Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ONKT departamento prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kaltinamojo V. P. (V. P.) prašymas ir pakeistas Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. P. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius dalinį nuosavybės teisės apribojimą: V. P. leista disponuoti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) Vilniaus skyriaus gaunama netekto darbingumo pensija, gaunama į banke ,,Swedbank“ AB V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turimą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje; 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija); 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija).

V. P. kaltinamas 2010 m. vasario mėnesio viduryje dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laisvanoriškai įsitraukė į V. K., S. Č. ir B. K. organizuotą bei nuo 2009 m. sausio mėnesio antros pusės veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai: didesnės negu 250 MGL (32 500 litų) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą, ir iki 2010 m. kovo 26 d. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, darant sunkius nusikaltimus.

Taip pat šioje byloje kaltinimai pareikšti V. K., S. Č., B. K., O. K., Č. K. (Č. K.), Ž. R., A. S., A. V., Z. D., I. J. (I. J.) ir kt., iš viso 26 asmenims.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė muitinė pareiškė 26 496 920 Lt civilinį ieškinį.

Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, kaltinamajam V. P. buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (104 t., 33–46 b. l.).

Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, įtariamajam V. P. buvo paskirta analogiška procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (104 t., 47–52 b. l.).

Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro 2011 m. liepos 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, įtariamajam V. P. buvo paskirta tokia pati procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į vienuolika jam priklausančių transporto priemonių, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant V. P. šiuo turtu disponuoti, paliekant valdymo ir naudojimosi teises (103 t., 146–197 b. l.).

Kaltinamasis V. P. bei jo gynėja pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – dėl neįgalumo gaunamas socialines išmokas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas motyvuotas tuo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m vasario 20 d. sprendimu nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir V. P. nustatyta teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės. Be to, dėl neįgalumo jam nustatytas 50 procentų darbingumas ir skirta neįgalumo išmoka po 327,12 Lt per mėnesį, kuri reikalinga pragyventi, o dėl tokios sveikatos būklės įsidarbinti labai sunku.

Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 116 straipsnio bei BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų, teismą įpareigojančių imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, kaltininkui taikyti lygiaverčio turto konfiskavimą. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato turto, į kurį nuosavybės teisė negali būti apribota, sąrašo. Baudžiamajame kodekse taip pat nėra nuostatos, jog tam tikras kaltininko turtas negali būti konfiskuotas. Dėl to nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas visam be išimties kaltininko turtui, taigi ir netekto darbingumo pensijai, pervedamai į banko sąskaitą. Leisdamas V. P. disponuoti sąskaitoje sukaupta pinigų suma, teismas faktiškai ne pakeitė, bet panaikino prokuroro nutarimą.

Teismas pažeidė BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytus procesinius tikslus, kurių siekiama, apribojus nuosavybės teisę į turtą. Šiuo atveju tikslai nebus pasiekti, nes nebus užtikrintas nei civilinis ieškinys, nei galimas kaltininko lygiaverčio turto konfiskavimas. Pažeista ir BPK 151 straipsnio 8 dalies nuostata, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas, tik jeigu tampa nebereikalingas. Teismas nepagrįstai rėmėsi teisingumo ir protingumo principais, nes, leidęs kaltininkui disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, pažeidė civilinio ieškovo bei valstybės interesus. Skundžiamoje nutartyje teismas kaltinamojo privatų interesą iškėlė aukščiau viešojo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmetamas.

BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš trijų pagrindų: kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai. Tai reiškia, kad siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog būtų patenkintas civilinis ieškinys arba galimas turto ar išplėstinis turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai, proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.

Iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtais nutarimais prokuroras laikinai apribojo įtariamojo V. P. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą – vienuolika transporto priemonių ir pinigines lėšas, esančias skirtinguose Lietuvos Respublikos bankuose, įskaitant pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė visišką nuosavybės teisės apribojimą. Kaip matyti iš byloje esančių prokuroro nutarimų, V. P. ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pagrįstai pakeitė Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimą, leidęs V. P. disponuoti iš Sodros gaunama netekto darbingumo pensija, pervedama į AB „Swedbank“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamojo gaunama netekto darbingumo pensija yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nes kaltinamasis, turėdamas 50 procentų darbingumą, nedirba. Be to, teismo sprendimu jis įpareigotas mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 200 Lt per mėnesį. Dėl to į AB „Swedbank“ banko sąskaitą gaunama netekto darbingumo pensija skirta ne tik minimaliems savo poreikiams patenkinti, bet ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog kaltinamajam turi būti palikta galimybė disponuoti netekto darbingumo pensija, reikalinga minimaliems kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat teismo sprendimui dėl vaiko išlaikymo vykdyti.

Remiantis 2014 m. liepos 7 d. Sodros Vilniaus skyriaus pažymos duomenimis, V. P. už 2014 m. birželio mėnesį išmokėta 327,12 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija (198 t., 146 b. l.). Iš to daroma išvada, kad būtent tokią sumą kiekvieną mėnesį Sodra perveda į kaltinamojo sąskaitą banke. Dėl nustatyto darbingumo lygio (50 procentų darbingumas) V. P. niekur nedirba. Byloje nėra duomenų apie kitas jo pajamas. Be to, V. P. nepilnamečiam vaikui (2005 m. rugpjūčio 10 d. gimusiai dukrai I. P.) kas mėnesį turi teikti 200 Lt išlaikymą (198 t., 145, 147, 148–149 b. l.). Šiuo atveju gaunama 327,12 Lt netekto darbingumo pensija realiai reikalinga kaltinamojo V. P. būtiniausiems poreikiams ir įpareigojimams tenkinti, juo labiau kad nurodyta suma sudaro tik apie vieną trečdalį Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Dėl to Vilniaus apygardos teismas pagrįstai suteikė kaltinamajam galimybę disponuoti netekto darbingumo pensija. Tokio dydžio pinigų suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Priešingai, nei skunde nurodė prokuroras, teismo leidimas kaltinamajam naudotis socialine išmoka kaip vieninteliu teisėtu pajamų šaltiniu nereiškia, jog pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 116 straipsnio, 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir privatus kaltinamojo interesas iškeltas aukščiau viešojo, nes viešajam interesui užtikrinti areštuotas kitas kaltinamojo turtas, kuriam prokuroro nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Toks teismo sprendimas atitinka ne tik teisingumo, proporcingumo, bet ir protingumo principą, o bendrieji teisės principai baudžiamajame procese bei baudžiamojoje teisėje yra taip pat reikšmingi, kaip ir konkrečios teisės normos.

Nepagrįstas ir kitas prokuroro skundo argumentas, kad teismas pažeidė BPK 151 straipsnio 8 dalies nuostatas, iš esmės panaikino visą prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas aptariamoje banko sąskaitoje.

Teismas ne panaikino, bet pakeitė prokuroro nutarimą. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad nustačius dalinį nuosavybės teisės apribojimą V. P. leista disponuoti tik iš Sodros Vilniaus skyriaus gaunama netekto darbingumo pensija, kuri reikalinga minimaliems poreikiams tenkinti. Taigi į aptariamą banko sąskaitą patekus piniginėms lėšoms iš kito šaltinio, kaltinamasis negalės jomis disponuoti, nes joms galiotų prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra įstatyminio pagrindo, ši nutartis priimta, nepažeidus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.