Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo R. K. prašymas panaikinti arba sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirtą 15 MGL dydžio baudą už neatvykimą į 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. teismo posėdį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-13-574/2018, kurioje, be kaltinamųjų V. K., S. Č., B. K. ir kt., R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad dalyvavimo rengiant ir vykdant sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, pasikėsinimu disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, atliekant vykdytojo bei vieno iš padėjėjų vaidmenų, ir nustatęs, jog į 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį neatvyko kaltinamasis R. K., 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi jam paskyrė 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad R. K. į nurodytą teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.R. K., nesutikdamas su jo nubaudimu, 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirtą 15 MGL dydžio baudą arba ją sumažinti. Kaltinamasis tvirtino, kad į numatytą teismo posėdį jis neatvyko dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Kaltinamasis nurodė, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir į teismo posėdį neatvyko, nes dėl didelių transporto eilių patikrinimo postuose ir eismo sąlygų nespėjo laiku grįžti iš reiso. Anot kaltinamojo, įvertinus aptartas aplinkybes, jam paskirta bauda arba panaikintina, arba, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sumažinta.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs paminėtą kaltinamojo R. K. prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, 2018 m. vasario 7 d. nutartimi jį atmetė. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju kaltinamojo nurodyta priežastis, lėmusi neatvykimą į teismo posėdį, t. y. nespėjimas laiku grįžti iš reiso, nepripažintina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Teismas nurodė, kad byla nagrinėjama nuo 2012 m. pagal iš anksto teismo nustatytą tvarką, todėl pervežimo įmonių darbo grafikai turi būti derinami su teismo posėdžių grafikais. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pertraukos skelbiamas jau ne pirmą kartą dėl vilkikų gedimų. Anot teismo, kaltinamiesiems, kurių byloje yra daug ir kuriems kaltinimai pareikšti būtent dėl jų darbinių funkcijų, neatvykstant į teismo posėdžius išimtinai dėl darbinių aplinkybių, baudžiamosios bylos išnagrinėjimas gali tapti neįmanomu. Teismas taip pat akcentavo, kad R. K. inkriminuotas galbūt jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl jo nedalyvavimas teismo posėdyje galimas tik išskirtiniu atveju, kai tai netrukdo nagrinėti bylą ir tirti įrodymus, nesusijusius su jam inkriminuota veika. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas, vertino, kad kaltinamojo R. K. dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, o jo nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys, susijusios su nespėjimu grįžti iš reiso į teismo posėdį, nelaikytinos nepriklausiusiomis nuo jo valios. Teismo įsitikinimu, nespėjimas laiku grįžti iš reiso neaprėpia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių, kaltinamasis privalo komandiruotes derinti su pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose. Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Mačionytė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kartu su teisėjų kolegijos nariais G. Dzedulioniu ir A. Piesliaku priėmusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, byloje pareiškė atskirąją nuomonę ir nurodė, kad, teisėjos nuomone, byloje pareikštas kaltinamojo R. K. prašymas sumažinti jam paskirtą baudą turėjo būti patenkintas ir paskirta bauda sumažinta. Kaltinamasis R. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti arba jam skirtą baudą sumažinti. Skunde kaltinamasis dėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir prašyme dėl baudos panaikinimo / sumažinimo. Kaltinamasis papildomai pabrėžia, kad jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažintina svarbia, nes ji priskirtina kitų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių kategorijai, nustatytai BPK 37 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis į teismo posėdį atvyko ne dėl nuo jos valios priklausiusios priežasties. Tai, kad kaltinamasis neatvyks į 2017 m. gruodžio 8 d. posėdį, teismui buvo pranešta iš anksto ir žinoma. Kaltinamasis pastebi ir tai, kad dėl jo nedalyvavimo teismo posėdyje nė karto nebuvo atidėtas nė vienas teismo posėdis ar paskelbta pertrauka. Teismo posėdžiuose leidžiama nedalyvauti daugeliui kaltinamųjų, jiems vėliau išsiunčiant teismo posėdžių protokolus. Pasak kaltinamojo, teismas nenurodė, kuo jo dalyvavimas 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje buvo toks reikšmingas, kad jam už nedalyvavimą net buvo paskirta bauda. Kaltinamasis, be kita ko, akcentuoja, kad teismas net nesvarstė klausimo dėl jam paskirtos baudos sumažinimo ir tai patvirtina teisėjų kolegijos narės J. Mačionytės byloje pareikšta atskiroji nuomonė dėl baudos paskyrimo R. K. mažinimo galimybės buvimo.Prokuroras atsiliepime į kaltinamojo R. K. skundą laikosi pozicijos, kad apskųstoji nutartis teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Kaltinamojo R. K. skundas tenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis naikintina. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už nedalyvavimą baudžiamajame procese panaikinimo, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 37 straipsnis, 163 straipsnio 1 ir 4 dalys).

10.Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių priežasčių. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai savaime nereiškia, kad byloje nėra kitų aplinkybių, kurios, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, gali būti pripažintinos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis.

11.Pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Tiek formuojamoje teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje, priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios.

12.Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 7 d. raštu „Paaiškinimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje“ informavo teismą, jog bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi dirbantis R. K., 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. K17-29 nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. komandiruotas į Italiją, nespės grįžti į 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį, nes užsakovas perkėlė krovinio pasikrovimo datą (t. 223, b. l. 192, 193). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, individualiu atveju tokia kaltinamojo R. K. nedalyvavimo 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje priežastis negali būti vertinama subjektyvia. Kaltinamasis R. K. į aptariamą teismo pasėdį neatvyko ne dėl subjektyvių priežasčių, o dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių jis iš anksto niekaip negalėjo nei numatyti, nei jų kontroliuoti. Todėl kaltinamojo R. K. nedalyvavimo 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje priežastis – nespėjimas laiku grįžti iš reiso – BPK 37 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, kitaip nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, pripažintina svarbia jo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.

13.BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 6 straipsnį, teisingumą vykdo tik teismas. Procesui vadovauja teismas ir tik teismas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių nepriklausomą bylos eigą (BPK 241 straipsnis). Todėl, be abejonės, pritartina apygardos teismo pozicijai, kad teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviai negali netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą, baudžiamojo proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Tačiau, šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad teismas, vadovaudamas procesui ir kontroliuodamas proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, jog procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, turi likti nešališkas, nepažeisti rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis), laikytis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų (BPK 37 straipsnio 2 dalis, 163 straipsnio 1 dalis).

14.Aptariamu atveju kaltinamajam R. K. suformuluotas kaltinimas iš tiesų susijęs su galbūt jo padarytais nusikaltimais, vykdant darbines funkcijas. Tačiau šioje byloje kaltinamajam nėra taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Taigi, konkrečiu atveju kaltinamasis turi teisę užsiimti darbine veikla, netgi dėl kurios jam ir yra pareikšti kaltinimai. Žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad R. K. dalyvavimas 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje buvo būtinas (t. 221, b. l. 126–129, 165–168; t. 222, b. l. 196–198; t. 223, b. l. 118–125), tačiau, bylos medžiaga tvirtina, kad į 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį neatvyko ne vien tik kaltinamasis R. K., bet ir kaltinamieji Č. K. (Č. K.), J. Z., M. M. (t. 224, b. l. 6–7). Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad viso proceso metu (byla teismui su kaltinamuoju aktu perduota 2012 m. spalio 2 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys)) kaltinamasis R. K. nedalyvavo tik 3 teismo posėdžiuose, o teismo posėdis tik kartą nevyko dėl kaltinamojo nedalyvavimo (t. 224, b. l. 101–102, 104; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Todėl byloje nėra jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, kad kaltinamasis R. K. savo teisėmis naudojasi neprotingai, jomis piktnaudžiauja, procese elgiasi nesąžiningai, būtent vien tik dėl jo nedalyvavimo 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje buvo sudarytos kokios nors kliūtys byloje vykdyti teisingumą, t. y. tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą.

15.Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs kaltinamojo R. K. elgesį protingumo, teisingumo, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo aspektais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis naikintina ir dėl paduoto skundo priimtinas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti kaltinamojo R. K. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam R. K. paskirtą 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą už neatvykimą į 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. teismo posėdį.