Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 24S221997, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 2) panaikinti Departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223770, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metu) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) tuo pagrindu, jog jis užsiima ir ketina toliau užsiimti sporto veikla Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą (biatlono sporto šakos treneris). Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas taip pat priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2029 m. spalio 2 d. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo grindžiama jo praeities biografijos faktais, t. y. kad pareiškėjas 2013–2014 m. dirbo Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijai pavaldžioje Ginkluotųjų pajėgų kūno kultūros ir sporto asociacijoje (toliau – ir SKA); 2014–2021 m. – „Raubichi“ centre; 2017–2018 m. – Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad dėl darbo minėtose įstaigose jis yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) buvo priimti, vadovaujantis vien Valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2024 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 19-778S pateikta išvada (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatlikus kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, neįvertinus aplinkybės, kad jis nuo 2021 metų dirba Lietuvoje biatlono federacijoje biatlono treneriu, kurio treniruojami sportininkai iškovojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą pasauliniu mastu, tokiu būdu suteikdami Lietuvai, kaip valstybei, žinomumą pasauliniu lygmeniu; kad pareiškėjas iš Baltarusijos išvyko, nenorėdamas toliau teikti naudą valstybei, kurios politikos nepalaiko ir kurios valdžiai nepritaria; kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra opozicinių pažiūrų ir nepalaiko karo.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinant jo praeities biografijos faktus būtina atsižvelgti į jo profesiją ir darbo specifiką, t. y. į tai, kad pareiškėjas yra sportininkas–treneris, ir į Baltarusijoje galiojančią tokių asmenų įdarbinimo tvarką. Pareiškėjas, būdamas profesionalus sportininkas, negalėjo būti „neįdarbintas“ valstybinėje institucijoje (šiuo atveju – SKA), nes Baltarusijoje buvo ir yra taikoma tokia tvarka, kad asmenys, siekiantys užsiimti ir užsiimantys sportu profesionaliai, turi būti pasirašę kontraktą su valstybine institucija, kuri ir moka sportininkams algą. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjo biografijoje ir yra faktas, kad jis 2013–2014 m. dirbo SKA. Vėliau pareiškėjas nusprendė baigti sportininko karjerą, todėl dirbo biatlono treneriu. Tačiau vėlgi susidūrė su situacija, kad turėjo priklausyti / įstoti ir įsidarbinti valstybinėje asociacijoje, nes privačių biatlono klubų Baltarusijoje nėra, todėl 2014 metais pareiškėjas įsidarbino „Raubichi“ centre, kur treniravo / rengė sportininkus olimpinėms žiemos žaidynėms (slidės, biatlonas). 2017 metų rugpjūčio mėnesį pareiškėjas įsidarbino Baltarusijos Respublikos biatlono federacijoje vyresniuoju treneriu, kur dirbo iki 2018 metų kovo mėnesio. Po 2020 metų politinių įvykių Baltarusijoje pareiškėjas suprato, kad, nepalaikydamas Baltarusijos valdžios, jis negalės likti tokioje valstybėje ir teikti jai naudą savo darbu, todėl 2021 metais, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos biatlono federacijos, jis abipusiu sutarimu nutraukė darbo sutartį su „Raubichi“ centru ir išvyko dirbti į Lietuvą, pirma turėdamas nacionalinę vizą (2021–2022 m.), o vėliau ir leidimą laikinai gyventi (2022–2024 m.).