Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 61-76 taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 7 d. priimtu nutarimu Nr. 61-76 nutarta taikyti nuteistajam S. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atlikus 3 metus 5 mėnesius 28 dienas (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. birželio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija įvertinusi nuteistojo S. Č. socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką bei atsižvelgusi į turimą nuteistojo gyvenamąją vietą paleidus iš pataisos įstaigos, palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais, darbą bausmės atlikimo metu ir turimą darbo pasiūlymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju (tikėtina, kad tai užtikrins vykdomųjų ieškinių dengimą), teigiamai vertinamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą prosocialioje veikloje, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, turimus ateities planus bei žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija mano, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Siekiant, kad nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam probacijos tarnybos.

S. Č. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 199² straipsnio 1 dalį (6 veikos), 199³ straipsniu, 227 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi - 10 metų laisvės atėmimo ir 300 MGL (11 298 Eur).

Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 227 straipsniu (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 5 metų laisvės atėmimas ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda - galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Į S. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 5 metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendyje nurodytą laiką, kurį jis praleido būdamas sulaikytas ir suimtas.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 7 d.

Ankščiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Č. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, jo nuostata į darbą teigiama, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos plane numatytose intervencinėse ir prevencinėse priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, kurie metams atidėti nuteistojo prašymu, įsipareigojimus kas mėnesį dengia savanoriškai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog S. Č. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas, skatintas vieną kartą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis bei egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (padaryti sunkūs nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (18 veikų)); turi teismo priteistų vykdomųjų raštų, jų apmokėjimo galimybės yra ribotos; buvo arba yra įtakojamas nusikalstamos grupės; stokoja tinkamų problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, dalinis neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. Č. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, sunkūs nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, patvirtintą gyvenamą vietą ir darbovietę lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Stebimas nusikalstamo elgesio pateisinimas, dalinis neutralizavimas. Vertindamas save. kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų. Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina labiau paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau yra padaręs, argumentuodamas, jog „po to nepadarė jokių kitų nusikaltimų“. Problemų atpažinimas paviršutiniškas. Neigia turįs kokių nors sunkumų dabar, ateities atžvilgiu taip pat itin optimistiškas. Savo lūkesčius grindžia, paties teigimu, pasikeitusia vertybine orientacija (atradęs artimo santykio, sąžiningo uždarbio svarbą). Įvardina, kad daugiausiai problemų sukėlė greitų pinigų troškimas, tačiau nuneigia problemos aktualumą dabar ir ateityje, nepripažindamas paskutiniųjų kaltinimų sukčiavimu, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Žvelgiant į neseną praeitį ir ateities lūkesčius, tampa aišku, jog asmuo linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, galimai pasitikėti sėkmės tikimybe, kartu su bendrininkais įvykdė ne vieną nusikalstamą veiką, nemanydamas, kad tai galėtų atnešti kokių nors neigiamų padarinių. Net ir neprisiimdamas atsakomybės sau, nėra linkęs kaltinti kitų asmenų ar sistemos. Teisingai supranta ir interpretuoja gaunamą informaciją, formuoja taikius tarpasmeninius santykius. Nuteistasis labiau linkęs kurti įspūdį, jog keičia požiūrį ir gyvenimo kryptį, remdamasis savo praeities paklydimais bei resocializacijos procese užgimusiomis įžvalgomis, galimai turi sunkumų priimti naujas idėjas ir mokytis iš savo klaidų. Nuteistasis iš esmės neprieštarauja įstatymo normoms, net jei iškraipo ir sumenkina informaciją, kalbėdamas apie savo nusikaltimus (nepripažįsta, pateikia klaidingą-pateisinančią interpretaciją jį). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. Č. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 7 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. Č. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 61-76.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje 2022 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 61-76 taikyti nuteistajam S. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.