Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) ir I. S. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria panaikinta priemonė civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti – A. S. ir I. S. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundams nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2012 m. sausio 25 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. sausio 31 d. nutarimais ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-2-00052-2013-7 buvo laikinai apribota nuteistojo A. S. nuosavybės teisė į:

1.1. garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2. automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – pasikeitęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini));

1.3. I. S. vardu registruotą keturių kambarių butą, 86,37 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. ir pareiškėjos I. S. skundai atmestini.

12. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo A. S. ir pareiškėjos I. S., kurios nuosavybės teisė buvo laikinai apribota, skundais, patikrinęs skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, įvertinęs žemesnės instancijos teismo ir skundų argumentus, daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas, panaikindamas paskirtą priemonę civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, t. y. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę priimti sprendimą panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Remiantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

14. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo A. S. turtui – garažui (boksui) Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); automobiliui „VW Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – pasikeitęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei keturių kambarių butui, 86,37 kv. m. bendro ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų ir baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutartimis, be kita ko, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuspręsta pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki išieškojimo ir turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

15. Kaip matyti iš antstolės teikimuose nurodomų aplinkybių, antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko A. S. kreditoriui Vilniaus teritorinei muitinei, kurio civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamojoje byloje buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. bei jo sutuoktinei I. S. priklausančiam turtui. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog, antstoliams vykdant vykdomąsias bylas, buvo areštuotas skolininko A. S. vardu registruotas garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), 17,75 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei keturių kambarių butas, 86,37 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės tikslai: išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, įgyvendinami antstoliui pritaikius turto areštą, eliminuojant grėsmę dėl galimo turto neišsaugojimo, tuo metu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, trukdo vykdyti išieškojimą Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, siekiant realizuoti nuteistojo turto dalį varžytinėse. Tokiu būdu, nepanaikinus taikomos procesinės prievartos priemonės, yra pažeidžiami skunde deklaruojami civilinio ieškovo interesai gauti jam baudžiamojoje byloje priteistos žalos atlyginimą, dėl ko šioje stadijoje procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, t. y. byloje nustatytas BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatytas pagrindas panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę. Esant išdėstytoms aplinkybės, teismas konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama skunduose, žemesnės instancijos teismo sprendimas atitinka civilinio ieškovo interesus į efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, todėl pareiškėjų skundai atmetami.

16. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje būtent įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis sudarė teisinį pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kartu ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą įregistruoti Turto arešto aktų registre nuosprendžio vykdymo metu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi patenkinus antstolės J. J. prašymą panaikinti taikoma procesinę prievartos priemonę A. S. ir I. S. vardu registruotam turtui, šio teikimo nagrinėjimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas teikime nurodomam turtui jau buvo panaikintas paminėta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. spalio 28 d. Remiantis Valstybės įmonės Registru centro 2022 m. gruodžio 6 d. pranešimu Nr. TA 2-22-127809, laikinas nuosavybės teisės apribojimas aukščiau nurodytam turtui iš Turo arešto aktų registro išregistruotas nutarties įsiteisėjimo dieną – 2022 m. spalio 28 d.

17. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas aukščiau nurodytam turtui buvo panaikintas iki skundžiamos nutarties priėmimo, dėl ko pareiškėjų skundžiamas teismo sprendimas laikytinas pertekliniu – skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukėlė. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog antstolės teikime nurodomas sprendimas – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nagrinėjamu atveju nesudarė teisinio pagrindo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kadangi neteko juridinės galios tiek suėjus sprendime numatytam procesinės prievartos priemonės taikymo terminui, tiek procesinių prievartos priemonių taikymo klausimą išsprendus vėlesniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu. Nustačius minėtas aplinkybes, žemesnės instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti antstolės prašymą. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog skundžiamas procesinis sprendimas materialių padarinių pareiškėjams nesukėlė, sprendimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skunduose nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad formalus netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo konstatavimas, neturintis realios įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai, nėra pakankamu pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik įtvirtintų procesinį neapibrėžtumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. (A. S.) ir I. S. skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.