Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Irinos Karšul skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės I. Karšul skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtos baudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų M. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003-05-01) ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-149 redakcija, įsigal. 2003-05-01) ir 199² straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. už neatvykimą į 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. numatytą teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties paskirta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.Kaltinamojo M. M. gynėja pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą ir prašė 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtą 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą panaikinti. Skunde nurodė, kad M. M. per trejus bylos nagrinėjimo metus nėra praleidęs nė vieno posėdžio, kuriame jo dalyvavimas pripažintas būtinu. 2017 m. lapkričio 7 d. jis buvo apklaustas ir jam leista nedalyvauti teismo posėdžiuose iki 2017 m. gruodžio 8 d. Per šį laikotarpį byloje neįvyko eilė teismo posėdžių, taigi 2017 m. gruodžio 8 d. turėjo būti atliekami procesiniai veiksmai, numatyti atlikti 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. paskirtų posėdžių metu, kurie nėra susiję su jos ginamuoju ir kuriuose jam buvo leista nedalyvauti. Taigi M. M. neatvykimas į 2012 m. gruodžio 8 d. posėdį negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo, todėl nebuvo pagrindo skirti jam baudą. Be to, M. M. darbovietė UAB „A“ (duomenys pakeisti) pranešimu informavo teismą, kad pastarasis negalės dalyvauti posėdyje dėl svarbios priežasties, nes, jam būnant komandiruotėje užsienyje, sugedo automobilis ir dėl to jis neturėjo galimybės grįžti laiku bei dalyvauti teismo posėdyje. M. M. negalėjo nevykti į minėtą reisą, nes jo šeima neturi kitų lėšų pragyvenimui. Į reisą M. M. išvyko 2017 m. gruodžio 2 d. ir pagal grafiką turėjo grįžti 2017 m. gruodžio 7 d., komandiruotė buvo suplanuota taip, kad kaltinamasis grįžtų iki numatyto teismo posėdžio ir jame dalyvautų, tačiau dėl automobilio gedimo laiku grįžti nesuspėjo. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis M. M. neatvyko į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, taip tyčia vilkindamas bylą.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti kaltinamojo gynėjos skundą dėl baudos panaikinimo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2012 metų. Pastarųjų trejų metų laikotarpiu faktiškai nebuvo nė vieno posėdžio, į kurį susirinktų visi kaltinamieji ir kuris prasidėtu laiku. Dėl įvairių priežasčių – ligų, komandiruočių, vilkikų gedimų – teismas priverstas nuolat spręsti pertraukų skelbimo klausimus. Kiekvieną kartą skelbiant pertraukas dėl tokių priežasčių teismas primena kaltinamųjų pareigas atvykti į teismo posėdžius, išaiškina, kad dėl vengimo atvykti gali būti taikomos nuobaudos, kad darbiniai santykiai turi būti planuojami taip, jog nekiltų grėsmė teismo posėdžiams. Nežiūrint į tai, kaltinamieji ignoruoja savo pareigas, pirmenybę teikia savo asmeninių poreikių tenkinimui. Darbinių santykių specifika – krovinių pervežimų veikla – ir eilinis vilkiko gedimas nevertinama kaip priežastis, kuri pateisintų kaltinamojo neatvykimą į teismą. Visiems kaltinamiesiems inkriminuojamas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl kaltinamojo nedalyvavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai tai netrukdo nagrinėti bylą ar tirti įrodymus, nesusijusius su kaltinamajam inkriminuojama veika. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad gynėjos skundė išdėstyti motyvai, jog kaltinamasis galvojo, kad jei dalis posėdžių neįvyko, tai neįvykusių posėdžių metu suplanuoti darbai turėjo būti padaryti vėlesnėmis posėdžių dienomis, ir apie tai galvodamas neatvyko į posėdį, yra nepriimtini. Kaltinamąjį M. M. teismas atleido nuo posėdžių, tačiau į 2017 m. gruodžio 8 d. posėdį jis privalėjo atvykti. Įstatymai nenustato kaltinamajam teisės pačiam nuspręsti, kada jam atvykti į posėdį, kada ir kokiuose posėdžiuose kokie veiksmai bus atliekami. Tai gali padaryti tik bylą nagrinėjantis teismas. Byloje yra daug kaltinamųjų ir jei kiekvienas kaltinamasis darys savo išvadas dėl posėdžių eigos, pats spręs, kada jam atvykti į teismą, byla niekada nebus išnagrinėta. Be to, kaltinamasis M. M. neatliko jokių veiksmų pasitikrinti savo manymo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. posėdyje bus atliekami anksčiau neįvykusiuose posėdžiuose turėję būti atlikti veiksmai, tikrumą. Jis neskambino į teismą, neparašė prašymo, kitokiais būdais nesužinojo apie planuojamus veiksmus, jis tiesiog į posėdį neatvyko. Kaltinamojo M. M. gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti kaltinamajam M. M. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirtą 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Gynėja nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 163 straipsnio 1 dalį įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. Šia norma siekiama užtikrinti BPK 1 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo proceso operatyvumo principo laikymąsi, t. y. užkirsti kelią galimam tyčiniam proceso vilkinimui. Pasak skundo autorės, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti kaltinamajam M. M. paskirtą baudą, neįvertino aplinkybės, kad pastarasis per trejus metus, kol ši baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, nebuvo praleidęs nė vieno posėdžio, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatavo, kad M. M. į posėdį neatvyko sąmoningai, galvodamas, kad jo dalyvavimas nėra būtinas. Teismo posėdyje pastarasis dalyvauti negalėjo dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes, jam būnant komandiruotėje, Šveicarijos pasienyje sugedo automobilis ir jis neturėjo galimybės laiku grįžti į Lietuvos Respubliką ir dalyvauti 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje. Teismas apie tai tinkamai ir laiku buvo informuotas kaltinamojo darbdavio UAB „A“ pranešimu. Aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 8 d. numatytame teisiamajame posėdyje turėjo būti atliekami procesiniai veiksmai, numatyti atlikti 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. suplanuotuose, tačiau neįvykusiuose posėdžiuose, buvo nurodytos tik siekiant pagrįsti argumentą, kad M. M. neatvykimas negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo ir dėl nebuvo pagrindo taikyti jam BPK 163 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaltinamojo gynėja pažymi, kad M. M. buvo leista nedalyvauti teismo posėdžiuose iki 2017 m. gruodžio 8 d., nes epizodas, kuriame jis yra kaltinamas, jau buvo išnagrinėtas, o dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, priešingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis nėra kaltinamas. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau daug kartų buvo atidėtas dėl kitų kaltinamųjų ar jų gynėjų neatvykimo į teismo posėdį. Tačiau M. M. per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką nebuvo praleidęs nei vieno posėdžio, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Todėl toks teismo motyvas, vertinant jį kartu su aplinkybe, kad minėtiems proceso dalyviams nebuvo skiriamos baudos už neatvykimą, leidžia daryti prielaidą, kad jos ginamasis yra baudžiamas ne už savo padarytą procesinį pažeidimą, bet siekiant paveikti visus proceso dalyvius, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Atsiliepimu į kaltinamojo M. M. gynėjos skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis siūlo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio procesinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo darbiniai santykiai negali trukdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigai. Jo darbinių santykių specifika – krovinių pervežimų veikla – ir eilinis vilkiko gedimas nevertinama kaip priežastis, kuri pateisintų kaltinamojo neatvykimą į teismą.Kitų atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Irinos Karšul skundas tenkinamas. Baudžiamajame procese kaltinamojo statusą įgijęs asmuo privalo atvykti dalyvauti proceso veiksmuose, netrukdyti procesui, laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu. Už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties kaltinamasis gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda (BPK 163 straipsnio 1 dalis). Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. M. neatvyko į 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. paskirtą teisiamąjį posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (2017 m. lapkričio 7 d. vykusiame teisiamajame posėdyje M. M. buvo apklaustas ir jam leista nedalyvauti posėdžiuose iki 2017 m. gruodžio 8 d., nes juose buvo planuojama apklausti kitus kaltinamuosius, kurių apklausos su juo tiesiogiai nesusijusios). Kita vertus, iš 2017 m. gruodžio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šio posėdžio metu M. M. gynėja informavo teismą, jog kaltinamasis, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje ir negalėjo iš jos laiku sugrįžti, nes pakeliui sugedo automobilis, bei pateikė tokias aplinkybes patvirtinantį M. M. darbovietės UAB „A“ raštą (t. 224, b. l. 1, 2-3). Nepaisant to, apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis M. M. į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties ir 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskyrė jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Skundžiamoje 2018 m. vasario 7 d. nutartyje, pagrįsdamas atsisakymą panaikinti paskirtą baudą, apygardos teismas nurodė, kad darbinių santykių specifika – krovinių pervežimų veikla – ir eilinis vilkiko gedimas nevertinama kaip priežastis, kuri pateisintų kaltinamojo neatvykimą į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apygardos teismo išvados yra nepagrįstos. Automobilio gedimas grįžtant iš komandiruotės užsienyje, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, laikytinas svarbia kaltinamojo nedalyvavimo procese priežastimi BPK 37 straipsnio 2 dalies prasme, nes ji nepriklausė nuo kaltinamojo valios ir objektyviai sukliudė jam dalyvauti procese. Be to, šiuo atveju teismas apie M. M. neatvykimą į teisiamąjį posėdį ir neatvykimo priežastį, kurios kaltinamasis iš anksto negalėjo numatyti, buvo laiku ir tinkamai informuotas. Apygardos teismas, pagrįsdamas sprendimą nenaikinti paskirtos baudos, akcentavo užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad per paskutinius trejus metus faktiškai nebuvo nė vieno posėdžio, į kurį proceso dalyviai susirinktų laiku, pertraukos dėl vilkikų gedimų skelbiamos ne pirmą kartą, ne kartą kaltinamiesiems buvo aiškinama, kad darbiniai santykiai negali trukdyti bylos nagrinėjimo eigai, tačiau kaltinamieji ir toliau ignoruoja savo pareigas, pirmenybę suteikdami asmeniniams interesams. Tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų, pagrindinės priežastys, dėl kurių šioje baudžiamojoje byloje skelbiamos pertraukos, buvo įvairios proceso dalyvių ligos, taip pat gynėjų, prokuroro, bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių užimtumas kitose bylose, o ne aplinkybės, susijusios su šioje byloje kaltinamų asmenų darbiniais santykiais. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atvejų, kai kaltinamieji (bet ne M. M.) neatvyko į teisiamąjį posėdį dėl priežasčių, susijusių su jų darbine veikla, tačiau tai pasikartojo tik kelis kartus ir ne visuomet vien tik jų neatvykimas sąlygojo teisiamojo posėdžio pertraukų paskelbimą. Be to, ankstesniais atvejais automobilio gedimą užsienio valstybėje ar kitas su darbiniais santykiais susijusias aplinkybes (krovinio pakrovimo laiko perkėlimas ir dėl to pasikeitusi komandiruotės trukmė) apygardos teismas šioje byloje pripažino svarbiomis nedalyvavimo procese priežastimis ir baudų už neatvykimą į teisiamąjį posėdį kaltinamiesiems neskyrė arba, pateikus automobilio gedimą patvirtinančius dokumentus, jas panaikino. Kaltinamasis M. M. per visą bylos nagrinėjimo teisme laiką nuo 2014 m. balandžio 18 d. (baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas M. M., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir prijungta prie teismo jau nagrinėjamos baudžiamosios bylos tik 2014 m. kovo 17 d.) dalyvavo visuose posėdžiuose, kuriuose jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į juos atvykdavo laiku. 2017 m. gruodžio 8 d. į teisiamąjį posėdį jis neatvyko pirmą kartą ir, kaip jau minėta, ėmėsi priemonių, kad teismas apie jo neatvykimą ir priežastis būtų tinkamai informuotas. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo gynėjos skunduose nurodytų aplinkybių, M. M. komandiruotė buvo suplanuota taip, kad jo darbiniai santykiai netrukdytų bylos nagrinėjimui, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki gruodžio 7 d. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis M. M. ignoravo savo, kaip kaltinamojo, pareigas dalyvauti proceso veiksmuose ir netrukdyti procesui. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, kad kaltinamasis M. M. neatvyko, nes manė, jog jo dalyvavimas 2017 m. gruodžio 8 d. teisiamajame posėdyje nėra būtinas, ir nesiėmė jokių priemonių tokiam savo manymui pasitikrinti, taip pat nėra pagrįsti. Kaltinamasis M. M. niekuomet neteigė manęs, kad jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. nėra būtinas. Tokių aplinkybių savo skunde nenurodė ir kaltinamojo gynėja. Pastaroji, prašydama apygardos teismo panaikinti M. M. paskirtą baudą, skunde pažymėjo, kad per laikotarpį, praėjusį nuo 2017 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio, kurio metu kaltinamasis M. M. buvo apklaustas ir jam buvo leista nedalyvauti posėdžiuose, vykusiuose iki 2017 m. gruodžio 8 d., neįvyko daug posėdžių ir nebuvo atlikti suplanuoti procesiniai veiksmai, todėl faktiškai 2017 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio metu turėjo būti atliekami procesiniai veiksmai, numatyti atlikti neįvykusių ankstesnių posėdžių metu, nesusiję su kaltinamuoju M. M., tačiau akivaizdu, kad šias aplinkybes gynėja nurodė tik siekdama pagrįsti, kad M. M. neatvykimas į 2017 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo. Tuo tarpu, kaip jau minėta, M. M. į 2017 m. gruodžio 8 d. 9 val. paskirtą teisiamąjį posėdį neatvyko dėl to, kad jam vykstant iš komandiruotės užsienyje sugedo automobilis, ir apie tai teismas buvo laiku ir tinkamai informuotas. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bauda už neatvykimą į teisiamąjį posėdį kaltinamajam M. M. buvo paskirta nepagrįstai ir skundžiama nutartimi turėjo būti panaikinta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, kuria netenkintas kaltinamojo M. M. gynėjos skundas dėl paskirtos baudos panaikinimo, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, kuria netenkintas kaltinamojo M. M. gynėjos advokatės Irinos Karšul skundas dėl kaltinamajam M. M. paskirtos baudos panaikinimo, panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtą 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.