie pareiškėjo atstovo klausimai buvo nutraukti ar apriboti; ar jie buvo susiję su bylos esme; kokios faktinės aplinkybės dėl to liko neištirtos; kiek realaus laiko buvo suteikta baigiamosioms kalboms; ar pareiškėjui buvo aiškiai pasiūlyta ir praktiškai sudaryta galimybė pačiam duoti paaiškinimus bei pasisakyti. Nustačius, kad šie ribojimai sutrukdė išsamiai ištirti esmines bylos aplinkybes ir galėjo turėti įtakos sprendimo rezultatui, tai sudarytų savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, kad Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles bei neatliko realaus proporcingumo vertinimo.Pareiškėjas Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2021 metų; jo gyvenimo, darbo ir šeimos interesų centras yra Lietuvoje. Pareiškėjas 2001–2005 m. dirbo PRUP Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje techninio pobūdžio darbą. Jis nėjo vadovaujančių ar saugumo požiūriu jautrių pareigų, netarnavo Baltarusijos kariuomenėje ir neturėjo ryšių su specialiosiomis tarnybomis. Nuo darbo santykių pabaigos iki Migracijos departamento Sprendimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų. Byloje nenustatyta vėlesnių kontaktų su buvusia darboviete, Baltarusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis, jų užduočių, verbavimo epizodų ar Lietuvos saugumui pavojingo elgesio. Pareiškėjas dalyvavo 2020 m. protesto akcijoje, jo nuotrauka buvo paskelbta portale „tut.by“, jis nepritaria Baltarusijos represijoms ir Rusijos karui prieš Ukrainą, taip pat teikė finansinę paramą ukrainiečiams. Kelionės į Baltarusiją buvo susijusios su dokumentų tvarkymu, artimųjų lankymu, motinos priežiūros organizavimu, atsiskaitymais už jos globą ir laidotuvėmis. Pareiškėjo motina mirė 2026 m. vasario mėnesį, todėl pagrindinė ankstesnių kelionių priežastis išnyko. Lietuvoje nuo 2022 m. spalio mėnesio faktiškai gyvena ir mokosi jaunesnysis pareiškėjo sūnus, gimęs 2012 metais. Pareiškėjas faktiškai užtikrina jo kasdienę priežiūrą, išlaikymą, gyvenamąją vietą ir mokymosi tęstinumą, o vaiko motina dirba Lenkijoje. Todėl pareiškėjo išvykimas ar galimybės gyventi Lietuvoje praradimas tiesiogiai paveiktų nepilnamečio vaiko priežiūrą, mokslą, sveikatos priežiūros prieinamumą ir teisėtą gyvenimą Lietuvoje.Šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos individualaus proporcingumo testo metu. Teismas apsiribojo teorine prielaida, kad vaiko motina galėtų grįžti į Lietuvą arba šeima galėtų gyventi Baltarusijoje, tačiau nenustatė, ar motina realiai gali nutraukti darbą Lenkijoje, persikelti į Lietuvą, užtikrinti vaikui būstą, priežiūrą, mokslą ir sveikatos draudimą. Vaiko interesai buvo įvertinti formaliai, nors LVAT praktikoje socialiniai ir šeimos ryšiai pripažįstami reikšmingais individualaus užsieniečio situacijos vertinimo kriterijais.Migracijos departamentas turi tinkamai pagrįsti išvadą, jog pareiškėjo darbas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir įrodyti grėsmės realumą; pareiškėjas neturi paneigti tokios grėsmės kaip iš anksto nustatytos prezumpcijos. Šis principas suderinamas ir su ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią įrodymai turi būti vertinami visapusiškai, išsamiai ir objektyviai. Teismas negalėjo protestų, viešos pozicijos prieš karą ir paramos Ukrainai atmesti vien todėl, kad pareiškėjas nepateikė dar intensyvesnės politinės veiklos įrodymų.Teismas plačiai rėmėsi dabartine BelOMO grupės veikla, tiekimu Rusijai ir po 2022 metų pritaikytomis sankcijomis. Šie duomenys neatsako į klausimą, kokią produkciją konkretus padalinys gamino 2001–2005 metais, kokias funkcijas jame atliko pareiškėjas ir ar jis turėjo prieigą prie karinės paskirties gamybos ar jautrios informacijos. Dabartinė įmonių grupės veikla negali automatiškai apibrėžti pareiškėjo darbo turinio prieš du dešimtmečius.Teismas deklaravo individualaus vertinimo standartą, tačiau pritaikė lojalumo prezumpciją. Taikydamas standartą teismas rėmėsi ne konkrečiais pareiškėjo veiksmais, o samprotavimu, kad, dirbdamas Baltarusijos valstybės kontroliuojamoje įmonėje, jis „privalėjo būti lojalus“ Baltarusijos Respublikai, o jo ryšiai teoriškai gali atsinaujinti. Tokia išvada apibūdina bendrą asmenų grupę, bet nenustato individualaus ryšio tarp pareiškėjo veiklos 2001-2005 metais ir realios grėsmės 2026 metais.Kelionės į Baltarusiją įvertintos formaliai ir neatsižvelgiant į jų tikslą. Pateikti individualūs paaiškinimai nebuvo realiai pasverti.Pareiškėjo dalyvavimas 2020 m. proteste, nuotraukos paskelbimas „tut.by“, nepritarimas represijoms ir karui, finansinė parama ukrainiečiams, netarnavimas kariuomenėje, teisėtas darbas Lietuvoje ir saugumui pavojingų veiksmų nebuvimas yra tarpusavyje susijusių aplinkybių visuma. Jos turi būti vertinamos ne atskirai ir ne pagal nenustatytą „aktyvaus priešiškumo“ slenkstį, o atsakant, ar jos patvirtina, ar silpnina prielaidą apie pareiškėjo lojalumą režimui ir dabartinį pažeidžiamumą. Teismas šių duomenų nepaneigė.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas teigia, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog nei laikotarpis po darbo sutarties pabaigos, nei darbo trukmė, nei eitų pareigų specifikacija nešalina keliamos grėsmės valstybės saugumui.Pareiškėjas ginčija, jog neva teismas pareiškėjui perkėlė bylos Nr. eA- 2087-968/2023 faktus. Tačiau Regionų administracinis teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo pareiškėjo nurodoma byla Nr. eA-2087-968/2023, todėl minėtas argumentas iš esmės yra nepagrįstas. Dėl geopolitinės situacijos, grėsme valstybės saugumui pripažįstami ir asmenys dirbę strategiškai svarbiose Baltarusijos ir (ar) Rusijos įmonėse. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, prieštaraujančios praktikos nenurodė, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, ir iš esmės neatitinka teismo sprendimo turinio.Byla Nr. eA-2062-556/2026, kuria pareiškėjas remiasi apeliaciniame skunde, neatitinka pareiškėjo bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas dirbo ne privačiuose bankuose, o S. I. Vavilovo vardo Minsko mechanikos gamykloje, kuri yra valstybinės įmonės „BelOMO“ įmonė, o „BelOMO“ yra valstybės valdoma įmonių grupė, pavaldi Baltarusijos Respublikos Vyriausybei per valstybinį karinės pramonės komitetą. Kadangi pareiškėjo bylos faktinės aplinkybės neatitinka minimoje byloje nurodomų faktinių aplinkybių, pareiškėjui pagal analogiją bylos Nr. eA-2062-556/2026 išaiškinimai neturėtų būti taikomi.Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad jis yra priešiškas Baltarusijos režimui ir, kad Baltarusijos režimas gali jį persekioti, tačiau, kaip įvertino ir teismas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir faktų visuma neleidžia manyti, kad pareiškėjas nedeklaratyviai pasisako prieš Baltarusijos režimą ir Baltarusijoje jam gali grėsti persekiojimas. Pareiškėjas laisvai juda į Baltarusiją ir iš jos, o jo pasisakymai prieš Baltarusijos režimą ir keli maži pervedimai Ukrainai, nepanaikina jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.Laiko tarpas praėjęs nuo darbo Baltarusijos įmonėje nėra svarbus savaime, nes ir darbo santykiams pasibaigus prieš 20 metų, atsižvelgiant į Baltarusijos tarnybų metodus, negalima teigti, kad tie santykiai neatsinaujins.Teismas nenurodė, kad pareiškėjas dirbo „viešajame sektoriuje“ ar „valstybės institucijoje“, vien tai, kad pareiškėjas traktuoja cituotą LVAT praktiką kitaip, nei ji buvo pateikta, nereiškia, jog teismas tai nurodė. Pareiškėjo nurodytos praktikos traktavimas iš esmės iškreipia sprendimo turinį.Regionų administracinis teismas vadovavosi LVAT praktika argumentuodamas vykimų į Baltarusiją ir Rusiją rizikas.Teismas atliko pakankamą nepilnamečių pareiškėjo vaikų interesų tyrimą. Individualiai aptarta nepilnamečių situacija, šeiminės aplinkybės, vykimai į kilmės šalį, galimybės šeimai gyventi kartu ir leidimų pagrindai, kurie nėra susieti su pareiškėju.Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Regionų administracinio teismo sprendimu nereiškia, jog teismo sprendimas buvo netinkamai motyvuotas.Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad buvo apribotos jo procesinės teisės yra nepagrįsti. Pareiškėjo atstovo Migracijos departamento atstovei posėdžio metu užduoti klausimai buvo nurodyti skunde, o apsiliepime į skunde buvo atsakyti. Teismo posėdis nėra skirtas kartoti tą pačią informaciją, kuri buvo šalių aptarta rašytiniuose dokumentuose. Pareiškėjas neuždavė klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta atsiliepime į skundą. Jeigu pareiškėjo atstovas siekia tik vilkinti proceso dalyvių laiką, neužduodamas klausimų, kurie nebuvo atsakyti rašytiniuose dokumentuose, tai toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.VSD nurodo, kad vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė Teismas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.LVAT praktikoje (pvz., 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.) yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, strateginiam ekonomikos sektoriui priklausančiose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).Teismas tinkamai pažymėjo, kad byloje nustatytas faktas, susijęs su pareiškėjo darbu Baltarusijoje ir darbo trukme, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis Baltarusijos valdžios užduotis.Tai, kad pareiškėjas 2020 metais dalyvavo protesto akcijoje ir jo nuotrauka buvo paskelbta portale „tut.by“, nedaro jokios įtakos ir nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo santykiais. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos Respublikos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.Pareiškėjo periodiški vykimai į Baltarusijos Respubliką gali reikšti, kad Baltarusijos režimas nelaiko pareiškėjo nelojaliu. Be to, nenutrūkę ryšiai su Baltarusija ir ten gyvenantys giminaičiai, kuriuos pareiškėjas periodiškai lanko, taip pat sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, pasitaikius progai, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti.Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius paaiškinimus ir vertinti juos kartu su apeliaciniu skundu, t. y. H. C. Lenkijos nacionalinės vizos fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; H. C. Baltarusijos Respublikos paso fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; pakartotinio santuokos sudarymo liudijimo fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; apostilės fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą.Pateiktoje Lenkijos Respublikos nacionalinėje D tipo daugkartinėje vizoje nurodyta, kad ji išduota H. C., paso Nr. (duomenys neskelbtini), ir galioja nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. iki 2026 m. rugpjūčio 22 d. Paso kopija patvirtina vizos turėtojos tapatybę. Pakartotinis santuokos liudijimas ir jo apostilė patvirtina pareiškėjo bei H. C. santuoką ir dokumento kilmę.Vizos galiojimo pasibaigimas savaime neįrodo, kad pareiškėjo sutuoktinė niekada negalės gauti naujos vizos, leidimo gyventi ar kitu teisėtu pagrindu atvykti į Lietuvą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jai po 2026 m. rugpjūčio 22 d. būtų išduotas kitas galiojantis dokumentas. Todėl negalima kaip nustatytu ir tęstiniu faktu remtis prielaida, jog sutuoktinė šiuo metu turi realų teisinį pagrindą atvykti į Lietuvą, čia gyventi ir perimti nepilnamečio vaiko kasdienę priežiūrą. Ši aplinkybė ypač svarbi todėl, kad jaunesnysis pareiškėjo sūnus nuo 2022 metų faktiškai gyvena ir mokosi Lietuvoje, o kasdienę jo priežiūrą, gyvenamąją vietą ir išlaikymą užtikrina pareiškėjas. Apeliaciniame skunde jau nurodyta, kad vaiko motina gyvena ir dirba Lenkijoje, o vaikai su ja negyvena dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Todėl vien abstraktus teiginys, kad motina teoriškai gali persikelti, neatsako, kas konkrečiai ir nuo kada užtikrins vaiko būstą, mokyklos lankymą, kasdienę priežiūrą, išlaikymą ir sveikatos priežiūrą.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pareiškėjui nebeturint galiojančio darbiniu pagrindu išduoto leidimo gyventi, jo nepilnamečio sūnaus sveikatos draudimo apsauga nebuvo pratęsta. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad ši padėtis išlieka ir šiuo metu: pagal jam prieinamą informaciją sūnaus draustumas yra neaktyvus. Ši aplinkybė nėra pateikiama kaip naujas savarankiškas apeliacijos pagrindas; ji konkretina apeliaciniame skunde jau nurodytas faktines sprendimo pasekmes vaikui.Atsakovas Migracijos departamentas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas neteikė duomenų apie jo sutuoktinės darbo santykių nutraukimą Lenkijoje, todėl pateikta viza neįrodo, kad pareiškėja neturi pagrindo kreiptis dėl naujos vizos / leidimo gyventi išdavimo, ar nėra pateikusi prašymo dėl tokio leidimo išdavimo, ar leidimas jai nebuvo išduotas. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas tik dabar pateikė žmonos vizą, ir dėl to turėtų būti priimami nauji įrodymai, yra nepagrįsti, nes priklauso tik nuo paties pareiškėjo ir jo valios. Šiuo atveju, akivaizdu, kad valios pateikti pareiškėjo žmonos vizą iki apeliacinės instancijos nebuvo. Taip pat pareiškėjo pateikta žmonos viza neįrodo, kad pareiškėjo žmona nėra pateikusi prašymo dėl vizos išdavimo Lenkijoje, ar negalės gauti leidimo gyventi Lietuvoje (prašymo nėra pateikusi).Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad pareiškėjo vaikams buvo atsisakyta teikti medicinines paslaugas Lietuvoje. Visiems užsieniečiams, net ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje esantiems neteisėtai, turi būti nemokamai suteikta būtina medicinos pagalba.Tai, kad pareiškėjo vaikas galbūt šiuo metu nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (nors tokius teiginius patvirtinančių duomenų nepateikta), nereiškia, kad pareiškėjo situacija Sprendime įvertinta netinkamai, o pareiškėjo vaikams buvo atsisakyta suteikti būtiną medicinos pagalbą, ar vaikai negali gauti papildomo (nebūtino) gydymo susimokėję už gydymo paslaugas. Tikėtina, kad nebūtiną medicininį gydymą (duomenys neskelbtini) piliečiai gali gauti ir savo kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo pateikta neišsami informacija apie privalomojo sveikatos draudimo praradimą, nesuteikia pagrindo manyti, jog pareiškėjo šeiminės, socialinės ar kitos (Migracijos departamentui žinomos) aplinkybės buvo įvertintos netinkamai. Pareiškėjas neįrodė, kad jo vaikai šiuo metu negauna būtinų medicininių paslaugų, ar negali gauti nebūtinų medicininių paslaugų apmokėjus už jas. Taigi, pareiškėjo teiginys dėl privalomo sveikatos draudimo Migracijos departamento sprendimo nepagrįstumo neįrodo.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina išsamiai išsiaiškinti jo faktines darbo funkcijas 2001–2005 metais, kelionių tikslus, dabartinių ryšių su Baltarusija pobūdį ir faktinę nepilnamečio vaiko priežiūros situaciją.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.V.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus (H. C. Lenkijos nacionalinės vizos fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; H. C. Baltarusijos Respublikos paso fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; pakartotinio santuokos sudarymo liudijimo fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą; apostilės fotografinę kopiją ir vertimą į lietuvių kalbą).Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023).Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus, nes pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių jo pateikiami papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui.VI.Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 26S88299 (Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne tik VSD išvada, bet ir pateiktais duomenimis, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl galimo pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimo. Pareiškėjas teigė, kad posėdžio metu teisėja pranešėja ragino pareiškėjo atstovą klausimus užduoti greičiau, teikė pastabas dėl jų trukmės. Prieš baigiamąsias kalbas teisėja pranešėja nurodė, kad po maždaug penkių minučių numatyta kita byla, ir ragino pasisakymus baigti kuo greičiau. Dėl tokios posėdžio eigos pareiškėjo atstovams buvo sudarytas objektyviai labai riboto laiko įspūdis, o pats pareiškėjas neturėjo realios galimybės asmeniškai išdėstyti savo pozicijos.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nepadarė akivaizdaus proceso teisės normų pažeidimo. Pareiškėjo atstovas nei užduodamas klausimus, nei baigiamosios kalbos metu teismo nebuvo nutrauktas, tik įspėtas apie laiką. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėjo galimybę pasisakyti, o baigiamųjų kalbų metu pasisakė jo advokatas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjui nesudaryta galimybė pasisakyti baigiamųjų kalbų metu nėra esminis jo teisės būti išklausytam pažeidimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSD, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad VSD atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, turi pagrįsti jį objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012 ir kt.).Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti VSD išvados į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik sistemiškai įvertinęs jas gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024 ir kt.).Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos Respublikos išorinės sienos kirtimo atvejus. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir vertino juos kartu su VSD pateikta išvada, todėl konstatuotina, kad Migracijos departamentas tinkamai atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą.Teisėjų kolegija, vertindama, ar byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2001–2005 metais dirbo Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje gali būti vertinamos kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali lemti leidimo laikinai gyventi panaikinimą ar neišdavimą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024 ir kt.).Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024 ir kt.).Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2001–2005 metais dirbo Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių aplinkybių kontekste gali būti nustatoma pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl jo galimo lojalumo Baltarusijai ir jo pažeidžiamumo.Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikos rėžimui.Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje dirbo2001–2005 metais nereiškia, kad jo ryšiai su buvusia darboviete ar kolegomis yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2229-520/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025 ir kt.).Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo politines pažiūras, deklaruojamus stiprius ryšius su Lietuvos Respublikos valstybe, nesudaro pagrindo paneigti jo galimo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ir jo pažeidžiamumo. Aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės vėliau įvertinti reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Minėta aplinkybė taip pat nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.).Byloje nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai lankosi Baltarusijoje. VSAT integracijos duomenimis nuo 2021 m. liepos 14 d. iš viso fiksuoti 64 Lietuvos Respublikos sienos kirtimai. Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2024 m. kovo 1 d. – 2026 m. kovo 1 d.) fiksuota 10 išvykų į Baltarusiją iš Lietuvos.Nors pareiškėjas nurodė, kad vyko į Baltarusiją dėl šeiminių aplinkybių (motinos priežiūra ir laidotuvės), teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo dažnas vykimas į Baltarusiją nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su juo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1950-575/2024; 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Vertinant įrodymus, pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio politinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.).Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo šeimos narių gyvenimą Lietuvoje (nepilnametis sūnus mokosi Vilniuje,) patvirtina jo šeiminių ryšių Lietuvoje egzistavimą. Tačiau tai, jog pareiškėjo šeima (sūnūs) gyvena Lietuvoje, jiems yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, nepatvirtina pareiškėjo ilgalaikių ryšių su Lietuva, atsveriančių grėsmės valstybės saugumui svarbą.Tai, kad pareiškėjo vaikas galbūt šiuo metu nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (nors tokius teiginius patvirtinančių duomenų nepateikta), nereiškia, kad pareiškėjo situacija Sprendime įvertinta netinkamai, o pareiškėjo vaikams buvo atsisakyta suteikti būtiną medicinos pagalbą, ar vaikai negali gauti papildomo (nebūtino) gydymo susimokėję už gydymo paslaugas. Pareiškėjo pateikta neišsami informacija apie privalomojo sveikatos draudimo praradimą, nesuteikia pagrindo manyti, jog pareiškėjo šeiminės, socialinės ar kitos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai. Taigi, pareiškėjo teiginys dėl privalomo sveikatos draudimo Migracijos departamento Sprendimo nepagrįstumo taip pat neįrodo.Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.Pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Nagrinėjamu atveju faktas, jog pareiškėjas 2001–205 m. dirbo Minsko S. I. Vavilovo vardo mechanikos gamykloje, t. y. strateginiame Baltarusijos sektoriuje, leidžia spręsti apie jo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Sutiktina su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VSD argumentais, jog ši aplinkybė, susiklosčiusi dėl pareiškėjo darbo (tarnybos) Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės strateginio sektoriaus gamykloje, pagrįstai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai esant tokiai geopolitinei situacijai, ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti – apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a : Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė