Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja A. O. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Utenos skyrius) 2017 m. gegužės 16 sprendimo Nr. (4.71R)R3-22552 (toliau – ir 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimas) dalį dėl duomenų apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą, esančių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras), patikslinimo; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (10.10)I-3998 (toliau – ir 2017 m. birželio 26 d. Sprendimas); 3) įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 20 d. prašymo dalį dėl Registro duomenų apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą patikslinimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. buvo neteisėtai atleista iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Emilio“. Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-37-724/2016) pripažino, kad pareiškėjos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas ir grąžino pareiškėją į darbą, tačiau teismo sprendimo darbdavys neįvykdė, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „Emilio“ buvo iškelta bankroto byla.

3. Pareiškėja teigė, kad 2017 m. balandžio 20 d. su prašymu ji kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių ir prašė patikslinti jos duomenis Registre bei remiantis šiais duomenimis teisingai apskaičiuoti nedarbo pašalpą. Fondo valdybos Utenos skyrius skundžiamu 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, jį vertino kaip pakartotinį bei nurodė, kad į pareiškėjos keliamus klausimus buvo atsakyta 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. sausio 3 d. raštuose, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė naujų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Nesutikdama su minėtu atsakovo Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių patikslinti duomenis apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą, įtraukiant į jį laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Prašyme ji nurodė naujai atsiradusią aplinkybę, sudarančią pagrindą abejoti ankstesnių atsakovo priimtų sprendimų teisingumu, t. y. tai, kad bankroto administratorius 2017 m. kovo 1 d. atleido pareiškėją iš darbo įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

4. Pareiškėja nurodė, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2017 m. gegužės 16 d. Sprendime klaidingai vertino UAB „Emilio“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis apie tai, jog pareiškėja nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. buvo nemokamose atostogose, kadangi pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas laikotarpis nuo dienos, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo iki į jį sugrąžinamas, yra priverstinė pravaikšta. Be to, bankroto administratoriaus išduotos pažymos, kurioje bankroto administratorius nurodė duomenis apie darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., pagrindu, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino 8 551,48 Eur kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu būdu teismas pripažino pareiškėjos teisę gauti darbo užmokestį už visą ginčo laikotarpį, priešingu atveju, jeigu jai būtų suteiktos nemokamos atostogos, ji nebūtų įgijusi teisės į darbo užmokestį. Tai, jog ginčo laikotarpis turėtų būti įskaitomas į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažą, pareiškėja grindė tuo, jog ginčo laikotarpiu kaip priverstinės pravaikštos laikotarpiu jai turėjo būti mokamas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas Fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjos nuomone, Fondo valdybos 2017 m. birželio 26 d. Sprendimas, kuriuo Fondo valdyba patvirtino atsakovo 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo teisėtumą, taip pat turėtų būti panaikintas.