Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria į vieną baudžiamąją bylą sujungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.), 199 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X- 1233 redakcija, įsigal. 2007 m. liepos 21 d.), pareikšti ir S. R. .

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. R. atžvilgiu dėl jo sveikatos būklės išskirta į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-51-574/2016 ir jos nagrinėjimas atidėtas iki tol, kol kaltinamasis pasveiks.

2016 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 sujungtos į vieną baudžiamąją bylą. Nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad bylų nagrinėjimas atskirai gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui. Be to, baudžiamoji byla Nr. 1-51-574/2016 S. R. atžvilgiu buvo atskirta ir atidėta iki tol, kol kaltinamasis pasveiks. Šiuo metu kaltinamasis S. R. gali dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime ir nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis artimiausiu metu bylos nagrinėjime negalėtų dalyvauti.

Tuo tarpu su šia byla skundžiama 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sujungta S. R. baudžiamoji byla Nr. 1-51-574/2016 nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties. Šio kaltinamojo atžvilgiu tirtinų įrodymų apimtis nedidelė, kaltinime jam inkriminuotos veikos yra tiesiogiai susijusios tik su dvejais asmenimis - A. S. bei G. P. , kurie teisiami baudžiamojoje byloje Nr.1-38-574/2016. Be to, skirtingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, S. R. kaltinimas veikęs organizuotoje grupėje, o ne nusikalstamame susivienijime ir šis kaltinimas S. R. sukonstruotas taip, jog gali būti be jokių procesinių kliūčių išnagrinėtas ir atskiroje byloje. Todėl skundžiamoje nutartyje esanti išvada, jog „teisiniu požiūriu netgi nėra įmanomas identiško kaltinimo dalyvavus dėl to paties nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, teisinis vertinimas, atliekamas skirtingose baudžiamosiose bylose tų pačių kaltinamųjų atžvilgiu“ nėra teisiškai nepriekaištingas.

Be to, sujungus šias bylas į vieną, sujungtoje byloje, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visi nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. (kai į atskirą procesą buvo atskirta S. R. byla) iki 2016 m. rugsėjo 23 d. skundžiamos teismo nutarties, kuria šios bylos vėl sujungtos į vieną, baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-574/2016 pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai ir jau atliktas įrodymų tyrimas turėtų būti pakartoti, nes juos atliekant kaltinamasis S. R. ir jo gynėjas nedalyvavo. Kitu atveju būtų pažeista kaltinamojo S. R. teisė į gynybą. Tai - taip pat svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad skundžiama 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sujungtos į vieną baudžiamosios bylos nagrinėjimas labai užsitęs, nes tiek įrodymų tyrimas, tiek kiti pirmosios instancijos teismo jau atlikti veiksmai, kaltinamajam S. R. ir jo gynėjui sujungtoje byloje pareiškus tokį procesinį pageidavimą, privalės būti atlikti iš naujo, o tai ir taip užsitęsusį procesą šioje byloje užtęstų neprognozuojamam laikui.

Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas leidžia atskirai nagrinėti asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai, baudžiamąsias bylas. Todėl skirtingai negu teigiama skundžiamoje 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, situacija, kai asmenys keliose atskirose bylose tuo pat metu yra teisiami už analogiškus nusikaltimus, kurie kvalifikuoti pagal tuos pačius straipsnius ar jų dalis ir jų veiksmų teisinis vertinimas atliekamas atskirose bylose, Lietuvos teismų praktikoje yra įprastas, rutininis reiškinys. Todėl skundžiamoje 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje esančios teismo išvados, jog šių bylų nagrinėjimas atskirai gali pakenkti bylų Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamųjų asmenų kaltės klausimo išsprendimui yra tik perspektyvinio pobūdžio prielaidos. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vieno iš bendrininkų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepažeidžia kitų bendrininkų nekaltumo prezumpcijos, kadangi jų atžvilgiu nuosprendis nebuvo priimtas (kasacinė byla Nr. 2K-P-9/2009).

Apibendrindamas skundą, prokuroras nurodo, kad bylas Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 nagrinėjant atskirai, nei byloje Nr. 1-51-574/2016 kaltinamajam S. R. , nei byloje Nr. 1-38-574/2016 kaltinamaisiais patrauktiems asmenimis inkriminuotų veikų išnagrinėjimo išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir jų kaltės klausimo išsprendimui nebus pakenkta. Tuo tarpu šias dvi bylas sujungus į vieną ypatingai didelės apimties bylą, yra iš esmės pažeidžiamos tiek civilinio ieškovo, tiek kaltinamojo S. R. , tiek ir visų kitų 25 kaltinamųjų teisės į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą ir taip nukenčia teisingumo interesai.

Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas atmetamas.

Prokuroro skunde daroma išvada, jog teismas kelias baudžiamąsias bylas sujungti į vieną gali tik tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti į vieną baudžiamąją bylą sujungtas bylas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, kai toks išskyrimas padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 1 dalies nuoroda į Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 4 dalį yra neabejotinai susijusi su joje nurodytu bylos išskyrimu į kelias atveju – jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtąsias bylas. Tuo tarpu kelių bylų sujungimo į vieną pagrindai ir sąlygos Lietuvos Respublikos BPK išsamiai nereglamentuojami, šie klausimai palikti spręsti teismui, kuris priimdamas sprendimą dėl bylų sujungimo turi įvertinti kiekvieną konkretų atvejį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-650/2010). Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų sujungimo tikslų, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises.

Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs baudžiamųjų bylų Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad šių bylų nagrinėjimas atskirai gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui.

S. R. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi G. P. ir jam žinomu nusikalstamo susivienijimo nariu Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. S. , veikusiu su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K. , B. K. , O. K. , I. J. , V. P. , L. Y. ir V. O. , todėl S. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su nusikalstamo susivienijimo nariams inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Sujungus baudžiamąsias bylas Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-574/2016 teisiami kaltinamieji S. R. , A. S. ir G. P. bei jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu turės galimybę vieni kitiems užduoti klausimus ir taip veiksmingai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Tokiu būdu taip pat užtikrinamas įstatymo leidėjo imperatyvus nurodymas išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principais.

Prokuroro skunde nurodytas argumentas, jog laikantis Lietuvos BPK 276 straipsnio 5 dalies reikalavimų, Vilniaus apygardos teismas visus nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. (kai į atskirą procesą buvo atskirta S. R. byla) iki 2016 m. rugsėjo 23 d. skundžiamos teismo nutarties, kuria baudžiamosios bylos sujungtos į vieną, priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-574/2016 pirmiau atliktus įrodymų tyrimo veiksmus privalės atlikti dar kartą, grindžiamas prielaidomis apie tolimesnę bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje eigą. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bylą nagrinėjant teisme iš naujo į pakartotines apklausas nekviesti liudytojų ir nukentėjusiųjų, kurie buvo apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jeigu to nereikia teisingumo interesais. Jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, gali būti paskelbiami ir ištiriami šio Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsniu, įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi. Taigi baudžiamąją bylą Nr. 1-38-574/2016 nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių prašymus, bei vadovaudamasis teisingumo interesais ir baudžiamojo proceso principais, sujungus bylas, privalo išspręsti klausimą dėl būtinumo kartoti teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus. Aplinkybė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 buvo sujungtos, savaime neįpareigoja teismo kartoti šiuos įrodymų tyrimo veiksmus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių, kad sujungta baudžiamoji byla Nr. 1-38-574/2016 būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiko tarpą. Teismo posėdžiai šioje baudžiamojoje byloje suplanuoti 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 8 d., 2017 m. birželio 26 d. Todėl prokuroro skunde nepagrįstai teigiama, jog sujungus baudžiamąsias bylas Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016, sujungtos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo terminas tampa visiškai neapibrėžtas laike ir dar užtruks neprognozuojamai ilgai. Bylos medžiagoje nesant objektyvių duomenų dėl jos nagrinėjimo negalimumo teismo paskirtomis posėdžių dienomis, pirmiau paminėti prokuroro argumentai laikytini prielaidomis ir spėjimais.

Prokuroro skunde reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria baudžiamasis procesas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 sujungtas į vieną, grindžiamas ir byloje esančiais duomenis apie kaltinamojo S. R. sveikatos būklę. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam S. R. buvo atlikta širdies operacija ir jis serga lėtinėmis ligomis, nuo kurių nepasveikstama, taip pat, jog nėra jokių garantijų, kad dėl sveikatos būklės senyvo amžiaus kaltinamasis S. R. objektyviai galės dalyvauti skundžiama 2016 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi sujungtos didelės ir sudėtingos baudžiamosios bylos Nr. 1-38-574/2016 teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, tačiau iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pateikto rašto matyti, jog S. R. gali dalyvauti bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje (216 t., b.l. 107). Jo atžvilgiu buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-51-574/2016, kaltinamasis 2016 m. birželio 9 d. dalyvavo teismo posėdyje. Kaip 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje dėl baudžiamųjų bylų Nr. 1-38-574/2016 ir Nr. 1-51-574/2016 sujungimo teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės artimiausiu metu bylos nagrinėjime S. R. negalėtų dalyvauti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos S. R. atžvilgiu išskyrimas į atskirą procesą savaime nesuteiktų garantijų, jog S. R. dėl savo sveikatos būklės visada galės dalyvauti jo atžvilgiu išskirtos bylos teisminiame nagrinėjime. Iš tikrųjų bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog S. R. serga įvairiomis sunkiomis ligomis, dėl kurių ateityje jam gali būti sunku dalyvauti teisminiame procese. Akivaizdu, kad išskyrus S. R. atžvilgiu bylą į atskirą, S. R. ligos atveju, joje teisminis procesas taip pat negalėtų būti tęsiamas. Vadinasi, ir išskyrus baudžiamąją bylą S. R. atžvilgiu į atskirą, jos teisminis nagrinėjimas dėl S. R. sveikatos būklės taip pat gali būti komplikuotas.

Kita vertus, tuo atveju, jeigu S. R. dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėtų dalyvauti sujungtos baudžiamosios bylos teisminiame procese, bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jo atžvilgiu bylą galėtų išskirti į atskirą. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigiama prokuroro skunde, tokio procesinio sprendimo priėmimas esminės įtakos bylos nagrinėjimo greitumui neturėtų.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl baudžiamųjų bylų sujungimo yra teisėta ir pagrįsta, nes jų sujungimas atitinka Lietuvos Respublikos BPK nuostatas ir baudžiamojo proceso principus. Svarbu pažymėti, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-38-574/2016 paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios akivaizdžiai trukdytų užbaigti teisminį nagrinėjimą ir priimti šioje byloje sprendimą, teismas galės spręsti bylos išskyrimo klausimą, tačiau tik turėdamas tam pakankamus bylos duomenis bei įvertinęs, ar tokio sprendimo priėmimas nepakenks bylos išnagrinėjimo išsamumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.